KTU alumnės Agnės Trubilės istorija – tai pasakojimas apie drąsą keisti kryptį, derinti kelias veiklas ir nebijoti rizikuoti. Baigusi vadybos magistrantūros studijas KTU Panevėžyje, ji sėkmingai įsitvirtino verslo srityje, o kartu atrado ir šokių pasaulį, kuris iš hobio virto papildoma veikla.

Šiandien Agnė yra „ED Baldai“ pardavimų vadovė, atsakinga už Lietuvos ir užsienio rinkas, bei bachatos šokių mokytoja. Ji spėja derinti intensyvų darbą, kūrybingą pomėgį, šeimą ir aktyvų laisvalaikį, įrodydama, kad tikslingas planavimas ir pozityvus požiūris padeda pasiekti tiek profesinę, tiek asmeninę sėkmę. Plačiau apie savo gyvenimo kelią pasakoja pati KTU alumnė.

– Kodėl pasirinkote studijuoti vadybą KTU ir kuo ši studijų programa jus labiausiai sudomino?

Kai rinkausi magistrantūros studijas, dirbau anglų kalbos mokytoja. Nors pedagoginis darbas man suteikė daug vertingos patirties ir buvo įdomus, supratau, kad visą gyvenimą nenorėčiau būti tik mokytoja. Norėjau išbandyti save verslo srityje, todėl pradėjau domėtis vadybos studijomis. Labai nustebau ir nudžiugau sužinojusi, kad KTU tokią programą siūlo Panevėžyje – savo mieste. Tai man buvo didelis privalumas, nes galėjau įgyti reikalingų žinių ir kartu likti artimoje aplinkoje.

– Ką labiausiai prisimenate iš studijų metų KTU?

Pats geriausias prisiminimas ir neįkainojama patirtis man buvo kalėdinio renginio „KTU Kalėdų senelio kiemelis“ organizavimas ir įgyvendinimas. Tai buvo ne tik smagus užsiėmimas, bet ir vertinga patirtis, nes pavyko įtikinti dekanę šio renginio idėjos nauda miestui ir jo gyventojams, suburti šeimą, draugus, menininkus ir edukatorius, o galiausiai dar kartą renginį pakartoti ir kitais metais. Ši patirtis man labai patiko, tad net buvau pagalvojusi apie renginių organizatorės kelią.

– Kaip susiklostė jūsų profesinis kelias po studijų baigimo?

Dar studijų metais susilaukiau dukrytės ir pradėjau dirbti administratore sporto klube. Baigusi magistro studijas planavau vasarą skirti poilsiui po intensyvių metų, kai reikėjo derinti mokslus, darbą, šeimą, namų įsirengimą ir fotografijos veiklą. Bet netrukus sulaukiau pasiūlymo dirbti administratore didelėje statybos įmonėje Panevėžyje.

Po pusmečio vadovai ir kolegos įvertino mano komunikacijos gebėjimus, vadybines kompetencijas, išsilavinimą bei kelių užsienio kalbų mokėjimą, todėl pasiūlė pereiti į projektų vadovės pareigas medinių namų gamybos padalinyje. Ten dirbau su eksporto projektais ir buvau labai patenkinta šiuo darbu.

– Kaip susiklostė, kad šiuo metu dirbate „ED Baldai“ įmonėje ir kokios jūsų pagrindinės atsakomybės šiuo metu?

Keisdama darbą pagalvojau: „Agne, susikurk pati tokią darbo vietą, kokios nori.“ Tuo metu buvau girdėjusi apie naują „ED Baldai“ veiklos kryptį – minkštų lovų „Nolla“ gamybą. Kadangi man netrūksta drąsos, nusprendžiau pati imtis iniciatyvos ir paskambinau įmonės vadovams bei pasiūliau padėti jų produktą pristatyti užsienio rinkoms. Taip tapau „ED Baldai“ pardavimų vadove, atsakinga už lovų pardavimus Lietuvoje ir užsienyje, ryšių su partneriais kūrimą bei plėtrą naujose rinkose.

– Kokių žinių ar įgūdžių, įgytų KTU, jums labiausiai prireikė realiame darbe su klientais ir pardavimais?

Iš KTU studijų man praverčia žinių visuma, ypač marketingo, strateginio ir verslo valdymo srityse. Nereikia prisiminti visko iki smulkmenų, bet studijų metu įgytos žinios suteikia tvirtą pagrindą dirbant pardavimų ar projektų vadovo darbą. Labiausiai vertinu tai, kad galėjau mokytis iš kompetentingų dėstytojų, kurie man buvo tikri autoritetai, o kai kurios dėstytojos tapo net artimomis draugėmis, kurios padrąsina ir įkvepia.

– Kas jums labiausiai patinka darbe su žmonėmis pardavimų srityje?

Labiausiai man patinka bendravimas su žmonėmis ir galimybė suprasti jų poreikius, psichologiją ir lydėti juos link gerą patirtį užtikrinančio sprendimo. Bet labiausiai turbūt motyvuoja pasiektas rezultatas, kuomet kiekvienas sėkmingas pardavimas ir nuoširdus kliento atsiliepimas man yra didelis įvertinimas.

– Kaip jūsų gyvenime atsirado šokiai? Ar tai buvo hobis dar studijų laikais?

Šokiai mane lydėjo nuo mokyklos laikų, kur pradėjau nuo šiuolaikinių, o vėliau šokau tautinius šokius. Bachata atradau jau po trisdešimties. Jau pirmoje pamokoje pajutau, kad tai būtent tas šokis, kurio man visada reikėjo. Atrodo, tarsi būčiau turėjusi gimti Lotynų Amerikoje, nes šie ritmai mane veikia magiškai – vos pasigirsta muzika, kūnas pats pradeda judėti. Nepraleisdavau nė vienos pamokos, o vėliau su šokių bičiuliais pradėjome važinėti į užsiėmimus bei socialinius vakarėlius Vilniuje, Kaune.

– Kaip iš hobio šokiai virto papildoma veikla – tapote bachatos šokių vadove?

Kažkuriuo metu pajutau norą šokio aistra pasidalinti ir su kitais, nes manyje tarsi atgimė kažkada užgesusi pedagogikos kibirkštis. Dažnai girdėdavau komplimentų, kad gražiai šoku, padrąsinimų, jog galėčiau ir pati mokyti. Tad po penkerių metų mokymosi bičiuliai pakvietė kooperuotis ir taip pradėjau vesti bachatos užsiėmimus poroms bei moterims.

– Ar sunku derinti darbą įmonėje su šokių mokymais? Kaip organizuojate savo laiką?

Darbe būnu nuo 8 iki 17 val., o bent du vakarus per savaitę skiriu bachatos užsiėmimams studijoje. Likusį laiką dalinu tarp dviejų paauglių vaikų, namų, draugų, sporto klubo, dviračio, knygų ir italų kalbos pamokų. Kai manęs kas nors paklausia, kaip viską spėju, atsakau – tiesiog labai tiksliai ir atsakingai planuoju savo laiką. Ir man jo dar lieka.

– Ką jums reiškia šokiai – ar tai tiesiog pomėgis, ar ir savotiška gyvenimo filosofija?

Šokiai man yra daugiau nei pomėgis – tai moteriškumo, saviraiškos ir energijos šaltinis. Esu tikra, kad visi šokantys pritars, jog šokantis žmogus nejaučia depresijos. Šokiai suteikia džiaugsmo, išlaisvina nuo kasdienių rūpesčių, o po repeticijų namo grįžti su šypsena.

– Kaip šokiai padeda profesinėje srityje – galbūt jie ugdo pasitikėjimą savimi, komunikaciją?

Šokiai tikrai priduoda pasitikėjimo savimi. Pasikrovusi energijos ir geros nuotaikos šokių salėje kitą dieną į darbą einu pakylėta ir turiu ką pasiūlyti klientui, o visa tai atsispindi ir pardavimų statistikoje.

– Su kokiais iššūkiais susiduriate tiek dirbdama vadybininke, tiek būdama šokių mokytoja?

Darbo srityje vienas didžiausių iššūkių – suderinti pardavimų augimą su gamybos galimybėmis, ypač dirbant su reikliais klientais. Šokiuose sudėtingiausia surinkti pilnas grupes ir išlaikyti jų motyvaciją visą sezoną – reikia skatinti nuolat lankyti pamokas, ruoštis pasirodymams ir drąsiai lipti ant scenos. Tokie darbiniai bei šokių iššūkiai skatina mane tobulėti, ieškoti sprendimų ir augti profesinėse srityse.

– Ar planuojate toliau plėsti veiklą šokių srityje – galbūt turėti savo studiją ar organizuoti renginius?

Jei imuosi veiklos, visada atiduodu save šimtu procentų. Jei pajusiu, kad atėjo laikas augti, plėsti ribas ir veiklas, galiu ryžtis ir savo studijai, ir renginių organizavimui.

– Ką patartumėte jauniems žmonėms, kurie bijo derinti dvi skirtingas veiklas ar pradėti kažką naujo?

Pirmiausia reikėtų savęs paklausti – kuo rizikuoju? Ir tuomet pasverti pliusus ir minusus. Mano atveju didžiausia rizika ta, kad vaikams neskirsiu pakankamai savo laiko. Bet yra ir pliusų – kai esu su jais, tas laikas būna kokybiškas: kelionės, edukacijos, žaidimai, stovyklos, kartu praleidžiamos varžybos ar konkursai. Jie auga savarankiški ir pasitikintys savimi. Esu įsitikinusi, kad geriau kartais suklysti pabandžius, negu visą gyvenimą gailėtis net neišdrįsus.

– Kaip jūs pati suprantate sėkmę ir ar jaučiatės ją pasiekusi?

Sėkmė neateina savaime, ją reikia užsitarnauti arba pritraukti savo pastangomis bei požiūriu. Dabartiniame darbe jaučiuosi įvertinta ir realizuojanti save, o šokiuose džiaugiuosi galėdama suburti moterų grupes, vesti pamokas, būti kviečiama į renginius ar net šokti kartu su pasaulyje žinomais instruktoriais. Neseniai man teko garbė kelis kartus Vilniuje vesti šokių pamokas kartu su žinomu instruktoriumi iš Kubos. Tikiu, kad teigiama energija pritraukia tinkamus žmones, todėl galiu sakyti, jog mane lydi sėkmė.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Marketingo valdymo programos magistrantai 2026 m. sausio 5–22 d. dalyvaus praktiniame modulyje „Marketingo strategijos projektas“. Jo metu studentų grupės, pasitelkdamos įvairius marketingo tyrimo metodus (antrinių duomenų analizę, fokusuotas grupes, apklausas ir kt.), atliks tyrimus Lietuvoje pagal realias įmonių marketingo problemas ar plėtros galimybes.

Kiekviena studentų grupė parinks vieną labiausiai jūsų situacijai tinkantį metodą. Sausio 22 d. jau turėsite tyrimų rezultatus – vartotojų nuomonių, požiūrių, lūkesčių ar ketinimų analizę, kurią galėsite panaudoti savo įmonės marketingo veikloje. Jums tereikia užpildyti trumpą aprašą (prisegtas dokumentas), nurodant, kokio tyrimo rezultatai jums būtų aktualiausi.

Svarbūs susitikimai:

• 2026 sausio 5 d. 19:15 – pirmasis nuotolinis susitikimas su studentų grupėmis. Jo metu trumpai pristatysite savo įmonę, aptarsime tyrimo kryptį, esamą informaciją ir tikslinę grupę.
• 2026 sausio 22 d. 17:30 – studentų atliktų tyrimų rezultatų pristatymai (nuotoliu). Jūsų vertinimas sudarys pusę galutinio studentų balo.

Galimi tyrimų klausimai, kurie jums gali būti naudingi:

• Kokie vartotojų prioritetai ir pirkimo ketinimai naujo produkto atžvilgiu?
• Koks tinkamiausias produkto pavadinimas, pakuotės dizainas, spalvos ar šūkis?
• Kokia jūsų prekių ženklo vertė, lojalumas, pasitenkinimas, įvaizdis?
• Koks yra reklamos kampanijos efektyvumas?
• Ar jūsų prekės ženklas dera su pasirinkta įžymybe ar nuomonės formuotoju?
• Kokių marketingo sprendimų (produktas, kaina, paskirstymas, komunikacija) reikėtų naujam produktui?
• Ar esami marketingo sprendimai yra tinkami jūsų vartotojui?
• Kokias komunikacijos priemones naudoti siekiant pasiekti tikslinę rinką?
• Kaip vartotojai vertina jūsų platformos (pvz., e. parduotuvės, aplikacijos) efektyvumą ir naudojimo patogumą?
• Kaip atrodo jūsų vartotojo kelionė – kuriose vietose ji stipriausia, o kuriose galimi praradimai?
• Arba kitas jums aktualus klausimas, kuriam jums trūksta informacijos iš vartotojų?

Labai tikimės bendradarbiavimo – būtų puiku, jei galėtumėte suteikti prieigą prie savo vartotojų, pasidalinti anketa ar informacija įmonės socialiniuose tinkluose, paskatinant dalyvauti tyrime. Taip kartu pasieksime dar vertingesnių rezultatų. Jei jungiatės, prašome užpildytą aprašą atsiųsti iki spalio 20 d.

Tradiciškai paskutinį mėnesio trečiadienį vykęs KTU alumnų susitikimas šįkart subūrė gausų bendruomenės būrį. Alumnai susitiko Krepšinio namuose – vietoje, kur kiekvienas daiktas ir kiekvienas kampelis alsuoja krepšiniu. Čia jie turėjo progą ne tik susitikti bendraminčius, bet ir sužinoti įdomių faktų bei negirdėtų istorijų apie krepšinį, o taip pat pasižiūrėti filmą, atskleidžiantį lietuviško krepšinio esmę. Alumnai taip pat turėjo galimybę išvysti didžiausius Lietuvos krepšininkų iškovotus trofėjus, su krepšiniu susijusią atributiką bei gausybę istorinių nuotraukų ir eksponatų.

• Jamesas Naismithas 1891 m. JAV išrado krepšinį, ieškodamas žiemos salėje saugaus ir komandą vienijančio žaidimo. Jam Kaune, prie Krepšinio namų, pastatyta Luko Šiupšinsko skulptūra – pirmoji Europoje jam skirta statula. Tokia pati stovi prie FIBA būstinės Ženevoje.
• Moterų krepšinį 1892 m. išrado Senda Berenson, lietuvių kilmės amerikiečių kūno kultūros mokytoja, pakeisdama taisykles, kad žaidimas būtų saugesnis ir labiau tinkamas merginoms.
• Krepšinį Lietuvoje ypač išpopuliarino Steponas Darius ir kiti grįžę iš JAV sporto entuziastai, kurie skatino jaunimą žaisti ir propaguodavo amerikietiškas sporto šakas. Vėliau prie profesionalaus krepšinio plėtros prisidėjo Pranas Lubinas, treniravęs vyrų rinktinę ir perdavęs modernias žaidimo schemas bei taktiką.
• Pirmasis didelis triumfas – 1937 m. Europos čempionatas Rygoje, kai Lietuvos vyrų rinktinė tapo Europos čempione.
• Lietuvos krepšinio teisėjo vardą išgarsino Romualdas Brazauskas, kuris už savo ilgametį indėlį ir profesionalumą buvo apdovanotas auksiniu švilpuku, aukščiausiu apdovanojimu teisėjams.

Dėkojame Krepšinio namų vadovei, KTU alumnei Gitanai Kazakevičienei, už šiltą priėmimą ir įdomų pasakojimą apie krepšinį.

Šis susitikimas dar kartą priminė, kad krepšinis – ne tik sportas, bet ir svarbi Lietuvos kultūros bei tapatybės dalis.

Universitetinė aplinka tampa vis atviresnė bendradarbiavimui su verslu, o praktinės veiklos, inovatyvūs projektai ir ryšiai su įmonėmis tapo neatsiejama šiuolaikinių studijų dalis. Toks bendradarbiavimas ne tik stiprina studentų pasirengimą darbo rinkai, bet ir kuria grįžtamąjį ryšį su buvusiais absolventais. Vienas jų – Kauno technologijos universiteto alumnas Algirdas Noreika, IT ir skaitmeninių technologijų įmonės „Indeform“ vadovas, kuris dalijasi savo patirtimi, remia studentų iniciatyvas ir aktyviai prisideda prie universiteto gyvenimo.

Plačiau apie tai, kaip svarbu kurti ryšį tarp studijų ir realios praktikos, kodėl verta įsitraukti į universiteto veiklas ir kaip gimsta tiek mokymui, tiek verslui pritaikomos idėjos pasakoja pats A. Noreika. Jo patirtis rodo, kad tikrasis augimas vyksta ten, kur susitinka žinios, iniciatyva ir noras dalintis.

– Kas paskatino sugrįžti į Universiteto bendruomenę ir aktyviai prisidėti prie fakulteto veiklos?

Nuo Universiteto bendruomenės niekada nebuvau visiškai nutolęs – visuomet išliko glaudus ryšys su studentais, kolegomis ir akademine aplinka. Studijų metais įgijau daug vertingų žinių ir patirties, kurios tapo tvirtu pagrindu vystant verslą. Būtent tai paskatino sugrįžti – jaučiu vidinį poreikį dalintis sukauptomis žiniomis bei praktine patirtimi, taip prisidedant prie naujos kartos ugdymo ir fakulteto augimo.

– Kaip studijos Elektros ir elektronikos bei Informatikos fakultetuose prisidėjo formuojant Jūsų požiūrį į lyderystę ir inovacijas?

Universitetas man visuomet buvo ta aplinka, kur galima rasti laiko pamąstymams, kūrybai ir inovacijoms. Čia galima sutikti daug drąsių, smalsių ir naujovėms atvirų žmonių – tiek studentų, tiek kolegų. Tokia aplinka natūraliai stiprino mano inovatyvų ir kūrybišką požiūrį, o kalbant apie lyderystę, didelę įtaką turėjo Multimedijų inžinerijos katedros vadovas Dalius Rubliauskas, kuris visuomet pagarbiai ir draugiškai bendravo su savo studentais. Šių išmoktų principų laikausi ir savo įmonėje.

– Kokias Universitete įgytas vertybes bei žinias pritaikėte kurdamas ir vadovaudamas IT, vizualinių technologijų ir skaitmeninės grafikos kūrimo įmonei „Indeform“?

Svarbiausia vertybė, kurią išsinešiau iš universiteto – tai darbas su žmonėmis ir komanda. Šios vertybės versle yra ypatingos svarbos. Kadangi universitete nemažai dėsčiau, įgijau viešojo kalbėjimo ir bendravimo įgūdžių – tai padėjo įgyti pasitikėjimo savimi ir geriau bendrauti tiek su kolegomis, tiek su klientais. Be to, mokslinė veikla universitete išugdė analitinį mąstymą ir sisteminį požiūrį, kuris ypač svarbus mūsų srityje – kuriant sudėtingus IT sprendimus, susijusius su medicina, energetika ar logistika, kur būtina užtikrinti kokybę, patikimumą ir procesų automatizavimą.

– Kokių idėjų pasisemiate ar prie kokių išvadų prieinate aktyviai dalyvaudamas studijų programų komitetuose ir baigiamųjų darbų gynimo komisijose?

Dalyvavimas studijų programų komitetuose suteikia galimybę dalintis praktinėmis įžvalgomis ir padėti formuoti studijų turinį taip, kad jis atitiktų šiandienos rinkos poreikius. Tai ne tik prisideda prie kokybiško studentų paruošimo, bet ir tampa ilgalaike investicija – juk nemaža dalis absolventų vėliau įsidarbina mūsų įmonėje. Dalyvaujant baigiamųjų darbų gynimuose ypač smagu matyti, kad anksčiau siūlyti pokyčiai atsispindi ir studentų baigiamuosiuose darbuose. Be to, tai puiki proga pasisemti naujų idėjų ir įsitikinti, kad bendras darbas su universitetu duoda apčiuopiamų rezultatų.

– Kaip, jūsų nuomone, per daugelį metų pasikeitė studentų žinios ir požiūris į IT sritį?

Per savo darbo metus pastebėjau, kad studentai visuomet lieka studentais. Vieni jų yra atsargesni, kiti tingesni ir mažiau motyvuoti, treti vis nerimstantys ir ko nors ieškantys, o kai kurie išsiskiria didžiuliu žingeidumu ir gebėjimais. Didžiausias išskirtinumas tas, kad šiandien studentai turi kur kas daugiau galimybių: lengvai prieinamą informaciją, pažangius darbo įrankius, platų technologijų pasirinkimą, geriau išvystytą universitetinę infrastruktūrą. Tai padeda studentams gilinti savo žinias ir tobulinti praktinius įgūdžius. Smalsūs ir motyvuoti studentai geba pasinaudoti šiomis galimybėmis ir pasiekia gerų rezultatų. Tačiau dalis studentų tik vėlesniais studijų metais supranta, kiek daug gali gauti iš studijų, jei aktyviau įsitraukia į veiklas ir iniciatyvas.

– Kodėl yra svarbu investuoti laiką ir resursus į studentų praktikos bei darbo galimybių skatinimą?

Teorinės žinios yra labai svarbios, bet be praktinio pritaikymo realiame kontekste jas kartais sunku suprasti ar įsivaizduoti. Todėl manau, kad praktinė patirtis yra būtina. Tą galiu patvirtinti ir iš savo asmeninės patirties, nes ir pats visuomet smalsauju įvairius dalykus išbandyti praktiškai. Praktinė ir darbinė veikla kur kas labiau padeda įsisavinti ir praplėsti jau turimas žinias. Mokantis praktiškai, žinias įsisaviname ne tik per klausymą ar skaitymą, bet ir per veiklą. Įtraukdami daugiau pojūčių, sukuriame ryšius su realiomis patirtimis, todėl lengviau suprantame ir įsisaviname informaciją.

– Kaip atrenkate temas bakalauriniams ir magistriniams darbams, aktualias tiek studentams, tiek pramonei?

Temas baigiamiesiems darbams atrenkame remdamiesi realiais pramonės poreikiais ir rinkos tendencijomis, kurias matome dirbdami įmonėje ir bendraudami su klientais. Tai padeda identifikuoti aktualias ir praktines problemas, kurias galima spręsti studentų darbuose. Dalijamės šiomis įžvalgomis su studentais, kad paskatintume juos rinktis ne tik aktualias, bet ir drąsesnes, kūrybiškų sprendimų reikalaujančias temas.

– Kuo Jus asmeniškai įkvepia dalyvavimas renginiuose, tokiuose kaip „Informiko žinių akademija“ ar „Informiko stovykla“?

Man asmeniškai švietimas, žinios ir kūrybiškumas visada buvo labai svarbūs. Todėl mane įkvepia galimybė stebėti, kaip vaikai ir jaunimas žengia pirmuosius žingsnius technologijų pasaulyje. Dalyvavimas tokiuose renginiuose kaip „Informiko žinių akademija“ ar „Informiko stovykla“ motyvuoja prisidėti ir dalintis patirtimi. Ypač džiugu matyti, kai moksleiviai kuria projektus naudodami elektroniką, programavimą, 3D grafiką ar net dirbtinį intelektą – tai parodo jų smalsumą, drąsą ir potencialą.

– Kaip įmonė „Indeform“ prisideda prie studentų profesinio tobulėjimo?

Įmonė „Indeform“ aktyviai prisideda prie studentų profesinio tobulėjimo, nes tikime, kad praktinė patirtis yra vienas svarbiausių mokymosi būdų. Kiekvienais metais siūlome studentams praktikos vietas, kviečiame juos į įmonę susipažinti su mūsų veikla, dalijamės įžvalgomis universiteto moduliuose (pvz., PVP), teikiame baigiamųjų darbų temas ir skiriame skatinamąsias stipendijas gabiausiems. Pastaraisiais metais universitete prisidedu ir kaip dėstytojas, todėl turiu galimybę su studentais tiesiogiai dalintis profesine patirtimi.

– Kokią naudą pirmakursiai gauna lankydamiesi įmonėje ir susipažindami su realia IT industrijos aplinka?

Manau, kad studentai kur kas labiau praplečia savo akiratį, daugiau sužino apie galimybių įvairovę, o tai padeda jiems sėkmingiau ir efektyviau formuoti savo profesinį kelią. Įmonės dažnai noriai dalijasi savo vykdomomis inovacijomis ir kuriamais projektais, tad taip pirmakursiai iš arti pamato, kas šiuo metu vyksta rinkoje. Tokie susitikimai ne tik praplečia akiratį, bet ir papildomai motyvuoja, suteikia įkvėpimo bei naujų idėjų ateities studijoms ar projektams.

Tokiu būdu studentai užmezga pirmuosius profesinius ryšius ir lavina socialinius įgūdžius – tiek bendraujant su bendramoksliais, tiek su įmonių atstovais. Įmonės dažnai atkreipia dėmesį į smalsius ir motyvuotus studentus, todėl mielai su jais palaiko ryšį. Tokius studentus jos neretai pakviečia atlikti praktiką dar prieš pasibaigiant jų studijoms. Tai paspartina studentų profesinį tobulėjimą ir karjeros pradžią.

– Kokių rezultatų tikitės iš šios iniciatyvos ir kodėl pažangiausiems studentams nusprendėte skirti tikslines stipendijas?

Tikimės, kad ši iniciatyva paskatins talentingus studentus dar labiau pasitikėti savo jėgomis, išlikti motyvuotus ir siekti aukštų rezultatų. Nors gabiems studentams smalsumas ir noras tobulėti dažnai atrodo natūralūs, ilgainiui motyvacija gali sumažėti, todėl labai svarbu juos laiku pastebėti ir paskatinti. Skirdami tikslines stipendijas siekiame ne tik įvertinti jų pastangas, bet ir parodyti, kad jų darbas yra svarbus. Taip pat tikimės, kad mūsų palaikymas paskatins šiuos studentus ateityje pasidomėti mūsų įmonės veikla ir galbūt prisijungti prie mūsų komandos.

– Ką patartumėte dabartiniams studentams, kurie nori ne tik tapti gerais specialistais, bet ir aktyviai prisidėti prie savo universiteto ar visuomenės?

Patarčiau studentams kuo aktyviau naudotis visomis galimybėmis, kurias suteikia universitetas. Stengtis ne tik kaupti teorines žinias, bet ir jas taikyti praktiškai – dalyvauti įvairiuose projektuose, konkursuose, praktikose. Taip pat reikėtų studentams būti aktyviais bendruomenės nariais: kurti ryšius su bendramoksliais, dėstytojais ir verslo atstovais. Manau, kad studijų metai yra puikus laikas augti, eksperimentuoti bei megzti ateityje praversti galinčius ryšius. O įgijus pakankamai patirties profesinėje srityje, nepamiršti sugrįžti į savo Alma Mater ir pasidalyti tuo, ką pavyko sukaupti, nes tai yra prasmingas būdas prisidėti prie jaunųjų specialistų ugdymo ir atsidėkoti bendruomenei, kuri padėjo užaugti.