Matematikė A. Gudaitienė: „Žmogaus asmenybę kuria žmonės ir aplinka, kurioje esame“

Studijos | 2021-02-22

Teksto autorė – Virginija Klusienė

KTU matematikos magistrė Aistė Gudaitienė, apie matematiką kalba beveik poetine kalba. Matematikos ji nesieja su nereflektyviu mokymusi – tai kūryba, formulių, aksiomų ir skaičių viražai, tarsi postmodernistiniame paveiksle, daugelį pasaulio įvykių, atvaizduojantys tvarkingose „skaičių dėžutėse“.

„Matematinis kūrybiškumas yra nealgoritminių sprendimų priėmimas“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto absolventė ir sako, kad matematiko darbas negali būti nekūrybiškas ir neįdomus.

– Aiste, ar Jūsų pasirinktos matematikos studijos pateisino lūkesčius? Ar jaučiatės įgijusi pakankamai žinių ir gebėjimų, kurie reikalingi Jūsų darbe? Ar studijos (o gal čia sutikti žmonės) turėjo įtakos ir Jūsų asmenybės formavimuisi?

– Žmogaus asmenybę kuria tiek aplinka, kurioje esame, tiek žmonės, kurie mus supa. Aš visada jaučiau didelę pagarbą ir palaikymą tiek dėstytojų, tiek bendradarbių, kolegų. Tai labai prisideda prie motyvacijos didinimo, įsitraukimo, sveiko dialogo ir pozityvios kultūros kūrimo. Kai aplink mus yra žmonės, savo srities ekspertai, tai automatiškai verčia pasitempti ir kažkiek lygiuotis.

Studijų metu įgytos žinios yra neįkainojamos, praktiškos, vertingos, tačiau duomenų moksle labai greitai viskas keičiasi, atsiranda nauji metodai ir platesni jų naudojimo spektrai, todėl domėjimasis sritimi niekada nesibaigia. Mane žavėjo, kad gaudavome daug praktinių užduočių ir po kelis jų sprendimo variantus. Studijos universitete paskatino aktyviai siekti tolesnių profesinių bei mokslo aukštumų. Pagrindinis lūkestis buvo įgauti matematinio modeliavimo ir IT žinių, todėl esu įsitikinusi, kad jis buvo pilnai pateisintas – studijas baigiau su pagyrimu.

– Kaip klostėsi Jūsų karjeros kelias po studijų ir kaip atsidūrėte čia, kur dabar esate – tarptautinės žiniasklaidos ir komunikacijos planavimo agentūrų grupėje „Dentsu“?

– Aš dirbti pradėjau dar būdama bakalaurantė. Dirbau projektų vadove specializuotų techninių vertimų biure, o vėliau, magistrantūros studijų metu, dirbau tame pačiame fakultete, kur studijavau. Tačiau, kai  tik gavau matematikos mokslų magistro diplomą, nusprendžiau ieškotis kitokio darbo rinkoje. Paieškos truko vos kelias dienas. Įsidarbinau ekonomiste vienoje didžiausių ir stipriausių maisto produktų gamintojų ir tiekėjų įmonių grupėje – „Vičiūnai Group“. Tai yra įrodymas, kad matematikas gali puikiai integruotis į įvairias tyrimų šakas bei sritis. Posakis, kad matematikui yra lengviau išmokti kitų mokslų kontekstą ir specifiką, nei kitos srities specialistui išmokti matematiką, yra absoliučiai teisingas ir pagrįstas. Be to, studijų metu teko mokytis mikro-  ir makroekonomikos, apskaitos, tad ekonomistės darbas nebuvo sunkiai įkandamas.

Per metus laiko, kol dirbau ekonomiste, sugebėjau taip automatizuoti savo kasdienius darbus, kad vienu metu ateidavau į biurą, paleisdavau savo sukurtas programas, o jos už mane atlikdavo visą rankinį darbą. Toks techninio darbo eliminavimas žymiai sumažino klaidų riziką ir, žinoma, sutaupė laiko kitam reikalingam darbui. Bet po metų man tai tapo neįdomu. Čia buvo per daug monotonijos, per mažai žodžio laisvės,  trūko iššūkių ir realios matematinės kūrybos. Todėl priėmiau sprendimą veikti, kitaip tariant, ieškotis naujo darbo, kuriame galėčiau realizuoti savo gebėjimus.

Galbūt bus sunku patikėti, bet dabartinį darbą radau į Google paiešką įvedusi raktažodį „Data Analyst“ (liet. duomenų analitikas – aut. past.). Taip patekau į internetinį puslapį, kuriame buvo paskelbtas darbo pasiūlymas tarptautinėje žiniasklaidos ir komunikacijos planavimo agentūrų grupėje „Dentsu“, kuri Lietuvoje valdo Carat, Vizeum ir Iprospect agentūras. Čia, kaip vyr. duomenų mokslininkė, dirbu jau ketvirtus metus.

Aš iš karto tapau žmogumi, kuriančiu sudėtingus ekonometrinius rinkos modelius ir interaktyvius verslo analitikos sprendimus įvairių verslo sektorių klientams. Mūsų įmonėje skiriama aukščiausia pagarba matematikai, nes matematika čia tiesiogiai uždirba pinigus. Iš tokių ekonometrinių analizių ateina labai aiški nauda verslui – būsimoms reklamos kampanijoms galima eliminuoti tuos veiksmus, kurie neturi statistiškai reikšmingos įtakos pardavimams ir fokusuotis tik į tuos, kurie juos ženkliau didina. Tuomet iš esmės kiekvienas investuotas euras neš maksimalią grąžą. Įmonės veikla nėra vien tokio lygio analizės – „Dentsu“ užsiima ir reklamos planavimu bei klientų konsultavimu. Mums lygiai taip pat svarbu, kad klientai uždirbtų daugiau ir jiems tiesiog sektųsi, todėl tikrai gilinamės į kiekvieno kliento verslą ir jau plečiamės į užsienio rinkas. Mūsų žinojimas „know – how“ yra unikalus ir išdirbtas, tenka konsultuoti net užsienio kolegas, o tai reiškia, kad esame vertinami.

Viena iš mano užduočių – interaktyvių ataskaitų kūrimas. Klientas vienu mygtuko paspaudimu mato visus reikiamus verslo KPI, tradicinių ir skaitmeninių žiniasklaidos priemonių rezultatus, auditorijas, tyrimus, prognozes ir visą spektrą kitų duomenų, bet apdorotą tinkamai ir kiekvienam suprantamai. Todėl dirbti yra be galo įdomu. Kiekvieno kliento specifika ir verslas labai skiriasi: nuo telekomunikacijų iki farmacijos įmonių. Verslas yra itin dinamiškas, pilnas iššūkių, o tai tik dar labiau įkvepia tobulėti.

– Kokie gebėjimai labiausiai reikalingi ir labiausiai vertinami Jūsų agentūroje, kurioje dirbate? Jau supratau, kad čia pakankamai erdvės realizuoti save matematikui, tad gal siūlote, studijuojantiems matematiką,  atlikti praktiką, išbandyti savo jėgas?

Mūsų agentūroje labai svarbus didžiųjų duomenų, IT, matematikos, statistikos ir duomenų bazių išmanymas. Mums svarbu, kad duomenų inžinierius gebėtų giliai ir plačiai matyti problematiką ir užduotis, taikyti įvairiausius metodus. Itin svarbus gebėjimas susikaupti, mokėti  dirbti vienam, prisiimti atsakomybę ir lyderio poziciją, suprasti rinkodaros veiksmus ir, ko reikalaujama iš projektų vadovų, nes laikas yra be galo brangus.

Didžioji darbo dalis apima duomenų rinkimą. Nors mes visi galvojame, kad gyvename skaitmeniniame amžiuje ir daugelis įmonių turi struktūrizuotus duomenis, visgi kai kur tie duomenys guli tiesiog sąsiuvinyje. Ekonometrinio modeliavimo projektai reikalauja didelio visų suinteresuotų pusių įsitraukimo, bet turint produktą, gaunami stulbinantys atsakymai, kurie veda pirmyn. Matematika, iš esmės, yra mūsų kasdienė duona. Kita vertus, vien matematikos nepakanka. Mums svarbios ir tam tikros žmogiškosios savybės, pavyzdžiui,   komunikabilumas, pasitikėjimas, nes, kaip minėjau, būtina visus skaičius paversti įžvalgomis, išversti į paprastų žmonių kalbą. Yra sveikintina bet kokia iniciatyva tobulinti agentūroje vykstančius procesus, kurti, veikti, daryti. Esame atviri mokymuisi, skatiname profesinį augimą, mūsų užsienio kolegos yra atviri dalintis žiniomis. Maloniai kviečiame prisijungti arba studentus, arba jau baigusius studijas matematikus ar didžiųjų duomenų analitikus tiek praktikai, tiek svarstyti tolimesnes darbo galimybes.

Visgi, norinčių dirbti pagal specialybę, rinkoje nėra labai daug. Daugelis galvoja, kad matematika yra pritaikoma tik bankuose ar finansinėse įmonėse, tačiau aš manau, kad matematikas gali dirbti absoliučiai visur. Kartais net pačios įmonės nežino, kiek matematika gali suteikti. Kiekviena įmonė galėtų padidinti veiklos efektyvumą, jei sujungtų stipraus rinkodaristo ir matematiko kompetencijas.

Jūsų darbe tikrai netrūksta kūrybos, bet kaip tai suderinama su matematika ir kiek tam pasitarnauja matematika?

– Prasminga būtų teigti, kad matematika ir kūryba tam tikra prasme yra absoliutūs sinonimai. Matematika yra konceptualus mokslas. Daugelį pasaulyje vykstančių procesų galima sudėti į „skaičių dėžutes“. Egzistuoja labai daug algoritmų ir jų pritaikomumo sąlygų Matematika nėra vien kadaise „iškaltos“ formulės, niekur nepritaikomos aksiomos, abstraktūs skaičiai, bet tų skaičių viražai. Galiu drąsiai teigti, kad net duomenų kaupimas, pildymas, apdorojimas, validumo užtikrinimas yra kūrybinis darbas. Rezultatus būtina interpretuoti, atvaizduoti, kokybiškai pateikti ir laviruoti. Kartais versle gali ir nebūti tik vieno teisingo atsakymo, bet problemų sprendimas jau yra kūryba.

Mano darbe kūryba – tai naujų produktų vystymas, esamų darbų optimizavimas, kuriems sprendimą reikia fiziškai sugalvoti ir ištestuoti. Kūryba atskiria žmogų nuo mašinos ar roboto. Pavyzdžiui, algoritmas vadovaujasi komandomis nustatyta procesų seka, bet negali į problemą pažvelgti įvairiais kampais, netiesiniu būdu. Kitaip tariant, matematinis kūrybiškumas yra nealgoritminių sprendimų priėmimas. Matematikai čia gali būti atsakingi už ekonometrinių modelių klientams kūrimą, už vidinių procesų optimizavimą, už interaktyvių ataskaitų kūrimą, už duomenų bazių sąsajų vystymą ar už plataus spektro kitas užduotis. Jie atlieka įvairius rinkos tyrimus, stebi pardavimų dinamiką, prognozuoja planuojamus pardavimus, vertina verslo perspektyvas, ekonomikos raidą ir kt.

Argi toks darbas gali būti nekūrybingas ir neįdomus?!