Įrašai

KTU ekonomistų vykdomas tyrimas „Ekonomikos aktyvumo vertinimas ir prognozavimas realiuoju laiku, naudojant didžiuosius duomenis“ parodė, kaip brango maistas Lietuvoje. Deja, ekonomistų teigimu, artimiausiu metu tikėtis bent kokio infliacinio atokvėpio objektyvių priežasčių nėra.

Ekonomikos šokų (COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje ir pan.) sukeltos pasekmės dažnai sąlygoja ekonomikos disbalansus ir didesnę finansinę naštą šalies gyventojams.

Šalies ekonominį aktyvumą atspindintys infliacijos lygio pasikeitimai buvo nulemti tiek pasiūlos šokų (žaliavų, energijos resursų pabrangimas, logistikos grandinių sutrikdymas, darbo kaštų išaugimas ir kt.), tiek pandeminiu laikotarpiu vykdytos Europos centrinio banko (ECB) finansinės injekcijos bei šalių vyriausybių įvestų ekonomikos skatinimo priemonių įvairovės (paskolų atidėjimai, palūkanų normų kompensavimo mechanizmai, išmokos namų ūkiams, darbo užmokesčio ir prastovų kompensacijos bei kt.)

KTU ekonomistų vykdomas tyrimas „Ekonomikos aktyvumo vertinimas ir prognozavimas realiuoju laiku, naudojant didžiuosius duomenis“ parodė, kad dauguma tradicinių metodų remiasi istorinių makroekonominių rodiklių naudojimu su santykinai dideliu vėlavimu, kas sumažina ekonomikos prognozių tikslumą ir priimamų priemonių ekonomikai valdyti tikslingumą.

Duomenų vėlavimo iššūkiai ypatingai skausmingi laikotarpiu, kai šalių vyriausybės turi priimti skubius sprendimus, o bet kokio pobūdžio ekonomikos šokai gerokai iškreipia makroekonomines prognozes dėl tradicinių makroekonominių rodiklių vėlavimo efekto bei jų pobūdžio.

„Tyrimo rezultatai įgalino tiksliau įvertinti maisto kainų pokyčius ir jų infliacinį pobūdį, o tuo pačiu ir įtaką šalies vartotojų piniginei“, – teigia tyrimo vadovė Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė dr. Vaida Pilinkienė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis šių metų gegužės mėnesį metinė infliacija siekė 18,9 proc., o birželį, išankstiniais duomenimis, pasiekė 20,5 proc. Vartojimo prekės gegužės mėn. per metus pabrango 22,0 proc., o maistas ir nealkoholiniai gėrimai – 24,8 proc. Vien nuo 2021 m. gruodžio mėn. vartojimo prekės pabrango 13,1 proc., o maistas ir nealkoholiniai gėrimai – 17,2 proc.

Maisto kainų augimas – ekonomikos šokų pasekmė

Tarp labiausiai brangusių produktų – tai tie, kurie nemaža dalimi auginami ar gaminami ir eksportuojami iš Ukrainos.

Ukraina bei Rusija vaidina svarbų vaidmenį pasaulinėje maisto produktų tiekimo grandinėje. Rusija yra ketvirta pagal dydį pasaulyje kviečių augintoja bei didžiausia jų eksportuotoja. Ukraina yra didžiausia pasaulyje saulėgrąžų aliejaus eksportuotoja, 4-a pagal dydį kukurūzų eksportuotoja, 5-a pagal dydį kviečių eksportuotoja, tiekianti produktus į Vidurio Rytus, Afriką ir kai kurias Azijos šalis. 2/3 Egipto importo gaunama iš Ukrainos ir Rusijos.

Kvietiniai miltai Lietuvoje vidutiniškai nuo sausio pradžios iki birželio vidurio pabrango apie 30 proc. Iš analizuotų 21 kvietinių miltų rūšies tik vienos kaina liko nepakitusi. Dar daugiau kilo grikių miltų (įvairios jų rūšys brango nuo 20,9 proc. iki 150,8 proc.), kukurūzų miltų (nuo 3,0 proc. iki 157,6 proc.), avižinių miltų (57,6 proc.), ryžių miltų (nuo 20,9 proc. iki 78,2 proc.) kainos (žr. infografiką nr. 1). Duomenys apie kainas tyrimui buvo surinkti iš maisto produktų pardavėjų internetinių svetainių.

Įvertinus 16 rūšių saulėgrąžų kainas jos vidutiniškai per 5 mėnesius paaugo 31,3 proc., panašiai (32,5 proc.) brango ir saulėgrąžų aliejus. Dauguma saulėgrąžų sėklų rūšių brango iki 76 proc., bet vienos rūšies saulėgrąžos pabrango net 286 proc. Nepaisant to, keturių rūšių saulėgrąžų kaina liko nepakitusi.

Labiau brango pigesnės prekės

Labiau brangti buvo linkusios pigesnės prekės, tad skurdžiau gyvenantys ir taupantys infliaciją gali pajusti labiau nei turtingieji, kurie buvo linkę pirkti brangesnius produktus.

Jei sausio pradžioje saulėgrąžų sėklų kilogramo (mažesnių kiekių kainos konvertuotos į kilogramo kainą) kaina svyravo nuo 2,33 iki 9,89 eurų, tai birželio pradžioje šis kainų intervalas susiaurėjo nuo 6,50 iki 12,11 eurų.

Kilogramo prieskonių kaina sausio pradžioje svyravo nuo 0,95 eur iki 150 eur, o birželį  – jau nuo 2,55 iki 190 eurų. Vienos rūšies universalus prieskonių mišinys pabrango net 168,4 proc. (nuo 0,19 iki 0,51 eurų). Vidutinis prieskonių kainos augimas buvo gerokai mažesnis – 14,9 proc. Iš 155 jų rūšių brango 130.

Pigiausia druska, sausio pradžioje kainavusi 0,24 eurų, birželio pradžioje pabrango daugiau nei dvigubai (116,7 proc.) iki 0,52 eurų. Įvairių rūšių druska brango vidutiniškai 28,7 proc.

Manų kruopos brango beveik dvigubai (83,7 proc.), grikiai – vidutiniškai 33,1 proc. Visų analizuotų grikių kruopų rūšių kainos kilo daugiau nei 10 proc., tik vienos rūšies kaina liko nepakitusi (viso analizuota 14 rūšių).

Šiemet vasara brangesnė

Dauguma vasaros sezonu populiarių maisto produktų (ledai, šaltibarščiai) taip pat brangesni. Ledų kaina vidutiniškai nuo sausio pradžios išaugo 13,7 proc. Vienos rūšies vanilės skonio ledų kaina išaugo net 134,1 proc., tačiau kitų rūšių kainų šuolis buvo mažesnis nei 50 proc. Vis dėlto, 24 iš 119 ledų rūšių kaina liko nepakitusi.

Lietuvių mėgiamam sezono patiekalui – šaltibarščiams – pagaminti reikalingų produktų kainos nuo metų pradžios paaugo iki 25 proc., tik krapų kaina liko nepakitusi, o agurkai kiek atpigo, ką didžiąja dalimi nulėmė sezoniškumas. Šaltibarščių porcija, gaminant juos namuose, per 5 mėnesius pabrango vidutiniškai apie 9 proc. ir kainuoja 1,51 eurų (žr. infografiką nr. 2).

Greitiems užkandžiams, pvz. sumuštiniui, pasigaminti reikalingi produktai brango kiek mažiau – iki 18 proc. (žr. infografiką nr. 3).

Vis dėlto yra pavienių produktų, kurių kainos nekito arba net sumažėjo. Tai daugiausia sezoniniai maisto produktai – vaisiai, daržovės, uogos. Pavyzdžiui, braškės atpigo 57,3 proc., agurkai – 11,8 proc. Atpigo kai kurios paprikų, salotų, burokėlių, kopūstų, alyvuogių, prieskonių rūšys. Tarp pigusių buvo ir nemažai alkoholinių gėrimų, tarp jų ir alus.

Deja, bet artimiausiu metu tikėtis bent kokio infliacinio atokvėpio objektyvių priežasčių nėra, nes net efektyviausios antiinflicinės priemonės turi laiko vėlavimo efektą, o artėjant žiemos sezonui infliaciniai šuoliai gali ir padidėti.

Tyrimą atliko KTU Ekonomikos ir verslo fakultetų mokslininkų grupė, kuriai priklauso Vaida Pilinkienė, Alina Stundžienė, Jurgita Bruneckienė, Andrius Grybauskas, Mantas Lukauskas ir Irena Pekarskienė. Projektas bendrai finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis (projekto Nr. 13.1.1-LMT-K-718-05-0012) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT). Finansuojama kaip Europos Sąjungos atsako į COVID-19 pandemiją priemonė.

Ne paslaptis, jog „balto lapo baimė“, tikriausiai, aplankiusi ne vieną, kamuoja ir rašytojus. Kovoti su tuo, visi pasirenka skirtingai – vieni daro pertrauką arba visai nustoja rašyti, na, o kiti, tiesiog – rašo. Kauno technologijos universiteto kūrybinio rašymo lektorė Aldona Tüür teigia, kad nėra kito recepto: jei nori kažką parašyti, turi rašyti.

„Manau, kad svarbiausia yra atrasti motyvacijos, atsakyti sau į klausimą: dėl ko aš rašau ir kam. Aš, pavyzdžiui, rašau grupelei moterų, su kuriomis reguliariai susitinkame ir skaitome vienos kitų tekstus. Jei tie tekstai tampa knyga, kuri įdomi ir didesniam skaitytojų būriui – labai džiaugiuosi“, – apie savo patirtį rašant dalijasi A. Tüür.

Apie rašymą, baimes ir savo debiutinę knygą „Kiltų nuoma“ kalbamės su autore, Kauno technologijos universiteto (KTU) komunikacijos specialiste ir kūrybinio rašymo lektore Aldona Tüür.

– Daugelis kūrybinį rašymą skatina įvairiais pratimais, pavyzdžiui, laisvu rašymu. Kodėl rašymui reikia įkvėpimo?

– Nors ir skeptiškai žiūriu į visokias garsių žmonių citatas rastas internete, man patinka ši, priskiriama Pablo Picasso: „Įkvėpimas egzistuoja, bet jis turi rasti tave dirbantį“. Menininkai, prie kurių priskirčiau ir rašytojus, neturi prabangos laukti, kol juos aplankys įkvėpimas, kitaip nieko nesukurtų – dienų būna visokių, kartais kurti lengva, kartais – sunku. (Beje, P. Picasso buvo vienas iš produktyviausių vizualiojo meno atstovų istorijoje – manoma, kad jo kūrybinį palikimą sudaro daugiau 50 tūkst. darbų!) Būna tokių dienų, kai viskas einasi lengvai kaip važiuojant dviračiu pavėjui, ir tokių, kai, atrodo, bandai plaukti prieš srovę, darai kažkokius judesius, bet lieki stovėti vietoje – jų pasitaiko visiems, ne tik rašytojams.

Štai tada ir padeda jūsų minėtieji pratimai: laisvasis rašymas, dienoraščio rašymas, tiesiog dienos įspūdžių aprašymas be jokios aiškios struktūros ar tikslo. Tekstai, parašyti tomis dienomis, kai nėra „įkvėpimo“, gali tapti savotišku kompostu, kuriame išdygs kūrinio sėkla. Be to, tikėtina, kad pats rašymo veiksmas įkvėps rašyti.

– Sakoma, jog jeigu gali mąstyti, tai gali ir rašyti, ką manote apie tai? Kaip būtų galima sudominti žmogų rašyti?

– Iš tiesų, mąstymas ir kalba susiję – abiejų jų vystymąsi galima stebėti augant vaikams. Tačiau man šioje mąstymo ir kalbos sąsajoje svarbiausia atrodo tai, kad rašymas padeda struktūruoti mintis, todėl geri rašytojai gana dažnai būna ir geri kalbėtojai. Manau tai ir galėtų būti pats didžiausias paskatinimas į rašymą žiūrėti rimtai.

Visgi yra ir kita pusė – perteklinis rašymas per daug nesusimąstant, ką rašai, kodėl ir kam. Šiandien turime galimybę rašyti ne tik dėl saviraiškos, sau, bet ir publikuoti, kalbėti didelėms auditorijoms. Turime realią galimybę daryti poveikį; ja naudojasi labai daug žmonių. Be jokio paskatinimo rašome visi, neišvengiamai – įvairaus dydžio ekranuose, skirtingais žanrais. Vis dėlto, ne visi skaitome tai, ką parašome, neskiriame laiko redagavimui, vietoj žinutės kuriame informacinį triukšmą.

Tad, labiau nei rašyti, noriu paskatinti skaityti, ką parašėme – ypač tai, kas skirta didesnei, nei jūsų artimųjų ratas, auditorijai.

– Jau nuo pat mažumės girdime, jog rašymas prasideda nuo skaitymo. Kaip šie dalykai susiję?

– Rašytojai dažniausiai būna labai atidūs ir aktyvūs skaitytojai. Ir atvirkščiai – neįsivaizduoju gero rašytojo, kuris neskaito knygų. Skaitydamas kitų autorių darbus iš jų mokaisi, gali pastebėti sprendimus, kuriuos jie priima, išbandyti juos savo tekste. Žinau, kad yra autorių, kurie bijo, jog kito žmogaus balsas įsibraus į jų tekstą, pakeis stilių ar panašiai. Esu girdėjusi, jog kai kurie, rašydami savo naują kūrinį, neskaito nieko, kad jokiu būdu nepradėtų rašyti taip, kaip tie kiti autoriai.

Aš skaitau visada. Būna tokių išskirtinių sunkių momentų, kaip, pavyzdžiui, prasidėjus karui, ar išgyvenant sunkią krizę, kai, atrodo, negali skaityti. Bet jie, bent jau man, trunka neilgai. Negaliu gyventi be gero romano prie lovos.

– Daugelis poetų ar rašytojų „nusvilę“ nuo meilės imasi plunksnos. Jiems tai vienas iš būdų reflektuoti save, ar buvusius santykius. Kaip jausmai veikia kūrybą?

– Man atrodo, kad to meile nusivylusio, kenčiančio menininko įvaizdis yra labiau romantiškas paveikslas nei tikrovė; tiesa, yra tokių poetų ir menininkų, kurie tą įvaizdį žūtbūt stengiasi pateisinti savo gyvenimu. Rašymas yra darbas. Kaip ir kiekvienas darbas, jis užima svarbią dalį gyvenime, kuriame atsitinka visko. Taip, jausmai veikia gebėjimą susikaupti. Man rašyti apie dalykus, kurie vyksta čia ir dabar neišeina. Negaliu rašyti nei apie pandemiją, nei apie Ukrainoje vykstantį karą. Būtent dėl to tikriausiai savo debiutiniame romane „Kiltų nuoma“ labiausiai man nepatiko rašyti apie Ievą – ta veikėja ir jos gyvenimas buvo per arti mano tuometinių išgyvenimų. Grįžus į Lietuvą apie Škotiją rašyti tapo lengviau.

Kita vertus, taip, rašymas yra būdas reflektuoti save ir santykius su žmonėmis, pasauliu. Pats rašymo veiksmas gali padėti sukurti šiokį tokį atstumą nuo skausmingų įvykių, tačiau tam, kad tekstas būtų kokybiškas, mano supratimu, reikia fiziškai ar laike atsitraukti nuo tų išgyvenimų, išlaukti, kol būsi pakankamai rami juos aprašyti.

– Ne kartą esu girdėjusi frazę „Rašymas – terapija“, ką apie tai manote? Su kuo dar galėtumėte sulyginti rašymą?

– Man labai patinka ši rašytojos Jane Smiley mintis: „Rašymas nėra terapija, bet jis gali būti terapiškas“. Rašymas keičia rašantįjį jau vien tuo, kad leidžia atsitraukti ir permąstyti gyvenimo įvykius. Tačiau, juk egzistuoja šokio, dailės, muzikos terapija, bet lygiagrečiai vyksta ir baleto, modernaus šokio spektakliai, dailės parodos ir koncertai. Kaip egzistuoja bibliotekininkės ir biblioterapeutai, taip yra rašytojų ir rašymo terapeutų – kartais tas pats žmogus gali būti ir tas, ir tas. Aš nesu.

Man, visų pirma, rašant tekstą, kurį ketinu publikuoti, svarbi to teksto meninė vertė. Kai rašau tekstą, noriu, kad pasaulyje padaugėtų grožio ir harmonijos, kad išaugtų tolerancija kitokiam požiūriui, įvairiems žmonėms. Man svarbu, kad skaitytojas atrastų save tame tekste, atpažintų tam tikrus dalykus, o juos atpažinęs sakytų: „Geras, ir man taip buvo, nesu vienišas“ arba: „Tu matai, kaip būna, niekada nebūčiau pagalvojęs, bet taip, tikėtina“.

Jei savo tekstu stengčiausi išspręsti savo vidines problemas, jis gal ir būtų įdomus, bet ne toks vertingas, nes būtų nukreiptas į mane, o ne į kitą. Kai rašau, aš pasakoju istoriją, ne guodžiuosi, bet tikiuosi dialogo – tegul ir virtualaus, vykstančio tik mano skaitytojo galvoje.

– Neseniai išleidote knygą „Kiltų nuoma“. Kaip kilo idėja parašyti knygą? Su kokiais iššūkiais susidūrėte? Papasakokite apie tai.

Savo romaną „Kiltų nuoma“ pradėjau rašyti besimokydama rašymo praktikos magistrantūroje Škotijoje. Apsakymai apie kiltų nuomos darbuotojas ir klientus buvo mano kūrybinio portfolio dalis. Pirmas iššūkis man buvo apskritai sugalvoti apie ką rašyti ir paversti gyvenimą fikcija, grožine literatūra – buvau rašiusi tik publicistinius tekstus. Kai jau „įsirašiau“, tai tapo nebe sudėtinga, bet smagu.

Su antru iššūkiu susidūriau tada, kai supratau, kad norėsiu tuos apsakymus publikuoti lietuvių kalba, paversti knyga. Tada, susidariusi planą, pamačiau, kiek daug man dar liko parašyti ir galvojau, kad tai bus užsiėmimas visam gyvenimui – nelengva atrasti laiko ir motyvacijos rašymui, kai dirbi daugiau nei vienu etatu. Man padėjo tai, kad susiradau moterų rašytojų grupę, su kuria reguliariai susitikinėdama ir parašiau šį romaną.

Žinoma, pačiame rašymo procese netrūksta iššūkių – reikia sugalvoti siužeto posūkius, įtikinamai pavaizduoti veikėjų virsmą, tarpusavio santykius. Iššūkiu rašant tampa kiekvienas sakinys ar žodis, kiekviena dialogo eilutė; turi priimti gausybę sprendimų – kokio veikėjo požiūrio tašku pasakoti istoriją, kiek detalių palikti, o kiek – ištrinti, paliekant erdvės skaitytojui susikurti knygos pasaulį pačiam. Tačiau tai – malonūs iššūkiai, jie mobilizuoja, o jų sprendimas suteikia didelį pasitenkinimą.

– Kauno technologijos universitete dėstote kūrybinį rašymą, kaip studentams sekasi rašyti? Kokias pastebite tendencijas? Gal galite papasakoti, apie ką dažniausiai jie rašo?

– KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete dėstau ne tik kūrybinį rašymą, bet ir komunikacijos dalykus, taip pat vadovauju baigiamiesiems studentų projektams. Pastebėjau, kad jauniems žmonėms darosi vis lengviau rašyti angliškai, ir vis sunkiau – lietuviškai.

Stebiu ir dar vieną įdomią tendenciją: kadangi kūrybinį rašymą dėstau anglų kalba, ir baigiamuosius portfolio studentai taip pat turi parašyti angliškai, jie daug dažniau rašo apie žmones, kurių vardas Džonas ar Džeinė ir kurie gyvena Niujorke arba kitame JAV mieste, nei apie Marių ar Agnę, gyvenančius Kaune. Visai nesvarbu, kad dažnu atveju mano studentai niekada nesilankė už Atlanto – panašu, kad Holivudas mums padarė tokią įtaką, jog Amerika atrodo taip arti, lyg būtų kaimyninė valstybė.

Įdomu tai, kad jeigu kurse turiu užsieniečių, anglų kalba jų tekstams nedaro tokios įtakos – tų kūrinių veiksmas plėtojasi Ispanijoje, Prancūzijoje ar Indijoje; kartais užsieniečiai, o ne lietuviai man parašo apie gyvenimą Lietuvoje. Vaikinai gana dažnai rašo maginės fantastikos (angl. fantasy), o merginos – chick lit (iš anglų kalbos verčiama kaip naujoji moterų literatūra) žanro tekstus.

Vis dėlto, bet kokie apibendrinimai nebus mano studentams teisingi – esu sutikusi labai talentingų rašytojų, kuriems, tikiuosi, mano kursas tapo padrąsinimu tęsti tokią veiklą, o gal net ir pasirinkti rašymą savo profesija.

KTU Statybos ir architektūros fakulteto absolventei Deimantei Vaičiukynaitei pasitaikė itin reta proga. Jaunoji architektė kartu su kolege sukūrė Universiteto bibliotekos, kurioje pati praleido daugybę valandų ir vakarų, rekonstrukcijos interjerą. Prieš rekonstrukciją vos viename aukšte įsikūrusi biblioteka buvo išplėsta per du aukštus, įkuriant ne tik skaityklos, bet ir uždarų darbo kambarių bei renginiams skirto amfiteatro erdves.

Patrauklią, įkvepiančią mokymosi ir laisvalaikio erdvę pateikiant vidaus interjero sprendimus įgyvendino studijos „KAI dsgn&arch“ architektė Agnė Kriaučiūnaitė kartu su D. Vaičiukynaite.

Su architekte kalbamės apie tai, kodėl buvo pasirinktas toks spalvingas interjeras, kokių patarimų sulaukė iš pastatą kūrusio architekto Vytauto Jurgio Dičiaus ir kokie atsiminimai liko iš studijų Kauno technologijos universitete (KTU).

– Prieš keletą metų baigėte architektūros studijas KTU. Kaip jauteisi sužinojusi, kad dirbsi prie savo universiteto bibliotekos atnaujinimo projekto?

– Jaučiausi dėkinga už galimybę prisidėti prie vietos, kurioje praleidau ne vieną vakarą, atgaivinimo. Studijuojant tekdavo bibliotekoje pasėdėti iki paskutinės akimirkos, kol būdavome išprašyti. Buvau perfekcionistė, norėjosi su grupe viską atlikti tobulai. Drąsiai sakau, kad dalyvaudama visuose konkursuose ir tuo pačiu besimokydama aukščiausiais įvertinimais, universitete praleidau vienus geriausių savo gyvenimo metų. Galimybė prisidėti prie ateities studentų, būsimų kolegų mokymosi sąlygų gerinimo – vienas iš puikiausių to įvertinimų. Bet neprisiimsiu visų nuopelnų, interjerą kūrėme kartu su kolege – architekte Agne Kriaučiūnaite iš „KAI dsgn&arch“ studijos.

– Naujoji biblioteka pasitinka spalvomis ir žaismingumu. Kodėl buvo priimti tokie dizaino ir išplanavimo sprendimai?

– Išplanavimą kuravo mano buvęs dėstytojas Martynas Marozas su komanda bei „Aplan“ architektės. Mums reikėjo tik šiek tiek pakoreguoti funkcinį planą pagal naująjį interjero dizaino koncepciją.

Kartu su KTU atstovais iškėlėme tikslą, kad interjeras turi būti inspiruojantis – bibliotekos aplinka skatintų kūrybiškumą, naudojamos spalvos, tekstūros ir medžiagos didintų darbingumą bei keltų gerą nuotaiką. Buvo pasirinkti pasteliniai medžiagų ir paviršių tonai: melsva, geltona, šviesiai pilka ir žalsva. Jie nuteikia kūrybiškam darbui, inspiruoja, suteikia žaismingumo, nevargina. Ryški oranžinė suteikia išskirtinumo, energijos ir dinamikos pojūtį.

Kurdami interjerą konsultavomės ir su šio pastato bei viso KTU miestelio autoriumi architektu Vytautu Jurgiu Dičiumi. Poilsio erdvėje palikome jo kurtą kompoziciją, atsižvelgėme į kitus patarimus ir į bendrą kontekstą įterpėme ikoniškų pastato juodų linijų komponentus. Nors pirmas bendras vaizdas spalvotas ir dinamiškas, visų linijų suvedimas sukuria aiškią struktūrą, būdingą KTU miestelio pastatų architektūrai.

– Kalbant bendriau, kokios interjero tendencijos dabar vyrauja visuomeninių pastatų architektūroje?

– Projektuojant bet kokią erdvę, niekada negalvoju apie tendencijas. Kūryba prasideda nuo pačios erdvės pajautimo, funkcinio išplanavimo, konteksto ir bendros sukurtos koncepcijos. Tendencijos nėra amžinos, niekada negali būti tikras, kad tai taps klasika. Kurdamas aplinką, kuri atitinka būtent vietos istoriją ir energiją, nepasikliaudamas einančia banga, bet savo paties estetiniu pajautimu ir žinių bagažu – gali prisidėti prie „apčiuopiamo“ paveldo ateičiai. Žinoma, inspiruojančių projektų visuomet bus – tik reikia mokėti juos protingai atskirti bei iš jų pasisemti įkvėpimo.

Galėčiau išskirti darbo erdvių sugrįžimą prie uždaresnio plano. Nebėra propaguojamas darbas vienoje erdvėje, žmonėms norisi privatumo, daugiau skirtingų funkcijų turinčių erdvių. Tai pastebėsite ir užsukę į atnaujintą KTU biblioteką.

– Vienas iš labiausiai į akis krentančių ir žmonių per renginius pritraukiančių objektų – ryškiu oranžiniu kilimų išklotas amfiteatras. Kas slypi už jo projektavimo?

– Tai antrojo aukšto susibūrimo centras, pridengtas stiklinių turėklų, su įmontuotu LED apšvietimu. Amfiteatro sienos išklotos žalsvu veltiniu, taip sukuriamas atvirai uždaras kubas bibliotekos erdvėje. Ryški kiliminė danga čia taip pat pasirinkta neatsitiktinai. Ji yra ne tik ryškus akcentas tarp pastelinių spalvų, bet ir vieta prisėsti, išskirianti vietą renginiams. Kiliminė danga turi ir kitą funkciją – sugerti garsus. Apskritai vienas iš didesnių kilusių iššūkių atnaujinant biblioteką – susitvarkyti su aukštų erdvių akustika. Tam naudojome įvairias akustines užuolaidas, lubas, stalų pertvaras.

– Iš universiteto patalpų natūraliai tikimasi, kad jos atspindės naujas tendencijas ir bus pavydžiu kitiems. Kokių vertybių laikėtės kurdamos bibliotekos erdves?

– Kuriant šį projektą išskyrėme keturias pagrindines vertybes, kurių laikėmės viso projektavimo metu. Pirmiausia, tai inovacijos – taikomos modernios technologijos. Kūrėme jau minėtą inspiruojantį interjerą, kad pati aplinka skatintų kūrybiškumą, teigiamai veiktų nuotaiką. Taip pat svarbūs buvo ergonomikos klausimai. Čia atėjusiam lankytojui turi būti patogu, jis turi rasti tai, ko reikia darbo našumui didinti. Tam tikslingai sukurtas ir apšvietimas. Priklausomai nuo aplinkos – ar tai jaukus tylos kambarys, ar darbui skirta patalpa – apšvietimas projektuojamas atitinkamai – blausesnis arba ryškesnis. Dirbančiam žmogui reikalingas susikaupimas, tad apšvietimas turi būti koncentruotas ties darbo vieta, kad neblaškytų. Galiausiai svarbu buvo atrinkti ir ekologiškas medžiagas: siekėme naudoti tik tokių gamintojų produkciją, kurie savo medžiagoms turi tvarumo sertifikatus. Stengėmės, kad ir lankytojams būtų patogu rūšiuoti atliekas bei kitais būdais tausoti aplinką.

– Architektūros pasaulyje darbuojiesi jau keletą metų, paskutiniu metu daugiau dėmesio skiri interjerui. Kuo tave patraukė ši sfera?

– Per pirmuosius architektūros studijų metus supratau, kad nieko kito savo gyvenime daryti nenorėčiau. Įsidarbinau antrame kurse. Šiuo metu jau turiu šešių metų patirtį. Nors dabar dirbu daugiau su interjero projektais, niekada nepamiršiu „Kančo studijoje“ su komanda derintų didelių projektų planų, detalių, formų, kraštovaizdžio ir kitų aspektų bei jų sujungimo į visumą. Tai mane išmokė mokytis – pirmiausia pajausti erdvę, tik tada jai kurti koncepciją, tad jaučiu nemažą pranašumą. Mes kuriame interjerą, o ne tiesiog dekoruojame patalpas.

– Kokie atsiminimai liko iš studijų laikų KTU?

– Labai įsiminė konkursai, kuriuose dalyvavome kartu su komanda. Kiek dalyvavome, tiek ir laimėjome, tad šių įvykių tikrai niekada nepamiršime. Taip pat du kartus pasinaudojau tarptautinių mainų programa „Erasmus+“, gaudavau Talento stipendiją. Tai buvo nepamirštama patirtis.

Man labai pasisekė, kad turėjau puikius kurso draugus, kurie buvo mano pagrindinė paskata stengtis, kaupti žinias. Iš jų išmokau labai daug. Kartu praleidome daugybę vakarų ir net naktų ruošiant projektus. Būdavo, kad dirbdavome per naktį, savo darbus sukabindavome iš ryto ir po pristatymų rezultatų laukdavome miegodami ant sėdmaišių. Įsiminė ir puikūs dėstytojai, padarę didžiausią įtaką mano gyvenime: Gintaras Balčytis, Martynas Marozas, Johan de Wachter, Vytautas Baltus ir dar daug kitų.

Vienas smagiausių projektų per visus metus buvo bakalaurinio darbo kūrimas kartu su projekto vadovu G. Balčyčiu. Už šį projektą gavau aukščiausią įvertinimą ir buvau nominuota Baltijos Šalių geriausių jaunųjų architektų baigiamųjų darbų konkursui – vykau į Taliną jo pristatyti.

– Ką palinkėtum būsimiems architektams – tiek studentams, tiek dar moksleiviams, svajojantiems apie šią profesiją?

– Pirmiausia, labai gerai savęs paklausti, ar tai yra tavo pašaukimas, mėginti iš visų jėgų tai pajusti. Kūrimas žmonėms – vienas geriausių, bet ir sunkiausių darbų gyvenime. Būti architektu – tai ne tik braižyti ar kurti vizualizacijas, reikia būti sąmoningu ir būti pasiruošusiu domėtis visa mus supančia aplinka: ekonomika, politika, sociologija, urbanizmu, istorija, technologiniais ir inžineriniais aspektais, nuolatos skatinti savo estetinio pojūčio tobulėjimą, būti atviru naujoms inovacijoms ir pasiūlymams, mokėti bendrauti su žmonėmis, retsykiais netgi pabūti psichologu.

Taip pat reikia turėti daug kantrybės, pasiruošti įdėti daug darbo ir niekada nebijoti kuo daugiau praktikuotis, nes visa patirtis ateina būtent per tai. Tačiau suvokimas, kad gali sukurti kažką, kas taps apčiuopiama ateities žmonėms – kurti žmonių namus, įsiklausyti į jų gyvenimo bei darbo scenarijus, juos pritaikyti erdvėje, sulaukti įvertinimo, matyti savo darbo rezultatą realybėje, atverti jį visų akims – tai verta visų įdėtų pastangų.

Daugiau apie architektūros studijas KTU: https://stojantiesiems.ktu.edu/programme/v-architektura/

Prieš keletą metų nuotolinės studijos atrodė sunkiai įgyvendinamos, tačiau pandeminis laikotarpis įrodė, kad studijos gali būti kokybiškos tiek esant gyviems susitikimams su dėstytojais, tiek bendraujant nuotoliniu būdu. Nuo 2022 metų rudens Kauno technologijos universitete (KTU) nuotoliniu būdu bus vykdomos dvi magistrantūros studijų programos – „Verslo ekonomika“ ir „Įmonių valdymas“.

Iki šiol tik Klaipėdoje ir Alytuje vykdytos 1,5 metų trukmės studijų programos bus prieinamos platesniam studentų ratui Lietuvoje bei užsienyje.

Apie pasirinkimus, vertes ir kompetencijas mintimis dalinasi „Verslo ekonomikos“ ir „Įmonių valdymo“ studijų programų alumnai: UAB „Retija“ direktorė Gabrielė Bujanauskienė, SĮ „Alytaus telekinas“ direktorė Simona Butrimienė, UAB „Gitana“ direktoriaus pavaduotojas Tomas Bružas ir viešųjų pirkimų ekspertė Vaida Bačiulienė.

Studijų pasirinkimo kriterijai – universiteto vardas ir profesinis tobulėjimas

Magistrantūros studijų programose „Verslo ekonomika“ ir „Įmonių valdymas“ studijavę alumnai vieningai tvirtina, kad tokį jų pasirinkimą lėmė du kriterijai: aukšta KTU studijų kokybė bei noras tobulėti savo profesiniame kelyje.

„Mano aplinkoje buvo žmonių, baigusių studijas KTU. Pasitaręs su jais, būsimų studijų kokybe buvau garantuotas“, – sako T. Bružas.

S. Butrimienės nuomone, KTU Lietuvos universitetų reitinge atrodo kaip šiuolaikinis, stiprus ir nuolat vystomas universitetas, pasižymintis profesionaliais dėstytojais ir sklandžiu studijų organizavimu.

Tai, kad šias studijų programas renkasi praktinę, o neretai ir vadovavimo patirtį, turintys stojantieji, parodo poreikį atnaujinti ekonomikos ar vadybos žinias, kurių praktikoje kartais pritrūksta.

„Nuo 2015 metų su vyru pradėjome šeimos verslą. Jį diferencijavus, 2018 metais įkūrėme dar vieną įmonę, kuriai nuo to laiko ir vadovauju. Nors turėjau du aukštuosius išsilavinimus, nebuvau baigusi vadybos krypties studijų, todėl mokymosi stimulu tapo noras įprasminti savo veiklą, pagilinti teorinį supratimą ir pasisemti žinių iš akademinės bendruomenės“, – sako G. Bujanauskienė.

Ekonominės žinios pasitarnauja krizių atveju

„Darbinėje veikloje kasdien tenka priimti daug atsakingų sprendimų, nuo kurių tiesiogiai priklauso įmonės sėkmė bei ateitis. Priimti greitą ir teisingą sprendimą – ypač svarbu nuolat besikeičiančioje aplinkoje. Po ekonomikos studijų tapo lengviau prognozuoti įmonės ateitį, o drąsūs ir kartais avantiūriški projektai, pritaikius studijuotus rizikos vertinimo metodus, tapo realistiški“, – pabrėžia T. Bružas.

KTU absolventui pritaria V. Bačiulienė, savo viešųjų pirkimų praktikoje pritaikiusi įgytas ekonomikos žinias apie finansinių bei kitų veiklos rodiklių vertinimą, valstybinį rinkų reguliavimą bei vyraujančius konkurencinius mechanizmus.

Studijų programos „Verslo ekonomika“ ekonomikos studijų krypties profilį apima makroekonominės ir tarptautinės ekonominės politikos analitika, ekonomikos prognozės ir jų sudarymo metodikos, įmonių plėtros, inovacijų, investicijų ekonominis ir socialinis vertinimas, mokestinių sprendimų ir mokesčių optimizavimas, konkurenciniai rinkos ir įmonių elgsenos aspektais.

„Ekonominis išprusimas yra vienas didžiausių privalumų nuolat besikeičiančioje globalioje aplinkoje, kur ekonomikos „šokai“, tokie kaip pandemija ar karas, nuolat išbalansuoja įmonių bei visos šalies gyvenimą. Dėka įgytų žinių, sprendimai, tikėtina, bus teisingi ir objektyvūs. Vienaip ar kitaip, neteisingi sprendimai skatina tobulėjimą, o teisingi – didina pasitikėjimą bei savivertę“, – argumentuoja T. Bružas.

Įmonių valdymo programa pritaikoma praktikoje

Studijų programa „Įmonių valdymas“ gilina vadybines kompetencijas ir nagrinėja tokias sritis kaip strateginis finansų valdymas, projektų, pokyčių valdymas ar komunikacija ir derybos. Taip pat nemažai dėmesio skiriama studijuojančiųjų lyderystės kompetencijos ugdymui, savęs kaip lyderio pažinimui ir augimui.

„Prieš studijas į įmonėje vykstančius procesus žiūrėdavau kaip į „savaime suprantamą“ veiklą, neanalizuodama, kokie procesai vyksta, kas ir už kokias veiklas yra atsakingas, kaip procesai bus vystomi ateityje. Po vadybos studijų šis požiūris kardinaliai pasikeitė. Kuo giliau analizuoju procesus, tuo daugiau atsiranda naujų idėjų kaip juos skaitmenizuoti, kaip diegti išmaniuosius sprendimus savo įmonės veikloje“, – sako G. Bujanauskienė.

KTU alumnės nuomone, vadybos studijos leido ne tik įgyti specialybę, įgauti teorinių ir praktinių žinių, bet tai tapo ir atspirties tašku kurti, realizuoti svajones, stiprinti savo verslą.

Inovatyvūs studijų metodai

Pašnekovų nuomone, labiausiai studijose įtraukė moduliai, kuriuose buvo taikomi šiuolaikiniai studijų metodai: realių ekonomikos ar verslo valdymo situacijų analizė, simuliacijos arba realių situacijų imitavimas, teorinių ir praktinių žinių integracija naudojant kompiuterines programas.

Taip pat pašnekovai akcentavo sustiprintas savianalizės, kritinio ir analitinio mąstymo kompetencijas, gebėjimą dirbti komandoje bei viešojo kalbėjimo įgūdžius.

„Kuriamas šiltas ir pagarbus santykis tarp dėstytojų ir studentų: tau, kaip studentui, leidžiama laisvai diskutuoti, dalintis savo patirtimi, klausti, atsakyti, o į atsakymus žvelgiama be išankstinių nuostatų. Dėstytojai atsižvelgia į studento nuomonę, atsako į rūpimus klausimus, veda konstruktyvias diskusijas, padeda išsiaiškinti nesuprantamus dalykus“, – sako G. Bujanauskienė.

Abejose programose nemaža dalis studijuojančiųjų turi praktinės darbo patirties, kuri praturtina diskusijas mokymosi metu. Studentai užmezga kontaktus su kitais studijuojančiaisiais, o ši tinklaveika neretai tęsiasi ir pasibaigus studijoms.

Šiais metais Lietuvos nacionaliniam domenui sukako 30 metų kai 1992 m. padedant Norvegijos vyriausybei Oslo universiteto prašymu internete buvo įkurtas .lt domenas. 1993 m. užregistruoti pirmieji domenai mii.lt, ktu.lt, vu.lt.

Nuo 1994 m. Kauno technologijos universiteto (KTU) administruojamas nacionalinis .lt domenas suteikė tvirtą pamatą dinamiškai Lietuvos interneto ir skaitmeninės ekonomikos sektoriaus plėtrai. Dabar .lt domeną naudoja beveik 225 tūkstančiai interneto svetainių, elektroninių parduotuvių, žiniasklaidos portalų ir verslo bei viešųjų informacinių sistemų. Be sklandaus .lt domeno veikimo šiandien neįsivaizduojamos visiems įprastos el. bankininkystės, el. sveikatos, mokesčių deklaravimo ir kitos paslaugos internete.

Pirmasis lietuviškas kompiuteris

Pirmojo lietuviško kompiuterio „Rūta“ kūrėjas dr. Gintautas Grigas prisimena, kaip Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje 1959 m. buvo ruošiamasi gaminti Maskvoje suprojektuotą EV80 lempinę ir labai nepatikimą skaičiavimo mašiną, amerikietiško IBM 604 kopiją. Tobulinant šią sovietinę mašiną gimė lietuviškoji „Rūta“, kuri buvo pradėta masiškai gaminti 1964 m.

“Rusiška skaičiavimo mašina buvo labai nepatikima dėl naudojamų elektroninių lempų, kurių mašinoje buvo apie 2000. Lempos nuolat perdegdavo, jų naudojimo ciklas buvo mažas, todėl problemą sprendėme jas keisdami pirmaisiais Sovietų Sąjungoje puslaidininkiais – tranzistoriais ir diodais. Taip pavyko lempų skaičių grandinėse sumažinti per pusę, o mašinos patikimumą ir galią padidinti. Žinoma, mūsų iniciatyvos kurti lietuvišką kompiuterį nepatiko Maskvai, todėl teko daugybę kartų važiuoti į Maskvą siekiant įteisinti „Rūtos“ projektą“, – pasakoja dr. G. Grigas.

Iki 1974 m. iš viso buvo pagaminti 702 lietuviški kompiuteriai, kurie būdavo įdarbinami automatizuoti įvairių įstaigų buhalterinius skaičiavimius. Vėlesnės lietuviško kompiuterio versijos buvo daug tobulesnės, su kietaisiais diskais ir kitais išoriniais įrenginiais, galimybe per telefono linijas susijungti duomenų perdavimui. Taip Lietuva tapo skaičiavimo mašinų, skirtų dideliems duomenų kiekiams buhalterijose apdoroti, lydere Sovietų Sąjungoje.

Interneto pradžia – ant Seimo stogo

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, o sovietams bandant užgniaužti žiniasklaidą po 1991 m. Sausio 13-osios įvykių reikėjo elektroniniais kanalais skleisti žinią apie Lietuvą. Šiam tikslui buvo pastatyta palydovinio ryšio antena ant Seimo (buv. Aukščiausiosios Tarybos) pastato stogo.

Nors pirmasis Lietuvos prisijungimas prie interneto užmegztas 1982 m. Maskvai gavus galimybę prisijungti prie Europos ir Amerikos kompiuterių tinklų, tačiau laisvas ir nepriklausomas ryšys, kurio Sovietų Sąjungos saugumo tarnybos kontroliuoti jau nebegalėjo, buvo įmanomas tik įrengus palydovinio ryšio kanalą su Oslo universitetu.

Laisvas internetas pradėjo veikti 1991 m. spalio 10 d. baigus palydovinio ryšio diegimo darbus ir savarankiškai prisijungus per Šiaurės šalių kompiuterių tinklą NORDUnet prie interneto tinklo. Taip atsirado galimybė akademinei bendruomenei bei nepriklausomybę paskelbusios šalies Seimui naudotis internetu ir siųsti informaciją apie tai, kas vyksta Lietuvoje.

LITNET sujungė pirmąjį interneto tinklą Lietuvoje

Prisijungus prie interneto profesoriaus Laimučio Telksnio iniciatyva prasidėjo Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET kūrimo darbai. 1992 m. buvo sukurtas pirmasis 64 Kbps spartos naudojant x25 protokolą tarpmiestinis ryšio kanalas tarp Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus universiteto bei Matematikos ir informatikos instituto. Vėliau tinklo sparta padidinta iki 2 mbps.

Buvęs LITNET valdymo centro vadovas dr. Rimantas Kavaliūnas prisimena, kad tuomet buvo daug nuogąstauta, ar pavyks sovietines sistemas suderinti su vakarietiškomis.

„Dauguma specialistų buvo įsitikinę, kad tarybinės sistemos nebus suderinamos su vakarietiškomis duomenų perdavimo sistemomis. Tačiau LITNET tinklą diegęs Zenonas Bedalis įrodė, kad skaitmeninių duomenų perdavimas tarybinėmis linijomis yra įmanomas. Taip trys Lietuvos mokslo įstaigos buvo sujungtos skaitmeniniais duomenų perdavimo kanalais“, – prisimena dr. R. Kavaliūnas.

Nors jau 1993 m. LITNET buvo pasirengęs įdiegti TCP/IP protokolą, tačiau tai pavyko padaryti tik 1994 metais. Pasak dr. R. Kavaliūno, šį interneto pagrindu esantį ir dabar naudojamą protokolą net ir didžiosios telekomunikacijų bendrovės pripažino kaip geriausiai tinkamą internetui pakankamai vėlai. Diskusijos pasaulyje užtruko net iki 2000 metų, kuomet visuotinai buvo pripažintas TCP/IP tinklo protokolas.

Šiandien LITNET tiekiamu internetu naudojasi daugiau kaip 1000 organizacijų. Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET jungia mokslo, studijų ir švietimo institucijų kompiuterių tinklus bei teikia didelės spartos duomenų perdavimo, belaidės prieigos, e. tapatybių, debesijos, IT saugos ir kitas paslaugas.

Be .lt domeno nebūtų lietuviško interneto

Pradėjus funkcionuoti savarankiškam interneto tinklui, interneto svetainėms ir el. paštui reikėjo Lietuvą identifikuojančio adreso. 1992 m. birželio 3 d., padedant Norvegijos vyriausybei, Oslo universiteto prašymu internete buvo įkurtas .lt aukščiausio lygio domenas. 1994 m. domeno administravimas iš Oslo universiteto buvo perduotas Kauno technologijos universitetui.

Buvęs KTU Skaičiavimo centro vadovas ir LITNET valdybos narys, profesorius Aleksandras Targamadzė tikina dėjęs daug pastangų, kad .lt domeno administravimas būtų perkeltas iš Oslo į Kauną.

„Sausio 13-osios įvykiai parodė, kad yra labai svarbus nepriklausomas ryšys apeinant sovietines struktūras. Man nuo 1991 metų būnant KTU skaičiavimo centro vadovu įvyko tam tikra kova su .lt domeną įkūrusiais norvegais dėl savarankiško domeno administravimo Lietuvoje. Buvo norinčių, kad .lt domenui būtų pratęstas išorinis aptarnavimas. Vis tik mes argumentavome, kad Lietuvos domenas turi būti Lietuvoje“, – prisimena pirmuosius .lt domeno žingsnius prof. A. Targamadzė.

Pasak profesoriaus, 1994 m. įdiegus LITNET tinkle IPv4 protokolą ir perkėlus .lt domeno administravimą į KTU, Lietuvoje prasidėjo labai sparti interneto plėtra.

Pirmieji .lt domenai

Neilgai trukus po aukščiausio lygio .lt domeno įkūrimo 1993 m. užregistruoti pirmieji antrojo lygio domenai mii.lt, ktu.lt, vu.lt. Tuo metu interneto adresus galėjo turėti tik akademinė bendruomenė, valstybės institucijos ir įmonės.

Pirmojo registruoto antro lygio mii.lt domeno turėtojas, Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas (VU DMSTI), domeną išlaikė iki šiol, nors buvo prijungtas prie universiteto ir savarankiško Matematikos ir informatikos instituto, kurį reprezentuoja mii.lt, jau nebėra.

VU DMSTI direktoriaus pavaduotojas dr. Saulius Maskeliūnas teigia, kad išlaikyti istorinę reikšmę Lietuvos internetui turintį pirmąjį lietuvišką domeną mii.lt institutui buvo labai svarbu.

„Pirmąjį Lietuvos domeną mii.lt tuomet įkūrė novatoriška Petro Šulco vadovaujama kompiuterinių tinklų laboratorija. Jie su profesoriumi Laimučiu Telksniu suorganizavo pirmąjį nuo Maskvos nepriklausomą interneto ryšį įrengę ant Seimo palydovinę anteną. Adresu neris.mii.lt buvo paskelbtas internetinis puslapis su pagrindine informacija anglų kalba apie Lietuvą „Lithuanian Home Page“. Taip atsivėrė laisvas kelias į užsienį interneto ryšiu, todėl šią Lietuvos laisvei svarbią istoriją institutas siekia išsaugoti ateities kartoms, o pirmąjį lietuvišką domeną – naudoti skaitmeninių technologijų mokslo pristatymui“, – akcentuoja dr. S. Maskeliūnas.

Interneto vartojimas paskatino .lt domenų augimą

Nors pirmasis internetas buvo be galo lėtas ir nestabilus, tačiau prie tinklo prisijungusių internautų  skaičius nuolat augo. Prie interneto buvo jungiamasi analoginiais modemais per telefono linijas, o interneto sparta siekdavo vos iki 56 kbps. Tik 2001 m. tuometiniam „Lietuvos telekomui“ pradėjus teikti ADSL technologijos pagrindu veikiančią interneto paslaugą, duomenų atsisiuntimo sparta išaugo iki 512 Kbps. Be to, atsirado daug interneto teikėjų, kurie naudojo belaidį WiFi ryšį bei jam skirtas antenas ir retransliatorius ant daugiabučių stogų ar kaminų.

Nuo 2006 m. pradėjus namų vartotojams tiekti šviesolaidinį internetą, sparta išaugo iki 100 Mbps, o dabar tiekėjų siūlomi šviesolaidinio interneto planai užtikrina milžinišką iki 1 Gbps spartą.

Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento direktorius dr. Augutis Čėsna mano, kad masinis interneto vartojimas Lietuvoje prasidėjo įdiegus trečiosios kartos UMTS (3G) technologija paremtą mobilųjį internetą.

„Apie 2000 metus buvo rengiamasi diegti trečiosios kartos mobiliojo ryšio technologija UMTS. Tuomet buvo aiškiai deklaruojama, kad tai yra karta, skirta prisijungti prie interneto belaidžiu būdu. Vėliau interneto dedamosios svarba mobiliojo ryšio technologijose tik didėjo. Ketvirtoji mobiliojo ryšio karta LTE (4G) buvo skirta išimtinai perduoti duomenis, o balso ir SMS perdavimas liko kaip atskira tinklo niša. Dabar jau diegiame penktąją mobiliojo ryšio kartą (5G), kuri skirta ypač sparčiam mobiliajam ir daiktų internetui“, – mobiliojo ryšio kartų evoliuciją ir jos svarbą interneto vystymuisi apžvelgia dr. A. Čėsna.

2006 m. Lietuvoje pradėjo veikti 3G ryšio paslaugos, užtikrinusios pakankamai komfortišką interneto spartą mobiliuosiuose įrenginiuose. 2011 m. pradėtos teikti 4G radijo ryšio technologija pagrįsto interneto paslaugos. 4G technologija duomenis leidžia perduoti iki 120 Mbps sparta, o pažangesnė 4G+ technologija suteikia net iki 330 Mbps spartą.

KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovas Tomas Mackus tikina, kad sparčiai augusi interneto ryšio sparta bei nuolat didėjęs interneto vartotojų skaičius paskatino lietuviško skaitmeninio turinio kūrimą ir el. paslaugų teikimą. Tam reikėjo gausybės adresų – .lt domenų, kuriais būtų pasiekiamos lietuviškos interneto svetainės ir portalai. Dėl didėjančio poreikio 2000 m. liberalizuotas .lt domeno registravimo procesas sudarius galimybę įkurti domenus fiziniams asmenims.

„Internetas, jo infrastruktūra per šiuos 30 metų daug pažengė, o pastaruosius 10 metų – Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių pagal interneto spartą Europoje, gal net ir pasaulyje. Todėl viskas yra susiję: išaugus interneto spartai ir naudotojų skaičiui, išaugo ir įmonių, kurios norėjo savo informaciją viešinti pasitelkusios interneto svetaines, kiekis, o tai ypač svarbu verslams, kurie eksportuoja produkciją. Taip pat pažymėčiau, kad įtakos .lt domeno augimui turėjo apie 2000 m. piką pasiekęs „Dot-com“ burbulas, po kurio – geras domeno vardas pradėtas suvokti kaip investicinis turtas“, – pastebi T. Mackus.

Pašnekovo teigimu, pradžioje internetas buvo kariškių ir mokslininkų eksperimentų įrankis, paskui – išvysčius spartų mobilųjį ir šviesolaidinį internetą, tapo neatsiejama komunikacijos priemone visiems. Dėl didelės interneto įtakos visuomenės gyvenimui, atsirado didesnis valstybės institucijų reguliavimas bei tarptautinių interneto organizacijų savireguliavimo mechanizmai. 2007 m. įsigaliojo Lietuvos nacionalinio .lt domeno procedūrinis reglamentas. 2009 m. iš viso buvo registruota 100 000 .lt domenų, o 200 000 domenų riba pasiekta 2020 m.

Pirmieji visiškai lietuviški domenai

Kadangi interneto „gimimo“ vieta buvo Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), kuriose 1969 metais 50 Kbps spartos linijomis pirmą kartą buvo sujungtas keturių mazgų tinklas tarp Los Andželo, Santa Barbaros ir Jutos universitetų bei Stanfordo tyrimų instituto, o 1985 m. registruotas pirmasis domenas symbolics.com, visiškai natūralu, kad IP adresams buvo naudojami arabiški skaitmenys, domenų vardams – lotynų abėcėlės raidės.

KTU Interneto paslaugų centro vadovo T. Mackaus teigimu, kai internetas išplito už JAV ribų, kilo problemų pritaikyti tiek domenų vardų sistemą (DNS), tiek kompiuterių ir serverių programinę įrangą nacionalinių rašmenų naudojimui.

„Lotynų abėcėlė ir arabiški skaitmenys buvo įprastas kompiuterinių programų ir tinklo adresų kodavimo būdas. Augant interneto naudotojų skaičiui, ypač tokiuose regionuose, kaip Azija, Afrika, iškilo natūralus poreikis žmonėms, kurie nevartoja anglų kalbos, naudoti savo kalbą. Dėl šios priežasties buvo ilgai ieškoma techninių sprendimų ir siekiama domenų vardus pritaikyti kitų kalbų rašmenimis“, – aiškina T. Mackus.

Galimybė įkurti domenų vardus su diakritiniais nacionalinių kalbų ženklais atsirado 2003 m. internetą koordinuojančiai organizacijai ICANN patvirtinus IDN (angl. Internationalized Domain Name) techninius dokumentus, skirtus savitosioms nacionalinėms raidėms koduoti ir atvaizduoti.

Kai 2004 m. KTU įdiegė daugiakalbę domenų vardų sistemą, leidusią  įkurti .lt domeno vardus su savitosiomis lietuviškos abėcėlės raidėmis ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž, iš karto buvo registruoti pirmieji IDN domenai baldųnamai.lt, židiniai.lt, šildymas.lt.

Lietuvių kalba informacinėse technologijose – būtinybė

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis mano, kad IDN domenai yra reikšmingi lietuvių kalbai, nes įsigalėjęs šveplavimas kenkė visuomenės raštingumui ir darkė kalbą. Ši problema išliko iki šiol, nes vis dar didžioji dalis .lt domenų registruojami švepli. Techninė galimybė naudoti .lt domenuose savitąsias lietuviškas raides yra sudaryta jau 18 metų.

„Lietuvių kalba informacinėse technologijose šiuo metu yra kalbos politikos šerdis. Tai yra svarbu todėl, kad lietuvių kalba yra valstybinė ir vartojama visuomenėje, o valstybės paslaugos teikiamos lietuvių kalba. Ar mes norime viešąsias el. paslaugas ir programinę įrangą turėti lietuvišką? Mano galva, tai yra būtina ir valstybė turi skirti tam resursus. Tai brangus malonumas, bet kito kelio nėra.

Kalba atspindi mąstymą, perteikia informaciją, padeda pažinti pasaulį, perduoti naujajai kartai pasaulio suvokimą, patirtį ir tradicijas. Jeigu mes vartosime kitą kalbą arba švepluosime, mes perduosime svetimą patirtį ir griausime savo kultūrą. Tai būtų tik laiko klausimas, kad lietuvių kalba grįžtų į virtuvę.

Informacinės technologijos dabar yra tas pats, kaip knygų leidyba 16 a. Mes lietuviai tuo metu esame nukentėję, kadangi 16 a. masiškai neleidome lietuviškų knygų, o buvo tik keletas Mažvydo, Daukšos, Kleino ir kitų autorių knygų, bet pagrindinė kalba buvo ne lietuvių. Aš labai noriu, kad mes antrą kartą nepadarytume tos pačios klaidos“, – akcentuoja VLKK pirmininkas A. Antanaitis.

Siekdamas padėti naudoti lietuviškus vardus domenuose, KTU Interneto paslaugų centras DOMREG šiais metais pristatė dirbtiniu intelektu (DI) pagrįstą domenų vardų siūlymo įrankį. Jeigu norimas lietuviškas domeno vardas yra užimtas, sistema pasiūlo alternatyvių susijusių vardų variantų. Vardų generavimas vyksta automatizuotai, naudojant galimus nurodyto žodžio sinonimus, keičiant jų formą ir (arba) ieškant susijusių žodžių tekstynuose.

Kokia interneto ateitis?

Informacinių technologijų ir ryšių įmones vienijančios asociacijos „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas tikina, kad be spartaus interneto nebūtume sugebėję atlaikyti koronaviruso pandemijos, kai visi buvome uždaryti, tačiau nei komunikacija tarpusavyje, nei verslai nenustojo vystytis.

„Karas Ukrainoje dar labiau paspartins skaitmenizavimą ir tai darysime geriau, nei darėme iki šiol galvodami, kad internetas visada veiks. Dabar reikės daryti atsparų skaitmenizavimą, matant ne tik grėsmes dėl karo, bet ir nutrūkus elektros energijos tiekimui.

Aš tikiu, kad tiek versle, tiek valstybėje pasidarysime atsparesnes informacines sistemas, kurias bus galima greitai atstatyti iš kopijų arba net veikiančias sinchroniškai. Manau, kad toliau populiarės išskaidyta infrastruktūra ir debsijos sprendimai, toliau sparčiai augs el. paslaugų vartojimas“, – teigia M. Ubartas.

Kai kalbama apie naujas skaitmeninės ekonomikos transformacijas, dažnai minimi skambūs žodžiai „blokų grandinė“ ar „Metavisata“. Kandidatas į Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos generalinio sekretoriaus pavaduotojo postą Tomas Lamanauskas yra įsitikinęs, kad šios technologijos yra įdomios, tačiau dar svarbesnis pragmatinis skaitmeninių technologijų pritaikymas kasdieniame gyvenime.

„Reikėtų daugiau dėmesio skirti, kaip skaitmeninės technologijos taikomos. Turėtų būti visiškas verslo įmonių skaitmenizavimas: nuo logistikos centrų ir gamyklų, kurios gali būti visiškai automatizuotos, iki visų paslaugų, kurios gali būti teikiamos elektroniniu būdu.

Tai taip pat bus įvairių technologijų kombinacija paremti mūsų skaitmeniniai namai, aplinka, kuri vis labiau taps skaitmenizuota, valdoma ir galinti save valdyti atsižvelgiant į mūsų kasdienius poreikius ir įpročius.

Galiausiai perspektyvi ir dėvimų įrenginių ateitis. Pavyzdžiui, jie suteiks galimybę matuoti savo sveikatos parametrus ir koreguoti savo gyvenseną.

Manau, kad interneto ryšiu jungianti skaitmeninė aplinka ateityje mus dar labiau sups ir lydės visur – nuo kasdieninio gyvenimo iki skaitmeninės gamybos ir verslo“, – prognozuoja T. Lamanauskas.

SUSITIK. ATKARTOK. FOTOGRAFUOK.

Lietuvos universiteto šimtmečio idėja – prisiminti nerūpestingą studentišką gyvenimą, mylimus grupės draugus ir dėstytojus. Gal laikas grupės susitikimui? Juk KTU užsimezgęs ryšys – tai ryšys visam gyvenimui, o studijų metai – vieni geriausių.

Kaip prisidėti prie idėjos?

Tereikia surasti praeityje užfiksuotą studijų laikų momentą, susitikti ir tą patį momentą atkartoti dabartyje, įamžinti nuotraukoje. Tiek praeities, tiek dabarties nuotraukas su trumpu aprašymu siųsti el. paštu alumni@ktu.lt.

Įsitikinkite, kad visi nuotraukoje esantys asmenys sutinka, kad nuotrauka bus viešinama.

Nuotraukų albumu bus galima dalintis ir ieškoti ne tik savo grupės, tačiau ir kitų studijų laidų. Lauksime jūsų nuotraukų!

Kauno technologijos universiteto alumnė Kamilė Bagdonaitė – diplomuota fizikė, kiekvieną dieną besirūpinanti, kad lietuvių bei užsienio svečių kelionės traukiniais būtų saugios. Mergina tvirtina, kad būtent studijos universitete leido jau suprasti, kokį gyvenimo kelią nori rinktis.

„LTG Link“ jaunesniąja inžiniere dirbanti mergina sako, kad į fizikos studijas KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete ją atvedė technologinis „smalsumo genas“.

– Ką tik apsigynėte baigiamąjį projektą ir tapote „kietos“ specialybės – fizikos – specialiste, bet dar studijuodama pradėjote dirbti „Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovėje „LTG Link“.

– Nemanau, kad studijos būna „kietos“ ar „minkštos“, o specialybės vyriškos ar moteriškos. Man atrodo, kad kiekvienas žmogus turi savitas veiklos sritis, kuriose geba labiausiai atsiskleisti ir save realizuoti. Vieniems patinka menas, muzika, literatūra, kitiems – įvairios technologijos, jų veikimo principai ir mechanizmai. Aš esu iš pastarųjų – man smalsu pažinti ne tik, kaip veikia vienas ar kitas įrenginys, bet ir kodėl veikia, kas generuoja jo veikimą. Tad pasirinkau savo išsilavinimą sieti su tiksliaisiais mokslais.

Vasarą, po trečio kurso, ieškojau prasmingos bei sukauptas žinias atitinkančios praktikos ir taip atsidūriau šioje įmonėje. Gavusi įdomų ir perspektyvų pasiūlymą, atlikau čia stažuotę, kurios metu taikiau diagnostikos parametrus riedmenų gedimui identifikuoti.

Po stažuotės pasilikau toliau dirbti lanksčiu grafiku. Pagal vieną iš vykdomų projektų pasirinkau ir bakalauro baigiamojo projekto temą – buvo smagu atlikti aktualų tyrimą apie guolių būklės nustatymą.

– Kas tai per tyrimas ir kodėl svarbu tirti geležinkelio riedmenų būklę?

– Saugios kelionės – mūsų visų pagrindinis prioritetas, tad kartu su kolegomis ir išorės partneriais vystome guolių monitoringo sistemą. Ši naujai vystoma sistema leidžia žengti į priekį ir iš anksto numatyti natūraliai atsirandantį vienų ar kitų detalių nusidėvėjimą.

Tyrimas atliekamas riedmenų eksploatacijos metu stebint guolių vibracijas ir atliekant gautų duomenų analizę. Remiantis guolio generuojamų virpesių charakteristikomis, galima aptikti guolių būklės pokyčius bei nustatyti besiformuojančių defektų pobūdį. Anksti identifikavus guolių gedimus, turima pakankamai laiko pasiruošti neplaniniams remontams ir išvengti nenumatytų prastovų.

Savo darbu prisidedame prie to, kad kelionės traukiniais būtų patogios, tvarios ir saugios. Riedmenys apžiūrimi po kiekvienos kelionės, o techninės priežiūros ir remontai vykdomi pagal numatytus grafikus.

– Ar pakako studijų metu įgytų žinių?

– Atliekant tyrimą pritaikiau studijų metu įgytas žinias ir kompetencijas. Labai pravertė programavimo įgūdžiai, klasikinės mechanikos, statistinės fizikos ir matematinės fizikos žinios. Žinoma, teko nemažai pasimokinti savarankiškai apie pačius guolius iš mechaninės ir inžinerinės pusės. Tačiau tai nesukėlė jokių nepatogumų, nes galėjau praktiškai pritaikyti fizikines žinias.

Darbas, susijęs su riedmenų technine priežiūra bei technologinių inovacijų vystymu, yra analitinio pobūdžio, tad užduotis, kaip ir minėjau, atlieku nuotoliu. Šis projektas yra tik dalis mano kasdienės veiklos.

Pagrindinė mano atsakomybė – riedmenų gedimų statistikos sudarymas ir analizė. Ieškau tendencijų tarp pasikartojančių gedimų, analizuoju diagnostinių parametrų duomenis.

– Ko palinkėtumėte jauniems žmonėms, dar tik svajojantiems ir planuojantiems savo profesinį kelią?

– Studijų metai KTU davė gražias patirtis, gyvų paskaitų prisiminimus, savanoriškos veiklos džiaugsmą. Labai džiaugiuosi, kad pasirinkau plataus pobūdžio studijas ir įsitraukiau į įvairias papildomas veiklas. Be to, pasinaudojau gretutinių studijų galimybe ir ugdžiau papildomas kompetencijas, praverčiančias darbe. Taip studijuodama išsigryninau, ką veikti ateityje ir atradau karjeros galimybes, apie kurias net neįsivaizdavau renkantis studijas.

Todėl jauniems žmonėms, dar tik svajojantiems apie ateitį, noriu palinkėti rinktis plataus spektro studijas, kurios būtų naudingos daugelyje sričių ir daugelyje sričių pritaikomos. Linkiu nebijoti nežinomybės planuojant savo profesinį kelią, pasitikėti pačiu procesu ir tais žmonėmis, kurie jus pasitiks ir ves visais studijų metais.

Šiandien duomenys kaupiami, apdorojami ir naudojami priimant sprendimus bene visose verslo ir pramonės srityse – tai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Su KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) absolventu – dabar jau „SEB Global Services“ Duomenų techniniu vadovu Kęstučiu Daugėla – kalbamės apie MGMF ir verslo sanglaudą ugdant duomenų mokslininkus ir duomenų inžinierius.

– Kęstuti, ne paslaptis, kad duomenys ir duomenų mokslo/inžinerijos sprendimai yra būtini beveik bet kokiam verslui. Viešajam sektoriui taip pat. Kodėl tai taip svarbu? Kodėl duomenys dabar vadinami vertingiausia XXI amžiaus žaliava?

– Visų pirma, remdamiesi turimais duomenimis, bet kokia organizacija gali įvertinti, kaip jai sekasi – tiek rinkoje, tiek vidiniuose procesuose. Priklausomai nuo šių metrikų, organizacija gali priimti vienokius ar kitokius duomenimis grįstus sprendimus. Tačiau tai tik pradžia – šiuo metu beveik visų sėkmingiausių įmonių žaliava yra duomenys – tiek „Google“, tiek „Facebook“, o ką jau bekalbėti apie „Uber“, „Bolt“, „Airbnb“, „Netflix“ ar kitas kompanijas.

Vartotojai taip pat yra įpratę prie to, kad jų mėgstamos aplikacijos „žino“, ką jiems „patarti“ – kur geriau keliauti, kokį maistą užsisakyti, kokią prekę pirkti. Šalia vartotojo patogumo, iš didžiulio kiekio surinktų duomenų, yra daromi atradimai medicinos, fundamentalių mokslų ar sociologijos srityse. Informacija apie vartotojus turi didelę vertę, tačiau įmonės turi elgtis etiškai ir vartotojų sąskaita. Dėl šių priežasčių vis daugiau kalbama ir apie etišką dirbtinį intelektą (DI).

– Karščiausia amžiaus profesija dažnai tituluojama duomenų mokslininko profesija – ji jau ne vienus metus karaliauja įvairių darbų reitingų viršūnėse, kalbama, kad specialistų paklausa auga ir toliau augs. Tiesa? Kokios tendencijos šiuo metu vyrauja Lietuvoje? O pasaulyje?

– Duomenų mokslininkai, kaip specialistai, iš tiesų „karaliauja“ verslo pasaulyje, bet įmonėms labai svarbu turėti ne tik gerus duomenų mokslininkus (matematikus, modeliavimo specialistus), bet ir gerus duomenų inžinierius, kurie turi padėti pamatą visai duomenų ekosistemai.

Kad ir koks geras duomenų mokslininkas bebūtų, jis nesugebės efektyviai dirbti be tinkamai paruoštos infrastruktūros. O jeigu ir sugebės, tai reikš, jog didelę savo laiko dalį, bent jau pradžioje, praleis infrastruktūriniams darbams.

Dėl šios priežasties dažnai yra išskiriamos bent dvi duomenų mokslininkų kryptys – tie, kurie užsiima modeliavimu ir tie, kurie prižiūri „logistikos“ reikalus – duomenų srautus ir mašininio mokymosi algoritmų integravimą į juos, jų optimizavimus greitiems ir teisingiems skaičiavimams. Dar galima išskirti ir trečią duomenų mokslininkų sritį – tai tie, kurie tiesiogiai daro įtaką verslo sprendimų priėmimui, remdamiesi duomenų analize, dažnai – ad-hoc.

– Kaip manote, kokie yra pagrindiniai įgūdžiai, būtini sėkmingam duomenų mokslininkui/duomenų inžinieriui? Ar lengva rasti naują komandos narį? Ar turite iš ko rinktis?

– Nors gali skambėti ir banaliai, tačiau vienas iš pagrindinių kriterijų, pagal kuriuos renkamės komandos narius (šiuo atveju kalbu daugiau apie duomenų inžinierius) –  noras mokytis ir aistra šiai profesijai.

Teko pergyventi ne vieną paradigmos pasikeitimą – iš pradžių atrodė, kad „duomenų ežero“ koncepcija išgelbės pasaulį, tačiau dabar ryškiai dominuoja debesijos kompiuterijos tendencijos „data mesh“ kontekste. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir „streaming‘o“ bei reliacinių duomenų bazių technologijų. Pagrindiniai principai dažnai išlieka, tačiau atsižvelgiant į basikeičiantį technologijų paveikslą, būtinas darbuotojų imlumas naujoms technologijoms.

Naujo komandos nario paieška yra nelengva – nepaisant to, kokias žinias žmogus turi, būtina, jog jis taip pat mokėtų dirbti komandoje bei tinkamai komunikuoti. Pasirinkimo lyg ir yra, ypač iš KTU, tačiau jauniems specialistams šiek tiek trūksta praktinių įgūdžių. Todėl labiausiai vertinami tie būsimieji specialistai, kurie jau yra dalyvavę projektinėje veikloje ir turi sukaupę tam tiktų praktinių įgūdžių.

– Aukštosios mokyklos stengiasi reaguoti į rinkos pokyčius, yra viena iš duomenų mokslo ekosistemos svarbių dalių. Ar jos daro pakankamai? Štai KTU MGMF prieš dvejus metus startavo nauja bakalauro programa „Duomenų mokslas ir inžinerija“. Taikomosios matematikos absolventai taip pat turi išskirtinių kompetencijų darbui su duomenimis. Ką manote apie šias fakulteto pastangas užpildyti specialistų trūkumą?

– Šias pastangas vertinu labai teigiamai. Svarbiausia suprasti, jog studijų tobulinimas, ypač šioje srityje, yra tęstinis procesas – reikia atsižvelgti ne tik į rinkos poreikius, bet ir į mokslinių tyrimų tendencijas, tuo pat metu neatsisakant pamatinių dalykų – matematikos, algoritmų.

Tai nėra trivialus uždavinys ir netgi čia reikia spręsti savotišką matematinės optimizacijos problemą – norime maksimizuoti būsimojo specialisto gebėjimus besikeičiančioje infrastruktūroje turint laiko (šiuo atveju – ketverius metus) ir aktualumo apribojimus. Dėl to ypač vertinu tai, jog šios studijos pradedamos jau bakalauro laikotarpiu – studentai turi daugiau laiko įgauti tinkamus pamatus ir pamatyti įvairius duomenų mokslo aspektus.

Tokiu atveju tolesnė specializacija yra kur kas lengvesnė – turint bazines duomenų mokslo ir inžinerijos žinias, galima rinktis praktiškai bet kurią sritį,  netgi nebūtinai tiesiogiai susijusią su IT.

Asmeniškai man teko jau antrus metus dėstyti jūsų „Duomenų mokslo ir inžinerijos“ studijų pirmakursiams. Tiek iš savo, tiek iš kitų studentų patirčių galiu pasakyti, kad studentai dega noru įgyti praktinių žinių ir labai vertina jūsų fakulteto iniciatyvas kviesti dėstytojus iš verslo. Studentai pamato, kokios yra jų besimokomų dalykų pritaikymo galimybės versle ir kaip tinkamai atskleidžiamas tokių tarpdisciplininių specialybių, kaip ši, grožis.

– Studijuoti taikomąją matematiką, duomenų mokslą ar duomenų analitiką nėra lengva. Panašu, kad jaunimas bijo rinktis „kietesnes“ studijas? Ką galėtumėte patarti tiems, kuriuos žavi duomenų analitika, bet nedrįsta pasukti sunkesniu keliu? Visgi, ir pats esate baigęs matematikos studijas?

– Didžiausia klaida yra rinktis tai, kas populiaru šiandien arba stoti į studijas vien dėl potencialiai nemažo būsimo darbo užmokesčio. Svarbiausia, kaip ir anksčiau minėjau, – aistra būsimai profesijai. Todėl būsimiems studentams siūlyčiau ne tik pasidomėti, ką jie studijuos, bet ir išbandyti tai praktiškai; ypač tai aktualu renkantis magistro studijas.

Nesiūlau rinktis ir to, ką būtų lengviau studijuoti – rinkdamiesi studijas visada galvokite apie tai, ką norėtumėte veikti po ketverių ar šešerių metų, kokioje srityje save matytumėte.

Niekada neapsiriksite pasirinkę fundamentaliuosius ar taikomuosius mokslus (pvz., matematiką,  duomenų inžinerijos technologijas, duomenų analitiką), nes visuomet išlieka galimybė tiek kardinaliai, tiek nežymiai pakeisti savo karjeros kryptį.

Pavyzdžiui, aš esu baigęs taikomosios matematikos studijas, tačiau dirbu duomenų inžinerijos srityje. Neseniai pradėjau studijuoti ir doktorantūros programoje, nes mano tikslas – pagilinti savo žinias plačiau būtent IT srityje.

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tiek matematikai, tiek duomenų analitikai, duomenų mokslininkai  ar duomenų inžinieriai darbo rinkoje yra vertinami puikiai – jie puikiai adaptuojasi prie besikeičiančios verslo aplinkos ir yra imlūs naujovėms.

– O jei žvelgtume globaliai – visos tos pribloškiančios DI technologijos, kasmet sugeneruojami eksabaitai ir terabaitai duomenų. Ar išdrįstumėte nuspėti, kas mūsų laukia ateityje?

– Visų pirma – dar didesnis duomenų mokslo prieinamumas ir informacijos skaitmenizavimas. Jei seniau tam tikrų profesijų darbuotojai galėdavo išsisukti vien su naršykle, el. paštu ir  „PowerPoint“ skaidrių pateiktimis, tai dabar dažnai kalba krypsta apie švieslentes, įvairias metrikas ir net mašininio mokymosi algoritmus.

Šių laikų technologijos leidžia rašyti programinį kodą ir neturint programavimo žinių – užtenka tik surašyti instrukcijas dirbtiniam intelektui. Tokiu pat principu galima „gaminti“ ir mašinino mokymosi modelius, sukurti fizinę serverių infrastruktūrą, naudojant  tik grafinę vartotojo sąsają ar deklaratyvias išraiškas kode debesijoje bei galybė kitų pavyzdžių.

Po truputį viskas pereina į aukštesnį abstrakcijos lygį, kas patogu žmonėms, kuriems reikalingas sprendimas „čia“ ir „dabar“, tačiau tai padidina sistemos kompleksiškumą.

Todėl nepaisant didesnio kitų sričių dalyvių įsitraukimo į duomenų mokslą, stipriai išlieka ir rimtų profesionalų poreikis darbo rinkoje, jau nekalbant apie mokslinius tyrimus ar pačios programinės įrangos kūrimą.

– Ar sugebėsime su tuo susitvarkyti? Ir ką reikėtų daryti, kad pavyktų?

Tol, kol universitetuose yra dėstomi tikslieji mokslai – tikrai susitvarkysime. Duomenų mokslas ir duomenų analizė yra be galo įdomios sritys, o tai ir vilioja jaunuosius specialistus, kurie nori iššūkių darbe.