Įrašai

KTU alumnas Edvinas Rajuncas pasakoja, kad jo kelią į verslą formavo trys svarbūs veiksniai – dziudo, socialinių mokslų studijos ir ryžtas nuolat judėti pirmyn. Sukaupta patirtis tapo pagrindu saugos bendrovei ES Security, kuri šiandien vienija daugiau kaip 350 darbuotojų.Sportas išmokė jį kantrybės bei atkaklumo, o studijos – analitinio mąstymo, gebėjimo priimti sprendimus ir atsakomybės už komandą. Būtent šių įgūdžių sintezė leido kurti įmonę, paremtą disciplina, pasitikėjimu ir tvariu augimu.

Plačiau apie savo kelią sporte ir versle pasakoja pats Edvinas.

– Kaip KTU Socialinių mokslų studijos formavo jūsų požiūrį į verslą ir vadovavimą?

Studijos padėjo suformuoti mano požiūrį į verslą ir vadovavimą, jos suteikė tvirtą pagrindą vadybos, organizacijų elgsenos, ekonomikos ir komunikacijos srityse. Studijos išmokė analizuoti verslo procesus, priimti sprendimus remiantis faktais bei įvertinti jų ilgalaikį poveikį organizacijai.

Vienas svarbiausių dalykų, kurio išmokau studijų metu – gebėjimas matyti verslą ne tik kaip ekonominį procesą, bet ir kaip socialinį reiškinį, kuriame svarbus ne vien pelnas, o ir santykiai su žmonėmis, atsakomybė prieš darbuotojus, klientus ir visuomenę.

Vadovaujant savo verslui, šios žinios padeda kurti pasitikėjimu, bendradarbiavimu ir ilgalaikiu požiūriu grįstą tvarią organizacijos kultūrą. Taip pat studijos išugdė gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių, būti lankstesniam ir inovatyvesniam priimant sprendimus, kas versle yra itin svarbu.

– Kaip jūsų gyvenime atsirado dziudo ir kas paskatino jus siekti aukštumų šiame sporte?

Dziudo mano gyvenime atsirado labai natūraliai – mano tėtis užsiiminėjo šiuo sportu, todėl ši veikla visuomet buvo arti mūsų šeimos. Dziudo būrelį pradėjau lankyti septynerių metų ir iškart supratau, kad einu reikiamu keliu. Esu kovotojas iš prigimties – man būtini iššūkiai, aiškus tikslas ir nuolatinis tobulėjimas, nes nuolat siekiu laimėti.

Sportas mane išmokė, kad vien noro neužtenka – laimėjimus atneša kasdienis darbas, net kai sunku ar trūksta motyvacijos. Supratau, kad į aukštumas veda pastovumas, disciplina ir atkaklumas. Todėl dziudo man yra ne tik sportas, bet ir gyvenimo mokykla.

– Kaip pavyko derinti intensyvias treniruotes su studijomis universitete?

Treniruotes su studijomis derinau laikydamasis aiškios dienotvarkės ir disciplinos. Po paskaitų visada rasdavau laiko sportui, nes tai buvo mano kasdienybės dalis. Sportas man svarbus nuo vaikystės, todėl nestokojau motyvacijos derinti jį su studijomis. Supratau, kad tiek mokslai, tiek treniruotės reikalauja nuoseklaus darbo. Be to, sportas padėjo ir pačiose studijose – išmokė susikaupimo, laiko planavimo, kantrybės bei atkaklumo.

– Kada ir kodėl priėmėte sprendimą pereiti nuo sporto į verslą bei apsaugos tarnybų sektorių?

Sprendimas pereiti nuo sporto į verslą atėjo natūraliai. Ilgametė sportinė patirtis ir kelionės į varžybas leido pamatyti, kaip dirba apsaugos darbuotojai viešbučiuose ar renginiuose – tai paliko stiprų įspūdį ir paskatino svajonę turėti savo apsaugos įmonę. Taipogi supratau, kad pragyventi vien tik iš sporto bus sunku, tad pasirinkau kurti verslą apsaugos sektoriuje.

– Jūsų karjera ES Security prasidėjo nuo apsaugos darbuotojo pareigų. Kokią patirtį ar pamokas iš to laikotarpio pritaikote šiandien, vadovaudamas įmonei?

Mano karjera ES Security prasidėjo nuo pačių pagrindų – dirbau apsaugos darbuotoju. Šis etapas suteikė neįkainojamos patirties: iš arti pamačiau, su kokiais iššūkiais susiduria darbuotojai, kokių sąlygų reikia jų profesionaliam darbui ir kaip svarbu jaustis vertinamu komandos nariu.

Tokia patirtis išmokė mane gerbti kiekvieną poziciją komandoje. Todėl šiandien, vadovaudamas įmonei, siekiu kurti darbo aplinką, kurioje žmonės jaučiasi motyvuoti, saugūs ir suprasti. Be to, dabar geriau suprantu kliento lūkesčius ir realias situacijas objektuose, todėl galiu priimti pagrįstus sprendimus tiek organizuojant darbą, tiek bendradarbiaujant su partneriais.

– Kaip augo ES Security ir kiek darbuotojų šiuo metu dirba jūsų vadovaujamoje bendrovėje?

ES Security augimas buvo nuoseklus ir paremtas tiek aiškia vizija, tiek kasdieniu darbu. Pradėjome nuo mažesnių objektų ir nedidelės komandos, bet greitai įgijome klientų pasitikėjimą dėl atsakingo požiūrio, profesionalumo ir dėmesio kokybei. Laikui bėgant plėtėmės į įvairius sektorius – saugome ne tik komercinius objektus, bet ir renginius, privačius asmenis, statybas, logistikos centrus bei kitus svarbius infrastruktūros objektus.

Šiandien įmonėje dirba apie 350 darbuotojų visoje Lietuvoje. Didžiuojuosi tuo, kad dauguma jų – lojalūs, patyrę specialistai, kurie augo kartu su įmone. Mūsų stiprybė – ne tik saugos sprendimai, bet ir stipri komanda, kurioje kiekvienas žmogus yra vertinamas.

– Kaip atrodo ES Security paslaugų spektras ir kaip jūs tai koordinuojate?

ES Security paslaugų spektras yra platus ir orientuotas į šiuolaikinius saugumo poreikius. Pagrindą sudaro fizinės apsaugos paslaugos – objektų, renginių ir asmenų apsauga visoje Lietuvoje. Taip pat teikiame silpnų srovių sistemų diegimo paslaugas: įrengiame vaizdo stebėjimo kameras, apsaugos ir gaisro signalizacijas, praėjimo kontrolės sistemas.

Pastaraisiais metais daug investavome į inovacijas ir išmanius sprendimus. Diegiame sistemas, pagrįstas dirbtiniu intelektu – tai leidžia užtikrinti efektyvesnę prevenciją, greitesnį reagavimą ir aukštesnį saugumo lygį klientams.

Kaip vadovas, koordinuoju šias veiklas su  komanda – kiekvienoje srityje turime atsakingus vadovus ir specialistus. Pats aktyviai dalyvauju tiek strateginiame planavime, tiek kokybės užtikrinime, kad visi projektai būtų įgyvendinami profesionaliai, laikantis terminų ir aukščiausių standartų.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrėte įmonės plėtros etapuose ir kaip pavyko juos įveikti?

Įmonės plėtros metu susidūriau su keliais svarbiais iššūkiais – tiek praktiniais, tiek asmeniniais. Didžiausias iš jų buvo greitas komandos augimas. Suburti ne tik kvalifikuotą, bet ir motyvuotą, tobulėti norinčią komandą nėra lengva. Saugos srityje labai svarbus pasitikėjimas, lojalumas ir atsakomybė, todėl teko skirti daug dėmesio atrankoms, darbuotojų ugdymui ir vidinei kultūrai.

Kitas iššūkis buvo finansai ir investicijos. Verslo pradžioje kiekvieną sprendimą reikėjo atsakingai įvertinti – kur investuoti, kas atsipirks, kur taupyti. Tai mane išmokė strateginio mąstymo ir planavimo ne tik šiandienai, bet ir keliems žingsniams į priekį.

Susidūriau ir su savo perfekcionizmu – norėjau, kad viskas būtų tobula nuo pat pradžių. Laikui bėgant supratau, kad augimui reikia lankstumo: ne visada įmanoma pasiekti idealą, svarbiau mokytis, gerinti procesus ir nuolat judėti pirmyn.

Vienas svarbiausių dalykų – atrasti žmones, kurie ne tik gerai dirba, bet ir nori augti kartu su įmone. Būtent jie tapo ES Security komandos pagrindu ir padėjo mums tapti tuo, kas esame šiandien.

– Kaip sporte išugdyta disciplina padeda jums vadovauti komandai ir valdyti didelius projektus?

Sporte išugdyta disciplina yra viena svarbiausių mano, kaip vadovo, stiprybių. Nuo mažens buvau mokomas siekti tikslo, nenuleisti rankų, net kai sunku, ir nuolat ieškoti būdų, kaip tapti geresniu – tai šiandien tiesiogiai taikau vadovaudamas komandai ir valdydamas didelius projektus.

Tikiu nuolatiniu tobulėjimu – tiek asmeniniu, tiek komandiniu. Kiekvieną klaidą vertinu ne kaip nesėkmę, o kaip galimybę augti. Todėl komandoje skatiname atvirumą, mokymąsi iš patirties ir nuolatinį klausimą: ką galime padaryti geriau nei vakar? Atvirumas man yra esminė vertybė, nes tik per pasitikėjimą ir sąžiningą bendravimą gimsta stipri, auganti komanda.

Taip pat svarbus yra inovatyvumas, nes tiek sporte, tiek versle reikia gebėti greitai prisitaikyti, mąstyti plačiau ir ieškoti nestandartinių sprendimų. Disciplina padeda išlaikyti kryptį, net kai tenka eiti per sudėtingus etapus, o vertybės – padeda suburti komandą, kurioje kiekvienas jaučiasi matomas, girdimas ir skatinamas atskleisti geriausią savo versiją.

– Ką patartumėte studentams, kurie dar tik svarsto apie verslo kelią?

Visų pirma patarčiau nebijoti pradėti – nereikia laukti idealaus momento ar tobulos idėjos. Versle svarbiausia drąsiai žengti pirmą žingsnį, mokytis iš patirties ir būti atviriems pokyčiams. Taip pat svarbu suprasti, kad sėkmė neateina per naktį – ji reikalauja laiko, kantrybės, daug darbo ir pasirengimo priimti iššūkius. Kiekviena klaida nėra pabaiga, o vertinga pamoka, leidžianti augti.

Rekomenduoju kuo anksčiau ieškoti praktikos, būti arti realaus verslo – dirbti, stebėti, klausyti, mokytis iš tų, kurie jau eina šiuo keliu. Verslas – tai žmonės, santykiai, vertybės. Jei turėsite tvirtą vidinę motyvaciją, būsite sąžiningi ir norėsite kurti vertę, tuomet greitai susirasite bendraminčių. Svarbiausia, niekada neprarasti noro tobulėti. Versle, kaip ir sporte, laimi tie, kurie kasdien siekia būti bent truputį geresni nei vakar.

Apie verslo kelią svarstantiems studentams norėčiau palinkėti klausytis savo vidinio balso ir pradėti veikti. Nereikia laukti idealaus momento ar visų atsakymų. Pasitikėkite savimi ir savo idėjomis – tikėjimas savo keliu yra pirmas žingsnis į sėkmę. Tad nebijokite pradėti, ir jums tikrai pasiseks.

Klausimas „ką rinktis?“ abiturientams dažnai – neišvengiamas. Kaip suprasti, kokias studijas pasirinkti, neturint aiškaus atsakymo, kuo nori būti? Tokiu atveju verta rinktis sritis, kurios suteikia lankstumo ir plačias galimybes po studijų. Būtent tokia yra „Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijų“ programa Kauno technologijos universitete, apie kurią pokalbio metu diskutavome su šios programos absolvente ir dabar jaunesniosios projektų vadovės pareigas einančia Skaiste Dziegoraityte.

Šiandien žodis „komunikacija“ vartojamas itin plačiai, tačiau dažnai yra klaidingai siejamas tik su socialiniais tinklais arba turinio kūrimu. Iš tiesų komunikacija apima kur kas daugiau, tai – organizacijų vidinių procesų valdymas, komunikacijos strategijų bei prekės ženklo kūrimas ir daugybė kitų veiklų, kurios slypi po šiuo žodžiu.

Komunikacija ir technologijos

Šiuolaikinėje skaitmeninėje aplinkoje komunikacija vis labiau tampa neatsiejama nuo technologijų. Gebėjimas analizuoti ir vizualizuoti duomenis, valdyti skaitmenines platformas bei suprasti, kaip veikia informacijos sklaida internete – esminiai aspektai, kuriuos privalo žinoti kiekvienas komunikacijos specialistas.

Būtent tokius specialistus ruošia Kauno technologijos universiteto (KTU) „Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijų“ programa. Šios programos metu studentai įgyja socialinių mokslų bakalauro laipsnį, o vienas iš programos išskirtinumų yra tik trejus metus trunkančios studijos. Nors programa yra intensyvi, per šį laiką studentai įgyja platų žinių ir praktinių įgūdžių pagrindą, kuris leidžia po studijų greitai įsilieti į darbo rinką bei tapti kvalifikuotais komunikacijos specialistais.

KTU komunikacijos srities programa išsiskiria savo plačiu žinių spektru ir tarpdiscipliniškumu, jungiančiu komunikaciją ir informacines technologijas. Studijų metu studentai susipažįsta su skirtingomis komunikacijos sritimis, nuo politinės ar krizių komunikacijos iki skaitmeninių kanalų valdymo bei duomenų analizės ir jų vizualizavimo. Toks derinys leidžia ugdyti specialistus, gebančius ne tik kurti komunikacinį turinį, bet ir suprasti, kaip jis veikia skaitmeninėje erdvėje bei kaip jį optimizuoti pasitelkiant technologinius sprendimus.

Šioje programoje didelis dėmesys skiriamas praktikai, kadangi studentai yra įtraukiami į realių projektų įgyvendinimą, atliepiantį šiuolaikinius rinkos poreikius. Studijų metu studentai ugdo ne tik kūrybinį, bet ir savo analitinį bei strateginį mąstymą. „Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijų“ programa siekia parengti komunikacijos specialistus, kurie lengvai prisitaiko prie skirtingų profesinių sričių, geba efektyviai spręsti komunikacijos iššūkius bei kurti vertę tiek mažoms, tiek didelėms organizacijoms.

Daug sričių apimančios studijos

„Ši studijų programa iš kitų išsiskiria tuo, kad yra labai plati – joje paliečiama daug skirtingų modulių ir sričių“, – dalijasi studijų programos absolventė. Vis dėlto programos išskirtinumas slypi ne tik modulių įvairovėje, bet ir komunikacijos bei šiuolaikinių technologijų dermėje.

Studijų metu yra įgyjamos ne tik kūrybinės, bet ir technologinės kompetencijos, kurios šiandien tampa vis svarbesniu aspektu komunikacijos specialistams. Būtent ši įvairovė leidžia studentams neapsiriboti viena siaura kryptimi, bet išbandyti save skirtingose komunikacijos srityse ir geriau suprasti, kurioje vietoje studentai jaučiasi stipriausi.

Studijų programos absolventė Skaistė pabrėžia, kad ši studijų programa labiausiai tinka „pasimetusiam kūrybiškam žmogui“, nes pati prieš renkantis studijas jautėsi lygiai taip pat. Pasak jos, daugelis jaunuolių studijų rinkimosi laikotarpiu dar neturi aiškios profesinės krypties, todėl plati ir įvairiapusė programa gali tapti puikia erdve „ieškoti savęs“.

Paklausta, kodėl pasirinko komunikacijos krypties programą KTU, Skaistė Dziegoraitytė nedvejodama išskiria jos platumą ir galimybę po studijų įsidarbinti skirtingose srityse. Anot pašnekovės, būtent tai labiausiai patraukė jos dėmesį renkantis studijų programą. Sprendimui pasirinkti būtent KTU įtakos turėjo ir teigiami draugų atsiliepimai.

Skaistė pripažįsta, kad stodama į šią programą neturėjo aiškios karjeros vizijos, tačiau studijų metu situacija palaipsniui keitėsi. Įvairios paskaitos, užduotys bei praktinės veiklos suteikė galimybę geriau pažinti komunikacijos sritį, o paskutiniais metais atliekama praktika tapo lūžio tašku, kurio metu pašnekovė suprato, kad pasirinko tikrai tinkamą kryptį. „Kai pradėjau praktiką marketingo įmonėje, supratau, kad ši sritis yra skirta man. Suvokiau, kad esu ten, kur noriu būti“, – teigia pašnekovė.

Kalbėdama apie studijų metu įgytą patirtį, absolventė pabrėžia, kad studijos suteikė ne tik teorinių bei praktinių žinių, bet ir padėjo išsiugdyti darbo rinkoje itin vertinamus bendruosius įgūdžius.

„Problemų sprendimas buvo tas įgūdis, kurį labiausiai patobulinau studijų metu“, – pabrėžia Skaistė. Pašnekovė taip pat išskiria, kad studijų metu išmoko geriau suprasti ir priimti kitus žmones, kadangi dažnas darbas komandose skatino bendradarbiavimą, lankstumą ir prisitaikymą prie skirtingų požiūrių.

Be to, absolventė kaip labai svarbų įgūdį išskiria ir efektyvų laiko planavimą, kuris leido lengvai prisitaikyti prie studijų tempo. Skaistė pabrėžia, kad šie įgūdžiai šiandien yra neatsiejama jos profesinės veiklos dalis, kuri padeda lengviau orientuotis bei priimti sprendimus darbo aplinkoje.

Komunikacijos specialistų vaidmuo šiuolaikinėje darbo rinkoje

Studijų programos absolventė Skaistė šiuo metu dirba jaunesniąja marketingo projektų vadove. Jos kasdienė veikla apima komandos koordinavimą, darbą su klientais, reklaminių kampanijų kūrimą bei prekės ženklo vystymą.

Pasak jos, studijų metu įgyti įgūdžiai labai stipriai pasitarnauja darbe. „Būtent laiko planavimas, atsakomybė, kūrybiškumas yra labai svarbūs mano darbe.“ Skaistė taip pat pabrėžia, kad studijų metu įgytos žinios apie krizių ir rizikų komunikaciją yra ypač aktualios darbo rinkoje, kai tenka dirbti su klientais arba valdyti klientų viešųjų ryšių krizes.

Kalbėdama apie darbo rinkos pokyčius, pašnekovė atkreipia dėmesį ir į dirbtinio intelekto (DI) įtaką komunikacijos specialistams. Nors dažnai girdimi nuogąstavimai, kad technologijos gali pakeisti dalį profesijų, pašnekovė mano, kad komunikacijos srityje DI yra daugiau pagalbinė priemonė.

„Mokėdami naudotis DI, galime sau palengvinti ir optimizuoti darbą“, – sako Skaistė. Absolventė įsitikinusi, kad komunikacijos specialistai išliks paklausūs ir ateityje, nes organizacijoms visada bus svarbu būti matomoms, atpažįstamoms ir gebančioms efektyviai bendrauti su savo auditorija.

Akivaizdu, kad šiandien komunikacijos specialisto darbas apima kur kas daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau to nereikėtų bijoti. Svarbiausia yra pasirinkti studijas, kurios nuosekliai paruoštų ir supažindintų su šios srities specifika.

Būtent tokia yra KTU „Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijų“ programa. Šios programos absolventės Skaistės patirtis rodo, kad net ir neturint aiškios vizijos prieš studijas, pasirinkta kryptis gali padėti ją atrasti palaipsniui. Studijų metu įgyti įgūdžiai ir patirtys tampa tvirtu pagrindu žengiant į darbo rinką, o pati komunikacijos sritis išlieka aktuali, nors yra nuolat kintanti.

Kauno technologijos universitetas (KTU), surinkęs 56,36 balo, išlaiko tvirtas pozicijas nacionaliniame kontekste ir išlieka stipriausiu inžineriniu universitetu tarp 15 vertintų valstybinių ir privačių aukštųjų mokyklų. Stabilūs rezultatai pagrindžia ne tik nuoseklų universiteto veiklos kokybės gerinimą, bet ir lankstumą gebant prisitaikyti prie augančios konkurencijos bei kintančių vertinimo metodikų.

KTU nuosekliai stiprina poziciją viename svarbiausių kriterijų, kuris apima mokslo, meno ir (ar) sporto veiklą bei kuriamą pridėtinę vertę šalies ūkiui.

Būtent šioje srityje fiksuojamas didžiausias KTU balų augimas, lyginant su kitais kriterijais ir kitais Lietuvos universitetais, o tai rodo stiprėjantį universiteto poveikį šalies ekonomikos ir inovacijų ekosistemos vystymui.

„KTU nuosekliai stiprina savo pozicijas strategiškai svarbiausiose srityse – mokslo ir inovacijų veikloje, bendradarbiavime su verslu bei studijų kokybėje. Tai leidžia universitetui ne tik išlaikyti lyderio pozicijas tarp technologinių universitetų Lietuvoje, bet ir kryptingai didinti savo konkurencingumą tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje“, – sako KTU Strategijos stebėsenos ir kokybės skyriaus projektų vadovė Agnė Latvelė.

KTU trečius metus iš eilės išlaiko lyderio pozicijas technologijos mokslų srityje pagal įskaitytus formaliojo vertinimo mokslo darbus. Taip pat KTU pirmauja pagal 2024 m. vykdytų taikomosios mokslo veiklos ir eksperimentinės plėtros projektų apimtį bei meno veiklos užsakymų vertę šalies fiziniams ir ūkio subjektams.

Aukšti rezultatai šiuose rodikliuose atspindi aktyvų ir rezultatyvų universiteto bendradarbiavimą su verslu ir pramone, viešuoju sektoriumi ir nevyriausybinėmis organizacijomis sudarant prielaidas efektyviam žinių perdavimui, technologijų vystymui ir inovacijų kūrimui.

Tarptautiniu mastu KTU taip pat demonstruoja stiprias mokslines ambicijas – universitetas užima antrąją vietą Lietuvoje pagal vykdomų tarptautinių mokslo programų projektų vertę. Tai atspindi didėjantį universiteto įsitraukimą į tarptautinius tyrimų tinklus, tikslinį ir strategiškai apgalvotą tarptautinių partnerysčių vystymą bei gebėjimą sėkmingai konkuruoti dėl tarptautinio finansavimo.

Reikšmingą vietą bendrame reitingų vertinime užima ir kitas svarbus kriterijus – alumnų kuriama pridėtinė vertė bei darbdavių vertinimai. Naujausi darbdavių apklausos rezultatai patvirtina, kad KTU absolventai yra vertinami kaip vieni geriausiai parengtų Lietuvoje. Studijų kokybė užtikrina sklandų absolventų įsiliejimą į darbo rinką ir jų konkurencingumą, o tai stiprina universiteto reputaciją tiek tarp darbdavių, tiek plačioje visuomenėje.

Kito kriterijaus – esamo ir ateities akademinio personalo – kontekste KTU išsiskiria pirmaujančia pozicija pagal mokslo ir meno daktarų santykį su visais dėstytojais. Šis kriterijus atspindi gebėjimą KTU kurti aukštą studijų ir mokslo rezultatų kokybę, pagrįstą stipria akademine kompetencija. Taip pat – galimybes generuoti didesnę pridėtinę vertę studentams, nuo pažangiausių žinių perdavimo iki įtraukimo į realius tyrimus.

Sutelkta akademinė kompetencija per žinias ir inovacijas padeda sustiprinti universitete kuriamų rezultatų poveikį visuomenei, verslui ir viešajam sektoriui, o tai – tvarios inovacijų ekosistemos pagrindas.

Šiais metais Lietuvos universitetai buvo vertinami pagal 43 skirtingus parametrus, sugrupuotus į penkias pagrindines kriterijų grupes: I – mokslo, meno ar sporto veikla bei pridėtinė vertė šalies ūkiui (35 taškai), II – alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai (30 taškų), III – studentai ir studijos (20 taškų), IV – konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje (10 taškų) ir V – esamas ir ateities akademinis personalas (5 taškai).

„ROBINZONO KRUZO NUOTYKIAI“ (12-15 m. vaikams)

Vasaros dienos stovykla „Robinzono Kruzo nuotykiai“ jau tapo gražia tradicija – šiemet ji rengiama trečią kartą. Ankstesniais metais stovyklautojai sukaupė ne tik gausybę smagių įspūdžių, bet ir naujų patirčių, draugysčių bei atradimų. KTU alumnų centras kartu su asociacija džiaugiasi galėdami tęsti šią iniciatyvą ir kviečia jūsų vaikus prie nuotykių stovykloje prisijungti ir šią vasarą.

Stovykla vyks (galima rinktis vieną stovyklos pamainą arba dalyvauti abiejose, nes jų programos skirsis):

• Liepos 13–17 d.
• Rugpjūčio 3–7 d.

Daugiau informacijos registracijoje: https://forms.cloud.microsoft/e/Rft20ZHD5A

Kauno technologijos universitetas (KTU) augina ir ugdo ne tik inžinierius, bet ir lyderius, gebančius prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos. Vienas tokių – ilgametę patirtį sukaupęs KTU alumnas Rimantas Serva, kurio profesinis kelias prasidėjo dar sovietmečio gamykloje, o šiandien tęsiasi tarptautiniuose inovacijų projektuose, verslo tarybose bei regiono plėtros iniciatyvose. 

Plačiau apie savo pasirinkimus, patirtis ir sprendimus pasakoja pats verslo ir inovacijų ekspertas R. Serva, kurio istorija atskleidžia, kaip nuoseklus darbas ir smalsumas padeda ne tik prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, bet ir kurti ilgalaikę vertę tiek verslui, tiek visuomenei.

– Kaip po studijų KTU prasidėjo Jūsų profesinis kelias ir kokie pokyčiai Jūsų laukė Lietuvai atgavus nepriklausomybę?

Baigęs KTU, šešerius metus dirbau Panevėžio tiksliosios mechanikos gamyklos Automatizacijos ir mechanizacijos skyriuje inžinieriumi konstruktoriumi. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo gamykla, kurios veikla buvo glaudžiai susieta su SSRS pramone, užsidarė. Tai buvo sudėtingas laikas, kai savarankiškai teko mokytis rinkos ekonomikos dėsnių ir ieškoti savo vietos „po saule“. Paskutiniajame XX a. dešimtmetyje eksperimentų ir bandymų keliu supratau, kaip veikia prekyba bei galutinai apsistojau leidybos srityje.

– Kas paskatino Jus pereiti į tarptautinių projektų sritį ir kaip atsidūrėte Lietuvos inovacijų centre?

Nors mano veikla beveik neišsiplėtė už Lietuvos ribų, visada norėjau dirbti tarptautiniu mastu. Tuo metu, kai dar nedaug žmonių mokėjo anglų kalbą ir naudojosi kompiuteriais, aš šioje srityje jau buvau pažengęs, todėl tai tapo mano pranašumu. 2003 m. pradėjau dirbti Lietuvos inovacijų centre, kur iki šiol esu projektų ekspertas. Ši veikla man patinka, nes ji nuolat kinta – kiekvienas projektas skirtingas, todėl tenka nuolat mokytis ir tobulėti.

– Kaip nusprendėte įsitraukti į įvairias verslo ir regiono plėtros iniciatyvas Panevėžyje?

Man visada buvo svarbu prisidėti prie savo miesto ir regiono vystymosi, todėl natūraliai įsitraukiau į įvairias veiklas. Esu Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos valdybos narys, ilgus metus buvau ir direktorius, Panevėžio miesto verslo tarybos bei regiono plėtros tarybos narys, taip pat – mero visuomeninis patarėjas. Tai galimybė dalintis sukaupta patirtimi ir padėti formuoti sprendimus, turinčius įtakos verslui ir bendruomenei.

– Kaip atsirado galimybė vesti televizijos laidas apie verslą ir ką Jums reiškia narystė Panevėžio LIONS klube?

Keletą metų vedžiau verslui skirtas laidas vietinėse televizijose – „Aukštaitijos TV“ ir „Gerų naujienų TV“. Ši veikla leido man dalintis žiniomis su platesne auditorija ir tapti labiau matomu bendruomenėje. Manau, kad dėl šio aktyvumo buvau matomas ir, be kita ko, pakviestas prisijungti prie Panevėžio LIONS klubo – organizacijos, kurios veikla remiasi bendruomeniškumu, pagalba kitiems ir stipriomis vertybėmis. Čia turiu galimybę dalintis idėjomis, prisidėti prie prasmingų labdaros projektų ir kurti realų pokytį.

– Iš kur kilo Jūsų pomėgis orientavimosi sportui ir kaip ši veikla tapo tokia svarbi Jūsų gyvenime?

Nuo vaikystės turiu didelį pomėgį – orientavimosi sportą. Tai mano hobis ir laisvalaikio praleidimo būdas. Kadangi suprantu, kad svarbu ne tik gauti, bet ir duoti, šioje srityje esu aktyvus kaip Lietuvos orientavimosi sporto federacijos generalinis sekretorius.

– Kaip manote, kokį vaidmenį universitetai, tokie kaip KTU, gali atlikti sprendžiant globalias pramonės problemas, tokias kaip gamybos efektyvumo didinimas ar anglies dvideginio mažinimas?

KTU, kaip inovacijų lyderis Lietuvoje, gali atlikti itin svarbų vaidmenį kuriant sprendimus globalioms pramonės problemoms. Universitetas gali skatinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą, vykdyti praktinės naudos turinčius mokslinius tyrimus ir ugdyti specialistus, gebančius integruoti tvarumo principus bei inovatyvius technologinius sprendimus į pramonės procesus.

– Kaip Lietuvos inovacijų centras prisideda prie globalių inovacijų tendencijų kūrimo ir pritaikymo vietinėje pramonėje?

Lietuvos inovacijų centras aktyviai tarpininkauja tarp mokslinių tyrimų institucijų ir pramonės, užtikrindamas naujausių inovacijų pritaikymą vietiniu mastu. Šis procesas apima naujų technologijų adaptavimą, eksporto galimybių stiprinimą bei mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumo didinimą globalioje rinkoje.

– Kaip jūsų, kaip Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos valdybos nario, veikla prisideda prie pramonės konkurencingumo stiprinimo globalioje rinkoje?

Mano veikla asociacijoje leidžia skatinti vietinių įmonių bendradarbiavimą, dalintis gerosiomis praktikomis ir inicijuoti projektus, kurie didina mūsų regiono pramonės konkurencingumą. Organizuojame įvairius seminarus, mokymus bei skatiname įmonėse naujų technologijų diegimą.

– Kokias inovacijų sritis Lietuvoje matote kaip perspektyviausias pasauliniame kontekste, ypač inžinerijos ir gamybos srityse?

Perspektyviausiomis laikyčiau gamybos automatizavimą, dirbtinio intelekto sprendinių diegimą, atsinaujinančią energetiką ir žiedinę ekonomiką. Šios sritys ne tik atitinka globalias tendencijas, bet ir suteikia Lietuvai galimybę tapti viena iš inovacijų lyderių Europoje.

– Kaip manote, kokią pridėtinę vertę studentams sukuria mecenatų skiriamos stipendijos – ne tik lokaliai, bet ir globalios konkurencijos kontekste?

Mecenatų stipendijos suteikia studentams ne tik finansinę paramą, bet ir motyvaciją siekti aukštesnių rezultatų. Tai padeda ugdyti talentus, kurie tampa lyderiais globalioje rinkoje ir skatina studentus grąžinti savo žinias bei patirtį vietinei pramonei.

– Kokius globalius iššūkius ar galimybes matote inžinerijos studijų srityje ir kaip universitetai turėtų prisitaikyti prie kintančių pramonės poreikių?

Didžiausi iššūkiai yra spartėjanti skaitmenizacija, dirbtinio intelekto integracija ir tvarumo reikalavimai. Universitetai turėtų diegti lankstesnes mokymo programas, orientuotas į problemų sprendimą, taip pat glaudžiai bendradarbiauti su pramonės įmonėmis, siekiant užtikrinti absolventų pasirengimą darbo rinkai.

– Kaip jūsų patirtis Lietuvos inovacijų centre padeda spręsti problemas, tokias kaip inovacijų pritaikymas mažose ir vidutinėse įmonėse?

Lietuvos inovacijų centre daugiausia dėmesio skiriame mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) švietimui, inovacijų finansavimo galimybių bei tarptautinių partnerių paieškai. Veikiame kaip tarpininkai, padedantys įmonėms suprasti, kaip naujoves pritaikyti praktikoje ir taip didinti savo veiklos efektyvumą.

– Kaip įsivaizduojate pramonės ir universitetų partnerystės plėtrą per ateinančius 10 metų?

Pastaraisiais metais pasaulis keičiasi taip greitai, kad prognozuoti tampa vis sunkiau. Norėtųsi, kad partnerystė taptų dar labiau orientuota į bendrų projektų kūrimą, ypač automatizavimo, skaitmeninimo ir tvarumo srityse. Taip pat būtina skatinti įvairias tarptautines bendradarbiavimo iniciatyvas.

– Kaip vertinate dabartinį bendradarbiavimą tarp akademinės bendruomenės ir verslo sektoriaus Lietuvoje? Kur dar yra galimybių tobulėti?

Bendradarbiavimas tarp akademinės bendruomenės ir verslo Lietuvoje jau yra pažengęs ir teigiamai vertinamas, bet vis dar yra kur tobulėti. Ypač svarbu stiprinti praktinio mokymo programas, skatinti doktorantų įsitraukimą į verslo projektus ir gerinti abipusę komunikaciją bei suderinti abipusius šių sektorių lūkesčius.

– Kokios Jūsų, kaip KTU alumno, vertybės ar principai įkvepia prisidėti prie universiteto bendruomenės?

Man svarbu dalintis sukaupta patirtimi ir atsidėkoti už tai, ką gavau studijuodamas KTU. Tai stiprina bendruomenės ryšius ir skatina naująją kartą ne tik mokytis, bet ir būti aktyviais visuomenės bei pramonės pokyčių dalyviais.

Kiekvieną pavasarį KTU „Santakos“ slėnyje vykstanti paroda-konkursas „Technorama“ suburia technologijų kūrėjus, startuolius ir inovacijų entuziastus iš visos Lietuvos bei užsienio. Šiemet, gegužės 27 d., jaunųjų talentų lauks net 12 tūkst. eurų prizinis fondas, o drąsiausi savo idėjas pristatys „Pitch Battle powered by Nordclinic“ scenoje.

Parodą „Technorama“ organizuojanti startuolių inkubatoriaus KTU „Startup Space“ komanda teigia, kad šis renginys neretai tampa pirmuoju tramplinu į tolimesnį idėjos vystymą.

„Tai pirmoji proga kūrėjams viešai pristatyti savo produktą ar technologiją, todėl natūralu, kad žengti šį žingsnį ne visada lengva. Mūsų komanda yra pasirengusi atsakyti į visus potencialiems dalyviams kylančius klausimus – nuo prisistatymo parodoje iki prototipo vystymo strategijos“, – drąsina būsimus dalyvius vienas iš parodos organizatorių, KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) startuolių inkubatoriaus „Startup Space“ verslumo ugdymo projektų vadovas Tomas Proscevičius.

Anot KTU „Startup Space“ atstovės Justinos Kateivaitės, komandos, norinčios po renginio nuosekliai vystyti savo sprendimą ir sulaukti mentorių pagalbos, kviečiamos prisijungti prie KTU startuolių inkubatoriaus, orientuoto į ankstyvosios stadijos produktus ir ambicingas komandas.

Inovacijos – pagrindinio renginio partnerio kasdienybė

Šiemet pagrindiniu „Technoramos“ partneriu tapo chirurgijos klinika „Nordclinic“. Klinikos veikla glaudžiai susijusi su pažangiausiais medicinos technologiniais sprendimais, o aktyvus įsitraukimas į inovacijų ekosistemos stiprinimą, rodo, kad prisijungimas prie vieno ilgiausiai Lietuvoje organizuojamų jaunąją kūrėjų kartą skatinančių renginių buvo natūralus žingsnis.

Pagrindinio renginio partnerio vardu pavadinta idėjų pristatymo scena „Pitch Battle powered by Nordclinic“ tradiciškai suburs drąsiausius dalyvius, pasiryžusius garsiai pristatyti savo idėjas. Inovacijų kūrėjai scenoje vos per kelias minutes turės įtikinti vertinimo komisiją, kad jų vystomas sprendimas turi didžiausią potencialą ir yra vertas pagrindinio prizo.

„Tai – ne tik kova dėl prizų, bet ir galimybė būti pastebėtiems rinkos lyderių, kadangi vertinimo komisijoje dalyvauja Lietuvos verslo profesionalai, investavimo fondų atstovai ar akademinės bendruomenės nariai“, – apie vertes kalbėjo parodos rengėjai.

Dėmesio centre – dirbtinis intelektas

2026-ųjų technologijų paroda-konkursas ypatingą dėmesį skirs ir vienai aktualiausių šiandienos temų – dirbtiniam intelektui (DI):

„Sparčiai besivystančios DI technologijos keičia ne tik verslą, bet ir mūsų kasdienius sprendimus, todėl renginyje bus pristatomi sprendimai, atskleidžiantys šios srities potencialą skirtinguose sektoriuose“, – pristatė „Technoramos“ organizatoriai.

Ši tema atsispindės ne tik eksponuojamose inovacijose, bet ir renginio erdvėse – Dirbtinio intelekto kompetencijų centro „SustAInLivWork“ iniciatyva renginyje įsikurs laisvalaikio zona, kurią visi parodos dalyviai, verslo atstovai bei lankytojai galės naudoti kaip platformą idėjų generavimui ir profesionalių partnerysčių mezgimui.

„SustAInLivWork“ – tai pirmasis tokio pobūdžio kompetencijų centras Lietuvoje, sistemingai telkiantis DI žinias ir kompetencijas iš keturių stiprių šalies universitetų, bendradarbiaujant su pažangiais partneriais iš Vokietijos ir Suomijos.

Renginio sėkmės garantas – solidus partnerių užnugaris

Vienas ryškiausių šių metų „Technoramos“ akcentų – gausus partnerių būrys, prisidedantis prie renginio įgyvendinimo ir sėkmės ekspertine parama bei finansiniu indėliu.

Šiais metais prizinis fondas partnerių dėka jau pasiekė dvylika tūkstančių eurų.

„Vertiname partnerius, kurie tiki jaunųjų kūrėjų potencialu ir prie renginio prisideda ne tik prizais, bet ir savo laiku, ekspertinėmis įžvalgomis bei patirtimi. Dalis jų su „Technorama“ yra jau ne vienus metus, o tai tik patvirtina šio renginio reikšmę Lietuvos inovacijų ekosistemai“, – teigė viena renginio organizatorių, KTU „Startup Space“ atstovė Vaida Morkūnaitė-Mačiulienė.

Partneriai taip pat aktyviai įsitraukia į vertinimo procesą ir patys sprendžia, kuriems projektams skirti savo įsteigtus prizus. Kiekvienas jų remiasi skirtingais prioritetais: vieniems svarbiausios technologinės naujovės, kiti ieško sprendimų, kuriančių socialinę vertę, o dar kiti vertina kūrybiškumą ar idėjos augimo potencialą.

Šiais metais prie renginio sėkmės prisideda ir vertingus prizus geriausiems darbams steigia programinės įrangos kūrimo įmonė „Aardvark“, didžiausia augintinių maisto gamintoja Baltijos ir Skandinavijos šalyse „Mars Lietuva“, gynybos technologijų įmonė „Unmanned Defense Systems“ bei pasaulinė automatizavimo technologijų lyderė „Festo Lietuva“.

Piniginiais prizais jaunuosius kūrėjus skatina Europos kosmoso agentūros verslo inkubavimo centras „ESA BIC Lithuania“, KTU alumnų asociacija bei Dirbtinio intelekto kompetencijų centras „SustAInLivWork“.

Šių metų registracija į parodą jau atvira visiems, norintiems pristatyti savo kuriamus sprendimus. Registruotis galite iki gegužės 11 d. adresu technorama.ktu.edu.

Kviečiame dalyvauti Kauno technologijos universiteto (KTU) magistrantūros studijų pristatymo renginyje „Master the Universe“, kuris vyks 2026 m. balandžio 11 d. nuo 11:00 iki 14:00 val., „Mokslo saloje“, Kaune.

Šis renginys skirtas visiems, norintiems plačiau susipažinti su KTU siūlomomis antrosios pakopos studijų programomis, jų turiniu, aktualumu šiuolaikinėje darbo rinkoje bei tolesnės profesinės raidos galimybėmis. Renginio metu kiekvienas fakultetas pristatys savo studijų programas, išskirtinumus bei atsakys į dalyviams rūpimus klausimus. Taip pad turėsime porą pranešimų apie karjerą ir antrosios pakopos studijų pasirinkimus, bei DI daromą įtaką mokymuisi šiandien.

Dalyvavimas renginyje yra nemokamas, tačiau būtina registracija. Užsiregistravusieji el. paštu gaus prisijungimo nuorodą bei detalesnę informaciją apie renginio eigą.

Registracijos forma: KTU Magistrantūros diena: Master the Universe 2026 – Fill out form

Tikime, kad šis renginys suteiks vertingų įžvalgų ir prisidės prie tikslingo sprendimo planuojant tolimesnį akademinį ar profesinį kelią.

Kviečiame skirti 1,2% GPM paramą KTU alumnų mokslinei veiklai, tyrimams, socialinių ir kitų inovacijų kūrimui.

Kaip 1,2 % GPM paskirti Alumnų asociacijai?

Norėdami paskirti dalį sumokėtų gyventojų pajamų mokesčiui pildoma FR0512 formos 3 versija:

Norėdami paskirti dalį sumokėtų gyventojų pajamų mokesčiui pildoma FR0512 v.5 forma:

1. Prisijunkite prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS).
2. Viršutiniame EDS meniu pasirinkite „Deklaravimas“.
3. Kairiajame vertikaliame skydelyje pasirinkite „Pildyti formą“.
4. Pasirinkite „Prašymas skirti paramą”.
5. Užpildykite FR0512 v.5 formą.
6. KTU Alumnų asociacijos paramos gavėjo identifikacinis numeris (kodas) – 302693353.

Paramos skyrimo vedlį galite rasti čia.

Prašymą skirti 1,2 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio galima pateikti internetu elektroninėje deklaravimo sistemoje arba per e.VMI mobiliąją aplikaciją.

Prašymai priimami iki 2026 m. gegužės 2 d.