KTU alumnas A. Karpavičius: visi esame lygūs ir turime vienodas galimybes padėti vieni kitiems
Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas Almantas Karpavičius įsitikinęs, kad daryti gerus darbus niekada nevėlu. Savo itin aktyvioje dienotvarkėje jis visuomet stengiasi rasti laiko ir kitų svajonėms, tad mielai ištiesia pagalbos ranką. Anot jo, tokiu būdu ne tik padeda kitiems, bet ir sau.
Plačiau papasakoti apie savo gerus darbus paprašėme „TransUnion Lietuva“ vyresniuoju inžinieriumi dirbančio Almanto.
– Ką jums reiškia pagalba?
– Pagalba žmonėms tarsi įprasmina mano dieną. Būna dienų, kurias praleidžiu vien tik mentoriaudamas arba padėdamas žmonėms programavimo klausimais. Dažniausiai tokiomis dienomis jaučiuosi itin pavargęs, neretai ir išsekęs, bet tas nuovargis niekaip nepersveria mano pasitenkinimo jausmo, kuris sušildo širdį ir leidžia naktį ramiai miegoti, žinant, kad prisidėjai bei pagerinai ir kito žmogaus dieną.
– Kurioje srityje dažniau galėtume ištiesti pagalbos ranką?
– Manau, kad žmonės galėtų kokybiškiau dirbti ir kartais labiau pasistengti atlikti tą papildomą užduotį extra mile. Vietoje žodžių „nežinau, bijau, negaliu“ tiesiog imtis darbo ir bandyti siekti daugiau, išsiaiškinant, ieškant tam tikrų būdų ir sprendimų. Juk labai dažnai atsimušama į atsakomybės ribas, ties kuriomis pagalba, kuri galėtų būti suteikta, bet nėra parašyta pareigybės skiltyje, baigiasi. Pati sritis nesvarbu, svarbu kuo mes galime padėti, svarbu nebijoti ir daryti.
– Teigiate, kad padedant kitiems, galima padėti ir sau. Kaip galima sau padėti?
– Pagalba kitiems, bent jau man, suteikia pasitenkinimo ir geros savijautos jausmą. Mano pagalbos forma yra kiek specifinė, nes aš mokinu kitus, bet tokiu būdu ir pats gaunu akivaizdžią naudą – sužinau ir išmokstu daug naujų dalykų. Taip nuolatos galiu augti ir tobulėti. Kitų mokinimas mane įpareigoja turėti gerą žinių bagažą, ieškoti atsakymų, domėtis vis naujais dalykais, tad tai mane skatina nuolatos būti pasitempusiu.
– Kas sulaukia jūsų pagalbos ir kokia tai pagalba?
– Esu įkūręs tarptautinę programuotojų bendruomenę „C# Inn“, kurioje šiuo metu yra per 6000 žmonių. Taipogi darbe mentoriauju, kuriu iniciatyvas, bendradarbiauju su Kauno informacinių technologijų mokykla (KITM), kurioje vedu mokymus. Vedu paskaitas ir tarptautinėje programavimo kursų kompanijoje „Software Development Academy“, dalinuosi patirtimi KTU renginiuose bei įvairiose tarptautinėse bendruomenėse.
– Kodėl nutarėte padėti kitiems?
– Man patinka padėti kitiems, nes tai verčia mane geriau jaustis, įprasmina mano dieną ir motyvuoja siekti dar didesnių tikslų. Tokiu būdu galiu nuolatos mokytis ir ugdyti save visapusiškai.
– Neretai atlikę gerą darbą pajaučiame pasitenkinimą. Ar pagalba kitam gali būti ir tam tikrų savo troškimų įgyvendinimas?
– Tikrai taip. Tai skatina judėti pirmyn, žengti koja kojon su aktualijomis ir aktyviai dalyvauti nūdienos gyvenime.
– Dažno mūsų gyvenimas sukasi neregėtu tempu, kuomet tiek darbai, tiek veiklos veja viena kitą. Kodėl žmonės vis mažiau vieni kitiems padeda ir nepastebi tų, kuriems tos pagalbos iš tiesų reikia?
– Gyvenimas nestovi vietoje. Žmonės visaip bando save ir savo norus išaukštinti. Tai nėra blogas bruožas, nes nesirūpinant savimi, negalėtumėte padėti ir kitiems. Visgi daug kas pamiršta, kad nereikia viso laiko skirti vien tik savo užgaidų tenkinimui, juolab, kai gerai jaučiamasi ir didžiausi gyvenimo sunkumai jau būna įveikti. Tikrai būtų pagirtinas pavyzdys, jeigu bent jau iki 10 proc. savo laiko žmonės skirtų ir vardan kitų: draugų, kolegų, pažįstamų ar tiesiog praeivių. Juk tokiu būdu galėtų padėti tiek sau, tiek kitiems, kuriems tuo metu taip pat reikia pagalbos.
– Ar lietuviai yra linkę ištiesti pagalbos ranką?
– Nenoriu išskirti nei vienos tautos. Pasakysiu tik tiek, kad visi esame lygūs ir turime vienodas galimybes padėti vieni kitiems. O kokį kelią pasirinksime, kiekvienas sprendžiame individualiai.
– Ko palinkėtumėte tiems, kurie nori padėti kitiems, bet nedrįsta?
– Visiems dvejojantiems, nesiryžtantiems patarčiau tiesiog imti ir pabandyti. Nereikia bijoti klysti, nes dažnai faktas, kad kažkas kažkam padėjo jau savaime yra žavintis, nepaisant galutinio rezultato.