Naujienos

Kauno technologijos universiteto alumnė Goda Petravičienė – verslo konsultacijų ir vadovų ugdymo bendrovės „Grand Partners“ įkūrėja ir vadovė. Jos kelias į lyderystės ir vadybos sritį prasidėjo dar mokykloje, organizuojant renginius ir telkiant žmones bendram tikslui, o šiandien apima daugiau nei du dešimtmečius patirties dirbant su vadovais Lietuvoje ir užsienyje. Kaip klostėsi jos profesinis kelias, kokių pamokų išmoko ir su kokiais iššūkiais susidūrė – pasakoja pati alumnė.

Ilgametė patirtis leido Godai formuoti savitą lyderystės stilių, kuriame svarbiausią vietą užima žmogus, autentiškas ryšys ir aiškus vertybinis pagrindas. Ji dalijasi savo lyderystės filosofija, vertybėmis grįstu požiūriu į vadovavimą bei įžvalgomis apie tai, kaip augti kartu su komanda, o ne jos sąskaita. Taip pat ji pateikia praktinių patarimų jauniems specialistams, siekiantiems karjeros ir ilgalaikės prasmės kuriant pokyčius organizacijose.

– Kaip prasidėjo jūsų kelias verslo vadyboje ir žmogiškųjų išteklių srityje?

Nuo vaikystės, augdama medikų šeimoje, buvau linkusi telkti žmones, tad dėl šios savybės artimųjų buvau vadinama „vedėja“. Ši pareigybė yra svarbi gydymo įstaigose ir tarsi simbolizavo mano prigimtį. Mokykloje mėgau organizuoti įvairius renginius – nuo žiburėlių iki šimtadienio ir išleistuvių. Būtent šių veiklų dėka ir supratau, kad man patinka dirbti su žmonėmis, kad pasitelkiant viziją ir įgimtus gebėjimus pavyksta drauge sukurti bendrą rezultatą. Baigdama mokyklą, dvyliktoje klasėje turėjau parašyti 20 pasirinkimų studijoms, tad visi jie turėjo vieną kriterijų – dirbti su žmonėmis. Tuo metu vadybos studijos atrodė plačiausiomis galimybėmis ir buvo naujausia studijų kryptis, tad nusprendžiau rinktis būtent jas.  

– Kuo KTU studijos prisidėjo prie jūsų profesinio augimo?

Studijavau programoje, kuri tuo metu neoficialiai vadinta „gamybininkų“ (dabar Gamybos inžinerija / Gamybos vadyba), todėl daugelis dėstytojų ir studentų buvo dirbantys asmenys. Kai kurie jų jau turėjo ilgametę patirtį personalo valdymo ir vadovavimo srityse. Man, ką tik pradėjusiai verslo ir vadovavimo kelią, tai buvo itin vertinga. Šios patirties tikrai nekeisčiau, nes manau, kad kuo anksčiau studijuojantis žmogus susiduria su realia darbo aplinka, tuo labiau jis geba pritaikyti studijas praktikoje.

– Kokią didžiausią pamoką išmokote studijų metais, kuri jums praverčia ligi šiol?

Kone visose diskusijose nuolat iškildavo tema, kaip realybė skiriasi nuo to, kas parašyta vadovėliuose. Apie tai kalbėdavo ne tik studentai, bet ir praktinės patirties turintys dėstytojai. Vis dėlto visada tikėjau ir tikiu, kad teorija yra ne kas kita kaip apibendrinta praktika, todėl negali būti taip, kad visa tai, kas parašyta, visiškai neveikia.

– Kaip studijos ir stažuotės Lietuvoje bei užsienyje pakeitė jūsų požiūrį į verslą?

Didžioji dalis mano tarptautinės patirties yra susijusi su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šalimi, iš kurios ir kilo mokymų bei konsultavimo idėjos verslas. Būtent ten ir supratau bei „atvežiau“ į Lietuvą suvokimą, kad tik gerai besijaučiantys ir motyvuoti darbuotojai gali pasiekti norimų rezultatų. 2004-aisiais Lietuvoje toks požiūris dar nebuvo plačiai priimtas, todėl tai atvėrė visiškai naują požiūrį į verslo ir organizacijų valdymą.

– Kaip atsidūrėte „Grand Partners“ ir kokį kelią nuėjote iki tapimo direktore?

Tikiu, kad savo svajonių gyvenimą kuriame patys, tad sutikau su vyro pasiūlyta avantiūra patiems įkurti verslo konsultacijų ir mokymų bendrovę vos tik baigus bakalauro studijas. Susėdome ir pasidalinome pareigas: aš tapau vadove, o vyras buvo atsakingas už pardavimus. Tokiu būdu draugiškai ir dirbame.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriate vadovaujant „Grand Partners“ ir kaip juos įveikiate?
Mes esame kūrėjai. Smalsumo, idėjų mums netrūksta. Panašu, kad netrūksta ir gebėjimo atsirinkti geriausias. Tačiau norėtume padaryti daug daugiau, nei pavyksta. Svajojame apie greitesnius ir didesnius pokyčius Klientų įmonėse. O kartais ir pas save. Tad didžiausias mano pačios, o tuo pačiu, matyt, ir visos mūsų įmonės iššūkis – gebėjimas ir tiesų mėgautis, džiaugtis ir didžiuotis tuo, kas yra, kas jau pasiekta ir padaryta, nes padaryta išties tiek daug!

– Ką jums reiškia būti organizacijos lydere ir kokius lyderystės principus taikote savo darbe?

Būti batsiuviu su batais nėra paprasta misija, bet panašu, kad „Grand Partners“ tai bent retsykiais pavyksta. Išgirsti, kad esi lyderis – didžiulis pagyrimas, ypač, kai tai sako 10-20 metų  lyderystės srityje besispecializuojantys konsultantai. Pastaruosius trejus-ketverius metus eksperimentuojame su pasidalintos lyderystės modeliu, ieškome tokio veikimo būdo, kuris atitiktų mūsų komandos narių individualumą ir padėtų pasiekti visiems priimtinų rezultatų.

– Kaip sisteminis mąstymas padeda priimti svarbius sprendimus bei kokios savybės padeda sėkmingam vadovui išsiskirti šiandieninėje darbo rinkoje?

Sisteminis mąstymas – kone svarbiausia šiuolaikinio, o gal ir bet kurių laikų vadovo kompetencija. Juk vadovas neprivalo būti jokios konkrečios srities ekspertas. Tai reiškia, kad jis turi gebėti greitai surinkti sprendimui aktualią informaciją, ją įvertinti ir priimti tinkamus sprendimus. Kuo bus labiau subalansuotas sprendimas – tuo didesnė tikimybė, kad jis bus naudingas visai organizacijai, o ne vienam padaliniui ar darbuotojui.

– Kaip pastaraisiais metais keitėsi verslo vadybos ir žmogiškųjų išteklių valdymo tendencijos?

Per daugiau nei dvidešimties metų vadovavimo patirtį pastebėjau, kaip stipriai pasikeitė požiūris į žmogiškųjų išteklių valdymą. Anksčiau vyravo švytuoklės principas „Nepatinka – už durų laukia eilė kitų“, o šiandien vis dažniau klausiame: „Kaip dar galime nustebinti ir pradžiuginti savo darbuotojus?“. Suprantama, kalbu apibendrintai, bet vyrauja tokios tendencijos. Tad mūsų tikslas – padėti šiai švytuoklei nusistovėti arčiau centro, kur pasiekiamas subalansuotas santykis: darbuotojai jaučiasi vertinami ir išgirsti, o organizacija – efektyvi ir rezultatyvi.

– Kokie pagrindiniai iššūkiai kyla vadovams siekiant išlaikyti motyvuotą ir įsitraukusią komandą bei kokias pagrindines klaidas daro organizacijos, siekdamos stiprinti savo lyderystės kultūrą?

Svarbiausias iššūkis yra suprasti, kas motyvuoja darbuotoją, nes būtent nuo to priklauso jo įsitraukimas į darbą. Prireikia nemažai laiko, kad pažintum žmogų ir suprastum, kas jam svarbu. Be to, motyvacija keičiasi, nes ją veikia karjeros etapai, gyvenimo aplinkybės, emocinė branda ir kiti veiksniai.  

Kalbant apie klaidas, manau, didžiausia jų – kai per mažai stengiamasi suprasti, kodėl darbuotojai elgiasi tam tikru būdu ir kas iš tikrųjų padėtų jiems priimti pokyčius.

– Kaip koučingo metodikos padeda organizacijoms ir lyderiams augti?

Man koučingas padeda skatinti sąmoningumą ir gilina savęs pažinimą. Vadovui tai ypač svarbu – juk, kaip sako mano kolega Romanas Gaidukas, „organizacija yra vadovo atspindys.“ Kuo labiau vadovas supranta save, tuo geriau gali vesti kitus, o tai leidžia organizacijai augti greičiau, nei tai vyktų natūraliai.

– Kokia buvo didžiausia jūsų profesinė pergalė, kurią laikote svarbiausiu savo pasiekimu?

Manau, kad didelė mano profesinė pergalė – savo jėgomis sukurti vieną lyderiaujančių ugdymo bendrovių šalyje. Bet dar svarbiau man yra tai, kad daugelis komandos narių dirba kartu jau daug metų – kai kurie nuo 2004-ųjų, kai pradėjome savo veiklą. Tikra pergalė mums yra tai, kad drauge galime prasmingai kurti, ugdyti, įkvėpti kitus ir būti prasmingų pokyčių organizacijose dalimi ar net jų priežastimi. Mokausi vis labiau džiaugtis šiais dalykais.

– Kokios knygos, žmonės ar patirtys turėjo didžiausią įtaką jūsų mąstymui ir lyderystei?

Man labai patinka David D. Burns „Geros nuotaikos vadovas“ – tai knyga, svarbiausiems gyvenimo atvejams. Jeigu klaustumėte, kodėl būtent ši knyga, atsakysiu trumpai, kad tik ją perskaitę supras.

Taipogi mane įkvėpė senelis Ramutis Augustinas, kuris buvo daugelio gerbiamas vadovas ir kuriam netrūko geros nuotaikos. Iš jo išmokau, kad santykiai tarp žmonių turi būti žmoniški, o kai to nėra, gali pagelbėti humoras.

Be to, mokslai JAV vidurinėje mokykloje pagal mainų programą paauglystėje labai stipriai praplėtė mano pasaulėžiūrą. Nuo tada žodis „neįmanoma“ man reiškia ne ribą, o kvietimą veikti ir įrodyti priešingai.

– Kokia jūsų asmeninė sėkmės formulė?

Gyvenant BANI pasaulyje – kupiname trapumo, nerimo, neapibrėžtumo ir sudėtingumo – tikėti viena universalia sėkmės formule gali atrodyti naivu. Vis dėlto, jei tokios formulės reikėtų, jos esmė būtų dvi dedamosios: tvirtos vertybės ir gebėjimas veikti lanksčiai. Vertybės padeda išlaikyti kryptį ir neprarasti savęs, o lankstumas – prisitaikyti ir judėti pirmyn net ir esant nuolatiniams pokyčiams. Visa tai reikėtų padauginti iš tikėjimo žmogumi, įskaitant ir save. Be jo nebūčiau ėmusi įgyvendinti išties ambicingos idėjos keisti verslo kultūrą Lietuvoje, kad žmonės ne tik norėtų čia pasilikti, bet ir grįžtų dirbti į Lietuvą. Be didelio tikėjimo savo kolegomis niekuomet nežadėčiau pokyčių ir mūsų klientams.

– Kokį patarimą duotumėte jauniems specialistams, norintiems siekti karjeros lyderystės ir vadybos srityse?

Jei tikrai nori siekti lyderystės – siek! Bet tik tuomet, jeigu nuoširdžiai myli žmones. Nes vadovavimas be meilės žmonėms gali tapti nusivylimų pilnu keliu. O jei gebi priimti kitus su visais jų trūkumais, ribotumais ir klaidomis – lyderystė tampa įkvepiančiu gyvenimo būdu, kupinu atradimų ir nuoširdžių WOW akimirkų.mis – tikėjimas savo keliu yra pirmas žingsnis į sėkmę. Tad nebijokite pradėti, ir jums tikrai pasiseks.