Naujienos

Kartais profesinis kelias prasideda ne nuo tikslaus pasirinkimo, o nuo drąsos keisti kryptį. Taip nutiko KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto ir KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto alumnei Gerdai Asipavičienei, kuri verslo administravimo studijas pasirinko ieškodama savo tikrojo kelio. Būtent studijos KTU tapo tvirtu pamatu tolesniam profesiniam augimui ir padėjo atrasti kryptį, vedančią į koučingo, vadovų ugdymo bei organizacijų vystymo sritis.

Šiandien Gerda – Tarptautinės koučingo federacijos (ICF) Lietuvos padalinio prezidentė, aktyvi tarptautinės bendruomenės narė ir praktikė, padedanti organizacijoms kurti ilgalaikius pokyčius. Apie lyderystę, studijų prasmę, savivoką ir koučingo galią pasakoja pati KTU alumnė.

– Kas jus paskatino rinktis verslo administravimo studijas KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete?

Verslo administravimo specialybę pasirinkau suabejojusi dėl stojimo į psichologijos studijas, kurioms ruošiausi net kelerius metus. Pasukusi į verslo sritį įgijau daug vertingos patirties, kuri padėjo iš naujo pažvelgti į savo profesinį kelią ir galimybes. Po 10 metų praktinio vadovavimo patirties  ėmiau kryptingai gilinti žinias organizacijų vystymo, koučingo, bei vadovų ugdymo srityje. Turėdama tarptautinės patirties bei siekdama ją papildyti teorinėmis žiniomis, tikslingai rinkausi  tarptautinio verslo magistro studijas.

– Kaip per tuos metus pasikeitė jūsų požiūris į mokslą? 

Mokymasis, smalsumas, noras sužinoti daugiau man visuomet buvo lyg savaime suprantamas procesas. Dabar daugiau dėmesio skiriu sąmoningam pasirinkimui, ką ir kodėl mokausi, kuo man tai svarbu, kaip tai prisideda prie asmeninio ar profesinio augimo. Šis suvokimas lemia didesnį mokymosi efektyvumą: kai aiškiai suvokiama vertė, mokymasis tampa natūralia progreso dalimi, o ne sunkių pastangų reikalaujančia veikla. Ši nuostata ypač svarbi ir mano, kaip koučingo profesionalės, darbe – nuolatinis tobulėjimas čia nėra pasirinkimas, o profesinis įsipareigojimas.

– Kaip galima būtų apibūdinti koučingo sąvoką? 

Koučingas – tai struktūruotas, mąstymą skatinantis pokalbis, padedantis žmogui aiškiau suprasti savo tikslus ir rasti geriausius sprendimus jų siekti. Skirtingai nei mokymai, kurių metu perduodamos žinios, ar mentorystė, kai dalijamasi asmenine patirtimi, koučingas nesiremia eksperto vaidmeniu. Pagrindinis koučingo principas – žmogus turi pakankamai vidinių resursų jam svarbiems sprendimams priimti.

Koučingas taip pat skiriasi nuo psichologijos ar psichoterapijos. Jis neorientuotas į praeities nagrinėjimą, bet sutelktas į dabarties galimybes, ateities perspektyvą bei tikslingus veiksmus. Mokslo tyrimai pripažįsta koučingo poveikį, nes šio proceso metu keičiasi ne tik žmogaus elgesys, bet ir požiūris, padedantis sąmoningai priimti sprendimus. Žmonės imasi veiksmų ne todėl, kad reikia ar kažkas pasakė, bet todėl, kad patys nori ir mato prasmę. Atsiranda savininkiškumas (aš tai pasirinkau), motyvacija (man tai svarbu) ir įsipareigojimas veiksmui (aš tai padarysiu).

– Kas paskatino pasirinkti koučingą kaip sritį, kurioje nusprendėte vystyti savo veiklą? 

Koučingą pasirinkau remdamasi vadovavimo patirtimi. Dirbdama vadove nuolat ieškojau veiksmingų būdų, kaip stiprinti komandos bendradarbiavimą, skatinti atsakomybę, kurti tvarius tarpusavio susitarimus ir užtikrinti ilgalaikę vertę bei darbuotojų pasitenkinimą. Koučingo principai man padėjo geriau suprasti, kaip svarbu subalansuoti dėmesį žmonėms, rezultatams ir ilgalaikiams tikslams. Įgyti koučingo įgūdžiai ir įrankiai tapo neatsiejama mano vadovavimo dalimi, todėl natūraliai atsirado noras šią sritį plėtoti kaip savarankišką profesinę kryptį.

Matydama, kokį teigiamą poveikį koučingas gali kurti organizacijose, nusprendžiau kryptingai gilinti žinias šioje srityje. Baigiau studijas keliose tarptautinėse koučingo mokyklose, mokiausi pas dešimtį  patyrusių trenerių, įgijau pasaulyje pripažįstamus ICF individualaus ir komandų koučingo profesionalės kredencialus. Ši patirtis ir kvalifikacija leidžia man veiksmingai padėti vadovams, jų komandoms bei vadovų grupėms kurti ilgalaikius lyderystės ir organizacinės kultūros pokyčius.

Koučingo disciplina remiasi mokslo principais: suaugusiųjų mokymosi, humanistinės ir kognityvinės psichologijos, Geštalto, neuromokslo, vadybos teorijomis. Ši sritis nuolat vystosi ir atliepia šiuolaikinius organizacijų poreikius – spartų pokyčių tempą, nuolatinį naujų įgūdžių poreikį, didėjantį dėmesį lyderystei ir žmonių ugdymui. Visa tai patvirtina mano profesijos pasirinkimo svarbą.

– Kaip manote, kokia savybė yra būtina kiekvienam geram lyderiui? 

Manau, kad geras lyderis ne tas, kuris pats turi visus atsakymus, bet tas, kuris geba padėti kitiems augti ir tapti ekspertais. Tai yra ne ateities, o dabarties lyderystės pagrindas. Tikras lyderis kuria sąlygas, kurios įgalina komandą: skatina mokymąsi, pasitikėjimą, atvirą bendravimą, savarankiškumą ir atsakomybės jausmą. Gebėjimas greitai formuoti tokią aplinką yra esminė šiuolaikinio lyderio kompetencija, ypač dinamiško bendradarbiavimo (angl. teaming) kontekste.

Dėl nuolat kintančių darbo sąlygų, spartaus dirbtinio intelekto vystymosi ir besikeičiančių profesijų poreikių žmonėms vis dažniau reikia nuolatinio palaikymo ir pagalbos aiškiau matyti prioritetus ir priimti sprendimus. Taip pat nebelieka ilgalaikių, nekintančių įgūdžių, dėl ko gebėjimas nuolat mokytis, inovuoti ir prisitaikyti tapo būtina kasdienio darbo dalimi.

Dar 2022 m. „Harvard Business Review“ išryškino lyderystės pokyčius – vadovų vaidmuo kinta ir pereina nuo užduočių valdymo prie žmonių lyderystės, o viena svarbiausių šio pokyčio dalių yra įvardinama kaip koučingo kompetencija skatinti savarankišką sprendimų priėmimą. Tai akcentuojama ir „Deloitte Global Human Capital Trends 2025“ ataskaitoje, teigiant, kad svarbiausia vadovo funkcija, kuri svarbi dabar ir išliks svarbi ateityje, yra koučingas ir žmonių ugdymas.

– Dirbote ne vienoje tarptautinėje įmonėje ir komandoje, kokius skirtumus įžvelgėte tarp lietuvių ir užsieniečių bendravimo? 

Kalbant pasauliniu mastu, bendravime išryškėja įvairių kultūrų ypatumai. Tačiau dirbdama su klientais iš Lietuvos, Šiaurės Amerikos, Afrikos, Azijos žemynų taip pat pastebiu, kad kalbant apie pačius svarbiausius klausimus, visus mus vienija esminiai žmogiškieji poreikiai: pagarba, pasitikėjimas, priėmimas.

Vertinant bendravimo skirtumus, man būtų sunku sieti juos su tautybe. Pastebiu, kad dažniausiai šiuos skirtumus lemia konkreti organizacijos kultūra ir jos puoselėjamos vertybės. Būtent jos formuoja tam tikrą bendravimo stilių, skatina vienokį ar kitokį elgesį ir netgi daro įtaką darbuotojų atrankos principams. Todėl organizacijose ar atskirose komandose ypač svarbu susitarti, kas mus jungia ir kokios vertybės yra palaikomos ir svarbios visiems nariams.

Vienose organizacijose jaučiama tarpusavio pagarba, atvirumas nuomonėms, iniciatyvoms, autentiškumui, laisvas bendradarbiavimas, o kitose galima pastebėti griežtą orientaciją į rezultatą, aiškią hierarchija ir jos poveikį ar iniciatyvas stabdantį formalų bendravimą. 

Tam tikros bendravimo tendencijos išryškėja ir skirtingose verslo srityse. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigose hierarchijos įtaka bendravimui išlieka gana ryški –  tai stebima ne tik Lietuvoje, bet ir Airijoje, Kanadoje ar Australijoje.

– Kaip susiformavo Jūsų ryšys su ICF ir kas Jus atvedė iki prezidentės pareigų?

Pasirinkusi koučingo profesionalės kelią, 2015 m. tapau Tarptautinės koučingo federacijos (ICF) nare. Tai didžiausia pasaulyje koučingo profesionalus vienijanti organizacija, kuri šiemet mini 30 metų veiklos sukaktį, visus šiuos metus nuosekliai siekdama koučingo profesijos stiprinimo ir kokybės užtikrinimo visame pasaulyje. 2018–2020 m. dirbau ICF Lietuva valdyboje. Tuo metu mums pavyko pasiekti ambicingą tikslą – daugiau nei dvigubai padidinti narių skaičių ir gauti ICF Lithuania Charter Chapter statusą.

Nuo to laiko nenutolau nuo organizacijos veiklos: ne tik stebėjau nuolatinį augimą, palaikiau iniciatyvas, bet ir dalyvavau ne viename projekte. 2024 m. buvau antrą kartą išrinkta į valdybą ir prezidentės pareigas. Pirmiausiai esu dėkinga už pasitikėjimą visai ICF bendruomenei ir valdybos komandai. Šiuo metu ICF Lietuva vienija beveik 100 narių, o jos veikla tampa vis aktyvesnė ir labiau matoma tiek koučingo profesionalų bendruomenėje, tiek už jos ribų.

– Kaip pasikeitė Jūsų požiūris, užėmus prezidentės pareigas?

Prezidentės pareigos suteikia daugiau atsakomybės, o tuo pačiu ir galimybių sąlygoms stipriai koučingo bendruomenei kurti bei ICF tikslams, apimantiems profesionalaus koučingo standartų užtikrinimo, siekti.

Koučingo principai, kuriuos taikome organizacijose, lygiai taip pat svarbūs ir mūsų pačių bendruomenėje. Valdybos tikslas – ne vadovauti, o kartu su bendruomene kurti sąlygas narių įsitraukimui, nuolatiniam tobulėjimui ir bendradarbiavimui, siekiant tvarių tikslų įgyvendinimo ir organizacijos augimo.

Vienas didžiausių pokyčių, kurį matau, vyksta ICF Global mastu. Organizacija itin sparčiai auga – šiuo metu ji vienija per 60 tūkst. koučingo specialistų iš daugiau nei 157 šalių. Tai atveria išskirtines galimybes: pažinti skirtingas kultūras, diskutuoti aktualiais klausimais, dalintis patirtimis, mokytis vieniems iš kitų ir kurti tarptautinius projektus. Tokioje bendruomenėje  kartu kuriama vertė ir poveikis tampa dar svarbesni, o koučingo galia – labiau jaučiama.

– Kokia yra Jūsų vizija ICF, kokius svarbiausius tikslus siekiate įgyvendinti? 

Vizija – ICF Lietuva, kaip stipri, vieninga ir profesionali koučingo profesionalų bendruomenė, kuri aktyviai prisideda prie ICF koučingo žinomumo didinimo ir šios kultūros plėtros Lietuvoje. Svarbiausi šių metų tikslai – toliau stiprinti bendruomeniškumą, skatinti narių bendradarbiavimą ir augimą, taip pat didinti ICF koučingo žinomumą, padedant organizacijoms profesionalų koučingą atskirti nuo kitų paslaugų.

Siekiame, kad ICF Lietuva išliktų patikima ir vertinama organizacija, kuriančia ilgalaikę vertę tiek savo nariams, tiek visai šalies verslo, švietimo, nevyriausybinių ir kitų organizacijų bendruomenėms

– Kaip manote, kokios temos ar kompetencijos, susijusios su Jūsų sritimi, turėtų dažniau atsirasti šiuolaikinėse studijų programose? 

Koučingo discipliną jau galima rasti įvairiose studijų programose. Norisi matyti dar daugiau, nes ne tik praktika organizacijose, bet ir mokslo tyrimai patvirtina koučingo naudą. ICF koučingo kompetencijos apima ne tik etikos ir profesinių standartų laikymąsi, bet ir gebėjimą kurti pasitikėjimu grįstą santykį, aktyviai klausytis, skatinti įžvalgas, ugdyti savivoką, padėti išsikelti tikslus, skatinti įsipareigojimą ir atsakomybę už veiksmus.

Be abejonės, šios kompetencijos būtų vertingos tiek studijų procese, tiek vėliau – profesinėje veikloje, prisidedant prie asmeninio tobulėjimo ir ilgalaikės profesinės sėkmės. Koučingo principų integravimas į studijų programas galėtų vykti ne vien kaip atskira disciplina, bet ir per pačią studijų kultūrą –  skatinant klausymąsi, refleksiją, atsakomybę bei augimą per kasdienį bendravimą ir bendradarbiavimą.

– Ką patartumėte KTU studentams norintiems savoje srityje tapti lyderiais?   

Užuot davusi patarimų, norėčiau priminti du svarbius dalykus. Pirma – nors dažnai lyderystė siejama su gebėjimu įkvėpti ir ugdyti kitus, ji iš tikrųjų prasideda nuo savilyderystės, t.y. gebėjimo pažinti save, suprasti savo vertybes, nuostatas, reakcijas ir pasirinkimus. Tik pažinę save galime nuoširdžiai palaikyti ir įkvėpti kitus.

Antra, lyderiu tampama ne tam, kad būtume vieninteliais neklystančiais ekspertais, o tam, kad šalia mūsų galėtų augti, tobulėti ir ekspertais tapti kiti. Tikras lyderis kuria erdvę kitų stiprėjimui. Tai vienas svarbiausių brandžios lyderystės požymių.