Naujienos

Onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams gydymas dažnai prasideda nuo radioterapijos – didelės energijos jonizuojančiosios spinduliuotės, kuria siekiama pažeisti vėžinių ląstelių DNR. Šio gydymo procesas yra ne tik pacientų ar gydytojų, bet ir medicinos fizikų kasdienybė.

Dirbdami kartu su gydytojais onkologais, medicinos fizikai kasdien sprendžia sudėtingus jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio žmogui, aplinkai ir įvairioms medžiagoms klausimus, ieško būdų kaip dar labiau apsaugoti pacientus nuo apšvitos ir kaip kuo efektyviau taikyti spindulines technologijas pacientų diagnostikai ir gydymui.

Apie šiuos ir kitus medicinos fiziko darbo ypatumus kalbamės su Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Medinos fizikos absolvente Greta Vainiūte.

– Greta, medicinos fizikas – tai sveikatos priežiūros specialistas ar radiologinės įrangos technikas? Ką veikia medicinos fizikai?

– Medicinos fizikai – tai sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys branduolinės medicinos, diagnostikos, spindulinės terapijos arba radiacinės saugos srityse. Medicinos fizikus galima sutikti ne tik ligoninėse, bet ir visose sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose naudojama jonizuojančioji spinduliuotė.

Medicinos fizikai yra atsakingi už įrenginių kokybės kontrolės matavimus, dozimetrinius (lygiavertės dozės galios) matavimus, darbo vietų stebėseną, įrenginių kalibravimą. Šie atliekami darbai yra labai svarbūs, nes siekiama užtikrinti personalo, pacientų ir lankytojų saugumą, gauti geros kokybės vaizdinę informaciją ir palaikyti sklandžią įrenginių veiklą.

Radioterapijos skyriuje, be visų atliekamų matavimų, medicinos fizikai taip pat planuoja ir pacientų spindulinį gydymą.

– O kaip atrodo Jūsų – medicinos fizikės – kasdienė darbo diena Onkologijos ligoninėje?

– Kadangi dirbu Spindulinės terapijos skyriuje, esu atsakinga už pacientų spindulinio gydymo planavimą. Kiekvienam pacientui kuriamas individualus gydymo planas, kurį deriname kartu su gydytojais onkologais radioterapeutais. Spindulinio gydymo svarbiausias uždavinys – optimizuoti dozės pasiskirstymą vėžinių ląstelių naikinimui, siekiant kiek galima labiau apsaugoti šalia esančias sveikas ląsteles ir audinius. Kartu su kolegomis taip pat atliekame dozimetrinius matavimus, užtikriname sklandų įrangos veikimą.

– Kokie gydymo metodai dažniausiai taikomi gydyti onkologinėms ligoms? Kodėl?

– Dažnai onkologiniams pacientams yra skiriama radioterapija, kurios metu naudojama didelės energijos jonizuojančioji spinduliuotė. Yra keli radioterapijos variantai – tai išorinė radioterapija ir brachiterpija. Išorinėje radioterapijoje naudojamas linijinis greitintuvas – tai aparatas, generuojantis ir nukreipiantis jonizuojančiąją spinduliuotę į taikinį.  Išorinė spindulinė terapija paprastai apima kasdienį gydymą nuo kelių dienų iki kelių mėnesių.

Gydymo trukmė priklauso nuo vėžio tipo ir lokalizacijos. Gydymo planavimui naudojami kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ar pozitronų emisijos tomografijos vaizdai konkrečiai gydymo sričiai nustatyti ir tiksliai dozei paskirti.

Pozicionavimo ir gydymo tikslumui užtikrinti pacientui ant odos žymekliu pažymimi taškai, pasitelkiamos įvairios imobilizavimo priemonės, pavyzdžiui, kaukės, vakuuminės pagalvės ir kt.

– Gal galite pakomentuoti plačiau, koks yra radiologinio gydymo poveikis paciento gyvenimo kokybei?

– Priklausomai nuo gydomos srities, gali būti išprovokuojamos ankstyvosios arba vėlyvosios reakcijos. Tačiau radioterapija – tai ne tik radikalus gydymo būdas, ji taip pat gali būti taikoma paliatyviai – ligos simptomams palengvinti, pavyzdžiui, skausmui sumažinti, kaulų lūžiams išvengti.

– Tačiau, apšvitos dozę gauna ir aplinkiniai sveiki audiniai, tad jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis žmogaus organizmui ne visada būna naudingas, tiesa?

– Radioterapijos metu naudojama didelės energijos (MeV) spinduliuotė pažeidžia vėžinių ląstelių DNR, dėl to ląstelės gali būti sunaikinamos. Netoliese esantys sveiki audiniai dėl spinduliuotės taip pat patiria laikiną ląstelių pažeidimą, tačiau šios ląstelės yra mažiau jautrios ir paprastai gali atitaisyti DNR pažeidimus bei toliau normaliai daugintis.

Šalutinis poveikis priklauso nuo spindulinės terapijos metu skirtos dozės dydžio ir apšvitintos kūno dalies bei individualios reakcijos į apšvitą. Pacientai gali patirti trumpalaikį arba ilgalaikį šalutinį poveikį, bet gali ir nepatirti jokių nepageidaujamų reakcijų.

Radioterapiją visada kruopščiai planuoja specialistų komanda ir šis gydymas tampa vis tikslesnis. Gydymas planuojamas naudojant dinaminio moduliuoto intensyvumo (IMRT) bei voliumetrinio arkinio moduliuoto intesyvumo (VMAT) spindulinės terapijos metodus. Šie metodai leidžia kiek įmanoma labiau apsaugoti gretimus audinius ir organus nuo neigiamo gydymo poveikio.

Taip pat gydymo tikslumas pasiekiamas kasdiene vaizdų patikra, kuri leidžia išvengti nuokrypių ir netikslumų procedūrų metu. Naudojami ir kiti metodai, leidžiantys dar tiksliau vykdyti procedūras – tai kvėpavimo kontrolės sistema arba kūno paviršiaus nuskaitymas.

– Kuo Jums asmeniškai įdomi medicinos fizika? Kodėl būtent toks buvo Jūsų pasirinkimas?

– Visada norėjau dirbti klinikinėje aplinkoje tarp kitų sveikatos priežiūros specialistų, todėl nusprendžiau stoti į Medicinos fizikos magistrantūros programą KTU. Programos metu praktiniai darbai atliekami klinikinėje aplinkoje, kur iškart galima susipažinti su būsima veikla, įrenginiais bei kolegomis.

Medicinos fizika yra nuolat tobulėjanti sritis, kurioje yra daug pažangių technologijų, žinios turi būti nuolat atnaujinamos, siekiama kuo geresnės gydymo ir diagnostikos kokybės. Medicinos fizikai gali dirbti skirtingose srityse, visi atlieka atsakingus ir svarbius darbus tiek diagnostikoje, tiek gydyme, – tuo mane ši sritis ir sužavėjo.