Kuo daugiau už mus gali padaryti dirbtinis intelektas (DI), tuo mažiau lieka dalykų, kuriuos turime atlikti patys. Nebereikia valandų valandas ieškoti informacijos, ilgai dėlioti argumentų ar nuo tuščio lapo pradėti kurti idėją – rezultatą galima gauti vos keliais klaviatūros paspaudimais. Technologijų požiūriu tai milžiniškas laimėjimas, tačiau toks patogumas kelia naują klausimą: kas nutinka mūsų gebėjimams, kurių prireikia vis rečiau?

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) docentės dr. Lauros Daniusevičiūtės-Brazaitės teigimu, tai, kad dalį informacijos apdorojame dar nespėję jos sąmoningai apmąstyti, smegenims nėra neįprasta. Dalis jose vykstančių procesų yra automatiniai – sąmoningai kontroliuoti kiekvieną veiksmą būtų sudėtinga ir tam reikėtų daug pastangų.

Tokie procesai dažniausiai remiasi ankstesne žmogaus patirtimi, prisiminimais, turima informacija ir jau išmoktais elgesio modeliais.

„Pavyzdžiui, pamatę raudoną šviesoforo signalą automatiškai sustojame, o žalią – žinome, kad galime važiuoti. Atpažinę žmogaus veidą iš karto suprantame, kad jis pažįstamas arba kažkur matytas, nors dar negalime prisiminti, kur tiksliai jį matėme. Ankstesnė patirtis leidžia mums reaguoti automatiškai“, – aiškina ji.

Panašiai nutinka ir užsienyje išgirdus lietuvių kalbą – iš karto pagalvojame: „O, lietuviai.“

„Automatiniai procesai sumažina smegenims tenkantį krūvį, nes sąmoninga veikla, pavyzdžiui, gilesnis mokymasis ar sprendimų priėmimas, reikalauja daugiau pastangų. Taigi tokios reakcijos yra natūrali smegenų veiklos dalis, padedanti greičiau reaguoti ir neeikvoti išteklių tam, ką jau esame išmokę“, – sako KTU mokslininkė.

Mąstymo grandinė trumpėja

L. Daniusevičiūtės-Brazaitės teigimu, DI gali gerokai palengvinti mokymąsi – pagreitinti informacijos paiešką, padėti suprasti sudėtingas temas, suteikti grįžtamąjį ryšį, pasiūlyti galimų sprendimų ar tapti diskusijų partneriu. Tačiau svarbu ne tik tai, kokias galimybes suteikia technologija, bet ir kaip ja naudodamasis mokosi pats žmogus.

„Labai svarbu, kiek žmogus jau turi patirties ir žinių, nes mokomės ne tik gaudami galutinį atsakymą, bet ir iš asmeninės patirties, bandymų, klaidų bei praktikos“, – sako ji.

Pasak KTU mokslininkės, tai ypač aktualu kalbant apie moksleivius, kurių smegenys vis dar vystosi, o sukaupta patirtis ir žinių bagažas – mažesni. Pavyzdžiui, paprašęs „ChatGPT“ parengti tekstą ir gavęs jau paruoštą rezultatą, moksleivis gali praleisti dalį tarpinių mąstymo etapų.

„Jam nebereikia pačiam kurti argumentų grandinės, prisiminti ir atrinkti informacijos, jos lyginti, interpretuoti ar tikrinti. Rašydami savarankiškai ieškome tinkamų žodžių ir formuluočių, kelis kartus perskaitome tekstą, planuojame jo struktūrą, taisome klaidas, svarstome, kas tinka geriau. Visas šis procesas lavina kalbą, atmintį, gebėjimą išlaikyti dėmesį ir logiškai mąstyti“, – aiškina L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.

Tai vadinama aktyviu žinių konstravimu – žmogus pats nuosekliai formuluoja mintis, mokosi iš klaidų ir priima sprendimus. Anot KTU mokslininkės, naudojantis DI šis procesas nebūtinai išnyksta: turimos žinios ir patirtis leidžia įvertinti gautą rezultatą ir toliau su juo dirbti.

„Problema kyla tada, kai žmogus tik nukopijuoja atsakymą ir pats nepereina visos mąstymo grandinės. Tuomet mažėja savarankiško mąstymo, gali silpnėti gebėjimas kritiškai vertinti informaciją, o nekaupiant žinių – atsirasti jų spragų. Taigi DI mokymosi procesą keičia labai stipriai, tačiau svarbiausia – kiek pats žmogus leidžia jam tą procesą pakeisti“, – pabrėžia ji.

Greitas atsakymas tampa įpročiu

L. Daniusevičiūtė-Brazaitė pastebi, kad galimybė per kelias sekundes gauti atsakymą gali veikti ir mūsų dėmesį, ypač gebėjimą jį išlaikyti. Pripratęs prie lengvai pasiekiamo rezultato, žmogus gali vis dažniau rinktis paprastesnį kelią ir mažiau gilintis į atliekamą užduotį.

„Jeigu matome, kad šis kelias palengvina užduotį, padeda greičiau pasiekti rezultatą ir nesukelia kliūčių, tikėtina, kad jį rinksimės ir toliau. Tuomet vis labiau norisi greito atsakymo, o smegenys prisitaiko prie greito užduočių atlikimo ir gaunamo atlygio – didesnio pasitenkinimo. Tačiau kartu gali mažėti gilesnis įsitraukimas į užduotį“, – sako ji.

Pasak KTU mokslininkės, ilgainiui toks elgesys gali tapti įpročiu. Todėl jauniems žmonėms ypač svarbu išmokti sąmoningai naudotis DI ir suprasti, kada technologija gali padėti, o kada atsakymo verta ieškoti savarankiškai.

„Gilinamės tiek, kiek leidžia mūsų turimos žinios, kantrybė, laikas, noras ir motyvacija. Jeigu į tam tikrą sritį labai įsigiliname, tampame ekspertais. Kitu atveju liekame tik vartotojais, paspaudžiančiais mygtuką“, – teigia ji.

DI tampa bendravimo partneriu

DI vis dažniau tampa ne tik informacijos ar pagalbos šaltiniu, bet ir savotišku bendravimo partneriu ar net draugu. Anot L. Daniusevičiūtės-Brazaitės, tai kelia klausimų ir apie technologijos vietą žmogaus socialiniame gyvenime.

„Labai norėčiau tikėti, kad žmogiškasis veiksnys laimės, kad išlaikysime socialinius ryšius, bendruomenę ir bendrausime vieni su kitais. Tai ne visada lengva, nes DI gali sukurti patogų vidinį burbulą: jis dažnai prisitaiko prie žmogaus, pateikia tokį atsakymą, kokio šis tikisi ar norėtų gauti. Tačiau ar tas atsakymas teisingas ir tinkamas – jau kitas klausimas“, – atkreipia dėmesį ji.

Kalbėdama apie jaunimą, KTU mokslininkė pabrėžia įvairių patirčių ir aktyvaus žmogaus vaidmens svarbą. Smegenys treniruojamos susiduriant su įvairiomis situacijomis – lengvomis, sudėtingomis ar įdomiomis, – kuriose tenka pačiam priimti sprendimus.

„Situacijos ir kiti žmonės mus veikia, tačiau būtent iš klaidų, bandymų ir prisiminimų kuriame savo smegenų tinklus, kaupiame patirtį ir žinias. Visa tai konstruojame patys“, – sako ji.

Didieji DI klausimai – dar be atsakymų

L. Daniusevičiūtė-Brazaitė pabrėžia, kad nors šiandien jau galima kalbėti apie DI poveikį pažinimo procesams, galutinių atsakymų, kaip ilgalaikis jo naudojimas keis žmogaus smegenis, mokslas dar neturi. Daugėjant tyrimų, keisis ir supratimas apie šios technologijos poveikį.

„Panašiai buvo ir su telefonais. Iš pradžių jie taip pat atrodė kaip didelė grėsmė. Nesakau, kad dabar jie visiškai nepavojingi – daug kas priklauso nuo to, kiek laiko ir kaip jais naudojamės. Panašiai ir kalbant apie DI svarbu ne tik tai, kad juo naudojamės, bet ir kiek, kokiose srityse bei kokiu gyliu“, – pastebi ji.

DI vis dažniau naudojamas ne tik konkrečioms užduotims atlikti, bet ir idėjoms generuoti, todėl, anot KTU mokslininkės, ateityje bus svarbu stebėti ir tai, kaip technologija keičia žmogaus kūrybinę veiklą. Taip formuojasi naujas žmogaus ir technologijos santykis – idėją kuria jau ne vien žmogus, bet žmogus kartu su DI.

„Kaip keisis žmogaus kūrybiškumas, kai idėjos bus kuriamos kartu su DI? Tai labai svarbus ateities klausimas“, – sako L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.

Nuolatinė technologinė pažanga ir tvarumo siekis skatina vis glaudesnį bendradarbiavimą tarp pramonės ir akademinės bendruomenės. Universitetai, atlikdami mokslinius tyrimus, gali padėti įmonėms tobulinti gamybos procesus, optimizuoti sąnaudas ir kurti inovacijas. Tuo tarpu įmonės, suteikdamos praktines žinias bei realius duomenis, padeda universitetams parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, pasiruošusius darbo rinkai. 

KTU alumnas V. Česnauskas mano, kad tokia partnerystė leidžia ne tik efektyviau spręsti pramonės iššūkius, bet ir užtikrinti technologijų plėtrą, prisidedančią prie tvaresnės ir konkurencingesnės gamybos. 

– Kodėl manote, kad svarbu yra bendradarbiauti su universitetais, tokiais kaip KTU, siekiant diegti naujoves?

Studijavęs KTU ir daugiau kaip pusę savo gyvenimo dirbdamas pagal įgytą specialybę, vertinu bei gerbiu šią mokymosi įstaigą ir didžiuojuosi jos pasiekimais, ilgamete istorija bei svariu indėliu į Lietuvos techninę raidą. Bendradarbiavimas su universitetais, tokiais kaip KTU, išlieka svarbus ir šiandien, nes juose dirba aukštos kvalifikacijos mokslininkai ir pedagogai. Jų veikla reikšmingai prisideda prie naujų inžinierių, mokslininkų ir dėstytojų rengimo, taip pat prie technologinių inovacijų kūrimo bei diegimo.

– Vadovaujate 8 gamyklų statyboms bei rekonstrukcijoms. Ar pastebėjote, kaip technologijų pažanga globaliu mastu keičia gamybos procesus ir jų efektyvumą?

Pradėjus dirbti statybinių medžiagų gamybos pramonėje ir palyginus su dabartiniu technologiniu lygiu, akivaizdu, kad visame pasaulyje vyksta spartus technologijų tobulėjimas. Nors gamybos apimtys ir anksčiau siekė neblogus rodiklius, gamyba buvo kur kas primityvesnė, kiekviename procese dirbo daug darbuotojų. Deja, darbo našumas ir efektyvumas buvo žemas, o energijos sąnaudos didelės. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, buvo tobulinamos ir keičiamos pasenusios gamybos technologijos. Anksčiau daug rankinio darbo reikalavusi plytų gamyba palaipsniui tapo visiškai mechanizuota ir automatizuota. Tai padidino darbo efektyvumą, sumažino energijos sąnaudas ir gamybos kaštus, taip pat užtikrino aukštą produkcijos kokybę.

– Kokius globalius sprendimus ar technologijas, susijusias su silikatų gamyba, laikytumėte sektoriaus ateitimi?

Norint išsaugoti planetą ateities kartoms, svarbu visose žmonių veiklos srityse siekti tvarumo. Viena iš sričių – iškastinių žaliavų racionalus panaudojimas, energetinis efektyvumas žaliavų perdirbimui ir galutinio produkto gamybai. Europos Sąjungos tikslas – iki 2050 metų tapti neutralia klimato kaitos požiūriu. Norint išlikti konkurencingiems šioje srityje, silikatų gamyboje būtina veiksmingai diegti pažangias technologijas ir optimizuoti gamybos procesus.

– Kokios Jūsų vadovaujamoje bendrovėje jau įdiegtos ar šiuo metu diegiamos inovacijos yra svarbiausios?

Vadovaujamoje bendrovėje diegiamos inovacijos apima investicijas į pažangias technologijas, aukštos kvalifikacijos specialistų žinias ir pasaulyje pripažintų gamintojų modernius gamybinius įrenginius. Bendrovė nuosekliai ir atsakingai visą veiklos laikotarpį žvelgė į darbuotojų žinių, kompetencijų gerinimą, kvalifikacijos kėlimą ir vidinės sąžiningo, atsakingo, moralinius principus atitinkančio darbo kultūros formavimą. Išlaikomas paruoštas pagrindinių gamybos procesų personalas. Įmonėje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie savo profesinę patirtį kaupia jau ne vieną dešimtmetį.

Įmonės gaminiai, įranga ir kvalifikuotas personalas užtikrina darbo patikimumą ir aukštą kokybę visuose gamybos etapuose. Per pastaruosius keliolika metų įmonė reguliariai įgyvendino svarbius gamybos modernizavimo projektus. Buvo visiškai atnaujinta visa gamybos linija – nuo žaliavų paruošimo iki galutinio produkto pakavimo. Modernizuoti procesai apima formavimo masės paruošimą, pusfabrikačių formavimą, jų išdėstymą ant vagonėlių, transportavimą, kietinimą ir pakavimą, taip užtikrinant efektyvesnę ir kokybiškesnę gamybą.

AB ,,Silikatas“ drąsiai gali teigti, kad silikatinių blokų ir plytų gamyba atitinka aukščiausius pasaulinius gamybos standartus. Technologiniai įrengimai atnaujinti visose grandyse, o jų gamintojai yra žinomi pasauliniu mastu. AB ,,Silikatas“ – vienintelė silikatinių gaminių gamybos įmonė Lietuvoje, turinti tokio aukšto lygio įrengimus ir technologijas. Įmonės modernizavimo procesai ne tik padėjo išgyventi ir atsigauti po krizių bei atliepti augančios produkcijos paklausos poreikius didinant gamybinius pajėgumus, bet ir palengvino darbuotojų darbą. 

2015 m. įmonėje pradėtas eksploatuoti vokiečių gamybos VHV ANLAGENBAU GMBH horizontalus dvigubas juostinis transporteris (elevatorius), kuris po svėrimo ir maišymo pakelia formavimo masę į reaktorius. 2018 m. ceche sumontuota nauja lenkų bendrovės „Gold Pack“ skersovežė, kuri automatiškai perkelia po du užgarinimo vagonėlius nuo preso, vienu metu gabena keturis vagonėlius ir tiksliai juos nustumia į autoklavus, taip užtikrindama efektyvesnį ir sklandesnį gamybos procesą.

2019 m. pradėta plytų ir blokų gamyba vokiečių ,,Lasco Umformtechnik GmbH“ presu LASCO 800. Prieš dvejus metus pradėti demontuoti senieji autoklavai ir jų vietoje pastatyti  8 naujieji vokiečių įmonės SCHOLZ Maschinenbau. Pakeitus technologinę įrangą į modernią ir našesnę, buvo poreikis atnaujinti ir katilinę. Šiais metais pradėtas eksploatuoti vokiškas, gamtinėmis dujomis kūrenamas ,,Viessmann“ VITOMAX  garo katilas.

– Kaip Jūsų vadovaujamoje bendrovėje diegiamos inovacijos prisideda prie tvarumo, energijos taupymo ir mažesnės aplinkos taršos?

Visi šie dešimtmečius trukę pokyčiai pradedant atsiskyrimu nuo centralizuotų šilumos tinklų 1998 m. ir baigiant šiais metais pradėtu ekspoatuoti vokišku gamtinėmis dujomis kūrenamu ,,Viessmann“ VITOMAX  garo katilu ir  SCHOLZ Maschinenbau autoklavais bei papildomai sumontuota šiluminės energijos atgavimo įranga, kuri leidžia atidirbusius garus autoklavuose panaudoti ruošiamo vandens gamybai pašildymui taip pat prisidėjo ir prie draugiškesnės aplinkai gamybos – energetinių išteklių taupymo ir mažesnio kiekio į aplinkos orą išmetamo degimo teršalų kiekio.

Keičiant senus įrenginius į modernius, palaipsniui mažėjo darbuotojų poreikis, nes naujos technologijos leido automatizuoti daugelį procesų. Šis pokytis vyko ilgą laiką, per kurį daugelis ilgamečių įmonės darbuotojų išėjo į pensiją. Šiuo metu, kartu su Vievio putų polistireno gamyba, įmonėje dirba 54 darbuotojai.

– Kaip AB „Silikatas“ prisitaiko prie rinkos pokyčių, išlaikydama aukštą produkcijos kokybę, plėsdama veiklą ir užtikrindama įmonės augimą?

Įmonė gamina laiko patikrintus gaminius, kurie pasižymi puikiomis techninėmis savybėmis ir ilgaamžiškumu. Nors rinkos pokyčiai vyksta nuolat, išlikti konkurencingoje aplinkoje ir augti padeda aukšta produkcijos kokybė, didėjantis įmonės žinomumas ir stabilumas bei teigiami vartotojų atsiliepimai.

Įvairiausiomis, drastiškai besikeitusiomis rinkos sąlygomis dirbusi ir veiklą išlaikiusi bendrovė sėkmingai įgyvendino ilgalaikius sau keltus tikslus ir projektus – susitvarkė gamybą pagal aukščiausius lygio standartus ir ženkliai sumažino energijos išteklių sąnaudas. Išsprendusi svarbiausius iššūkius, įmonė siekia tapti ir išlikti viena pirmaujančių silikatinių mūro gaminių gamintoja Lietuvoje. Bendrovė visuomet siekė ne tik išlaikyti turimą produkciją, siūlant geriausią kokybę, bet ir ieškoti naujų nišų bei būdų atliepti rinkos poreikius. Ji savo ilgametę patirtį puikiai išnaudoja plečiant veiklos sritį, asortimentą ir verslo galimybes. 

2015 m. Vievyje pradėta statyti termoizoliacinių statybinių medžiagų gamykla, o 2016 m. joje pradėta polistireninio putplasčio ETNA gamyba. Įdiegta moderni, pažangi lenkų bendrovės „Formtec BC“ technologinė linija, užtikrinanti aukštą gamybos efektyvumą. ETNA gamyba atitinka kokybės vadybos ISO 9001 ir aplinkos apsaugos vadybos ISO 14001 standartų reikalavimus, o parduodamos produkcijos kiekis kasmet nuosekliai auga.

Įmonė gamina laiko patikrintus gaminius, kurie pasižymi puikiomis techninėmis savybėmis ir ilgaamžiškumu. Nors rinkos pokyčiai vyksta nuolat, išlikti konkurencingoje aplinkoje ir augti padeda aukšta produkcijos kokybė, didėjantis įmonės žinomumas ir stabilumas bei teigiami vartotojų atsiliepimai.

– Kodėl svarbu įtraukti universiteto dėstytojus į stažuotes Jūsų įmonėje? Kokios naudos iš to gauna tiek akademinė bendruomenė, tiek įmonė? 

Bendradarbiavimas tarp įmonės ir akademinės bendruomenės suteikia abipusę naudą – jis prisideda prie inžinierių, mokslininkų ir pedagogų ugdymo bei skatina technologinę pažangą. Esu įsitikinęs, kad KTU yra ne tik stiprus mokslo centras, bet ir puikus darbdavys, suteikiantis galimybes akademinei ir neakademinei bendruomenei. Tai yra puiki vieta studijuoti ir dirbti, turinti didelį potencialą bei stiprią bendruomenę.

Universiteto darbuotojai, pasitelkdami savo patirtį ir profesinius gebėjimus, prisideda prie įmonės ambicingų strateginių tikslų įgyvendinimo, kas leidžia didinti įmonės efektyvumą, optimizuoti išteklius ir skatina teigiamą jos raidą. KTU nuolat rengia kvalifikuotus specialistus, kurių žinios prisideda prie technologijų modernizavimo, gamybos procesų tobulinimo ir efektyvesnio veiklos organizavimo.

– Kaip studentų praktikos ir baigiamųjų darbų temos, siūlomos AB „Silikatas“ prisideda prie jų profesinio tobulėjimo ir pasirengimo karjerai? 

Baigiamojo darbo temos pasirinkimas yra svarbus procesas, nes tinkamai parinkta tema gali turėti įtakos ne tik darbo kokybei, bet ir galutiniam įvertinimui. Ji turėtų būti įdomi ir naudinga studentui, prisidėti prie profesinio tobulėjimo bei pasirengimo karjerai. Be to, svarbu, kad teorinei daliai būtų prieinami patikimi moksliniai šaltiniai, nes tai palengvina tyrimų planavimą ir užtikrina sklandų darbo atlikimą.

Jaunimą ypač motyvuoja galimybė susipažinti su praktiniais gamybos procesais bei išgirsti patyrusių specialistų patarimus. Tai stiprina ryšį tarp mokslo ir pramonės bei suteikia vertingos patirties. Kadangi dabartiniai studentai ateityje taps įmonių darbuotojais, verslai suinteresuoti juos įtraukti dar ankstyvoje stadijoje – per praktikas ir baigiamųjų darbų programas. Universitetas negali perteikti visų verslo ar darbo subtilybių, todėl glaudus bendradarbiavimas su įmonėmis padeda užtikrinti geresnį studentų pasirengimą darbo rinkai.

– Kaip tarptautinės konferencijos prisideda prie pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo bei inovacijų sklaidos?

Dalyvavau tarptautinėse Diuseldorfo, Hamburgo, Jaltos, Minsko ir Sankt Peterburgo konferencijose, kuriose pristačiau LR Valstybiniame patentų biure patentuotus išradimus. Išradimai skirti pluoštinių medžiagų perdirbimui, ruošiant formavimo mišinius, skirtus statybinių medžiagų gamybai. Jie taip pat pritaikyti autoklavinio akytojo betono gamybos procesams, kai gaminiams keliami aukšti mechaninio ir terminio atsparumo reikalavimai.

Tarptautinėse konferencijose dalyvauja įvairios organizacijos, universitetų atstovai, įmonių vadovai, ir kiti inžinerijos mokslo naujovėmis besidominantys mokslininkai, verslo atstovai. Šių renginių tikslas – suburti vietinius ir užsienio statybinių medžiagų gamybos bei statybos srities žinovus, siekiant pasidalinti patirtimi tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Tarptautinėse konferencijose diskutuojama apie iškilusias problemas, būtinus pokyčius ir reikiamas įgyvendinti priemones. 

Dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose suteikia galimybę objektyviai įvertinti savo atliekamus darbus, palyginti skirtingų šalių institucijų veiklą ir identifikuoti gerąsias praktikas. Tai leidžia perimti pažangius sprendimus bei pasidalinti savo sukaupta patirtimi su mažiau pažengusiomis šalimis, prisidedant prie tarptautinio bendradarbiavimo ir inovacijų plėtros.

– Kaip universitetų atliekami moksliniai tyrimai gali prisidėti prie pramonės įmonių veiklos efektyvumo ir gamybos procesų tobulinimo?

Jei universitetai vykdytų mokslinius tyrimus, orientuotus į pramonės poreikius, tai leistų efektyviau bendradarbiauti su vietiniais universitetais, tokiais kaip KTU Cheminės technologijos fakultetas. Pavyzdžiui, mūsų įmonės atveju būtų galima eksperimentuoti su mūsų naudojamomis žaliavomis, įvertinant įvairių priedų, tokių kaip pelenai, silikagelis ir kitos medžiagos, poveikį gamybos procesui.

Pagrindinis tikslas – optimizuoti gamybą mažinant kalkių sąnaudas ir taip sumažinant gamybos kaštus, tuo pačiu išlaikant reikiamas technines gaminių charakteristikas. Kai kuriais atvejais, moksliniai tyrimai galėtų net pagerinti produkcijos kokybę, suteikdami įmonei konkurencinį pranašumą. Tokia partnerystė ne tik skatintų inovacijas pramonėje, bet ir prisidėtų prie tvaresnės ir efektyvesnės gamybos plėtros.  reikia asmeninių savybių, kurios svarbios konkrečiam Parlamento nariui.

Vieną vakarą – vėl studentai. Visam laikui – KTU IF alumnai.

Taip šiemet prasidėjo KTU Informatikos fakulteto alumnų sugrįžtuvės, jau ketvirtus metus iš eilės atidariusios programą #9F9M – 9 fakultetai, 9 mėnesiai.

Visi kartu aplankėme pasikeitusias bei naujas Universiteto ir fakulteto erdves, aptarėme studentiškus laikus, bei linksmai praleidome vakarą.

Šįkart alumnai turėjo galimybę dar kartą baigti studijas Informatikos fakultete žaidžiant IF šauniosios komandos sukurtą stalo žaidimą!

Pasirinkę vieną iš šiuo metu vykdomų studijų programų, dalyviai leidosi į simbolinį studijų kelią – rinko žinias, mezgė pažintis, stengėsi išlaikyti egzaminus bei su gera nuotaika apginti baigiamąjį bakalauro projektą, o kai reikėjo, sumaniai naudojosi „Perkūno“ pagalbomis.

Nes studijos – tai kur kas daugiau nei diplomas. Tai žmonės, patirtys, atradimai ir ryšiai, kurie išlieka net ir praėjus daugeliui metų.

Dėkojame alumnams, kurie rado laiko aplankyti savo Alma Mater!

Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris, KTU alumnas Tomas Masiulis sako, kad trenerio karjeros niekada neplanavo – baigdamas profesionalaus krepšininko karjerą net ieškojo administratoriaus darbo. Vis dėlto šiandien vadovaudamas komandai jis kasdien remiasi vadybos principais, kuriuos nagrinėjo studijuodamas KTU – nuo žmonių pasirinkimo ir komandos formavimo iki duomenų analizės bei lyderystės.

Su „Žalgiriu“ T. Masiulį sieja ir žaidėjo, ir trenerio karjera. Būdamas klubo žaidėju jis laimėjo FIBA Europos taurę ir Eurolygą, o baigęs profesionalaus krepšininko karjerą iš karto pasuko į trenerio darbą. Į „Žalgirio“ trenerių štabą jis grįžo po septynerių metų pertraukos.

Pats T. Masiulis savo karjeros pradžią prisimena kur kas paprasčiau – tapti treneriu jis planų niekada neturėjo, o ir žaidėju tapo netikėtai – tuo metu studijavo Kauno technologijos universiteto (KTU) Vadybos fakultete (dabar – KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas) Industrinių technologijų vadybos studijų programą, o vėliau baigė ir profesines studijas – Gamybos vadybą.

„Kai prieš beveik 30 metų pakvietė prisijungti prie komandos, krepšinį žaidžiau tik mėgėjiškai. Tuo metu net negalvojau, kad vieną dieną būsiu treneriu. Tiesiog studijavau, žaidžiau krepšinį ir gyvenau taip, kaip tuo metu atrodė geriausia“, – savo karjeros pradžią prisimena T. Masiulis.

 Trenerio darbas nėra įtikti visiems

Nors nuo studijų KTU praėjo beveik trys dešimtmečiai, treneris sako universiteto naudą šiandien vertinantis ne pagal konkrečias žinias, o pagal tai, kaip jos formavo jo mąstymą.

„Krepšinyje galbūt aukštosios matematikos formulių daug nepritaikysi, tačiau studijų metu įgytos žinios gali atsiskleisti gerokai vėliau, kartais net visiškai kitoje srityje. Svarbiausia, kad studijos suteiktų pagrindą analizuoti situacijas, vertinti skirtingus pasirinkimus ir ieškoti sprendimų“, – teigia T. Masiulis.

Šių gebėjimų jam reikia ir treniruojant krepšinio klubo „Žalgiris“ krepšininkus. Treneris vertina ne vien žaidėjų statistiką ar individualius gebėjimus – sprendimus lemia ir tarpusavio santykiai, charakteriai bei tai, kaip skirtingi žmonės gali dirbti kartu.

„Dėl to vadybos principai krepšinyje atsiskleidžia ne mažiau nei bet kurioje kitoje srityje. Kasdienybėje šių sprendimų pasitaiko ir nelengvų, reikia suprasti žaidėjus, tačiau priėmus sprendimą svarbu nebijoti prisiimti už jį atsakomybės – trenerio darbas nėra įtikti visiems“, – pasakoja T. Masiulis.

DI nepakeis žmogaus patirties

Dirbtinis intelektas (DI) ir duomenų analizė keičia sprendimų priėmimą įvairiose srityse, ne išimtis – profesionalus sportas. Krepšinyje analizuojamas žaidėjų efektyvumas, metimų pasirinkimai, varžovų tendencijos ir daugybė kitų rodiklių.

„Tačiau technologijos gali suteikti daugiau informacijos, bet sprendimo už žmogų nepriima. Startinio penketo šio įrankio neprašysiu sudaryti, nes šį sprendimą priimu pats. Balansas tarp technologijų ir žmogaus patirties privalo išlikti“, – sako KTU alumnas.

Jo teigimu, dirbtinio intelekto pateikta statistika ypač vertinga tada, kai padeda patikrinti tai, ką treneris pastebi iš savo patirties. Skaičiai gali atskleisti tendencijas, kurių plika akimi nepastebi, tačiau juos reikia suprasti ir įvertinti konkrečiame kontekste.

„Negalima vien tik žiūrėti į skaičius ir sakyti, kad jau yra atsakymas. Reikia pačiam suprasti, ką tie skaičiai reiškia, kodėl jie tokie yra ir tada priimti sprendimą. Todėl man geriausia, kai jau kažką matau iš patirties, o gauti skaičiai patvirtina, kad einu teisinga kryptimi. Jei tie skaičiai būna kitokie nei tikėjau, tai puiki proga įsivertinti ir pagalvoti, kodėl mano patirtis sako kitaip“, – akcentuoja T. Masiulis.

Lyderystė skatina suprasti kitus

Vadovaujant skirtingų kartų žmonėms, neužtenka remtis vien savo patirtimi. Pasak T. Masiulio, jis pats sau nuolat primena, kad tai, kas veikė jo karjeros pradžioje, nebūtinai tinka šiandien žaidžiantiems krepšininkams.

„Jaunesni žaidėjai auga kitokiame informaciniame ir socialiniame kontekste, todėl vadovui svarbu ne bandyti jaunimą pritaikyti prie savo laikmečio, o pačiam suprasti, kaip su jais dirbti. Jeigu aš pradėsiu mokyti jaunesnius, kad aš taip dariau, tai ir jūs darykite – nieko nebus. Skirtingų kartų negalime lyginti“, – pastebi vyriausiasis „Žalgirio“ treneris.

Šį principą jis taiko ir kalbėdamas apie motyvaciją. Trenerio teigimu, komandos nereikia nuolat skatinti ilgomis kalbomis – svarbiau suprasti, kada žmogui palaikymo iš tiesų reikia, ir pasakyti tai, kas konkrečiu momentu turi prasmę.

„Pats į naują karjeros etapą žengiau ne pagal iš anksto sudėliotą planą. Kai 2025 m. man pasiūlė tapti „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu, į pirmąjį pokalbį atėjau neturėdamas lūkesčių, kad būsiu pasirinktas. Tačiau per pokalbį išdėsčiau savo požiūrį į komandą ir jos darbą ir netrukus sulaukiau pasiūlymo užimti vyriausiojo trenerio pareigas“, – prisimena KTU alumnas.

Ši istorija, pasak T. Masiulio, gerai iliustruoja jo paties karjeros kelią – svarbu ne visada žinoti, kur tiksliai nueisi, bet būti pasirengusiam, kai atsiranda naujos galimybės.

Kviečiame KTU alumnus į išskirtinę paskaitą „Paprastai apie nepaprastą kvantinę mechaniką“, kurią skaitys tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas, JAV lietuvis, Kalifornijos technologijos instituto (Caltech) profesorius Jonas Žmuidzinas.

Paskaitoje „Paprastai apie nepaprastą kvantinę mechaniką“ profesorius kvies iš arčiau pažvelgti į vieną svarbiausių šiuolaikinio mokslo sričių – kvantinę mechaniką paprastai ir suprantamai. Kas slypi už kvantinio pasaulio dėsnių? Kaip kvantinės technologijos keičia mūsų supratimą apie ateitį?

Renginio data: 2026 m. rugsėjo 22 d. (antradienis)

Laikas: 17.00 val.

Vieta: KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas (Studentų g. 56, Kaunas), 157 auditorija

Registracija: https://forms.cloud.microsoft/e/RkdmPYeXQ8

KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) absolventė Ugnė Zasčiurinskaitė šį rudenį pradeda naują etapą – Medžiagų inžinerijos doktorantūros studijas. Dar bakalauro ir magistro studijų metais Ugnė ne tik puikiai mokėsi – jos pastangos buvo įvertintos KTU Talento, Prezidento Jono Žemaičio ir kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus vardinėmis stipendijomis.

Tačiau esminis merginos pasirinkimas buvo prisijungti prie mokslinės grupės „Funkcinių medžiagų technologijos“, kuri tapo tiltu į daugybę galimybių, kurių kitaip greičiausiai nebūtų atradusi.

Universitetas – daugiau nei diplomas

„Šiame Kauno technologijos universiteto (KTU) fakultete radau aplinką, kurioje buvo skatinamas smalsumas, iniciatyvumas ir noras augti“, – apie savo studijų pradžią pasakoja Ugnė.

Anot jos, dar pradėjusi studijuoti ji suprato, kad universitetas suteikia galimybes gauti ne tik diplomą. Tai vieta, kur galima tobulėti, išbandyti save skirtingose srityse ir atrasti tai, kas iš tiesų įdomu.

„Ryškiausias prisiminimas iš viso studijų laikotarpio – jausmas, kad kiekvienais metais, įsitraukiant į naujas veiklas, atsiverdavo vis daugiau galimybių. Tereikėdavo išdrįsti žengti pirmąjį žingsnį“, – sako ji.

Būtent smalsumas ir noras išbandyti naujas veiklas Ugnę lydėjo visų studijų metu – nuo atstovavimo studentams studijų programos komitete iki mokslinių tyrimų ir tarptautinių patirčių.

Nuo plataus žvilgsnio iki gilesnio supratimo

KTU Ugnė baigė tiek bakalauro, tiek magistrantūros studijas. Bakalauro studijose pasirinkta Pramoninio dizaino inžinerijos studijų programa jai tapo galimybe geriau pažinti skirtingas inžinerijos sritis ir suprasti, kas ją pačią domina labiausiai.

„Tai buvo etapas, kuriame formavau pagrindines žinias, mokiausi taikyti inžinerinį mąstymą savo kryptyje“, – prisimena ji.

Magistrantūroje požiūris į studijas ir mokslą pasikeitė. Studijos tapo labiau orientuotos į gylį – nebeužteko tik rasti atsakymą, tapo svarbu suprasti, kodėl problema egzistuoja ir kaip galima sukurti naujus sprendimus.

„Jei reikėtų palyginti, bakalauras daugiau apėmė svarbiausių teorinių žinių įgavimą, o magistras (Gamybos inžinerijos) suteikė galimybes tas žinias įgalinti per praktiką“, – sako Ugnė.

Vienas sprendimas, atvėręs naujas galimybes

Viena iš svarbiausių Ugnės studijų patirčių tapo įsitraukimas į mokslinę veiklą. Pasak jos, kiekviena universitete pasirinkta veikla prisidėjo prie asmeninio tobulėjimo, tačiau moksliniai tyrimai suteikė galimybę ne tik plėsti akiratį, bet ir ieškoti sprendimų realioms problemoms bei teorines žinias pritaikyti praktikoje.

„Kai kalbuosi apie studijas ir profesinį kelią, visada sugrįžtu prie tos pačios minties – vienas geriausių sprendimų, kurį priėmiau dar bakalauro studijų metais, buvo prisijungti prie mokslinės grupės „Funkcinių medžiagų technologijos“, – teigia Ugnė.

Būtent moksliniai tyrimai jai tapo tiltu į naujas patirtis. Viena jų – galimybė mokslinių tyrimų tematika skaityti pranešimą LOGIN konferencijoje. Kita – apsilankymas CERN mokslinių tyrimų centre Šveicarijoje.

„Mokslo dėka įsitraukiau į bendruomenę, kurioje sutikau daug smalsių, motyvuotų ir plačiai mąstančių žmonių. Bendravimas su jais leido pažvelgti į mokslą iš skirtingų perspektyvų“, – pasakoja ji.

Mokslinė veikla ugdo ne tik žinias

Ugnės patirtis atspindi ir platesnę mokslinės veiklos naudą studentams. Mokslo grupės „Funkcinių medžiagų technologijos“ vadovė prof. Virginija Jankauskaitė pabrėžia, kad studentų įsitraukimas į mokslinius tyrimus dar bakalauro ar magistro studijų metais gali tapti vienu stipriausių impulsų jų profesinei brandai.

„Studentų įtraukimas į mokslinę veiklą dar bakalauro ar magistro studijų metais yra vienas stipriausių impulsų jų profesinei brandai. Tai leidžia ne tik užtvirtinti teorines žinias, bet ir išugdyti analitinį mąstymą, savarankiškumą bei gebėjimą spręsti realius inžinerinius iššūkius“, – teigia profesorė.

Anot jos, tokia patirtis natūraliai ugdo smalsumą, kritinį mąstymą ir pasitikėjimą savo jėgomis.

Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto studijų prodekanas doc. Darius Eidukynas taip pat pabrėžia, kad mokslinė veikla studentams gali atverti daugiau galimybių nei vien gilesnės žinios pasirinktoje srityje.

„Dalyvavimas papildomoje mokslinėje veikloje suteikia progą atrasti naujų galimybių, pagilinti žinias, išbandyti save naujose srityse ir užmegzti naudingų kontaktų“, – sako jis.

Mokslinė veikla apima įvairias su naujų žinių kūrimu, sklaida ir taikymu susijusias veiklas. Jos pagrindą sudaro moksliniai tyrimai, vykdomi kartu su dėstytoju ar dėstytojų komanda. Tyrimų rezultatai gali būti pristatomi mokslinėse konferencijose, publikuojami moksliniuose straipsniuose, panaudojami rengiant projektų paraiškas ar kuriant inovacijas.

„Visa tai suteikia vertingos patirties, kuri gali praversti dalyvaujant stipendijų konkursuose, planuojant tolesnes studijas ar būsimą karjerą“, – teigia doc. D. Eidukynas.

Patirtys, kurių negali suplanuoti

Ne mažiau svarbi Ugnės studijų dalis buvo dalyvavimas studijų programos komiteto veikloje, įvairiuose projektuose ir GIFTed Masters programoje.

Atstovaudama studentams studijų programos komitete, ji ugdė atsakomybę ir suprato, kad kiekvienas gali prisidėti prie realių pokyčių universitete. Tuo metu dalyvavimas kitose veiklose padėjo suprasti, kad ne visada iš anksto galima numatyti, kur nuves vienas ar kitas pasirinkimas.

„Kartais imantis naujos veiklos dar nežinai, kokią naudą ji suteiks ateityje, tačiau kiekviena patirtis palieka vertingų pamokų, kurios vėliau tampa pagrindu sprendimams“, – sako Ugnė.

Aktyvus įsitraukimas į mokslinę veiklą ir geri studijų rezultatai gali tapti ir postūmiu siekiant studijas baigti su pagyrimu, pastebi doc. D. Eidukynas.

„Nebijokite išbandyti savo jėgų“

Ką Ugnė patartų studentams, kurie svarsto apie mokslinę veiklą, bet dar nėra tikri, ar ji jiems tinka?

„Nebijokite išbandyti savo jėgų. Iš pirmo žvilgsnio mokslas gali atrodyti labai teoriškas, tačiau realybėje didelę jo dalį sudaro eksperimentai ir naujų idėjų tikrinimas praktikoje“, – sako ji.

Pasak Ugnės, kai dirbi su tema, kuri iš tiesų domina, moksliniai tyrimai tampa labai įtraukiantys. Net jei vėliau nepasirinksi akademinio kelio, ši patirtis gali padėti išmokti spręsti sudėtingas problemas ir drąsiau ieškoti atsakymų.

O pirmakursiams, šį rudenį žengiantiems į Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetą, ji linki svarbiausio dalyko – nepraleisti galimybių.

„Linkiu būti smalsiems ir pasinaudoti visomis universiteto suteikiamomis galimybėmis. Nebijokite išbandyti veiklų, kuriose šiandien dar neįsivaizduojate savęs, nes būtent jos kartais pakeičia visą studijų kryptį.“

Universitetas, pasak Ugnės, yra tinkamiausia vieta pasakyti „taip“ naujoms patirtims, žmonėms ir iššūkiams.

„Galbūt po kelerių metų būtent vienas toks sprendimas taps tuo, kuriuo didžiuositės labiausiai, sakau tai iš patirties. Galimybės atsiveria tik tiems, kurie išdrįsta žengti pirmąjį žingsnį.“

Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Kauno technologijos universiteto (KTU) bendruomenę vėl subūrė kelias, motociklai ir bendrystė – į šeštąjį „KTU Moto Ride“ šiemet leidosi daugiau nei 100 bendruomenės narių. Šių metų maršrutas driekėsi per Lietuvos dvarus – istorines vietas, kurios saugo šalies praeitį, o šiandien yra atgaivinamos ir pritaikomos naujoms veikloms. 

KTU Alumnų asociacijos ir KTU Korporatyvinių reikalų departamento organizuojama išvyka kasmet suburia motociklizmui neabejingus universiteto darbuotojus, studentus ir alumnus. Renginyje dėmesys skiriamas ne tik bendram pomėgiui ir Lietuvos pažinimui, bet ir saugiam vairavimui bei atsakingai motociklizmo kultūrai.

„Kiekvienais metais siekiame, kad „KTU Moto Ride“ būtų ne tik bendra kelionė, bet ir prasminga patirtis KTU bendruomenei. Šiemet pasirinktas dvarų maršrutas suteikė progą geriau pažinti Lietuvos paveldą ir pamatyti, kaip istorinės vietos šiandien atgyja naujam gyvenimui. Tokios kelionės leidžia ne tik atrasti įdomias Lietuvos vietas, bet ir palaikyti žmones bei iniciatyvas, padedančias išsaugoti mūsų istoriją ateities kartoms“, – sako renginio organizatorė, KTU Korporatyvinių reikalų departamento direktorė Giedrė Junevičienė.

Trys dvarai – trys skirtingos istorijos

Tradiciškai „KTU Moto Ride“ dalyviai rinkosi prie KTU „Santakos“ slėnio. Po saugumo instruktažo nedidelėmis grupelėmis KTU bendruomenės nariai motociklais leidosi Palangos link, pakeliui aplankydama tris pažintines stoteles.

Pirmoji jų – Žemosios Panemunės dvaras. Atgimstančioje dvaro sodyboje motociklininkai stabtelėjo tarp senojo dvaro sodo obelų ir susipažino su naujam gyvenimui prikeliamu kultūros paveldo objektu. Toliau maršrutas vedė į Kidulius, kur dalyviai aplankė Kidulių dvaro bravorą ir susipažino su čia puoselėtomis vietos gamybos bei amatų tradicijomis.

Trečioji kelionės stotelė – Šilutės miesto perlu vadinamas Hugo Šojaus dvaras, vienas ryškiausių Pamario krašto kultūros paveldo objektų, menantis ne tik dvaro, bet ir viso krašto istoriją.

Aplankę tris skirtingus dvarus, „KTU Moto Ride“ finišavo KTU poilsio namuose „Politechnika“ Palangoje. Vakare kelionės tema buvo pratęsta diskusijoje apie Lietuvos dvarų išsaugojimą ir atgaivinimą su KTU alumnais Deimante Meilute-Ganusauskiene ir Vytautu Ganusausku – Lietuvos dvarų ir pilių kelio ambasadoriais, Lokinės dvaro ir Kidulių dvaro bravoro savininkais. Alumnai su renginio dalyviais dalijosi savo patirtimi prižiūrint istorinius dvarus, kalbėjo apie jų kultūrinės vertės išsaugojimą, pritaikymą šiuolaikiniam gyvenimui ir su tuo susijusius iššūkius.

„KTU Moto Ride“  jau tapo tradicija, suteikiančia KTU darbuotojams, studentams ir alumnams progą susitikti už universiteto ribų, dalytis bendru pomėgiu motociklams, pažinti Lietuvą ir kurti naujas pažintis. Kiekviena tokia kelionė papildo KTU bendruomenės istoriją naujomis patirtimis ir bendrais prisiminimais“, – sako vienas iš renginio idėjos iniciatorių, KTU Mechanikos ir dizaino fakulteto profesorius Andrius Vilkauskas.