Istorijos

Audrius Sutkus – KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto alumnas, kurio profesinis kelias apjungia inžineriją, kūrybą, keliones ir žinių dalijimąsi. Jo studijų pasirinkimą įkvėpė tėvo pavyzdys ir aistra technikai, o įgytos žinios tapo pamatu kuriant sportinę techniką tarptautiniams čempionatams ir vystant edukacinius projektus.

Pandemijos metu gimusi televizijos laida „1000 pasaulio stebuklų“ tapo būdu parodyti pasaulį per žmogaus istoriją – nes, kaip sako pats Audrius, tikrieji stebuklai slypi žmonėse. Jo pasakojimai apie keliones, inovacijas, skirtingas kultūras ir asmeninius išgyvenimus įkvepia susimąstyti, kas iš tiesų svarbu gyvenime ir kaip pasirinkti kelią, vedantį į prasmingą bei vertę kuriančią ateitį.

– Kas paskatino pasirinkti studijas KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete, industrinių technologijų vadybos programą?

Pasirinkimą lėmė tėčio profesinis kelias – jis taip pat buvo baigęs šią įstaigą, tad nuo mažens girdėjau daug pasakojimų apie studijas, techniką ir gamybą. Mane visada traukė konstravimas, domėjausi metalais, technologijomis bei gamybos procesais, todėl natūraliai atsirado noras gilintis į šias sritis. Industrinių technologijų vadybos programa pasirodė puikiu pasirinkimu, nes ji sujungia inžinerinį mąstymą su vadybiniais gebėjimais, kurie šiandien yra itin svarbūs tiek pramonėje, tiek versle.

– Kokios vertingos pamokos ar patirtys, įgytos KTU, padėjo Jūsų karjeros kelyje?

Labiausia vertinu patį aukštojo mokslo įgijimo faktą, bendravimas su išprususiais dėstytojais lavina kritinį mąstymą, išsilavinimą, žinių bagažo tūrį.

Žinoma įgytos profesijos žinios, tiek metalų apdirbimas, tiek metalo atsparumai, konstrukcijų standumas ir ilgaamžiškumas visada aktualus mano konstruojamose priemonėse tiek keliavimui, tie gyvenime.

– Ar buvo dėstytojas, kursas, kuris įkvėpė ir turėjo įtakos Jūsų mąstymui, pasaulėžiūrai ar vėlesniems sprendimams gyvenime?

Negaliu išskirti vieno žmogaus, nes kiekvienas dėstytojas savaip prisidėjo prie mano augimo – vieni įkvėpė gilintis į technologinius procesus, kiti – skatino mąstyti strategiškai ir plačiau matyti industrijos kontekstą. Ypač įsiminė tie kursai, kuriuose buvo daug praktinių užduočių ir realių verslo situacijų analizių – tai padėjo suprasti, kaip teorinės žinios pritaikomos realybėje. Tokia įvairovė ir skirtingi požiūriai formavo mano mąstymą bei padėjo tvirčiau apsispręsti dėl tolimesnio profesinio kelio.

– Kaip kilo idėja prisidėti prie laidos „1000 pasaulio stebuklų“ kūrimo ir kas įkvėpė pasinerti į kelionių pasaulį?

Laida „1000 pasaulio stebuklų“ – tai mano asmeninis sumanymas, gimęs iš didelio pomėgio keliauti. Iš pradžių tiesiog pats keliavau, be jokios televizijos ar viešumo – tokiu būdu pažinau pasaulį, skirtingas kultūras, įvairių tautybių žmones. Tačiau viską pakeitė staiga per pasaulį nusidriekusi COVID-19 pandemija, kuomet viskas sustojo, kelionės tapo neįmanomos, tad atsirado daug laiko apmąstymams.

Būnant namuose, be galimybės išvykti, supratau, kad sukaupta keliavimo patirtis ir vaizdo medžiaga neturėtų tiesiog nugulti stalčiuje. Prie projekto pakviečiau prisijungti televizijos profesionalus ir taip gimė laida, kuri leidžia žmonėms bent mintimis leistis į keliones – pažinti pasaulį per ekraną, atrasti jo grožį, įvairovę ir įkvepiančias vietas.

– Ar keliaudamas po pasaulį matėte pavyzdžių, kaip žmonės integruoja kultūrą ir technologijas? Kokie matyti technologiniai ar vadybiniai sprendimai Jus labiausiai sužavėjo?

Keliaudamas dažnai stebiu, kaip skirtingos kultūros derina tradicijas su šiuolaikinėmis technologijomis. Beveik visur matyti, kad technologijos jau tapusios kasdienybės dalimi – tik jų lygis ir taikymo spartumas dar labai skiriasi. Pavyzdžiui, vietose, kur anksčiau aliejus buvo spaudžiamas rankomis ar audiniai audžiami tradiciniais būdais, dabar viskas vyksta mechanizuotai. Tačiau kartu stengiamasi išsaugoti ir kultūrinį paveldą – senieji metodai pristatomi edukaciniu formatu, rodomi lankytojams, mokoma apie jų reikšmę.

Ypač įdomu būna stebėti mažesnes tautas, kuriose išlikusios itin savitos bei unikalios technologijos, o „know-how“, perduodamos iš kartos į kartą. Tokie pavyzdžiai įkvepia – jie parodo, kaip galima išlaikyti tapatybę, kartu judant su technologine pažanga.

– Ar keliaujant matėte pavyzdžių, kaip industrinės technologijos keičia pasaulį? Kaip šiuos atradimus būtų galima pritaikyti Lietuvoje?

Tokių pavyzdžių tikrai mačiau, bet galiu drąsiai pasakyti, kad Lietuva šioje srityje yra gerokai pažengusi ir daugelyje atvejų net lenkia kai kurias pasaulio šalis. Ypač kalbant apie automatizaciją, procesų skaitmeninimą ar tvarias gamybos praktikas, mūsų šalies verslai geba greitai prisitaikyti ir diegti pažangiausias technologijas.

Vis dėlto keliaujant verta atkreipti dėmesį, kaip kitose šalyse šiuolaikinės technologijos harmoningai integruojamos į vietines tradicijas. Ypač įdomūs pavyzdžiai, kur kuriamos interaktyvios ir įtraukiančios edukacinės erdvės, kurios leidžia žmonėms suprasti technologijų veikimą bei jų pritaikymą. Tokie sprendimai kelia susidomėjimą, ugdo technologinį raštingumą, skatina visuomenę aktyviau įsitraukti į inovacijų pasaulį bei suprasti jų svarbą kasdienybėje.

– Kokias šalis ar kultūras kelionių metu prisimenate kaip labiausiai įkvepiančias ar keičiančias požiūrį į gyvenimą?

Tarp labiausiai įsiminusių – Antarktida, Mongolija, Peru ir Malis. Šios vietos paliko gilų įspūdį dėl to, kad žmonės ten gyvena harmoningai su gamta, vertina paprastus dalykus ir moka džiaugtis tuo, ką turi – net jei turi labai nedaug. Tokios kelionių patirtys priverčia permąstyti, kas iš tiesų svarbu gyvenime. Šiose šalyse gamta tampa gyvenimo dalimi, o ne tik fonu, o žmonės, gyvendami paprastai ir darniai su aplinka, primena, kad laimė slypi ne daiktuose, bet santykyje su pasauliu ir savimi.

– Kaip Jūsų studijų žinios prisidėjo prie sėkmės automobilių sporte ir techninių sprendimų kūrime?

Automobilių sporte esu sukūręs sportinės technikos pavyzdžių, kurie man pačiam dalyvaujant tapo Lietuvos, Šiaurės Europos ir net sunkiausių pasaulio varžybų čempionais. Tokius rezultatus pasiekti būtų neįmanoma be tvirtų inžinerinių žinių – studijos suteikė supratimą apie medžiagas, mechanines sistemas ir konstrukcinius sprendimus, kurie tiesiogiai prisidėjo prie technikos patikimumo ir greičio trasoje. Tai puikus pavyzdys, kaip teorinis pagrindas virsta realiu pranašumu praktikoje.

– Kaip perduodate sukauptą patirtį kitiems ir kokią vertę siekiate kurti dalindamasis savo žiniomis bei įkvėpimu?

Dalinuosi savo patirtimi iš kelionių, nes tikiu, kad tikros istorijos ir asmeniniai išgyvenimai įkvepia labiau nei teorija. Mokyklose, universitetuose, jaunimo organizacijose skaitau paskaitas, nes noriu paskatinti jaunimą domėtis pasauliu, drąsiai ieškoti savo kelio ir nebijoti klysti.

Taip pat pasakoju istorijas įvairioms bendruomenėms, nes bendravimas ir dalijimasis patirtimi stiprina tarpusavio ryšį, padeda geriau suprasti vieniems kitus. Rašymas man – dar viena forma įprasminti patirtis ir palikti kažką vertingo ilgesniam laikui. Mano tikslas – įkvėpti, skatinti smalsumą ir parodyti, kad kiekvienas gali kurti savo kelią, jei tik turi drąsos juo eiti.

– Jei galėtumėte sukurti edukacinį projektą ar laidą, kokią žinutę ar pamoką norėtumėte perduoti remdamasis savo kelionių ir gyvenimo patirtimi?

Jei kurčiau edukacinį projektą, jo pagrindinė žinutė būtų paprasta, bet labai svarbi – tikrieji pasaulio stebuklai yra žmonės. Kelionės parodė, kad labiausiai įkvepia ne vaizdai ar technologijos, o žmonių istorijos, vertybės, gebėjimas dalintis ir kurti ryšį. Tokiu projektu norėčiau skatinti empatiją, pagarbą kitam ir priminti, kad kiekvienas žmogus gali įkvėpti bei keisti pasaulį savo kasdieniais veiksmais.