KTU alumnė Inga Stirblienė: nuo minčių apie kineziterapijos karjerą iki darbo vienoje didžiausių jėgainių Lietuvoje
Iš Alytaus kilusi Inga Stirblienė nuo pat mažens domėjosi gamtos mokslais, ypač jai patiko chemija ir biologija, todėl dėl karjeros krypties didelių dvejonių neturėjo. Nors kineziterapijos krypties mokslai buvo jos pirmasis noras, bet šiuo metu alumnė džiaugiasi dirbdama UAB „Kauno kogeneracinėje jėgainėje“. KTU Aplinkosaugos inžinerijos magistrantūros studijų metu įgytos žinios jei praverčia kiekvieną dieną atliekant įvairias aplinkosaugos ir darbų saugos inžinierės pozicijai priskirtas užduotis. Apie savo sėkmės istorijos vingrybes papasakoti paprašėme pačios Ingos.
– Kaip pasirinkote studijas KTU? Ar tai buvo išsvajotas noras? O gal tai buvo galimybė nerti į „nežinomus vandenis“?
– Iš tikrųjų, dėl pasirinkimo studijuoti KTU galiu dėkoti savo klasiokės mamai, kuri, mums dėliojantis prioritetus prieš pildant stojimo dokumentus, tuomet manęs paklausė – „Ar nenorėtum pabandyti mokytis KTU?“. Iki tol, šis universitetas nebuvo mano prioritetų sąraše, tačiau nusprendžiau pasidomėti studijų kryptimis ir specialybėmis. Labiausiai sudomino KTU Cheminės technologijos fakultete siūlomos specialybės.
– Kas lėmė, jog pasirinkote aplinkosaugos studijas?
– Prieš reitinguojant studijų kryptis, rinkausi tarp pramoninės biotechnologijos ir aplinkosaugos inžinerijos studijų. Tačiau studijų moduliai, temos ir aktualijos aplinkosaugos studijose man atrodė perspektyvesni.
– Kokie didžiausi iššūkiai kilo studijuojant?
– Didžiausias iššūkis – aukštoji chemija. Kadangi mokykloje nusprendžiau nelaikyti chemijos egzamino ir mokiausi B lygiu, fakultete dėstomi chemijos srities moduliai buvo daugiausiai darbo ir pastangų reikalaujanti sritis. Dažnai jausdavau, kad turiu per mažai žinių, tad pasivyti kursiokus būdavo nelengva.
– Kaip įgytos žinios universitete praverčia kasdienėje veikloje?
– Įgytų universitete žinių bagažas man praverčia kasdien – nuo technologinių brėžinių supratimo ir skaitymo, cheminių ir technologinių procesų supratimo, teisės aktų ir jų reikalavimų vykdymo iki gebėjimo pritaikyti turimas aplinkosaugos žinias bendraujant su įvairiomis institucijomis.
– Jūsų profesiniame kelyje jau buvo keletas darbinių pozicijų, glaustai papasakokite apie šias patirtis?
– Mano profesinis kelias prasidėjo akredituotoje biokuro laboratorijoje. Tuomet, dar pirmo kurso magistrantė, kartu su kolegomis atlikau pagrindinius biokuro kokybei nustatyti reikalingus tyrimus. Šis darbas atrodė gana tolimas aplinkosaugos sričiai, tačiau tai buvo pirmas žingsnis norimos karjeros link. Būtent ši darbinė patirtis man padėjo patekti į įmonę, kurioje dirbu iki šiol – UAB „Kauno kogeneracinėje jėgainėje“.
Savo karjerą šioje įmonėje pradėjau nuo chemiko – laboranto pozicijos. Mano pagrindinės užduotys – garo ir kondensato parametrų tyrimai. Taip pat turiu galimybę dirbti su aplinkosauginėmis užduotimis – rengti aplinkosaugines ataskaitas, padėti organizuoti periodinį monitoringą, vesti deginti atvežamų atliekų apskaitą. Nuolatinė pagalba tuometiniam aplinkosaugos ir darbų saugos inžinieriui atvėrė man netikėtas karjeros galimybes – šiam kolegai išėjus iš darbo, nusprendžiau kandidatuoti į jo vietą. Mano pastangos netrukus buvo pastebėtos ir aš gavau šansą dirbti šioje pozicijoje. UAB „Kauno kogeneracinės jėgainės“ aplinkosaugos ir darbų saugos inžiniere dirbu iki šiol ir esu atsakinga už visus aplinkosaugos ir darbų saugos klausimus šioje įmonėje.
Iš visos darbinės patirties man labiausiai įsiminė pirmasis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos planinis jėgainės patikrinimas, kurio metu turėjau atstovauti pačią įmonę. Tuo metu, aplinkosaugos ir darbų saugos inžinierės pozicijoje dirbau tik 3 savaites, tad pats patikrinimas man buvo didelis iššūkis, tačiau nieko nekeisčiau ir šią profesinę patirtį norėčiau patirti dar kartą, nes tuo metu įgijau daug naujų žinių ir patirčių.
– Ką patartumėte jauniems žmonėms, kurie dar studijuoja universitete ir neįsivaizduoja, ką veiks baigę studijas?
– Ne visi, pabaigę studijas, dirba pagal specialybę. Galbūt studijos, kurias baigia studentai, nebeatrodo kaip svajonių specialybė, kurioje norėtų dirbti ateityje. Reikia nepamiršti, kad šiais laikais yra įvairių galimybių tobulėti, persikvalifikuoti, atrasti save naujoje srityje. Mano patarimas – įsiklausykite į save, duokite laiko sau suprasti, ko norite ir kur save matote, ir nebijokite išbandyti ko nors naujo.