Kviečiame KTU alumnus dalyvauti KTU alumnų ambasadorių programoje.
KTU alumnų ambasadorių programa – tai iniciatyva, kuri suteikia alumnams prasmingą platformą savo profesinei lyderystei bei asmeniniam augimui, kartu stiprinant universiteto reputaciją ir matomumą nacionaliniu bei tarptautiniu mastu.
Pirmieji mokymai prasideda vasario 24 d.
Kviečiame registruotis į 2025–2026 m. m. pavasario semestro studijų modulius, kuriuose KTU alumnai gali dalyvauti stebėtojo teisėmis. Šiuos studijų modulius galima lankyti be įsipareigojimo atsiskaityti.
Informaciją apie modulių tvarkaraštį ir laisvų vietų skaičių galite rasti lentelėje – Modulių sąrašas 2025–2026 m. m. pavasario semestre. Vietų skaičius ribotas.
Norėdami registruotis į studijų modulį, užpildykite registracijos formą. Registruotis galite iki vasario 2 d. pabaigos.
Prieš registraciją, prašome atkreipti dėmesį:
– kokia nurodyta modulio dėstomoji kalba;
– modulis vyksta kontaktiniu ar nuotoliniu būdu. Jeigu prie modulio nurodyta tiksli vieta (adresas), paskaitos vyks kontaktiniu būdu, jeigu nenurodyta tiksli vieta – modulis bus vedamas nuotoliniu būdu.
Siūlomų klausyti modulių sąrašas:
—————————————————————————————————–
Kaunas University of Technology informs all alumni that registration to the study modules in the spring semester of AY 2025–2026 is started.
Detailed information about the schedule and number of vacancies can be found in the following table List of modules for 2025–2026 spring semester
To register for the study module, please fill in the registration form. You can register until the end of February 2.
Before registration, please note:
– what is the language of instruction;
– if the exact place (address) is indicated next to the module, the lectures will be organised on campus, if the exact location is not indicated – the module will provided as distance studies.
List of modules offered for listening:
Klimato kaita, augantis dirbtinio intelekto elektros poreikis, kritinių mineralų tiekimo koncentracija, elektromobilių revoliucija – energetikos pasaulis keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau. Šiuos pokyčius ne tik stebi, bet ir juos modeliuoja lietuvis Oskaras Alšauskas, dirbantis Tarptautinėje energetikos agentūroje (International Energy Agency, IEA) Paryžiuje. Jo atliekamos analizės tampa pagrindu sprendimams, kuriuos priima pasaulio vyriausybės, pramonės lyderiai ir finansų įstaigos.
Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete (KTU MIDF) termoinžineriją baigęs Oskaras Alšauskas šiandien dirba vienoje įtakingiausių pasaulio institucijų – Tarptautinėje energetikos agentūroje (IEA), kur priklauso Pasaulio energetikos perspektyvų komandai. Būtent ši komanda kasmet rengia pagrindinę pasaulio energetikos apžvalgą, laikomą aukso standartu globalių energetikos analizių ir perspektyvų srityje.
„Mano darbas labai įvairus – nuo detalių techninių modeliavimų iki aukšto lygio susitikimų su politikais ir industrijos lyderiais. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriu transporto energetikai modeliuoju kelių transporto, elektromobilių, geležinkelių, baterijų, naftos bei biokuro poreikio scenarijus ir jų poveikį energijos rinkoms“, – pasakoja O. Alšauskas.
Lietuviui teko prisidėti ir ruošiant „Lithuania Energy Policy Review 2025“ projektą – tai yra Lietuvos energetikos įstatymų ir šio sektoriaus apžvalga, kurią IEA atlieka visoms savo šalims narėms kas penkis metus.
O. Alšauskas turėjo galimybę lydėti IEA generalinį direktorių Fatih Birol jo pirmojo vizito Lietuvoje metu liepos mėnesį bei, dalyvaujant LR Energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui, pristatyti „Lithuania Energy Policy Review 2025“ renginyje Vilniuje.
Vienas svarbiausių darbų, prie kurio prisidėjo KTU alumnas – lapkritį išleista „World Energy Outlook 2025“ publikacija, kuri apžvelgia globalias energetikos rinkos tendencijas. Šiemet čia daug dėmesio skiriama saugumo ir politinio neaiškumo temoms.
„Rusijos karas Ukrainoje pažymėjo naują etapą, kuriame energetika grįžta kaip geopolitinis ginklas – kažkas, ko nematėme nuo 1973 m. naftos krizės, kuri buvo IEA įkūrimo priežastis. Šiandien energetikos saugumo rizikos tapo labai įvairios, galinčios įtakoti kaip niekad anksčiau daug skirtingų kuro, medžiagų, infrastruktūros bei technologijos rūšių“, – sako O. Alšauskas.
Jo teigimu, taip pat būtų galima pabrėžti potencialius pavojus dėl kritinių mineralų tiekimo grandinės koncentracijos Kinijoje. Ši šalis rafinavimo sektoriuje yra pagrindinė devyniolikos iš dvidešimties strateginių mineralų, susijusių su energetika, perdirbėja. Kalbėdamas apie retųjų žemių elementus (kurie yra plačiai naudojami ir gynybos sektoriuje), O. Alšauskas pabrėžė, kad Kinijai priklauso 91 proc. rafinavimo rinkos.
„JAV, Australijoje ir Malaizijoje vystant nemažai projektų, ši dalis iki 2035 m. sumažės tik iki 75 proc. (jei visi projektai bus laiku baigti), tad rizikos artimiausiu metu niekur nedings“, – sako jis.
Dar vienas KTU alumno darbas – neseniai išleista „Energy and AI“ publikacija, kuri šiuo metu yra svarbiausias leidinys pasaulyje, apžvelgiantis energetikos sektoriaus ir dirbtinio intelekto įtakas vienas kitam.
„Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas „World Energy Outlook 2025“ pristatymams skirtinguose pasaulio renginiuose, institucijose ir vyriausybėse. Taip pat lapkritį pateikėme energetinio perėjimo kelialapį Kolumbijos vyriausybei, bei ruošiame atitinkamą kelialapį Čilei. Taip, modeliuojant šalių energetikos sektorių projekcijas, mes padedame joms įgyvendinti savo energetikos ir klimato ambicijas“, – pasakoja O. Alšauskas.
Pasak jo, pasibaigus COP30 klimato kaitos renginiui Beleno mieste Brazilijoje ir šalims atnaujinus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, IEA turės daug darbo integruojant šias naujas ambicijas į modeliuojamas projekcijas.
„Žinoma, jau ruošiamės ir renkame duomenis „Global Electric Vehicle Outlook“ 2026 metų leidiniui“, – pasakoja KTU alumnas.
Kalbėdamas apie savo ir būsimų, esamų studentų karjeros pasirinkimą, ekspertas pabrėžia, kad energetikos sektorius šiandien yra vienas plačiausių ir dinamiškiausių pasaulyje.
„Energetika persipina su ekonomika, inžinerija, aplinkosauga, gynyba, ar net sociologija. Todėl svarbiausia – būti smalsiam ir nebijoti naujovių. Šiandieninės galimybės dažnai atsiranda netikėtai, kaip kad dabar – dirbtinis intelektas, kuris per kelerius metus tapo svarbia tema energetikoje“, – sako jis.
O. Alšausko teigimu, ši sritis reikalauja ne tik kompetencijos, bet ir atsakomybės, mat energetika yra modernios visuomenės pagrindas – ji užtikrina augimą, saugumą ir gyvenimo kokybę. Jis pabrėžia ir tai, kad būtent šis sektorius atsakingas už maždaug 80 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
„Todėl labai svarbu kelti sau kaip specialistui aukščiausius standartus – jūsų darbas turės realų poveikį žmonių gyvenimui“, – sako jis.
Kalbėdamas apie savo požiūrį į tvarumą, KTU alumnas pabrėžia, kad tvari energetika nėra idealizmas, o saugumo klausimas.
„Yra daug įtakingų žmonių ir organizacijų, teigiančių, kad ekonomika negali augti be iškastinio kuro. Manau, svarbu yra kalbėti ir apie tai, jog tvari energija diversifikuoja energijos tiekimą ir infrastruktūrą, suteikdama naujų saugumo garantijų, o saugumas suteikia daugiau galimybių ekonomikos augimui. Tvari energija mažina grėsmes, kurios kyla dėl iškastinio kuro importo priklausomybių bei klimato kaitos. Klimato kaita jau dabar daro milžinišką žalą, o jos poveikis tik didės“, – sako ekspertas.
Jo teigimu, gaisrai Kalifornijoje ar Australijoje, potvyniai Valensijoje ar Pietryčių Azijoje, sausra Rytų Afrikoje – klimato kaitos padariniai jau čia, ir jie įtakoja visus. Jis priduria, kad tvarumas gali prasidėti ir nuo asmeninių pasirinkimų – kaip keliaujama, kas valgoma, kas perkama ir kiek vartojama.
„Tikiu, kad energetikos ateitis bus tvari – nes kitaip būti negali, jei norime turėti saugią ateitį sau ir savo vaikams. Dirbti šioje srityje yra ne tik malonumas, bet ir atsakomybė. Ir tai yra geriausia motyvacija“, – apibendrina KTU MIDF alumnas.
Mielieji Alumnai!
Atėjus Naujiesiems metams, tęsiame pradėtas veiklas ir kryptingai stipriname tai, ką jau esame sukūrę. Mūsų tikslas išlieka tas pats – stiprinti alumnų bendruomenę, skleisti žinią apie ją ir nuosekliai gilinti alumnų kultūros šaknis.
Šiais metais ypatingą dėmesį skiriame trims kryptims, kuriose tikimės dar didesnio augimo ir tęstinumo:
Norime pasidžiaugti 2025-jųjų rezultatais, kuriuos pasiekėme KarTU:
Kartais įvairių vaikų konkursų tikrovė itin skaudi – sudėtingi formatai, taisyklės, suaugusiųjų įtampa ir aiškiai juntamas pasiekimų reitingavimas. Tokios konkursų sąlygos verčia mokytojus dalyvavimui rinktis tik pačius geriausius rezultatus parodančius mokinius.
Kai Rimantė Grumadaitė, informacinių technologijų (IT) mokytoja bei KTU Informatikos fakulteto (KTU IF) alumnė, paklausta, kodėl moksleiviams iki 8 klasės beveik nėra informatikos renginių, kuriuose vaikai galėtų atsiskleisti be konkurencinio spaudimo, ji nusišypso.
Prieš penkerius metus R. Grumadaitei gimė idėja surengti IT konferenciją 1–8 klasių mokiniams, siekiant suteikti jiems galimybę pristatyti savo kurtus IT projektus. Šiandien ji – ne tik informatikos mokytoja, bet ir mentorių vedlė.
Būdama moksleive, ji dalyvavo begalėje konkursų, olimpiadų, IT renginių, o tarp jų – ir KTU „Informiko“ piešinių konkursuose, IT galvosūkiuose, kuriuos organizuodavo šis fakultetas.
Didelis R. Grumadaitės noras sukurti moksleiviams erdvę laisvai kurti ir dalintis gerąja patirtimi, paskatino imtis KTU IF „Informiko žinių forumo“ konferencijos organizavimo.
„Labai norėjau renginio, kuriame visi vaikai jaustųsi gerai, lygūs dalindamiesi savo projektu, be jausmo, kad kažkas juos vertina. Buvo svarbu, kad jie galėtų pasididžiuoti tuo, ką patys sukūrė. Be komisijų, be išskirtų „geriausiųjų“, be streso. Tik tikra kūryba, smalsumas, atradimai ir bendrystė“, – sako KTU alumnė.
Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos informatikos mokytoja ekspertė Ingrida Kupčiūnienė forume dalyvauja jau ketvirtą kartą ir sako, kad priežastis sugrįžti – labai paprasta. „Tai nėra konkursas. Tai – projektų mugė. Galima tiesiog pritaikyti tai, ką darome pamokose ir leisti mokiniams parodyti savo darbus platesnei auditorijai“, – pasakoja ji.
Mokytojams, kurie nedrįsta dalyvauti, I. Kupčiūnienė turi paprastą palinkėjimą: pabandyti. Forumas nereikalauja meistro lygio žinių ar specialių priemonių. Tai vieta, kur mokinys gali atsiskleisti tokioje formoje, kokioje moka, geba ir nori.
Druskininkų „Saulės“ pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Alina Bikulč, kuri pirmąkart su savo pirmos klasės mokiniais dalyvavo 2025-ųjų forume, prisimena, kad bijojo nežinomybės.
„Buvo tikrai nedrąsu, nes nežinojome, koks lygis laukia, kokie bus kitų vaikų projektai. Bet kai tik nuvažiavome ir vaikai pamatė kitų projektus, jų akys užsidegė. Jie pribėgo sakydami: mokytoja, mes kitą kartą norime dar daugiau kurti!“, – juokiasi ji.
R. Grumadaitės teigimu, ta mažoji ugnelė užsideganti vaikų akyse, ir yra mokytojo darbo rezultatas. To mokytojo, kuris sugeba įkvėpti bei parodyti, jog galima dalytis paruoštais darbais be tikslo laimėti 1-ąją ar 3-ąją vietą.
Vienas svarbiausių forumo tikslų – padėti vaikams suprasti, kad technologijos suteikia galimybes kurti, spręsti tikras problemas ir įgyvendinti sumanymus.
„Vaikai pamato, kaip programavimą galima pritaikyti praktikoje – ne tik kompiuteryje, bet ir realybėje. Pavyzdžiui, 2025-ųjų metų forume išbandydami kitų mokinių projektus matavome dirvožemio drėgmę, atrakinome spynas pagal kodą – tokie dalykai jiems labai įsimena“, – pasakoja A. Bikulč.
I. Kupčiūnienė priduria, kad forumas išplečia ir paauglių požiūrį į technologijas, mat mokiniai pamato, kad technologijos yra pritaikomos ne tik žaidimams, bet ir kūrybai, ateičiai, realioms, gyvenimiškoms situacijoms spręsti. Jos teigimu, po forumo jie į tuos pačius „Micro:bit“ mikrokompiuterius žiūri visiškai kitaip – įvaldo giliau, drąsiau eksperimentuoja.
Tai, kas anksčiau buvo tik pamokos užduotis, „Informiko žinių forume“ tampa kažkuo tikru ir prasmingu. Patys moksleiviai, atvykę į konferenciją, nustemba, kaip sumaniai bei originaliai paprastas programas galima panaudoti.
Forume nėra komisijos, nėra vertinimo balų – tik vaikų tarpusavio dėmesys ir nuoširdus noras pristatyti savo kūrinį.
Neringa Kelpšaitė, KTU IF „Informiko žinių forumo” įgyvendintoja ir organizatorė pabrėžia, kad svarbiausia yra tai, jog vaikai, skaitydami pranešimą apie savo projektą, atsistoja prieš kitus vaikus, kurių nepažįsta – tai yra pirmas didelis drąsos žingsnis.
„Ir niekas jų neteisia. Čia principas paprastas – vaikai vaikams teikia grįžtamąjį ryšį. Dar daugiau drąsos ir pasitikėjimo jie įgauna, kai kitos sesijos metu savo projektus pristato ir kviečia pabandyti ne tik kitus mokinius, bet ir mokytojus bei forumo svečius, renginio rėmėjus iš verslo įmonių“, – pabrėžia ji.
I. Kupčiūnienė dalijasi ypatingai jautriu prisiminimu apie mergaitę, kuri mokykloje buvo labai rami, beveik nepastebima: „Per forumą ji taip atsiskleidė, taip drąsiai bendravo, argumentavo, pristatinėjo, kad tiesiog suspindo akyse. Net sunku buvo patikėti, kad tai tas pats vaikas.“
Šiandienos informatikos mokytojai žino: vien programavimo žinių neužtenka. Reikia gebėti komunikuoti, planuoti, spręsti problemas, dirbti komandoje, prisitaikyti.
„Vaikai ruošdamiesi išmoksta visko: nuo skaidrių rengimo, projekto kortelių laminavimo, iki tinkamų žodžių parinkimo. Jiems tai – nauji įgūdžiai. Vaikai per du mėnesius labai paauga technologine prasme. Juk projekto idėja gimsta greitai, bet tada reikia galvoti, kaip ją įgyvendinti: suplanuoti žingsnius, pasidalinti vaidmenimis. Tai yra tikra projektinė veikla“, – dalijasi R. Grumadaitė.
Nežinomybė – dažna priežastis, kodėl mokytojai nedrįsta registruoti savo komandos. Pasak R. Grumadaitės, jeigu pedagogas dvejoja, ji visuomet teiraujasi, ką mokiniai jau veikia, ką yra paruošę per pamokas. Dažnai paaiškėja, kad jų kasdieniai projektai jau puikiai tinka forumui.
Ne vienam mokytojui drąsos suteikia prieš konferenciją organizuojamos konsultacijos. Mokytojai dažnai nustemba, kiek daug gali padaryti patys vaikai – ir kad tereikia tik didelio noro bei mokinių motyvacijos.
Ką reiškia nuo 21-erių kryptingai siekti tikslo ir lyderystės mokytis ne tik universiteto auditorijose, bet ir sprendžiant realius, sudėtingus iššūkius? Apie savo kelią nuo Kauno technologijos universiteto (KTU) įmonių valdymo studijų iki atsakomybės už viso miesto gerovę atvirai pasakoja Alytaus meras ir universiteto alumnas Nerijus Cesiulis. Jo patirtys kupinos pamokų, iššūkių ir vertingų įžvalgų, praversiančių kiekvienam, siekiančiam augti kaip lyderiui.
Jis atvirai dalijasi įžvalgomis apie pirmąją dieną pareigose, palikimą be ateities projektų, kasdienius savivaldos iššūkius, kelionių laisvę keliaujant motociklu ir lyderystės principus, kuriais vadovaujasi kiekvieną dieną.
– Kaip KTU įmonių valdymo magistrantūros studijos prisidėjo prie Jūsų, kaip lyderio, asmenybės formavimosi ir kokią reikšmę turėjo Jūsų profesiniam tobulėjimui?
Kai kurie žmonės sako, kad gyvenimas – geriausia mokykla, bet aš vis tiek manau, kad be tvirtų žinių bagažo šiandien nei versle, nei viešajame sektoriuje nebus lengva. Įmonių valdymo magistrantūros studijos buvo tas etapas, kuomet galėjau ne tik susisteminti jau turimą patirtį, bet ir praplėsti akiratį – tiek žinių, tiek požiūrio prasme.
Labiausiai vertinu tai, kad studijuodamas gavau progą pažvelgti į organizacijų valdymą iš labai skirtingų perspektyvų – nuo strategijos kūrimo iki komandos motyvavimo ar pokyčių valdymo. Studijos išmokė kritiškai vertinti situacijas, ieškoti nepatogių klausimų, nebijoti rasti dar nepatogesnius atsakymus ir – svarbiausia – nepamesti žmogiškumo kasdienėje lyderystėje.
– Kas jus labiausiai įkvėpė studijuojant KTU?
Vienas įsimintiniausių momentų buvo ekonomikos paskaitos su profesoriumi, kuris pirmos paskaitos metu pasakė, kad visam kursui paruošė tik tris skaidres. Turėjome devynias paskaitas, bet paskutinės, trečiosios, skaidrės taip ir nepamatėme, nes jos tiesiog neprireikė. Tai buvo gyvas pavyzdys, kuomet gili kompetencija ir nuoširdus atsidavimas savo sričiai įkvepia labiau nei kokios nors pagalbinės priemonės.
Tokios paskaitos man įsiminė kaip vienos įdomiausių ir gyviausių, o profesoriaus požiūris priminė, kad svarbiausia ne tiesiog perteikti faktus, o pažadinti smalsumą ir norą mąstyti.
– Ką išgyvenote pirmąją dieną pradėjęs eiti mero pareigas?
Norėtųsi sakyti, kad viskas pasikeitė jau pirmąją dieną, bet iš tiesų tą rytą gyvenimas tiesiog tęsėsi įprasta vaga. Juokauju, kad pirmą dieną svarbiausia atšvęsti su šampanu, o ne skubėti dalinti pareigas.
Jau pirmąją dieną aiškiai pajutau didžiulę atsakomybę – supratau, kad nuo šiol kiekvienas mano sprendimas turės įtakos tūkstančiams žmonių. Deja, nėra jokios „merų mokyklos“, kurioje būtų galima viskam pasiruošti, tad visko tenka mokytis praktikoje.
Tą dieną galvoje sukosi daugybė klausimų: kaip per artimiausius ketverius metus pateisinti žmonių pasitikėjimą, kaip tinkamai atstovauti miestui, kokių netikėtų iššūkių galiu sulaukti. Nors turėjau tvirtą akademinį pagrindą, gyvenimas greitai parodė, kad tokie išbandymai kaip gaisrai, pandemijos ar migracijos krizės išmokstami tik veikiant realybėje.
– Su kokiais netikėtais iššūkiais teko susidurti pradėjus vadovauti miestui ir kaip jiems buvote pasiruošęs?
Vienas pirmųjų netikėtumų buvo „tušti aruodai“ – miesto strateginės atsargos buvo visiškai apleistos, be jokių stalčiuose paliktų ateities projektų.
Reikėjo ne tik galvoti, kaip iš naujo užkurti miesto vystymosi variklį, bet ir suburti komandą žmonių, kuriems rūpėtų ne tik jų pareigos, bet ir pats miestas. Kasdieniu iššūkiu tapo specialistų trūkumas savivaldoje, ryšio su bendruomene kūrimas ir pasitikėjimo stiprinimas. Teko greitai mokytis laviruoti tarp skirtingų politinių interesų ir ieškoti veiksmingų bei tvarių ir ilgalaikių sprendimų.
– Alytaus mero pareigas einate jau šešerius metus, kaip per tą laiką pasikeitė Alytus ir kuo labiausiai didžiuojatės žvelgdamas į miesto pokyčius?
Geriausiai apie pokyčius Alytuje pasako pats miestas, todėl visada kviečiu atvykti ir pamatyti juos savo akimis. Smagu, kai net čia gyvenantys žmonės dažnai nustemba, kaip greitai ir stipriai keičiasi miestas. Pokyčiai matomi visose srityse: atnaujinta infrastruktūra, išplėstos kultūros ir laisvalaikio erdvės, gerėjančios medicinos paslaugos, sutvarkyti parkai, atsinaujinęs miesto veidas ir stiprėjantis identitetas. Tačiau man svarbiausia – žmonių augantis tikėjimas savimi, didėjantis pasitikėjimas savivalda ir vis labiau juntamas jausmas, kad Alytus šiandien yra modernus, augantis ir didžiuojasi savimi.
– Ar siekis tapti Alytaus meru buvo Jūsų ilgalaikis tikslas, ir kaip ankstesnės patirtys padėjo pasiruošti šiam vaidmeniui?
Tai buvo labai aiškus ir tvirtas tikslas jau nuo 21-erių, nes žinojau, kad noriu dirbti savo brangiam miestui. Nuo jaunimo veiklų, studentiškos savivaldos iki darbo miesto taryboje – kiekvienas žingsnis buvo sąmoningas ir nuoseklus pasiruošimas šiai atsakingai pareigai. Net ir KTU magistro studijas rinkausi sąmoningai, žinant, kad jos padės pasiekti šį tikslą.
– Kokie pomėgiai ar veiklos Jums padeda atsipalaiduoti nuo darbo įtampos ir atgauti energiją?
Geriausias būdas pravėdinti galvą ir atsipalaiduoti yra sportas, tad reguliariai lankausi sporto klube, mielai važinėju dviračiu ir žvejoju. O savaitgaliais ar per atostogas kelionės motociklu padeda atitrūkti nuo kasdienybės ir grįžti prie darbų su nauja energija. Manau, kad kiekvienam svarbu atrasti mėgstamų veiklų, kurios leistų pailsėti, atsikvėpti nuo rutinos ir pasikrauti jėgų.
– Kokiais principais vadovaujatės priimdami sprendimus ir dirbdami su komanda kasdienėje veikloje?
Stengiuosi vadovautis labai paprasta taisykle – viską daryti taip, kad vėliau nereikėtų perdarinėti. Tai aktualu tiek sprendžiant problemas, tiek bendraujant su žmonėmis. O atvirumas, pagarba ir aiškus tikslas padeda pasiekti geriausių rezultatų.
– Kokių įsimintinų nuotykių ar išbandymų esate patyręs keliaudamas motociklu, ir kas Jus labiausiai žavi tokiose kelionėse?
Kiekviena kelionė motociklu – atskira istorija, kurioje telpa ir nuotykiai, ir išbandymai, ir nepakartojami vaizdai. Buvo akimirkų, kai, važiuojant kalnuose, vos pavyko išvengti nelaimės – pavyzdžiui, siaurame serpantine prasilenkti su didžiuliu autobusu. Yra buvę ir tokių dienų, kai visą kelionę pliaupė lietus arba tunelyje tvyrojo 40 laipsnių karštis, o su motociklininko apranga jį ištverti buvo dar sunkiau. Bet visus patiriamus iššūkius atperka laisvės jausmas ir galimybė nuolat atrasti naujas vietas bei patirti pasaulį iš visai kitos perspektyvos.
– Kaip vertinate šiandieninę jaunąją kartą ir ką reikėtų daryti, kad geriau su jais susikalbėtume bei bendradarbiautume?
Manau, kad čia svarbiau ne ko mes iš jaunimo tikimės, o kaip mes patys prie jų prisitaikysime. Jaunoji karta ateina su nauju požiūriu, kitomis vertybėmis ir visai kita logika – jie neprisiriša prie vienos darbovietės, natūraliai naudojasi dirbtiniu intelektu, gyvena socialiniuose tinkluose. Tai nėra blogai ar gerai – tiesiog kitaip. Svarbiausia mums, vyresniems, – išlikti atviriems, mokytis iš jaunų žmonių ir kartu ieškoti bendrų sprendimų.
Studijų metai – ne tik akademinių žinių kaupimo laikas, bet ir erdvė atrasti save, megzti ryšius bei kurti ateities galimybes. Kauno technologijos universitete susipažinusios Julija Lozda ir Kotryna Bulavaitė šiandien yra puikus pavyzdys, kaip universitetinė patirtis gali tapti tramplynu į verslo pasaulį. Jų bendras projektas „Pokalbių gidas“, gimęs iš asmeninio poreikio pandemijos metu, šiandien padeda tūkstančiams žmonių kurti gilesnius ryšius ir kokybiškesnį bendravimą.
Daugiau kaip dvejus metus jos savo kūrinį vadino socialiniu projektu, bet laikui bėgant suprato, kad ši veikla gali tapti ne tik prasmingu, bet ir finansiškai tvariu verslu. Julija yra baigusi pakavimo ir spaudos inžinerijos bei marketingo valdymo magistrantūros studijas, o Kotryna – marketingo ir verslo administravimo magistrantūrą. Jų išsilavinimas suteikė tvirtą pagrindą rinkos supratimui ir vertingo produkto kūrimui.
Drąsa priimti naujus iššūkius, gebėjimas mokytis iš patirties ir stipri partnerystė padėjo joms pasiekti reikšmingų laimėjimų – įskaitant pripažinimą tarp geriausių Baltijos šalių verslo iniciatyvų. Kaip Julijai ir Kotrynai pavyko savo idėją paversti sėkmingu verslu ir kokias pamokas jos išmoko šiame kelyje, kviečiame sužinoti iš arčiau.
– Esate KTU alumnė, kaip manote, kokie Universitete įgyti įgūdžiai labiausiai praverčia šiandieniniame darbe?
[J.L.] Man ir Kotrynai Universitetas suteikė puikią galimybę praktikuoti projektų valdymą – nuo idėjos iki jos įgyvendinimo. Viena svarbiausių patirčių buvo bendra mūsų veikla KTU tarptautinėje organizacijoje BEST („Board of European Students of Technology“). Tikiu, kad Universitetas suteikia tiek žinių, kiek žmogus yra pasiruošęs priimti. Be to, dalyvavimas papildomose savanorystės ar organizacijos veiklose padeda tobulinti „minkštuosius įgūdžius”, o studijų metu įgytas žinias galima iš karto pritaikyti praktikoje. Marketingo studijos ir darbo patirtis mums labai pravertė, nes be matomumo ir tinkamos komunikacijos mūsų verslas negalėtų sėkmingai gyvuoti.
– Kaip studijos KTU prisidėjo prie jūsų verslumo kelio?
[J.L.] Universitete susipažinome, kartu įgijome pirmąją patirtį veikloje ir užmezgėme stiprią draugystę, kuri vėliau virto bendru verslu, padedančiu kitiems žmonėms.
– Ar jau studijų metu turėjote verslumo idėjų, ar ši kryptis atsirado vėliau?
[K.B.] Studijuodama verslo administravimą dalyvavau keliuose projektuose su verslo idėjomis, tai teorinių minčių buvo. Abiem v isuomet buvo smalsumo iš bandyti save nuosavoje veikloje, bet šį norą pavyko įgyvendinti tik po magistro studijų, kai organiškai atėjo idėja. Prieš sukuriant „Pokalbių gidą“ jau buvome drauge dirbusios – organizavome muzikos festivalį, kartu darbavomės tame pačiame biure, todėl puikiai pažinojome viena kitos darbo stilių ir požiūrį. „Pokalbių gidas“ – ne pirmas mūsų bendras projektas, bet šis ypatingas, nes yra labai asmeniškas.
– Kaip gimė „Pokalbių gido“ idėja ir kaip supratote, kad Jūsų idėja gali tapti sėkmingu verslu?
[J.L.] Idėja kilo iš asmeninio poreikio – ieškojau būdo, kaip pagerinti bendravimą savo naujuose romantiniuose santykiuose ir pandemijos metu paįvairinti pokalbius. Naršydama pastebėjau, kad užsienyje yra daug panašių įrankių, bet lietuvių kalba tokio produkto nebuvo. Supratau, kad jei mums, neturintiems bendros užsienio kalbos, šie įrankiai netinka, tikriausiai yra ir daugiau porų, kurioms jų trūksta.
Kai pasidalinau idėja su Kotryna ir atlikome rinkos analizę, supratome, kad Lietuvoje nėra panašių produktų. Todėl nusprendėme tapti pirmosios, sukūrusios pokalbių korteles lietuvių kalba. Žinoma, pradžioje dvejojome ar išties žmonėms yra reikalingas toks įrankis ir ar jie jį pirks.
Kai pirmosios pokalbių kortelės pasiekė prekybą ir per kelias savaites buvo išparduotos, supratome, kad tokio produkto tikrai reikia. Pirmąsias pajamas iškart investavome į naują leidimą. Ilgą laiką „Pokalbių gidą“ laikėme socialiniu projektu, tačiau po kelerių metų supratome, kad galime ne tik kurti vertę kitiems, bet ir užsitikrinti finansinį stabilumą, toliau sėkmingai investuodamos į projekto plėtrą.
– Koks buvo didžiausias iššūkis kuomet iš socialinio projekto į verslą reikėjo paversti „Pokalbių gidą“?
[J.L.] Didžiausias iššūkis buvo mūsų pačių požiūris. Ilgą laiką save laikėme socialiniu projektu, tad buvo sudėtinga suprasti, kad „Pokalbių gidas“ ima virsti verslu, o mes – verslininkėmis. Atrodė, kad jei pavadiname projektą verslu, mūsų pagrindinis tikslas tampa pelnu, nors taip nėra. Bet laikui bėgant supratome, kad finansinis stabilumas yra būtinas norint toliau skirtingoms grupėms kurti vertingus įrankius ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Tad išmokome drąsiau kalbėti apie finansus ir nebevertinti neigiamai pelno, nes jis yra būtinas norint kurti vertę ir toliau sėkmingai veikti.
– Ar buvo momentų, kai norėjote pasiduoti? Kas tuomet padėjo nenuleisti rankų?
[K.B.] Pasidavimo momentų nebuvo, bet dvejonės ir nuovargis kartais aplanko. Tada labai pravartu prisiminti koks pačios veiklos tikslas ir prasmė, paieškoti ką galima daryti kitaip taip ir pamatėme She’s Next aplikaciją. N uolat galvojome, kaip galime veikti dar geriau, išmintingiau ir efektyviau. Stebime rinkos pokyčius ir naujų konkurentų atsiradimą, tad tenka svarstyti, kokia linkme judėti toliau. Ieškome naujų idėjų, eksperimentuojame su inovacijomis ir bandome atrasti būdus, kurie leistų geriau pasiekti savo auditoriją bei pasiūlyti jai vertingų naujovių.
– Kuo jūsų produktas išskirtinis ir kokią vertę jis suteikia vartotojams?
[J.L.] Nuo pat pradžių mums buvo svarbu užtikrinti kokybę ir profesionalumą. Todėl kuriant pokalbių korteles bendraujame su psichologais ir terapeutais bei ieškome partnerių, geriausiai suprantančių grupes, kurioms kuriame klausimus. Pavyzdžiui, kartu su „Vaikų linijos“ ir „Raudonojo Kryžiaus“ specialistais kuriame įrankius, skirtus pokalbiams su vaikais ir senjorais (ypač tarp skirtingų kartų). Personalų specialistai padeda formuoti klausimus, skirtus pokalbiams tarp kolegų.
Prieš pasirodydami rinkoje visi mūsų produktai yra išbandomi su tikslinėmis grupėmis. Testavimo metu dažnai sugriauname savo ankstesnius įsitikinimus ir pritaikome turinį pagal realius žmonių poreikius. Taip pat didelį dėmesį skiriame produktų tvarumui ir ilgaamžiškumui, siekiant kuo ilgiau juos išlaikyti vertingais ir naudingais.
– Kas jus labiausiai įkvepia ir motyvuoja šiame verslo kelyje?
[K.B.] Labiausiai musįkvepia ir motyvuoja kuriamų produktų aktualumas bei jų teikiama nauda žmonėms – žinant, kad tai padeda spręsti realias problemas, veikloje jaučiame prasmę, tad siekiame tobulėti. Taip pat didelę įtaką daro partneriai – bendradarbiavimas su profesionaliais, įkvepiančiais žmonėmis skatina augti ir mokytis. Ne mažiau svarbus ir teigiamas grįžtamasis ryšys, kuris suteikia pasitikėjimo bei patvirtina, kad einame teisingu keliu. Finansinis stabilumas leidžia susikoncentruoti į augimą ir inovacijas, o mūsų tarpusavio palaikymas padeda išlikti motyvuotoms net ir sudėtingais momentais.
– Kokia buvo didžiausia pamoka, kurią išmokote kurdamos savo verslą?
[J.L.] Didžiausia pamoka, kurią išmokome kurdamos verslą – ne viską reikia daryti pačioms. Pradžioje, dėl ribotų finansinių išteklių, kone viską darėme pačios, bet greitai supratome, kad neturint reikiamų įgūdžių ir žinių, pasiekti norimą rezultatą yra sudėtinga. Dabar drąsiau investuojame į specialistų paslaugas, nes jie padeda pasiekti geresnių rezultatų – nuo teksto redagavimų, fotosesijų ar strateginių konsultacijų, logistikos.
Taip pat išmokome, kad versle itin svarbi yra aiški ir atvira komunikacija. Turint skirtingas nuomones ar susidūrus su iššūkiais, būtina išsikalbėti ir ieškoti bendrų sprendimų, nes tik nuoširdus dialogas padeda išlaikyti stiprią partnerystę ir gerus tarpusavio santykius.
– Ką jums reiškia tai, kad buvote pripažintos kaip viena iš šešių geriausių iniciatyvų Baltijos šalyse ir laimėjote „Luminor Lietuva“ bei „Visa“ stipendiją ir verslo mentorystę? Kaip ši pergalė prisidės prie jūsų verslo augimo?
[K.B.] Tai mums labai svarbus įvertinimas. Džiugina verslo bendruomenės pripažinimas ir tikėjimas mūsų idėja. Manome, kad mentorystė yra didžiulė vertybė, nes ji leis mums pažvelgti į savo veiklą ir produktus iš naujos perspektyvos bei įkvėps naujoms idėjoms. O finansinė stipendija padės šias idėjas paversti realybe ir dar labiau tobulėti.
– Kaip pavyksta suderinti „Pokalbių gido“ verslo plėtrą su darbu „TeleSoftas“ ir laisvai samdomos projektų vadovės veikla? Kokie pagrindiniai iššūkiai kyla ir kaip juos sprendžiate?
[J.L.] Pagrindinis mūsų projekto privalumas – buvimas dviese. Galime viena kitą lengvai pavaduoti ir sėkmingai suderinti darbus su kitais įsipareigojimais. Žinoma, po intensyvių laikotarpių būna nuovargio, bet empatija, bendros vertybės ir supratimas apie mūsų tikslus padeda išlaikyti pusiausvyrą ir judėti pirmyn. Kai užsiimame mus džiuginančia veikla, lengviau įveikiame sudėtingus etapus – nesvarbu, ar tai būtų techniniai darbai, sudėtingi susitikimai ar mažiau sėkmingi pardavimų laikotarpiai.
Kotryna šiuo metu vysto ir antrą verslą su kita drauge, kuris yra visiškai skirtingas nuo mūsų „Pokalbių gido“. Antroji jos veikla yra susijusi su kalnais, moterimis ir kelionėmis, todėl dažnai būna išvykusi. Norint efektyviai suderinti savo vystomas veiklas, ji daug dėmesio skiria darbų, laiko ir prioritetų planavimui. Išėjus iš samdomo darbo teko susitaikyti ir su finansiniu neapibrėžtumu bei didesne laisve, reikalaujančia disciplinos ir gebėjimo rasti balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Kadangi Kotryna kartais dirba ar galvoja apie darbus be pertraukos, norint išvengti perdegimo, jai būtina skirti laiko kokybiškam poilsiui.
– Jei galėtumėte duoti vieną patarimą pradedančiam verslininkui, koks jis būtų?
[K.B.] Mūsų geriausias patarimas pradedančiam verslininkui – kurti verslą su žmogumi, kurį gerai pažįstate ir su kuriuo sutampa vertybės bei darbo etika. Jei šie dalykai nesutampa, neišvengiami nesutarimai gali tapti rimtu iššūkiu, kurį ne visada lengva išspręsti.
Nario mokestis – puiki galimybė prisidėti prie KTU Alumnų asociacijos veiklų vystymo. Surinkti narystės mokesčiai naudojami alumnų susitikimų organizavimui, jaunųjų Universiteto talentų rėmimui ir aktyviausiųjų studentų stipendijoms.
KTU Alumnų asociacijos susirinkimo metu nustatytas tikrojo nario mokestis – 50 Eur. Nario mokestis mokamas iki kalendorinių metų vasario 1 d. už einamuosius metus. Plačiau skaityti čia. Dėkojame.
The membership fee is a great opportunity to contribute to the development of the activities of the KTU Alumni Association. The collected membership fees are used to organise Alumni meetings, support young talents of the University and to establish scholarships for the most active students.
The fee for a full member is 50 EUR and it was set at during the meeting of all members of KTU Alumni Association. The membership fee is payable by February 1st for the current year. Read more here. Thank you.
