KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) absolventė Ugnė Zasčiurinskaitė šį rudenį pradeda naują etapą – Medžiagų inžinerijos doktorantūros studijas. Dar bakalauro ir magistro studijų metais Ugnė ne tik puikiai mokėsi – jos pastangos buvo įvertintos KTU Talento, Prezidento Jono Žemaičio ir kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus vardinėmis stipendijomis.

Tačiau esminis merginos pasirinkimas buvo prisijungti prie mokslinės grupės „Funkcinių medžiagų technologijos“, kuri tapo tiltu į daugybę galimybių, kurių kitaip greičiausiai nebūtų atradusi.

Universitetas – daugiau nei diplomas

„Šiame Kauno technologijos universiteto (KTU) fakultete radau aplinką, kurioje buvo skatinamas smalsumas, iniciatyvumas ir noras augti“, – apie savo studijų pradžią pasakoja Ugnė.

Anot jos, dar pradėjusi studijuoti ji suprato, kad universitetas suteikia galimybes gauti ne tik diplomą. Tai vieta, kur galima tobulėti, išbandyti save skirtingose srityse ir atrasti tai, kas iš tiesų įdomu.

„Ryškiausias prisiminimas iš viso studijų laikotarpio – jausmas, kad kiekvienais metais, įsitraukiant į naujas veiklas, atsiverdavo vis daugiau galimybių. Tereikėdavo išdrįsti žengti pirmąjį žingsnį“, – sako ji.

Būtent smalsumas ir noras išbandyti naujas veiklas Ugnę lydėjo visų studijų metu – nuo atstovavimo studentams studijų programos komitete iki mokslinių tyrimų ir tarptautinių patirčių.

Nuo plataus žvilgsnio iki gilesnio supratimo

KTU Ugnė baigė tiek bakalauro, tiek magistrantūros studijas. Bakalauro studijose pasirinkta Pramoninio dizaino inžinerijos studijų programa jai tapo galimybe geriau pažinti skirtingas inžinerijos sritis ir suprasti, kas ją pačią domina labiausiai.

„Tai buvo etapas, kuriame formavau pagrindines žinias, mokiausi taikyti inžinerinį mąstymą savo kryptyje“, – prisimena ji.

Magistrantūroje požiūris į studijas ir mokslą pasikeitė. Studijos tapo labiau orientuotos į gylį – nebeužteko tik rasti atsakymą, tapo svarbu suprasti, kodėl problema egzistuoja ir kaip galima sukurti naujus sprendimus.

„Jei reikėtų palyginti, bakalauras daugiau apėmė svarbiausių teorinių žinių įgavimą, o magistras (Gamybos inžinerijos) suteikė galimybes tas žinias įgalinti per praktiką“, – sako Ugnė.

Vienas sprendimas, atvėręs naujas galimybes

Viena iš svarbiausių Ugnės studijų patirčių tapo įsitraukimas į mokslinę veiklą. Pasak jos, kiekviena universitete pasirinkta veikla prisidėjo prie asmeninio tobulėjimo, tačiau moksliniai tyrimai suteikė galimybę ne tik plėsti akiratį, bet ir ieškoti sprendimų realioms problemoms bei teorines žinias pritaikyti praktikoje.

„Kai kalbuosi apie studijas ir profesinį kelią, visada sugrįžtu prie tos pačios minties – vienas geriausių sprendimų, kurį priėmiau dar bakalauro studijų metais, buvo prisijungti prie mokslinės grupės „Funkcinių medžiagų technologijos“, – teigia Ugnė.

Būtent moksliniai tyrimai jai tapo tiltu į naujas patirtis. Viena jų – galimybė mokslinių tyrimų tematika skaityti pranešimą LOGIN konferencijoje. Kita – apsilankymas CERN mokslinių tyrimų centre Šveicarijoje.

„Mokslo dėka įsitraukiau į bendruomenę, kurioje sutikau daug smalsių, motyvuotų ir plačiai mąstančių žmonių. Bendravimas su jais leido pažvelgti į mokslą iš skirtingų perspektyvų“, – pasakoja ji.

Mokslinė veikla ugdo ne tik žinias

Ugnės patirtis atspindi ir platesnę mokslinės veiklos naudą studentams. Mokslo grupės „Funkcinių medžiagų technologijos“ vadovė prof. Virginija Jankauskaitė pabrėžia, kad studentų įsitraukimas į mokslinius tyrimus dar bakalauro ar magistro studijų metais gali tapti vienu stipriausių impulsų jų profesinei brandai.

„Studentų įtraukimas į mokslinę veiklą dar bakalauro ar magistro studijų metais yra vienas stipriausių impulsų jų profesinei brandai. Tai leidžia ne tik užtvirtinti teorines žinias, bet ir išugdyti analitinį mąstymą, savarankiškumą bei gebėjimą spręsti realius inžinerinius iššūkius“, – teigia profesorė.

Anot jos, tokia patirtis natūraliai ugdo smalsumą, kritinį mąstymą ir pasitikėjimą savo jėgomis.

Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto studijų prodekanas doc. Darius Eidukynas taip pat pabrėžia, kad mokslinė veikla studentams gali atverti daugiau galimybių nei vien gilesnės žinios pasirinktoje srityje.

„Dalyvavimas papildomoje mokslinėje veikloje suteikia progą atrasti naujų galimybių, pagilinti žinias, išbandyti save naujose srityse ir užmegzti naudingų kontaktų“, – sako jis.

Mokslinė veikla apima įvairias su naujų žinių kūrimu, sklaida ir taikymu susijusias veiklas. Jos pagrindą sudaro moksliniai tyrimai, vykdomi kartu su dėstytoju ar dėstytojų komanda. Tyrimų rezultatai gali būti pristatomi mokslinėse konferencijose, publikuojami moksliniuose straipsniuose, panaudojami rengiant projektų paraiškas ar kuriant inovacijas.

„Visa tai suteikia vertingos patirties, kuri gali praversti dalyvaujant stipendijų konkursuose, planuojant tolesnes studijas ar būsimą karjerą“, – teigia doc. D. Eidukynas.

Patirtys, kurių negali suplanuoti

Ne mažiau svarbi Ugnės studijų dalis buvo dalyvavimas studijų programos komiteto veikloje, įvairiuose projektuose ir GIFTed Masters programoje.

Atstovaudama studentams studijų programos komitete, ji ugdė atsakomybę ir suprato, kad kiekvienas gali prisidėti prie realių pokyčių universitete. Tuo metu dalyvavimas kitose veiklose padėjo suprasti, kad ne visada iš anksto galima numatyti, kur nuves vienas ar kitas pasirinkimas.

„Kartais imantis naujos veiklos dar nežinai, kokią naudą ji suteiks ateityje, tačiau kiekviena patirtis palieka vertingų pamokų, kurios vėliau tampa pagrindu sprendimams“, – sako Ugnė.

Aktyvus įsitraukimas į mokslinę veiklą ir geri studijų rezultatai gali tapti ir postūmiu siekiant studijas baigti su pagyrimu, pastebi doc. D. Eidukynas.

„Nebijokite išbandyti savo jėgų“

Ką Ugnė patartų studentams, kurie svarsto apie mokslinę veiklą, bet dar nėra tikri, ar ji jiems tinka?

„Nebijokite išbandyti savo jėgų. Iš pirmo žvilgsnio mokslas gali atrodyti labai teoriškas, tačiau realybėje didelę jo dalį sudaro eksperimentai ir naujų idėjų tikrinimas praktikoje“, – sako ji.

Pasak Ugnės, kai dirbi su tema, kuri iš tiesų domina, moksliniai tyrimai tampa labai įtraukiantys. Net jei vėliau nepasirinksi akademinio kelio, ši patirtis gali padėti išmokti spręsti sudėtingas problemas ir drąsiau ieškoti atsakymų.

O pirmakursiams, šį rudenį žengiantiems į Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetą, ji linki svarbiausio dalyko – nepraleisti galimybių.

„Linkiu būti smalsiems ir pasinaudoti visomis universiteto suteikiamomis galimybėmis. Nebijokite išbandyti veiklų, kuriose šiandien dar neįsivaizduojate savęs, nes būtent jos kartais pakeičia visą studijų kryptį.“

Universitetas, pasak Ugnės, yra tinkamiausia vieta pasakyti „taip“ naujoms patirtims, žmonėms ir iššūkiams.

„Galbūt po kelerių metų būtent vienas toks sprendimas taps tuo, kuriuo didžiuositės labiausiai, sakau tai iš patirties. Galimybės atsiveria tik tiems, kurie išdrįsta žengti pirmąjį žingsnį.“

Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Kauno technologijos universiteto (KTU) bendruomenę vėl subūrė kelias, motociklai ir bendrystė – į šeštąjį „KTU Moto Ride“ šiemet leidosi daugiau nei 100 bendruomenės narių. Šių metų maršrutas driekėsi per Lietuvos dvarus – istorines vietas, kurios saugo šalies praeitį, o šiandien yra atgaivinamos ir pritaikomos naujoms veikloms. 

KTU Alumnų asociacijos ir KTU Korporatyvinių reikalų departamento organizuojama išvyka kasmet suburia motociklizmui neabejingus universiteto darbuotojus, studentus ir alumnus. Renginyje dėmesys skiriamas ne tik bendram pomėgiui ir Lietuvos pažinimui, bet ir saugiam vairavimui bei atsakingai motociklizmo kultūrai.

„Kiekvienais metais siekiame, kad „KTU Moto Ride“ būtų ne tik bendra kelionė, bet ir prasminga patirtis KTU bendruomenei. Šiemet pasirinktas dvarų maršrutas suteikė progą geriau pažinti Lietuvos paveldą ir pamatyti, kaip istorinės vietos šiandien atgyja naujam gyvenimui. Tokios kelionės leidžia ne tik atrasti įdomias Lietuvos vietas, bet ir palaikyti žmones bei iniciatyvas, padedančias išsaugoti mūsų istoriją ateities kartoms“, – sako renginio organizatorė, KTU Korporatyvinių reikalų departamento direktorė Giedrė Junevičienė.

Trys dvarai – trys skirtingos istorijos

Tradiciškai „KTU Moto Ride“ dalyviai rinkosi prie KTU „Santakos“ slėnio. Po saugumo instruktažo nedidelėmis grupelėmis KTU bendruomenės nariai motociklais leidosi Palangos link, pakeliui aplankydama tris pažintines stoteles.

Pirmoji jų – Žemosios Panemunės dvaras. Atgimstančioje dvaro sodyboje motociklininkai stabtelėjo tarp senojo dvaro sodo obelų ir susipažino su naujam gyvenimui prikeliamu kultūros paveldo objektu. Toliau maršrutas vedė į Kidulius, kur dalyviai aplankė Kidulių dvaro bravorą ir susipažino su čia puoselėtomis vietos gamybos bei amatų tradicijomis.

Trečioji kelionės stotelė – Šilutės miesto perlu vadinamas Hugo Šojaus dvaras, vienas ryškiausių Pamario krašto kultūros paveldo objektų, menantis ne tik dvaro, bet ir viso krašto istoriją.

Aplankę tris skirtingus dvarus, „KTU Moto Ride“ finišavo KTU poilsio namuose „Politechnika“ Palangoje. Vakare kelionės tema buvo pratęsta diskusijoje apie Lietuvos dvarų išsaugojimą ir atgaivinimą su KTU alumnais Deimante Meilute-Ganusauskiene ir Vytautu Ganusausku – Lietuvos dvarų ir pilių kelio ambasadoriais, Lokinės dvaro ir Kidulių dvaro bravoro savininkais. Alumnai su renginio dalyviais dalijosi savo patirtimi prižiūrint istorinius dvarus, kalbėjo apie jų kultūrinės vertės išsaugojimą, pritaikymą šiuolaikiniam gyvenimui ir su tuo susijusius iššūkius.

„KTU Moto Ride“  jau tapo tradicija, suteikiančia KTU darbuotojams, studentams ir alumnams progą susitikti už universiteto ribų, dalytis bendru pomėgiu motociklams, pažinti Lietuvą ir kurti naujas pažintis. Kiekviena tokia kelionė papildo KTU bendruomenės istoriją naujomis patirtimis ir bendrais prisiminimais“, – sako vienas iš renginio idėjos iniciatorių, KTU Mechanikos ir dizaino fakulteto profesorius Andrius Vilkauskas.

Kviečiame registruotis į 2026–2027 m. m.rudens semestro studijų modulius, kuriuose KTU alumnai gali dalyvauti stebėtojo teisėmis. Šiuos studijų modulius galima lankyti be įsipareigojimo atsiskaityti.

Informaciją apie modulių tvarkaraštį ir laisvų vietų skaičių galite rasti lentelėje – Modulių sąrašas 2026–2027 m. m. rudens semestre. Vietų skaičius ribotas.

Norėdami registruotis į studijų modulį, užpildykite registracijos formą. Registruotis galite iki rugsėjo 8 d. pabaigos.

Prieš registraciją, prašome atkreipti dėmesį:

– kokia nurodyta modulio dėstomoji kalba;
– modulis vyksta kontaktiniu ar nuotoliniu būdu. Jeigu prie modulio nurodyta tiksli vieta (adresas), paskaitos vyks kontaktiniu būdu, jeigu nenurodyta tiksli vieta – modulis bus vedamas nuotoliniu būdu.

—————————————————————————————————–

Kaunas University of Technology informs all alumni that registration to the study modules in the autumn semester of AY 2026–2027 is started. 

Detailed information about the schedule and number of vacancies can be found in the following table List of modules for 2026–2027 autumn semester

To register for the study module, please fill in the registration form. You can register until the end of September 8. 

Before registration, please note:

– what is the language of instruction;
– if the exact place (address) is indicated next to the module, the lectures will be organised on campus, if the exact location is not indicated – the module will provided as distance studies.

KTU alumnų asociacija organizuoja iniciatyvą „Pasimatuok alumno kėdę“! Iniciatyva skirta Tarptautinei studentų dienai paminėti.

Kviečiame KTU alumnus prisijungti prie iniciatyvos ir lapkričio 17 d., vienai dienai – kelioms valandoms, pusei dienos ar visai darbo dienai – užleisti savo kėdę jaunesniam kolegai.

Leiskime studentams bent trumpam patirti, kokia yra Tavo darbo diena, kokių kompetencijų reikia, su kokiais iššūkiais susiduri ir kokie džiaugsmai laukia „sėdint“ Tavo kėdėje.

Pasiūlyk studentui alumno kėdę: Pasimatuok alumno kėdę’2026 / Try on the ‘Alumni chair’ 2026
____

On November 17, KTU Alumni Association is celebrating International Students’ Day with the initiative “Try on the Alumni Chair”.

We invite KTU alumni to join the initiative and give up their chair to a younger colleague for a few hours, half a day, or a full working day.

Give students the opportunity to experience, even for a short time, what your workday is like, what skills and competencies are needed, and what challenges and rewarding moments come with sitting in your chair.

Offer a student your alumni chair Pasimatuok alumno kėdę’2026 / Try on the ‘Alumni chair’ 2026

„Nebijok būti pirmoji – kažkas turi pradėti“ ir „Kurk taip, kad kiti norėtų kurti kartu“ – šūkiai, kurie geriausiai apibūdina KTU Informatikos fakulteto absolventę Vidą Drąsutę. Šiandien ji dirba KTU Bendradarbiavimo vystymo projektų vadove ir aktyviai telkia alumnų bendruomenę. Didžiausią dėmesį Vida skiria ryšių tarp žmonių, kartų ir idėjų kūrimui. Ji įsitikinusi, kad iššūkiai nėra kliūtys, bet galimybės augti, o tikroji sėkmė slypi ne tik pasiektuose rezultatuose, bet ir pačiame kelyje.

– Esate Informatikos fakulteto absolventė. Kas lėmė Jūsų studijų pasirinkimą?

Esu tikra KTU alumnė – į universitetą atėjau studijuoti ir čia pasilikau: mokausi, dirbu, tobulėju. Didžiąją dalį savo laiko praleidžiu universitete, tad kartais atrodo, jog čia ir gyvenu.

Informatiką pasirinkau augdama laikotarpiu, kai technologijos sparčiai žengė į kasdienį gyvenimą. Pirmasis kompiuteris mano namuose atsirado tik 10 klasėje, o mobilusis telefonas – pirmame studijų kurse. Internetas su tokiais atradimais kaip „Google“, ICQ ar MSN tuo metu atrodė kaip tikras stebuklas – jis keitė informacijos paiešką ir bendravimo būdus. Kompiuteris namuose tapo naujove, kuri skatino smalsumą: viskas buvo nepažįstama, todėl norėjosi kuo greičiau perprasti ir suprasti, kaip tai veikia.

Norėjau ne tik naudotis šiomis naujovėmis, bet ir jas pažinti giliau, išmokti pritaikyti protingai. Prie šio sprendimo daug prisidėjo stiprus matematikos ir fizikos pagrindas gimnazijoje, įkvepiantys mokytojai bei informatikos mokytojas, kuris programavimą pateikė įdomiai ir motyvuojančiai. Visa tai dar labiau sustiprino norą rinktis informatikos kryptį.

Sprendimą sustiprino ir mamos paskatinimas bei pusbrolio, studijavusio KTU Informatikos inžineriją, pavyzdys. Informatika pasirodė perspektyvi ir prasminga kryptis, lavinanti loginį mąstymą bei suteikianti daug praktinės naudos. Kadangi tuo metu merginų studijose buvo reta, mūsų konspektai tapdavo itin vertingi prieš egzaminus, kas buvo privalumas.

Praėjus aštuoniolikai metų nuo pirmųjų studijų, trumpam grįžau į universiteto suolą – sąmoningai ir tvirtai pasirinkau MBA programą, kurią šiais metais jau baigiau.

– Ar prisimenate savo pirmuosius žingsnius KTU? Kas įsiminė labiausiai?

Pirmieji žingsniai KTU buvo kupini jaudulio ir smalsumo, nors koridoriai ir atrodė pažįstami, nes dažnai lankydavausi pas čia studijavusį pusbrolį. Mokykloje buvau stipri matematikoje, bet studijos greitai parodė, kad universitete viskas daug sudėtingiau, ypač aukštoji matematika.

Labiausiai įsiminė draugiški grupiokai, palaikantys dėstytojai ir kartu patirti iššūkiai. Nors auditorijose žiemą būdavo taip šalta, kad sėdėdavome su striukėmis, nei sąlygos, nei sunkumai neslėgė, nes buvo daug draugysčių, nuotykių ir tikro studentavimo džiaugsmo. Tai buvo metas, kai kartu su žiniomis atradau ir save.

– Jei galėtumėte parašyti laišką sau pirmame kurse, ką jame parašytumėte?

Savo pirmakursei palinkėčiau to, ko pati neišnaudojau studijų metu. Visų pirma – nereikia nerimauti, jei paskaitos atrodo per sudėtingos. Normalu, kad ne viską suprasi iš karto, nes tam ir skirtos studijos – mokytis, klysti ir bandyti dar kartą. Svarbiausia išlikti kantriai ir nuosekliai dirbti.

Kitas patarimas – daugiau įsitraukti į universiteto bendruomenės veiklas. Dalyvavimas meno kolektyvuose, studentų atstovybėje ar kituose renginiuose padeda ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir sukuria draugystes, patirtis bei ryšius, kurie praverčia gyvenime, karjeroje. Čia pat pridėčiau ir mentorystės bei alumnų tinklo svarbą, nes tai galimybės, kurių anksčiau dar nebuvo, bet šiandien jos gali padėti rasti kryptį, gauti patarimų ar užmegzti naudingus kontaktus.

Bet svarbiausia yra pasitikėti savimi. Net jei kartais atrodo sunku ar kyla abejonių, smalsumas, atkaklumas ir noras tobulėti visada duoda rezultatą, o pasirinktas kelias atveria naujas galimybes.

– Ar kada nors teko laužyti stereotipus apie moteris technologijų srityje, ir kaip tai Jus paveikė?

Teko, ir ne kartą. Studijų pradžioje merginų kurse buvo vos kelios, todėl dažnai sulaukdavau nustebimo, kad pasirinkau informatiką, nes tuo metu tai dar atrodė „vyriška“ sritis. Dar ryškiau tai pajutau magistro studijose Bolonijoje, kai įėjus į didžiulę auditoriją tarp dviejų šimtų studentų beveik nemačiau merginų. O situaciją dar labiau paaštrino faktas, kad dėl mūsų, dviejų „Erasmus“ studentų, paskaitos turėjo vykti anglų kalba, kas italams tuo metu buvo didelis iššūkis. Ta akimirka, kai visa auditorija atsisuko į mane, atrodė tarsi nebylus klausimas: „gal ne čia pataikei?“.

Tokios patirtys manęs nepalaužė, priešingai, jos paskatino įrodyti, kad kompetencija neturi lyties. Taip išmokau kantrybės, gebėjimo argumentuoti ir pasitikėjimą kurti darbais, o ne žodžiais. Dėl to šiandien aktyviai dalinuosi patirtimi, mentorystėje skatinu merginas rinktis technologijų studijas ir tikiu, kad geriausias stereotipų laužymas vyksta tyliai – tiesiog gerai dirbant savo darbą.

– Koks buvo Jūsų pirmasis darbas po studijų ir ką iš jo išmokote?

Dar studijuodama magistrantūroje pradėjau dirbti KTU Distancinio mokymo centre (dabar EMTC), kur administravau e. mokymosi projektus. Tai buvo puiki mokykla, nes teko greitai perprasti techninę ir žmogiškąją projekto pusę. Supratau, kad technologijos be žmonių yra tarsi kodas be konteksto ir jos veikia tik tada, kai yra suprantamos ir priimtinos. Atradau ir savo stiprybę – gebėjimą jungti skirtingus interesus bei kalbas, kad projektai judėtų į priekį.

– Kokie buvo pirmieji iššūkiai ir karjeros posūkiai?

Iš pradžių galimybės kūrybiškai save realizuoti buvo ribotos, bet tai paskatino ieškoti kelių įgyvendinti idėjas. Vėliau mane pastebėjo tuometinis ITDC direktorius Aleksandras Targamadzė ir pakvietė prisidėti prie nacionalinio projekto „Lietuvos virtualus universitetas“. Koordinavau vieną pagrindinių uždavinių – Lietuvos e. mokymosi infrastruktūros plėtrą. O darbas su aukšto lygio ekspertais ir ministerijų atstovais suteikė daugiau pasitikėjimo ir praktinės patirties.

– Kaip vystėsi karjera toliau?

Vėliau tapau ITDC Nuotolinio mokymosi skyriaus vadove, o norėdama daugiau kūrybinės laisvės 2009 m. įkūriau VšĮ „eMundus“. Ši organizacija leido plėsti veiklą už universiteto ribų – dirbti ne tik su universitetais, bet ir mokyklomis, darželiais, suaugusiųjų švietimo centrais. Per 15 metų prisidėjau prie daugiau kaip 60 tarptautinių projektų, iš kurių daugiau kaip 20 koordinavau pati. Dalis jų įvertinti kaip Europos gerosios praktikos pavyzdžiai, o keli apdovanoti Europos Komisijos ir Švietimo mainų paramos fondo nominacijomis.

– Kokie pastarųjų metų tarptautiniai projektai Jums yra reikšmingiausi?

2024 m. koordinuotas projektas „PS.Smile“ apie emocinį intelektą pelnė Europos inovatyvaus mokymo apdovanojimą pradinio ugdymo kategorijoje. 2022 m. kartu su Valdorfo darželiu „Šaltinėlis“ įgyvendintas projektas apie kūrybiškumą ankstyvajame ugdyme taip pat buvo pripažintas Europoje. Abu jie man ypač svarbūs, nes susiję su vaikų ugdymu, vertybinėmis nuostatomis.

– Ar turėjote patirties vertinant kitų darbus ar dalinantis žiniomis?

Taip, keletą metų buvau ŠMPF projektų vertinimo ekspertė, taip pat skaičiau pranešimus projektų vadovams apie tarptautinių projektų valdymą ir svarbiausias kompetencijas. Tai padėjo pažvelgti į veiklas plačiau – ne tik kaip vykdytojai, bet ir kaip vertintojai.

– Kaip motinystė pakeitė Jūsų veiklą ir kokias kūrybines patirtis atnešė?

Motinystės atostogų metu kartu su bendraminčiais įkūrėme Valdorfo darželį „Po saule“. Per porą metų teko išmokti visko – nuo Valdorfo pedagogikos iki organizacinių darbų, net kurį laiką buvau ir vadovė, ir virėja, ir auklėtojos padėjėja. Tuo pat metu ieškojau kūrybinių veiklų: parašiau 12 straipsnių įvairiuose žurnaluose, daugiausia „Mamos žurnalui“, kartu su vyru sukūrėme rankdarbių bendruomenės tinklą, ir pati kūriau veltinius rankdarbius, vedžiau kursus, o mano darbai buvo pristatyti spaudoje. Tai buvo laikotarpis, kai šalia profesinės veiklos kūrybiškumą realizavau įvairiose formose.

– Ar tuo metu įsitraukėte ir į socialines ar švietimo iniciatyvas?

Taip, kartu su Raminta Bogušiene dalyvavau sveikos gyvensenos projektuose, vedžiau seminarus mamoms, bendravau su ministerijomis ir darželiais. Be to, vėliau taip pat prisidėjau prie prevencinių projektų paaugliams – dirbome su „išmaniaisiais kūdikiais“, kad jaunimas galėtų praktiškai pajausti tėvystės atsakomybę.

– Kokią patirtį atnešė tarptautiniai bendradarbiavimai?

Vienas įsimintiniausių etapų buvo bendradarbiavimas su Izraelio gabių vaikų centrais ir profesoriais. Stažuotėse ir kursuose turėjau galimybę iš arti susipažinti su jų taikomomis metodikomis, stebėti, kaip atpažįstami ir ugdomi gabūs vaikai. Ši patirtis praplėtė mano žinias ir suteikė įkvėpimo idėjas pritaikyti projektuose Lietuvoje.

– Kuo Jus patraukė darbas su alumnų bendruomene, ką jame radote?

Mane patraukė galimybė jungti skirtingus žmones, kartas ir kurti tiltus tarp studentų, alumnų bei universiteto. Tai erdvė, kurioje dalijamės patirtimi, įkvepiame vieni kitus ir kartu atveriame naujas galimybes. Alumnų bendruomenė nėra tik formalūs renginiai ar kontaktų palaikymas, nes čia gimsta mentorystė, bendri projektai, prasmingos iniciatyvos tiek universitetui, tiek visuomenei.

Čia radau gyvą ir nuolat augančią bendruomenę, kurioje atsiranda įvairių idėjų – nuo alumnų paauglių stovyklų iki karjeros kelių programų regionams, nuo renginių studentams iki bendradarbiavimo su verslu. Man pačiai ši veikla suteikia progą panaudoti visą sukauptą patirtį, nuo strateginio mąstymo iki žmogiškos šilumos ir primena, kad didžiausia vertė slypi žmonėse bei jų ryšiuose.

– Kas Jums padeda išlikti savimi tarp projektų, žmonių, atsakomybių?

Mano darbas sutampa su mano vertybėmis – kuriu ryšius tarp žmonių, telkiu bendruomenę, dalinuosi įkvėpimu. Kai veikla yra prasminga ir atitinka tai, kuo tikiu, net sudėtingi iššūkiai atrodo ne kliūtimis, o galimybėmis augti ir mokytis. Kitas atramos taškas – vidinė disciplina ir šeima. Sąmoningai randu laiko sustoti, reflektuoti, užrašyti mintis, pabūti gamtoje. Buvimas su šeima, palaikymas suteikia pasitikėjimo ir padeda nepasimesti net įtemptu laikotarpiu. Laikas su draugais taip pat labai svarbus – jų draugystė, juokas ir bendros patirtys padeda atsipalaiduoti, įkrauna naujai energijai ir primena, kad gyvenimas yra daugiau nei darbinės veiklos, kad ir kokios patrauklios jos būtų. Visa tai padeda išlikti savimi ir susitelkti į tai, kas iš tiesų svarbu. O humoro jausmas žvelgiant į pasaulį įneša lengvumo, leidžia atsipalaiduoti ir palaiko artumą su žmonėmis net sudėtingose situacijose.

– Kaip manote, kokiomis savybėmis šiandien turėtų pasižymėti lyderis?

Lyderis ne tik turi vesti komandą į priekį, bet ir gebėti suprasti žmones. Jam būtina empatija, lankstumas, drąsa veikti pokyčių aplinkoje bei gebėjimas įtraukti kitus ir kurti pasitikėjimo kultūrą. Lyderis nebūtinai privalo viską žinoti, bet jis turi matyti „didįjį paveikslą“, kurti erdvę, kurioje žmonės drįsta klausti, kurti ir augti. Išmintingumas čia svarbesnis už žinių kiekį, nes tai gebėjimas įvertinti situacijas nešališkai, priimti atsakingus sprendimus ir numatyti jų poveikį kitiems. Toks lyderis labiau moka išgirsti ir suburti kitus.

– Kokią svarbiausią pamoką Jums davė darbinė ar asmeninė patirtis?

Vienas svarbiausių patarimų – išmokti deleguoti. Iš pradžių maniau, kad viską turiu padaryti pati, kad būčiau rami dėl rezultato, bet vėliau supratau – tikroji stiprybė yra pasitikėjimas kitais ir atsakomybės pasidalijimas. Būtent bendradarbiavimas ir skirtingos patirtys atneša geriausius sprendimus, o komanda, kuria tu tiki ir kuri tiki tavimi, gali nuveikti daug daugiau nei vienas žmogus.

– Ar jaučiate, kad šiandien kuriate erdvę, kurioje studentai išdrįsta daugiau?

Taip, ir tai viena prasmingiausių mano darbo dalių. Mentorystė, alumnų susitikimai ar tinklaveikos renginiai suteikia studentams galimybę pamatyti save platesniame kontekste, drąsiau klausti, klysti ir bandyti iš naujo. Man svarbu, kad jie jaustųsi saugūs kaip asmenybės, suprastų, jog sėkmė nėra tiesus kelias – joje telpa ir iššūkiai, ir netikėtumai. Tokia erdvė įkvepia studentus žengti naujus žingsnius, nes jie mato, kad klysti ar ieškoti kelio yra normalu. Didžiausias įrodymas man – kai jie grįžta su didesniu pasitikėjimu ir drąsesnėmis idėjomis, norėdami tuo dalintis su kitais.

– Kaip norėtumėte būti prisimenama KTU alumnų bendruomenėje po 10 ar 20 metų?

Norėčiau būti prisimenama kaip žmogus, kuris sujungė skirtingas kartas ir sukūrė erdvę bendrystei. Mano svajonė – kad ateityje atsirastų KTU alumnų namai, vieta susitikimams ir idėjoms, vieta į kurią ateiti ir kurioje pabūti būtų tiesiog gera. Man svarbiausia ne statistika, o tai, kad mano darbai stiprintų pasitikėjimą ir jausmą, jog KTU yra bendruomenė visam gyvenimui.

– Kaip per laiką keitėsi Jūsų požiūris į sėkmę – kaip ją suprantate šiandien?

Anksčiau sėkmę suprasdavau kaip pasiektą rezultatą, o šiandien – kaip nuolatinį kelią. Man sėkmė yra ištikimybė savo vertybėms, prasmingi pokyčiai ir tai, kad mano darbas įkvepia kitus bei suteikia jiems motyvacijos veikti.

– Jei galėtumėte sukurti iniciatyvą studentams ar alumnams – kokia ji būtų ir kodėl?

Labiausiai norėčiau sukurti stiprią KTU ambasadorių programą, kuri suburtų studentus ir alumnus Lietuvoje bei užsienyje. Jie galėtų tapti universiteto veidu – mentoriais, inovacijų skleidėjais, žmonėmis, kurie dalijasi patirtimi ir įkvepia kitus. Sėkmė neturi apsiriboti vien Kaunu ar Lietuva – ji gali būti kuriama visur, kur yra bendruomenės narių, pasirengusių grąžinti dalį to, ką patys gavo.

Kita idėja – KTU alumnų namai. Juos įsivaizduoju kaip gyvą traukos vietą: su kavinuke, renginiais, susitikimais ir erdvėmis tinklaveikai. Tai būtų ne tik fizinė vieta, bet ir bendrystės simbolis, kur kiekvienas alumnas ar studentas jaustųsi laukiamas ir galėtų kurti kartu.

KTU diplomas – tai ne pabaiga, o naujo etapo pradžia.

KTU Alumni bendruomenė – tai žmonės, kuriuos jungia ne tik studijų metai, bet ir bendros vertybės, profesiniai ryšiai bei noras prisidėti prie #KTU ateities.

Kiekvienas KTU alumnas gali išlikti aktyvia universiteto bendruomenės dalimi – dalintis patirtimi, įkvėpti, bendradarbiauti, kurti naujas galimybes ir augti kartu.