KTU mokslininkė Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė: koks mokytojo vaidmuo dirbtinio intelekto amžiuje?

Bir 30 2023

Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto docentė

Greitai išpopuliarėjęs Chat GPT, kartu su kitais dirbtiniu intelektu paremtais įrankiais, jau nemažai aptartas kūrybos kontekste – kokia jo įtaka rašytojams, dizaineriams, menininkams ir kitiems kūrėjams; kaip jį naudoti, kad taptų ne priešu, o draugu.

Šalia šių diskusijų neretai pasigirsta ir švietimo klausimas, kuriuo pabrėžiama, kad svarbu ugdyti ir ugdytis kritinį mąstymą, prisijaukinti DI įrankius, kad jie palengvintų darbą, o ne taptų priešais. Tačiau su DI įtaka, ugdymo bei ugdytojų vaidmuo gali būti kitoks.

DI mokslo pasaulyje

Žurnalo „Nature“ naujienų skiltyje mokslininkai pristato tyrimą, kuriame, naudodami ChatGPT sukūrė mokslinių tyrimų santraukas remdamiesi tam tikrų mokslinių žurnalų pavyzdžiais.

Tuomet, atliko šių santraukų plagiato patikrą ir paprašė mokslininkų nurodyti, kurios santraukos yra originalios, o kurios sukurtos naudojant ChatGPT įrankį. Rezultatai parodė, kad ChatGPT sugeneruotos santraukos praėjo plagiato patikrą: originalumo balo mediana buvo 100%, o tai rodo, kad plagiato nebuvo aptikta. DI įrankis aptiko 66% sukurtų santraukų.

Mokslininkams sekėsi ne ką geriau: jie teisingai nustatė tik 68% sukurtų santraukų ir 86% tikrų santraukų, tad jie neteisingai identifikavo net 32 % ChatGPT sugeneruotų santraukų, manydami, kad jos yra tikros, ir 14% tikrų santraukų priskyrė netikroms. Išvada – ChatGPT rašo patikimas mokslines santraukas.

Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė
Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė

Tokia situacija kelia tam tikrą nerimą dėl įvairių rašto darbų originalumo. Jei mokslininkai negeba nustatyti, ar tyrimų santraukos remiasi realiais tyrimais ir rezultatai yra patikimi, tai negalime užtikrinti, kad nebus publikuoti išgalvoti tyrimai.

Tokia išgalvota /nepatikima informacijos sklaida gali turėti įtakos visuomenės gerovei, nes remiantis moksliniais tyrimais atliekami politiniai sprendimai, kurie tampa mūsų kasdienine gyvenimo dalimi darbuose, namuose, sveikatos priežiūros bei švietimo sistemose. Džiugu tai, kad tarptautinėje didžiausioje DI konferencijoje The International Conference on Machine Learning (ICML) buvo uždrausti straipsniai, parašyti naudojant ChatGPT ir kitus DI kalbos įrankius.

Tačiau, toks mokslo pasaulio neatsparumas verčia susirūpinti ir apie žemesnes švietimo grandis.

(Ne)laisvė kūrybiškumui

Lietuvos mokytojai taip pat susidūrė su DI įrankių naudojimo atvejais, kada moksleiviai pateikia darbus kaip jų pačių parašytus, pažeisdami akademinio sąžiningumo taisykles. Virtualūs asistentai (angl. chatbot), tokie kaip ChatGPT, užsienio šalyse itin populiarūs švietimo srityje. Sistema reaguodama į vartotojo užduotis, sukuria gana sklandų tekstinį turinį lietuvių ar bet kuria kita kalba. Virtualūs asistentai grįsti DI algoritmais, kurie mokosi atlikti užduotį naudodami didžiulius jau esamus žmogaus sukurtus teksto kiekius.

Čia svarbu paminėti, kokiais duomenis remiantis DI yra apmokomas. Skirtingose šalyse ir regionuose skiriasi mokinių kultūrinė, bei socialinė situacija, žinių ir pasiekimų lygis ar sparta.

Tad, pavyzdžiui, jeigu DI asistentas vertina Lietuvos mokinius pagal JAV mokinių duomenis, reikalavimai jų turimoms žinioms gali nesutapti. Taip pat, pateikta užduotis gali būti labai kūrybinga ir skatinti visiškai naują požiūrį, tačiau jeigu DI asistentas rašys tekstą, vertins jį ar pateiks atsakymus tik pagal jam pateiktus reikalavimus, kūrybiškumui nebelieka vietos. Taigi, ar DI gali varžyti mokinių kūrybiškumą ir inovatyvumo laisvę?

Ar DI pakeis mokytoją?

Kokybiškas švietimas visada reikalauja aktyvaus mokytojo įsitraukimo. Mokytojas yra ne tik žinių perdavėjas, bet ir ugdytojas bei pavyzdys mokiniui. Sėkmingas mokinio ir mokytojo bendravimas gali ne tik padėti vaikui įsisavinti žinias, bet ir pagelbėti vaikui emociškai, ištikus problemoms klasėje, ar namuose.

Pavyzdžiui, galime nuspėti mokinio emocinę būklę iš veido mimikos, kūno kalbos, išvaizdos ir daugybę kitų elementų. Galime sujungti šiuos elementus ir sukurti prasmę, priimti sprendimą ir pakeisti jau suplanuotą veiksmą.

Galime susieti tai su iš praeities turima informacija: kaip mokinys dažniausiai reaguoja į pamokas, kas vyksta jo namuose, ar šiandien mokykloje šalta/drėgna? Taip pat iš patirties atsiradusi intuicija padeda priimti sprendimus. Taigi, socialiniu atžvilgiu, robotas-asistentas niekada nepakeis mokytojo, nes jis nėra empatiškas ir nebūtų orientuotas į emocinę pagalbą vaikui.

Sąvoka „įkvepiantis mokytojas“ susijusi su empatija – kada mokytojas gali įkvėpti mokinius mokytis, kurti ir tobulėti. Ar DI su tobuliausia veido atvaizdavimo technologija turės tą patį poveikį? Įsivaizduokime humanoidinį robotą pedagogą, kuris rečiau padarys mokomo dalyko turinio klaidų, greitai gebės rasti ir apdoroti didelius informacijos kiekius, galbūt, netgi galės perskaityti mokinių veidus ir atitinkamai reaguoti.

Tačiau kaip galime išmokyti DI sistemą intuicijos? Galvos smegenys, kada stebime asmenį/gyvūną atliekantį vienokius ar kitokius veiksmus, aktyvuoja veidrodinius neuronus, kurie atspindi viską kas vyksta aplink. Veidrodiniai neuronai yra aktyvuojami, kai matome, kaip kiti kažką daro, kada patys darome tą patį, kada galvojame apie tai, kad kas nors galėtų tai daryti. Todėl mokytojo aktyvus pavyzdys padeda formuoti mokinio elgesį, moralinius aspektus. Kokį elgesį gali formuoti robotas?

Tačiau ne viskas yra taip negatyvu. DI programos edukologijoje gali padėti išspręsti tokius iššūkius kaip mokinio drovumas, nepasitikėjimas savimi ir nusivylimas, kurie gali kilti ir kartotis dėl mokytojo kaltės. Robotas nepavargs, kad ir kiek klaidų mokinys padarytų.

Taip pat robotai gali stebėti labiau techninius ir varginančius darbus, pavyzdžiui, užduočių rinkimas, tėvų ar globėjų informavimas, greitas testavimo duomenų pateikimas lengvai skaitomais formatais, atskiras darbas su sunkiau besimokančiais mokiniais, kuomet galima lavinti turinį ir lengvai stebėti įgūdžius. Todėl vienas iš DI privalumų švietimo procese yra tai, kad jis gali padėti pritaikyti individualų mokymąsi pagal mokinių mokymosi lygį, stilių ar asmenines savybes, žinoma, su mokytojo pagalba.

Svarbiausia – procesas

Mokytojai yra pagrindiniai asmenys, kurie spręs, kada ir kaip naudoti DI įrankius, todėl pagal pedagogų įžvalgas, DI sistemos bus geriausiai įgalintos tvarkyti esamus duomenis. Tam reikalinga pažinti DI įrankių galimybes, privalumus, trūkumus, etinius ir akademinio sąžiningumo aspektus.

Tokie DI etikos principai kaip atsakingumas, skaidrumas, sąžiningumas yra ypatingai svarbūs renkantis DI įrankius bei kada ir kaip juos naudoti. Labiausiai vystomi bus tokie gebėjimai, kaip kritinis, etiškas ir sisteminis mąstymas, kūrybiškumas, ateities iššūkių sprendimai.

DI naudojimas sumažintų mokytojų rutininį darbą, daugiau laiko liktų kūrybiniams procesams. Mokytojai ruošdami užduotis turėtų labiau stengtis formuluoti jas, kaip autentiškas ir grįstas patirtiniu mokymusi. Užduotyse didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas planavimui, savirefleksijai, mokymuisi bendradarbiaujant, proceso ir progreso vertinimui.

Apibendrinant reiktų paminėti, kad šiame skaitmenizacijos ir DI etape keičiasi žmogaus santykis su aplinka: anksčiau buvo žmogus – žmogus, dabar – žmogus – mašina. Todėl natūralu, kad keičiasi ir mokytojo santykis su mokiniu.

Jei anksčiau mokytojas buvo žinių nešėjas ir perdavėjas, tai dabar daugelį faktų mokiniai gali sužinoti ir/ar patikrinti naudodami, pavyzdžiui, Google paiešką. Todėl dabar mokytojas tampa labiau mentoriumi, fasilitatoriumi, padedančiu mokiniams suvokti savo tikslus ir koordinuoti veiksmus jų pasiekimui.

KTU diplomų įteikimo šventė

Bir 18 2023

INFORMACIJA DĖL BIRŽELIO 23 d. (PENKTADIENĮ) 13:00 VAL.

Kauno „Žalgirio“ arenoje (Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas)

VYKSIANČIOS KTU DIPLOMŲ ĮTEIKIMO ŠVENTĖS

PROGRAMA

13:00 val. Renginio atidarymas

13:10 val. Iškilminga šventinė dalis

14:35 val. Diplomų įteikimo ceremonija

15:50 val. Finalinė dalis

16:00 val. Pabaiga

————————————————–

  • Automobilių stovėjimo aikštelėje vietų kiekis yra ribotas, todėl raginame kooperuotis ir į šventę atvykti keliese vienu automobiliu arba viešuoju transportu. Užsipildžius arenos stovėjimo aikštelei įvažiavimas bus uždarytas. Uždarius arenos įvažiavimą, automobilius statykite PC „Akropolis“ stovėjimo aikštelėje ir miesto stovėjimo zonose.
  • Šventės dalyviai į Kauno „Žalgirio“ areną bus įleidžiami nuo 11.30 val., o į salę nuo 12.30 val. pro pagrindinį įėjimą, esantį pirmajame aukšte.
  • Primename, kad pagal Kauno „Žalgirio“ arenos taisykles, Jūs būsite patikrinti apsaugos darbuotojų ir turimus daiktus turėsite pateikti apžiūrai.
  • KTU alumnams yra rezervuoti 111, 112, 113, 114 sektoriai.
  • Šių metų diplomų įteikimo šventė vyks lietuvių / anglų kalbomis.
  • Diplomų įteikimo šventė bus tiesiogiai transliuojama į http://diplomai.ktu.edu. Bus galimybė pasirinkti norimo fakulteto transliaciją ir stebėti bendrą šventinę programą bei pasirinkto fakulteto diplomų įteikimo ceremoniją.

————————————————–

Kitas žingsnis – mentorystė?

Bir 16 2023

Kauno technologijos universitete vykdoma unikali karjeros mentorystės programa GUIDed. Programa skirta skatinti, patarti, ugdyti ir įkvėpti studentą, jo pasirinktame karjeros kelyje.

Šios programos tikslas – supažindinti studentus su darbo rinka per mentoriaus ekspertinės srities prizmę, nes Jūsų karjeros kelias jam įdomus, o savojo jis dar tik ieško.

Universiteto mentorystės programoje laukiami įvairių sričių specialistai, kurie gali ir nori skirti laiko mūsų studentams.

Karjeros mentorių registracija ateinantiems mokslo metams (rudens semestrui) vyksta iki liepos 23 d. el. paštu agneta.bieliauskiene@ktu.lt.

Daugiau informacijos apie minėtą programą rasite leidinyje KTU Mentorystės programa.

Aktyviausia pavasario semestro studentė apdovanota KTU Alumnų asociacijos stipendija

Bir 06 2023

KTU Alumnų asociacijos 2022/2023 m.m. pavasario semestro stipendija, kuri kasmet skiriama aktyviausiam studentui, šiemet atiteko KTU Informatikos fakultetas studentei Zeynep Eylul Guleryuz.

Zeynep Eylul Guleryuz dalyvavo KTU GIFTed akademijoje, kaip instruktorė GUIDed veikloje, kaip KTU ambasadorė Study@KTU. Dalyvaudama šiose veiklose studentė savo žiniomis ir patirtimi dalinosi su kitais.

Zeynep dalyvavo nevyriausybinėje organizacijoje „Artspace“, kur turėjo galimybę prisidėti prie kūrybinių misijų, skirtų gerinti gyvenimus sudėtingose sąlygose gyvenantiems žmonėms. Dalyvavo Kauno menininkų namų renginiuose, kurie buvo skirti Lietuvos ir užsienio menininkams bei žmonėms besidomintiems menu ir kurie, anot Zeynep, padėjo dar geriau suvokti meno vaidmenį visuomenėje matant meną tarsi tiltą tarp skirtingų kultūrų.

Praėjusį semestrą Zeynep dalyvavo Erasmus+ mainų programoje Vienoje, pavasarį atliko praktiką Danske Bank.

Studentės planuose – dalyvavimas dviejuose ECIU universiteto iššūkiuose ir savanoriavimas 2024 m. Olimpinėse žaidynėse Paryžiuje.

KTU alumno A. Valujavičiaus širdį Atlante stebėjo kolegos iš KTU

Bir 02 2023

Dar balandį krantą Majamyje pasiekęs KTU alumnas A. Valujavičius – trečiasis pasaulyje žmogus perplaukęs Atlantą maršrutu nuo Gibraltaro. Gegužės 31 d. KTU alumnų organizuotame renginyje „Atlantas širdyje ir širdis Atlante“ Aurimas pasidalijo ne tik kelionės akimirkomis: „didžiausia motyvacija judėti tolyn – alkis iššūkiams ir savęs pažinimui.“

Tai jau 10-toji Aurimo kelionė, kurios idėja gimė dar 2020 metų vasarą, kai KTU alumnas irklavo Dunojumi. „Praeitų metų liepą paskelbiau apie Atlanto kelionę, tada buvo dar daug klaustukų galvoje, reikėjo išsiaiškinti, kaip plaukti per Atlantą, su kuo plaukti, ir koks apskritai yra planas“, – teigia KTU Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros programos absolventas A. Valujavičius.

Ruošiantis kelionei Aurimui gimė ir idėja – savo kelione paminėti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 90-ąsias metines. Todėl laivui buvo duotas vardas – „Lituanica“. Beje, laivui „Lituanica“, tai antroji kelionė per Atlantą, mat prieš Aurimą vandenyną perplaukė buvusi laivo savininkė britė Jasmine Harrison.

Motyvacija priklausė nuo vėjo

Pasak A. Valujavičiaus, dažnas paklausia: „iš kur tiek motyvacijos kiekvieną rytą keltis Atlante ir irkluoti?“, keliautojo teigimu į priekį vedė ne tikslo siekimas: „Aš negalvojau apie tikslą, o mėgavausi procesu“.

„Pagrindinis dalykas buvo alkis, visada buvau alkanas iššūkių ir savęs pažinimo“, – pasakoja A. Valujavičius.

Kalbėdamas apie motyvaciją Aurimas užsimena, jog dar prieš kelionę gavo patarimą iš kolegos: „Neliūdėk, kai nebus vėjo ir mėgaukis, kai vėjas bus“.

Unikalus_tyrimas

„Mano motyvacija labai priklausė nuo oro sąlygų. Kai nebuvo vėjo motyvacija krito, nes tada nenuplauki užsibrėžtų jūrmylių, neefektyvi diena, belieka tik sėdėti ir laukti, kada tas vėjas atsiras. O kai atsiranda vėjas, ateina ir ūpas, didesnė ir motyvacija“, – teigia keliautojas.

Pasakodamas apie iššūkius, Aurimas prisimena save prieš Atlantą: „Galvoje buvo sumaištis, buvo daug neatsakytų klausimų: logistikos, pergyvenau ir dėl jūrligės.“

Bet atsidūręs Atlante, Aurimas suprato, jog visa tai tik smulkmenos: „Supranti kiek perėjai, supranti, kad tos detalės, smulkmenos nėra reikšmingos gyvenime. Įrangos paruošimai, logistiniai sprendimai, rutina ir disciplina privedė prie rezultato.“

Paklaustas apie rekordo siekimą, Aurimas nedaugžodžiavo: „Aš sakiau sau, kad rekordas bus vyšnia ant torto, gavosi tik tortas, kas yra irgi neblogai“.

Kelionės metu KTU mokslininkai stebėjo Aurimo širdį

Kelionės metu ne vienas keliautojo sekėjas pastebėjo, jog ant Aurimo krūtinės buvo priklijuoti davikliai. KTU Biomedicininės inžinerijos instituto tyrėjas Andrius Rapalis pasakoja, jog šis mažas prietaisas – tai ambulatorinis elektrokardiogramos stebėjimo prietaisas.

„Iš viso A. Valujavičius turėjo 3 identiškus prietaisus ir kas 4–7 dienas juos keisdavo, įkraudavo ir perkeldavo duomenis į kompiuterį. Prietaisas registruoja vienos derivacijos elektrokardiogramos signalą, t.y. širdies elektrinį aktyvumą“, – teigia A. Rapalis.

jis juokaudamas pabrėžia, jog Aurimo kelionei pasibaigus, jo kelionė tik prasideda – bus analizuojami po kelionės gauti duomenys.

Aurimui išvykus į kelionę su 3 prietaisais, tikslą pasiekė tik vienas. „Vienas jau Atlanto dugne, o kitas sugedo“, – prisipažįsta A. Valujavičius.

Andrius Rapalis
Andrius Rapalis

Juokaudamas jam antrina ir A. Rapalis: „Prieš išvažiuojant sakiau, jog būtų gerai, kad nors vienas parvažiuotų – taip ir nutiko.“

„Atlantas širdyje, o širdis Atlante“ renginio metu buvo pristatyti patys pirmieji Aurimo duomenys, kurių jis pats dar buvo nematęs. Pasak tyrėjo A. Rapalio, duomenys buvo idealūs, lyg iš vadovėlio.

Tyrėjo teigimu, toliau bus tiriama Aurimo širdies veikla, ar širdis pavargo ar kaip tik sustiprėjo, kokie buvo atsistatymo laikai, ar jis buvo toks pat pirmą dieną sportiškas kaip ir pirmą dieną, ar sportinė kondicija kaip tik gerėjo ar blogėjo. Tik rezultatų šiek tiek dar teks palaukti, pasak tyrėjo, duomenys bus įtraukti ir į filmą.

KTU alumno iniciatyva – aukščiausia pasaulyje medinė statula, pagerinusi Gineso rekordą

Bir 01 2023

Neseniai Anykščių regioninio parko lankytojus pradžiugino naujas objektas, papildęs gamtos kraštovaizdį – medinė skulptūra. Visai šalia Puntuko akmens atsiradęs meno kūrinys vaizduoja žaltį, apsivijusį medinį stulpą. Nedaugelis žino, jog lietuvių liaudies pasaką atkartojanti skulptūra – KTU alumno ir bendraminčių sumanymas, pagerinęs Gineso rekordą.

Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas Deividas Tarulis negali nustygti vietoje. Profesionalaus dziudo kovotojo karjerą palikęs užnugary ir bakalauro laipsnį įgijęs biomechanikos inžinerijos srityje, jis jau spėjo pabuvoti ir superherojaus žmogaus-voro, ir ugniagesio kailyje. Paskutinioji jo iniciatyva – aukščiausios pasaulyje medinės statulos statybos, pagerinusios Gineso rekordą.

Deividas Tarulis
Medinė statula

„Jau beveik dešimt metų dirbu komandoje, su kuria kuriame medines lauko skulptūras – menininko Valerij Kunigel rankomis gimsta skulptūros, o mes padedame skleisti žinią apie jo darbus bei kartu tobulėti. Bėgant laikui, menininkas tobulino savo įgūdžius kurdamas skulptūras, o mes spartinome ir didinome projektus: dalyvavome tarptautinėse grandininio pjūklo drožėjų varžybose, sukūrėme medinių skulptūrų parką „Praeities takas“, – pasakoja D. Tarulis.

Anykščiuose, šalia Puntuko akmens įsikūręs skulptūrų parkas talpina daugiau nei 20 menininko sukurtų skulptūrų, tarp kurių – 4 metrų mamuto skulptūra, lankytojus žavinčios filmo veikėjo Grūto (angl. Groot) supynės, o dabar – ir aukščiausia medinė skulptūra pasaulyje.

Rekordo nustatymui – taisyklių gausa

Projektų valdymu bei idėjų generavimu užsiimantis Deividas sako, jog naujosios skulptūros idėja kilo mąstant, kaip parko lankytojams pasiūlyti kažką dar nematyto.

„Nuo pat vaikystės mėgau konkuruoti, būti greitesniu, stipresniu ir išradingesniu nei kiti. Todėl galvodamas, kaip nustebinti parko lankytojus būsimo sezono metu, nusprendžiau padaryti kažką, ko dar nesame darę, kitaip tariant – mesti sau dar sudėtingesnį iššūkį, nes tik tai leidžia tobulėti. Tokių minčių vedamas pradėjau domėtis, kokia yra sukurta aukščiausia pasaulyje medinė skulptūra“, – teigia KTU alumnas.

Medinė statula
Medinė statula

Iki šiol, Gineso rekordų knygoje aukščiausia medine skulptūra pasaulyje buvo laikoma 22,92 metrų autochtoniška skulptūra, kurią 2008 m. rugpjūčio 19 d. sukūrė Michelis Schmidas. Anot D. Tarulio, tai neatrodė kaip neaplenkiamas aukštis.

Pasak idėjos autoriaus, Anykščių regioninis parkas – ideali vieta kurti naujas istorijas, apie kurias galės kalbėti ateities kartos. Todėl meno kūrinio tematika taip pat pasirinkta neatsitiktinai.

„Teko pasukti galvą, ką atvaizduoti tokioje aukštoje skulptūroje, nes ji turi būti ne tik graži, bet ir techniškai išpildoma. Taip pat labai norėjosi pasaulio mastu išgarsinti lietuvišką motyvą, todėl pasirinkau lietuvių liaudies pasaką „Eglė žalčių karalienė“, – teigia KTU alumnas.

Tiesa, siekiant pagerinti Gineso rekordo rezultatą, neužtenka vien pastatyti aukštą skulptūrą – kiekvieno rekordo įregistravimas vyksta atsižvelgiant į griežtas taisykles.

„Kilus šiai idėjai, neturėjau jokių žinių ir patirties su Gineso rekordais, tad viskas prasidėjo nuo bendravimo su Gineso rekordų knygos komanda. Intensyvios diskusijos ir taisyklių aiškinimasis truko ilgiau nei mėnesį. Išsiaiškinus visus nežinomuosius ir oficialiai pateikus prašymą, gavome specialias, būtent šiam rekordui taikomas taisykles ir gaires, kaip turi vykti rekordu pretenduojančios tapti skulptūros gamybos, statybos ir matavimo procesas“, – sako D. Tarulis.

Pagerintas Gineso rekordas

Sertifikatas
Sertifikatas

Viena pagrindinių šio rekordo sąlygų – visa skulptūra turi būti pagaminta iš medžio, todėl jos gamyboje negali būti naudojamos metalinės ar kitokios medžiagos meno kūrinį sutvirtinančios konstrukcijos. Sujungiant skirtingas skulptūros dalis taip pat buvo svarbu naudoti tik tuos klijus ar impregnantus, kurie atitiko nurodytus standartus.

„Tam, kad galėtume įrodyti, kaip sujungtos atskiros skulptūros dalys, visą procesą turėjome filmuoti, fotografuoti ir kitaip dokumentuoti, todėl statybos proceso metu turėjome filmavimo komandą, kuri įamžino kiekvieną mūsų žingsnį. Be to, procesą privalėjo stebėti mažiausiai du nepriklausomi liudytojai, kurie savo ruožtu pildė ataskaitą ir patvirtino, kad mes laikėmės visų taisyklių“, – teigia D. Tarulis.

Pirmieji žingsniai rekordo link buvo nueiti dar praėjusių metų birželį. Deividas pasakoja, jog menininko V. Kunigel ir už techninius sprendimus atsakingo Virginijaus Tarulio darbas kuriant skulptūrą buvo tiek pat svarbus ir sunkus, kiek ir reikalingų įrodymų fiksavimas bei dokumentacijos rinkimas viso proceso metu.

Galiausiai, nustatant medinės skulptūros aukštį, projekto kūrėjai galėjo pasirinkti: kviesti oficialius Gineso rekordo teisėjus arba samdyti profesionalų atestuotą matininką, kuris atliktų matavimą profesionalia įranga.

„Laikytis visų šių taisyklių buvo įdomi patirtis, nes jos ne tik suteikė projektui didesnę vertę, bet ir suteikė mums naujos patirties bei žinių. Na, o po visų metų darbo tikslo link, 2023 m. gegužės 18 d. oficialiai įregistravome 25,11 metrų aukščio skulptūrą. Tai reiškia, jog daugiau nei dviem metrais pagerinome buvusį rekordą“, – džiaugiasi D. Tarulis.

Oficialus skulptūros pristatymas lankytojams planuojamas birželio 2 d., 11 val. Anykščiuose esančiame medinių skulptūrų parke „Praeities takas“.

Save atranda įvairiose veiklose

Avantiūros ir prasmingos iniciatyvos Deividui – ne naujiena. Baigęs biomechanikos inžinerijos studijas vaikinas vėliau dirbo ugniagesiu, užsiiminėjo įvairia papildoma veikla. Daugeliui vaikų jis yra žinomas kaip žmogus-voras – apsivilkęs superherojaus kostiumą, KTU alumnas veda įvairias šventes.

„Kažkada esu girdėjęs pasakymą, kad nuo 20 iki 30 metų reikia eksperimentuoti ir išbandyti kuo daugiau veiklų, o nuo 30 iki 40 metų rasti veiklą, kurioje esi geriausias ir koncentruotis į ją. Galbūt nesąmoningai tą ir darau – eksperimentuoju, nes man viskas įdomu. Aš nežinau, kuo norėčiau būti ateityje, bet tikrai žinau, kad nenoriu užsiimti tik viena veikla“, – teigia D. Tarulis.

Anot profesionalaus dziudo kovotojo, jo siekiui išbandyti save didelę įtaką padarė sportas – treneriai Eduardas Vedlūga, Linas Obcarskas ir Petras Vinciūnas, o taip pat ir akademinė aplinka, prisidėjusi prie asmeninio tobulėjimo ir akiračio plėtimo.

„Esu dėkingas universitetui ir, ypatingai, Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) dekanui Andriui Vilkauskui, kuris visuomet palaikė ir skatino ne tik siekti žinių, bet ir sportuoti.

Pamenu, dar 2017 metais pavyko išvežti KTU vėliavą į pasaulio universitetų žaidynes Taipėjuje, o 2019 m. – Neapolyje. Tai – nuostabios patirtys ir prisiminimai, kurių neturėčiau be KTU atviro požiūrio ir palaikymo“, – teigia D. Tarulis.

Tačiau Deivido visuomeniškumas prasidėjo anksčiau, dar vaikystėje – tėvai visada skatino užsiimti mėgstama veikla ir palaikė visus jo pasirinkimus. Gineso rekordo siekis jam taip pat turi ir asmeninę reikšmę – jį įgyvendino kartu su tėčiu, V. Taruliu.

„Tai buvo smagi kelionė su daug iššūkių ir smagiausia, kad tą kelionę galėjau įveikti su tėčiu. Turėsiu ką pasakoti savo anūkams. Tikiuosi, kad Gineso rekordo iniciatyva paskatins aplinkinius drąsiau svajoti ir nebijoti imtis net beprotiškiausių idėjų. Manau, kad tai taps dar vienu pasiekimu, kuriuo Lietuva galės didžiuotis“, – džiaugiasi KTU alumnas.

Surenkamą lagaminą sukūrusiai autorei – KTU alumnų stipendija

Geg 30 2023

Daugiau nei 20 metų vykstanti inovacijų paroda – konkursas „TECHNORAMA‘23“, organizuojama Kauno technologijos universiteto sukvietė ne tik gausią inovatorių auditoriją (net 43 inovacijas pristatantys stendai), bet ir daug kitų motyvuotų dalyvių, tarp kurių studentai, moksleiviai, mokslininkai, o ir didelis skaičius KTU alumnų.

KTU Alumnų asociacija šiemet 500 eurų prizu apdovanojo inovaciją „Meeting world“ – surenkamą lagaminą. Šis gaminys ne tik lengvas, bet ir sukurtas iš perdirbamo plastiko, lengvai savarankiškai surenkamas, paprastai eksploatuojamas.

Inovacijos „Meeting world“ autorė – KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto studentė Vaiva Balvočiūtė. Vaiva be 5 minučių KTU alumnė. Linkime jai sėkmės egzaminuose bei šaunaus bakalaurinio darbo gynime. Mes ją palaikome!

Daugiau apie šią inovaciją galite paskaityti čia: https://plus.lrytas.lt/technorama-2023/dalyvis/16

Lietuvos universiteto alumnų gegužinė subūrė trijų universitetų alumnus

Geg 29 2023

Lietuvos universiteto alumnų gegužinė subūrusi KTU, VDU, LSMU absolventus su šeimomis ir draugais praūžė su geromis emocijomis, buvo kupina sentimentų, prisiminimų, grupiokų, kursiokų, o ir kaimynų susitikimų, naujų pažinčių. Renginio klegesyje skambėjo muzika, programoje netrūko edukacijų, žaidimų, pramogų, kuriomis mėgavosi nuo mažiausio iki vyriausio dalyvio.

Alumnų asociacijų prezidentai demonstravo kulinarinius sugebėjimus ir vaišino susirinkusiuosius.

Visi kartu įprasminome pirmąją bendrą Lietuvos universiteto alumnų gegužinę pasodindami magnoliją Botanikos sodo magnolijų sodelyje, kuri skleisdama žiedus primins gerą laiką kartu bei kvies kitą pavasarį vėl sugrįžti bendram susitikimui.

Dėkojame už nuostabius garsus ir pakilios nuotaikos atmosferą KTU The Brass Bees kolektyvui, Jazz grupei ir Vakarei Urbaitei.

Ypatingas ačiū VDU Botanikos sodo direktoriui Nerijui už šaunų ir jaukų priėmimą bei įsimintiną ekskursiją, Jolantai už edukaciją vaikams, KTU IF alumnų ambasadoriui Romui Šleževičiui už iniciatyvas ir žaidimų pramogas dalyviams.

Naujienlaiškis / Newsletter

Nario mokestis

Nario mokestis – puiki galimybė prisidėti prie KTU Alumnų asociacijos veiklų vystymo. Surinkti narystės mokesčiai naudojami alumnų susitikimų organizavimui, jaunųjų Universiteto talentų rėmimui ir aktyviausiųjų studentų stipendijoms.

KTU Alumnų asociacijos susirinkimo metu nustatytas tikrojo nario mokestis – 50 Eur. Nario mokestis mokamas iki kalendorinių metų vasario 1 d. už einamuosius metus. Plačiau skaityti čia. Dėkojame.

Membership fee

The membership fee is a great opportunity to contribute to the development of the activities of the KTU Alumni Association. The collected membership fees are used to organise Alumni meetings, support young talents of the University and to establish scholarships for the most active students.

The fee for a full member is  50 EUR and it was set at during the meeting of all members of KTU Alumni Association. The membership fee is payable by February 1st for the current year. Read more here. Thank you.

Nario registracija / Member registration

Bendra informacija / General info

Žingsnis / Step

1/3

Pildymo progresas / Progress

0%

Prisijungimas


Arba prisijunkite per

Neturi paskyros? Sukurk ją čia