Įrašai

Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnų asociacija tęsia tradiciją ir prisideda prie aktyviausių bei gabiausių KTU studentų, kuriems už aukštus pasiekimus moksle ir savanorišką veiklą skiria solidų finansinį paskatinimą.

Gerus mokymosi rezultatus pademonstravusi ir įrodžiusi, kad uoliai jų siekė, šiemet finansinę stipendiją, siekiančią 500 EUR, gaus KTU Informatikos fakulteto (IF) informatikos studijų ir KTU GIFTed akademijos studentė Eylul Guleryuz.

„Stengiuosi viską daryti kruopščiai ir maksimaliai gerai. Nevengiu peržengti savo galimybių ribų, nes esu pasirengusi priimti rimtus iššūkius, galinčius nulemti aukštus mano akademinius rezultatus. Stengiuosi būti naudinga ir nebijau keisti mane supančios bendruomenės“, – sakė stipendijos laimėtoja.

E. Guleryuz atvirauja, kad apie talentų ugdymo akademiją GIFTed sužinojo prieš keletą metų, dar prieš persikeliant į Lietuvą. Tad jos siekis buvo aiškus – atvykus kuo greičiau pateikti prašymą stojimui į akademiją. Studentė džiaugiasi, kad būdama GIFTed nare ji galėjo tobulėti tiek profesine, tiek asmenine prasme, o ją nuolatos supo aktyvūs bendraminčiai.

„1,5 metų dirbu GUIDed dėstytoja, konsultuoju apie modulius, kuriuos išklausiau ankstesniuose semestruose ir baigiau puikiais pažymiais. Mokiausi apie objektinį programavimą, kompiuterinę grafiką bei kompiuterinį braižymą, o šį semestrą tęsiu dar ir skaitmeninės logikos modulį. Puikių dėstytojų dėka nepamiršiu to, ką išmokau ir vis dar tebesimokau“, – pasakojo E. Guleryuz.

Eylul yra aktyvi studentų organizacijos „KTU VideoShot“ narė, dalyvaujanti įvairiuose projektuose apimančiuose filmavimą, montažą, vizualinių efektų kūrimą. Mergina džiaugiasi, kad gali panaudoti savo patirtį vizualiųjų menų srityje, kuriant įvairius meno kūrinius bei dalinantis jais su kitais.

Mentoriavimo veiklos E. Guleryuz ėmėsi dėl noro padėti kitiems į KTU atvykstantiems studentams, kurie ieško atsakymų į iškilusius klausimus. Eylul džiugina faktas, kad ji gali pagelbėti savo bendraamžiams studentams, tuo pačiu pati tęsdama savo studijas.

E. Guleryuz siekia dar daugiau laiko skirti mentorystei, nes laimėta stipendija leis jai susimažinti finansinius rūpesčius.

2022 m. gegužės 26 d. vykusio technologijų ir inovacijų konkurso „Technorama 2022“ metu KTU Alumnų asociacijos įsteigtu 500 eurų prizu buvo apdovanotas išradimas „Learning by doing: A Skeleton Case“. Projekto kūrėjas – Pranas Jaruševičius, KTU programų sistemų bakalauro studijų alumnas, šiuo metu studijuojantis KTU Nuotolinio mokymosi informacinių technologijų magistro pirmajame kurse.

KTU Informatikos fakulteto (IF) Virtualiosios realybės laboratorijos VRLab profesoriaus Tomo Blažausko vadovaujamas projektas – edukacinis virtualios realybės žaidimas, kurio tikslas sudėti žmogaus skeletą iš aplink išsibarsčiusių kaulų. Šis virtualios realybės žaidimas susietas su „Moodle“ sistema, todėl puikiai tinka interaktyviam mokymui bei mokymuisi.

„Learning by doing: A Skeleton Case“ – pamoka apie žmogaus skeletą virtualioje realybėje, skirta labiau išnaudoti kinestetinio mokymosi privalumus. Šio projekto tikslas – suteikti mokytojams įrankį, kuriuo jie galėtų lengvai sudominti studentus mokomuoju dalyku, bei įtraukti mokinių, kuriems palankus fizinis aktyvumas, dėmesį. Naudojant sukurtą 3D dėlionės žaidimą kaip šabloną, būtų galima kurti VR medžiagą ir kitoms pamokoms, ne tik anatomijos ar biologijos tema.

Šios virtualios realybės programos išskirtinumas yra tas, kad ji turi integraciją su virtualaus mokymosi aplinkomis, tokiomis kaip „Moodle“, ir leidžia automatiškai sekti ir registruoti besimokančiųjų progresą, taip palengvinant darbą mokytojams.

Išradimo autoriui Pranui Jaruševičiui laimėjimas, kurį jis vertina kaip savo nuoseklaus ir ilgo darbo pripažinimą, buvo netikėtas. Toks pripažinimas studentą ne tik nudžiugino, bet ir padidino nusiteikimą įnirtingiau tęsti pradėtą veiklą šioje srityje.

„Dar niekada nebuvau laimėjęs prizo ar gavęs apdovanojimo savo profesinėje srityje. Visiškai nesitikėjau tokio įvertinimo, nes vadovavausi nuomone, kad „visada yra geresnių“. Šio renginio dalyvių susidomėjimas ir pozityvumas buvo labai malonus ir netikėtas. Gautas apdovanojimas išties nudžiugino, nes supratau, kad tai, ką darau ir kas man yra įdomu, gali būti įdomu ir kitiems“, – sakė savo sėkme vis dar sunkiai patikėti galintis P. Jaruševičius.

Studentas atvirauja, kad projekto pradžioje jo žinios apie virtualią realybę ir žaidimų kūrimą buvo gana menkos. Jis planavo vadovautis kitų patirtimi, ieškojo informacijos „YouTube“ giduose, vaizdo pamokose ir kitokiuose pavyzdžiuose. Bet tam tikri šio darbo elementai buvo inovatyvūs, jam nepavyko rasti analogiškų sprendimų, tad teko pačiam spręsti iškilusias problemas.

Pranas džiaugiasi, kad viso projekto metu turėjo šaunų vadovą, negailintį puikių užuominų, nukreipiančių tinkama linkme bei užtikrinantį nuolatinį palaikymą tiek sėkmės, tiek nesėkmės atveju.

Rimtesnių projektų besidairantiems, bet vis dar savo jėgomis nepasitikintiems studentams P. Jaruševičius pataria nebijoti, o tiesiog imti ir daryti.

„Esu puikiausias pavyzdys, kad viskas gali būti pakankamai paprasta, nes prieš pradedant projektą beveik  neturėjau jokių specialių kompetencijų. Jeigu turite noro, susidomėjimo ar kokią įdomią idėją, tiesiog pabandykite paieškoti internete tinkamų gidų, nemokamų kursų ar MAIK (Masinių atvirųjų internetinių kursų), kurių dabar pilna ir jų dėka pakankamai lengvai galima išbandyti naujus dalykus“, – patarimų negailėjo magistrantas.

Kol kas P. Jaruševičius nežino, kur išleis laimėtą sumą pinigų, bet viliasi išnaudoti juos tikslingai: „Dar galutinai nenusprendžiau, bet svarstau apie įsigijimą kompleksiškesnės VR įrangos, fiksuojančios ne tik rankų, bet ir viso kūno judesius. Nors pagalvojus, gal vis dėlto rinksiuosi 3D spausdintuvą.“

Šešeri studijų KTU Cheminės technologijos fakultete (CTF) metai, įvertinti aukščiausiu inovacijų parodos „TECHNORAMA‘22” apdovanojimu – KTU rektoriaus prizu – atvedę prie doktorantūros slenksčio. Tokia yra KTU studentės Juditos Švaikauskaitės mokslinės veiklos pradžia. Jaunoji mokslininkė kartu su komanda neseniai sukūrė PVA hidrogelio granules, skirtas užteršto vandens valymui.

„Labai džiugu, kad buvo pastebėtas ir įvertintas mūsų komandos darbas. Prizo laimėjimas vainikuoja ilgą, ne visada sklandų, bet labai daug pamokų davusį kelią link tikslo bei suteikia pasitikėjimo renkantis mokslininko profesiją“, – sako J. Švaikauskaitė.

PVA hidrogelio granulės – ateities inovacija

Švaraus vandens prieinamumas kiekvienam žmogui yra ypač svarbus. Į aplinką patekę teršalai, kelia didelį pavojų ne tik žmogaus sveikatai, bet ir visai ekosistemai. Pasak J. Švaikauskaitės, vandens valymui vis plačiau taikomi ne tik tradiciniai, bet ir inovatyvūs metodai.

„Europos Sąjungoje atidžiai stebima ir analizuojama vandens kokybė, numatomas taršos prioritetinėmis medžiagomis mažinimas ir laipsniškas prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimo panaikinimas. Todėl esamos nuotekų valymo įmonės privalo jau dabar domėtis galimais įrenginių tobulinimo metodais“, – tikina ji.

„TECHNORAMOS‘22“ laimėtoja pabrėžia, jog didelis dėmesys skiriamas pažangiosioms vandens valymo technologijoms, kurios padeda greičiau, efektyviau ir nereikalaujant didelių esamos infrastruktūros pokyčių, pagerinti vandens kokybę.

„Ozonavimas ir kiti oksidacijos metodai, biologinis valymas, membraninis filtravimas – šios pažangios technologijos dažniausiai naudojamos norint pašalinti teršalus iš vandens. Biologinio valymo efektyvumui pagerinti naudojami ir naujai kuriami įvairūs priedai – biologiniai nešikliai. Hidrogelio granulės ir yra vienas iš tokių sprendimų“, – sako J. Švaikauskaitė.

Anot jos, iš polivinilo alkoholio (PVA) gaminamos hidrogelio granulės yra 3–4 milimetrų skersmens biologinis nešiklis, pasižymintis unikalia savybe – labai porėta struktūra (porų dydis siekia 20 mikronų). Naudojant PVA hidrogelio granules biologinio nuotekų valymo technologijose teršalų šalinimo efektyvumas gali būti padidintas iki 5 kartų lyginant su įprastu nuotekų valymu aktyviuoju dumblu.

„Granulių porų viduje susiformuoja mikroorganizmų, skaidančių nuotekose esančius teršalus, kultūros. PVA hidrogelio granulėse esantis porų tinklas, besidriekiantis per kiekvieną granulę, užtikrina nuolatinį deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą granulių viduje esančioms bakterijoms, tokiu būdu sukuriant itin atsparią ir efektyvią biologinio nuotekų valymo sistemą“, – teigia KTU absolventė.

Laimėjimas suteikė pasitikėjimą tęsti mokslinę karjerą

Jau daugiau nei dvidešimt metų gyvuojanti inovacijų paroda–konkursas „TECHNORAMA“ skatina inovatyvių technologinių sprendimų kūrėjų motyvaciją, populiarindama jų įgyvendintus mokslo laimėjimus plačiojoje visuomenėje. KTU organizuojama paroda prisideda prie tolimesnio produktų vystymo finansine parama ir atveria galimybes pristatyti savo sukurtas inovacijas investuotojų ir verslo atstovų bendruomenei.

Šiemet daugiau nei 70 komandų parodoje pristatė naujųjų technologijų bei mokslo inovacijų idėjas, aprėpiančias maisto, sveikatos, aplinkos, gynybos, skaitmeninių sprendimų, mobilumo, inžinerijos, įtraukios ir kūrybingos visuomenės sritis. J. Švaikauskaitės kartu su KTU CTF docente Inga Urniežaite ir mokslo darbuotoju Vytautu Abromaičiu sukurtas aplinkai draugiškas sprendimas iš parodos dalyvių išsiskyrė praktiškumu.

„Nuotekų valymo specialistai visame pasaulyje susiduria su tais pačiais iššūkiais: nuotekose ir paviršiniame vandenyje vis daugėja mikroteršalų pvz., farmacinų medžiagų, fenolių, ftalatų. Jie kasdien tiesiogiai arba netiesiogiai patenka į nuotekas, dažnai su pramonės, ligoninių, vaistinių, žemės ūkio, buitinių įrenginių ir kitomis nuotekomis. Mikroteršalai gali sukelti ilgalaikį neigiamą poveikį vandens aplinkai net ir esant mažoms koncentracijoms.

PVA hidrogelio granulės ne tik padidina biologinio nuotekų valymo sistemos efektyvumą, bet ir pasižymi puikiomis sorbcinėmis savybėmis pašalinant farmacinių medžiagų ir kitų mikroteršalų likučius iš nuotekų“, – apie pristatytos naujovės svarbą kalba J. Švaikauskaitė.

Komisijos sprendimu, pagrindinis KTU Rektoriaus prizas – 1,5 tūkst. eurų – atiteko J. Švaikauskaitės komandai. Šis įvertinimas jai – paskata doktorantūros studijoms.

„PVA hidrogelio granulių įvertinimas inovacijų parodoje „TECHNORAMA‘22‘” sutvirtino pasiryžimą ir suteikė pasitikėjimą renkantis tolimesnį akademinį kelią – doktorantūros studijas, kurios, tikiu, padės žengti pirmuosius profesinio kelio žingsnius, praplės pasaulėžiūrą ir leis pažvelgti į aplinkosaugą iš kur kas platesnės perspektyvos. Aplinkosaugos srityje matau didžiulį potencialą ir galimybę nudirbti daug  prasmingų darbų, kurie neštų naudą tiek visuomenei, tiek aplinkai“, – sako ji.

Akademinio kelio pradžia

J. Švaikauskaitė pasakoja, kad Pramoninės biotechnologijos bakalauro studijas KTU pasirinko kryptingai – dar prieš studijas domėjosi ja supančia aplinka.

„Buvau linkusi domėtis aplink mane vykstančiais procesais, pirmenybę teikiau realiam procesų suvokimui ir projektiniams niuansams. Bakalauro baigiamojo projekto metu, vykdant mažo miestelio buitinių nuotekų valyklos projektavimą, pradėjau labiau domėtis biologiniu užteršto vandens valymu, kuris yra pagrįstas biotechnologiniais procesais“, – teigia ji.

Baigiamojo projekto tyrimo objektas įžiebė mokslininkės smalsumą šioje srityje, o KTU siūlomos magistrantūros studijos atitiko visus tuometinius lūkesčius.

„Fakultete sudarytos studijų tęstinumo ir nuoseklaus mokslinio tobulėjimo sąlygos pagreitino apsisprendimą, taigi tolimesnėms studijoms pasirinkau KTU Aplinkosaugos inžinerijos magistrantūros studijų programą. Studijos sudomino ne tik praktine verte siekiant profesinių žinių ir suteikiamomis darbo rinkoje reikalingomis kompetencijomis, tačiau ir galimybe įgyti mokslinės veiklos vykdymo patirties“, – sako J. Švaikauskaitė.

Mokslinė veikla J. Švaikauskaitę sužavėjo iškart – tai leido kurti visuomenei svarbias inovacijas bei padėjo realizuoti save.

„Magistrantūros studijų metu dalyvaudama KTU CTF Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkų vykdomuose pažangių aplinkosaugos technologijų moksliniuose tyrimuose pradėjau galvoti apie doktorantūros studijas. Manau, kad tai labai perspektyvi sritis dabartinių globalių aplinkos problemų kontekste“, – sako KTU absolventė.

Mokslas Kaune, darbas Vilniuje, jungtinė studijų programa, organizuojama dviejų universitetų – galbūt tai ir gąsdintų kitus, tačiau ne Karolį Krikštaponį, Kauno technologijos universiteto (KTU) Medicininės chemijos magistrantūros studijų studentą. Įvairiuose vaidmenyse save spėjęs išbandyti Karolis tobulėjimui ribų nebraižo, o lyderystės ir verslumo svarbą mato bene kiekvienoje specialybėje.

„Kolekcionuoju patirtis – kai tik pasitaiko proga, noriu nuveikti kažką naujo, ko dar niekada nedariau, mesti iššūkį sau pačiam. Tai leidžia daugiau išmokti, padeda įgauti patirties ir turėti platesnę pasaulėžiūrą“, – apie lyderystę savo gyvenime užsimena K. Krikštaponis.

– Esate kilęs iš Akmenės rajono, Menčių kaimo. Nuo jūsų gimtosios vietos visi didieji universitetai yra gana toli. Kaip pasirinkote bakalauro, o vėliau ir magistrantūros laipsnio studijas KTU?

– Aš buvau iš tų abiturientų, kurie pirmiau pasirinko miestą, o tik vėliau universitetą ir studijų programą. Turbūt dėl to, kad žinojau, jog Kaune yra visos studijų programos, kurios mane domino stojimo metu. Neslėpsiu, KTU nebuvo mano pirmasis pasirinkimas sąraše. Dėl didžiulio konkurso ir aukštų kitų stojančiųjų rezultatų tik per plauką neįstojau į medicinos studijas.

Žinojau, jog noriu sieti savo ateitį jei ne su medicina, tai su gamtos mokslais, kadangi nuostabios Akmenės gimnazijos mokytojos privertė pamėgti gamtos mokslus, o pramoninė biotechnologija apėmė visus dominusius tiksliuosius mokslus – chemiją, biologiją, fiziką, matematiką. Pati biotechnologija kaip mokslas yra dar gana jaunas, neištyrinėtas, o ir galimybės, ką, turint tokį išsilavinimą, galima pasiekti, atrodo beveik beribės. Dabar labai džiaugiuosi, kad papuoliau būtent čia. Studijos ir visa kita, ką pasiūlė universitetas, iš tiesų pakeitė mane kaip asmenį ir nuvedė ten, kur šiandien esu – laimingas ir dėkingas.

– Pramoninės biotechnologijos studijų programoje įgijote bakalauro laipsnį. Kodėl nusprendėte studijuoti magistrą Medicininės chemijos studijų programoje? Ar trauka medicinai bakalauro studijų metu neišblėso?

– Visų pirma, labai norėjau išbandyti ir pamatyti dviejų universitetų jungtines studijas – KTU ir LSMU. O tuo pačiu suderinti tai su darbu kitame mieste – Vilniuje. Tai buvo ir tebėra savotiškas iššūkis ir įrodymas sau, kad moku planuoti ir galiu suderinti viską. Žinoma, proto ribose.

Antra, pati programa yra perspektyvi ir labai įdomi savo principu: du stiprūs universitetai atskirai pasiūlyti tokio turinio studijų negalėtų. KTU ugdo cheminės technologijos kompetencijas, LSMU lavina farmacijos srities gebėjimus, o šių žinių derinimas Medicininės chemijos studijų programoje paruošia puikius specialistus.

Ir trečia, mane visada traukė ir domino studijos susijusios su medicina, tad baigus biotechnologijos mokslus medicininė chemija atrodė logiškiausias kitas žingsnis, siekiant toliau gilinti žinias, bet tuo pačiu ir praplėsti akiratį.

– Dar trečiame kurse tapote KTU Studentų mokslinės draugijos (SMD) primininku. Ar vis dar tęsiate veiklą šioje organizacijoje? Kaip vadovavimo studentų organizacijai patirtis pakeitė kitas Jūsų gyvenimo sritis?

– Taip, vis dar užsuku, bet šiandieninis mano vaidmuo jau kiek kitoks negu anksčiau. Stengiuosi pagelbėti naujesniems nariams, pakonsultuoti, perteikti žinias ir pateikti naujų pasiūlymų. KTU SMD mano gyvenime pakeitė nemažai. Apskritai, ta organizacija yra kažkas nepaprasto. Joje susirenka studentai iš visų KTU fakultetų ar net kitų universitetų – unikalios asmenybės, su skirtingais gabumais, talentais ir žiniomis. Besidalindami ir besimokydami vieni iš kitų visi savanoriškai stengiasi padaryti kažką įdomaus, gero, įsimintino vardan bendro tikslo. Vien tai išmoko ir palieka tavyje daug įspūdžių, emocijų, formuoja naujas vertybes.

Pirmininkavimas tokiai organizacijai yra didžiulis iššūkis, bet visi sunkumai atsiperka – vadovavimas sutvirtino mano asmenybę, padėjo geriau pažinti patį save, o tada išmokė geriau pažinti ir kitus, pagerino iškalbą, viešąjį kalbėjimą, išmokė geriau planuoti ir organizuoti, suteikė drąsos ir pagerino turbūt visus kitus minkštuosius įgūdžius. Tokios kompetencijos šiandien itin reikalingos. Tai man suteikia daugiau užtikrintumo, pasitikėjimo savimi, motyvacijos siekti daugiau ir geriau, o visi kiti įgyti įgūdžiai tik atveria daugiau naujų galimybių.

– Esate KTU „GIFTed masters“ ugdymo programos, skirtos magistro studijų studentų vadovavimo įgūdžių ugdymui, dalyvis. Kodėl nusprendėte dalyvauti šioje iniciatyvoje?

– Įstojęs į KTU dalyvavau „GIFTed“ programos, skirtos bakalauro studijų studentams, atrankoje, tačiau jos nepraėjau. Kaip sakoma: „jei durys neatsiveria, vadinasi, tai – ne tavo kelias“. Tad pradėjau ieškoti kitų vietų, kur galėčiau nuveikti kažką daugiau. Atrodė, kad universitete lankyti paskaitas ir ruoštis atsiskaitymams yra tik pusė studentiškos patirties, o juk KTU gali pasiūlyti tiek daug. Be abejo atradau vietų kur ir ką galėčiau veikti po paskaitų. Visus bakalauro studijų metus „užkimšau“ įvairiomis veiklomis, net tapau studentiškos organizacijos vadovu.

2021 metų birželį, baigus studijas, beveik visos studentiškos veiklos baigėsi. Rugsėjį prasidėjus magistro studijoms, atrodo, kažko trūko, dar buvo savaitėj laisvų valandų. Draugai rekomendavo ir Akademinėje informacinėje sistemoje (AIS) pastebėjau atranką į pirmą kartą vyksiančią „GIFTed masters“ programą. Kvietimas dalyvauti sudomino, todėl paskaitinėjau apie ją plačiau. Programa buvo orientuota į vadovavimą, o juk jau šiek tiek turėjau tokios patirties, todėl pasidarė įdomu, ką gali papasakoti šios srities profesionalai – gal galėsiu palyginti, ką dariau blogai, ką gerai, pasitobulinti.

Nors reikalavimų ir kriterijų buvo daug, bet šįkart visiems turėjau ką pateikti, nes iki magistro studijų buvau sukaupęs daug patirčių, priešingai negu bandant pirmą kartą. Ir šįkart atranką praėjau! Atkaklumas ir veiklumas nugalėjo. Dėl to ir nusprendžiau dalyvauti – atrodė nepaprasta galimybė gauti pamokas iš įžymių žmonių, kurių pats taip lengvai kasdien nesutiksi, toliau tobulėti, toliau veikti kažką daugiau negu iš tavęs reikalauja.

Skaitytojams galėčiau tik parekomenduoti nebijoti pradėti kažko naujo, imtis papildomų veiklų. Anksčiau ar vėliau visi įgyti įgūdžiai ir patirtys praverčia ir savu laiku tai atveria naujas galimybes.

– Kokias kompetencijas, Jūsų nuomone, turi turėti šiandieninis specialistas? Kodėl svarbu gilinti savo žinias apie verslumą, žmogiškuosius išteklius ir tobulinti vadovavimo įgūdžius?

– Klasikinis atsakymas būtų: aktyvumas, kritinis, loginis mąstymas, empatija, kūrybiškumas ir efektyvus problemų sprendimas. Tačiau prie paminėtųjų pridėčiau nuo savęs dar porą, kurių dauguma dažnai neakcentuoja – iškalba ir įtaigumas. Įtaigia kalba galima pasiekti labai daug, nesvarbu ar tie žodžiai būtų sakomi pokalbio su darbdaviu metu, ar prieš didžiulę auditoriją viešo renginio metu, ar bandant įtikinti investuotojus.

Viena yra gebėti išspręsti komplikuotą problemą ir pasiūlyti tinkamą sprendimą, rasti genialią išeitį, bet jei nemokame savęs „parduoti“, tinkamai iškomunikuoti aplinkiniams tai, ką papasakoti yra svarbu, tai gali tapti paskutine kliūtimi prieš pat pergalingą finišavimą. Šiandieninėje greitai kintančioje darbo rinkoje svarbu gilinti ne tik specialybines žinias, bet ir kitus įgūdžius – verslumą, vadovavimą, darbą komandoje – norint išlikti konkurencingam.

– Ar lyderystė yra būtina kiekvienos srities specialistui? Kokią naudą tai galėtų nešti medicinos chemijoje?

– Mano požiūriu, lyderis yra tas, kuris įkvepia kitą daryti daugiau ir geriau nei darė prieš tai, įkvepia imtis naujų iniciatyvų, paskatina, padrąsina ir, svarbiausia, patiki tavimi. Tai – žmogus, į kurį gali atsiremti sunkią valandą, pasitikėti, sulaukti pagalbos ir palaikymo. Toks, kuris nori tobulėti ne tik pats, bet ir padeda tai daryti kitiems, ir tokiu būdu veda visą komandą pirmyn. Turbūt nėra tokio darbo ar srities, kur nebūtų jokios žmogiškos sąveikos. O kokia ta sąveika bus priklauso tik nuo mūsų požiūrio ir patirties.

Organizacijos, įmonės ir kolektyvai, kurie ugdo kiekvieno savo darbuotojo lyderystę, dažniausiai pasiekia daugiau. Taip inovacijos gimsta greičiau, idėjos realizuojamos dažniau ir darbuotojas tampa specialistu anksčiau, nes tarp žmonių kolektyvuose egzistuoja noras mokyti ir mokytis, įkvėpti kitus ir noras būti įkvėptam, pasitikėjimas, padrąsinimas ir pagalba. Tai – ypač svarbu medicinos chemijos specialistams, ką ir įrodė neseniai praūžusi ir daugelio gyvenimus pakeitusi pandemija. Jos pabaigą paspartino bendras efektyvus ir lyderiškas šios srities specialistų darbo rezultatas. Tai neša didžiulę naudą vaistų kūrimo, medicinos srityje bei paspartina žmonijos vystymąsi kovojant prieš visas esamas ir dar būsimas ligas.

Balandžio 27 d. paskelbtuose tarptautinės universitetų reitingų agentūros „Times Higher Education“ (THE) reitinguose „Impact ranking 2022“ pirmą kartą paminėtas ir Kauno technologijos universitetas (KTU). THE „Impact“ reitingas vertina išskirtinai universitetų indėlį užtikrinant visų darnaus vystymo tikslų įgyvendinimą ir tarptautinio bendradarbiavimo progresą.

Jau trejus metus THE reitingų agentūros pristatomas reitingas dėmesį sutelkęs į skirtingų pasaulio šalių universitetų daromo poveikio vertinimą, kuris pagrįstas 17 tarptautinių darnaus vystymosi tikslų. Darnaus vystymo tikslai nukreipti į aplinkos, socialinį ir ekonominį vystymą(si), skatinant tarptautines strategines partnerystes.

Didelis dėmesys tikslų įgyvendinimui

„Mūsų universiteto patekimas į šį reitingą, žinoma, pradžiugino. Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui KTU iš tiesų skiria didelį dėmesį. Pradedant kokybiško išsilavinimo užtikrinimu, tvarumo įvairiose veiklos srityse puoselėjimu, inovacijų pramonei plėtojimu, lyčių lygybės bei nediskriminavimo principų laikymusi ir baigiant plačiai pasireiškiančia socialine bei aplinkosaugine atsakomybe – viskas atliepia jau daugelį metų KTU puoselėjamą žaliojo universiteto iniciatyvą.

Kartu tai – ir naujas įpareigojimas užtikrinti veiklų tęstinumą ir kokybės jose didinimą, suvokiant darnaus vystymosi svarbą KTU bendruomenei ir miesto, šalies, pasaulio visuomenei“, – pasiekimais džiaugėsi KTU Veiklos valdymo departamento direktorė Lolita Jurkšienė.

KTU, varžydamasis kartu su daugiau nei 1,4 tūkst. geriausių pasaulio universitetų, jau pirmaisiais metais yra reitinguotas net 7-iuose iš 17 reitingo kategorijų, kurios atitinka darnaus vystymosi tikslus: 4 – „Kokybiškas išsilavinimas“; 5 – „Lyčių lygybė“; 8 – „Deramas darbas ir ekonomikos augimas“; 9 – „Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra“; 11 – „Darnūs miestai ir bendruomenės“; 16 – „Taika ir teisingumas, stiprios institucijos“; 17 – „Partnerystė siekiant tikslų“.

Aukščiausias įvertinimas – tvarių inovacijų diegimui

Geriausius įvertinimus Universitetas gavo vertinant 9-tąjį darnaus vystymosi tikslą. Surinkęs 62,1 iš šimto galimų balų, KTU reitinguotas 201-300 pozicijoje. Pagrindinis šio kriterijaus tikslas, pasak reitingo organizatorių, yra įvertinti, kaip universitetams pavyksta kurti ir diegti tvarias ir aukštą pridėtinę vertę inovacijas, bendradarbiaujant su pramonės atstovais.

Apskaičiuojant rezultatus, vertinami ir KTU vardu kuriamų patentų skaičiai, mokslinės publikacijos bei KTU kuriamos spin-off tipo įmonės. Ne mažiau reikšmingų įvertinimų bei aukštų vertinimo balų pavyko pasiekti ir vertinant KTU ekonomikos augimo skatinimo, institucijos stiprumo, partnerysčių puoselėjimo srityse: vertinant 8, 16 ir 17 darnaus vystymosi tikslus, KTU įsitvirtino tarp 600 geriausių pasaulio universitetų.

„Nenuvertiname nei vieno darnaus vystymosi tikslų svarbos, nes visi jie labai susiję ir kartu matuoja itin reikšmingus aspektus, vis dėl to, būdami aukštojo mokslo bendruomene, itin didžiuojamės sulaukę įvertinimo kokybiško išsilavinimo srityje. Vertinant galimybių mokytis visą gyvenimą sukūrimo kriterijų, KTU sulaukė ypač aukšto įvertinimo ir surinko net 87,6 balo iš 100 galimų. Dar vieno svarbaus kriterijaus – parengtų mokslinių publikacijų santykis su jų praktiniu panaudojimu – įvertis viršijo 60 balų iš 100 galimų. Tai iš tiesų pagrindžia universiteto akademinės bendruomenės kuriamų rezultatų praktinę pridėtinę vertę“, – KTU pasiekimus vardijo L. Jurkšienė.

Lietuvos universiteto, davusio pradžią ne vienai aukštajai mokyklai, 100-mečio jubiliejus yra svarbus įvykis visos Lietuvos akademinei visuomenei ir valstybei. Dr. Kęstučio Kriščiūno leidinys, tai ne tik proginė knyga, skirta pažymėti Universiteto šimtmetį, bet ir atviras bei išsamus Universiteto raidos ir pertvarkų metraštis visuomeninių ir socialinių lūžių laikotarpiu.

Knygos autorius – Kęstutis Kriščiūnas – daugelio reikšmingų įvykių liudininkas ir aktyvus dalyvis, žinomas akademiniame pasaulyje profesorius, habilituotas mokslų daktaras, parengęs įvairaus žanro leidinių, mokslo straipsnių, studijų, monografijų.  

Autorius net dvi kadencijas vadovavo Kauno technologijos universitetui (KTU), dalyvavo įvairių universitetų Tarybose, Senatuose, trijų universitetų garbės daktaras. Dr. Kęstutis Kriščiūnas net dvi kadencijas ėjo KTU rektoriaus pareigas būtent tuo laikotarpiu, kai universitete vyko patys radikaliausi pokyčiai. 

Šis leidinys – daugiaplanis, todėl vertingas daugeliu požiūriu, pirmiausia istorijai, Universiteto raidai ir ateičiai, aukštojo mokslo valdymui apmąstyti, svarbiam permainų laikotarpiui prisiminti ir iš ten pasisemti patirties būsimiems iššūkiams, kurių šiuolaikiniame pasaulyje randasi vis daugiau.  

Autorius pateikia visapusišką Universiteto gyvenimo paveikslą: daugiausia dėmesio skiria 1950 – 2010 m. laikotarpiui su visomis jo detalėmis – nuo svarstymų apie Universiteto misiją ir ateitį, struktūrinių pertvarkų iki statistinių duomenų, ūkio valdymo detalių, atskleidžia šio sudėtingo ir besikeičiančio organizmo funkcionavimą, raidos problemas, džiaugiasi pasiekimais žvelgdamas su meile ir rūpesčiu į visą Alma Mater istoriją ir visus joje dirbusius ir dirbančius žmones. Taip knygoje išryškėja pagrindiniai ją išskiriantys akcentai – Universiteto transformacija iš sovietinio į modernų europietišką.

Autorius knygą dedikuoja ne tik akademinei bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei, kadangi Universiteto raida pateikiama kartu su plačiu šalies socialiniu ir politiniu bei tarptautiniu nuolatos besikeičiančiu kontekstu, tačiau interpretuoti Universiteto raidos atitiktį besikeičiančiam kontekstui skaitytojui paliekama laisvė savarankiškai.  

Ši knyga tarsi atveria tas kryptis, kuriomis reikėtų gilintis siekiant suprasti, kaip veikia universitetai, kaip jiems galima padėti ir kaip dėl to gerėtų šalies gyventojų kultūrinis ir socialinis gyvenimas, stiprėtų valstybė. 

2022 m. birželio 8 d., septynios iškilios Baltijos šalių mokslininkės buvo paskelbtos L’Oréal-UNESCO jaunųjų talentų programos Baltijos šalyse „Moterims moksle“ (angl. For Women in Science) apdovanojimų nugalėtojomis. Konkurso Lietuvoje laimėtojų laurai ir 6000 eurų premija šiemet atiteko KTU tyrėjai dr. Gintarei Kručaitei. 

Programa „Moterims moksle“ talentingos mokslininkės skatinamos tęsti tyrimus ir pagerbiamos už indėlį į visuomenės pažangą. Programą „L’Oréal Baltic“ įgyvendina bendradarbiaudama su Baltijos šalių mokslų akademijomis ir nacionalinėmis UNESCO komisijomis. 

„Nors moterų atliekami moksliniai tyrimai daro svarią įtaką mokslo raidai, moterys tesudaro 33 proc. mokslo bendruomenės. Pagrindinis šios programos tikslas – didinti mokslininkių ir jų vykdomų tyrimų pripažinimą ir siekti, kad kuo daugiau merginų ir moterų rinktųsi mokslininkės karjerą. Labai svarbu ir džiugu, kad Lietuvos mokslininkės aktyviai dalyvauja šioje programoje, pristatydamos įspūdingus ir reikšmingus tyrimus, sprendžiančius opiausias šiandienos problemas“, – pažymi laikinai Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinės sekretorės pareigas einanti Miglė Mašanauskienė. 

Apdovanota KTU mokslininkė

Konkurso laimėtojomis šiemet tapo dvi Lietuvos tyrėjos – KTU mokslininkė dr. Gintarė Kručaitė ir doktorantė Greta Jarocyktė, taip pat Ilzė Lihačova, Anda Barkanė ir Laura Vitola iš Latvijos, Ester Oras ir Karolina Kudelina iš Estijos. Vertinimo komisija pabrėžė, kad „Moterims moksle“ apdovanojimais pagerbtos moterys svariai prisideda prie mokslo pažangos įvairiose srityse – nuo nanomedicinos tyrimų onkologinių ligų diagnostikoje ir terapijoje iki OLED (angl. organic light-emitting diodes / organiniai šviestukai) prietaisų efektyvumo didinimo ir efektyviausių įrenginių prototipų kūrimo.  

KTU tyrėja dr. Gintarė Kručaitė teigia, kad šis apdovanojimas ir įvertinimas jai yra labai svarbūs.

„Tai be galo reikšmingas mano, kaip mokslininkės, darbo įvertinimas. Technologijos mokslų srityje dirbu daugiau nei dešimt metų, tad gavusi šį apdovanojimą galėsiu tęsti pradėtus darbus medžiagų inžinerijoje. Tikiuosi, kad įkvėpsiu kitas moteris mokytis ir siekti mokslininkės karjeros“, – sako prestižinį apdovanojimą gavusi Kauno technologijos universiteto Organinių puslaidininkių laboratorijoje dirbanti mokslininkė.  

„L’Oréal-UNESCO“ programos „Moterims moksle“ nugalėtojai laurus pelnė naujų organinių elektroaktyvių medžiagų, skirtų energiją taupančioms OLED technologijoms, tyrimas. Nepaisant pastarojo meto pažangos, OLED prietaisai nėra pakankamai efektyvūs, nes krūvininkų injektavimą ir pernešimą prietaisuose apsunkina skirtingas barjerų aukštis ir mažas krūvininkų judrumas. Norint pagerinti prietaisų efektyvumą, pagrindinis tyrėjų darbo uždavinys yra  naujų elektroaktyvių medžiagų sintezė, gryninimas ir savybių tyrimas. Siekiant atrasti efektyviausias medžiagas ir sukurti efektyviausius įrenginių prototipus, atliekami medžiagų tyrimai ir OLED prietaisų formavimas, charakterizavimas ir optimizavimas. 

Programos ištakos – Latvijoje

Latvijoje programą įsteigė „L’Oréal-UNESCO“ draugijos globėja, buvusi Latvijos Respublikos Prezidentė (1999–2007) dr. Vaira Vykė-Freiberga. Šiandien programą „Moterims moksle“ „L’Oréal Baltic“ įgyvendina bendradarbiaujant su Latvijos, Estijos ir Lietuvos mokslų akademijomis ir šių šalių nacionalinėmis UNESCO komisijomis.  

Tai vienintelė paramos programa, skirta mokslininkėms Baltijos šalyse. Ji skatina jų profesinį tobulėjimą, padėdama siekti naujų tikslų ir kurti tiek mokslo, tiek visuomenės labui.  

Tarptautinė programa „Moterims moksle“ buvo pradėta 1998 metais. Nuo tada „L’Oréal“ įmonių fondas ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO įsipareigojo didinti moterų, atliekančių mokslinius tyrimus, skaičių. Jau dvidešimt ketverius metus L’Oréal-UNESCO programa „Moterims moksle“ veikia tam, kad pagerbtų ir lydėtų tyrėjas jų svarbiausiais gyvenimo momentais, reikšmingai prisidedant prie mokslo raidos ir lyčių lygybės šioje srityje. 

Vieni studentai baigę studijas kuo greičiau skuba kibti į darbus ir džiaugiasi užvėrę savo Alma Mater duris, kiti elgiasi priešingai ir su savo mokslo įstaiga stengiasi išlaikyti kuo glaudesnį ryšį, prisidėdami prie įvairių veiklų, dalyvaudami užklasiniame gyvenime, renginiuose. Būtent tokį ryšį palaiko ir Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnė Drąsutė Burbienė, kuri Universitetui jaučia dėkingumą už jai suteiktą gausų žinių bagažą bei galimybę mokytis valstybės finansuojamoje vietoje.

1999 m. birželio 23 d. D. Burbienė įgijo kvalifikacinį Verslo administravimo bakalauro laipsnį. 2011 m. birželio 23 d. su pagyrimu baigė vadybos studijų (specializacija – įmonių valdymas) programą bei įgijo Vadybos ir Verslo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį. Tarp skirtingų studijų pakopų buvo net 10 metų pertrauką, kuri jai leido sustiprinti savo asmenybę ir į mokslus sugrįžti su dar didesniu užsidegimu bei noru iš Universiteto gauti maksimalų žinių bagažą. Apie tai, kaip klostėsi studijos ir kodėl vis dar palaiko ryšį su savo Alma Mater paprašėme papasakoti pačios Drąsutės.

Kaip neprarasti ryšio su savo Alma Mater?

Pirmiausia reikėtų atsakyti sau pačiam, kiek apskritai buvo ir yra svarbus mokslas bei koks ryšys studijų metu buvo su savo grupe, kursu ir dėstytojais. Kiek pavyko dalyvauti ar būti įsitraukusiu visuomeniniame savo mokslo įstaigos gyvenime? Kiek esi suinteresuotas dalyvauti ir dėti pastangų į savo Alma Mater po jos baigimo ir aibė kitų dalykų. Jeigu santykiai su mokslo įstaiga susiklostė geri ir yra matoma abipusė bendradarbiavimo nauda tiek vykdant savo veiklą, tiek asmeniniame tobulėjime, randama prasmė tobulinant studijų programas bei turint kuo dalintis, tuomet reikia tik norėti įsitraukti į akademinę visuomenę ir būti jos dalimi.

Kodėl naudinga bendradarbiauti ir sugrįžti į savo Alma Mater, kokia nauda alumnui ir mokymo įstaigai?

Graikų filosofas Sokratas kartą yra pasakęs: „Aš žinau, kad nieko nežinau“. Perfrazuojant jo posakį, mokslas suteikia mums žinojimą, kad nė vienas iš mūsų tiksliai nežino, kaip spręsti šiandienos problemas. Sąlyginius sprendimus galime rasti kone vien tik lėto ir dažniausiai sunkaus dialogo keliu.

Bendradarbiavimas tarp žmogaus ir mokslo yra abipusiai naudingas. Mokslo pažanga žmogui duoda praktinės naudos, įgalina kurti įrankius, kurie jam padeda kasdieniame gyvenime. Tam reikia kelių dalykų: universitetas turi būti atviras žmonėms, pats žmogus (alumnas) turėtų būti aktyvus bei mokėti iškomunikuoti savo poreikius, taipogi būtinas abipusis suvokimas, kad suvieniję jėgas galime pasiekti kur kas daugiau nei būdami po vieną. Tereikia tik pradėti bendradarbiauti ir vieniems į kitus žiūrėti kaip į lygiaverčius partnerius.

Koks jūsų santykis su KTU ir kaip jums sekasi išlaikyti bendrystės ryšį su savo Alma Mater?

Kai išgirstu ar perskaitau savo mylimo Universiteto pavadinimą, net pasididžiavimo šiurpuliukai per kūną nubėga. Aš didžiuojuosi, kad ne tik buvau, bet ir esu šio puikaus Universiteto dalis. Labai džiaugiuosi, kad KTU yra laikomas vienu geriausiu Universitetu šalyje.

Smagu, kad yra sukurta Universiteto bendruomenę vienijanti visų kartų absolventų Alumnų asociacija. Atmintyje išlikę tik patys geriausi bakalauro ir magistro studijų prisiminimai. Besiekdama mokslo aukštumų turėjau labai gerus dėstytojus ir kurso draugus su kuriais pabendraujame ir praėjus ne vieneriems metams po studijų baigimo.

Užvėrusi KTU duris taip niekuomet ir nenutolau nuo Universiteto veiklos, nes jaučiuosi dėkinga, o jeigu dar esu reikalinga ir naudinga savo Alma Mater, tuomet tik geriau.

Esate aktyvi KTU alumnų narė. Ar per tuos metus po studijų baigimo pastebėjote aktyvesnį kitų alumnų įsitraukimą į Universiteto gyvenimą, ar vis tik pasyvesnį?

Tenka pastebėti, kad vis labiau alumnai įsitraukia į Universiteto gyvenimą ir jau nebėra vien tik pasyvūs stebėtojai. Turbūt ateina suvokimas, kad drauge galime nuveikti kur kas daugiau dalykų negu būdami po vieną.

Yra aibė gabių mūsų absolventų, išsibarsčiusių po visą pasaulį ir nevengiančių garsinti tiek Lietuvos, tiek KTU vardo. Vienas tokių pavyzdžių man yra Marius Venskevičius – vienas iš kelių dešimčių žmonių, kurių pastangomis gimsta neįtikėtini Lietuvą garsinantys pasirodymai, tokie kaip Lietuvos paviljono 58-oje Venecijos bienalėje. Arba Lietuvoje ir Lietuvai kuriantis KTU Alumnų asociacijos prezidentas, ekstremalaus sporto entuziastas Darius Vaičiulis ir dar daugelis kitų.

Tarp bakalauro ir magistro studijų turėjote nemenką laiko tarpą. Ar tai reiškia, kad visuomet stengėtės neatitolti nuo universiteto, o vėliau nutarėte toliau gilinti žinias ir siekti aukštumų?

Baigusi bakalauro studijas ir įgijusi verslo administravimo specialybę visiškai negalvojau tęsti jokių mokslų, nors ir buvau sulaukusi pasiūlymų iš dėstytojų. Tuomet džiaugiausi sėkmingai baigtomis studijomis ir pasakiau garsiai, kad prie mokslų niekada nebegrįšiu. Po dviejų savaičių nuo diplomo įteikimo sėkmingai įsidarbinau. Bet ne veltui sakoma „niekada nesakyk niekada“.

Prabėgus nemenkam laiko tarpui, susiklosčius palankioms aplinkybės ir buvusių dėstytojų paskatinta, vėl sugrįžau į savo Alma Mater. Šįkart su dar didesniu užsidegimu bei noru mokytis ir tęsti magistro studijas. Turbūt man negaliojo taisyklė, kad auginant du vaikus, pilnai dirbant, užgriuvus gyvenimo sunkumams bei artimojo ligai, moteris jau nebegali nieko pasiekti.

Mokiausi valstybės finansuojamoje vietoje, todėl jaučiausi dėkinga, nes šiaip sau tų vietų niekas nedalindavo. Stengiausi labai gerai mokytis ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Ta padėka KTU turbūt tęsiasi iki šiol, matomai kažkokie nematomi saitai mane sieja su akademine bendruomene.

Kam norėtumėte padėkoti už puikius studijų metus?

Dėkoju visiems savo buvusiems dėstytojams, kurių aplinkoje formavau savo asmenybę. Kol būsiu reikalinga ir toliau savo darbais bei žiniomis prisidėsiu prie KTU ir Lietuvos ateities.

Ko palinkėtumėte studentams, kurie ateityje taipogi norėtų palaikyti ryšį su savo mokslo įstaiga?

Studentams palinkėčiau nenutolti nuo savo Alma Mater, taip kaip nenutolstame nuo savo tėvų. Žinoti, kad tėvams gerai sekasi ir yra sveiki, turbūt neužtenka, jie visada laukia mūsų apsilankymo. Taip ir Universitetas, kuris laukia, kada su padėka, savo žiniomis ir noru jūs prisidėsite. O tai juk niekada nei per anksti, nei per vėlai ir visai nesvarbu ar jūs baigsite mokslus netrukus, ar jau baigėte juos prieš gerą dešimtmetį.