Prof. Algimantas Valinevičius: Kaunas auga, o kaip mes prisidedame prie jo augimo?

Studijos | 2018-08-03

Šiuo metu Lietuvos elektronikos ir elektros inžinerijos rinkoje veikia apie 250 kompanijų, kuriose dirba virš 8 tūkst. specialistų. Per artimiausius penkerius metus Lietuvai reikės 4,5 tūkst. naujų elektros, elektronikos ir automatikos inžinierių. Pasaulinės pramonės tendencijos šiandien diktuoja sąlygas – turime būti pasiruošę parengti ne vieną dešimtį šių sričių specialistų, nes jų poreikis tik augs.

Visai neseniai buvo paskelbta automobilių komponentus gaminančios Vokietijos pramonės milžinės „Continental“ gamyklos statybų pradžia. Jau šių metų rugsėjį pirmąsias gaminių partijas iš gamyklos Kaune pradės tiekti ir elektronikos komponentus automobilių pramonei gaminanti „Hella“. 2019 metais laukiamas medicinos produktų gamintojos „Hollister Incorporated“ gamyklos atidarymas, kitos Kauno LEZ suplanuotos investicijos. Suprantama – Kauną pastarosios pasirinko ne be priežasties, jų dėmesį patraukė ne tik geografinė padėtis, investicinė aplinka, bet ir regiono darbuotojų kvalifikacija, gebėjimai ir vertybės.

Ko ieško užsienio investuotojai? Pastariesiems reikalingi ne tik gamybos priežiūros darbuotojai, bet ir aukštos kvalifikacijos specialistai darbui su atitinkamų projektų koordinavimu, jų valdymu gamybos vietoje, užtikrinant sklandų naujų produktų pristatymą. Darbas su veiksmais, skirtais stebėti ir optimizuoti vietinių ir pasaulinių produktų sąnaudas, įsigijimą, laiko nuo užsakymo iki pristatymo etapų koordinavimas ir vykdymas – tai keletas pavyzdžių, ką šiuolaikinėse gamyklose turi atlikti aukštos atitinkamos kvalifikacijos specialistai. Universitetinis išsilavinimas tampa labai svarbus – neužtenka turėti specialybinių žinių, iš specialisto tikimasi kritinio mąstymo, gebėjimo greitai priimti sprendimus ir nuolat tobulėti.

Keičiantis technologijoms, keičiasi ir įgūdžiai, kuriuos privalo turėti inžinerijos specialistai. Nuobodžius ir pasikartojančius darbus gamyklose sėkmingai atlieka robotai, todėl kruopštus litavimas nebėra svarbiausias elektronikos inžinieriaus gebėjimas. Naujosiose gamyklose reikalingi kūrėjai, kurių dėka vartotojus pasiekia vis išmanesni produktai, procesai gamyklose vyksta sklandžiai ir be pertraukų, o gedimai pašalinami jiems dar neįvykus.

Ketvirtoji pramonės revoliucija Lietuvos neaplenkė – vis konkurencingesni tampa robotikos specialistai, nes gamyklos sparčiai automatizuojamos, robotizuojamos, sunkiuose fiziniuose darbuose žmones keičia robotai, didėja automatikos, robotikos ir elektronikos inžinierių poreikis. Šių kompetencijų paketu rūpinasi Kauno technologijos universitetas – studijuodami KTU Automatikos ir valdymo ar robotikos studijų programose studentai įgyja žinių apie valdymo sistemų projektavimą, pramoninės įrangos programavimą, robotų mechaniką, robotų ir jų valdymo sistemų projektavimą, robotų įrangos programavimą. Šios studijos kuriamos drauge su verslo ir pramonės atstovais, todėl jų absolventai yra labai paklausūs tiek Lietuvos, tiek užsienio darbo rinkose. Tai kelia papildomu iššūkių Kaunui – norint prisidėti prie tarptautinę plėtrą įgyvendinančių elektronikos pramonės milžinų išlaikymo Kaune, labai svarbu skatinti moksleivius domėtis automatika, elektronikos ir elektros inžinerija.

Svarbu paminėti ir tai, kad inžinerijos studijų absolventai džiaugiasi ne tik konkurencingu atlyginimu ir darbo vietų pasirinkimu, bet ir prasmingu, vertinamu ir įdomiu darbu. Saugesnis transportas, kokybiškesnės medicinos paslaugos, švari ir patikima elektros energija – tai klausimai, kurie sprendžiami naujai statomose gamyklose ir sėkmingam šių sprendimų įgyvendinimui reikalingi entuziastingi ir pasirengę specialistai. Jų paruošimui studijų metu siūlome ne tik privalomąją praktiką, bet ir papildomas ar vasaros praktikas tokiose įmonės kaip „ABB“, „Lietuvos energija“, „Litgrid“, „Schneider Electric“, „Siemens Osakeyhtio“, „Kitron“, „Littelfuse“, „Axis“, „Fima“, „Festo“ ir kt., įvairias „Erasmus“ programas ir kviestinius dėstytojus.

Kaunas turi galimybę tapti reikšminga pasaulinės ketvirtosios revoliucijos dalimi. Pirmieji žingsniai jau žengti – naujai atidaromos gamyklos ir įmonės skatins įnovacijų kūrimą, didins regiono konkurencingumą ir sudarys sąlygas tolimesniam augimui. To neužtenka – dabar sprendimus turi priimti jaunoji karta, kuri ir kuria ateities Kauną. Jaunuoliai, kurie siekia tapti ne tik naujųjų technologijų vartotojais, bet ir jų kūrėjais, bus pagrindinė Kauno darnaus vystymosi varomoji jėga. Tai svarbu visai Lietuvai – Kaune vykstantys pokyčiai didins investuotojų susidomėjimą ir kitais regionais. To aktyviai siekia Kauno technologijos universitetas, siūlydamas šiuolaikiškas ir vertingas studijų programas.

Prof. dr. Algimantas Valinevičius, KTU Elektros ir elektronikos fakulteto dekanas

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku