Įrašai

Ieškai prasmingo darbo, kuriame tavo žinios virstų įkvėpimu jaunajai kartai? Tiki, kad technologijų pažinimas gali būti ne tik naudingas, bet ir smagios?

KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokykla (JKM) ieško motyvuotų, atsakingų ir entuziastingų neformalaus švietimo kursų lektorių, norinčių dalintis savo žiniomis su 3–12 klasių mokiniais.

Kiekvienas užsiėmimas čia – tai žingsnis į moksleivių smalsumo ugdymą ir ateities kūrimą!

Darbo pasiūlymas

Turi klausimų? Kreipkis – JKM vadovė Vilma Blėdaitė mielai atsakys!

Pernai surengta pirmoji „Robinzono Kruzo nuotykių“ stovykla sulaukė daugybės džiaugsmingų reakcijų: stovyklautojai dalijosi įsimintinais įspūdžiais, o jų tėvai – šiltais atsiliepimais, todėl nuspręsta šią iniciatyvą paversti vasaros tradicija. Todėl kviečiame pratęsti arba pradėti Robinzono Kruzo nuotykius negyvenamoje saloje!

Kad būtų patogiau, organizatoriai siūlo dvi stovyklos datas – galite rinktis vieną arba dalyvauti abejose, nes edukacinė programa skirsis savo turiniu:

• Liepos 7 – 11 d. 
• Rugpjūčio 18 – 22 d. 

Tai bus ne tik stovykla, bet tikra patirčių kupina kelionė: eksperimentai KTU laboratorijose, sportas, kūrybinės veiklos, pažintis su Universitetu, įkvepiančiais žmonėmis ir naujais draugais, o savaitės pabaigoje laukia siurprizas! 

Kas laukia mūsų jaunųjų tyrinėtojų entuziastų? 

• STEAM iššūkiai: komandiniai kūrybiniai projektai iš natūralių medžiagų „išgyvenimui saloje“, chemijos eksperimentai laboratorijose, tilto statymas, SOS mygtuko gamyba, šiek tiek virtualios realybės ir technologinių sprendimų. 
• Aktyvus veiksmas: energingas rytas su sporto trenere, pasirenkamos laisvalaikio sportinės veiklos (futbolas, krepšinis, tinklinis, badmintonas). 
• Patyriminės edukacijos: kelionė į Lietuvos zoologijos sodą – pažintis su gyvūnų pasauliu kitaip. 
• Stalo žaidimų turnyrai – nes strategija ir linksmybės visada eina kartu! 
• Kūrybinės dirbtuvės ir ekskursijos po KTU fakultetus. 
• Vakaro chill’as: grilinimas, dainos prie laužo ir bendrystė su naujais draugais (labai laukiami tėveliai, iš patirties sakome: bus sentimentalu ir linksma KarTU). 
• Staigmena? Be abejo. Išvyka į interaktyvių pramogų centrą (atskleisime stovyklos eigoje), kuri neabejotinai nudžiugins vaikus. 

Kviečiame registruotis (vienoje stovyklos grupėje bus 15 stovyklautojų)!  

Nuoroda į registraciją: https://bit.ly/44ZdDYA 

Stovyklos kaina – 200 eurų (įeina 3 k. maitinimas, edukacijos, marškinėliai, kepurėlės, pramoga savaitės pabaigoje).  

Stovyklos grupėje numatomi dalyviai: 15 jaunuolių (11-15 m.) + 3 mentoriai (16-18 m.) ir 2 stovyklos vadovai (suaugusieji). 

Daugiau informacijos rasite registracijos formoje.

Nors mokslininkai ir dizaineriai aktyviai ieško būdų, kaip pritaikyti žiedinės ekonomikos principus mados industrijoje, dažnas vartotojas šiandien renkasi pigesnį, o ne švaresnį gaminį.

Ar esame pasiruošę peržengti antrinio panaudojimo ribas bei ieškoti sisteminių sprendimų žiedinei mados ekonomikai? Kaip tikslingai edukuoti vartotojus ir atnaujinti studentų ugdymą darnios kūrybos link? Apie tvarios mados bei žiedinio dizaino iššūkius ir galimybes Lietuvoje kalbamės su Kauno technologijos universiteto (KTU) Dizaino centro profesoriumi Kęstučiu Lekecku.

– Kas jums yra tvari mada? Kokius mitus apie tvarią madą pastebite savo darbo praktikoje ir akademinėje aplinkoje?

– Tiek tarp jaunų studentų, tiek tarp dažno mano kliento, pagrindinis tvarios mados suvokimas – antrinis drabužių panaudojimas ir taisymas. Daugelis įvardina, jog galima iš senų marškinių pasiūti rankinę, ar iš kelių gaminių sukurti vieną naują aksesuarą ar drabužį. Taip pat sparčiai populiarėja padėvėtų drabužių parduotuvės, keitimosi platformos, drabužių mainymasis tarp draugų ar kolegų. Bet čia tik viena nedidelė tvarios mados sritis.

Terminas tvari mada – labai skambiai pasakytas, nes kuriuo nors aspektu ji vis tiek bus netvari. Galima pakeisti gamybos technologiją, siūlės susiuvimo tipą, vietoj mišinių naudoti grynapluoščius audinius. Tokie maži dalykai dizainerių yra vis dar mažai akcentuojami, daug kas nori reklaminio tvarumo ir kartais papiktnaudžiauja terminais, nors praktiškai to net netaiko.

Pavyzdžiui – vynuogių kauliukų oda. Taip, sunaudojamos organinės atliekos ir viskas su tuo yra puiku. Tačiau technologiniai procesai kol kas neleidžia tokios medžiagos padaryti biologiškai skaidžios, ir šios ekologiškos atliekos yra maišomos su poliesteriu pluošto stabilizavimui. Štai ir nebeliko šimtaprocentinio tvarumo.

– Tad kokiu būdu galime judėti link gamtai palankesnių sprendimų mados pramonėje?

– Žaliojo kurso kontekste, ES į Europos žiedinės ekonomikos veiksmų planą įtraukė Europos tekstilės strategiją, skirtą sumažinti greitos mados poveikį aplinkai ir skatinti atsakingesnį tekstilės gamybos ir vartojimo modelį. Tačiau, iš mano perspektyvos, didžiausia problema yra tame, kad vartotojai nėra pilnai pasirengę šitam perėjimui, kuris jau reglamentuotas tiekėjams ir gamintojams.

Reikalinga ES lygiu skirti dėmesio vartotojų švietimui, tvarių pasirinkimų argumentavimui. Kai vartotojas norės, rinka persiorganizuos pati. Šiuo metu jaučiasi vienpusis reikalavimas iš gamybos pusės, o vartotojas vis tiek didžiausią dėmesį skiria prieinamai kainai, tad net ir turėdami gerų ketinimų, dizaineriai ne visada gali pasiūlyt konkurencingą produktą.

Tikslingai edukacijai iš gamintojų pusės pasigendu organizuojamų įtraukių pristatymų, potyrių dizainas galėtų būti labai gera priemone gilesniam pirkėjo supažindinimui su savo kūryba. Žinoma, sąmoningo vartojimo tikslams pasiekti reikalingi ir pokyčiai akademijoje, aktualios kompetencijos naujoje dizaino studentų kartoje. Tokį išsamesnį matymą galėtų ugdyti ir magistro studijos. Jos padėtų žmonėms su skirtingomis pradinėmis žiniomis dirbti drauge, taip savo įgūdžius pritaikant darbui mados rinkoje.

– Savo kūryboje propaguojate beatliekę gamybą, pristatote vienetinius kostiumus iš audinių atraižų. Kaip tokios dizainerių iniciatyvos vertinamos už specializuotų konkursų ribų? Ar žiedinis dizainas yra prieinamas paprastam vartotojui?

– Kol kas tokia kūryba tikrai yra nišinė sritis. Mano praktikoje pagrindine prekyba šiandien išlieka tradiciniai, modernios klasikos gaminiai. Nepaisant to, dedame daug pastangų tvarumo edukacijai: organizuojame renginius, padedame klientams atrasti tvarią madą.

Svarbu suprasti, jog universiteto rėmuose mes kartais užsidarome žinių burbule – tarp mokslininkų ir tyrėjų, besidominčių naujovėmis, tvarią madą mes pažįstame tikrai išsamiai ir esame girdėję apie mažiausius jos niuansus. Tačiau vartotojai šios temos dar tikrai neišmano taip plačiai. Pirkėjai ieško jiems prieinamos kainos, geros kokybės, gražaus apipavidalinimo. Nors jau sutinku klientų, kurie gaminio tvarumą stato į pirmą vietą, vis dėlto daugeliui tai yra nepažįstama sritis arba tik šalutinė nauda.

Taigi, nors tokie konkursai nepadarys greitos revoliucijos mados pramonėje, bet jie tikrai padeda vartotojo edukacijai, supažindinimui su greitos mados alternatyvomis.

– Kokias klaidas dažniausiai daro jauni mados dizaineriai, bandydami įdiegti tvarumo principus savo kūryboje?

– Nesakyčiau, kad kažką būtų galima vertinti kaip klaidas, vien siekis kurti švariau ir atsakingiau yra tikrai sveikintinas. Nedideli lietuvių kūrėjai yra itin priklausomi nuo kainų rinkos, geopolitinių situacijų, todėl dažnai yra priversti ieškoti kompromisų, kad išliktų.

Pavieniai kūrėjai savo praktikoje akcentuoja kokybę ir ilgaamžiškumą – ir tai tikrai nėra klaida, bet trūksta platesnio visos sistemos matymo, platesnio žvilgsnio. Ilgaamžiškumas nėra vienintelis tvarumo aspektas.

Jauniems kūrėjams verta priminti, kad mados pramonė yra visa procesų grandis, ne vien drabužis. Tai ir medžiagų parinkimas, skirstymo procesai, siuvimo technologijos, kokybės kontrolė, logistikos grandinė, perdirbimas, utilizavimas. Labai plati skalė sričių, kurioje galima įvesti žiediškumo klausimus. Tik sisteminis požiūris gali užtikrinti tvarumo įvedimą į kūrybą.

– Panašu, kad studentams žiedinė problematika yra pažįstama tik iš dalies. Kokių pokyčiu, jūsų manymu, reikėtų dizaino studijose, kad studentai geriau pasirengtų dirbti su tvariais sprendimais?

– Labai reikalingas gebėjimas matyti platų vaizdą. Pagrindinis trūkumas – užsibuvimas sename mąstyme, negebėjimas kurti jungčių tarp elementų, kurių anksčiau nebuvo. Konkrečių tobulų sąlygų tokiam ugdymui turbūt dar nėra, jas reikia atrasti. Lietuvos dizaino rinkai labiausiai trūksta žmonių, kurie turi platų matymą ir gali elementus sujungt į sistemas, kuriančias pridėtinę vertę. Trūksta vizionierių, turinčių įvairiapusių žinių.

Džiugu, kad įkvepiančių pavyzdžių jau matome KTU studentų tarpe. Pavyzdžiui, Mados inžinerijos programos studenčių darbuose matome projektus nuo vilnos atliekų panaudojimo tyrimų, iki „phygital“ kolekcijų, realius gaminius papildas išplėstinės realybės (angl. augmented reality) sprendimais. Studentai domisi tiek inžinerinėmis inovacijomis, kaip perdirbtų žaliavų savybių tyrimai, tiek bando pritaikyti naujausias skaitmenines technologijas. Dar nepaliestų žiedinės mados temų ir techniškai neišbandytų tvarių inovacijų tikrai yra begalė, reikia tik žingeidžių kūrėjų, kuriems rūpi švaresnės ateities klausimai.

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas – birželio mėnesio programos „9 fakultetai – 9 mėnesiai“ (9F9M) dalyvis.

Pristatome PTVF ir pateikiame 10 įdomių faktų apie fakultetą:

Pirmasis Panevėžyje aukštojo mokslo žingsnis (1961 m.)

Panevėžio politechnikumo bazėje, sparčiai augant pramonės įmonėms ir specialistų poreikiui, įkurtas Kauno politechnikos instituto Panevėžio vakarinis skyrius – pirmoji aukštoji mokykla mieste. Tai buvo Panevėžio aukštojo mokslo pradžia!

Pirmasis daktaras – doc. Algimantas Labudis

1963 m. į fakultetą atvyko pirmasis technikos mokslų daktaras Algimantas Labudis, kuris ne tik stiprino mokslo bazę, bet ir inicijavo glaudų bendradarbiavimą su miesto įmonėmis.

Pirmoji studentų specialybė – pramoninė ir civilinė statyba

Pirmoji vakarinio skyriaus studentų grupė (25 studentai) buvo priimta į pramoninės ir civilinės statybos specialybę – sektorių, kuris iki šiol išlieka Panevėžio technologijų ir verslo ašimi.

Pirmosios laboratorijos (1975 m.)

Vos po 14 metų nuo įkūrimo fakultete veikė jau trys mokslinės laboratorijos, kurios sudarė sąlygas tiek studentų praktiniams darbams, tiek moksliniams tyrimams.

Fakulteto plėtra – dieninis skyrius (1989 m.)

1989 m. fakultete atidarytas dieninis skyrius, kurio atidarymas ženklino aukštojo mokslo plėtrą ir labiau prieinamą inžinerijos išsilavinimą regione.

Tarptautinės partnerystės

Nuo pat 1995 m. fakultetas aktyviai dalyvavo tarptautinėse programose – pavyzdžiui, JAV tarptautinio vystymo agentūra rėmė Vadybos technologijų ir verslo mokymo centrą.

Fakulteto transformacijos

Per daugiau nei 60 metų fakultetas keitėsi: 1998 m. tapo Panevėžio filialu, 2001 m. – KTU Panevėžio institutu, o 2014 m. – KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetu. Ši evoliucija atspindi augimą ir prisitaikymą prie regiono bei šalies poreikių.

Technologijų ir verslumo kompetencijų centras (2017 m.)

Siekiant skatinti inovacijas, 2017 m. fakultete įkurtas Technologijų ir verslumo kompetencijų centras, kuriame susijungė fakulteto katedros ir kuris tapo pagrindiniu studentų projektų ir tyrimų centru.

Magistrantūros studijos

Šiuo metu fakultete vykdomos tik antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programos, kurios orientuotos į specializuotą praktinių ir vadybinių įgūdžių ugdymą.

Įkvepiantys žmonės

Fakulteto istorijoje svarbiausi vaidmenys teko tokioms asmenybėms kaip doc. dr. Algimantas Labudis, doc. dr. Algimantas Zenkevičius, prof. habil. dr. Algirdas Jurkauskas, prof. dr. Žilvinas Bazaras, prof. habil. dr. Jonas Bareišis, doc. dr. Stasys Stoškus, doc. dr. Viktoras Lukoševičius ir kt. Jų indėlis ženkliai prisidėjo prie inžinerijos mokslo ir universiteto plėtros Panevėžyje.

Kviečiame KTU alumnus sudalyvauti EDIH (Europos skaitmeninių inovacijų centro) mokymuose tema „Dirbtinio intelekto pritaikymo galimybės versle“, kurie vyks š. m. birželio 10 d. 9:00–13:00 val. nuotoliu per Teams platformą.

Renginys nemokamas. Registracija į renginį: https://forms.office.com/e/8J3YiY8zkn

Mokymų metu sužinosite:
🟨 Kas yra dirbtinis intelektas ir kokias galimybes jis atveria verslui?
🟨 Kokius DI įrankius jau dabar gali taikyti smulkus, vidutinis ar didesnis verslas?
🟨 Praktinius DI pritaikymo scenarijus kasdienėse darbo situacijose.
🟨 Svarbiausius teisinius aspektus bei kaip DI atitinka BDAR reikalavimus.

Pilna renginio programa: https://verslas.ktu.edu/events/dirbtinio-intelekto-pritaikymo-galimybes-versle/.

EDIH mokymai – tai iniciatyva, skirta padėti verslui suprasti ir pradėti naudotis skaitmeninėmis inovacijomis. Tai puiki galimybė įgyti praktinių žinių, išgirsti ekspertų įžvalgas ir užmegzti naujus verslo kontaktus.

Laukiame Jūsų dalyvavimo!

Pastaba: Įmonės atstovai, norintys dalyvauti mokymuose, fizinę veiklą privalo vykdyti Vakarų ir Vidurio Lietuvoje.

Gintarė Baranauskaitė, Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų programos „Naujųjų medijų kalba“ absolventė, savo tarptautinę kelionę apibūdina kaip gyvenimą keičiančią patirtį, praplėtusią jos pasaulėžiūrą ir sustiprinusią gebėjimą prisitaikyti.

Gyvenimas ir darbas svetur ne tik nulėmė jos karjerą, bet ir skatino asmeninį augimą, ugdė atsparumą, empatiją bei padėjo geriau suprasti ir įvertinti kultūrų įvairovę. Dabar Gintarė vadovaujasi šia patirtimi būdama Tarptautinių ryšių koordinatore KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (SHMMF) bei padeda kitiems studentams pradėti savo tarptautines keliones.

Du semestrai Sakartvele

Dalyvaudama „Erasmus+“ mainų programoje, Gintarė visus metus praleido Tbilisyje, Sakartvelo sostinėje, o tokį sprendimą nulėmė ne tik smalsumas.

„Lietuvą ir Sakartvelą sieja nepaaiškinamas ryšys, užsimezgęs per daugelį metų“, – sako Gintarė. „Vaikystėje dažnai girdėdavau istorijas apie šią šalį, jos dvasią ir žmones. Net kartvelų vardai ir žodžiai man skambėdavo labai poetiškai, todėl norėjau pati pajausti šalies ritmą ir pavaikštinėti tomis gatvelėmis.“

Nuo pat rudens iki pavasario Gintarės laikas Sakartvele praskriejo minint religines šventes, susipažįstant su vietinėmis tradicijomis, grožintis žydinčiomis magnolijomis ir spontaniškomis vietinių surengtomis šventėmis.

„Ten nuolat kas nors vykdavo – Naujųjų metų šventės, nepanašios į jokias man įprastas, kaimynų susibūrimai kiemuose, šventėmis virstantys močiučių gimtadieniai ir religiniai minėjimai, tikėjimu pripildantys tiek bažnyčias, tiek miesto gatves. Vėliau, atėjus pavasariui, ore pasklido nuostabus žydinčių magnolijų kvapas“, – dalijasi ji.

Kai tik Gintarė prisitaikė prie svetimos šalies, ji atrado užsidegimą ir ramybę, dėl ko bendravimas su aplinkiniais tapo lengvesnis, o džiaugsmas – tikresnis. „Žmonės, gamta, gyvenimo ritmas – viskas Sakartvele turėjo išskirtinę energiją, kuri mane užvaldė“, – sako absolventė.

Gintarė pastebėjo daug akademinių panašumų tarp KTU ir Sakartvelo universiteto, tačiau labiausiai ją nustebino būtent studentų emocinis atvirumas paskaitų metu ir šilti santykiai su dėstytojais. „Tiek dėstytojai, tiek studentai į paskaitas įneša daugiau saviraiškos, įvairių emocijų ir atvirumo. Ten itin juntamas familiarumas ir neįpareigojantis draugiškumas, kuris skiriasi nuo tos akademinės atmosferos, prie kurios buvau pripratusi Lietuvoje.“

Studijuodama Sakartvele, Gintarė mokėsi ir kartvelų kalbos, kas tik dar labiau priartino ją prie svetimos kultūros ir suteikė jai daugiau galimybių. Absolventė netgi teigė, kad kalbos mokymasis prilygo supergalios atradimui.

Stažuotė Bosnijoje ir Hercegovinoje

Vėliau Gintarė sudalyvavo „Erasmus+“ stažuotėje Sarajevo universitete ir darbavosi Tarptautinių ryšių skyriuje Ekonomikos ir verslo fakultete. Jos veikla stažuotės metu buvo susijusi su medijų komunikacija ir pagalba studentams, norintiems sudalyvauti „Erasmus+“ mainų programoje. Vis dėlto, kaip pabrėžia pati Gintarė, tai buvo kur kas daugiau nei tik administracinis darbas.

„Šiame darbe aš mezgiau su žmonėmis ryšį, padėjau jiems jaustis saugiai svetimoje šalyje ir atlikau daug „nematomų“ darbų, kurie užtikrino sklandų tarptautinių programų vykdymą. Be to, sužinojau, kaip universitetas veikia pasauliniu mastu. Supratau, koks svarbus yra universiteto vaidmuo įgyvendinant pokyčius ir įtvirtinant naujas idėjas visuomenėje. Universitetas turėtų būti visuomenės pažangos varomoji jėga“, – pastebi absolventė.

Sarajevas padarė stiprų įspūdį. Miestas, susidūręs su tokiais iššūkiais kaip oro tarša ir sudėtinga integracija į Europos Sąjungą, toliau vystėsi, o Gintarė žavėjosi Sarajevo pastangomis keistis. Ši patirtis leido Gintarei apmąstyti universitetų, kaip pasaulinių institucijų ir pokyčių iniciatorių, vaidmenį.

„Tai privertė mane stabtelėti ir pamąstyti – kai pagalvodavau apie mane supantį kuklų lietuvišką pasaulį, supratau, kad iš tikrųjų pasaulis yra daug didesnis. Savaime suprantame, jog esame suformuoti mus supančios aplinkos, tačiau ši perspektyva atvėrė man akis“, – teigia ji.

Darbas su KTU studentais

Grįžusi į KTU, Gintarė atlieka svarbų vaidmenį, siekdama populiarinti tarptautinį švietimą. Ji konsultuoja studentus „Erasmus+“ proceso metu, pasakoja apie projekto teikiamas galimybes ir, svarbiausia, yra tas žmogus, kuris padrąsina dvejojančius. „Kai prisimenu savo kelią, manau, jog per daug apie tai galvojau. Procesas gana paprastas: paraiškas teikti galima dukart per metus (rugsėjį ir vasarį), naudojantis „Mobility Online“ sistema. Voilà – jūs jau artėjate prie studijų užsienyje!“

Labiausiai Gintarė savo darbe vertina žibančias studentų akis, kai jie priimami. „Būtent tomis akimirkomis, kai sakau įkvepiančias kalbas ir motyvuoju studentus sudalyvauti, jaučiuosi iš tiesų kažką keičianti.“

Nors darbo krūvis gali būti didelis, absolventė išmoko išlikti tvirta ir įvertinti savo nueitą kelią. Gintarė pabrėžia, jog studijos užsienyje naudingos ne tik jūsų gyvenimo aprašymams: „Studentai grįžta labiau pasitikintys savimi, tolerantiškesni ir suvokia pasaulį plačiau. Daugelis jų pradeda norėti daugiau įvairovės ir tai virsta gyvenimo būdu.“

Apmąstydama savo pačios kelionę, Gintarė išmoko į šiuolaikinius iššūkius žvelgti smalsiai ir prasmingai. „Stengiuosi išlikti smalsi ir visada stengiuosi daryti reikšmingą ir teigiamą poveikį tiek studentams, tiek platesnei universiteto bendruomenei. Kol tai darau, esu įsitikinusi, kad mano ateitis yra patikimose rankose.“

Nevarbu, ar tenka kantriai laukti, kol nuomotojas sutvarkys prakiurusį čiaupą, ar suvokimas, kad kiekviena šalis turi kitokį gyvenimo ritmą, Gintarės istorija primena mums, kad asmeniniai pokyčiai dažnai įvyksta tik peržengus savo komforto zonos ribas. „Galiausiai atrasite savo vidinę ramybę, pasitikėjimą savimi ir suvoksite, kad nėra situacijos be išeities.“

Absolventė ragina studentus mėgautis kiekvienu kelionės etapu – nuo jaudinančios pradžios iki kylančių iššūkių. Gintarė įsitikinusi, jog tokia patirtis suteikia daug galimybių tobulėti, padeda studentams išsiaiškinti savo perspektyvas, įgyti pasitikėjimo savimi ir geriau suvokti save bei supantį pasaulį.

Gintarės patarimas dvejojantiems: „Neverta pernelyg baimintis dėl „popierizmo“, – su šypsena sako Gintarė. „Sekite visus nurodymus, klauskite visko, kas rūpi, ir viskas bus gerai!“

Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnų bendruomenė – tai ne tik gražūs prisiminimai apie studentiškus laikus, bet ir tūkstančiai įkvepiančių istorijų, bendrų iniciatyvų bei ilgalaikių ryšių, kurie gyvuoja ir šiandien. Gegužės 21 dieną universitetas sulaukė su idėjomis ir entuziazmu sugrįžusių alumnų. Į Visuotinį susirinkimą susirinko aktyvūs KTU absolventai iš visos Lietuvos – tie, kurie nori dalyvauti bendruomenės veikloje ir prisidėti prie svarbių sprendimų priėmimo.

Šio susirinkimo metu apžvelgti svarbiausi kadenciją baigiančios vadovybės nuveikti darbai ir pradėtas naujas etapas – išrinktas prezidentas, naujoji asociacijos valdyba ir kontrolės komitetas, o kartu pristatytos ir ambicingos veiklos kryptys artimiausiems dvejiems metams.

Apžvelgė spartų augimo periodą

Kadenciją baigęs KTU Alumnų prezidentas Darius Vaičiulis pasidžiaugė sėkmingai stiprėjančia bendruomene, o naujai išrinktas asociacijos vadovas Rimantas Lekavičius, Kauno valstybinio muzikinio teatro direktoriaus pavaduotojas, kvietė alumnus tapti pokyčių dalimi – nuo mentorystės jauniesiems studentams iki regionų telkimo ir tarptautinių ryšių plėtros bei mecenavimo.

Kadenciją baigusi KTU alumnų asociacijos valdyba, vadovaujama UAB „Spaineta“ direktoriaus D. Vaičiulio, per pastaruosius dvejus metus aktyviai dirbo stiprindama ryšius tarp alumnų ir universiteto.

Valdybos nariai, tarp jų Vida Drąsutė (KTU alumnų centro vadovė, KTU deleguota atstovė), Tomas Urbonas (UAB „Sonaro“ direktorius), Rolandas Malaiška (įmonių grupės UAB „Terix“ savininkas), Juozas Tunaitis (UAB „Hdrgen“ technikos direktorius), Mantas Raišys (HELM LT, MB, UAB INCON, vadovas ir savininkas), Inga Sebeikienė (UAB „Transera“ direktorė), Agnė Šulčiūtė (KTU Cheminės technologijos fakulteto docentė), Eglė Liubancaitė (KTU SA Organizacijos stiprinimo viceprezidentė, KTU Studentų atstovybės deleguota atstovė) koordinavo įvairias alumnų tinklo plėtros veiklas ir iniciatyvas, kūrė naujas tradicijas.

Jų pastangomis alumnų bendruomenė tapo labiau įsitraukusi ir matoma tiek universiteto viduje, tiek visuomenėje. Kartu su valdyba prasmingai prie veiklų prisidėjo ir kontrolės komiteto nariai Aleksandr Geraskin (UAB „Kiwa Inspecta“ kontrolės įstaigos vadovas), Robertas Alzbutas (KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto profesorius), Romualdas Taurozas (UAB „Statybų vizija“ direktoriaus pavaduotojas), kurie užtikrino asociacijos veiklos skaidrumą, teikė rekomendacijas finansinei atskaitomybei gerinti bei prisidėjo prie strateginių sprendimų vertinimo ir tvaraus organizacijos augimo.

„Mūsų kelias – tai bendrystė, pasitikėjimas ir tikėjimas, kad kartu galime daugiau. Mus vienija ne tik praeitis, bet ir bendra atsakomybė kurti ateitį. Dėkoju kiekvienam iš jūsų – tiems, kurie dalyvaujate, prisidedate, dalinatės savo žiniomis, patirtimi. Šiandien KTU Alumnų asociacija – tai tvirta, auganti bendruomenė, kurioje tradicijos gyvuoja, idėjos gimsta, o draugystės tęsiasi.

Visų mūsų – alumnų –  pastangomis bendradarbiavimas, renginiai ir paramos iniciatyvos tampa tikru įkvėpimu ne tik studentams, bet ir mums patiems. Būkime tie, kurie drįsta svajoti, veikia, įkvepia kitus ir palieka pėdsaką, kuriuo didžiuosis būsimos kartos,“ – sakė dvi kadencijas iš eilės KTU alumnų asociacijai vadovavęs D. Vaičiulis.

Prisistatė naujasis prezidentas

Visuotinio susirinkimo metu vienbalsiai naujuoju KTU alumnų asociacijos prezidentu išrinktas R. Lekavičius, Kauno valstybinio muzikinio teatro direktoriaus pavaduotojas ir Kauno m. Tarybos narys. Jis yra ne tik aktyvus kultūros srities profesionalas, bet ir tvirtai tiki, kad alumnų bendruomenė – tai vertingas socialinis kapitalas, galintis svariai prisidėti prie universiteto augimo ir pažangos.

„Man alumnų bendruomenė – tai galimybė telkti žmones, kurie nori kurti, dalintis ir grąžinti. KTU man suteikė ne tik išsilavinimą, bet ir vertybinį stuburą, tad dabar laikas šį ryšį stiprinti iš naujo – drauge su tais, kuriems svarbu prisidėti,“ – teigė naujasis prezidentas R. Lekavičius.

Visuotinio susirinkimo metu dvejų metų kadencijai buvo išrinkta nauja KTU alumnų asociacijos valdyba ir kontrolės komitetas. Naująją valdybą sudaro:

Vilius Šemeta (AB „ORLEN Lietuva“ technologijos direktorius), Edvinas Rajuncas (UAB „ES Security“ vadovas), Vladas Lašas (Lietuvos verslininkas ir visuomenės veikėjas, UAB „Skubios siuntos“ įkūrėjas ir generalinis direktorius), Juozas Tunaitis (UAB „Hdrgen“ technikos direktorius), Mantas Raišys (HELM LT, MB, INCON, UAB vadovas/savininkas), Rūta Butkuvienė (Kauno r. Ramučių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja, Kauno r. savivaldybės Tarybos narė). KTU rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka į valdybą delegavo Alumnų centro vadovę Vidą Drąsutę, o KTU Studentų atstovybė – Organizacijos stiprinimo viceprezidentę Eglę Liubancaitę.

Naujai išrinkta vadovybė sieks tęsti pradėtus darbus ir įgalinti alumnų tinklą dar prasmingesnei veiklai bei ryšiui su Alma Mater stiprinti. Vienos pirmųjų veiklų – mecenatų pritraukimas ir numatomas neliečiamo kapitalo fondo steigimas.

Į kontrolės komitetą išrinkti Rolandas Malaiška (įmonių grupės UAB „Terix“ savininkas), Aleksandr Garaskin (UAB „Kiwa Inspecta“ kontrolės įstaigos vadovas), Romualdas Taurozas (UAB „Statybų vizija“ direktoriaus pavaduotojas).

KTU džiaugiasi aktyvia ir atsakinga alumnų bendruomene, kuri ne tik puoselėja universiteto vardą, bet ir prisideda prie reikšmingų pokyčių Lietuvos švietimo ir inovacijų ekosistemoje.