Naujienos

KTU alumnės Agnės Trubilės istorija – tai pasakojimas apie drąsą keisti kryptį, derinti kelias veiklas ir nebijoti rizikuoti. Baigusi vadybos magistrantūros studijas KTU Panevėžyje, ji sėkmingai įsitvirtino verslo srityje, o kartu atrado ir šokių pasaulį, kuris iš hobio virto papildoma veikla.

Šiandien Agnė yra „ED Baldai“ pardavimų vadovė, atsakinga už Lietuvos ir užsienio rinkas, bei bachatos šokių mokytoja. Ji spėja derinti intensyvų darbą, kūrybingą pomėgį, šeimą ir aktyvų laisvalaikį, įrodydama, kad tikslingas planavimas ir pozityvus požiūris padeda pasiekti tiek profesinę, tiek asmeninę sėkmę. Plačiau apie savo gyvenimo kelią pasakoja pati KTU alumnė.

– Kodėl pasirinkote studijuoti vadybą KTU ir kuo ši studijų programa jus labiausiai sudomino?

Kai rinkausi magistrantūros studijas, dirbau anglų kalbos mokytoja. Nors pedagoginis darbas man suteikė daug vertingos patirties ir buvo įdomus, supratau, kad visą gyvenimą nenorėčiau būti tik mokytoja. Norėjau išbandyti save verslo srityje, todėl pradėjau domėtis vadybos studijomis. Labai nustebau ir nudžiugau sužinojusi, kad KTU tokią programą siūlo Panevėžyje – savo mieste. Tai man buvo didelis privalumas, nes galėjau įgyti reikalingų žinių ir kartu likti artimoje aplinkoje.

– Ką labiausiai prisimenate iš studijų metų KTU?

Pats geriausias prisiminimas ir neįkainojama patirtis man buvo kalėdinio renginio „KTU Kalėdų senelio kiemelis“ organizavimas ir įgyvendinimas. Tai buvo ne tik smagus užsiėmimas, bet ir vertinga patirtis, nes pavyko įtikinti dekanę šio renginio idėjos nauda miestui ir jo gyventojams, suburti šeimą, draugus, menininkus ir edukatorius, o galiausiai dar kartą renginį pakartoti ir kitais metais. Ši patirtis man labai patiko, tad net buvau pagalvojusi apie renginių organizatorės kelią.

– Kaip susiklostė jūsų profesinis kelias po studijų baigimo?

Dar studijų metais susilaukiau dukrytės ir pradėjau dirbti administratore sporto klube. Baigusi magistro studijas planavau vasarą skirti poilsiui po intensyvių metų, kai reikėjo derinti mokslus, darbą, šeimą, namų įsirengimą ir fotografijos veiklą. Bet netrukus sulaukiau pasiūlymo dirbti administratore didelėje statybos įmonėje Panevėžyje.

Po pusmečio vadovai ir kolegos įvertino mano komunikacijos gebėjimus, vadybines kompetencijas, išsilavinimą bei kelių užsienio kalbų mokėjimą, todėl pasiūlė pereiti į projektų vadovės pareigas medinių namų gamybos padalinyje. Ten dirbau su eksporto projektais ir buvau labai patenkinta šiuo darbu.

– Kaip susiklostė, kad šiuo metu dirbate „ED Baldai“ įmonėje ir kokios jūsų pagrindinės atsakomybės šiuo metu?

Keisdama darbą pagalvojau: „Agne, susikurk pati tokią darbo vietą, kokios nori.“ Tuo metu buvau girdėjusi apie naują „ED Baldai“ veiklos kryptį – minkštų lovų „Nolla“ gamybą. Kadangi man netrūksta drąsos, nusprendžiau pati imtis iniciatyvos ir paskambinau įmonės vadovams bei pasiūliau padėti jų produktą pristatyti užsienio rinkoms. Taip tapau „ED Baldai“ pardavimų vadove, atsakinga už lovų pardavimus Lietuvoje ir užsienyje, ryšių su partneriais kūrimą bei plėtrą naujose rinkose.

– Kokių žinių ar įgūdžių, įgytų KTU, jums labiausiai prireikė realiame darbe su klientais ir pardavimais?

Iš KTU studijų man praverčia žinių visuma, ypač marketingo, strateginio ir verslo valdymo srityse. Nereikia prisiminti visko iki smulkmenų, bet studijų metu įgytos žinios suteikia tvirtą pagrindą dirbant pardavimų ar projektų vadovo darbą. Labiausiai vertinu tai, kad galėjau mokytis iš kompetentingų dėstytojų, kurie man buvo tikri autoritetai, o kai kurios dėstytojos tapo net artimomis draugėmis, kurios padrąsina ir įkvepia.

– Kas jums labiausiai patinka darbe su žmonėmis pardavimų srityje?

Labiausiai man patinka bendravimas su žmonėmis ir galimybė suprasti jų poreikius, psichologiją ir lydėti juos link gerą patirtį užtikrinančio sprendimo. Bet labiausiai turbūt motyvuoja pasiektas rezultatas, kuomet kiekvienas sėkmingas pardavimas ir nuoširdus kliento atsiliepimas man yra didelis įvertinimas.

– Kaip jūsų gyvenime atsirado šokiai? Ar tai buvo hobis dar studijų laikais?

Šokiai mane lydėjo nuo mokyklos laikų, kur pradėjau nuo šiuolaikinių, o vėliau šokau tautinius šokius. Bachata atradau jau po trisdešimties. Jau pirmoje pamokoje pajutau, kad tai būtent tas šokis, kurio man visada reikėjo. Atrodo, tarsi būčiau turėjusi gimti Lotynų Amerikoje, nes šie ritmai mane veikia magiškai – vos pasigirsta muzika, kūnas pats pradeda judėti. Nepraleisdavau nė vienos pamokos, o vėliau su šokių bičiuliais pradėjome važinėti į užsiėmimus bei socialinius vakarėlius Vilniuje, Kaune.

– Kaip iš hobio šokiai virto papildoma veikla – tapote bachatos šokių vadove?

Kažkuriuo metu pajutau norą šokio aistra pasidalinti ir su kitais, nes manyje tarsi atgimė kažkada užgesusi pedagogikos kibirkštis. Dažnai girdėdavau komplimentų, kad gražiai šoku, padrąsinimų, jog galėčiau ir pati mokyti. Tad po penkerių metų mokymosi bičiuliai pakvietė kooperuotis ir taip pradėjau vesti bachatos užsiėmimus poroms bei moterims.

– Ar sunku derinti darbą įmonėje su šokių mokymais? Kaip organizuojate savo laiką?

Darbe būnu nuo 8 iki 17 val., o bent du vakarus per savaitę skiriu bachatos užsiėmimams studijoje. Likusį laiką dalinu tarp dviejų paauglių vaikų, namų, draugų, sporto klubo, dviračio, knygų ir italų kalbos pamokų. Kai manęs kas nors paklausia, kaip viską spėju, atsakau – tiesiog labai tiksliai ir atsakingai planuoju savo laiką. Ir man jo dar lieka.

– Ką jums reiškia šokiai – ar tai tiesiog pomėgis, ar ir savotiška gyvenimo filosofija?

Šokiai man yra daugiau nei pomėgis – tai moteriškumo, saviraiškos ir energijos šaltinis. Esu tikra, kad visi šokantys pritars, jog šokantis žmogus nejaučia depresijos. Šokiai suteikia džiaugsmo, išlaisvina nuo kasdienių rūpesčių, o po repeticijų namo grįžti su šypsena.

– Kaip šokiai padeda profesinėje srityje – galbūt jie ugdo pasitikėjimą savimi, komunikaciją?

Šokiai tikrai priduoda pasitikėjimo savimi. Pasikrovusi energijos ir geros nuotaikos šokių salėje kitą dieną į darbą einu pakylėta ir turiu ką pasiūlyti klientui, o visa tai atsispindi ir pardavimų statistikoje.

– Su kokiais iššūkiais susiduriate tiek dirbdama vadybininke, tiek būdama šokių mokytoja?

Darbo srityje vienas didžiausių iššūkių – suderinti pardavimų augimą su gamybos galimybėmis, ypač dirbant su reikliais klientais. Šokiuose sudėtingiausia surinkti pilnas grupes ir išlaikyti jų motyvaciją visą sezoną – reikia skatinti nuolat lankyti pamokas, ruoštis pasirodymams ir drąsiai lipti ant scenos. Tokie darbiniai bei šokių iššūkiai skatina mane tobulėti, ieškoti sprendimų ir augti profesinėse srityse.

– Ar planuojate toliau plėsti veiklą šokių srityje – galbūt turėti savo studiją ar organizuoti renginius?

Jei imuosi veiklos, visada atiduodu save šimtu procentų. Jei pajusiu, kad atėjo laikas augti, plėsti ribas ir veiklas, galiu ryžtis ir savo studijai, ir renginių organizavimui.

– Ką patartumėte jauniems žmonėms, kurie bijo derinti dvi skirtingas veiklas ar pradėti kažką naujo?

Pirmiausia reikėtų savęs paklausti – kuo rizikuoju? Ir tuomet pasverti pliusus ir minusus. Mano atveju didžiausia rizika ta, kad vaikams neskirsiu pakankamai savo laiko. Bet yra ir pliusų – kai esu su jais, tas laikas būna kokybiškas: kelionės, edukacijos, žaidimai, stovyklos, kartu praleidžiamos varžybos ar konkursai. Jie auga savarankiški ir pasitikintys savimi. Esu įsitikinusi, kad geriau kartais suklysti pabandžius, negu visą gyvenimą gailėtis net neišdrįsus.

– Kaip jūs pati suprantate sėkmę ir ar jaučiatės ją pasiekusi?

Sėkmė neateina savaime, ją reikia užsitarnauti arba pritraukti savo pastangomis bei požiūriu. Dabartiniame darbe jaučiuosi įvertinta ir realizuojanti save, o šokiuose džiaugiuosi galėdama suburti moterų grupes, vesti pamokas, būti kviečiama į renginius ar net šokti kartu su pasaulyje žinomais instruktoriais. Neseniai man teko garbė kelis kartus Vilniuje vesti šokių pamokas kartu su žinomu instruktoriumi iš Kubos. Tikiu, kad teigiama energija pritraukia tinkamus žmones, todėl galiu sakyti, jog mane lydi sėkmė.