Naujienos

Šiandien, kai kalbos technologijos ir dirbtinis intelektas vis dažniau tampa kasdienybės dalimi, neretai kyla klausimas – ar vertėjo profesija vis dar aktuali? Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Kalbos technologijų ir vertimo studijų absolventė Ieva Kikaitė savo pavyzdžiu įrodo, kad ši sritis ne tik išlieka aktuali, bet ir atveria itin plačias karjeros galimybes.

Šiuo metu Ieva dirba projektų vadove ir pardavimų vadybininke vertimų biure „Pasaulio spalvos“. Jos kasdienybė – dinamiška ir nuolat kintanti: nuo bendravimo su klientais ir naujų ryšių kūrimo iki projektų koordinavimo ir įmonės žinomumo didinimo.

Pasak pašnekovės, Kalbos technologijų ir vertimo studijos universitete suteikė tvirtą pagrindą ne tik vertimo srityje, bet ir platesniame profesiniame kontekste.

Darbas neapsiriboja vien sėdėjimu biure – jis apima dalyvavimą renginiuose, forumuose, konferencijose. Be to, Ieva aktyviai prisideda prie įmonės komunikacijos, kurdama turinį socialiniams tinklams ir taip išnaudodama kūrybinį potencialą bei pritaikydama sukauptas žinias vertimo srityje.

Studijos – pagrindas karjerai

„Nuolatinis darbas su techniniais ir kūrybiniais tekstais, projektų valdymo paskaitos, pažintis su vertimo industrijos raida bei technologijomis ir nagrinėti vertimo tyrimai studijų metu padėjo suprasti vertimo procesą, ugdė kūrybiškumą ir norą domėtis kalbos industrija laisvu laiku“, – teigia Ieva.

Kalbos technologijų ir vertimo absolventė sako, kad ne mažiau svarbus buvo ir nuoseklus kalbinių kompetencijų tobulinimas – lietuvių, anglų bei prancūzų kalbų žinios šiandien yra neatsiejama jos darbo dalis. Šis įgytų žinių ir įgūdžių derinys padėjo sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje.

Studijų metu Ieva rinkosi ir kiek netradicinę praktiką – ją atliko nevyriausybinėje organizacijoje, organizuojančioje jaunimo mainus. Čia ji ne tik vertė didelės apimties metodinį leidinį, bet ir dalyvavo tarptautiniuose projektuose Lenkijoje bei Lietuvoje.

Praktika suteikė galimybę išbandyti vertimą žodžiu realiose situacijose, dirbti su skirtingų kultūrų ir amžiaus grupių žmonėmis bei įgyti neįkainojamos patirties. Anot jos, tai buvo procesas, kuriame vienu metu tiek mokaisi, tiek dirbi ir tobulėji.

Tobulėjant DI lingvistų poreikis tik augs

Kalbėdama apie dirbtinio intelekto įtaką vertimui, Ieva pabrėžia – dirbtinis intelektas yra įrankis, kuris padeda, bet nepakeičia vertėjo.

„Algoritmai turi ribas, o kalba nėra pastovi: ji keičiasi, atsiranda naujų žodžių, kultūriniai kontekstai reikalauja vertėjo įdirbio. Konfidencialumas visada buvo svarbus, tačiau jo negali užtikrinti lengvai prieinami dirbtinio intelekto įrankiai. Svarbu išmokti dirbti su kompiuterizuota vertimo programine įranga, kadangi daugeliu atvejų tai leidžia užduotis atlikti greičiau, bet vertėjo darbas niekur nedingsta“, – dalijasi Ieva.

Vertimo ir kalbos specialistų galimybės šiandien gerokai peržengia tradicines ribas. Be techninio ar žodinio vertimo, vis didesnę reikšmę įgauna kūrybinis vertimas (angl. transcreation), vaizdo žaidimų lokalizacija, filmų subtitravimas. Taip pat atsiveria keliai į tokias sritis kaip tekstų kūrimas, redagavimas ar projektų valdymas. Kaip pabrėžia Ieva, keičiantis pasauliui, plečiasi ir lingvistų vaidmuo – jų poreikis tik augs.

„Žinoma, techninis vertimas ir vertimas žodžiu visuomet bus paklausūs, tačiau čia vertėjo galimybės nesibaigia. Kūrybinis vertimas (angl. transcreation), ypač svarbus prekės ženklo komunikacijai; vaizdo žaidimų lokalizavimas, kuris buvo pradėtas nuo fanų vertimo, dabar yra nepraleidžiamas procesas žaidimų industrijoje, filmų vertimas, subtitravimas, „copywriterio“, redaktoriaus ir projektų vadovo pareigos yra itin reikalingos šiandien“, – sako Ieva.