„Švepli“ domenų vardai: mada ar būtinybė?

Svarbiausios | 2019-03-27

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Stanislovas Masiokas pastebi, kad įsigalinti anglų kalba ir „šveplavimas“, kuomet internete rašome be savitųjų lietuviškų raidžių, tapo plačiai išplitusia mada, kuri galimai darko lietuvių kalbą.

Pasak profesoriaus, estai ir skandinavai esą labiau myli savo nacionalines kalbas, todėl rašydami internete beveik „nešvepluoja“. Tiesa, Estijoje ir Skandinavijos šalyse yra išplitusios visavertės klaviatūros, leidžiančios greičiau rašyti su nacionalinės abėcėlės savitaisiais rašmenimis. Tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje populiaresnės angliškos klaviatūros, kurios dėl nepatogumo skatina vartotojus „švepluoti“.

„Jeigu klaviatūroje nerandate lietuviškos raidės, jeigu jos nėra vienu klavišo paspaudimu, tuomet ieškote greitesnio pakaitalo. Juk visi tam tikra prasme esame tinginiai. Tingime ieškoti raidės „Š“, jeigu ji kažkur nukišta ar reikia perjunginėti klaviatūrą, tad vietoje „Š“ greičiau rašome „S“, – sako prof. S. Masiokas.

„Kita priežastis, skatinanti „švepluoti“, – tam tikra mada, lietuvių pasidavimas svečių įtakai, kas labiau yra svetingumo, pagarbos ir tolerancijos ženklas. Kai buvome Sovietų Sąjungos sudėtyje, jeigu nors vienas kompanijoje nekalbėdavo lietuviškai, tuomet visi kalbėdavo rusiškai. Dabar jeigu nors vienas nekalba lietuviškai, mes visi kalbame angliškai.

Man teko būti labai įdomioje jaunimo konferencijoje Vilniuje, kur visas renginys vyko anglų kalba. Visi lietuviai „šveplavo“ angliškai, vieni geriau, kiti prasčiau. Po renginio paklausiau organizatorių, kiek buvo salėje nemokančių lietuvių kalbos. Atsakymas pribloškė – tik vienas asmuo, kuris buvo net ne britas“, – mintimis dalijasi KTU profesorius.

„Švepli“ Lietuvos miestų domenai

Patikrinus didžiųjų Lietuvos miestų ir rajonų interneto vardus, paaiškėjo, kad iš 35 savivaldybių, kurių miestų pavadinimuose yra savitųjų lietuvių abėcėlės raidžių ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž, vienintelė Molėtų rajono savivaldybė yra registravusi domeną molėtai.lt. Visų kitų Lietuvos savivaldybių interneto svetainės pasiekiamos tik „šveplais“ adresais.

„Čia yra ne tiek miesto įvaizdžio internete kompromitavimas, o valdininkų kompromitavimasis. Jie save laiko dideliais ne tik Lietuvos, bet ir savo miesto, rajono patriotais, gražiai kalba apie savo miestus, bet pavadinti savo miestą tikruoju vardu internete, matyt, pristinga supratimo ar to paties patriotizmo“, – teigia prof. S. Masiokas.

Verslas taip pat „švepluoja“

„Šveplų“ domenų vardų madą yra pamėgęs ir verslas bei kiti vartotojai. KTU Interneto paslaugų centro DOMREG duomenimis, iš beveik 200 000 registruotų .lt domenų tik kiek daugiau nei 2000 arba vos 1 proc. tėra domenų vardai su savitosiomis lietuviškomis raidėmis. Galimybė registruoti tokius domenus yra sudaryta jau nuo 2004 metų.

„Kodėl verslas nenaudoja savitųjų lietuviškų raidžių, matyt, iš istorijos pažįstamas reiškinys. Turbūt pamename, kaip buvo sakoma, kad Dievas maldų lietuviškai nesupranta ir reikia poteriauti kita kalba. Tai dabar turime lygiai tą patį, tik vietoje lenkų – anglų kalba. Tad verslas orientuojasi į tarptautinę, verslui patogesnę anglų kalbą ir įsivaizduoja, kad jei pasivadins be savitųjų lietuviškų raidžių, tai, pavyzdžiui, britas ims ir supras lietuvišką „šveplą“ kalbą. Taip tikrai nebus, o jeigu verslas kuriamas užsienio rinkai, gal tada geriau „nešvepluoti“ lietuviškai ir nedarkyti lietuvių kalbos, o domeno vardą rinktis anglišką. Jeigu jau renkamės lietuvišką domeno vardą, tuomet ir rašykime lietuviškai iki galo“, – pataria prof. S. Masiokas.

Pasak profesoriaus, šveplavimą sumažintų pilnavertės AŽERTY klaviatūros naudojimas. Šios klaviatūros visos savitosios lietuviškos raidės ir ženklai išdėstyti pagal Lietuvos standartą, todėl galima rašyti lietuviškai, angliškai ir programuoti neperjungus klaviatūros. Be to, visos lietuviškos raidės išdėstytos trimis eilėmis, tad tinka sparčiai rašyti visais pirštais bei išmokti rašyti akluoju būdu.

Anglų kalba kompiuterijoje neišvengiama

Lietuvos kompiuterininkų sąjungos prezidentas, Vilniaus universiteto (VU) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkas dr. Saulius Maskeliūnas aiškina, kad kompiuterijoje anglų kalba yra neišvengiama, nes ja kuriama beveik visa programinė įranga.

„Yra neišvengiama, kad pirmiausia kompiuterinė kalba yra angliška, kad programinė įranga sukuriama angliškai ir kad naudojama lotyniška abėcėlė. Kadangi ne lietuviai buvo pirmieji išradėjai, sukūrę kompiuterį ir internetą, tenka daug ką lietuvinti, o tai ne visada lengvai pavyksta“, – apie kompiuterijoje anglų kalbos įsigalėjimo priežastis aiškina dr. S. Maskeliūnas.

Pasak pašnekovo, didelė dalis lietuvių švepluoja ne tiek taupydami laiką ar pinigus, kiek iš įpročio.

„Prisiminkime, kaip buvo su trumpųjų SMS žinučių rašymu, kai buvo sakoma, kad rašant tik lotyniškomis raidėmis, žinutėje telpa daugiau žodžių. Esą „švepluojant“ taupome ir nereikia mokėti už papildomas žinutes su savitosiomis lietuviškomis raidėmis. Nors dabar esant labai palankiems mobiliojo ryšio operatorių mokėjimo planams toks argumentas nebeaktualus, įprotis liko. Matyt, panašiai yra ir su domenų vardais“, – pastebi dr. S. Maskeliūnas.

Dėl mimikrijos reikia apsisaugoti

Nors dauguma domenų vardų registruojami „švepli“, yra vartotojų, kurie registruoja abu variantus – tiek „šveplą“, tiek su savitosiomis lietuviškomis raidėmis.

„Galiu pasakyti labai įdomų pavyzdį. Yra gerai žinomas tarptautinis drabužių prekių ženklas „ZARA“, kurio lietuviška interneto svetainė pasiekiama bendruoju .com domeno vardu. Lietuvoje su pasaulinio drabužių tinklo pavadinimu sutampantį domeno vardą zara.lt naudoja lietuviška knygų leidykla „Žara“, taip pat registravusi ir domeną žara.lt su savitąja lietuviška raide „ž“. Tiek „šveplas“, tiek taisyklingas adreso variantai yra naudojami kartu, kad būtų patogiau interneto svetainės lankytojams. Jeigu leidykla būtų naudojusi tik kurį nors vieną domeno vardo variantą, o kitą – tarptautinė įmonė, tuomet tam tikras interneto lankytojų srautas būtų prarastas, atsirastų painiava ir įmonėms tai trukdytų. Juk taip vadinama mimikrija yra paplitusi įvairiose srityse, ne išimtis ir domenų vardai, tad šiuo atveju pasirinktas išmintingas sprendimas“, – pateikęs pavyzdį apibendrina dr. S. Maskeliūnas.

KTU Interneto paslaugų centro DOMREG Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Tomas Mackus tikina taip pat pastebintis tendenciją, kuomet registruojami ne tik daugeliui įprasti „švepli“, bet ir su savitosiomis lietuviškomis raidėmis domenų vardai. Tai daroma vengiant painiavos ir apsisaugant nuo domeno vardų panašumo, kuris gali klaidinti vartotojus.

„Daug internautų nežino, kad domenų varduose galima naudoti savitąsias lietuviškas raides. Dėl šios priežasties dažniausiai registruojami tik „švepli“ .lt domeno vardų variantai. Kita dalis internautų arba nesuvokdami, arba dėl piktų ketinimų, kai siekiama nesąžiningai konkuruoti dėl interneto vartotojų srauto, užregistruoja tokį pat domeno vardą tik su savitosiomis lietuvių kalbos raidėmis. Tuomet dėl klaidinamai panašaus domeno vardo ne tik kyla ginčų rizika, bet ir atsiranda painiava vartotojams. Kad būtų išvengta tokių problemų, visada patariame registruoti abu domeno variantus“, – aiškina T. Mackus.

Techninių kliūčių mažėja

Pasak pašnekovo, pasitaiko skeptiško programuotojų ir kitų informacinių technologijų specialistų požiūrio, esą domenų vardai su savitosiomis lietuvių kalbos raidėmis nereikalingi, nes nėra galimybės pilnavertiškai jų naudoti.

„Manyčiau, kad toks požiūris yra pasenęs, kadangi šiuo metu tiek daugelis elektroninio pašto sistemų, tiek naujausios interneto naršyklės domenų vardus su savitosiomis lietuvių kalbos raidėmis atkoduoja, todėl tokie domenai gali būti pilnavertiškai naudojami. Yra nemažai interneto svetainių, kurios pasiekiamos visiškai lietuviškais interneto adresais ir sėkmingai tokį domeno vardą naudoja kaip pagrindinį svetainės adresą. Žinoma, galbūt užsieniečiams surinkti kompiuteryje domenų vardus su savitosiomis lietuviškomis raidėmis gali būti sunkiau, tačiau lietuviams skirtoms svetainėms lietuviškas domenas būtų tik privalumas tiek reklamuojant prekių ženklą, tiek patogesnis vartotojams“, – teigia T. Mackus.

Kitos naujienos

Premium WordPress Themes Download
Download Best WordPress Themes Free Download
Download WordPress Themes
Download Nulled WordPress Themes
udemy paid course free download
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku