KTU pritaria nuosekliam kartelės stojantiesiems į aukštąsias mokyklas didinimui

Studijos | 2018-03-21

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), pritarus Lietuvos universitetų rektorių konferencijai (LURK), patvirtino mažiausią stojamąjį konkursinį balą stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. 2018 metais jis nežymiai kilsteltas ir universitetuose bus 3,6, kolegijose – 2 balai.

Kauno technologijos universiteto (KTU) laikinoji rektorė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad pokytis galėjo būti didesnis, tačiau svarbiausia – jog žingsnis po žingsnio einama geresnės studijų kokybės link. Pasak jos, aukštųjų mokyklų lūkesčiai dėl būsimųjų studentų turėtų nuosekliai didėti ir toliau.

„Pasisakėme už žymesnį minimalaus stojamojo konkursinio balo didinimą jau šiemet, tačiau ir dabartinis sprendimas yra neabejotinas žingsnis geresnės studijų kokybės link. Universiteto duris atverdami tik motyvuotiems, tinkamai studijoms pasiruošusiems jaunuoliams, galime tikėtis, kad iš jo jie išeis nešini ne tik diplomu, bet ir solidžiu žinių, kompetencijų bagažu, gebėjimu lanksčiai prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių, reaguoti ir spręsti ateityje laukiančius iššūkius“, – teigia J. Šiugždinienė.

Universitetai į valstybės finansuojamas studijas galėjo priimti surinkusius ne mažiau nei 3, kolegijos – ne mažiau nei 1,6 stojamojo balo. Dauguma aukštųjų mokyklų tokią pačią studijų kartelę taikė ir stojantiems į mokamas studijų vietas. Iki 2017 m. ŠMM galėjo tik raginti aukštąsias mokyklas įsivesti minimalų balą tiek stojantiesiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas.

„Studijoms pasirengę stojantieji – būtina studijų kokybės sąlyga. Nuosekliai keldami studijų kokybės kartelę, siekiame, kad į aukštąsias mokyklas ateitų studijuoti pasiruošę jaunuoliai. Tikimės, kad aukštosios mokyklos atsakingai palaikys šį mūsų siekį, vienodai taikydamos kokybės kartelę ne tik stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas, bet ir mokantiems už studijas savo lėšomis“, – sako J. Petrauskienė.

Mažiausias stojamasis konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių dalykų brandos egzaminų. 3,6 balas susidaro, jeigu mokinys išlaiko 4 brandos egzaminus pagrindiniu lygiu – surenka vidutiniškai po 36 balus iš 100. Pagal dešimtbalę skalę tai yra šešetas. Slenkstinį balą 2 stojantysis surenka 4 brandos egzaminus išlaikęs patenkinamu lygiu – gavęs vidutiniškai po 20 balų iš 100. Dešimtbalėje skalėje tai yra ketvertas.

Pretenduojantieji gauti valstybės finansavimą abiturientai, šiemet kaip ir pernai būtinai turės būti išlaikę bent 3 brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros (valstybinį – jeigu stoja į universitetus, valstybinį arba mokyklinį – jeigu stoja į kolegijas); užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) ir matematikos brandos egzaminą (išskyrus stojančiuosius į menų studijas). Matematikos brandos egzaminas turi būti išlaikytas ne mažesniu negu 25 balų įvertinimu, išskyrus besirenkančius humanitarinius mokslus – jie matematikos egzaminą turi būti išlaikę ne mažesniu negu 16 balų įvertinimu.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku