Įrašai

Vien mobiliajame telefone yra apie 160 skirtingų puslaidininkių (lustų), kurių visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje, itin trūko COVID-19 pandemijos metu. KTU absolventas pastebi, kad pandemijos iššūkiams nurimus ir inžinieriams išmokus pamokas, elektronikos srityje matomi ryškūs pokyčiai, lemiantys dar didesnę įmonių sėkmę inžinerijoje.

„Pasikeitė įmonių veiklos planavimas, pradėta ieškoti alternatyvų lustams, padidinti gamybos pajėgumai ir plėtojamos investicijos, plečiant elektronikos inžinerijos sritį. Manau, kad šis laikotarpis tik dar labiau parodė, kokia dinamiška turi būti inžinerija, o svarbiausia – žmonės, dirbantys šį darbą“, – pastebi Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) elektronikos inžinerijos magistras Dominykas Masilionis.

Auga specialistų poreikis

D. Masilionis elektronikos inžinieriumi įmonėje „Littelfuse“ dirba jau šešerius metus. Vaikinas pasakoja, kad kiekviena elektronikos inžinieriaus diena gana dinamiška ir unikali. Retkarčiais, susidūrus su kylančiais sunkumais, juos tenka spręsti analitiniu mąstymu, asmenine patirtimi ir pagrindais gautais studijuojant universitete.

„Elektronikos inžinieriaus diena gali susidėti iš daugybės skirtingų detalių, tačiau kelių dalykų išvengti niekada nepavyks – kasdienio bendravimo su kolegomis tiek susitikus gyvai, tiek virtualiai, rezultatų analizės, testų planavimo, projektavimo uždavinių. Būtent universiteto studijos padėjo man ir kolegoms suformuoti ne tik techninius, bet ir minkštuosius įgūdžius, naudojamus dirbant šį darbą“, – akcentuoja D. Masilionis.

Studijos universitete ir tuo metu vykusi COVID-19 pandemija užgrūdino KTU absolventą ieškoti sprendimų net ir kebliausiose situacijose. Būtent pandemijos laikotarpis kėlė nemažai ne tik socialinių iššūkių, bet ir inžinerinių, tokių kaip puslaidininkių trūkumas bei gamybinių pajėgumų svyravimai.  D. Masilionis tikina, kad šiandien techninis išsilavinimas, o ypatingai inžinerinis, darbo rinkoje reiškia daug.

„Didėjant verslų, užsiimančių šia veikla, skaičiui, plečiantis užsienio ir vidaus rinkoms, elektronikos žinios kuria vis didesnę pridėtinę vertę, todėl ir žmonių dirbančių šį darbą poreikis auga. Neretai šiuos pagrindus ir žinias turintys specialistai tampa techniniais vadovais, sistemos inžinieriais ar net įterptinių sistemų programuotojais“, – teigia vaikinas.

Suderinti darbą ir studijas – įmanoma

Kalbėdamas apie savo karjeros kelią, D. Masilionis pabrėžia, kad magistro diplomas dažnai gali pagreitinti užimamos pozicijos pokytį bei karjerą įmonėje. Jis pats, vertindamas pokyčius nuo bakalauro studijų pradžios iki šiandien, pastebi, kad jie – akivaizdūs ir plika akimi matomi tiek profesinėje pusėje, tiek asmenybės formavime.

„Pokyčiams didžiausią įtaką davė laikas, įgyvendinti projektai bei žmonės, su kuriais teko bendradarbiauti. Noriu tikėti, kad didžiausi pasiekimai yra dar tik ateityje, nes augant patirčiai bei galimybėms, visada galima atrasti ir padaryti daugiau nei padarei vakar“, – sako jis.

Darbuotis kompanijoje „Littelfuse“ D. Masilionis pradėjo dar studijuodamas bakalauro studijų programos Elektronikos inžinerija ketvirtame kurse, tęsė darbą studijuodamas ir dirba ten iki šiol. Per šį laikotarpį vaikinas įrodė, kad suderinti studijas su darbu ir netgi pabaigti magistrantūrą – įmanoma.

„KTU ir įmonė, kurioje dirbu, labai vertina lankstumą, todėl sugebėjau kokybiškai suderinti abi šias veiklas. Sprendimą tęsti magistrantūros studijas pasirinkau dėl rekomendacijų išklausyti vertingus studijų modulius bei vedamas asmeninio smalsumo ir noro sužinoti daugiau“, – kalba D. Masilionis.

Sėkmingam studijų ir darbo derinimui tarpusavyje reikalingi laiko planavimo įgūdžiai. Išlavinęs šį įgūdį, D. Masilionis turėjo laisvalaikį, kurį dažniausiai stengdavosi praleisti su draugais bei artimaisiais.

„Užsiiminėjau sportu ar kita fizine veikla, leidžiančia atitrūkti mintims. Studijoms pasibaigus, laisvalaikio įpročiai liko panašūs, taip pat ir gyvenimo tempas, nes kasdien vienus rūpesčius keičia kiti, o jiems reikia rasti geriausią sprendimą“, – šypsosi jis.

KTU Alumnų centras ir asociacija kviečia 11-14 m. paauglius dalyvauti nuotykių, eksperimentų, ekskursijų, naujų pažinčių, aktyvaus laisvalaikio kupinoje vasaros 5 dienų stovykloje (šįsyk be nakvynės)!

 rugpjūčio 19-23 d.

Kas laukia stovyklautojų?

 STEAM veiklos: išgyvenimo negyvenamoje saloje projektas komandoje, žinios ir eksperimentai chemijos, fizikos ir optikos

laboratorijose.

 Flash Mob: šiuolaikinio šokio judesiukai ir stovyklos šokis drauge.

 Aktyvus laikas: grupėse su mentoriais bus galima rinktis (iš kelių siūlomų) sporto šaką aktyviam laiko praleidimui.

 Orientacinės varžybos: išbandyk savo orientavimosi įgūdžius ir

patirk nuotykį.

 VR pramoga.

⋆⭒˚｡⋆ Grilinimas ir čilinimas prie laužo su gitara.

🧑‍ Praktinės patirtys ir žinios: naujų draugų, mentorių ir mokslininkų pagalba išmoksi daug naujų dalykų, kurie padės mokykloje ir gyvenime.

Registracija jau prasidėjo! bit.ly/KTU_Alumni_stovykla2024

Kaina 200 eurų.

Stovyklos grupėje bus iki 15 dalyvių (11-14 m.) + 3 mentoriai (15-16 m.) ir 3 stovyklos vadovai (suaugusieji).

Daugiau informacijos rasite registracijos formoje.

Stovyklos dienotvarkė:

Pasirinktos bakalauro studijos dar nebūtinai reiškia, kad nuo jų priklausys visas tolimesnis karjeros kelias. Apstu sėkmės istorijų, kai karjera pradedama srityje, kuri iš pirmo žvilgsnio nesusijusi su ta, kurios diplomas įgytas. Vienas tokių pavyzdžių – Kauno technologijos universiteto (KTU) Technikos kalbos vertimo bakalauro studijų programos absolventės Anos Akininos karjeros kelias.

Šiandien A. Akinina dirba žinių valdymo vyresniąja specialiste Ignalinos atominėje elektrinėje. Nors vertėja netapo, profesinėje komunikacijoje specialistei praverčia studijų metais ištobulinta techninė anglų kalba ir įgytos profesionalios kompetencijos.

Kalba atvėrė galimybes kilti karjeros laiptais

„Mano karjeros pradžia buvo susijusi su gido pareigomis Ignalinos atominėje elektrinėje. Čia aš aktyviai naudojausi techninės anglų kalbos žiniomis ir vertimo įgūdžiais vesdama ekskursijas elektrinėje“, – dalijasi specialistė.

Studijų metu įgytos žinios pravertė ir tolimesniame profesiniame kelyje – techninė anglų kalba atvėrė duris į branduolinės energetikos bendruomenę. Taip pat kalbos kompetencijos padeda siekiant įdiegti įmonėje daugiau inovacijų, pavyzdžiui, ieškant tiekėjų, siūlančių inovatyvias technologijas, ir bendraujant su jais.

Dabartinėse A. Akininos pareigose anglų kalba yra pagrindinė bendravimo kalba. „Visi naujausi duomenys ir informacija apie žinių valdymo procesą pateikiami anglų kalba, todėl studijų metu įgytos kalbos kompetencijos yra esminės mano kasdieniame darbe“, – teigia A. Akinina.

Studijose sukrautas lagaminas karjeros kelionei

Technikos kalbos vertimo alumnė taip pat džiaugiasi studijų metu įgytomis kompetencijomis ir įgūdžiais, kuriuos sėkmingai taiko įvairiose profesinėse srityse, tiesiogiai nesusijusiose su vertimu. Improvizacija, greita reakcija, problemų sprendimas – tik keletas plačiai pritaikomų savybių, kurios įgyjamos norint tapti vertėju.

„Tikras vertėjas turi gebėti greitai mąstyti, išlaikyti pusiausvyrą tarp minties interpretacijos ir tikslios jos prasmės“, – apie paskaitose išlavintas savybes kalba A. Akinina. Tai itin praverčia situacijose, kai reikia greitai priimti svarbų sprendimą arba komunikuoti keliomis kalbomis.

Technikos kalbos vertimo studijų programos vadovės ir lektorės Audronės Daubarienės teigimu, ši dinamiška profesinė sritis reikalauja specialistų, kurie būtų pasirengę prisitaikyti prie pokyčių, tačiau turėtų ir specializuotų žinių įvairiose srityse. Studijų metu ypatingas dėmesys skiriamas moduliams, susijusiems su vertimo technologijomis, nuolat sekami vertimo pramonės pokyčiai.

„Aktualius pokyčius akcentuojame atitinkamuose moduliuose. Mūsų studentai, naudodami įvairias technologijas ir skaitmeninius išteklius, verčia įvairių sričių tekstus, pavyzdžiui, technologijų, inžinerijos, teisės, ekonomikos ir kitų profesinių sričių”, – teigia A. Daubarienė.

„Architektūra: Kaunas“ – bene svarbiausias kiekvienų metų architektūrinis įvykis laikinojoje sostinėje, kaskart liepos 1 d. pristatantis miestiečiams geriausius Kauno architektų darbus. Jo kulminacija – Kauno metų architekto apdovanojimas, kurį šiemet gavo KTU Statybos ir architektūros fakulteto docentas, architektas Vytautas Baltus.

V. Baltus pripažįsta, jog toks įvertinimas – iš tiesų netikėtas. Apie metų architekto titulą net pasvarstyti buvo nedrąsu, atvirauja Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas, kuris parodoje „Architektūra: Kaunas 2024“ dalyvavo su sodybos Gaižėnuose projektu, teiktu „Geriausio gyvenamojo namo“ nominacijai.

„Save teikti „Metų architekto“ nominacijai buvo paprasčiausiai nepatogu. Nors, žinoma, blogas tas karys, kuris nenori būti generolu. Turbūt kiekvienas, bent slapčia, tikisi juo tapti“, – šypsosi V. Baltus.

Oranžinis diržas už architektūrinius nuopelnus

Kone trisdešimtmetį skaičiuojančio „Kauno metų architekto“ apdovanojimo autorius, architektūros e-žurnalo „Pilotas.LT“ vyr. redaktorius, architektas Audrys Karalius teigia, jog šis apdovanojimas rodo išskirtinį architekto indėlį ir kultūrą architektūroje.

„Titulo tikslas – skatinti architektus, kuriančius protingą, aplinkai draugišką, sąžiningą ir įvietintą, su kontekstu sukabintą architektūrą. Būtent tokia ir yra Vytauto Baltaus suprojektuota sodyba Gaižėnuose, o taip pat ir kita jo architektūrinė veikla, grindžiama paminėtomis vertybėmis. V. Baltus – architektas su galva ir su klausa. Ne tik su greit po kabinetus lakstančiomis kojomis“, – apie Kauno metų architekto darbo ir kūrybos etiką, V. Baltui atnešusią išskirtinį įvertinimą, kalba apdovanojimo autorius A. Karalius.

Šis titulas – itin reikšmingas, juk dabar V. Baltaus pavardė įrašyta greta tokių vardų kaip D. Čiuta, A. ir G. Prikockiai, J. R. Palys, G. Balčytis – paties V. Baltaus laikomų etalonais profesinėje srityje.

„Šiuo žmones labai gerbiu, todėl būti tarp jų – man didelis pasiekimas“, – džiaugiasi Kauno metų architekto titulą pelnęs KTU docentas.

Šie metai „Kauno metų architekto“ apdovanojimų istorijoje taip pat žymi gražios tradicijos pradžią – Kauno metų architektą apjuosti tarsi savotišku garbės diržu. A. Karalius pasakoja, jog tokio apdovanojimo idėją pasufleravo diržo svarba kovos menuose – tai aukštumų pasiekusio lyderio simbolis, lietuvių mitologijoje taip pat turintis atitikmenį – juostą.

„Juostoje ne tik būdavo išaudžiama informacija apie jos savininką (tarsi ID kortelėje), bet ji turėjo ir magiškų galių, naudingų bet kuriame gyvenimo atvejyje. Labai tikiu, kad Vytautas Baltus įgaus dvigubų galių su autorinį diržą žyminčiu įrašu „Metų architektas. Kaunas 2024“. Beje, oranžinė diržo spalva nėra atsitiktinė. Odininkų pasaulyje ji vadinama balno spalva”, – apibūdindamas Kauno metų architekto apdovanojimo prasmę pasakoja A. Karalius.

Juodas stogų „reljefas“ Lietuvos kaimelyje

Mažiau nei pusšimtį kilometrų nuo Kauno nutolusiame Gaižėnų kaime atsiveria lietuviškos gamtos vaizdai: lygūs, šviesūs laukai ir tik vienas kitas medinis namelis tolumoje. V. Baltaus projektuota sodyba kardinaliai skiriasi nuo ją supančios aplinkos: geometriškų formų, tamsios spalvos pastatas, kurio stogų visuma primena lietuviškų kalvų reljefą.

Kodėl priimti būtent tokie architektūriniai sprendimai? V. Baltus pripažįsta, jog iš pirmo žvilgsnio sodyba gali pasirodyti netgi įžūloka bendrame kontekste, tačiau kiekvienas sprendimas apgalvotas: pradedant pastato planu ir baigiant dizainu, forma ir spalva.

„Prieš tai sklype stovėjo penki apleisti pastatai pasukti įvairiais kampais. Norėjau paisyti buvusių pastatų vietų ir archetipinių formų – lietuviškoms sodyboms būdingo keturkampio plano ir dvišlaičių stogų. Dabar tie atskiri namukai yra sujungti į vieną savotišką stogų kardiogramą, tarsi kalvų reljefą primenantį kontūrą“, – aiškindamas sodybos geometriškumą pasakoja projekto autorius.

Pastato tamsi spalva, nors gali pasirodyti kiek ekstravagantiška, iš tiesų taip pat yra būdinga tradiciniams lietuviškiems mediniams namams. V. Baltus, kartodamas suomių architekto A. Aalto žodžius, akcentuoja – svarbu ne tai, kaip pastatas atrodo ką tik pastatytas, tačiau tai, koks jis bus po 20 ar 30 metų.

„Jeigu pažvelgtume į senąsias lietuviškas sodybas, tuos 100 metų menančius rąstinius namus, pamatytume, jog jie visi yra patamsėję, kartais net juodi. Galvodamas apie tai pasirinkau kuklią, bet tuo pačiu išdidžią tamsią spalvą“, – aiškina architektas.

Tačiau viskas neapsiriboja tik vizualinės idėjos išpildymu. Architektas sako, jog tokie sprendimai – daugiasluoksniai, todėl juose galima įžvelgti gilesnę prasmę.

„Prieš akis paralelė: gamta, aplink lygūs, šviesūs laukai, o žmogaus kūrinys kontrastingas – geometriškas ir tamsus”, – pasakoja V. Baltus.

„Kultūringa architektūra“ vartojimo amžiuje

„Dar mano studijų laikais profesorius J. Minkevičius mokė, jog, plačiąja prasme, yra du architekto kelio kraštutinumai: hedonistinis kelias, kai „aš noriu ir statau – viską“. Noriu palmių, sodinu palmes, noriu baseino – darau baseiną, į nieką neatsižvelgdamas. Kitas kraštutinumas – asketizmas, tarsi stengiantis nė ant vienos skruzdėlės neužminti“, – prisimena V. Baltus.

Tikroji architekto kultūra, pasak KTU docento, slypi tarp šių dviejų taškų. Juk viena vertus, architekto profesijos esmė – kurti, statyti. Gyvenant vien tik dėl gamtos, architekto profesija netektų prasmės. Visgi V. Baltus akcentuoja – būtina save riboti, neleisti beatodairiškai šėlioti, reikia būti atsakingiems už tai, ką paliksime ateities kartoms.

Kaip galima sujungti architekto kūrybą ir atsakomybę gamtai? V. Baltus atsako – tai minimalizmas, tačiau ne iš formaliosios pusės, o žvelgiant giliau.

„600 kvadratų blanki dėžė neatspindės minimalizmo esmės – joje ekologijos mažai tebus“, – teigia KTU docentas, kritiškai žvelgdamas į manipuliavimą minimalizmu. „Ir tai sakydamas pagalvoju apie Kauną: vienas iš dalykų, kurių man labiausiai gaila – tai Nemuno šlaitai, kurie dar pakankamai neseniai buvo žali, o dabar patyliukais yra kertami ir užstatomi, mano galva, tiesiog minusinės kokybės falšu,“ – pastebi V. Baltus.

Kaunas, jo manymu, išsiskiria iš daugelio pasaulio miestų – juk apžvelgus miesto panoramą net ir pačiame jo centre matytume savotišką mišką – daug žalumos, daug medžių. Tačiau, kaip architektas pastebi, šios žalumos nenumaldomai mažėja: vienas, antras, trečias pastatas ir kažkuriuo metu pažvelgę nuo Prisikėlimo bažnyčios matysime ne mišką miesto vidury ir aplink jį, o tik cementą ir pilkas dėžutes.

„Beveik kaip Las Vegase“, – svarsto V. Baltus.

Svarbūs projektai, kurie išlieka

V. Baltus – vienas iš pirmųjų dėstytojų, kuriuos sutinka būsimieji architektai, studijuojantys KTU Statybos ir architektūros fakultete, o taip pat vienas pirmųjų, kuriam tenka pirmakursiams diegti architekto darbui būtinus principus. V. Baltus, pats prisimindamas savo stažuotės patirtį Japonijoje, sako, jog pagarba specialybei ir iš to kylantis darbas yra bene svarbiausios taisyklės, kurių būtina paisyti.

„Darbas, darbas, darbas – tai principas, kurį aš, iš dalies, atsivežiau iš Japonijos, kuriuo pats vadovaujuosi ir stengiuosi įdiegti savo studentams. Imkime tą pačią Japoniją: jeigu žmogus pasirenka šaudymą iš lanko kaip savo kelią, tai jis šaudys iš lanko treniruodamasis 25 valandas per parą“, – pasakoja V. Baltus.

Tačiau architektas akcentuoja: darbo esmė – ne kiekybė, o kokybė. Svarbus darbas, kuris įprasmintų architekto profesiją, o ne taptų priemone „daryti“ pelną.

„Matydamas vadinamus kotedžynų rajonus kartais pamąstau, kiek kainuos (ne tik finansiškai) vieną dieną visa tai nugriauti. Ten pagarbos architektūrai nėra. Darymas daug – nebūtinai teisingas. Kaip yra slow food / lėtas maistas, lėtas turizmas, taip gali būti ir slow / lėta architektūra. Visada ėjau šiuo keliu, nors aplink, rodos, gyvuoja iškreipiantis klasiką principas: daryti daugiau yra geriau. Bet juk didžiausia puokštė nebūtinai yra gražiausia”, – svarsto Kauno metų architektas.

„Noriu siekti karjeros cheminių sistemų projektavimo ir modeliavimo srityje bei užsiimti mane dominančia sritimi – vandenilio sistemomis“, – sako Elessar Mhana, ką tik baigusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos ir inžinerijos studijas.

Šiandien, laikydama bakalauro diplomą rankose ir turėdama pasiūlytą stažuotę Julicho tvarios vandenilio ekonomikos tyrimų institute Vokietijoje, mergina siekia savo užsibrėžtų tikslų.

Iš Sirijos kilusi Elessar baigė vidurinę mokyklą Dramblio Kaulo Krante, todėl gyvenimas užsienyje – jai ne nauja patirtis.

Lietuvoje džiugina gamta, jauki atmosfera ir modernios laboratorijos

Į Lietuvą Elessar atvyko ne pačiu lengviausiu metu – siaučiant COVID-19 pandemijai. Pirmaisiais studijų metais iki pavasario šalis buvo uždaryta, o po paskaitų veikla buvo ribota. Tačiau jau vasarą ją sužavėjo Lietuva ir gamtos žaluma.

„Gyvendama čia metai iš metų supratau, kad visada galima atrasi kažką naujo ir įdomaus, jei tik pažvelgsi atidžiau. Kaunas ir Vilnius nenustoja stebinti – greitai pamilau ežerus, miškus, paslėptus miesto perlus, jaukius renginius, nevaržančią atmosferą”, – sako Elessar.

Pasakodama apie savo sprendimą atvykti į Lietuvą, jaunoji specialistė atskleidžia, kad jį nulėmė universitetas: „KTU turi vienas moderniausių ir didžiausių laboratorijų Europos Sąjungoje, o studijos anglų kalba yra vienos iš prieinamiausių“.

Klausimų, ką studijuoti, merginai nekilo – ji visada mėgo chemiją, domėjosi įvairiais parametrais ir metodais, kurie naudojami cheminėms reakcijoms valdyti ir projektuoti. Nors iš pradžių jaunoji chemijos inžinierė norėjo tyrinėti kosminiuose laivuose naudojamą kurą ir svajojo įsilieti į kosmoso pramonę, studijų metu įgytos žinios privertė ją pakeisti planus.

„Mane sužavėjo, kokia plati yra chemijos inžinerija“, – sako Elessar.

Domisi vandenilio sistemų kūrimo kontroversijomis

Dvejų metų semestro projekto kuro elementų srityje ir stažuotės srautų chemijos srityje metu pradėjo formuotis jos svajonių karjera – dabar ją labiausiai domina darbas, susijęs su vandenilio sistemų kūrimu.

„Noriu labiau įsigilinti į šią temą, geriau suprasti su vandenilio kūrimu susijusias kontroversijas, siejamas su klimato kaitos veiksmais“, – sako mergina.

Universitete ji didžiausiu privalumu laiko įvairias mokymosi galimybes – paskaitų derinimą su papildomais tarpdisciplininiais užsiėmimais, praktikomis, semestro projektais, neakivaizdinėmis pamokomis, užklasine veikla, savanoryste ir konferencijomis.

„Čia yra daug galimybių ugdyti akademinius ir minkštuosius įgūdžius, o tai ypač naudinga, nes leidžia dar studijų metu sukaupti daug patirties ir susikurti stiprų CV“, – sako KTU absolventė.

Vienas dalykas, ko ji būtų norėjusi savo studijose – tai didesnės studentų grupės, nes, jos teigimu, kai pažįsti daugiau savo srities žmonių, atsiranda daugiau erdvės kūrybiškumui, galimybių atradimui ir ryšiams.

Jaunoji specialistė dar neapsisprendė, kur ją nuves tolimesni planai, tačiau dėl savo karjeros ji nusiteikusi rimtai – planuoja vykti ten, kur geriausiai įgyvendins savo ambicijas, nesvarbu, ar tai būtų Lietuva, ar dar kita šalis.

Sekdama dviem savo aistromis – technologijomis ir kūrybiškumu – Eylül Güleryüz persikraustė iš Stambulo į beveik 34 kartus mažesnį Kauną. „Studijuoju informatiką Kauno technologijos universitete, o gal turėčiau sakyti, studijavau?“, – su šypsena pastebi ji.

Žvelgdama į ateitį, Eylül planuoja tęsti studijas KTU ir įgyti Dirbtinio intelekto informatikos magistro laipsnį. „Šiuo metu puse etato dirbu dirbtinio intelekto srityje ir laukiu, kada pradėsiu studijuoti bei dirbti visu pajėgumu, kasdienybę leisdama savo mylimoje srityje“, – sako neseniai bakalauro studijas baigusi mergina. Siekdama tolesnių akademinių ir profesinių laimėjimų, Eylül laukia kito savo etapo Lietuvoje.

Vis dar žavisi Kauno ramybe ir švara

Dalindamasi savo prisiminimais apie studijų pasirinkimo nulemtą vietą – Kauną, jaunoji specialistė Eylül išskiria patį pirmąjį įspūdį: „Įkvėpusi švaraus ir gaivaus oro, kuris padvelkė tik išlipus iš lėktuvo, pasijutau taip, lyg kvėpuočiau pirmą kartą“.

Ji priduria, kad ne tik Kauno švara, bet ir ramybė buvo stiprus kontrastas skubančiam Stambului. Šis naujas etapas leido jai pasimėgauti ramesniu gyvenimu, kurio patirti gimtajame mieste neteko.

Tačiau priprasti prie jo ir kitokio žmonių bendravimo stiliaus Eylül buvo iššūkis. „Kadangi esu kilusi iš Viduržemio jūros regiono šalies, kur žmonės yra itin šnekūs ir atviri, buvau įpratusi daug kalbėtis su nepažįstamaisiais. Lietuvoje – kitaip, žmonės čia mėgsta savo asmeninę erdvę, todėl šnekučiuotis su bet kuo nemėgsta. Iš pradžių jaučiausi pasimetusi, nežinojau, kaip bendrauti“, – prisimena KTU alumnė.

„Prireikė laiko, tačiau dabar jaučiuosi geriau bendraudama su žmonėmis Lietuvoje nei gimtojoje Turkijoje“, – apie netikėtą pasikeitimą atvirauja mergina.

Laikui bėgant, Eylül pradėjo tik dar labiau vertinti Kauną. „Miesto ramybė ir švara yra tai, kuo vis dar kasdien žaviuosi. Per ketverius čia praleistus metus atradau daug gražių miškų, ežerų ir pasivaikščiojimo takų, o dar daugiau jų dar noriu pamatyti“, – dalinasi ji.

Modernus KTU svetainės dizainas patvirtino pasirinkimą

Ką tik baigusi KTU mergina prisimena, kad kelias į informatiką nebuvo tiesus. Iš pradžių, dar mokykloje, ji svajojo studijuoti animaciją, tačiau gilindamasi į savo pomėgius, Eylül suprato, kad tikroji jos aistra slypi platesnėje – informatikos srityje.

„Man patinka ši sritis, leidžianti kasdien sukurti ką nors naujo ir spręsti sudėtingas problemas. Kiekviena užduotis – tarsi iššūkis man, mokantis į viską pažvelgti iš skirtingų pusių ir rasti kūrybiškus sprendimus“, – priduria KTU absolventė.

Sužinojusi, kad KTU Informatikos programą galima derinti kartu su papildomomis dizaino BA+ kompetencijomis, Eylül suprato, kad būtent taip nori išreikšti savo kūrybiškumą, todėl pasirinkimas, kaip pati teigia, pasidarė aiškus.

Dar vienas veiksnys, sustiprinęs jos pasirinkimą studijuoti KTU – moderni ir stilinga universiteto interneto svetainė. „Galbūt tai skamba banaliai, bet gerai sukurtas tinklalapis gali padaryti didelį teigiamą įspūdį, ypač jei jį lyginsime su kitų techniškųjų universitetų pasenusiomis svetainėmis“, – pabrėžia Eylül.

Mažos kirmėlės, parazituojančios žmogaus organizme, sukelia infekcijas, kurios įprastai gydomos vaistais, bet jų pasirinkimas – mažas. KTU absolventė, įvertinusi šį faktorių, kūrė medžiagas, galinčias užkirsti kelią parazitų platinamoms infekcijoms. Už aukštus studijų ir mokslo rezultatus, puikiai apgintą baigiamąjį darbą bei tarptautinę patirtį jai įteiktas Magna Cum Laude diplomas.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Studijų prorektorės doc. dr. Kristinos  Ukvalbergienės, iki 2022 metų pažangiausiems absolventams KTU išduodavo diplomus su pagyrimu. Prieš dvejus metus, pasikeitus tvarkai, šiems studentams teikiami Cum Laude ir Magna Cum Laude diplomai, rodantys išskirtinius akademinius pasiekimus.

„Cum Laude ir Magna Cum Laude diplomus KTU pradėjo teikti absolventams, į studijų programą priimtiems nuo 2022 metų. Šie diplomai didina absolventų pasitikėjimą savimi, sudaro geresnes galimybes tęsti akademinę karjerą aukštesnės pakopos studijose ar net turėti poveikį sėkmingam karjeros keliui“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Studijų prorektorė doc. dr. Kristina Ukvalbergienė.

Tikslas – efektyvūs vaistai

Baigiamojo projekto, kuris prisidėjo prie Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) magistrantės Ievos Bartkevičiūtės sėkmės, temos idėją pasiūlė partneriai iš Palackio universiteto, Čekijos.

I. Bartkevičiūtė, Medicininės chemijos absolventė, teigia, kad plėtojant baigiamojo darbo temą, buvo tikimasi sukurti prieškirmėliniu aktyvumu pasižyminčius junginius – šiuo atveju prieš patogeninius nematodus. Kaip teigiama, jų sukeltos infekcijos gana dažnos ir bent kurį laiką bus gydomos vaistais, tačiau medikamentų pasirinkimas – itin siauras, o efektyvumas gali būti mažas.

„Dėl netinkamo vaistų vartojimo vystosi atsparumas, kuris kirmėlių atžvilgiu nėra taip gerai ištyrinėtas kaip bakterijų ir grybelių. Profilaktinių vakcinų nėra, nes tą apsunkina pačių organizmų sandara, sąlyginis sudėtingumas ir kiti rūšiniai ypatumai“, – pastebi I. Bartkevičiūtė.

Tad buvo tikimasi, kad magistrantūros studijų metu sukurti junginiai galėtų padėti išvengti minėtų ligų.

Pasak merginos, pirmiausia atlikti skaičiavimai, kurie suteikė informacijos, kokius junginius vertėtų išbandyti. Išnagrinėjus literatūros šaltinius ir įvertinus materialinę bazę susintetinta daugiau nei 20  naujų, nežinomų junginių. Beje, KTU absolventės tyrimas išsiskyrė tarptautiniu bendradarbiavimu, tvarių metodų pritaikymu, leidžiančiu pasiekti geriausią rezultatą mažiausiomis sąnaudomis ir poveikiu aplinkai.

„Sėkmingai susintetinus numatytus junginius ir patvirtinus jų atitikimą reikalavimams, jie buvo išsiųsti biologinių savybių nustatymui. Junginių biologinį aktyvumą tyrė Palackio universiteto partneriai. Įvertinti gauti tyrimų rezultatai ir paruoštas projektas, kuris ne tik apgintas, tačiau jo dalys pristatytos ir konferencijų metu. Visos šios veiklos padėjo stiprinti informacijos rinkimo, sisteminimo, įvairaus formato mokslinių darbų rengimo, viešojo kalbėjimo gebėjimus“, – kalba KTU CTF absolventė.

Per du magistrantūros metus absolventė sudalyvavo keliose nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose, įgyvendino du Lietuvos mokslo tarybos projektus, įsitraukė į tarptautinio bendradarbiavimo veiklas, tačiau teigia, kad be palaikymo siekti tikslų būtų buvę ypač sudėtinga.

I. Bartkevičiūtė džiaugiasi, kad antrųjų bakalauro studijų metų viduryje doc. Vilija Kederienė ją pastebėjo ir suteikė galimybę įsitraukti į mokslo grupės „Sintetinė organinė chemija“ veiklą. Dėl to Ieva galėjo pakankamai anksti susipažinti su organinės chemijos ypatumais.

„Pradėjau tobulinti analitinio mąstymo, problemų sprendimo, planavimo, viešojo kalbėjimo ir akademinio rašymo įgūdžius. Ji palaikė mane, paskatino įsitraukti į laboratorinių darbų vedimą įvairių Lietuvos mokyklų mokiniams, studijų kokybės vertinimą tarptautinėje komandoje ir tarptautinę praktiką. Esu jai labai dėkinga“, – teigia I. Bartkevičiūtė.

Siekis padėti žmonėms

Absolventė tikisi, kad šis išskirtinis studijų rezultatų įvertinimas Magna Cum Laude diplomo forma leis jai būti pastebėtai. I. Bartkevičiūtė džiaugiasi, kad tai yra įrodymas tylių pastangų ir įdėto darbo valandų, parodantis susikaupimą, tikslingą darbą, užsispyrimą ir ryžtą.

Magna Cum Laude diplomą absolventas gali gauti tik tada, kai mokosi itin gerai ir pasižymi brandžia moksline veikla, studijų metu buvo išvykęs į dalines studijas ar praktiką. Tuo tarpu norint gauti Cum Laude diplomą siekiama aukštų mokymosi rezultatų ir pažangumo.

Iš Anykščių kilusi mergina savo akademinę sėkmės istoriją apibūdina kaip turiningą kelionę su daug patirčių ir išbandymų, kurio rezultatas yra sėkmingai apgintas jungtinės studijų programos „Medicininė chemija“ baigiamasis magistrantūros projektas bei aukštas įdirbio įvertinimas.

Absolventė pasakoja, kad baigusi gimnaziją pasirinko Pramoninės biotechnologijos studijų programą KTU, nes tai matė kaip perspektyvią, inovatyvią ir reikalingą specialybę.

„Su biotechnologijomis susipažinau gimnazijoje – vieni pirmųjų galėjome rinktis papildomas šio dalyko pamokas, kurios sužavėjo savo universalumu ir pritaikymo galimybėmis. Tikiu, kad iš prigimties esu įvairiapusiška asmenybė, todėl tai dar labiau paskatino minėtą pasirinkimą.  Man patiko ir mintis studijuoti Kaune, kurį įsivaizdavau kaip atvirą, sparčiai tobulėjantį, perspektyvų miestą, išlaikantį savo charakterį ir identitetą“, – prisimena ji.

Tiek bakalauro, tiek magistrantūros studijas vienijo ta pati tema – ilgos I. Bartkevičiūtės paieškos, kaip pagerinti žmonių gyvenimą, siekiant gero jų sveikatos išlaikymo. Mergina studijas rinkosi orientuotas į gyvybės mokslus, nes ji tiki, kad šioje srityje – dar daug neišspręstų klausimų, o platus tiek bakalauro, tiek magistrantūros studijų profilis jai leido susipažinti su mokslų įvairove ir įgyti daug naujų įgūdžių.

„Reikia pripažinti, kad tai nebuvo aklas rezultatų vaikymasis, siekiau aukštų akademinių rezultatų pirmiausia dėl savęs, nes džiaugiausi matydama, kad gebu. Kita vertus, nesant papildomų veiklų šis diplomas nebūtų toks malonus, koks jis yra dabar, o supažindinta su pasikeitusia tvarka atidžiau sekiau savo pasiekimus su viltimi, kad pavyks baigti magistrantūros studijas aukščiausia nata. Studijų metu jaučiau prasmę to, ką darau, todėl nuoširdžiai tikiuosi, jog minėtas prasmės siekis ir jo pajautimas lydės ir toliau keliaujant karjeros keliu“, – teigia KTU absolventė.

Kitiems studentams Ieva linki ieškoti ir bandyti, nepasiduoti patogumui tapti pilkos masės dalimi, o aukščiausių akademinių rezultatų siekti tik tada, jei tai juos pačius tenkina.

„Jei dienos pabaigoje didžiuojatės savimi, tuo, ką ir kaip pasiekėte, tuomet judėkit tik pirmyn. Ryžtas ir kryptingas darbas atneš rezultatų, todėl neverta nepasitikėti savo jėgomis ar kreipti dėmesį į aplinkinių kalbas“, – kitus studentus drąsina Ieva.

2023 metų statistika rodo, kad kiekvienais metais mokyklą baigia daugiau nei 20 tūkst. abiturientų. Pabaigus mokyklą, jiems tenka pasirinkti studijų programą, kurioje norės ugdyti savo kompetencijas ateityje. Daugelis baiminasi, kad pasirinktos studijos nulems visą gyvenimą, tačiau KTU absolventė sako, kad universitete visada suteikiamos lanksčios pasirinkimo galimybės, tad svarbiausia – nenustoti ieškoti.

„Vaikystėje svajojau, kad dirbsiu meno srityje, tačiau artimieji buvo įsitikinę, jog „menininkai gerai neuždirba“, todėl tuo patikėjusi, savo svajonės atsisakiau. Įstojusi į KTU, sužinojau, kad turiu galimybę pasirinkti BA+ kompetencijų modelį dizaino srityje. Taip vaikystės svajonė mane pati susirado, tą kartą nusprendžiau paklausyti savęs“, – šypsosi Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Naujųjų medijų kalbos absolventė Greta Daučiūnaitė.

Įgyvendinta svajonė

Bakalauro studijas G. Daučiūnaitė pabaigė šią vasarą ir tikisi, kad ateityje dirbs grafikos dizaino ar panašioje srityje. Tiesa, kai prieš ketverius metus ji rinkosi norimą studijuoti programą, į jos akiratį pateko Naujųjų medijų kalba, o vėliau studijuodama mergina nusprendė pasirinkti BA+ kompetencijų modelį, kuris dar labiau praturtino šią studijų programą.

„Nuo mažens mėgau tiksliuosius mokslus – su dideliu noru ir užsivedimu eidavau į matematikos ar fizikos pamokas. Pamačiusi Naujųjų medijų kalbos programos aprašymą, mane sužavėjo modulių įvairovė ir galimybė studijuoti anglų kalba, tad kryptį visiškai pakeičiau. Be to, šioje programoje susipina komunikacija naudojant tiek lingvistinius, tiek vizualinius sprendimus“, – atkreipia dėmesį ji.

Viena iš Naujųjų medijų kalbos suteiktų kompetencijų, kuria šiuo metu labiausiai džiaugiasi G. Daučiūnaitė – dizaino programų paketo įgūdžiai: „Studijų metais išmokau kūrybinio, akademinio straipsnių ir trumpų tekstų rašymo, be to, analizavome reklamas ir kūrėme joms vizualus.“

Studijų metu G. Daučiūnaitė iš kiekvieno turimo modulio vis išsinešdavo naujų papildomų žinių, patobulino savo minkštąsias kompetencijas. Taip pat studijuodama mergina suprato, kurioje srityje nori siekti karjeros.

„Studijų programoje buvo suteikta daug galimybių rinktis, kokį modulį ar sritį norėčiau mokytis. Vienas iš pasirinkimų buvo – BA+ kompetencijų modelis. Nors vaikystėje ir atsisakiau svajonės tapti menininke, tačiau niekada nenustojau piešti, o šis kompetencijų modelis buvo puiki proga įgyti piešimo pagrindų žinias. Čia įgijau dizaino pagrindus, kurie, manau, bus be galo naudingi ateityje“, – pastebi mergina.