Įrašai

Pristatome vasario mėnesio programos „9 fakultetai – 9 mėnesiai“ (#9F9M) dalyvį – KTU Statybos ir architektūros fakultetas.

10 įdomių faktų apie #KTUSAF:

KTU SAF – vienintelis fakultetas Lietuvoje, kuriame architektai mokosi kartu su statybos inžinieriais, kuria bendrą jungtinį projektą bei mokosi bendradarbiauti.

KTU SAF Architektūros studijoms daugiau nei 100 metų. Architektūros katedra, kaip atskiras vienetas, pirmą kartą minima 1922 m. kovo 24 d. patvirtintame Lietuvos universiteto statute. Iki 1971 m., mūsų universitete dirbo ir dėstė tokie žymūs meno ir mokslo veikėjai kaip doc. K. Šimonis, prof. A. Žmuidzinavičius.

Jau kelis dešimtmečius KTU Statybos ir architektūros fakultetas kartą per metus sukviečia geriausiai pieštukus valdančius 10-12 klasių moksleivius į prof. A. Žmuidzinavičiaus garbei rengiamą piešimo olimpiadą. Tai puiki galimybė išbandyti save prieš stojamuosius egzaminus!

Kartu su partneriais iš Didžiosios Britanijos „Class of your own“ moksleiviams taip pat yra organizuojama projektu grįsto mokymosi programa „Design. Engineer. Construct! Lithuania“ (DEC LT), kurios metu dalyviai, dirbdami komandomis, visus metus kuria projektą, turi tarpines peržiūras, ekskursijas, o juos konsultuoja profesionalai, dėstytojai bei studentai.

2024 metais pirmą kartą buvo suorganizuota KTU SAF studentų darbų paroda „Architekto keliu“, kurioje buvo pristatyti KTU Architektūros mokykloje studijuojančių pirmo–penkto kurso architektūros ir statybos inžinerijos studentų darbai. Prie parodos idėjos ir dizaino kūrimo prisidėjo 10 architektūros studentų!

Lietuvos ištvermės sportininkas, keliautojas, KTU SAF alumnas, 2022 metais specialia irkline valtimi perplaukė Atlanto vandenyną. 2024 metais, sausio mėnesį, per KTU SAF Alumnų susitikimą buvo rodomas šios kelionės filmas „Irklais per Atlantą“, o premjeroje dalyvavo ir pats Aurimas.

Statybos ir architektūros fakultete veikia studentų atstovybė „Statius“, kuri tiek rūpinasi studentų gerove, tiek ir kasmet organizuoja tradicinius renginius studentams ir ne tik.

Fakultetas siūlo studijų programas, kuriose taikomi pažangūs studijų metodai ir inovatyvios technologijos. Fakultete plėtojami technologijos ir humanitarinių mokslų bei menų tyrimai, kuriuos vykdo apie 100 pedagogų ir mokslo darbuotojų, organizuojamos kasmetinės mokslinės konferencijos.

2024 metais KTU SAF buvo atidaryta Baltijos šalyse unikali auditorija „InfinityLab“, kurioje įrengtas 180 laipsnių ekranas su projekcija ant grindų, pritaikytas rodyti erdvinį vaizdą. Ši įranga leidžia virtualiai persikelti visai studentų grupei į statybų aikštelę, stebėti įvairius procesus, pasivaikščioti ir analizuoti studentų ar profesionalų paruoštus 3D modelius ar kitus projektus.

Fakultete taip pat veikia Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centras ir Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centras.

Vasario mėnesį pakviesime KTUSAF alumnus, KTU alumnus, KTU bendruomenės narius sugrįžti į Statybos ir architektūros fakultetą!

Apie sugrįžtuves paskelbsime netrukus. Sekite KTU Alumni naujienas.

Paskutinį sausio trečiadienį KTU alumnai ir jų draugai susirinko mados namuose „LeKeckas“, kur dizaineris, KTU alumnas Kestutis Lekeckas pristatė tvarią vyrišką madą, kostiumo istoriją, individualaus dizaino subtilybes ir jo simboliką.

Jis dalijosi įžvalgomis apie kūrybos procesą, pasakojo apie 2024 m. „French Fashion Award“ auksu įvertintus tvarius vyriškus kostiumus bei jų kūrimo filosofiją.

Ypatingą susidomėjimą renginys sukėlė vyrams – jie turėjo galimybę ne tik sužinoti apie siuvimo technikas, bet ir patys iš arti apžiūrėti audinių įvairovę, paliesti skirtingas medžiagas bei vietoje pasimatuoti Kęstučio kurtus drabužius. Ne vienas dalyvis išėjo susižavėjęs ir pažadėjo sugrįžti, kai prireiks kokybiško, išskirtinio kostiumo.

Kostiumas – vienas sudėtingiausių siuvinių, kuriam pasiūti reikia net 50 detalių!

Dėkojame Kęstučiui už šiltą KTU alumnų priėmimą mados namai lekeckas (aprangos dizaino studija)!

Kauno technologijos universitetas (KTU) siekia užtikrinti mokslinės veiklos ir technologinės plėtros kokybę, atitinkančią pirmaujančių Europos ir pasaulio universitetų standartus. KTU Medžiagų mokslo institutas yra viena moderniausių mokslo institucijų Lietuvoje, priklausanti tarptautiniam „EuroNanoLab“ tinklui, kuris jungia 44 švariuosius kambarius 14-oje Europos šalių. Kaip „Europos Horizontas“ programos finansuojamo projekto RIANA vykdytojas, KTU siūlo 130 kvadratinių metrų ISO5 klasės švariojo kambario darbo erdvę, taip pat pažangias technologines ir analitines paslaugas, užtikrinančias aukščiausią mokslinių tyrimų lygį.

Universiteto inovatyvūs sprendimai ir glaudus bendradarbiavimas su universitetais, turinčiais analogiškus švariuosius kambarius, įtvirtina KTU tarptautinį prestižą bei stiprina mokslo ir pramonės bendradarbiavimą. Tokios pažangios technologijos padės įgyvendinti šalies lustų gamybos planus ir paruošti būtinus specialistus.

Apie tai, kas yra švarusis kambarys (angl. cleanroom), kokia jo paskirtis ir kokių sričių specialistai jame dirba kalbamės su KTU Medžiagų mokslo instituto Nano ir mikrolitografijos mokslo laboratorijos vyresniuoju mokslo darbuotoju Mindaugu Juodėnu.

– Papasakokite, kas yra švarusis kambarys ir kam jis skirtas?

Dirbant su mikro ir nanoobjektais svarbūs ne tik tipiniai aplinkos parametrai, tokie kaip temperatūra, slėgis, drėgmė, bet ir įvairių dalelių koncentracija ore. Dulkė, kurios dydis gali būti nuo kelių nanometrų iki kelių mikrometrų, nusėdusi ant gaminamo ar analizuojamo paviršiaus, gali sugadinti ištisą nanoobjektų masyvą ar pakeisti paviršiaus savybes.

Sparčiai vystantis mikroelektronikos ir nanotechnologijų sritims atsirado būtinybė šias sąlygas valdyti standartizuotai. Tokios specializuotos patalpos vadinamos švariaisiais kambariais ir dažniausiai yra naudojamos puslaidininkių, farmacijos, biotechnologijų bei panašiose srityse, kur itin svarbu užtikrinti procesų patikimumą ir atkartojamumą. Jų dydis gali varijuoti nuo kelių dešimčių iki tūkstančių kvadratinių metrų ir juose siekiama sutalpinti maksimalų kiekį technologinės bei analitinės įrangos.

– Kas gali naudotis švariuoju kambariu ir kokios technologinės paslaugos jame teikiamos?

 

KTU „Santakos“ slėnyje esančiu švariuoju kambariu gali naudotis visi KTU bendruomenės nariai ir išorės užsakovai iš akademinio bei pramonės sektorių, pasinaudoję atvirąja prieigos sistema APCIS. Šiuo kambariu rekomenduojama naudotis tikslingai, o visi nauji naudotojai privalo išklausyti darbo švariuosiuose kambariuose kursus.

Patalpose yra įdiegta KTU MMI prižiūrima puslaidininkių nanogamybos technologijoms pritaikyta įranga – litografijos, reaktyviojo joninio ėsdinimo, vakuuminio plonų sluoksnių formavimo ir kitos sistemos. Taipogi ten yra analitinės įrangos, tokios kaip atominių jėgų, skenuojančių elektronų ir optiniai mikroskopai. Darbui su chemikalais įrengta atskira patalpa su šlapiaisiais darbastaliais (angl. wetbench).

– Kaip ISO5 (100 klasės) švaros standartus atitinkančios patalpos prisideda prie KTU konkurencingumo ir lygiavimosi su kitais Europos universitetais?

Pagal ISO 14644-1 standartą, švarumo klasė nurodo leistiną dalelių, didesnių kaip 0,1 µm, kiekį viename kubiniame metre išreikštą dešimtainiu logaritmu. Pavyzdžiui, ISO5 švarumo klasė reiškia, kad švariajame kambaryje gali būti ne daugiau nei 100 tūkst. tokių dalelių kubiniame metre. Palyginimui, įprastoje laboratorijoje gali būti iki 35 mln. dalelių, kurių dydis yra didesnis kaip 0,5 µm, o dalelių, kurių dydis viršija 0,1 µm – dar daugiau.

Daugelis pirmaujančių technologijų universitetų, tokių kaip MIT, Stanford, turi švariuosius kambarius, kurių klasė svyruoja tarp ISO4 ir ISO7. Šie kambariai yra laikomi itin reikšminga infrastruktūros dedamąja, į juos investuojama daug lėšų, nes čia atliekami aukščiausio lygio moksliniai tyrimai nanotechnologijų, lustų gamybos, energetikos, duomenų komunikacijų, šviesos technologijų, kvantinių kompiuterių ir kitose srityse, kurių neįmanoma vykdyti tradicinėse laboratorijose.

Švarieji kambariai tampa ir bendradarbiavimo centru kitoms institucijoms, neturinčioms tokių patalpų. Be to, jų turėjimas pritraukia talentingus nanotechnologijomis besidominčius studentus.

– Kokie yra pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama eksploatuojant švarųjį kambarį?

Esminis iššūkis eksploatuojant švarųjį kambarį yra taršos kontrolė, nes net menkiausi nukrypimai gali sugadinti visą eilę atliekamų tyrimų bei gaminamą produkciją. Privalome nuolat stebėti aplinkos parametrus ir greitai reaguoti į bet kokius pokyčius. Be to, būtina reguliariai prižiūrėti patalpas: keisti filtrus, valyti sienas ir lubas, pasirūpinti tiekiamo vandens švarumu, skalbti aprangą.

Darbas su studentais taip pat kelia iššūkių, nes jie nuolat keičiasi, todėl pastoviai reikia apmokyti naujus, užtikrinant saugų darbą tiek jiems, tiek tinkamą švariojo kambario aplinką.

– Kaip švariajame kambaryje užtikrinamas švaros lygis ir kokie yra galimi jo palaikymo sunkumai?

Norint švariojoje patalpoje sumažinti pašalinių dalelių koncentraciją ir palaikyti švaros lygį, oras nuolat filtruojamas per kambario lubose įrengtus didelio efektyvumo filtrus. Patalpoje sukuriamas padidintas slėgis, apsaugantis nuo dalelių patekimo iš išorės. Taip pat naudojama speciali įranga ir baldai, generuojantys minimalų dalelių kiekį.

Čia nepageidaujamas įprastas popierius, pieštukai ir kai kurių natūralių pluoštų audiniai. Vis dėlto, pagrindinis pašalinių dalelių šaltinis yra žmogus, kurio veikla per minutę gali išskirti milijonus dalelių. Jos kyla iš odos ir aprangos, o jų kiekis priklauso nuo žmogaus judėjimo greičio bei darbo intensyvumo. Siekiant sumažinti taršą, personalas į švarųjį kambarį patenka ir iš jo išeina tik per specialias zonas, dažnai su „oro dušu“, ir dirba dėvėdami specialius rūbus, kepures, kaukes, pirštines bei batus.

– Kokių specifinių kompetencijų reikia personalui, dirbančiam švariajame kambaryje, siekiant išvengti eksploatacinių problemų?

Švariajame kambaryje dirbantys darbuotojai turi gerai išmanyti standartizuotus darbo protokolus, tokius kaip apsirengimo, nusirengimo ir švaros palaikymo taisyklės. Personalas turi suprasti taršos šaltinius ir gebėti juos efektyviai pašalinti, mokėti naudotis esančia įranga ir medžiagomis.

Darbuotojai yra apmokomi, ypatingai dėl cheminės saugos užtikrinimo, nes išsiliejus cheminėms medžiagoms, dėl intensyvios oro cirkuliacijos, garai gali greitai išplisti po visą patalpą. Tam įrengti įvairių dujų, įskaitant deguonies, jutikliai, perspėjantys apie pavojų vaizdiniais ir garsiniais signalais.

– Kokie yra pagrindiniai RIANA ir kitų projektų, vykdomų švariajame kambaryje, ypatumai?

RIANA (angl. Research Infrastructure Access for Nanoscience and Nanotechnology) – tai „Europos Horizontas“ programos finansuojamas projektas, apjungiantis nanomokslų ir nanotechnologijų tinklus. Juo siekiama sukurti vieno langelio prieigą prie specializuotos įrangos, tokios kaip sinchrotronai, elektronų lazeriai, joninės spinduliuotės ir neutronų šaltiniai, elektroninės mikroskopijos centrai, lazerių centrai, minkštųjų medžiagų tyrimų centrai bei švarieji kambariai.

Šis projektas išsiskiria tuo, kad nėra susietas su konkrečia tyrimų tema. KTU švariajame kambaryje buvo vykdomi įvairūs ES ir nacionalinėmis programomis finansuojami projektai, susiję su mikro ir nanoobjektų gamyba fotonikos, elektronikos, jutiklių ir kitomis sritimis.

– Kiek laiko per dieną personalas praleidžia švariajame kambaryje?

Įprastai darbuotojai švariajame kambaryje praleidžia iki 3–4 valandų per dieną ir nors laikas patalpoje nėra ribojamas, darbuotojams vis tiek reikia bent trumpam išeiti, pavyzdžiui, atsigerti vandens. Švarusis kambarys veikia nuolat, priešingu atveju būtų prarasta oro kokybė, o jos atstatymas trunka gana ilgai.

– Kaip KTU švarusis kambarys prisideda prie tarptautinių projektų sėkmės, tokių kaip RIANA?

Turint ISO5 švariąsias patalpas KTU tapo konkurencingesniu tarptautiniuose projektuose, kas leido prisijungti prie EuroNanoLab tinklo ir dalyvauti „Europos Horizontas“ projekte RIANA. Švariojo kambario priežiūra ir įrangos naudojimas atspindi universiteto supratimą apie aplinkos sąlygų svarbą patikimiems moksliniams tyrimams.

– Kokią naudą gauna KTU, būdamas EuroNanoLab tinklo dalimi?

Dabar universitetas turi prieigą prie partnerių universitetų švariuosiuose kambariuose esančios infrastruktūros ir sukauptos patirties, kas leidžia KTU mokslininkams naudotis aukščiausios klasės įranga, plėsti bendradarbiavimą ir dalyvauti tarptautiniuose projektuose. Tai taip pat padeda viešinti KTU pasiekimus nanotechnologijų srityje ir pritraukti talentingus mokslininkus bei studentus.

– Kaip priklausymas EuroNanoLab tinklui padeda KTU dalintis patirtimi su kitais Europos universitetais?

EuroNanoLab siekia skatinti universitetų narių bendradarbiavimą ir dalijimąsi patirtimi per bendrus tyrimus, mokymus ir dirbtuves. Tai padeda mokslininkams ir studentams mokytis dirbti su nanogamybos įranga, dalintis žiniomis ir standartizuoti procesus, kad tyrimai galėtų būti atkartojami skirtingose institucijose.

– Kokios galimybės atsiveria KTU mokslininkams bendradarbiaujant su EuroNanoLab tinklo nariais?

KTU mokslininkai gali bendradarbiauti su EuroNanoLab nariais kuriant tyrimus, publikacijas ir dalyvaujant didelės apimties ES finansuojamuose projektuose. Komandos gali būti tarpdalykinės, apimančios elektronikos, medžiagų mokslo, biotechnologijų ir fotonikos sritis. Taip pat bendradarbiaujama kuriant naujus prietaisus ir medžiagas bei vykdomos mobilumo programos, skatinančios ryšius tarp institucijų.

Kviečiame registruotis į 2024 – 2025 m. m. pavasario semestro modulius, kuriuose galite dalyvauti stebėtojo teisėmis. Studijuojant stebėtojo teisėmis galėsite dalyvauti paskaitose, semtis naujų žinių Jus dominančiose temose ir turėsite priėjimą MOODLE aplinkoje prie pasirinkto modulio turinio. Klausant modulį stebėtojo teisėmis atsiskaityti visų kurse numatytų užduočių neprivalote, sutarties pasirašyti nereikia ir išklausius modulį akademinė pažyma ar kitas pažymėjimas neišduodamas.

Į sąrašą pateko moduliai, vedami ir kontaktiniu, ir nuotoliniu būdu. Iš viso siūlome rinktis iš 16 modulių sąrašo: lietuvių k. – 10 modulių, anglų k. – 6 modulių:

H004B103 Creative Writing

H120B111 Media Philosophy

H120B111 Medijų filosofija

S189M128 Etika ir vertybės viešajame sektoriuje

S000M139 Technologinio verslo vystymas

S189M201 Technology Venturing

S190M202 Strateginis projektų valdymas

P170B111 Kriptologija

P160B116 Optimization Methods

P170B126 Information Systems Graphical User Interface

P170B126 Informacinių sistemų grafinė naudotojo sąsaja

T111B010 Vaizdo sintaksė

T120M168 Algoritmai ir objektinis programavimas 2

T120M183 Virtualiojo mokymosi priemonės ir sistemos

T450B902 Inžinerinės medžiagos

T450B902 Engineering Materials

Modulių paskaitų grafikas

Norėdami registruotis užpildykite registracijos formą čia. 

Registracija vyksta iki vasario 2 d. Daugiau informacijos apie modulius rasite pridedamuose dokumentuose.

Kilus klausimų, kreipkitės el. paštu vidiniai.mokymai@ktu.lt

---

We invite you to register as an observer for the 2024 – 2025 academic year for the spring semester university modules! As an observer, you will be able to attend lectures, gain new knowledge on topics of your interest, and have access to the content of the module of your choice in MOODLE. You can only choose one module that interests you. You do not have to complete all the tasks in the course as an observer, you do not have to sign a contract and you will not receive an academic or other certificate on completion of the module.

H004B103 Creative Writing

H120B111 Media Philosophy

S189M201 Technology Venturing

P160B116 Optimization Methods

P170B126 Information Systems Graphical User Interface

T450B902 Engineering Materials

To register for the study module, please fill in the registration form. You can register until 2nd of February. 

Lecture schedulle

Nors stereotipinis mokslininko darbo dienos vaizdas, pateikiamas filmų atrodo gan romantiškas, tačiau realybėje jis – kiek kitoks. Apie mokslininko kelio pasirinkimą ir pasitaikančius iššūkius tame kelyje pasakojo KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) Matematinio modeliavimo katedros docentė dr. Kristina Šutienė.

– Kristina, jūs – buvusi Kauno technologijos universiteto (KTU) MGMF studentė, dabar jau šio fakulteto mokslininkė, matematikos srities dėstytoja. Kodėl pasirinkote mokslininkės kelią?

– Matematika, kaip dalykas, man patiko nuo pat vaikystės. Visada norėjau būti „kieta“ matematikė ir viską, ką tik įmanoma, suskaičiuoti.

Tiesa, man patiko ne tik skaičiuoti, – aš dar labai mėgau kurti uždavinius, dalintis jais su bendraklasiais ir gėrėtis, kaip jie „kankinasi“ spręsdami ir ieškodami tinkamo atsakymo.

Todėl ir studijas pasirinkau susijusias su matematika, kad galėčiau įgyvendinti savo svajonę.

– Svajonė įgyvendinta, bet mokslininko darbas nėra lengvas, jis neapsiriboja vien dėstymu ar uždavinių kūryba. Nemažiau svarbūs yra moksliniai tyrimai ir ekspertinė veikla?

– Kaip ir minėjote, mokslininko veikla apima ir dėstymą, ir ekspertinę veiklą, ir mokslinius tyrimus.

Kiekvieno mokslininko veiklos kryptis susideda iš daugybės smulkesnių veiklų, ir dalyvavimą kurioje nors iš čia minimų, pasirenka pats mokslininkas.

Svarbios jos, žinoma, visos ir visose stengiamės dalyvauti, bet asmeniškai mane labiausiai  žavi mokslinė tiriamoji veikla, skatinanti nuolatinį domėjimąsi, kūrybiškumą, kritinį mąstymą, plačią erudiciją, priklausymą pasaulio mokslinei bendruomenei ir naujų galimybių pritraukimą.

Dar studijuodama KTU atradau mane labai dominančią matematikos taikymo sritį – tai finansai, ekonomika ir draudimas. Todėl jau kurį laiką dirbu šioje srityje ir domiuosi tiek moksliniais tyrimais, tiek praktiniais taikymais vykdant užsakomuosius tyrimus.

– Ar šiuo metu atliekate kokius nors mokslinius tyrimus?

– Taip, jau antrus metus dalyvauju Europos Sąjungos (ES) finansuojamame Marie Sklodowska-Curie industrinės doktorantūros tarptautiniame projekte „Skaitmeniniai finansai“ (MSCA DIGITAL FINANCE), kuriuo siekiama skatinti doktorantų kūrybiškumą, naujos kartos mokslininkų ir specialistų, galinčių reikšmingai prisidėti prie skaitmeninių finansų technologijų plėtros, tobulėjimą, stiprinti inovacijų gebėjimus.

Praeitais metais įsiliejau į dar vieną skaitmeninių technologijų ir inovacijų kūrimo projektą – „SustAInLivWork“ veiklas, kuriame dalyvaujame kartu su kitais Lietuvos universitetais bei  Hamburgo technologijos ir Tamperės universitetų mokslininkais.

– Gal galite šiek tiek plačiau papasakoti apie šį projektą. Kas yra „SustAInLivWork“? Ir kokias veiklas jis apima?

– SustAInLivWork – tai dirbtinio intelekto (DI) kompetencijų centras tvariam gyvenimui ir darbui, kuris bus įkurtas Lietuvoje iki 2029 m., siekiant skatinti tvarų gyvenimą ir darbą. Šiame centre bus kuriama duomenų saugojimo infrastruktūra, vykdomi intelektinių sistemų modeliavimai, testavimai bei patikrinimai, koncentruoti į aiškinamojo DI taikymą kuriant etiškus ir tvarius sprendimus.

Šis centras turės reikšmingą poveikį mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos stiprinimui nacionaliniu ir tarptautiniu mastu visam Baltijos šalių regionui ir net už jo ribų.

Tai padidins Lietuvos poziciją ES inovacijų reitinguose, stiprins tarptautinį bendradarbiavimą, mobilizuos nacionalines, Europos ir kitas tarptautines finansavimo programas, kurdamas paslaugų paketus, DI laboratorijas bei įvairias bendradarbiavimo iniciatyvas.

– Ar mokslinis darbas – jūsų gyvenimo aistra?

– Manyčiau, kad taip, nes apie skaitmeninius mokslinius tyrimus galėčiau kalbėti kelias valandas be pertraukos, ir ne tik apie juos.

Aš daug prisidėjau rengiant tarptautinę matematikos doktorantūros studijų programą, kurią KTU MGMF vykdo kartu su Prahos Karolio universitetu (Čekija) ir Georgo Augusto Getingeno universitetu (Vokietija), esu Matematikos doktorantūros komiteto narė.

Labai džiaugiuosi, kad šioje studijų programoje yra skirta vieta ir finansų matematikai, kuri yra labai svarbi kuriant naujus finansinius modelius, sudėtingas rizikos vertinimo priemones ir jos valdymo strategijas.

Tad mokslinė veikla yra ir mano aistra, ir pagrindinis variklis. Aš niekaip negaliu sustabdyti manyje „užkoduoto“ ir nuolat augančio mokslinio smalsumo geno, kuris neleidžia sustoti, motyvuoja iš vidaus.

Pasitenkinimo jausmas apima tuomet, kai po įvairių bandymų ir praleistų ilgų valandų pasiekiu norimą rezultatą. Man asmeniškai svarbu palikti pėdsaką mokslo pasaulyje ir prisidėti prie žinių kūrimo, kurias būtų galima pritaikyti realaus gyvenimo uždaviniams spręsti.

– Žvelgiant jūsų akimis – mokslininko kelias – sunkus ar lengvas? Kurioje kelio atkarpoje būsite po 10-ies metų ir kur tuo metu bus matematika?

– Manau, kad mokslininko kelias ir sunkus, ir pilnas klystkelių, bet labai labai įdomus. Nežinau kitos veiklos, kuri man galėtų būti įdomesnė už mokslinę veiklą, už begalinius ieškojimus ir atradimus.

Tikiu, jog per visus tuos 10 metų, matematikos populiarumas nuolat augs, nes matematika yra ne tik įrankis sunkiems uždaviniams spręsti, bet ir naujoms technologijoms kurti. Viliuosi, kad daugiau mokinių supras matematikos universalumą ir svarbą mūsų ateičiai, žmonijos raidai bei norės prie to prisidėti ją studijuojant ir vėliau taikant savo karjeroje.

Todėl labai svarbu mokykloje mokytis matematikos pagrindų, kad vėliau būtų galima mėgautis matematikos grožiu, prisidėti prie matematikos evoliucijos, atliekant itin sudėtingus mokslinius tyrimus ir kuriant žinių pasaulį.

Matematika – tai savotiška tarptautinė „gramatika“, kuri suprantama visame pasaulyje ir kuri turi begalines taikymo galimybes įvairiose gyvenimiškos veiklos srityse.

1991 metų sausio 13-osios rytas, kai tūkstančiai Lietuvos žmonių susibūrė ginti savo laisvės nuo Sovietų Sąjungos agresijos, tapo esminiu momentu, atskleidžiančiu, kokią kainą tenka sumokėti už nepriklausomybę. Šiandien, prisimindami tuos įvykius, negalime neatsigręžti ir į Ukrainą – šalį, kuri šiuo metu kovoja už savo laisvę ir nepriklausomybę prieš Rusijos agresiją.

Sausio 13-ajai paminėti Kauno technologijos universitetas (KTU) kvietė į diskusiją „Išlikti tvirtiems ir vieningiems: paramos Ukrainai svarba”, kurioje patirtimi ir įžvalgomis dalinosi KTU alumnas ir Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) doktorantas Paulius Klikūnas bei SHMMF fakulteto dekanas, politologas doc. dr. Ainius Lašas. Renginį moderavo KTU alumnas, klubo „Motobroliai RC“ vadovas Kazimieras Čeponis.

Efektyvus taikus pasipriešinimas – mitas

Diskusiją pradėjo A. Lašas trumpai aptardamas 1991 m. įvykius. Pasak jo, taikaus pasipriešinimo modelis kaip universali priemonė tėra mitas. SHMMF dekanas pabrėžia, kad 1991 m. sausį vykęs taikus pasipriešinimas Lietuvoje buvo sėkmingas tik dėl specifinių tuo metu egzistavusių sąlygų: M. Gorbačiovo puoselėto ir saugomo populiarumo Vakaruose, jo kaip demokrato įvaizdžio bei kitų šalių spaudimo, į kurį jis atsižvelgė. 

„Gorbačiovui imponavo Vakarai. Jis nuoširdžiai siekė reformuoti Tarybų Sąjungą ir, tam tikra prasme, buvo demokratas savo požiūriu. Jis nemėgo masinių represijų ir vengė grubaus jėgos panaudojimo. Tam, be abejo, didelę įtaką turėjo tiek tarptautinis, tiek ir vidinis spaudimas pačioje Tarybų Sąjungoje“, – teigia A. Lašas.

Taip pat, pasak politologo, M. Gorbačiovas leido žmonėms rinktis į taikius mitingus ir protestus nuo „perestroikos“ pradžios. Tokie tuometinio Tarybų Sąjungos vadovo veiksmai sukūrė erdvę lietuvių tautai telktis bei vystyti nepriklausomos valstybės idėją. Ką šiuo metu V. Putinas Rusijoje draudžia: „kiekvienas mažiausias protestėlis ten yra uždusinamas“, – sako politologas ir pabrėžia, kad vien taikus protestas nebūtinai užtikrins pergalę, ypač esant autoritariniam režimui, kuris nevertina žmonių gyvybių. Jis sako, kad Lietuvai, norint apsaugoti savo nepriklausomybę ir laisvę, būtina auginti „karinį raumenį“.

„Jei suprantame, kad mūsų taiki pergalė įvyko tam tikromis išskirtinėmis sąlygomis, turime suvokti, jog kitomis aplinkybėmis to nepakaktų. Todėl mums reikia „karinio raumens“, ne tik sau, bet ir padėti kitiems, tokiems kaip Ukraina, kuri dabar kovoja už savo ir mūsų laisvę. Nors dažnai girdime „romantiškas“ kalbas apie lietuvių tautos taikų pasipriešinimą, svarbu šiek tiek sumažinti tą romantizmo dozę ir prisiminti, kad realybė nebūtinai seka tokiu rožiniu scenarijumi“, – sako A. Lašas.

Parama ir jos kliūtys

Paulius Klikūnas, organizacijos „Baltai juoda“ vadovas, minintis 10 metų nuo pirmosios savo humanitarinės misijos, sako, jog šį kartą „AID RAID“, Liuksemburge lietuvių įsteigto labdaros fondo, skirto humanitarinei pagalbai Ukrainai teikti, 5-oji misija bus viena didžiausių į Ukrainą, apimanti didelį Ukrainos plotą bei, tikėtina, truksianti apie 10 dienų. Misijos metu bus gabenami net 8 automobiliai paramedikams ir daug kitos paramos.

P. Klikūnas atkreipia dėmesį, kad dalis finansinės paramos Ukrainai stringa dėl logistikos problemų. „Frontas nepaprastai ilgas – neįmanoma visko aprėpti ir visų aprūpinti“, – teigia jis ir priduria, jog važiuojant per Ukrainos teritorijas neatrodo, kad egzistuoja efektyvi sistema, padedanti spręsti logistikos problemas. Pasak jo, kareiviai iki šiol priversti patys rinkti lėšas būtiniausiems dalykams, pavyzdžiui, automobiliams, ir net vykti į Lietuvą jų ieškoti.

Be to, organizacijos „Baltai juoda“ vadovas pabrėžia korupcijos paplitimą Ukrainos mobilizacijos centruose ir medicinos komisijose bei situaciją, kai mokamos algos kariams, kurie jau žuvę. „Tokių korupcijos atvejų yra visą laiką: tiek fronte, tiek kasdieniniame gyvenime“, – sako jis. O doc. dr. Ainius Lašas priduria, kad ir Lietuva po nepriklausomybės atgavimo taip pat susidūrė su masine korupcija, tačiau tuo metu šaliai padėjo stojimo į Europos Sąjungą procesas, kuris skatino permainas ir skaidrino institucijas.

Kodėl svarbu remti Ukrainą? 

P. Klikūnas išreiškė susirūpinimą dėl visuomenėje pastebimo nejautrumo ir abejingumo, atsirandančio ilgai trunkančių tragedijų akivaizdoje. Jis atkreipė dėmesį, kad žmonės linkę priprasti prie blogų naujienų – situacijos, kurios anksčiau sukrėsdavo ar skatindavo veikti, tampa nebe tokios svarbios. Anot jo, toks nejautrumas kelia rimtą pavojų, nes silpnina bendruomenės vienybę ir gebėjimą tinkamai reaguoti į naujas krizes.

KTU alumnas taip pat atkreipia dėmesį į sudėtingą kovojančios Ukrainos situaciją, kuomet daugelis vaikų lieka be tėvų, nes abu tėvai dažnai išeina kariauti, kartais net į tą patį padalinį, ir būna, kad žūsta. Pasak jo, siekiama bent simboliškai prisidėti prie šių vaikų gerovės.

Jis taip pat pabrėžia, kad nuo pat karo pradžios nuolatinę paramą teikianti žmonių grupė išliko stabili, tačiau tie, kurie prisidėjo dėl spontaniško impulso ar socialinio spaudimo, greitai nustojo remti. „Tuos, kuriuos bus sunku įtikinti po trejų metų, 1000 dienų karo, gali prablaivyti tik asmeninė patirtis – nuvykimas į vietą. Ten jie pamatytų tikrąją karo realybę,“ – tvirtina P. Klikūnas.

Kviečiame prisidėti prie Ukrainos palaikymo akcijos Lietuvoje.
Daugiau informacijos AID RAID Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/AidRaidLux/ 

Konflikto metu Ukrainoje paprasti žmonės tampa didvyriais, nepalaužiamai gindami savo namus ir laisvę. Bendruomenės susivienija, nes jas sieja bendras tikslas. Kviečiame visus prisidėti prie kilnios iniciatyvos – prisidėti prie paramos Ukrainos žmonėms ir beglobiams gyvūnams.

Kaip galite padėti?

• Aukodami lėšas – jūsų finansinė parama bus panaudota įsigyti šešias transporto priemones, kurios bus perduotos rytų Ukrainoje veikiantiems koviniams daliniams.

Rekvizitai finansinei paramai:

Gavėjas: ne pelno siekianti organizacija AID RAID, kodas F14381

IBAN: LU74 0019 7255 2214 7000

Paskirtis: Kariai / Vaikai / Gyvūnai

• Dovanodami daiktus našlaičiams vaikams – žaislai, kanceliarinės priemonės ar kiti būtiniausi daiktai taps neįkainojama pagalba:

3-6 metų vaikams – piešimo reikmenys, dažai, kaladėlės, Lego rinkiniai, loginio mąstymo žaidimai, minkšti žaislai;

7-10 metų vaikams – pagal amžių tinkantys žaislai, šokoladas, dovanėlių rinkiniai;

11-15 metų vaikams – žibintuvėliai, atsarginiai maitinimo šaltiniai (powerbank) ir kiti praktiški daiktai ar paaugliams aktualūs technologiniai įrenginiai.

• Pašaras šunims – suteikime šilumos ir rūpesčio tiems, kurie ištikimai lydi savo šeimininkus per šiuos iššūkius. Su išminuotojais dirbantiems šunims renkamas Royal Canin Maxi Adult 15 kg sausas maistas arba jo atitikmuo, kitiems priglaustiems šunims tinka bet koks maistas sandariuose maišuose.

Akcijos organizatorius – KTU alumnas, organizacijos „Juodai balta“ vadovas Paulius Klikūnas.

Surinktos paramos pakavimas ir paruošimas kelionei vyks KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete, sausio 13-15 dienomis. Taip pat sausio 13 d. 16.00 val. KTU Universiteto miestelio bibliotekos amfiteatre organizacijos „Baltai juoda“ vadovas Paulius Klikūnas papasakos apie dabartinę karo situaciją Ukrainoje ir šią paramos akciją.

Kartu galime daugiau!
Jūsų gerumas ir dėmesys padeda ne tik Ukrainos žmonėms, bet ir parodo, kad bendrystė ir parama neturi ribų. Prisidėkite prie šios kilnios iniciatyvos ir išreikškite savo palaikymą! Pasisemkime įkvėpimo iš Ukrainos drąsos. Слава Украине!

Mus rasite https://www.facebook.com/AidRaidLux

Pristatome sausio mėnesio programos „9 Fakultetai – 9 mėnesiai“ (#9F9M) dalyvį – KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetą

10 įdomių faktų apie #SHMMF :

Istorija – 2014 m. Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakultetas, Humanitarinių mokslų fakultetas ir Europos institutas sujungė jėgas ir ėmė siekti bendrų tikslų – taip buvo suformuotas Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas.

Jubiliejiniai #alumni metai – KTU Socialinių mokslų fakulteto pirmieji bakalauro „Biznio administravimo“ ir pirmieji magistrantūros „Edukologijos“ alumnai šiais metais švenčia 30 metų studijų baigimo metines.

10 metų Fakulteto jubiliejus – 2024 metais KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas šventė 10 metų jubiliejų. Buvo suorganizuota įspūdinga gimtadienio šventė, renginiai visai akademiniai bendruomenei ir svečiams, sukurtas video, apžvelgiantis Fakulteto bendruomenės pasiekimus bei ateities vizijas: https://www.youtube.com/watch?v=MZqNdE-H918&t=100s.

Naujos studijų programos 2025 metais – 2025 m. fakultetas pristato naujas studijų programas: bakalauro studijų programą „Edukacinės sistemos“ ir magistro studijų programą „Socialinės inovacijos ir tyrimai“. Fakultetas visada aktyviai siekia atliepti pačias naujausias tendencijas, rinkos poreikius, besikeičiančius visuomenės lūkesčius ir savalaikiai naujinti studijų programas bei pasiūlyti įvairių studijų naujovių.

Tarptautinės akreditacijos – aukštos kokybės garantas. Fakulteto studijų programos yra akredituotos tarptautiniu lygmeniu. Tarp jų – ICAPA (International Council for Accreditation of Public Administration) ir EMT (European Master in Translation). Šios prestižinės akreditacijos patvirtina ne tik aukštą akademinį lygį, bet ir profesinį fakulteto programų pripažinimą tarptautinėje erdvėje pasaulyje. Daugiau: shmmf.ktu.edu/#Partneriai-ir-bendradarbiavimas

Partnerystės su tarptautiniais universitetais – Fakultetas nuolat gilina stiprius ryšius su pasauliniais universitetais, tokiais kaip UCF (University of Central Florida), Tventės universitetas (Nyderlandai), Granados universitetas (Ispanija), Ekso Marselio universitetas (Prancūzija), Padujos universitetas (Italija) ir Jyvaskylos universitetas (Suomija). Strateginės partnerystės suteikia studentams galimybes dalyvauti mainų programose ir ir atlikti tarptautinę praktiką.

Mokslininkų tyrimai ir aktyvi ekspertinė veikla – Fakulteto mokslininkai ir tyrėjai aktyviai dalyvauja įvairiose tarptautinėse asociacijose, sąjungose, draugijose; yra asociacijų, sąjungų, draugijų, tarybų bei tinklų valdybos ir komisijų nariai. Ši ir kt. mokslininkų bei tyrėjų ekspertinė veikla ir mokslo tyrimai bei projektai stiprina jų aukštą žinių ir gebėjimų potencialą bei puoselėja Fakultete kuriamą naujų mokslo žinių konkurencingą tarptautinį įvaizdį, tuo pačiu prisideda prie pasaulinių, Europos ir nacionalinių, regionų bei vietos mokslo tyrimų vystymo.

Dėstytojai ir kviestiniai ekspertai, praktikai – Fakultete dirba aukštos kvalifikacijos dėstytojai, kurie yra ne tik akademikai, bet ir praktikai, įgiję ilgametę patirtį savo srityse. Daugiau apie dėstytojus galima sužinoti fakulteto svetainėje: shmmf.ktu.edu/destytojai.

Atvira ir aktyvi studentų bendruomenė – KTU #SHMMF didžiuojasi aktyviai akademinėse veiklose dalyvaujančiais studentais bei Fakulteto studentų atstovybe, kurie dalyvauja mokslo konferencijose, organizuoja renginius, vykdo projektus, kuria ir įgyvendina įvairias socialines ir bendruomenines iniciatyvas. Daugiau apie studentų veiklas kviečiame sužinoti čia: shmmf.ktu.edu/studentai.

Veiklos moksleiviams – Fakultetas taip pat rūpinasi moksleivių ugdymu, organizuodamas įvairias veiklas, skirtas supažindinti jaunimą su socialiniais, humanitariniais mokslais bei menais. Populiariausios veiklos moksleiviams: Vertimo olimpiada „Verstuvės“; Muzikos įrašų konkursas „Maišytuvės“; Rašymo konkursas „Tekstūros“; Edukacinis projektas „Mokiniai renka“; Stovykla moksleiviams „Tavo Karjeros Iššūkis“. Daugiau apie šias veiklas kviečiame sužinoti: shmmf.ktu.edu/mokykloms.

Sausio mėnesį pakviesime #KTUSHMMF alumnus, #KTUAlumni, #KTU bendruomenės narius sugrįžti į Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetą!