Naujienos

Keturioliktąjį kartą Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos surengtame „Geriausių magistro darbų“ konkurse laureatais tapo trys KTU auklėtiniai. Magistro studijas Kauno technologijos universitete (KTU) baigę darbų autoriai pripažinti laimėtojais medicinos ir sveikatos mokslų, technologijų ir žemės ūkio srityse.

Kaip rašoma Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pranešime spaudai, geriausiais antrosios studijų pakopos baigiamaisiais darbais pripažinti Lino Kapočiaus „Palyginamasis naujai susintetinto sfingozino-1-fosfato receptoriaus 1 antagonisto ir temozolomido farmakologinio veiksmingumo žmogaus glioblastomos navikui in silico bei in vitro ir in vivo tyrimas“, vadovė prof. dr. Ingrida Balnytė, Jauniaus Mykolaičio „Tauriųjų metalų koloidinių tirpalų formavimas ultratrumpais lazerio impulsais iš metalų taikinių vandeniniuose tirpaluose“, vadovė dr. Asta Tamulevičienė ir Ievos Jurevičiūtės „Comparison of Hypoglycemic Properties and Binding Capacity of Four Dietary Fiber Rich Berry Pomace Using in vitro Models“, vadovė doc. dr. Milda Keršienė.

Studijos KTU praturtino žiniomis

L. Kapočius, Medicininės chemijos studijų programos absolventas, kalbėdamas apie magistro studijas KTU akcentuoja įgytų žinių svarbą ir nepakeičiamą dėstytojų pagalbą siekiamo tikslo link.

„Medicininės chemijos studijų programa buvo įdomi, įgavau naujų žinių biomedicinos srityje. Ypač smagios ir turiniu turtingos buvo molekulinės patologijos paskaitos. Tiesa, duomenimis pagrįstas naujų vaistinių medžiagų kūrimas Lietuvoje dar nėra plačiai naudojamas, todėl teko šios disciplinos mokytis pačiam. Tačiau universitetas, ypač KTU Dirbtinio intelekto centras suteikė konsultacijas ir reikiamą pagalbą“, – sako KTU alumnas.

J. Mykolaitis, studijavęs Medžiagų fiziką, apie sunkumus studijų kelyje atsiliepia kaip apie pamokas, užgrūdinusias žengti mokslo keliu: „Šios studijos ne visada buvo lengvos, teko nemažai laiko skirti įsisavinant informaciją ir ruošiantis įvairiems atsiskaitymams, tačiau šaunūs dėstytojai negailėjo savo laiko padėti ir pateikti sudėtingą informaciją įdomiai ir suprantamai bei pavertė šias studijas išskirtinėmis“.

J. Mykolaičio teigimu, studijos Matematikos ir gamtos mokslų fakultete suderino abu – teorines žinias ir praktines veiklas.

„Gavome daug teorinių žinių, bet tuo pačiu turėjome nemažai laboratorinių darbų, projektinių užduočių. Studijų metu buvo apimta daug įvairių temų. Taigi galėjome domėtis ir gilintis į tai, kas mums buvo aktualu. Du metai magistro studijose prabėgo labai greitai, o gautos žinios ir patirtys pačios geriausios“, – sako J. Mykolaitis.

Pastarajam pritaria ir I. Jurevičiūtė, Maisto mokslo ir saugos studijų programos absolventė, kuri studijų kokybę vertina puikiai: „Studijų metu įgijau naudingų žinių aukštesniosios maisto chemijos, maisto biotechnologijos, maisto saugos, toksikologijos, maisto kokybės ir saugos valdymo, naujų produktų kūrimo srityse. Žinios buvo ne tik teorinės, bet ir praktinės – turėjome galimybę susipažinti su šiuolaikiniais analitiniais tyrimais, skirtais mokslo ir saugos tyrimams atlikti, taip pat praktinius įgūdžius galėjome tobulinti individualiai, atlikdami tiriamuosius darbus“.

Darbo temos pasirinkimą paskatino vaikystės svajonės

Baigiamojo darbo temos pasirinkimas reikalauja atidumo, atsakomybės ir dažnam studentui lemia ne vieną bemiegę naktį. Tačiau L. Kapočius – išimtis, mat dar mokydamasis mokykloje norėjo sukurti priešvėžinę vaistinę medžiagą ir prisidėti prie mokslininkų, kurie savo gyvenimą paskyrė naujų vaistų kūrimui.

„Bakalauro studijų metu susipažinau su dr. Kazimieru Anusevičiumi, kuris paskatino mokytis kompiuterinės chemijos ir nebijoti eksperimentuoti laboratorijoje. Kurti sfingozino-1-fostato receptoriaus 1 ligandus onkologinių susirgimų gydymo kontekste buvo mūsų bendra idėja. Magistro darbe pavyko išanalizuoti dirbtinio intelekto naudojimą vaistų kūrimo procese ir kaip duomenų mokslas padėjo susintetinti biologiškai aktyvią medžiagą in vitro ir in vivo“, – sako jis.

J. Mykolaičiui magistro darbo temą pasiūlė studijų vadovė dr. A. Tamulevičienė, o absolventą mokslo sritis sudomino dėl jos aktualumo: „Nanodalelės ir jų formavimo būdai šiais laikais yra itin plačiai tiriami, pritaikymo galimybės taip pat labai įvairios, taigi šios temos aktualumas ir patraukė mano dėmesį“.

„Atlikus lazerinės abliacijos skystyje eksperimentus su 1 030 nm bangos ilgio femtosekundiniu lazeriu buvo susintetintos aukso ir sidabro metalų nanodalelės. Priklausomai nuo naudojamų lazerio ir aplinkos terpės parametrų suformuotų aukso nanodalelių vidutinis dydis siekia 15–54 nm, o sidabro nanodalelių dydis kinta 24–70 nm intervale. Svarbu paminėti, jog šiame darbe suformuotos aukso nanodalelės toliau buvo tiriamos siekiant jas praktiškai pritaikyti biotechnologijose. Bendradarbiaujant su UAB „Sanpharm“ atliekami aukso nanodalelių tyrimai parodė, kad aukso nanodalelės yra tinkamos panaudoti greitajam multipleksiniam testui, kuris būtų skirtas kvėpavimo takų infekcijas sukeliančių virusų diagnostikai“, – pasakoja J. Mykolaitis.

Anot I. Jurevičiūtės, pasirinkta magistro darbo tema skirta padėti visuomenei: „Ši tema apjungia net kelias rimtas šių dienų problemas – susidarantį didelį maistinių atliekų kiekį, bei vis didėjantį skaičių žmonių, sergančių hiperglikemija bei hiperlipidemija. Uogų išspaudos gali būti panaudotos kuriant funkcinius maisto produktus, pasižyminčius sveikatai palankiomis hipoglikeminėmis ir hipolipideminėmis savybėmis“.

Ateities planai

Kalbėdamas apie ateitį, L. Kapočius ją sieja su akademine sritimi: „Šiuo metu dirbu Statistikos departamente bei Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Pasyviai ieškau doktorantūros galimybių kompiuterinės medicininės chemijos srityje, nes jaučiu, kad būtent čia galiu save realizuoti“.

I. Jurevičiūtė taip pat nežada pamiršti mokslinio kelio – šiuo metu tęsia studijas chemijos inžinerijos srityje ir bakalauro ar magistro darbus rašantiems studentams pataria „dirbti nuosekliai, tačiau nepamiršti skirti laiko poilsiui.

J. Mykolaitis įgijęs magistro laipsnį sėkmingai įsidarbino įmonėje „Kongsberg Nanoavionics“, kurioje jaučiasi vertinamas ir išpildantis savo potencialą.

„Šiuo metu jaučiuosi savo vietoje, matau, kad galima pritaikyti studijų metu gautas žinias. Patirtis bakalauro ir magistro studijose niekur nedings. Manau, kad ateityje visada bus galimybė tęsti mokslus doktorantūros studijose. Taip pat neatmetu galimybės siekti pedagogo specialybės, bet šiuo metu džiaugiuosi, kur esu, o laikas parodys, kas bus toliau“, – teigia J. Mykolaitis.

Mokslinius darbus ruošiantiems studentams ir jauniesiems mokslininkas J. Mykolaitis linki „bandyti, kas dar nebandyta, eksperimentuoti, nebijoti suklysti, pasitikėti savo jėgomis ir priimti dėstytojų pagalbą“.