KTU alumnų paskaita-diskusija apie gynybos technologijas Lietuvai: apie sunkius sprendimus ir tikrą lyderystę
KTU alumnų asociacija kovo 27 d. KTU bibliotekoje organizavo atvirą paskaitą-diskusiją tema „Gynybos technologijos Lietuvai: idėjos, įžvalgos ir inovacijos“. Renginio metu diskusijos dalyviai dalijosi savo ekspertine nuomone ir patirtimi, o taip pat atsakė į bendruomenei kylančius klausimus.
Problemas bei galimybes gynybos technologijų ir inovacijų srityje apžvelgė gynybos ekspertas, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas ir LR krašto apsaugos viceministras, organizacijos „Atlantic Council“ vyresnysis bendradarbis Giedrimas Jeglinskas, rizikų valdymo ir kibernetinės saugos ekspertas nacionalinio, ES ir NATO saugumo srityse, pirmojo lietuviško gynybos rizikos kapitalo fondo ir akceleratoriaus „ScaleWolf“ vadovaujantis partneris, buvęs krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza bei lazerinius šaltinius kuriančios ir Europos gynybos fondo projektą koordinuojančios įmonės „Aktyvus Photonics“ vadovas Laurynas Šatas. Renginyje dėmesys buvo skiriamas Lietuvoje funkcionuojančiai gynybos ekosistemai ir joje veikiančių inovacijų procesams aptarti.
Pastarojo laikmečio Europoje ir kituose regionuose vykstantys kariniai konfliktai rodo, kad pasaulis nėra saugus, tačiau toli gražu ne visi suvokia, kad už savo valstybės saugumą atsakingi visų pirma pačios valstybės piliečiai, nepasikliaunant vien politiniais procesais ar sąjungininkų užnugariu. Gynybos ekspertų nuomone, geriausias būdas išvengti karo yra jam ruoštis, o pasak renginio dalyvio Giedrimo Jeglinsko, gynybos pramonė yra išvestinis šalių galios produktas.
„Ukrainos pavyzdys rodo, kad kare daug neaiškumo, nuolatinis iššūkis yra suprasti, kokia kariaujančios šalies padėtis karo lauke, kiek greitas yra progresas. Šiai problemai spręsti reikalingos inovacijos, tačiau nepamirštant senųjų efektyvių technologinių sprendimų. Senųjų technologijų ir integruotų inovacijų samplaika – taip atrodys ateities karas“, – teigė buvęs NATO struktūrų atstovas G. Jeglinskas.
Kaip vienas efektyviausių būdų šalies galiai didinti buvo aptartas gynybos technologijų vystymas šalies viduje – gynybai skirtas lėšas investuojant į startuolių auginimą ir prasmingų gynybos technologijų kūrimą. Technologijų plėtra ir inovacijų kūrimas yra neatsiejami nuo procese dalyvaujančių šalių dialogo, nors čia, pasak gynybos inovacijų eksperto Lauryno Šato, esama spąstų.
„Nors manoma, kad inovacijų plėtrai poreikį diktuoja valstybė, iš tiesų katalizatorius, iš kurio gimsta konkretaus produkto poreikis, yra klientas, kuris gali tiksliai įvardinti savo poreikius. Visgi būta ir tokių patirčių, kai užsakovas klausia, ką mes jam galime pasiūlyti, o tik tuomet formuluoja savo poreikį, atsižvelgdamas į technologines galimybes tam poreikiui realizuoti“, – sakė L. Šatas. Pasak inovatoriaus, visi procesai vyksta ekosistemos rėmuose, nes gynybos srities iššūkiai yra per dideli vienam individui ar vienai suinteresuotai šaliai. Tuo tarpu pats inovacijų kūrimo procesas efektyvinamas per logiškai sąveikaujančias proceso dedamąsias.
Kalbant apie valstybinio lygmens trikdžius gynybos technologijų spartesnei plėtrai, išskirta efektyvus proceso valdymas ir laiko kaštai, nes šiuo metu didelė laiko dalis yra skiriama ne pačiai inovacijai kurti, o idėjai validuoti ir jos rizikoms vertinti. Pasak L. Šato, inovacijas kuriantys startuoliai, laukiantys idėjos validavimo, turi turėti resursų verslui ir idėjoms vystyti. Gynybos eksperto teigimu, esama sunkumų paskolai gauti ar net banko sąskaitai atidaryti. Iš geopolitinės perspektyvos inovacijų pardavimas sąjungininkams tampa komplikuotas dėl galiojančių eksporto kontrolės mechanizmų, biurokratinių procesų ir ilgesnių technologijos priėmimo ciklų.
Vertinant Universitetų kaip proceso katalizatorių vaidmenį, pabrėžta, jog aukštojo mokslo įstaigos yra pajėgios būti iniciatorėmis proceso, kuriame mokslininkai glaudžiai bendradarbiautų su verslu, verslui atiduodami gamybos dalį, o patys toliau inicijuodami inovacijų tobulinimus. Pasak gynybos rizikos kapitalo fondo ir akceleratoriaus „ScaleWolf“ vadovaujančio partnerio Edvino Kerzos, lyderystė ir gebėjimas atitinkamu metu priimti sprendimą ir galbūt sulaužyti nusistovėjusią tvarką, įveiklinti naujus procesus ir išnaudoti adaptyvius sprendimus, yra tikroji lyderystė. „Kuomet lyderiai bus tie, kurių tikslas bus apginti savo šalį ir kurie ta idėja tikės, tuomet situacija keisis“, – įsitikinęs E. Kerza.
Negalėjusieji atvykti į renginį, nagrinėta tema sužinoti daugiau kviečiami peržiūrint diskusijos vaizdo įrašą.