10 įdomių faktų apie KTU Elektros ir elektronikos fakultetą

Bal 03 2025

KTU Elektros ir elektronikos fakultetas – balandžio mėnesio programos „9 fakultetai – 9 mėnesiai“ (9F9M) dalyvis!

10 įdomių faktų apie fakultetą:

💡 Pirmosios elektrotechnikos mokslo ištakos ir studijos Lietuvoje siekia 1922 m. Tais metais kovo 24 d. įkurtame Lietuvos universiteto Technikos fakulteto Elektrotechnikos katedroje buvo pradėti mokyti pirmieji būsimi Lietuvos inžinieriai.

💡 Dabartinis fakulteto pavadinimas buvo suteiktas tik prieš šiek tiek daugiau nei dešimtmetį! 2014 m. reorganizavus Telekomunikacijų ir elektronikos bei Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetus buvo įkurtas Elektros ir elektronikos fakultetas.

💡 Tarptautiniuose „QS World University Rankings by Subject 2025“ reitinguose KTU buvo vienintelis Lietuvos universitetas įtrauktas į Elektros ir elektronikos inžinerijos reitingą! Augame ir siekiame tapti geresni kiekvieną dieną.

💡 Fakultete vykdomos įvairios edukacinės veiklos, skirtos moksleiviams ir jų technologinio kūrybingumo skatinimui. Kiekvienais metais sutiktų mokinių skaičius auga! Per šiuos mokslo metus susitikome su daugiau nei 500 moksleivių, o iki mokslo metų galo tikimės susitikti su dar 300!

💡 Elektros ir elektronikos fakultete įkurta 60 technologiškai pažangių ir modernių laboratorijų.

💡 Atveriame kelius tarptautiškumui: esame vieni iš nedaugelio KTU fakultetų, suteikiantys galimybę studentams įgyti dvigubą diplomą! Bendradarbiaudami su Kartaginos politechnikos universitetu įsteigėme dvigubą diplomą Intelektinių robotikos sistemų studentams. Tai reiškia, kad studentai turi galimybę įgyti dviejų aukštųjų mokyklų diplomus baigę vienas studijas!

💡 Per pastaruosius 5 m. fakulteto mokslininkai ir tyrėjai prisidėjo prie 26 mokslo projektų. Šie mokslo projektai skatina technologinę pažangą, mokslo komercinimą ir mokslo žinomumą visuomenėje.

💡 Fakultetas nuo 2019 m. pats apsirūpina šiluma! Moderni atsinaujinančių energijos šaltinių sistema (saulės jėgainės) ne tik efektyviai išnaudoja saulės išteklius, bet ir prisideda prie aplinkos tausojimo.

💡 KTU Elektros ir elektronikos fakultetas yra vienintelis Lietuvoje įkūręs lustų akademiją! Jos oficialus atidarymas įvyks 2025 m., balandžio 16 d. Lustų akademijoje įkurta lustų prototipavimo, projektavimo ir gamybos laboratorija, todėl studentai gali praktiškai išbandyti savo jėgas lustų gamyboje!

💡 Mūsų studentų krepšinio komanda yra daugiakartiniai „Rektoriaus taurės“ laimėtojai!

Balandžio mėnesį KTU EEF alumnus, bendruomenės narius kviečiame dalyvauti fakulteto organizuojamuose renginiuose: https://fb.me/e/2ncUu4AKu.

Tradiciniame KTU alumnų susitikime – „Fantazijos.lt“ verslo sėkmės istorija

Kov 28 2025

Paskutinį kovo trečiadienį įvyko tradicinis KTU alumnų susitikimas su „Fantazijos.lt“ vadovu Povilu Klusaičiu.

Gausiai susirinkę KTU alumnai, studentai ir draugai turėjo unikalią progą išgirsti Povilą Klusaitį – verslininką, kuris įrodė, kad drąsa, inovacijos ir atkaklumas gali „perrašyti“ rinkos taisykles.

Verslo kelias: Nuo skeptiškų reakcijų ir stereotipų iki vieno sėkmingiausių savo srities verslų Lietuvoje. Povilas atvirai dalijosi, kaip su komanda įveikė iššūkius ir sukūrė jau 15 metų gyvuojančią milijoninės apyvartos įmonę.

Marketingas ir komunikacija: „Fantazijos.lt“ žinoma dėl kūrybiškų, drąsių ir provokuojančių reklamų – nuo šmaikščių lauko kampanijų iki greito reagavimo į visuomenės aktualijas. Verslas ne tik parduoda, bet ir edukuoja, keisdamas požiūrį į intymumo temas ir griaudamas senus stereotipus.

Svarbiausios žinutės: Jei negali būti geriausias – būk kitoks. Mažiau planavimo, daugiau veikimo čia ir dabar! Nesėkmės yra sėkmės dalis, o drąsūs sprendimai dažnai atveria naujas galimybes.

Įvyko KTU Cheminės technologijos fakulteto alumnų sugrįžtuvės

Kov 27 2025

kovo 26 d., KTU Cheminės technologijos fakultete tvyrojo ypatinga nuotaika – į savo Alma Mater sugrįžo alumnai!

Alumnus šiltai pasitiko fakulteto dekanė, profesorė Vaida Kitrytė-Syrpa, o KTU tautinio meno ansamblio „Nemunas“ kanklininkių pasirodymas suteikė renginio atidarymui daugiau jaukumo ir iškilmingumo.

Po muzikinio pasirodymo alumnai leidosi į nostalgijos kupiną ekskursiją po fakultetą – aplankė laboratorijas, kuriose patys mokėsi, ir net tas, kurių dar nebuvo matę.

Vėliau studentų atstovybė KTU FSA VIVAT chemija pakvietė renginio dalyvius į šaunų protmūšį, kurio metu alumnai turėjo galimybę ne tik pasivaržyti tarpusavyje, bet ir iškovoti prizus!

KTU alumnų centre svečiavosi KTU alumnė iš Japonijos

Kov 26 2025

Džiaugiamės KTU alumnais, kurie sugrįžta į savo Alma Mater net iš tolimiausių pasaulio kampelių!

Penktadienį, KTU alumnų centro komandą aplankė #ktushmmf alumnė iš Japonijos – Yumiko Nunokawa.

Yumiko 2005-aisiais įgijo rusų muzikos studijų magistro laipsnį Goldsmiths Londono universitete.

Netikėtai išgirdusi ir susižavėjusi M. K. Čiurlionio muzika, ji ėmė aktyviai tyrinėti lietuvių kompozitoriaus ir dailininko kūrybą: rašė ir vertė straipsnius apie jo biografiją, kūrybą bei ryšį su Japonija, tarpininkavo ir vertėjavo rengiant M. K. Čiurlionio muzikos koncertus, domėjosi lietuvių kalba ir kultūra.

Susipažinusi su KTU muzikologijos profesoriumi Dariumi Kučinsku ir jo paskatinta įstojo ir sėkmingai baigė doktorantūros studijas #ktu Jos studijų objektas ir aistra – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba.

Po 7,5 metų atostogų į Lietuvą sugrįžusi Yumiko apsilankė savo fakultete, KTU Santakos slėnyje, M-Lab’e, Universiteto miestelio bibliotekoje. Taip pat aplankė M. K. Čiurlionio muziejų, Šiuolaikinio meno centrą, MO muziejų.

10 faktų apie KTU Cheminės technologijos fakultetą

Kov 17 2025

10 faktų apie KTU Cheminės technologijos fakultetą:

🔺 Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto „A“ korpusas – vienas ryškiausių XX a. pirmosios pusės modernizmo architektūros pavyzdžių. Šį pastatą, kuriame buvo įsteigta Lietuvos kariuomenės Ginklavimo valdybos Tyrimo laboratorija, suprojektavo vienas žymiausių tarpukario architektų – Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. 2019 m. šis nacionalinės reikšmės paminklo statusą turintis pastatas pateko tarp dešimties išskirtinės vertės modernistinės pasaulio architektūros pavyzdžių, kuriems skirta prestižinė „Getty“ fondo parama. Statinys nuo 1935 m. iki šių dienų išlaikė autentišką išvaizdą, mažai pakitusį interjerą bei pirminę taikomojo mokslo ir tyrimų funkciją.

🔺 Cheminės technologijos fakultete yra daugiau nei 140 laboratorijų, kuriose bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijų studentai gali vykdyti studijų veiklas bei mokslinius tyrimus chemijos, chemijos inžinerijos, maisto technologijų, biotechnologijų ir aplinkos inžinerijos srityse.

🔺 Cheminės technologijos fakultetas vykdo daugiausiai projektų universitete. Vien per 2024 metus įgyvendinti 33 tarptautiniai ir 29 nacionaliniai projektai.

🔺 Cheminės technologijos fakulteto tyrėjai per 2024 metus publikavo daugiau nei 100 straipsnių užsienio leidyklų mokslo leidiniuose su cituojamumo rodikliu, iš kurių daugiau nei 60 su užsienio institucijų bendraautoriais.

🔺 2024 m. Cheminės technologijos fakultetas tapo NATO gynybos technologijų akceleratoriaus DIANA testavimo centrų tinklo nariu.

🔺 Cheminės technologijos fakultetas kasmet organizuoja studentų mokslinę konferenciją „Chemija ir cheminė technologija“. 2024 m. ji vyko jau 28-ąjį kartą.

🔺 Kasmet Cheminės technologijos fakulteto bendruomenė organizuoja didžiausią chemijos konkursą Lietuvoje – „Akademiko Jono Janickio chemijos konkursą“, skirtą chemija besidomintiems 8–12 klasių moksleiviams. 2024 m. šiame konkurse dalyvavo daugiau nei 600 moksleivių iš 113 skirtingų ugdymo įstaigų.

🔺 Cheminės technologijos fakultetas kartu su partneriais organizuoja tarptautines konferencijas, tokias kaip „Central and Eastern European Conference on Physical Chemistry & Materials Science“ „Baltic Polymer Symposium“ ir „FoodBalt“.

🔺 Nuo 2020 m. Cheminės technologijos fakultetas kartu su kitais fakultetais vykdo projektą „KTU klasės“, skirtą teoriškai ir praktiškai stiprinti Lietuvos moksleivių chemijos, biologijos, fizikos, matematikos bei informatikos žinias, padėti pasiruošti egzaminams, olimpiadoms ar konkursams.

🔺 Didžiuojamės Cheminės technologijos fakulteto mokslininkais ir studentais! 2024 m. jungtinės KTU-LSMU antrosios pakopos studijų programos „Medicininė chemija“ studentei Ievai Bartkevičiūtei už išskirtinius akademinius pasiekimus įteiktas Magna Cum Laude diplomas – pirmasis tokio tipo diplomas universiteto istorijoje. 2024 m. Polimerų chemijos ir technologijos katedros mokslininkų komandai – prof. habil. dr. Juozui Vidui Gražulevičiui, dr. Jūratei Simokaitienei ir dr. Dmytro Volyniuk – skirta gamtos mokslų srities mokslo premija. 2025 m. Organinės chemijos katedros prof. Vytautas Getautis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi už pasiekimus organinės chemijos srityje ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

KTU Statybos ir architektūros fakulteto alumnai sugrįžo į fakultetą

Vas 28 2025

Vasario 27 d. į KTU Statybos ir architektūros fakulettą sugrįžo absolventai neformaliai pabendrauti, sužinoti daugiau apie pokyčius fakultete ir išgirsti apie įdomesnius organizuojamus projektus. Dalyviams apie fakulteto gyvenimą papasakojo dekanas Andrius Jurelionis, Laboratorijų centro vadovas Ernestas Ivanauskas pakvietė pasivaikščioti po laboratorijas, Jurgita Černeckienė papasakojo apie slėptuves ir skydinę renovaciją, o Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovas Darius Pupeikis pristatė aktualiausius centro vykdomus projektus ir pasidairyti po virtualios realybės „InfinityLab“ auditoriją.

KTU alumnė apie pramonę keičiančius skaitmeninius dvynius: tai technologija, taupanti išteklius

Vas 13 2025

Dar 2020 metais Lietuvos didieji miestai žengė į virtualios ateities kūrimo etapą ir pritaikant dirbtinį intelektą (DI) pradėjo kurti skaitmeninius dvynius. Įvairios įmonės šią inovaciją praktikoje pradėjo taikyti dar anksčiau. KTU alumnė – viena iš skaitmeninių dvynių kūrėjų, teigia, kad šios inovacijos pagalba galima lengviau analizuoti procesus ar sistemas ir taip sutaupyti žaliavų ir energijos.

Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) Energijos technologijų ir ekonomikos magistrė Austėja Dapkutė sako, kad skaitmeninis dvynys – virtuali įrenginio, technologinio proceso ar sistemos kopija, o jo veikimo principas padeda sutaupyti energetinių resursų ir užbėgti už akių ateityje gręsiančioms problemoms, sutrumpinti remonto ir sustojimų laiką.

„Šios technologijos esmė – į sukurtos platformos virtualią saugyklą nuskaitomi matavimo prietaisų, žaliavų bei produkcijos apskaitų, laboratorijos sistemų duomenys. Skaitmeninis dvynys, pagrįstas dirbtiniu intelektu (DI), matematiškai modeliuoja procesus, apskaičiuoja optimalius valdymo nustatymus ir automatiškai perduoda juos į valdymo sistemas“, – apie skaitmeninių dvynių veikimo principus pasakoja A. Dapkutė.

Austėja Dapkutė
Austėja Dapkutė

Netradicinis požiūris į energijos taupymą

Pasak A. Dapkutės, skaitmeninius dvynius kuriančios jau beveik šešerius metus, žvelgiant į tarptautinius tikslus, visas pasaulis siekia švaresnės aplinkos, klimato neutralumo, anglies dioksido emisijų mažinimo. Tai padeda įgyvendinti ir visame pasaulyje sparčiai populiarėjantys skaitmeniniai dvyniai, nes pigiausia ir švariausia energija, anot jos, ne iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija, o nesuvartota energija.

Austėja Dapkutė su Energetikos ministru Ž. Vačiūnu
Austėja Dapkutė su Energetikos ministru Ž. Vačiūnu

„Pirmiausia turime orientuotis ne į energijos išteklių keitimą, bet į energijos vartojimo mažinimą. Įrenginius galima pakeisti efektyvesniais ir taip vartoti mažiau, bet mane žavi kitas kelias – efektyvinti patį procesą per jo valdymą. Tokią galimybę suteikia skaitmeniniai dvyniai, kurie padeda vietoje realių eksperimentų atlikti tikslius virtualius skaičiavimus, įvertinti gamybos kaštus ir analizuoti energijos suvartojimą, kartu optimizuojant procesus“, – sako A. Dapkutė.

DI pagrindu sukurti skaitmeniniai dvyniai leidžia reikšmingai sumažinti energijos sąnaudas, o tuo pačiu ir anglies dioksido emisijas. Tokios išmanios sistemos suteikia informacijos apie patį procesą, sistemą ar produktą, leidžia pastebėti plika akimi nematomus dėsningumus. Taip gerinimas proceso efektyvumas ir produkto ar paslaugų kokybė.

„Dabar DI įrankiai tampa vis populiaresni ir naudojami kasdienėje įmonių veikloje. Energetinėje kovoje laimės tos įmonės, kurios imsis inovatyvių projektų ir tinkamai išnaudos išmaniųjų įrankių suteikiamas galimybes“, – kalba KTU alumnė.

KTU skaitmeninis dvynys – tarp geriausių pasaulyje

Šiuo metu A. Dapkutė savo darbovietėje atsakinga už esamų klientų skaitmeninio dvynio sistemų palaikymą – ji kuria ir tobulina į klientus orientuotą strategiją, su klientais užmezga ilgalaikius verslo santykius ir didina kuriamų sprendimų vertę. Šioje darbovietėje ji įsidarbino dar trečiame kurse.

„Dabar jau esu pabaigusi magistro studijas ir įmonėje užsiimu moksline veikla, leidžiame mokslines publikacijas ir tarptautinėse konferencijose pristatome mūsų komandos atradimus skaitmeninių dvynių srityje. Neslėpsiu, daugybės darbe naudojamų kompetencijų – savikontrolės, organizuotumo, mokslinės veiklos įgūdžių, išmokė papildoma veikla KTU Studentų mokslinėje draugijoje (SMD)“, – teigia A. Dapkutė.

KTU skaitmeninis dvynys
KTU skaitmeninis dvynys

Savo skaitmeninį dvynį turi ir KTU – universiteto sukurtas skaitmeninis dvynys dar 2022 metais tapo vienu geriausių pasaulyje. Įmonės „Bentley Systems“ organizuotame konkurse KTU pateko tarp trijų geriausių projektų „Paslaugų, universiteto miestelių ir miestų“ (angl. „Facilities, Campuses, &Cities“) kategorijoje.

Universitetui skaitmeninis dvynys sukurtas siekiant pastatų infrastruktūrą, efektyviau valdyti energijos išteklius ir kurti pažangias sprendimų priėmimo sistemas. Be to, KTU skaitmeninis dvynys yra ne tik efektyvus valdymo įrankis, bet ir vertinga edukacinė bei mokslinių tyrimų platforma.

KTU alumnas apie fotoakustiką: tai vėžio diagnostikos ateitis

Vas 06 2025

Nors pirmasis fotoakustinis vaizdas buvo sukurtas vos prieš dvidešimt metų, akivaizdu, kad šios technologijos sparčiai populiarėja, ypač medicinos srityje, aptinkant vėžines ląsteles pačioje ankstyviausioje jų stadijoje.

Nūdienos medicinoje, taikant diagnostikos technologijas onkologiniams susirgimams aptikti, prioritetas skiriamas būtent optiniams prietaisams, kurie pasižymi mažiausiai kenksmingu poveikiu žmogaus organizmui.

Apie fotoakustiką, pagrindinius jos veikimo principus ir pranašumus lyginant su tradiciniais vaizdinimo metodais, pasakoja Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) alumnas ir Medžiagų inžinerijos daktaras bei bendrovės EKSPLA lazerių serviso inžinierius dr. Vytautas Kavaliūnas.

– Gal galėtumėte papasakoti, kas yra fotoakustika ir kokie pagrindiniai jos veikimo principai?

– Tai yra tarpdisciplininė technologija, apjungianti optiką, akustiką ir biologiją. Ji remiasi fotokaustinio efekto principu, kuomet minkšti audiniai, sugerdami trumpus lazerio impulsus, pradeda „šilti“, o tai sukelia slėgio pasikeitimus ir dėl šių pasikeitimų atsiranda akustinės bangos.

Įsivaizduokime, jog esame koncerte, kuriame mušami būgnai. Su kiekvienu mušimu, mes viduje pajaučiame „dunksėjimą“. Taip yra dėl to, kad garso bangos, sklindančios nuo būgno, pasiekia mus kaip tam tikros vibracijos.

Fotoakustikoje yra panašiai, tik vietoje būgno lazdelės mes naudojame šviesą, o pats būgnas yra žmogaus organizme esantys audiniai. Kiekvieną kartą šviesos impulsui pasiekus audinius, šie „suskamba“. Šį skambesį, arba kitaip tariant, žmogaus organizmo „muziką“ fiksuojame detektoriais ir gauname anatominius vaizdus.

Fotokaustiką galime išskaidyti į keturis principus: fotoakustikos efektas – kai žmogaus audiniai sugeria lazerio šviesą, pradeda skleisti akustines bangas, kurios fiksuojamos ultragarso detektoriais.

Antrasis – šilumos plitimas – sugerta šviesa sukelia medžiagos šiluminį išsiplėtimą. Atsiradus šilumai, medžiaga pradeda vibraciją ir tai gali sukelti ultragarso bangų (akustinės bangos) susidarymą.

Trečiasis – šviesos sugerties spektrų analizė – skirtingi audiniai turi skirtingą šviesos sugerties spektrą, tarkim deguonies prisotintas hemoglobinas (HbO2) gerai sugeria šviesą nuo 850 iki 1100 nm, kuomet hemoglobinas (Hb) geriau sugeria ties maždaug 650 – 800 nm.

Ketvirtasis yra giluminė analizė – šiuo atveju, laikas tarp paduoto lazerio impulso ir „sugautos“ akustinės bangos, pagal tam tikrus skaičiavimus, leidžia mums suprasti, iš kokio gylio organizme ši akustinė banga atsklido.

– Kokiose veiklos srityse šios technologijos taikomos dažniausiai? Su kuo tenka daugiausia bendradarbiauti verslams, kuriantiems lazerines technologijas?

– Pagrindiniai fotoakustikos taikymai yra skirti medicinai, dažniausiai – vaistų ir ligų tyrimams.

Pavyzdžiui, daugybe atliktų tyrimų įrodyta, kad fotoakustinis vaizdinimas yra labai efektyvus diagnozuojant krūties navikus, odos vėžį, skydliaukės mazgelius, osteoartritą, reumatoidinį artritą, o taip pat ir ankstyvas kraujagyslių bei daugelio kitų ligų stadijas.

Fotoakustika padeda stebėti vaistų paskirstymą bei veikimą audiniuose realiuoju laiku: analizuoti vaistų kinetiką ir metabolizmą, tirti nanodalelėmis pagrįstas terapijas, stebėti ląstelių atsaką į vaistus ir vertinti deguonies pokyčius.

Na, o dažniausi lazeristų partneriai – įvairių prietaisų kūrėjai: fotoakustikinio vaizdinimo bei akademinės įstaigos – institutai, universitetai, taikymų centrai. Mes patys bendradarbiaujame su įvairiais šalies lazerių centrais – tokia sinergija svarbi tiek mums, tiek mokslininkams: testuoti lazeriams, dalyvauti tyrimuose, bendruose tarptautiniuose projektuose, kurti naujas technologijas ir jas išbandyti.

Pavyzdžiui, 2024-uosius pradėjome su vienu įdomiu projektu – „HoliSTEP“ – 9 partneriai trejus metus kurs holografinį steperį – įrenginį, skirtą įrašyti holografinėms kaukėms, naudojamoms puslaidininkių gamyboje.

Holografinė kaukių įrašymo ir replikavimo technologija yra nauja pasauliniu mastu – to dar niekas nėra daręs. Jai realizuoti reikia unikalių, tam sukurtų lazerių. Apskritai kalbant, Lietuvoje „lazeristų“ bendruomenė yra tikrai glaudi – vieni su kitais nuveikiame dar daugiau įdomių dalykų.

– Niekam ne paslaptis, kad norint sugrąžinti žmogui kokybišką gyvenimą jam susirgus, arba išgelbėti gyvybę, itin svarbi yra ankstyvoji diagnostika. Kokie, jūsų manymu, lazerinių technologijų pranašumai, lyginant su tradicinėmis technologijomis?

– Vienas iš svarbiausių pranašumų yra tas, jog šiuo atveju nereikia naudoti nei jonizuojančiosios spinduliuotės (MT), nei injekcinio tirpalo kontrastui sustiprinti (MRT).

Kitaip tariant, šis metodas nekenkia žmogaus organizmui. Negana to, fotoakustinis vaizdinimas užtrunka vos iki kelių minučių ir yra gana komfortiškas paciento atžvilgiu. Tiesa pasakius, beveik visais aspektais, fotoakustinis vaizdinimas yra pranašesnis už kitus metodus. Be to, šis metodas įgalina vaizdinimą realiu laiku, tad nereikia laukti dienų ar savaičių, kol bus gauti tyrimų rezultatai, o tai yra ypač svarbu kalbant apie ūmias ligas.

Tačiau verta paminėti keletą iššūkių – tai vaizdinimo gylis. Jis siekia iki kelių centimetrų, kuomet MRT neturi ribojimų gyliui. Tačiau šis metodas yra savotiškai naujas, tad ateityje galime tikėtis, jog šis limitas bus padidintas.

Verta paminėti dar ir tai, jog šis metodas leis sumažinti klaidingų diagnozių skaičių. Taip yra dėl to, kad šio metodo dėka yra sugeneruojami aukštos kokybės struktūriniai ir funkciniai vaizdai.

Šis metodas yra ypač jautrus Hb ar HbO2 pasiskirstymui organizme, o vėžiniai dariniai itin „mėgsta“ deguonį. Tad net sąlyginai mažai padidėjusi HbO2 koncentracija tam tikroje vietoje, gali indikuoti apie vėžines ląsteles (arba kitus pakitimus).

Iš tikrųjų tai yra nemažai gydymo metodikų, kuriose naudojamas lazeris. Precizinis audinių šalinimas iš organizmo ar tų pačių vėžinių ląstelių šalinimas naudojant fotodinaminę terapiją. Odos ligų gydymas ar regos korekcija (gydant astigmatizmą, miopiją ar hiperopiją ir kt.). Lazerių taikymas medicinoje (ir ne tik) vis plečiasi.

– Ką įdomaus šioje srityje yra nuveikę Lietuvos mokslininkai ir verslai, kuriantys lazerines technologijas medicinai?

– Lietuvoje yra vienas ypač įdomus startuolis – „Vital3D Technologies“. Jie kuria biospausdintuvus gaminti funkcionuojantiems žmogaus organams, o taip pat – lazerius tiksliai sluoksniuoti gyvas ląsteles ir biomedžiagas 3D struktūromis. Jie pasitarnauja eksperimentams, rasti sprendimams geresniam pacientų gydymui.

Yra ir kitų įmonių, kurios kuria lazerius mikroskopijai, akių chirurgijai. Iš tiesų, Lietuvoje – puiki, visavertė ir didelė lazerių gamybos, mokslinių tyrimų ekosistema, tačiau mums trūksta tų, kurie užsiimtų taikymais.

Todėl medicinos technologijų proveržiai, didesni pasiekimai – užsienyje, kur ir didesnės rinkos. O mums, lazerių gamintojams, reikia patiems ieškotis partnerių, tų, kurie integruotų mūsų lazerius į savo kuriamus aparatus. Tik svarbu pažymėti, kad lietuvių lazeriai – iš tiesų puikūs, inovatyvūs ir konkurencingi.

Tobulėjant technologijoms ir galimybėms, lazerių poreikis auga. Jeigu grįžtume prie fotoakustikos, ji juk ne tik sutrumpina diagnostikos laiką, padidina prieinamumą, efektyvumą, ligas atrasti ir stabdyti galima daug greičiau, todėl nė neabejoju kad lazeriai ir šią sritį užkariaus.

Tiesa, ar tikrai labai greitai – nežinau, juk kiekvieną technologiją reikia ištestuoti, inovatyvius metodus – patikrinti ir išmokti skaityti jų rezultatus.

– Tad mūsų lazerių pramonėje turime kuo didžiuotis? Ar tai reiškia, kad ir tokių specialistų, gebančių dirbti tiek su naujosiomis lazerinėmis technologijomis, poreikis augs?

– Paskaitos metu KTU studentams taip pat minėjau, jog nesvarbu, ką sako žiniasklaida apie tai, kokių specialistų trūks ateinančiais metais, ar po kelerių metų (IT, AI, didžiųjų duomenų analitikų ar kt.) – žmonių, kurie gebėtų dirbti su lazeriais, juos kurti, tobulinti – reikia dabar ir reikės visada.

Ši rinka visada auga, kadangi mokslininkai atranda vis naujų būdų, kur ir kaip galima panaudoti lazerius. O Lietuva šioje srityje, galiu drąsiai teigti – yra viena iš pirmaujančių.

Naujienlaiškis / Newsletter

Nario mokestis

Nario mokestis – puiki galimybė prisidėti prie KTU Alumnų asociacijos veiklų vystymo. Surinkti narystės mokesčiai naudojami alumnų susitikimų organizavimui, jaunųjų Universiteto talentų rėmimui ir aktyviausiųjų studentų stipendijoms.

KTU Alumnų asociacijos susirinkimo metu nustatytas tikrojo nario mokestis – 50 Eur. Nario mokestis mokamas iki kalendorinių metų vasario 1 d. už einamuosius metus. Plačiau skaityti čia. Dėkojame.

Membership fee

The membership fee is a great opportunity to contribute to the development of the activities of the KTU Alumni Association. The collected membership fees are used to organise Alumni meetings, support young talents of the University and to establish scholarships for the most active students.

The fee for a full member is  50 EUR and it was set at during the meeting of all members of KTU Alumni Association. The membership fee is payable by February 1st for the current year. Read more here. Thank you.

Nario registracija / Member registration

Bendra informacija / General info

Žingsnis / Step

1/3

Pildymo progresas / Progress

0%

Prisijungimas


Arba prisijunkite per

Neturi paskyros? Sukurk ją čia