Įrašai

Populiaraus LRT intelektinio žaidimo, prie televizoriaus ekrano sutraukiančio įvairaus amžiaus žiūrovus, „Kas ir kodėl?“ žaidėjų gretose naujajame sezone išvysime ir atstovus iš Kauno technologijos universiteto (KTU) – KTU Alumni organizuotoje atrankoje varžėsi ir dėl vietos specialiame KTU alumnų žaidime kovojo net šešiolika universiteto alumnų.

„Mintis universiteto alumnų bendruomenei suteikti progą sudalyvauti viename geriausiai žinomų intelektinių TV viktorinų kirbėjo jau seniai. Juolab, kad tarp savo alumnų turime ne vieną protmūšių entuziastą, o ir viena iš universiteto misijų – mokymasis visą gyvenimą“, – sakė KTU alumnų centro vadovė Vida Drąsutė.

Organizuotuose 4 turnyruose išrinkti keturi universiteto alumnai, kurie naujajame LRT sezone susikaus „Kas ir kodėl?“ žaidime. KTU alumnų centro vadovė džiaugėsi, kad iš keturių nugalėtojų net trys – moterys.

„Universitete prieš kelerius metus įgyvendintas komunikacijos ciklas „Moterys ir technologijos“ skatino atkreipti dėmesį į universitete besidarbuojančias aukšto lygio, ambicingas ir savo srityje lyderiaujančias moteris mokslininkes, na, o ši atranka tik papildo jau prieitą išvadą – moterys ir žinių siekimas yra nedalomas vienis“, – džiaugėsi V. Drąsutė.

Žaidime TV studijoje susikaus KTU Strategijos ir kokybės valdymo direktorė dr. Lolita Jurkšienė, RUTRONIK Electronics Worldwide atstovė ir KTU alumnų tinklo narė, „Rutronik Elektronische Bauelemente GmBH“ pasaulinės kainodaros specialistė Daiva Stanislovaitienė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų akademinio centro lektorė Greta Danilavičienė bei KTU darbuotojų profsąjungos vadovas, šių metų LRT viktorinos „Auksinis protas“ superfinalo trečiosios vietos laureatas Vytautas Juodagalvis.

„Naujasis LRT sezonas ir naujos „Kas ir kodėl?” laidos jau rugsėjį, tad kviečiame visus žiūrėti ir palaikyti savo favoritus bei sužinoti, kuris KTU alumnas pateks tarp sezono geriausiųjų“, – kvietė KTU alumnų centro Projektų vadovė Neringa Vilkienė.

2023 metų statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vis labiau rūpinasi savo saugumu internete – net 48 proc. vartotojų neleido savo duomenų naudoti reklamai, o 43 proc. ribojo galimybę rodyti savo buvimo vietą. KTU magistras ir įmonės „Satalia“ programų inžinierius teigia, kad visuomenėje vis didėja žmonių sąmoningumas dėl duomenų apsaugos, o verslai taip pat atkreipia dėmesį į saugumo svarbą.

„Anksčiau būdavo tikimasi, kad IT saugumą bus galima užtikrinti prisidengiant kitų specialistų pareigybėmis. Vis daugėjant pranešimų apie iš įmonių ar sistemų pavogtus duomenis, verslai imasi drąsių sprendimų ir stengiasi apsaugoti jautrią klientų informaciją“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) absolventas Karolis Šlipaitis.

Saugos svarba įmonėse

Šiuo metu Karolis dirba programų inžinieriumi įmonėje „Satalia“, kuri turi itin stiprią IT apsaugą, o ja rūpinasi tam specialiai suburta komanda. Pasak įmonės personalo atrankų vadovės Vilijos Vosyliūtės, į duomenų saugumą šioje darbovietėje žiūrima labai rimtai ir stengiamasi, kad kiekvienas darbuotojas būtų saugus.

„Iš tiesų kiekvienas įmonės darbuotojas sudalyvauja tam tikruose duomenų saugos mokymuose, savo kompiuteriuose turi įvairias apsaugines programas“, – teigia įmonės personalo atrankų vadovė V. Vosyliūtė.

IT srities specialistams, dirbant su nuolat kintančiomis technologijomis ir tendencijomis, po truputį mažėja monotoniškų darbų, todėl daugėja sudėtingesnių, įvairias sritis apimančių užduočių. Dėl to pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria šiuolaikinės kartos atstovai – procesai nevyksta taip gretai, kaip norėtųsi.

„Didelės kampanijose mokymasis vyksta truputį lėčiau nei šiandieniniai jaunuoliai norėtų. Per mėnesį tobulu specialistu tapti neįmanoma, tad reikės daug kantrybės ir noro“, – kalba V. Vosyliūtė.

Savybės, reikalingos IT specialistams

Siekiant užtikrinti duomenų saugumą, svarbus specialistų mokslinis tobulėjimas – ypatingai šių dienų kontekste, kai informacijos viešojoje erdvėje ypatingai daug.

„Tarp visos bendrinės informacijos internete galima rasti daug informacijos bet kuriai nuomonei palaikyti ir dėl vis didėjančio paviršutiniško informacijos srauto, sunkiau atrasti tą tikrąją tiesą tarp netikros informacijos“, – tikina K. Šlipaitis, KTU pabaigęs Informacijos ir informacinių technologijų saugą.

Kritinis mąstymas tampa dar svarbesnis inžinieriams, nes dėl savo išsilavinimo ir darbo pobūdžio jie prisiima atsakomybę už savo sukuriamus sprendimus, atsižvelgiant į rinkos, o šiuo atveju – IT saugos tendencijas.

„Inžinieriams tenka išlaikyti tinkamą kritinį mąstymą ir balansą tarp išnaudojamo laiko kuriant naujoves ir bandant organizacijoje pritaikyti tai, kas jau yra padaryta kitų bei remtis kitų atradimais kaip aksiomomis – galbūt tai, kas jau atrasta, nebūtinai yra universaliai teisinga“, – aiškina KTU absolventas.

Tai pat IT saugos specialistai turėtų domėtis naujausiomis tendencijomis ir saugumo praktikomis. Jiems reikalingas gana platus žinių spektras bei gilus technologinis išmanymas – nuo tinklų iki programinės įrangos.

„Būtent magistrantūros studijų metais daugiau sužinojau apie tai, kaip išnaudoti saugumo spragas teigiamiems pokyčiams ir susipažinau su tuo susijusia teise ir projektų planavimu“, – pasakoja Karolis.

Minkštųjų kompetencijų poreikis

Nuolatinio tobulėjimo idėją palaiko ir verslo atstovai, teigdami, kad tai padeda ugdyti visapusiškus darbuotojus.

„Džiaugiamės savo darbuotojų akademiniais pasiekimais ir juos labai palaikome. Mūsų požiūris į magistro studijas – atviras, todėl suteikiame viską, ko reikia studijuojančiam žmogui – išleidžiame į paskaitas ar atsiskaitymus. Svarbiausia, kad darbas netrukdytų mokslams, o mokslai – darbui“, – tikina V. Vosyliūtė.

Universitete išmokti įvairių sričių pagrindai padeda ne tik geriau suvokti IT saugos privalumus, bet ir lengviau mokytis naujų dalykų darbe.

Pabaigus universitetą, absolventai jauti turi kontekstą, kaip kažkas veikia ar veikė anksčiau. Techninės žinios visada reikalingos, jei siekiama atlikti pavestas užduotis, tačiau ne mažiau svarbios ir minkštosios kompetencijos.

„Auksinė taisyklė – techninių įgūdžių mes galime išmokyti, bet svarbiausia, kad žmogus būtų atviras mokymuisi, motyvuotas ir norėtų padaryti kelis papildomus žingsnius, kad būtų mūsų komandos dalimi“, – teigia V. Vosyliūtė.

Žingeidumas, analitiniai įgūdžiai ir efektyvus problemų sprendimas – tai tik keli įgūdžiai, kurių reikia dirbant šioje srityje.

„Labai svarbus pastabumas detalėms, nes mažos klaidos ir nepastebėtos smulkmenos gali lemti didelius nuostolius klientams. O bene svarbiausias – gebėjimas komunikuoti, nes visas darbas vyksta komandoje“, – tikina K. Šlipaitis.

KTU alumnė Kristina Šataitienė jau daugiau kaip 8 metus vadovauja Kauno darželiui „Aviliukas“ ir siekia keisti bei gerinti šalies darželių įvaizdį. Ji mano, kad Lietuvos mokykloms labai reikia jaunatviškų, atvirų bei drąsių vadovų, tad naujos kartos atstovai šiose įstaigose yra labai laukiami.

K. Šataitienės vadovaujamame darželyje dirba 63 darbuotojai ir yra ugdoma apie 230 vaikų. Ji džiaugiasi, kad jos ir komandos požiūriai į darbą sutampa ir drauge siekiama gerinti ikimokyklinio ugdymo sąlygas. Ji pripažįsta, kad darželis nėra moderniausias mieste, bet siekiantis kokybės ugdymo procese. Kaskart sulaukus gerų atsiliepimų apie vykdomą veiklą ji įsitikina, kad yra teisingame kelyje.

Pokyčiams įkvėpė patirtis užsienyje

Besimokydama Marijampolės aukštesniojoje pedagoginėje mokykloje KTU alumnė išvyko į stažuotę Danijos koledže, kur turėjo progą lankytis ir vietinėse ikimokyklinėse įstaigose. Pamačiusi, kaip svečioje šalyje veikia ugdymo sistema, jos suteikiamas laisvumas, plėtojami demokratiniai santykiai, koks yra požiūris į ugdomus vaikus, studentus ir darbuotojus ji panoro pokyčių ir gimtinėje.

„Po šios stažuotės tiesiog „užsidegiau“ noru kada nors ir mūsų šalies darželius pamatyti kitokiais. Grįžusi įsidarbinau auklėtoja ir supratau, kad tikintis pokyčių neužtenka dirbti tik savo ugdytinių grupėje. Pamaniau, kad užimdama vadovaujančias pareigas turėčiau kur kas daugiau įrankių keičiant ikimokyklinio ugdymo įvaizdį. Tad vedina motyvo siekti daugiau Kauno technologijų universitete pasibaigiau Švietimo vadybos studijas, kurios suteikė man daugiau laisvės gyvenime“, – sako K. Šataitienė.

Pašnekovė prisimena, kad imtis naujų studijų nebuvo lengva, nes tuo metu jas teko derinti su darbu ir mamos pareigomis. Bet ją itin žavėjo studijų procesas, todėl mėgavosi kiekviena paskaita ir sutiktu dėstytoju. Šios studijos jai buvo ne tik svarbios, bet ir labai įdomios bei naudingos ateities karjerai.

„Visi dėstytojai buvo savotiškai žavūs, išmanantys savo darbą, gebantys aiškia kalba perduoti teorines žinias. Labiausiai įsiminė dėstytojai Antanas Bagdonas ir Gintautas Cibulskas. Dar studijuodama pradėjau dirbti vadybinį darbą, tad būdavo smalsu išgirsti skirtingas nuomones įvairiais klausimais“, – prisimena darželio vadovė. 

Pasak K. Šataitienės, tuo metu ji mokėsi mišrioje grupėje, kurioje dominavo tiek vaikinai, tiek merginos, o ji buvo viena vyriausių studenčių, bet tai nesutrukdė jai susirasti draugų su kuriais ir šiandien palaiko ryšį. Ypatingai ją džiugina tai, kad vadovų gretose ji vis dažniau pastebi ir savo studijų draugus. 

Vadovavimo patirtis leidžia į procesą žvelgti kūrybiškai

Vadovaudama darželiui KTU alumnė susiduria su įvairiausiais iššūkiais, tad kartais tenka pabūti griežtesnei, reiklesnei ar net pyktelėjusiai. Bet ji atvirauja, kad visuomet stengiasi būti empatiška, tikinti savo darbu ir pasitikinti su ja dirbančiais žmonėmis: „Esu dėkinga už sąžiningai atliekamą darbą ir visada stengiuosi išlaikyti pusiausvyrą tarp įstatymų bei elementaraus žmogiškumo.“

K. Šataitienė atvira, kad vadovo pozicijoje nėra daug vietos interpretacijoms ar kūrybinėms veikloms, bet asmeninės savybės, pasirinktas vadovavimo stiliaus, ypatingai žvelgimas į daugelį situacijų kūrybiškai, daro šį darbą labai įdomiu. Ji kasdien įsitikina, kad eina teisingai pasirinktu keliu, nes Lietuvos mokyklose jaučiamas poreikis jaunatviškų, atvirų bei drąsių vadovų, tad jaunosios kartos atstovai šiose įstaigose yra itin laukiami.

Birželio 7 dieną Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakultete (PTVF) vyko įsimintinas renginys „PTVF Alumni kelionė“. Į šį sugrįžtuvių renginį susirinko gausus būrys įvairių kartų absolventų, darbuotojų ir kitų bendruomenės narių, kurių laukė įdomi ir turininga programa.

Pirmoje renginio dalyje fakulteto alumni, 1997 metais baigęs Gamybos vadybos bakalauro studijas, Audrius Sutkus, skaitė pranešimą „Pasaulio stebuklai yra žmonės“, kuriuo pristatė savo įkvepiančias kelionių istorijas iš ciklo „1000 Pasaulio stebuklų“. Nepakartojama atmosfera, kurią sukuria ši asmenybė bei informatyvus, motyvuojantis pranešimas, nuspalvino šį renginį kitomis spalvomis ir privertė pažvelgti į gyvenimo susitikimus ir patirtis kitaip.

Renginyje dalyvavo ir KTU Alumni centro vadovė Vida Drąsutė, kuri savo kalboje džiaugėsi, kad į renginį susirinko tiek daug buvusių studentų. Ji pabrėžė, jog tokie renginiai yra puiki galimybė stiprinti ryšius tarp alumnų ir Universiteto bei dalintis vertingomis patirtimis.

Antroji renginio dalis vyko lauke, kur visus susirinkusius pasitiko „Skaniai skamba“ komanda, kuri rūpinosi „Alumni pikniku su DJ ir prisiminimų prieskoniu“. Alumni bendravo su dėstytojais, buvusiais bendramoksliais, dalijosi prisiminimais, sprendė įvairius viktorinos klausimus apie fakulteto istoriją. Visi dalyviai mėgavosi malonia atmosfera, gardžiomis vaišėmis ir muzikos ritmais.

Renginio metu taip pat buvo išrinktas PTVF alumni aktyvas, kuris ateityje rūpinsis alumnų bendruomenės veikla, organizuos susitikimus ir kitus renginius.

Renginio dalyvių atsiliepimai rodo, kad ši sugrįžtuvių šventė paliko neišdildomą įspūdį:

Pasak Jurgitos Ablėnės, sugrįžti ten, kur gera, visada malonu. „Susitikimas su dėstytojais ne formalioje aplinkoje leido atsiskleisti, papasakoti daugiau savo emocijų, kurias patyrėme, kai buvome studentai.“

Anot Daivos Petkevičienės, renginys buvo puikus – šilta ir jauki atmosfera, įdomus pranešimas bei galimybė vėl sugrįžti į savo Alma Mater.

Kaip teigia Rimantė Kastrickienė, renginys labai patiko, ir ji tikisi, kad panašūs renginiai bus kartojami kasmet.

Pasak Justinos Dubraitės, renginys ne tik stiprino alumnų ir Alma Mater ryšį, bet ir skatino bendrystę tarp buvusių studentų. Ji tiki, kad kitame sugrįžtuvių renginyje dalyvaus dar daugiau alumnų.

Deimantė Gapšienė dalinosi savo džiaugsmu sugrįžusi į universitetą. Anot jos, penktadienį tvyrojo ypatinga atmosfera. „Po ilgos pertraukos pasijutau vėl kaip studentė – apėmė džiaugsmas ir nekantrumas. Buvo labai jauku, kai universiteto kiemelis ir koridoriai atgijo nuo buvusių studentų klegesio ir šypsenų. Ypač įsimintina buvo „Pasaulio stebuklai yra žmonės“ paskaita, kurią vedė taip pat buvęs PTVF studentas Audrius Sutkus. Jo žinios ir patirtis sužavėjo auditoriją, o paskaita paskatino naujai pažvelgti į gyvenime sutiktus žmones ir drąsiai tyrinėti pasaulį.“

Mantas Balčėtis džiaugėsi, kad renginys sukėlė daug šiltų prisiminimų ir dėkojo organizatoriams už puikią šventę. „Tiek kažkada darbas, tiek studijos šiame universitete sukelia šiltus prisiminimus. Čia buvo, yra ir bus labai gera. Renginys buvo ne tik puikiai suorganizuotas, bet ir atgaivino senus jausmus bei sukėlė džiaugsmą matant, kaip viskas pasikeitė per šiuos metus. Dėkoju Jums visiems ir kiekvienam individualiai, Jūs esate Panevėžio miesto pagarba ir pasididžiavimas.“

KTU PTVF bendruomenė nuoširdžiai dėkoja renginio rėmėjams: Panevėžio robotikos centrui „RoboLabas“, „Panevėžio atviram jaunimo centrui“,, „Panevėžio atvirai jaunimo erdvei“, įmonėms „Kalnapilis“, „Gym Plius“, „Vasaris“. Jūsų indėlis padarė šį renginį ypatingą ir nepamirštamą.

Fakulteto komanda labai džiaugiasi pasisekusiu renginiu ir dėkoja visiems alumnams, kurie dalyvavo. Tikimės, kad tokie renginiai taps tradicija ir kasmet sukvies vis daugiau buvusių studentų, kad galėtume kartu kurti naujus prisiminimus, stiprinti bendrystę ir prisidėti prie fakulteto ateities kūrimo.

Pristatome birželio mėnesio programos „9 fakultetai – 9 mėnesiai“ programos dalyvį – KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas (PTVF)

KTU PTVF yra reikšminga aukštojo mokslo institucija Lietuvoje, teikianti aukštąjį mokslą technologijų ir verslo srityse. Fakultetas oficialiai įkurtas 1961 metais kaip Kauno politechnikos instituto Panevėžio vakarinis skyrius. Per kelis dešimtmečius jis išaugo ir įgavo savo dabartinį statusą ir pavadinimą, tapdamas svarbia KTU dalimi.

Lyderiaujantis kompetencijų centras Šiaurės rytų Lietuvoje, vykdantis tarpsritines aukšto lygio universitetines studijas ir generuojantis verslo ir mokslo intelektualius sprendimus.

Fakulteto misija – vykdyti kokybiškas universitetines studijas ir kurti technologijų bei verslo sanglauda paremtas mokslo žinias, skatinančias Šiaurės rytų Lietuvos regiono plėtrą.

Fakultetas siūlo įvairias magistrantūros studijų programas, apimančias tokias kryptis kaip elektronikos inžinerija, statybos inžinerija bei vadyba. Šios programos yra skirtos tobulinti studentų žinias ir įgūdžius, suteikiant jiems galimybę tapti aukštos kvalifikacijos specialistais ir lyderiais savo srityse. Fakultete taip pat vykdoma aktyvi mokslinių tyrimų veikla, orientuota į inovacijas ir technologinę pažangą.

PTVF palaiko glaudžius ryšius su verslo sektoriaus įmonėmis ir kitomis švietimo bei mokslinių tyrimų institucijomis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šis bendradarbiavimas padeda studentams įgyti praktinių žinių ir įgūdžių, taip pat skatina mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtrą.

Per daugiau nei pusę amžiaus fakultetas išugdė daugybę specialistų, kurie sėkmingai dirba įvairiose srityse tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Fakulteto absolventai yra vertinami darbo rinkoje už jų profesionalumą, inovatyvumą ir kūrybiškumą.

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas yra svarbi aukštojo mokslo institucija Aukštaitijos regione, teikianti kokybišką išsilavinimą ir prisidedanti prie technologijų ir verslo sektorių plėtros. Fakultetas nuolat tobulėja ir prisitaiko prie besikeičiančių rinkos poreikių, siekdamas užtikrinti savo studentų sėkmę ir prisidėti prie regiono bei šalies vystymosi.

PTVF alumnų sugrįžtuvės į fakultetą jau šį penktadienį!

KTU magistras, alumnas Darshan Puttaswamy iš Indijos Bangaloro miesto po studijų Lietuvoje ne tik rado darbą tarptautinėje įmonėje Vilniuje, bet ir savo baigiamuoju darbu pasiūlė realų sprendimą verslui, leidžiantį gaminti ekologiškesnį ir taupesnį linų ir kanapių pluoštą.

Kalbėdamas apie savo studijų pasirinkimą, D. Puttasawamy sako, jį visada domino tvarumo temos. Jo teigimu, drabužių ir mados pramonė laikoma viena iš taršiausių, tad magistro darbe jis pasirinko analizuoti tokias medžiagas kaip kanapių pluoštas bei linas.

„Šiame darbe visapusiškai tyriau šių medžiagų savybes, tokias kaip nusidėvėjimas. Rezultatai parodė, kad nepaisant sudėtingumo ir didesnių gamybos sąnaudų, susijusių su linu, ši medžiaga išlieka paklausia ir tvaria medžiaga“, – pasakoja KTU alumnas.

Bendradarbiavo su Kauno įmone

Jo teigimu, kanapių pluoštas, kuris anksčiau buvo uždraustas dėl jame esančio kanapių kiekio, po ilgo laiko vėl grįžo į tekstilės pramonę ir šiais tyrimais buvo siekiama įvertinti kanapių atsparumo dėvėjimo savybes, bei palyginti jų patvarumą su linu.

Bendradarbiaujant su Kauno tekstilės pramonės įmone „Klasikinė tekstilė“ buvo įsigyta medžiagų ir atliktas išsamus galutinio naudojimo savybių vertinimas.

„Darbe pavyko nustatyti, kad pluoštinės kanapės – ilgaamžiškesnės nei linas. Siekiant padidinti lino tvirtumą, baigiamojo projekto metu atlikau kelis tyrimus, įskaitant lino maišymą su kanapių audiniu, apdailos procesus ir fermentinį apdorojimą. Dėl šių priemonių pagerėjo galutinio naudojimo lino savybės, tačiau vertinant audinius pagal patvarumą, kanapės vis tik išliko pranašesnės“, – prisimena KTU alumnas.

Jo tyrimai parodė, kad pluoštinės kanapės – perspektyvi alternatyva linui, ypač dėl ekologinio tvarumo. Rezultatai buvo aptarti su įmone „Klasikinė tekstilė“, kuriai D. Puttasawamy pasiūlė taikyti linų ilgaamžiškumą didinančius apdorojimo būdus.

„Tokie sprendimai yra svarbūs dėl augančio ekologiškos praktikos poreikio ir tekstilės pramonei siūlomo tvaresnio audinio – kanapių pluošto. Be to, pasiūlyti sprendimai buvo ne tik veiksmingi, bet ir ekologiški bei ekonomiškai naudingi, o tai yra ypač aktualu tekstilės pramonei“, – pabrėžia KTU inžinerijos alumnas.

Į Lietuvą atvedė svajonė

Darshan apie studijas užsienyje svajojo ilgai, tiesa, tik pirma jo mintis nebuvo apie Lietuvą.

„Daugelį traukia tokios šalys kaip JAV, Jungtinė Karalystė, Australija, Vokietija. Ne išimtis buvau ir aš, bet viską sąlygojo finansinės galimybės. Taigi, pradėjau domėtis kitomis šalimis ir universitetais. Tuomet ir susidūriau su Lietuva bei KTU. Apgalvojęs šalies bei universiteto privalumus ir trūkumus, nusprendžiau, kad svarbiau ne „prestižinės“ šalys, o išsilavinimo kokybė“, – pasakoja D. Puttasawamy.

Jo teigimu, jis buvo pirmasis iš savo giminės, kuris nusprendė studijuoti užsienyje ir pasirinko KTU.

„Iš pradžių mano šeima nebuvo pasirengusi siųsti mane į užsienį, bet man pavyko juos įtikinti. Šiandien sėkmingai baigiau studijas ir dirbu personalo valdymo specialistu Vilniuje – tai per šiuos dvejus metus įveiktų sunkumų ir kliūčių rezultatas. Mano akademinė kelionė suteikė man įgūdžių, leidžiančių spręsti apčiuopiamus inžinerinius iššūkius per iššūkiais grindžiamą mokymąsi ir praktinę patirtį“, – akcentuoja vyras.

Paklaustas, ar pramonės inžinerijos studijos yra įdomios, absolventas įvardina studijų programos išskirtines savybes – iššūkiais grįstą mokymąsi, tvirtą teorinį pagrindą ir praktinę patirtį, tokiais būdais suteikiant gilų inžinerijos principų supratimą.

Bendri projektai, praktiniai užsiėmimai ir eksperimentai per kursinius darbus, ne tik supažindino su pramonės sudėtingumu, bet ir įdiegė problemų sprendimo įgūdžių, kurie yra labai svarbūs sprendžiant realius pasaulio iššūkius. Be to, studijų metu daug dėmesio buvo skiriama pramonės tendencijoms ir naujoms technologijoms, todėl galėjau į iššūkius žvelgti mąstydamas į ateitį.

D. Puttasawamy – profesionalus šiuolaikinių šokių šokėjas, nors pripažįsta, kad studijuojant universitete teko apleisti šį pomėgį, tačiau laisvu laiku tapydavo ir piešdavo. Jo teigimu, Lietuvoje jį nustebino ir klimatas, mat jo gimtajame mieste Bangalore, kuris įsikūręs pietinėje Indijos dalyje – visada šilta ir niekada nebūna sniego.

„Kai žiemos sezono metu persikėliau į Lietuvą, taip džiaugiausi pamatęs snaiges, kad jaučiausi tarsi danguje“, – prisimena indas.

Ruošiasi doktorantūrai

Dirbti Lietuvoje D. Puttasawamy pradėjo pirmame magistro programos semestre, o per kitus dvejus metus sėkmingai susidorojo ir su akademinėmis pareigomis, ir su darbu.

Šiuo metu jis ir toliau nori studijuoti, tik galvoja apie doktorantūros studijas, mat savo magistro darbą planuoja paskelbti „Web of Science“ žurnale. Tai jam leistų sustiprinti savo kandidatūrą į doktorantūros studijas.

Daktaro laipsnio indas planuoja siekti nenutraukiant dabartinio darbo, nes yra įsitikinęs, kad tiek akademinė veikla, tiek profesinė karjera yra vienodai svarbios.

Paklaustas ką dabar galvoja apie Lietuvą, jis iškart pripažįsta, kad iš pradžių nekreipė dėmesio į galimybes, kurias čia studentai gauna, nors jų išties yra nemažai.

„Galvojau, kad Lietuvoje bus sunkiau susirasti darbą nei, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar JAV, tačiau tai nepasitvirtino. Pastebėjau, kad žmonės čia tikrai vertina kandidatų dedamas pastangas. Lietuvoje tikrai gera ir yra daug galimybių talentingiems žmonėms, visi čia draugiški, tačiau svarbu stengtis suprasti ir gerbti jų požiūrį“, – pabrėžia jis.

Technorama – tai daugiau kaip 20 metų tradicijas turintis ir didelį skaičių jaunų inovatorių pritraukiantis renginys. Šiemet pristatyta daugiau kaip 70 inovacijų, 15 kūrėjų/komandų apdovanoti piniginiais prizais.

Inovacijos nuo funkcinio maisto iki įvairių technologinių sprendimų, sprendžiančių įvairius kylančius iššūkius, įskaitant ir bėgantį laiką.

Dėmesį patraukė skirtingi inovatorių sprendimai, prototipai, produktai:

Mikropluoštinės biopolimerinės matricos gyvybės mokslams ir pramonei.

Virtualios realybės terapijos įrankis nervinės anoreksijos ligai gydyti.

EchoCode – išverskite mintis į darbo kodą.

Outdoors Kinship – evakuacijos palapinė.

Išmanieji augalinės kilmės antimikrobiniai vitrimerai, pasižymintys formos atminties, perdirbimo ir savaiminio užgijimo savybėmis.

„Tradelent” – finansų biržos aktyvios prekybos ir duomenų analizės sistema.

Ant riešo dėvimas prietaisas, skirtas nedelsiant aptikti ūminį miokardo infarktą ne ligoninės aplinkoje.

GREI-CIO – motorizuoti batai, kurie padeda judėti 2 kartus greičiau nei įprastai.

Pirmosios pagalbos prietaisas „GIJIS” – tai inovacija laimėjusi pagrindinį prizą ir tikrai verta buvo visų dėmesio!

KTU Alumni asociacijos įsteigtas prizas atiteko inovacijai “nEAT” – valgymo įrankis, skirtas padėti žmonėms, sergantiems Parkinsono liga. Valgymas yra vienas gyvenimo malonumų, tad užtikrinti komfortą sergantiems yra ne tik graži bet ir prasminga žmogiškąja prasme inovacija.

Daugiau apie inovacijas galite sužinoti lryto portale ir reportažuose.

Kūrybiško technoramos vaizdo foto – fotografės Eglės Gendrėnaitės.

KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto alumnai gegužės 28 d. popietę sugrįžo į Alma Mater susitikti, pamatyti, sužinoti, patirti, išgirsti ir pabūti KarTU.

Susitikimas prasidėjo KTU MLab, kuriame alumnai pokalbiuose prie kavos dalinosi prisiminimais apie laiką jų studijų metu čia buvusiose „Kolegose“. Susirinkusiems Alumnų centro vadovė Vida Drąsutė pristatė KTU Alumni tinklo veiklas, galimybes ir naudas. Silvestras Sinkus, KPI MŠ-1 Mechanikos fakulteto grupės alumnas, kuris studijavo kartu su dešimttūkstantuoju KPI inžinieriumi, pasidalino įkvepiančia istorija apie KTU Studentų miestelyje esančias skulptūras ir alumnų vardu padėkojo už galimybę sugrįžti ir prasmingą popietę KarTU.

Po KTU Dizaino Centro vadovės Rūtos Valušytės naujausių centro veiklų pristatymo, alumnai lankėsi centro kuruojamoje tvaraus prototipavimo laboratorijoje O-labas (dalis D-LAB laboratorijos), kurioje vyko bio-dizaino dirbtuvės.

Padedami tarptautinės studentų ir TiFEC darbuotojų komandos jie dirbo prie dviejų augalinių medžiagų gamybos: molio su grybiena, bei kiaušinių lukštų ir laukinių augalų sėklų mišinių.

Susipažinę su skaitmeninės ir mechaninės gamybos technologijomis, visi alumnai išėjo nešini mini laukinių vabzdžių buveinės prototipu, kurį galės įmontuoti savo sode ir taip pagerinti miesto bioįvairovę.

Alumnų sugrįžtuvės tęsėsi Mechanikos ir dizaino fakultete, kur dekanas Kazimieras Juzenas pasidalino kuo dabar gyvena fakultetas, apie studijas ir inovacijas.

Sugrįžtuves vainikavo akordiono koncertas.

AČIŪ, alumnams, nepamirštantiems Alma Mater ir besidžiaugiantiems čia sugrįžus.