KTU alumnė Aistė Virketė: „Atėjo laikas dalintis“

Rgs 22 2022

Kasmet Kauno technologijos universitetą (KTU) baigia gausus būrys absolventų, skubančių kuo greičiau pradėti savarankišką gyvenimą įgijus vieną ar kitą specialybę. Vieni jų tik trumpam užveria Universiteto duris, tikėdamiesi vėliau pratęsti studijas, kiti visam laikui nori užmiršti mokslo suolą, o tretiems gyvenimas taip viską sudėlioja, kad jie ir vėl sugrįžta į Universitetą. Jeigu ne mokslams, tai darbui. Būtent taip nutiko KTU alumnei Aistei Virketei, kuri po 13 metų vėl varsto Universiteto duris.

Aistė yra naujoji KTU Alumnų projektų vadovė, po studijų spėjusi išsibandyti jėgas skirtinguose

Aistė Virketė. Fotografė Rimantė Narvilienė

amplua – miško maudynių gidės, augalų prieglaudos įkūrėjos bei socialinės verslininkės. Bet šiandien ji vėl yra Universitete ir kuria planus, kaip galima iš naujo atrasti Alma Mater ne tik jai, bet ir kitiems KTU absolventams: „Jaučiu, kad atėjo laikas dalintis. Per karantiną ir motinystės atostogas sustabdytos veiklos tiek visko manyje sukūrė, jog metas joms realizuotis.“

Aistė Virketė pirmoji Lietuvoje įnešė tendenciją priglausti augalus, kurie kitiems tapo nebereikalingi. Tam ji Kaune įkūrė augalų prieglaudą. Praėjus keleriems metams, jauna moteris nesustoja ir šiuo metu apie jos „žaliąją veiklą“ yra statomas dokumentinis filmas. Už savo veiklą LR Vyriausybė ją įvertino, kaip „vienu sėkmingiausių žmonių Lietuvoje“, ji taipogi buvo nominuota „Metų kauniete“, kol galiausiai atėjęs karantinas viską sustabdė ir leido Aistei auginti ne tik priglaustus žaliuosius augalus, bet ir dukrą Elžbietą.

Pažintis su KTU

Pažintis su Universitetu Aistės gyvenime vyko skirtingais gyvenimo etapais. Vienas pirmųjų, kai ji, būdama vos kelerių metų, buvo atvežta vasarą pas tetą atostogų, kuri ir supažindino ją su KTU, mat čia darbavosi. Tetos darbovietėje Aistė atrado technologijas, pirmąjį kompiuterį, liftą, telefonus. Tad vėliau baigusi mokslus Aistė neturėjo abejonių, kuriame universitete studijuoti.

Studijų metu Aistė buvo maloniai nustebinta gausios dėstytojų eruditų komandos, kuri negailėjo

Aistė Virketė su dukrele Elžbieta. Fotografė Rimantė Narvilienė

studentams nei laiko, nei žinių. Tad dar vaikystėje įgavusi neformalaus kontakto su universitetu patirties, ji čia jautėsi drąsiai ir užtikrintai. Panašus jausmas ją užlieja ir dabar, kai čia dirbantys kolegos primena senus pažįstamus. Tai jai suteikia daugiau drąsos veikti ir dirbti.

„Jeigu reikėtų apibūdinti universitetą per savo patirtį ir bendrą suvokimą, rinkčiausi sąvoką „įžeminimas“. Taip daryčiau todėl, kad čia gimsta gana sudėtingi dalykai, bet būnant arčiau tokių procesų, viskas tampa aiškiau ir prasmingiau. Čia dingsta mistika tiek apie naujausius inžinerinius sprendimus, tiek bandant išsiaiškinti socialines problemas. Bet tam tikra magija, su jaukia kasdienybės gija – rutina, bendradarbiavimu, atsiskaitymais, fiksavimais, džiaugsmais ir nusivylimais, išlieka kiekvieno mokslininko ir startuolio darbuose“, – sako KTU alumnų koordinatorė.

KTU Aistė studijavo Medijų filosofiją. Šios studijos jai davė neįkainojamos patirties, kur dėstytojai savęs neaukštino ir palaikė draugišką ryšį. Drauge su kitais studentais ji ne kartą buvo kviečiama vakaroti muzikiniuose renginiuose, į kuriuos atvykdavo ir KTU garbės svečiai bei profesoriai. Tad Universitetas A. Virketės gyvenime įgavo asmenybės kalvės pavidalą, nes padėjo kurti asmeninius ryšius, plėtoti vertingas pažintis, kūrė garbaus ir solidaus asmens įvaizdį bei kitus dalykus, kurie nėra aprašyti jokiose studijų programose.

Pasak Aistės, ne ką mažesnį įspūdį jai studijų metu paliko tuo metu jos fakultetui vadovavęs maestro profesorius Giedrius Kuprevičius, išsiskyręs asmeniniu polinkiu į muzikinį lavinimą pakreiptomis studijomis, kuomet koridoriuose girdėdavosi muzikos garsai. Paskaitų metu jis ne tik dėstė savo privalomą dalyką, bet ir vertino studentų asmeninį susidomėjimą miesto muzikiniais renginiais, visuomeninėmis aktualijomis.

Laikas po studijų

Universiteto baigimo diplomas yra tarsi simbolis to, kas vyko studijų metu. Turbūt daugelis gavęs aukštojo mokslo diplomą įvertina ne tik studijas, žinias, gautą nenutrūkstamą informacijos srautą, bet ir į daugelį dalykų suformuotą požiūrį.

„Filosofijos studijos praplėtė mano akiratį daugelyje sričių. Anksčiau naudodamasi medijomis jaučiau smagumą, malonumą, vėjavaikiškumą, bet palaipsniui ėmė daugėti naudingos informacijos apie medijas ir jų poveikį žmogui, mąstymui, elgsenai. Įgytas kritinis mąstymas, išmintis ar gebėjimas pasakyti apie daiktą daugiau negu  „gražu, negražu“ atsirado būtent Universitete. Studijų metu išmokau įžvelgti daugelyje dalykų priežastis ir galimybes ten, kur iš pirmo žvilgsnio jų nesimatė“, – studijų vaisiais džiaugiasi Aistė.

Aistė atvirauja, kad visas įdirbis paskaitose, jas lankant ne tik dėl pažymių ar dėstytojų, bet ir dėl mokėjimo sudominti dėstomu dalyku, jai davė itin stiprų pasitikėjimo jausmą įsiliejant į darbo rinką ir nebijant siekti daugiau, nei tuo metu manai esąs vertas. Baigusi studijas ji gavo ne tik palydėjimą į gyvenimą, bet ir kvietimą sugrįžti bei nenutolti nuo savo Alma Mater.

„Sugrįžusi į Universitetą ne studijoms, bet darbui, pajaučiau, kad čia yra kone sakrali, prabangi ir išlaikyta akademinė atmosfera. Apima jausmas, kad aplink vyksta svarbūs darbai, o ore tvyro susikaupimas ir ramybė. Universitete kasdien vyksta pokyčiai, vėliau darantys įtaką ir mūsų asmeniniam gyvenimui. Tą pajausti reikia skirti šiek tiek laiko, kol kasdienybėje šis jausmas dar neišgaravo ir pagavus momentą nešiotis jį savo kišenėje“, – pataria Aistė, kasdienos rutinoje bandanti dažniau stabtelėti ir pasimėgauti jaukia akimirka.

Medijų filosofija – langas į gamtą

Nors KTU Aistė studijavo Medijų filosofiją, jos žvilgsnis vis labiau krypo link gamtos. Net baigiamuosiuose savo darbuose ji rašė apie gamtą, nes pasirinktomis analizuoti medijomis buvo dailės ir literatūros kūriniai apie pasivaikščiojimo praktiką gamtoje. Tad per meno kūrinius ji priartėjo ir susidomėjo miško maudynių (japoniškai shinrin-yoku) praktikomis, bandė atrasti jų ryšį su baltų ritualais, kol galiausiai pati ėmė jas taikyti sau ir kitiems.

Pradėjusi dirbti miško maudynių gide Aistė atrado ir kitą erdvę veikti, apie kurią ilgai svajojo. Pastaroji atėjo per fotografiją. Norėjusi fotografuoti žmones augalų apsuptyje ji suprato, kad augalai yra kur kas daugiau, nes juos įdomu tyrinėti, apie juos smagu kalbėti ar išgirsti jų istorijas. Aistės atidarytoje studijoje priimami visi atiduodami ar randami išmesti kambariniai augalai, tad istorijų apie juos yra pačių įvairiausių.

Aistė džiaugiasi šalia šios gamtiškos prigimties pagaliau galinti išpildyti ir kitą savo pusę – akademišką dalį: „Džiaugiuosi pradėjusi dirbti su Universiteto absolventais ir galinti juos pakviesti dažniau sugrįžti į savo Alma Mater, kaip tai padariau aš. Tikiu, kad gera ne tik imti, bet ir duoti – pargrįžti su kūrimo stichija ir nors vieną patirties dalį vykdyti šalia Universiteto. Smagu, kad ši mokslo įstaiga gali vienyti daugybę skirtingų kartų ir požiūrių.“