Įrašai

Siekiant teisingumo pasaulyje ir bandant koja kojon žengti su technologinėmis naujovėmis KTU doktorantas Paulius Klikūnas po studijų spėjo save išsibandyti skirtinguose amplua, o norėdamas prisidėti prie kaimyninės šalies gerovės išvyko dirbti į Ukrainą, kur turi galimybę panaudoti universitete įgytas žinias.

Apie tai, kaip jis išvyko į Ukrainą ir, kaip jam ten sekasi, paprašėme papasakoti paties P. Klikūno. Jis patikina, kad Ukraina –  itin kontrastinga šalis, kurioje įdomu dirbti.

– KTU esate baigęs informacines technologijas, vėliau darbavotės teisėsaugoje, o šiandien vėl grįžote prie darbo, susijusio su technologijomis. Kodėl jūsų gyvenime vyko tokie kardinalūs pokyčiai? Ar tai buvo savęs ieškojimas, noras išsibandyti save naujoje srityje?

– Mokykloje galvojau, kad pasuksiu arba į kariuomenę, arba į teisėsaugą, nes vaikystėje diegiamas idealizmas ir patriotizmas skatino veikti. Man gerai sekėsi tikslieji mokslai, tad paklausiau tėvų patarimo ir po mokyklos baigimo iškart nėjau į karybos ir policijos mokslus, o Kauno technologijos universitete (KTU) įgijau informacinių technologijų specialybę. Galiausiai po studijų vis tiek nuėjau dirbti į kriminalinę policiją, kur teko tirti bylas, susijusias su automobilių vagystėmis, organizuotu nusikalstamumu ir korupcija.

Šiandien didžioji dalis pasaulio itin aktyviai naudojasi socialiniais tinklais. Pavyzdžiui „Facebook“ paskyrą turi ir tie vartotojai, kurių namuose nėra vandens, nors jis yra gyvybiškai svarbus. Apie 80 procentų visų nusikaltimų šiandien turi skaitmeninį braižą, tad natūralu, kad ir pats veiksmas persikėlė į skaitmeninę erdvę. Tiek šie, tiek kiti papildomi argumentai paskatino mane prisitaikyti prie naujų aplinkybių.

– Ar dirbant teisėsaugoje pravertė per studijas įgytas technologinis mąstymas?

– Matematinis, analitinis ir technologinis mąstymas, įgytas universitete, man tikrai padėjo dirbant teisėsaugoje. Šios savybės yra itin svarbios ir reikalingos renkant, sisteminant, analizuojant ir apdorojant didelius kiekius informacijos, siekiant suprasti, kaip funkcionuoja organizuota nusikalstama grupuotė ar norint aptikti kitų nusikaltimų bei bendrininkų pėdsakus.

Informacinių technologijų žinios ne kartą padėjo vykdant įvairias kriminalinės žvalgybos užduotis, kurių spektras yra pakankamai didelis. Naujausių technologijų panaudojimas čia ypač svarbus, siekiant neatsilikti nuo stipriai patobulėjusio nusikalstamo pasaulio.

– Šiuo metu esate Ukrainoje, kokie vėjai ten nubloškė ir kokią misiją atliekate?

– Kadangi 1991 metais buvau per mažas dalyvauti sausio įvykiuose Lietuvoje, 2014 metais, prasidėjus karui Ukrainoje, ėmiausi įvairių veiksmų, siekiant padėti Ukrainos aktyvistams, nukentėjusiems organizuojant įvairias humanitarines pagalbos siuntas, ekspedicijas.

Jausdamas, kad dar per mažai prisidėjau prie kaimyninės šalies gerovės, siekiau daugiau. Kai Ukrainoje buvo įsteigta Europos Sąjungos patariamoji misija (ES EUAM Ukraine), dalyvavau atrankoje ir laimėjau. Tad policija mane delegavo darbui Ukrainoje.

Dirbau įvairiose pareigose, susijusiose su sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo pažabojimu tiek strateginiu, tiek operatyviniu lygiu. Šiuo metu esu Kijeve, kur priimami visi sprendimai, susiję su Ukrainos dabartimi ir ateitimi.

– Žvelgiant per technologinę prizmę ir lyginant Lietuvą su Ukraina, ar didelis atotrūkis jaučiamas tarp šalių? O gal technologine prasme abi šalys žengia koja kojon? 

– Labai sunku tai įvertinti, nes Ukraina – kontrastinga šalis. Troleibuse tenka pirkti bilietėlį per kitus keleivius vairuotojui perduodant pinigus, o tuo tarpu einant į metro atsiskaitoma bekontakčiu mokėjimu. Gatvėje gali pamatyti pravažiuojantį „Moskvich“ markės automobilį, kurių mūsų šalyje jau seniai nebėra, bet už jo gali važiuoti naujausiomis technologijomis pasižyminti „Tesla“.

Žvelgiant per technologinę prizmę, Ukrainoje yra daug perspektyvių žmonių ir jeigu nebūtų šalyje tokio aukšto korupcijos lygio, technologijų srityje ji turėtų visas sąlygas tapti lydere Europoje. Girdėjau, kad programuotojai iš Ukrainos yra vieni paklausiausių Europoje.

– Gyvename XXI amžiuje, kai technologijos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, tad technologinis žingeidumas mumyse tarsi savaime vystosi. Kokių savybių reikia norint neatsilikti nuo dabartinio gyvenimo tempo ir spėti su naujų technologijų kūrimu?

– Pandemija ir COVID-19 virusas stipriai sudrebino visą pasaulį ir parodė, kad technologijos tapo itin aktualios. Pandemija suteikė galimybę žmonėms sustoti, susimąstyti ir tobulėti. Ketvirtoji industrinė revoliucija dar tik pradeda įsisiūbuoti, duomenų kiekis kiekvienais metais auga eksponentiškai, tuo tarpu suspėti su įvairių technologijų vystymusi ir suvokti jų visą spektrą – debesų technologijas, dirbtinį intelektą (DI), virtualią realybę, neurolingvistinį programavimą (NLP), gilųjį padirbinį (angl. k. deep fakes) ir kita tikrai yra nelengva, bet būtina.

Manau, kad daug valstybinių sektorių, ypač saugumo, jeigu neprisitaikys prie globalios skaitmenizacijos ir nemokės jos suprasti bei panaudoti, bus pasmerkti žlugti. Siekiant neatsilikti, reikia nuolatos tobulinti žinias, nes dėl technologijų integralumo vienai su kita, optimizavimo ir žmogaus faktoriaus mažinimo reikia turėti rimtą bagažą žinių. Jeigu anksčiau pakako būti geru kūrėju (angl. k. developer), dabar rinkai reikia „SecDevOps“ specialistų, gebančių kurti, administruoti ir apsaugoti infrastruktūras, o tai net kelis kartus pakelia minimalių žinių kartelę.

– Informacinių technologijų specialistai itin paklausūs visame pasaulyje. Ko palinkėtumėte tiems, kurie dar tik svajoja apie studijas informacinių technologijų srityje?

– Neseniai su kolegomis, dirbančiais specialiose tarnybose, diskutavome apie technologijas ir vienas jų tiesiog atkreipė dėmesį, kad darbuotojai atvyksta į darbą prieš aštuntą valandą ryto, tuo tarp IT specialistams leidžiama ateiti po devynių. Taip yra todėl, kad IT specialistų žiniomis paremta itin daug svarbių sprendimų ir vykdomas technologijų valdymas. Šis amžius išties yra IT specialistų.

Svajojantiems apie tokias studijas siūlyčiau neužsižaisti, o pradėti mokytis ir treniruoti kantrybę. Reikia nusiteikti, kad mokytis teks nuolatos, nes technologijos nestovi vietoje. O svajojantiems apie darbą specialiosiose tarnybose reikia koncentruotis į technologines žinias, kurių reikalauja XXI amžiaus darbdaviai. Vien tik sausos technologinės žinios, be vadinamųjų minkštųjų įgūdžių (angl. k. soft skills) ir platesnio suvokimo kaip, kam ir kodėl jos yra taikomos, tokios naudingos nebus.

– Esate KTU doktorantas, studijuojantis sritį, kur nagrinėjama, kaip tarptautiniai donorai operacionalizuoja inovacines, ketvirtos industrinės revoliucijos technologijas, siekdami padėti trečiosioms šalims. Gal jau pavyko kažką konkretaus nuveikti šioje srityje?

– Drauge su kolegomis iš KTU ir užsienio, turinčių technologinį išsilavinimą, neseniai Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete įkūrėme „Fr0g Lab“ laboratoriją. Jos tikslas – tirti skaitmeninių technologijų integravimo į viešąjį sektorių galimybes ir iššūkius, teikiant prioritetą asmens laisvių, privatumo, saugumo bei teisingumo sritims. Tai pirma Lietuvoje laboratorija, skirta kelti pajėgumus ES civilinio saugumo sektoriaus misijoms technologijų panaudojimo srityje, stiprinanti ES bendro saugumo ir gynybos politiką.

Neseniai sužinojome, kad dėl analogiško poreikio būsime kviečiami prisijungti ir prie Europos gynybos bei saugumo koledžo veiklos. Nors tai ir nedidelė laboratorija su kukliu skaičiumi darbuotojų, bet turinti dideles ambicijas ir atsakomybę visos ES mastu.

Kauno technologijos universitetas alumnų bendruomenę informuoja apie prasidėjusią registraciją į 2021–2022 m. m. pavasario semestro modulius.

Šiame semestre KTU alumnams siūloma rinktis iš 10 modulių: 4 moduliai dėstomi anglų kalba, 6 – lietuvių. Vietų skaičius ribotas. Moduliai vedami kontaktiniu arba nuotoliniu būdu. Informaciją apie modulių tvarkaraštį ir laisvų vietų skaičių galite rasti lentelėje – Modulių sąrašas 2021–2022 m. m. pavasario semestre.

Prieš registraciją, prašome atkreipti dėmesį:
– jeigu lentelėje modulio aprašymas pateiktas lietuvių kalba, jis bus vedamas lietuvių kalba ir atvirkščiai – jeigu pateiktas anglų kalba, bus vedamas anglų kalba;
– jeigu prie modulio nurodyta tiksli vieta (adresas), paskaitos vyks kontaktiniu būdu, jeigu nenurodyta tiksli vieta – modulis bus vedamas nuotoliniu būdu;
– dalyvaujant paskaitose kontaktiniu būdu privaloma pateikti galimybių pasą ir laikytis kitų galiojančių reikalavimų.

Siūlomų klausyti modulių sąrašas:

S274D103 Research Ethics

H120M112 Šiuolaikinės medijų teorijos

P170B126 Informacinių sistemų grafinė naudotojo sąsaja

T111B010 Vaizdo sintaksė

T120M168 Algoritmai ir objektinis programavimas 2

T120M183 Virtualaus mokymosi priemonės ir sistemos

T210B001 Fundamentals of Mechatronics

T230M145 Advanced Concrete Technologies

T230M145 Pažangios betono technologijos

P170B111 Cryptology

Norėdami registruotis į studijų modulį, užpildykite registracijos formą. Registruotis galite iki sausio 31 d. Registruotis galima tik į vieną pasirinktą studijų modulį. Jeigu pasirinkime nėra norimo studijų modulio – laisvų vietų nebėra.

Kviečiame pasinaudoti ir kitomis KTU siūlomomis tęstinio mokymosi galimybėmis.

Platus studijų modulių pasirinkimas. Nusprendę studijuoti atskirus studijų modulius, už nustatytą mokestį galite rinktis iš visų Universiteto vykdomų studijų programų modulių. Pasirinkę sau įdomų studijų modulį, galite įgyti ir ugdyti savo norimas kompetencijas ir įgūdžius bei praplėsti ar gilinti tam tikros studijų krypties žinias paskaitų metu.

Neformaliojo švietimo programos. Neformaliojo švietimo programos – Universitete numatyta tvarka patvirtintos ir įgyvendinamos mokymo programos, skirtos asmens profesinėms ir bendrosioms kompetencijoms tobulinti ar naujoms įgyti. Programos gali būti vykdomos mokymų, kursų ir kitomis formomis. Siūloma daugiau nei 100 neformaliojo švietimo programų: informatikos, fizinių, inžinerijos, technologijų, socialinių, ugdymo, humanitarinių, menų, verslo ir viešosios vadybos mokslų krypčių grupėse.

Modulių klausymo D.U.K. galite rasti čia. Dėl papildomos informacijos kreipkitės el. paštu alumni@ktu.lt arba telefonu +370 626 73904.

________________________________________________________________________________________________

Kaunas University of Technology informs all alumni that registration to the study modules in the spring semester of AY 2021–2022 is started.

This semester KTU graduates are offered to choose from 10 study modules: 4 modules in English and 6 modules in Lithuanian. The number of vacancies is limited. The modules are conducted both in distance and on campus. Detailed information about the schedule and number of vacancies can be found in the following table List of modules for 2021–2022 spring semester.

Before registration, please note:
– if the description of the module in the table is in Lithuanian, it will be in Lithuanian and if in English, it will be in English;
– if the exact place (address) is indicated next to the module, the lectures will be organised on campus, if the exact location is not indicated – the module will provided as distance studies;
– attendance at lectures requires the passport of opportunities and compliance with other applicable requirements.

List of modules offered for listening:

S274D103 Research Ethics

H120M112 Šiuolaikinės medijų teorijos

P170B126 Informacinių sistemų grafinė naudotojo sąsaja

T111B010 Vaizdo sintaksė

T120M168 Algoritmai ir objektinis programavimas 2

T120M183 Virtualaus mokymosi priemonės ir sistemos

T210B001 Fundamentals of Mechatronics

T230M145 Advanced Concrete Technologies

T230M145 Pažangios betono technologijos

P170B111 Cryptology

To register for the study module, please fill in the registration form. You can register until January 31. Registration is only possible in one selected study module. If there is no desired study module in the selection, there are no vacancies.

We invite you to take advantage of other continuing education opportunities offered by KTU.

Wide selection of study modules. If you decide to study individual study modules, you can choose from the modules of all the study programmes provided by the University which are charged. Choosing of the study module you are interested in allows you to acquire and develop your required competencies and skills, expand or deepen the knowledge in a certain study field during the lectures.

Non-formal education programmes. The University invites to participate in various activities of non-formal education that provide new knowledge and skills, expand the present competencies, grant the possibilities of retraining and develop your personality. The innovative activities of non-formal education provide a possibility to become competitive participants of the labour market with a wide range of skills and knowledge. 

F.A.Q. can be found here. Contact us for more information by e-mail alumni@ktu.lt or by phone +370 626 73904.

Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas Almantas Karpavičius įsitikinęs, kad daryti gerus darbus niekada nevėlu. Savo itin aktyvioje dienotvarkėje jis visuomet stengiasi rasti laiko ir kitų svajonėms, tad mielai ištiesia pagalbos ranką. Anot jo, tokiu būdu ne tik padeda kitiems, bet ir sau.

Plačiau papasakoti apie savo gerus darbus paprašėme „TransUnion Lietuva“ vyresniuoju inžinieriumi dirbančio Almanto.

– Ką jums reiškia pagalba?

– Pagalba žmonėms tarsi įprasmina mano dieną. Būna dienų, kurias praleidžiu vien tik mentoriaudamas arba padėdamas žmonėms programavimo klausimais. Dažniausiai tokiomis dienomis jaučiuosi itin pavargęs, neretai ir išsekęs, bet tas nuovargis niekaip nepersveria mano pasitenkinimo jausmo, kuris sušildo širdį ir leidžia naktį ramiai miegoti, žinant, kad prisidėjai bei pagerinai ir kito žmogaus dieną.

– Kurioje srityje dažniau galėtume ištiesti pagalbos ranką?

– Manau, kad žmonės galėtų kokybiškiau dirbti ir kartais labiau pasistengti atlikti tą papildomą užduotį extra mile. Vietoje žodžių „nežinau, bijau, negaliu“ tiesiog imtis darbo ir bandyti siekti daugiau, išsiaiškinant, ieškant tam tikrų būdų ir sprendimų. Juk labai dažnai atsimušama į atsakomybės ribas, ties kuriomis pagalba, kuri galėtų būti suteikta, bet nėra parašyta pareigybės skiltyje, baigiasi. Pati sritis nesvarbu, svarbu kuo mes galime padėti, svarbu nebijoti ir daryti.

– Teigiate, kad padedant kitiems, galima padėti ir sau. Kaip galima sau padėti?

– Pagalba kitiems, bent jau man, suteikia pasitenkinimo ir geros savijautos jausmą. Mano pagalbos forma yra kiek specifinė, nes aš mokinu kitus, bet tokiu būdu ir pats gaunu akivaizdžią naudą – sužinau ir išmokstu daug naujų dalykų. Taip nuolatos galiu augti ir tobulėti. Kitų mokinimas mane įpareigoja turėti gerą žinių bagažą, ieškoti atsakymų, domėtis vis naujais dalykais, tad tai mane skatina nuolatos būti pasitempusiu.

– Kas sulaukia jūsų pagalbos ir kokia tai pagalba?

– Esu įkūręs tarptautinę programuotojų bendruomenę „C# Inn“, kurioje šiuo metu yra per 6000 žmonių. Taipogi darbe mentoriauju, kuriu iniciatyvas, bendradarbiauju su Kauno informacinių technologijų mokykla (KITM), kurioje vedu mokymus. Vedu paskaitas ir tarptautinėje programavimo kursų kompanijoje „Software Development Academy“, dalinuosi patirtimi KTU renginiuose bei įvairiose tarptautinėse bendruomenėse.

– Kodėl nutarėte padėti kitiems?

– Man patinka padėti kitiems, nes tai verčia mane geriau jaustis, įprasmina mano dieną ir motyvuoja siekti dar didesnių tikslų. Tokiu būdu galiu nuolatos mokytis ir ugdyti save visapusiškai.

– Neretai atlikę gerą darbą pajaučiame pasitenkinimą. Ar pagalba kitam gali būti ir tam tikrų savo troškimų įgyvendinimas?

– Tikrai taip. Tai skatina judėti pirmyn, žengti koja kojon su aktualijomis ir aktyviai dalyvauti nūdienos gyvenime.

– Dažno mūsų gyvenimas sukasi neregėtu tempu, kuomet tiek darbai, tiek veiklos veja viena kitą. Kodėl žmonės vis mažiau vieni kitiems padeda ir nepastebi tų, kuriems tos pagalbos iš tiesų reikia?

– Gyvenimas nestovi vietoje. Žmonės visaip bando save ir savo norus išaukštinti. Tai nėra blogas bruožas, nes nesirūpinant savimi, negalėtumėte padėti ir kitiems. Visgi daug kas pamiršta, kad nereikia viso laiko skirti vien tik savo užgaidų tenkinimui, juolab, kai gerai jaučiamasi ir didžiausi gyvenimo sunkumai jau būna įveikti. Tikrai būtų pagirtinas pavyzdys, jeigu bent jau iki 10 proc. savo laiko žmonės skirtų ir vardan kitų: draugų, kolegų, pažįstamų ar tiesiog praeivių. Juk tokiu būdu galėtų padėti tiek sau, tiek kitiems, kuriems tuo metu taip pat reikia pagalbos.

– Ar lietuviai yra linkę ištiesti pagalbos ranką?

– Nenoriu išskirti nei vienos tautos. Pasakysiu tik tiek, kad visi esame lygūs ir turime vienodas galimybes padėti vieni kitiems. O kokį kelią pasirinksime, kiekvienas sprendžiame individualiai.

– Ko palinkėtumėte tiems, kurie nori padėti kitiems, bet nedrįsta?

– Visiems dvejojantiems, nesiryžtantiems patarčiau tiesiog imti ir pabandyti. Nereikia bijoti klysti, nes dažnai faktas, kad kažkas kažkam padėjo jau savaime yra žavintis, nepaisant galutinio rezultato.

Vienas Kauno technologijos Universiteto (KTU) mecenatų inicijavo gyvą susitikimą su Ekonomikos ir verslo (EVF) antrosios pakopos (magistrantūros) studijų studentais, laimėjusiais mecenato įsteigtas stipendijas. Susitikimo tikslas buvo iš arčiau susipažinti su geriausių rezultatų pasiekusiais bei investicijomis besidominčiais jaunuoliais, taip siekiant užmegzti dialogą tarp akademinės aplinkos bei verslo atstovų. Studijų laikotarpiu, kas mėnesinę, 200 eurų finansinę paramą, dviems stropiai besimokantiems magistrantams skyrė KTU Alumnas – Rolandas Malaiška.

Į mėnesinę 200 eurų stipendiją pretenduoti galėjo du geriausiai besimokantys minėto fakulteto magistrantūros programos studentai, kurie, be studijų, aktyviai domisi ir investavimo į akcijas temomis.

Į susitikimą atvykę finansinį paskatinimą gaunantys studentai smalsavo išvysti bei susipažinti su savo rėmėju ir asmeniškai jam padėkoti. Vienas jų prisipažino, kad praėjusiais mokslo metais taikyti karantino suvaržymai jam pakišo koją, dėl to šiek tiek krito jo studijų rezultatų vidurkis, tad po pirmojo pusmečiu jam teko perleisti stipendiją kitam studentui. Todėl buvo skelbiamas papildomas konkursas ir renkamas naujas stipendijos laimėtojas.

„Man reikia gyvo bendravimo tiek gyvenime, tiek studijose. Neneigsiu, kad mokymasis namų sąlygomis leido mažiau susikaupti ir susikoncentruoti ties siekiamais rezultatais. Esu dėkingas už man suteiktą galimybę, nes stipendija yra puiki paskata praverčianti savirealizacijoje, nesvarbu ar tai būtų studijos, hobis, ar turiningas laisvalaikis. Palaikant tokį sveiką balansą daug lengviau studijuoti ir išlikti motyvuotam“, – teigė Inovacijų valdymo ir antreprenerystės studijų programos magistrantas Augustinas Laimonas Bytautas.

Jis taipogi pridūrė, kad stipendija buvo skirta studentams, besidomintiems investavimu, tad savąją panaudojo pagal paskirtį – beveik visą investavo ir eksperimentavo su finansiniais instrumentais.

Sėkmė atėjo netikėtai

Savo stipendijos vietą šį semestrą Augustinas Laimonas Bytautas užleido Finansų magistrantūros studijas kremtančiai Gretai Dominaitytei, kurios svajonė gauti finansinę paramą studijoms netikėtai virto realybe.

„Šios stipendijos laimėjimas man yra lyg padėka už visas įdėtas pastangas mokslo srityje. Stipendija nėra tik pinigų papildymas banko sąskaitoje, tai labiau paskatinimas nebijoti ir drąsiai žengti pirmyn. Linkiu ir kitiems studentams drąsiau svajoti ir siekti to, ko nori, nes svajonės pildosi“, – sakė G. Dominaitytė ir prasitarė, kad gautus pinigus ketina atsidėti taupymui.

Kitas stipendijos laimėtojas – Ekonomikos studijų programos studentas Tauras Aleksandravičius, kuris po pertraukos tarp bakalauro į magistrantūros studijas grįžęs į universitetą gana netikėtai nutarė sudalyvauti bendrame mecenatų stipendijų konkurse, kuris jam buvo sėkmingas.

„Ir anksčiau domėjausi ekonomika bei finansiniais dalykais, o laimėta stipendija tik dar labiau sustiprino mano motyvaciją mokytis. Šiuo metu magistro studijas tenka derinti su darbu Lietuvos kariuomenėje, bet džiaugiuosi turėdamas galimybę praktikoje panaudoti daugelį studijų metu įgytų žinių. KTU – puiki terpė tobulėti“, – sakė T. Aleksandravičius.

Padėka Alma Mater

Finansinį studentų rėmimą R. Malaiška planuoja tęsti mažiausiai penkerius metus. Tokiu būdu jis nori atsidėkoti savo Universitetui už jam suteiktas žinias ir vertingas patirtis KTU Statybos fakultete (tuometiniame KPI).

„Pinigai tai tarsi ekonomikos kraujas, o ekonomika – mokslas apie Valstybės sveikatą. Remdamas gabius studentus noriu prisidėti prie geresnės ir šviesesnės Lietuvos ateities. Juk savo studijų metais ir pats gavau padidintą stipendiją, kuri man reiškė savotišką įvertinimą už mano pastangas mokytis ir dirbti“, – teigė mecenatas ir KTU alumnų asociacijos valdybos narys R. Malaiška.

Jis taip pat priduria, kad verslo atstovų įsitraukimas į pažangių studentų finansavimą galėtų būti ir didesnis, mat neretai gabiems studentams trūksta nuoširdaus palaikymo, motyvacijos siekti daugiau ir tuo pačiu džiaugtis, kad jų pasiekimai nelieka nepastebėti.

R. Malaiška ragina ir kitus KTU alumnus prisidėti prie kilnaus tikslo bei taip paremti jaunąją kartą.

Mecenatų stipendijas galima laimėti dalyvaujant bendrame mecenatų stipendijų konkurse, kuris organizuojamas du kartus per metus – rudenį ir pavasarį.

Lapkričio 10 d., Kauno technologijos universiteto (KTU) Alumnų asociacija minėjo jubiliejinį 10-ąjį gimtadienį. Šventės dalyviai į renginį rinkosi III Universiteto rūmuose.

Pagrindiniu dešimtojo gimtadienio akcentu pasirinktas iškilmingas padėkų įteikimas. Asociacija dėkojo visiems prisidėjusiems gerais darbais ir iniciatyvomis už indėlį į Universiteto ateitį. Organizatoriai viliasi, kad padėkos vakaro formatas jau tampa gražia tradicija, startavusia 2019 m.

„Šiemet dėkojame tiems, kurie daugiausia įsitraukė į KTU studijų procesą, steigė skatinamąsias stipendijas, motyvavo studentus ir dalinosi patirtimi, prisidėjo prie ateities lyderių ugdymo, kūrė praktikos ir darbo vietas“, – sakė Alumnų centro vadovė Skaistė Valienė.

„Esame pasiilgę vieni kitų. Alumnų veikla Universitetui labai svarbi, o Universitetas, tikimės, svarbus alumnams,“ – abipuse bendradarbiavimo verte įsitikinęs kalbėjo KTU rektorius Eugenijus Valatka. Renginyje dalyvavo įvairių verslo įmonių ir organizacijų atstovai, Universiteto bendruomenės nariai bei KTU alumnai.

Renginio metu buvo apdovanoti devyni nominantai

KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas nominavo UAB „Novameta“ direktorių Mindaugą Jonuškį už nuoširdų ir betarpišką bendravimą su fakulteto kolegomis bei studentais, kuris leido pasiekti puikių akademinių rezultatų. Mindaugas – ilgalaikis studijų programų komiteto narys, jo vadovaujamoje įmonėje nemažai KTU studentų atlieka praktikas. Šio KTU alumno pagalba buvo itin svarbi ir vystant Pramoninio dizaino inžinerijos studijų programą.

KTU Cheminės technologijos fakultetas nominavo draugišką požiūrį aplinkai puoselėjančią įmonę UAB „Cosmoway“, kuri yra ilgametis fakulteto partneris. Padėką atsiėmė įmonės gamybos vadovas Raimundas Dautartas. „Cosmoway“ bendradarbiavimą vykdo įvairiomis kryptimis: dalyvauja studijų procese ir įvairiose darbo grupėse, kuriose siekiama tobulinti fakultete vykdomas studijų programas; populiarina chemijos, inžinerijos, technologijų ir fizinių mokslų kryptis, skiriant tikslines stipendijas pirmakursiams; pasižymi atsakingu požiūriu į karjeros planavimą, siūlydami praktikos ir darbo vietas fakulteto alumnams.

KTU Elektros ir elektronikos fakultetas nominavo „Teltonika“ įmonių grupės įkūrėją ir prezidentą Arvydą Paukštį. „Teltonika“ įsteigė 90 tūkst. eurų stipendijų fondą būsimiems KTU pirmakursiams, pasirinkusiems šias studijas, siekiant populiarinti studijas technologijos ir inžinerijos mokslų kryptyse. Taip KTU studentai gali pretenduoti į specialiąsias stipendijas, be to, jiems atsiveria praktikos bei įsidarbinimo galimybės visose „Teltonika“ dukterinėse įmonėse.

KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas nominavo darbo rinkos ekspertą ir Personalo paieškos bendrovės „Alliance for Recruitment“ parnerį Andrių Francą. Fakulteto atstovai dėkojo KTU alumnui ir fakulteto tarybos nariui, partneriui, Švedijos prekybos rūmų Lietuvoje valdybos pirmininkui, KTU Karjeros centro (dabar – Karjeros ir ugdymo centras) įkūrėjui A. Francui už pagalbą jaunimui atrandant savo karjeros kelią bei glaudų verslo bendradarbiavimą su KTU mokslininkais ir akademine bendruomene, siekiant išugdyti ateities lyderius.

Informatikos fakultetas nutarė pagerbti Almantą Karpavičių iš „TransUnion“. Sau darbo vietas įmonėje rado kone 100 KTU alumnų. „TransUnion“ – atvira bendradarbiavimui, pasiruošusi padėti, aktyviai dalyvauja studentų motyvacijos, kokybės gerinimo procese.

„Programavimas – menas, o aš esu kelyje tapti meistru. Vertinu tai, ką man davė mano Alma Mater. Pabuvęs studento kailyje, o dabar turėdamas ne tik teorinės, bet ir praktinės patirties, turiu galimybę dalyvauti ir baigiamųjų darbų gynimo komisijose, pabendrauti su studentais, galbūt net juos įkvėpti ir motyvuoti drąsiai žengti karjeros žingsnius“, – sakė ilgiau kaip penkerius metus „TransUnion“ programuotoju ir „Software Development Academy“ mokytoju dirbantis Almantas.

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas nutarė deleguoti UAB „ATEA“ direktorių Raimundą Puskunigį, kuris yra ilgametis fakulteto organizuojamo profesoriaus Jono Matulionio respublikinio jaunųjų matematikų konkurso rėmėjas. Šios įmonės įsteigtais prizais apdovanojami jaunųjų matematikų konkurso I–III vietų laimėtojai, taip pat konkurso dieną vykstančių moksleivių laisvalaikio užimtumo veiklų – protmūšio ir linksmosios daugiakovės – nugalėtojai.

KTU Statybos ir architektūros fakultetas (SAF) nominavo „YIT Lietuva“ vadovą Kęstutį Vanagą už trečią jo kadenciją KTU SAF taryboje, taip pat įmonės steigtas mecenatų stipendijas bei įvairių universiteto renginių rėmimą, teiktą pagalbą modernizuojant fakulteto infrastruktūrą. „YIT Lietuva“ yra vieni iš KTU SAF Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro steigėjų.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas nominantu pasirinko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patarėją, Seimo narį, buvusį LR socialinės apsaugos ir darbo ministrą Donatą Jankauską, kuris itin aktyviai vysto bendras Sodros ir Edukacinių kompetencijų centro šviečiamąsias veiklas moksleiviams, yra įsitraukęs kaip socialinis partneris: dalyvauja fakulteto Taryboje, Fakulteto atestacijos ir konkursų komisijose.

Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas nominavo „IOCO Packaging“ marketingo vadovę Drąsutę Burbienę, kuri kasmet aktyviai dalyvauja studijų procese kaip verslo atstovė – kviečiama į „Tarptautinio verslo“, „Vadovavimo iššūkių“, „Marketingo sprendimų“ tematikos paskaitas.

„Didžiausias iššūkis gyvenime yra įveikti savo paties nusistatytas ribas ir eiti taip toli, kaip niekada nebūtum nė svajojęs. Studijavimas universitete yra ėjimas į priekį. Mokslas keičia požiūrį į pasaulį, skatina mąstyti kūrybiškai, suprasti daugybę dalykų, taip pat suprasti ir apdoroti kasdien gaunamą informaciją bei padaryti tam tikras išvadas“, – renginio metu sakė KTU alumnė.

Padėkos simbolis

Lietuvos monetų kalyklai ir KTU kolegoms bendradarbiaujant, sukurtas sidabrinis sėkmės pinigėlis su holograma. Jame vaizduojamas raktelis, kuris atrakina ir užrakina bet kurias duris, panaikina kliūtis mūsų kelyje ir simbolizuoja pasirinkimo laisvę.

Paklaustas, kaip pirmiausia save pristato, kasdienybėje veiklų nestokojantis verslininkas, UAB „Spaineta“ direktorius, šturmanas, alpinistas, visai neseniai tapęs ir Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnų asociacijos prezidentu Darius Vaičiulis juokaudamas atsako, kad skirtingose auditorijose tenka ir skirtingai prisistatyti.

„Kiekvieną kompaniją labiausiai domina tai, kas yra neįprasta jiems. Tad tarp verslininkų aš dažniausiai šturmanas, tarp pastarųjų – alpinistas, tarp alpinistų – verslininkas“, – šypsodamasis sako D. Vaičiulis.

Darius viešojoje erdvėje dažniausiai žinomas iš Dakaro ralio – dykumoje vykstančių bekelės lenktynių, kur lenktyninkui Antanui Juknevičiui šturmanavo penkerius metus, o 2019-aisiais užėmė 12-ąją vietą – vieną iš geriausių, kurią kada nors pasiekė Lietuvos ekipažas. D. Vaičiulio pasiekimų sąraše – ir daugybė aplankytų valstybių, įveiktos visų žemynų aukščiausios viršūnės bei sėkmingai vystomi verslai.

Kaip viską spėjate? Kuo skirtingos veiklos, kuriomis užsiimate, Jums svarbios?

Tikiu, kad kuo daugiau kažkuo užsiimi, tuo esi produktyvesnis, todėl ženkliai daugiau padarai ir net laisvo laiko atsiranda. Kai rutina neįtraukia į paprasčiausius buitinius reikalus, tarkim, versle, išmoksti greitai priiminėti sprendimus, nes kitaip tiesiog nespėsi. Užsiimu daugeliu visokiausių veiklų – visuomeninių, sporto, turiu skirtingus pomėgius, kurie atrodo nesuderinami – galiu pripažinti, kad mano produktyvumas aukštas, dėl to ir lieka laiko visiems pomėgiams. Tuo labiau, kad jei nori, turi suderinti viską – ir verslą, ir hobius. Manau, kad balansas yra ypatingai svarbus, kad žmogus jaustųsi gerai.

Grįžkime į studentavimo laikus, kai KTU studijavote pramoninę elektroniką. Kuo sudomino būtent ši sritis?

Tuo metu pramoninė elektronika skambėjo kaip labai moderni ir naujoviška sritis. Mano tėvai inžinieriai, todėl tai šiek tiek paveikė mano apsisprendimą. Be to, neblogai sekėsi matematika, gamtos mokslai, todėl natūraliai gavosi, kad pasirinkau inžinerinius mokslus. Baigiau studijas KTU, tapau inžinieriumi. Ir nors tiesiogiai darbo pagal savo specialybę taip ir nedirbau, tačiau loginis, kritinis mąstymas, išugdytas universitete padėjo ir versle.

Studijų metai, daugelio manymu, yra vieni geriausių žmogaus gyvenime. Kas iš šio laikotarpio Jums įsiminė labiausiai?

Didžiajai daliai studentų tai yra pirmas savarankiškumo patikrinimas. Vidurinėje mokykloje už tave dar kažkiek atsakingi tėvai, tačiau sukakus aštuoniolikai formaliai tampi laisvas, atsakingas už savo sprendimus. Tai leido man suprasti, kad mano priimti sprendimai labiausiai daro įtaką ateičiai.

Mano studijų laikmetis buvo ypatingas – studijų metais vyko valstybinės sistemos keitimas, kova dėl Lietuvos nepriklausomybės. Teko pajusti ir tarybinę sistemą, nes į universitetą įstojau, kai jis dar buvo vadinamas Kauno politechnikos institutu (KPI).Vyko virsmas iš sovietinės respublikos į nepriklausomą šalį, ekonomikos transformacija iš planinės į laisvą rinkos ekonomiką. Kadangi studentai visada yra viena iš aktyviausių visuomenės dalių, šiuos procesus mačiau iš arti.

Žinoma, studentiškas gyvenimas įsiminė ir dėl daugybės smagių, malonių dalykų, naujų žinių. Kartu su bendrakursiais dar spėjome pajusti Tarybų Sąjungos kaip valstybės dydį: keliavimas tuo metu buvo gan lengvas ir paprastas, tad tikrai daug apkeliavome. Kiekvienais metais vykdavome į Ukrainą slidinėti, rengėm turistinius žygius į Kaukazą ar Sajanų kalnus. Tada kainos buvo nedidelės net ir studentams. Vykstant ekonomikos transformacijai, didelė Sovietų Sąjungos dalis buvo mažiau išsivysčiusi, todėl čia keliaudavome tarsi iš kitos planetos – turėdami vieną kitą dolerį kišenėje, tais laikais galėdavome nusipirkti daug ką.

Sakote, kad studentai buvo ypatingai aktyvūs atkuriant nepriklausomybę. Gal pats prie to prisidėjote asmeniškai?

Negalėčiau išskirti savęs asmeniškai, mes visi dalyvavome mitinguose, ėjome ginti televizijos bokšto, Lietuvos seimo. Nebuvau ypatingai įsitraukęs į organizacijas, kurios aktyviai ėmėsi įvairių veiklų, bet visada prisidėdavau prie procesų, kurie tuo metu vyko visuomenėje. Galbūt dar buvau per jaunas, nes vis tik tai buvo mano pirmieji studijų metai, todėl buvo supratingesnių žmonių, kurie ėmėsi didesnės atsakomybės. Tačiau visi procesai vyko prieš akis – ir visuose teko dalyvauti.

Pagal universitete įgytą specialybę niekada nedirbote. Kokią naudą studijos universitete Jums suteikė?

Studijos be jokios abejonės visada yra naudingos. Jos nuo studijų profesinėje mokykloje tuo ir skiriasi, kad čia formuojamas platus požiūris. Baigus universitetą neturėtų būti baisu gyvenime užsiimti bet kokia veikla. Juk čia įgyjamas kritinis mąstymas, gebėjimas pačiam nuolat mokytis. Manau, kad tai – viena iš svarbių gero universiteto funkcijų: reikia ne tik suteikti profesinių žinių, bet ir parodyti galimybes, kaip asmenybė gali tobulėti ateityje, keistis, nestovėti vietoje.

Kuo apskritai žmogui svarbus mokymasis? Ar šiuo metu Jums vis dar kyla poreikis tobulinti žinias ir gebėjimus?

Aišku, kad svarbu mokytis kiekvieną dieną. Kai kurie nuolat gilinasi į vieną pasirinktą sritį, man vis tik labiau patinka – ir tai matosi iš visų mano veiklų – turėti skirtingų žinių apie įvairias sritis, todėl bandau būti plataus profilio žmogumi. Mano verslai yra labai išsiskirstę po įvairias industrijas: nuo technologijų iki maisto pramonės, automobilių. Čia pasireiškia ir universiteto išugdytas supratimas, kad svarbu nuolat keistis. Mokymasis visą gyvenimą šiais laikais – neišvengiamas. Reikia analizuoti, daug skaityti, tobulinti save. Viskas taip greitai keičiasi, kad kitaip tiesiog neįmanoma.

Nuo ko prasidėjo Jūsų veikla darbo rinkoje? Kada nusprendėte kurti savo verslą?

Tik gavęs inžinieriaus diplomą iškart pradėjau dirbti japonų bendrovėje, kuri pardavinėjo lengvajai pramonei įrengimus, pavyzdžiui, siuvimo mašinas. Čia dirbau labai neilgai – maždaug šešis mėnesius. Tačiau per tą laiką spėjau suprasti, kad pats norėčiau kurti verslą. Tada prasidėjo ilgas procesas, blaškymasis tarp veiklų pasirinkimo, nes neturėjau išsigryninęs vienos veiklos krypties. Dvejus ar trejus metus eksperimentavau, kol galiausiai nusistovėjau telekomunikacijų srityje. Tuo metu kaip tik kūrėsi mobilaus ryšio operatoriai, todėl šioje industrijoje kurį laiką geriausiai save realizavau.

Kokius išskirtumėte privalumus ir trūkumus dirbant ne samdomą darbą, o vystant savo verslą?

Ir vienas, ir kitas kelias, manau, kartais atsibosta. Ypač dirbant samdomą darbą turbūt kyla minčių, kodėl gi nepabandžius vystyti savo verslo. Tarp jaunimo tai dabar ypač populiaru – freelancerių judėjimas tuo ir paremtas, kad pats esi sau vadovas, dirbi darbus, kuriuos sugebi daryti tose srityse, kuriuose gali parduoti save.

Iš kitos pusės, būnant verslininku reikia daug kantrybės. Esu girdėjęs tokį posakį, kad bet koks verslas kaip pomidorų kečupo tūbelė: tu ją atidarai ir spaudai, bet padažas nebėga. Tačiau kažkuriuo momentu, jei dar kantrybė būna neišsekusi, ji prasiveržia (juokiasi, – aut. past.). Čia yra tam tikro panašumo. Šiuo metu vystyti verslą gal kiek lengviau, nes yra įvairių finansavimo galimybių, anksčiau reikėdavo pačiam suktis, nes investicijų iš šalies nelabai buvo. Tačiau nesigailiu, kad gan ankstyvu metu ėmiausi kurti savo verslą.

Grįžtant prie privalumų dirbant samdomą darbą – galbūt daugiau laisvo laiko, lengviau paskirstyti savo dieną tarp darbo ir buvimo su šeima ir draugais. Jaunam verslininkui bent jau pirmuosius 5-10 metų tikrai labai daug savęs reikia aukoti, kad iš tos pomidorų padažo tūbelės kažką išspaustum.

Kaip prasidėjo jūsų bendradarbiavimas su KTU alumnų asociacija?

Mane prisijungti pakvietė universitetas. Įvertinęs tai, kaip stipriai Vakaruose vystomos alumnų tradicijos, atsirado tikėjimas, kad įmanoma šitą procesą pagyvinti ir Lietuvoje. Vakarų tradicija man atrodo reikšminga ir prasminga, nes tikrai nemaža dalis žmonių, baigusių universitetą, savo sėkmę, dabartį sugretina su tuo, ką gavo universitete. Kodėl gi dalį savęs, savo laiko, pastangų negrąžinti universitetui?

Kuo Jums atrodo vertingas prisidėjimas prie alumnų veiklos?

Tai prasminga veikla, nes švietimas man atrodo yra visko pagrindas. Universitete ugdomos labai svarbios asmenybei kompetencijos, savybės, kurios žmogui padeda gyvenime. Alumnų asociacija nėra skirta pati sau, į asociaciją renkasi tie žmonės, kurie gali skirti dalelę savęs, kad padėtų burti ir jungti visus alumnus. Mūsų asociacija dirba ne tik asociacijos nariams, bet visiems alumnams.

Smagu kurti tradicijas, vienyti bendraminčius. Nors artimiausiu metu tikrai negalėsime girtis panašiais į amerikietiškų ar britiškų alumnų veiklos mastais, bet niekad nevėlu pradėti.

Kas paskatino kandidatuoti į KTU alumnų asociacijos prezidento postą?

Tikėjimas šia prasminga veikla ir nenoras pasiduoti, toliau stengtis vystyti jau pradėtas kurti tradicijas. Ši idėja verta dėmesio.

Kokius tikslus sau keliate, tapęs KTU alumnų asociacijos prezidentu? Kaip manote, kokie iššūkiai laukia?

Per tuos metus, kai esu KTU alumnų asociacijos narys, esame išsigryninę pačią idėją ir principus, kaip turėtume veikti, kokias tradicijas puoselėjame, kaip tikimės burti ambasadorius ir jų judėjimą – idėjos yra, reikia jas įgyvendinti. Tam reikia uždegti širdis ir visų kitų alumnų. Svarbu, kad jie patikėtų mumis ir nuspręstų patys prisidėti – finansiškai, savo laiku ar patirtimi. Iššūkis – kad tradicijos po truputį įleistų šaknis, pradėtų gyvuoti. Įtvirtinti tradicijas užtrunka, rezultatas galbūt matysis tik po dešimtmečio, todėl nuolat reikia iniciatyvių, kūrybingų žmonių, pasiruošusi šias tradicijas puoselėti.

Tapimas aktyvesniu alumnų asociacijos nariu – tam tikra prasme grįžimas į studentišką gyvenimą, su prisiminimais, šventėmis. Man atrodo šaunu, kad turime kuo pasidalinti su dabartiniais studentais.

Nuo darbo mažoje vos šešių žmonių komandoje iki sparčiai augančios technologijų kompanijos direktoriaus pareigų – tokia karjera gali pasigirti kaunietis Giedrius Kukauskas, „Teltonika Networks“ įmonės direktorius. „Jau nuo mažų dienų domėjausi, kaip veikia daiktai mano aplinkoje. Iš pradžių bandydavau viską įsivaizduoti, o tada mašinėles, žaislus ir kitus prietaisus išardydavau, kad įsitikinčiau, ar mano įsivaizdavimas buvo teisingas“, – sako G. Kukauskas.

Giedrius tikina visada jautęs polinkį į technologijas bei inžineriją, todėl jau mokykloje žinojo, kad studijuos Kauno technologijos universitete (KTU).

„Pasirinkimą studijuoti šiame universitete lėmė KTU siūloma inžinerinė sritis, atitinkanti pomėgius ir kryptį, kurią norėjau vystyti ir su kuria siejau savo ateitį. Be to, KTU garsėjo kaip labai stipri, šioje srityje lyderiaujanti institucija.

Galbūt prisidėjo ir tai, jog gyvenau visai netoli universiteto miestelio bei tuometinio „Telekomo“ – tuo metu kaip tik buvo spartaus mobiliųjų technologijų vystymosi laikai. Tai buvo nauja ir nepažinta, bet labai dominanti sritis, norėjau viską apie ją sužinoti“, – prisimena G. Kukauskas, KTU telekomunikacijų inžinerijos studijų programos alumnas.

– Studijų metai, daugelio manymu, yra vieni geriausių žmogaus gyvenime. Koks buvo jūsų studentiškas gyvenimas? Kas įsiminė labiausiai?

– Nebuvau tipinis studentas vien dėl to, kad buvau kaunietis ir neteko gyventi bendrabutyje su kitais studentais, o tai, ko gero, sudaro nemažą dalį tų „geriausių gyvenimo metų“ patirties. Tačiau yra ką atsiminti ir be to. Pavyzdžiui, vienas ryškesnių atsiminimų yra apie tai, kaip gaminome racijas, kurios turėjo būti pagalbinė priemonė kolokviumuose. Vienas studentas sėdi automobilyje lauke, o kitas tuo metu atsiskaitinėja. Tai buvo ankstyvasis žinių pritaikymas gyvenimiškose situacijose. Pamenu, studentai net augindavo ilgesnius plaukus, kad paslėptų iš ausų kyšančius laidelius.

– Kuo studijos universitete jums buvo naudingos – tiek kaip specialistui, tiek kaip asmenybei?

– Studijos buvo visapusiškai naudingos ir užaugino įvairiomis prasmėmis. Žinoma, gyvenime ne viską galėjau panaudoti, buvo daug teorinių dalykų, bet juos besimokydamas išmokau nenuleisti rankų ir tapau atkaklesnis. Pripažinsiu, pirmieji studijų metai buvo žymiai sudėtingesni nei tikėjausi, teko ir papildomai lankyti aukštosios matematikos, chemijos pamokas. Tačiau dabar manau, kad buvo verta dėti visas pastangas ir nepasiduoti. Ši patirtis mane išugdė į tai, kas esu, ir išmokė parodyti sau bei kitiems, ko esu vertas.

– Kaip po studijų sekėsi įsilieti į darbo rinką? Galbūt dirbote jau studijų metu?

– Tiesą sakant, pradėjau dirbti dar mokykloje. Pirmasis mano darbas buvo informatikos klasės kompiuterių priežiūra. Taip žengiau pirmuosius mažus žingsnelius karjeros technologijų srityje link. Vėliau, jau studijų metais, teko dirbti kompiuterių techniku nedidelėje įmonėje, tiekusioje tarptautinio ryšio paslaugas. Užsiėmėme IP telefonija, kurios dėka žmonės galėjo pigiau susisiekti su užsienio abonentais.

– Ar palaikote ryšius su universitetu kaip alumnas? Kaip manote, kuo tai svarbu?

– Ryšius su universitetu palaikome nuolatos, kartu su mano vadovaujama įmone „Teltonika Networks“ bendradarbiaujame įvairiose iniciatyvose su KTU, skiriame stipendijas studentams, rengiame bendrus renginius. Neabejotinai svarbu palaikyti glaudų ryšį, kuris padeda užauginti stiprią būsimą talentų kartą, kartu atliepiant rinkos poreikius ir padedant lengviau atrasti tinkamą karjeros kelią studentams.

– Jau vienuoliktus metus dirbate technologijų kompanijoje „Teltonika Networks“ – kas jus atvedė į šią įmonę? Kaip čia vystėsi jūsų karjera?

– Įmonės veikla buvo labai artima mano pabaigtai telekomunikacijų specialybei, tad iškart sudomino. Taip pat žavėjo didelės kompanijos ambicijos, drąsa, greitas augimas. Visi šie dalykai žavi ir iki šiol.

Viskas prasidėjo nuo visai mažos komandos. Kai prisijungiau prieš 11 metų, Kauno padalinyje tebuvome šešiese. Dabar išaugome iki daugiau nei 200 žmonių Kauno biure bei dar 100 – Vilniuje. Skirtumas milžiniškas. Per šiuos metus teko dirbti skirtingose pozicijose: pradėjau nuo projektų vadovo, tada tapau Kauno projektavimo padalinio, vėliau visos „Teltonikos“ projektavimo vadovu, galiausiai ėmiau vadovauti visam Kauno biurui ir dabar jau kiek daugiau nei metus esu „Teltonika Networks“ įmonės direktorius.

– Kuo jus žavi darbas technologijų kompanijoje?

– Būdami tinklo ryšio priemonių gamintojai, dirbame su naujausiomis technologijomis ir tapome vienais pasaulio lyderių šioje srityje. Realizuojame produktus nuo idėjos iki pat pardavimo, pilnai valdome visą ciklą. Labiausiai žavi nuolatinis augimas, kad niekada nestovime vietoje ir gebame greitai reaguoti į rinkos pokyčius bei poreikius – tai yra vienas esminių mūsų sėkmingo augimo elementų.

– Kokie iššūkiai kyla?

– Iššūkiai kyla nuolatos, bet į juos svarbu žiūrėti kaip į naujas galimybes. Išgyvenome ne vieną krizę rinkoje ir visos jos tapo tramplinu į dar didesnę sėkmę. Netgi juokaujame, kad „negalima pramiegoti geros krizės“, nes iš tiesų, tai tik proga kūrybiškai pažiūrėti į situaciją ir atrasti kažką naujo.

– Technologijos supa mus kiekvieną dieną, o technologiniai sprendimai ypač domina jaunus žmones. Tačiau, jūsų nuomone, ar jaunuoliai pakankamai domisi, kaip įvairios technologijos veikia ir sieja su jomis savo karjerą?

– Manau, kad jaunimas yra žingeidus ir tuo pačiu turi daugiau galimybių bei informacijos, nei bet kada prieš tai. Kitas svarbus dalykas: lietuviai jau mažiau kuklinasi ir drąsiau eina į rinką su naujomis idėjomis, startuoliais, siūlo novatoriškus produktus. Yra daugybė puikių įrankių, paramos fondų, valstybės lengvatų, kurios atveria duris sužibėti technologijų entuziastams ne tik Lietuvoje, bet ir globaliai.

– Renkantis specialybes ir studijų kryptį, vis dar dažniausiai dominuoja socialiniai, humanitariniai mokslai. Kaip manote, kaip reikėtų sudominti jaunus žmones rinktis su technologijomis, inžinerija susijusias profesijas?

– Iš mūsų kaip įmonės pusės, galiu pasakyti, kad jau daugelį metų kuriame konkurencingas darbo vietas, suteikiame galimybes augti, tobulėti, siūlome gerus atlyginimus. Na, o jaunimas jau turi nuspręsti, kas jiems aktualu ir įdomu. Idealu, kai hobis tampa darbu, pavyksta derinti pomėgius su galimybėmis.

Tačiau reikia žiūrėti į tai ir šiek tiek kritiškai. Tarkime, jei patinka žaisti kompiuterinius žaidimus – tai nebūtinai reiškia, kad šis pomėgis taps ir darbu. Reikia atrasti savo gebėjimus ir juos nuolatos lavinti. O kai kažkuria sritimi nuoširdžiai domimasi, tai ir lengviau rasti vidinės motyvacijos nuolatos naujinti žinias.

– Dažnai kalbama apie IT specialistų poreikį, tačiau kokių kitų technologijų specialistų rinkoje taip pat yra itin didelis poreikis? Kokie specialistai, remiantis Jūsų turima patirtimi, dar svarbūs vystant inovacijas, technologinius sprendimus?

– Šiuo metu itin trūksta elektronikos inžinierių, programuotojų. Esame maža valstybė su ribotais ištekliais, tad manau, jog ypač svarbu išsaugoti mūsų talentus, kurie padėtų drauge kurti pridėtinę vertę. Lietuviai atkaklūs ir gabūs žmonės, turime visas galimybes kurti aukštąsias technologijas ir tokiu būdu padėti mūsų visuomenei gyventi geriau, patogiau bei išmaniau.

Ne ką mažiau svarbios yra ir kartu dirbančių žmonių asmeninės vertybės. „Teltonikos“ įmonėse kuriame tarpusavio pasitikėjimo ir pagarbos kultūrą bei siekiame padėti kitiems, įskaitant ne tik įmonės darbuotojus, bet taip pat ir pažeidžiamas visuomenės dalis, kurioms mūsų pagalbos reikia labiausiai.

Kauno technologijos universitetas Alumnų bendruomenę informuoja apie prasidėjusią registraciją į 2021–2022 m. m. rudens semestro modulius.

Šiame semestre KTU absolventams siūloma rinktis iš 27 modulių: 17 modulių lietuvių kalba ir 10 modulių anglų kalba (4 moduliai dėstomi ir anglų, ir lietuvių kalbomis). Moduliai vedami ir kontaktiniu, ir nuotoliniu būdu.

Siūlomų klausyti modulių sąrašas:

Creative Writing (H004B103)

Tinklo etika (H120B012)

Objektinis programavimas 1 (P175B118)

Computer Graphics (P175B505)

Kompiuterinė grafika (P175B505)

Kriptografinės duomenų saugos pagrindai (P175M113)

Advanced Machine Learning (P176M010)

Pedagoginė praktika 1 (S000L009)

Comprehensive Studies of Risk and Security Issues 1 (S170M120)

European Security Architecture (S170M125)

Innovation Management (S190B137)

Inovacijų vadyba (S190B137)

Pedagoginė ir raidos psichologija (S262L001)

Organizational Communication (S265B103)

Organizacijų komunikacija (S265B103)

Ugdymo programų planavimas ir realizavimas (S272L100)

Mokymo ir mokymosi psichologija (S283M811)

Programų inžinerijos procesai (T120M026)

Virtualaus mokymosi pagrindai (T120M182)

Pastatų mikroklimatas (T220M105)

Įvadas į statybos inžineriją (T230B203)

Process Engineering 1 (T350B125)

Procesų inžinerija 1 (T350B125)

Apsauga nuo korozijos ir erozijos (T350B132)

Applied Food Chemistry (T430M133)

Paper Production and Recovery Technologies (T460B122)

Popieriaus gamybos ir perdirbimo technologijos (T460B122)

Išsamią informaciją apie modulių tvarkaraštį ir laisvų vietų skaičių galite rasti lentelėje – Modulių sąrašas 2021–2022 m. m. rudens semestre.

Registracija į studijų modulius uždaryta.

Modulių klausymo D.U.K. galite rasti čia. Dėl papildomos informacijos kreipkitės el. paštu vidiniai.mokymai@ktu.lt, alumni@ktu.lt arba telefonu +370 608 96 445.

________________________________________________________________________________________________

Kaunas University of Technology informs all alumni that registration to the study modules in the autumn semester of AY 2021–2022 is started.

This semester KTU graduates are offered to choose from 27 study modules: 17 modules in Lithuanian and 10 modules in English (4 modules are taught in both English and Lithuanian). The modules are conducted both in distance and on campus.

List of modules offered for listening:

Creative Writing (H004B103)

Tinklo etika (H120B012)

Objektinis programavimas 1 (P175B118)

Computer Graphics (P175B505)

Kompiuterinė grafika (P175B505)

Kriptografinės duomenų saugos pagrindai (P175M113)

Advanced Machine Learning (P176M010)

Pedagoginė praktika 1 (S000L009)

Comprehensive Studies of Risk and Security Issues 1 (S170M120)

European Security Architecture (S170M125)

Innovation Management (S190B137)

Inovacijų vadyba (S190B137)

Pedagoginė ir raidos psichologija (S262L001)

Organizational Communication (S265B103)

Organizacijų komunikacija (S265B103)

Ugdymo programų planavimas ir realizavimas (S272L100)

Mokymo ir mokymosi psichologija (S283M811)

Programų inžinerijos procesai (T120M026)

Virtualaus mokymosi pagrindai (T120M182)

Pastatų mikroklimatas (T220M105)

Įvadas į statybos inžineriją (T230B203)

Process Engineering 1 (T350B125)

Procesų inžinerija 1 (T350B125)

Apsauga nuo korozijos ir erozijos (T350B132)

Applied Food Chemistry (T430M133)

Paper Production and Recovery Technologies (T460B122)

Popieriaus gamybos ir perdirbimo technologijos (T460B122)

Detailed information about the schedule and the number of vacancies can be found in the following table List of modules for 2021–2022 autumn semester.

Registration to study modules is closed.

F.A.Q. can be found here. Contact us for more information by e-mail vidiniai.mokymai@ktu.lt, alumni@ktu.lt or by phone +370 608 96 445.