Įrašai

Kiekvieną pavasarį KTU „Santakos“ slėnyje vykstanti paroda-konkursas „Technorama“ suburia technologijų kūrėjus, startuolius ir inovacijų entuziastus iš visos Lietuvos bei užsienio. Šiemet, gegužės 27 d., jaunųjų talentų lauks net 12 tūkst. eurų prizinis fondas, o drąsiausi savo idėjas pristatys „Pitch Battle powered by Nordclinic“ scenoje.

Parodą „Technorama“ organizuojanti startuolių inkubatoriaus KTU „Startup Space“ komanda teigia, kad šis renginys neretai tampa pirmuoju tramplinu į tolimesnį idėjos vystymą.

„Tai pirmoji proga kūrėjams viešai pristatyti savo produktą ar technologiją, todėl natūralu, kad žengti šį žingsnį ne visada lengva. Mūsų komanda yra pasirengusi atsakyti į visus potencialiems dalyviams kylančius klausimus – nuo prisistatymo parodoje iki prototipo vystymo strategijos“, – drąsina būsimus dalyvius vienas iš parodos organizatorių, KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) startuolių inkubatoriaus „Startup Space“ verslumo ugdymo projektų vadovas Tomas Proscevičius.

Anot KTU „Startup Space“ atstovės Justinos Kateivaitės, komandos, norinčios po renginio nuosekliai vystyti savo sprendimą ir sulaukti mentorių pagalbos, kviečiamos prisijungti prie KTU startuolių inkubatoriaus, orientuoto į ankstyvosios stadijos produktus ir ambicingas komandas.

Inovacijos – pagrindinio renginio partnerio kasdienybė

Šiemet pagrindiniu „Technoramos“ partneriu tapo chirurgijos klinika „Nordclinic“. Klinikos veikla glaudžiai susijusi su pažangiausiais medicinos technologiniais sprendimais, o aktyvus įsitraukimas į inovacijų ekosistemos stiprinimą, rodo, kad prisijungimas prie vieno ilgiausiai Lietuvoje organizuojamų jaunąją kūrėjų kartą skatinančių renginių buvo natūralus žingsnis.

Pagrindinio renginio partnerio vardu pavadinta idėjų pristatymo scena „Pitch Battle powered by Nordclinic“ tradiciškai suburs drąsiausius dalyvius, pasiryžusius garsiai pristatyti savo idėjas. Inovacijų kūrėjai scenoje vos per kelias minutes turės įtikinti vertinimo komisiją, kad jų vystomas sprendimas turi didžiausią potencialą ir yra vertas pagrindinio prizo.

„Tai – ne tik kova dėl prizų, bet ir galimybė būti pastebėtiems rinkos lyderių, kadangi vertinimo komisijoje dalyvauja Lietuvos verslo profesionalai, investavimo fondų atstovai ar akademinės bendruomenės nariai“, – apie vertes kalbėjo parodos rengėjai.

Dėmesio centre – dirbtinis intelektas

2026-ųjų technologijų paroda-konkursas ypatingą dėmesį skirs ir vienai aktualiausių šiandienos temų – dirbtiniam intelektui (DI):

„Sparčiai besivystančios DI technologijos keičia ne tik verslą, bet ir mūsų kasdienius sprendimus, todėl renginyje bus pristatomi sprendimai, atskleidžiantys šios srities potencialą skirtinguose sektoriuose“, – pristatė „Technoramos“ organizatoriai.

Ši tema atsispindės ne tik eksponuojamose inovacijose, bet ir renginio erdvėse – Dirbtinio intelekto kompetencijų centro „SustAInLivWork“ iniciatyva renginyje įsikurs laisvalaikio zona, kurią visi parodos dalyviai, verslo atstovai bei lankytojai galės naudoti kaip platformą idėjų generavimui ir profesionalių partnerysčių mezgimui.

„SustAInLivWork“ – tai pirmasis tokio pobūdžio kompetencijų centras Lietuvoje, sistemingai telkiantis DI žinias ir kompetencijas iš keturių stiprių šalies universitetų, bendradarbiaujant su pažangiais partneriais iš Vokietijos ir Suomijos.

Renginio sėkmės garantas – solidus partnerių užnugaris

Vienas ryškiausių šių metų „Technoramos“ akcentų – gausus partnerių būrys, prisidedantis prie renginio įgyvendinimo ir sėkmės ekspertine parama bei finansiniu indėliu.

Šiais metais prizinis fondas partnerių dėka jau pasiekė dvylika tūkstančių eurų.

„Vertiname partnerius, kurie tiki jaunųjų kūrėjų potencialu ir prie renginio prisideda ne tik prizais, bet ir savo laiku, ekspertinėmis įžvalgomis bei patirtimi. Dalis jų su „Technorama“ yra jau ne vienus metus, o tai tik patvirtina šio renginio reikšmę Lietuvos inovacijų ekosistemai“, – teigė viena renginio organizatorių, KTU „Startup Space“ atstovė Vaida Morkūnaitė-Mačiulienė.

Partneriai taip pat aktyviai įsitraukia į vertinimo procesą ir patys sprendžia, kuriems projektams skirti savo įsteigtus prizus. Kiekvienas jų remiasi skirtingais prioritetais: vieniems svarbiausios technologinės naujovės, kiti ieško sprendimų, kuriančių socialinę vertę, o dar kiti vertina kūrybiškumą ar idėjos augimo potencialą.

Šiais metais prie renginio sėkmės prisideda ir vertingus prizus geriausiems darbams steigia programinės įrangos kūrimo įmonė „Aardvark“, didžiausia augintinių maisto gamintoja Baltijos ir Skandinavijos šalyse „Mars Lietuva“, gynybos technologijų įmonė „Unmanned Defense Systems“ bei pasaulinė automatizavimo technologijų lyderė „Festo Lietuva“.

Piniginiais prizais jaunuosius kūrėjus skatina Europos kosmoso agentūros verslo inkubavimo centras „ESA BIC Lithuania“, KTU alumnų asociacija bei Dirbtinio intelekto kompetencijų centras „SustAInLivWork“.

Šių metų registracija į parodą jau atvira visiems, norintiems pristatyti savo kuriamus sprendimus. Registruotis galite iki gegužės 11 d. adresu technorama.ktu.edu.

Kviečiame dalyvauti Kauno technologijos universiteto (KTU) magistrantūros studijų pristatymo renginyje „Master the Universe“, kuris vyks 2026 m. balandžio 11 d. nuo 11:00 iki 14:00 val., „Mokslo saloje“, Kaune.

Šis renginys skirtas visiems, norintiems plačiau susipažinti su KTU siūlomomis antrosios pakopos studijų programomis, jų turiniu, aktualumu šiuolaikinėje darbo rinkoje bei tolesnės profesinės raidos galimybėmis. Renginio metu kiekvienas fakultetas pristatys savo studijų programas, išskirtinumus bei atsakys į dalyviams rūpimus klausimus. Taip pad turėsime porą pranešimų apie karjerą ir antrosios pakopos studijų pasirinkimus, bei DI daromą įtaką mokymuisi šiandien.

Dalyvavimas renginyje yra nemokamas, tačiau būtina registracija. Užsiregistravusieji el. paštu gaus prisijungimo nuorodą bei detalesnę informaciją apie renginio eigą.

Registracijos forma: KTU Magistrantūros diena: Master the Universe 2026 – Fill out form

Tikime, kad šis renginys suteiks vertingų įžvalgų ir prisidės prie tikslingo sprendimo planuojant tolimesnį akademinį ar profesinį kelią.

Kviečiame skirti 1,2% GPM paramą KTU alumnų mokslinei veiklai, tyrimams, socialinių ir kitų inovacijų kūrimui.

Kaip 1,2 % GPM paskirti Alumnų asociacijai?

Norėdami paskirti dalį sumokėtų gyventojų pajamų mokesčiui pildoma FR0512 formos 3 versija:

Norėdami paskirti dalį sumokėtų gyventojų pajamų mokesčiui pildoma FR0512 v.5 forma:

1. Prisijunkite prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS).
2. Viršutiniame EDS meniu pasirinkite „Deklaravimas“.
3. Kairiajame vertikaliame skydelyje pasirinkite „Pildyti formą“.
4. Pasirinkite „Prašymas skirti paramą”.
5. Užpildykite FR0512 v.5 formą.
6. KTU Alumnų asociacijos paramos gavėjo identifikacinis numeris (kodas) – 302693353.

Paramos skyrimo vedlį galite rasti čia.

Prašymą skirti 1,2 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio galima pateikti internetu elektroninėje deklaravimo sistemoje arba per e.VMI mobiliąją aplikaciją.

Prašymai priimami iki 2026 m. gegužės 2 d.

Profesinio tobulėjimo kelias gali būti nenuspėjamas, bet aistra savo darbui ir nuolatinis mokymasis veda į sėkmę. Būtent taip mano ir yra puikus to pavyzdys KTU alumnė Kristina Česlevičienė, kuri savo kelią pradėjusi nuo cheminės inžinerijos studijų KTU, pašaukimą atrado maisto technologijų srityje, o vėliau ir aptarnavimo kultūroje bei etikete. Šiandien ji ne tik profesijos mokytoja ekspertė, bet ir aktyvi lektorė, padedanti formuoti aukščiausius aptarnavimo standartus Lietuvoje.

Apie tai, kaip maisto mokslai atvedė ją į aptarnavimo ir etiketo pasaulį, kokius iššūkius teko įveikti ir kokios taisyklės lemia nepriekaištingą įspūdį, kalbamės su profesijos mokytoja, etiketo eksperte ir KTU alumne K. Česlevičiene, su šypsena prisimenančia savo studijų metus Alma Mater.

– Kaip pasirinkote maisto mokslo ir technologijos krypties studijas bei kas šioje srityje jus labiausiai domino?

Nuo vaikystės svajojau tapti mokytoja, todėl man net nekilo abejonių dėl pedagogikos studijų. Bet mano klasės auklėtoja ir chemijos mokytoja nepritarė šiam sprendimui. Jos tvirtino, kad pasirinkusi kitą profesiją galėčiau susirasti geriau apmokamą darbą ir gyventi kur kas patogiau. Man itin gerai sekėsi chemija – tuo metu ją išmaniau geriausiai mokykloje, tad galiausiai buvau perkalbėta ir stojimo dokumentus užsipildžiau tik į KTU cheminės inžinerijos studijas. Trečiame kurse reikėjo rinktis specializaciją, tad neabejodama rinkausi maisto sritį, nes pagalvojau, kad žmonėms valgyti visada reikės, tad specialybė bus paklausi. Nors iš pradžių norėjau specializuotis visuomeniniame maitinime, dėstytojas Aloyzas Gudonis daugelį studentų sugebėjo įtikinti rinktis jo siūlomą kryptį, pažadėdamas galimybę iškart įsidarbinti įmonėje. Taip ir įvyko – pasirinkau pieno produktų technologiją ir dar tą pačią vasarą pradėjau dirbti pagal šią specialybę.

– Kokios įtakos jūsų karjerai turėjo studijos KTU Cheminės technologijos fakultete?

Jei ne šios studijos, tikriausiai šiandien nebūčiau ten, kur esu dabar. Baigusi magistro studijas tikėjausi dirbti pagal įgytą specialybę ir gauti technologo pareigas, bet įmonei, kurioje norėjau įsidarbinti, manęs tuo metu nereikėjo. Tada netikėtai sulaukiau pasiūlymo tapti padavėjų-barmenų profesijos mokytoja. Kadangi studijų metu mokėmės visus su maisto produktais ir jų technologijomis susijusius dalykus, ši sritis nepasirodė labai svetima, bet reikėjo įdėti nemažai pastangų norint įsitvirtinti naujoje srityje. Taip nuo 2006 metų dirbu lankytojų aptarnavimo profesijos mokytoja.

– Kaip nusprendėte tapti etiketo eksperte ir lektore?

Tai įvyko natūraliai. Tapusi profesijos mokytoja, pradėjau dirbti darbą, kuris man teikė didžiulį džiaugsmą, o mokydama kitus nuolatos tobulėjau ir pati. 2016 metais buvau išrinkta „Metų mokytoja“, kas dar labiau motyvavo siekti aukštesnių rezultatų. Su mokiniais pradėjome dalyvauti tarptautiniuose konkursuose ir vykti į stažuotes užsienyje. Ten pamačiau, kaip skiriasi aptarnavimo kultūra kitose šalyse ir supratau, kad šioje srityje Lietuvoje dar turime kur tobulėti. Vis dar turiu svajonę, kad vieną dieną mūsų aptarnavimo kultūra pasieks aukščiausią lygį. Šis siekis paskatino bendradarbiauti su darbdaviais, vesti mokymus įmonėse, skaityti paskaitas bei organizuoti stalo etiketo mokymus. Per laiką pasiekiau savo karjeros aukščiausią tašką – šiandien esu profesijos mokytoja ekspertė.

– Kaip šiuolaikiniame pasaulyje kinta etiketo taisyklės, ar pastebite naujų tendencijų?

Šiuolaikinės etiketo taisyklės nuolat keičiasi, prisitaikydamos prie socialinių, technologinių ir kultūrinių pokyčių. Pavyzdžiui, nors telefonai tapo kasdienybės dalimi, geras tonas vis dar reikalauja jų vengti susitikimų, pokalbių ar bendrų vakarienių metu. Lankstesnis tampa ir stalo etiketas, kuriame lieka mažiau formalumo ir atsiranda daugiau laisvės. Švelnėja ir griežtos taisyklės, bet pagarba ir geros manieros toliau išlieka svarbios. Taip pat vis didesnę reikšmę įgauna veganizmas, ekologiniai sprendimai ir tvarumas, todėl svečiai ir šeimininkai turėtų būti supratingi dėl kitų žmonių skirtingų mitybos įpročių. Šiandien etiketas yra lankstesnis, mažiau formalus, labiau orientuotas į pagarbą, kultūrinį jautrumą ir technologijų poveikį kasdieniam bendravimui.

– Kokius dažniausius etiketo pažeidimus pastebite Lietuvoje?

Labiausiai mane liūdina etiketo klaidos prie stalo. Žmonės dažnai nemoka naudotis stalo įrankiais, nežino jų paskirties ir stebi kitus, kad suprastų, kokius įrankius naudoti patiekalams ar iš kokių taurių gerti. Taip pat dažnai pamirštama nekalbėti pilna burna, nesikrapštyti dantų prie stalo. Atrodo, tai tokie paprasti ir banalūs dalykai, bet stebint viską iš šono darosi liūdna. Juk mandagumas nieko nekainuoja, o prisideda prie malonaus bendravimo ir palieka gerą įspūdį.

– Kokios yra pagrindinės gero aptarnavimo taisyklės, kurių turėtų laikytis restoranai ir kavinės?

Geras aptarnavimas restoranuose ir kavinėse yra ne tik maloni svečių patirtis, bet ir svarbi verslo sėkmės dalis. Pirmiausia darbdaviai turi gerbti savo darbuotojus, nes jei jie jausis gerai, tą pačią teigiamą emociją perduos ir svečiams. Įmonės turi suprasti, kad aptarnaujantis personalas atspindi jų įvaizdį. Dažnai iš pradžių būna keliami dideli lūkesčiai, bet atėjus laikui juos įgyvendinti, požiūris pasikeičia.

Pavyzdžiui, vedžiau mokymus vieno restorano padavėjams, po kurių paklausiau direktoriaus, ar tokie mokymai pateisino jų lūkesčius. Jis atsakė, kad ne, nes dabar padavėjai žino daugiau ir pradėjo reikalauti geresnių darbo sąlygų bei inventoriaus. Tad po tokių situacijų nusvyra rankos. Liūdna, kad kai kurie darbdaviai nesupranta, jog geras aptarnavimas yra ne tik greitas ir efektyvus, bet ir šiltas, atidžiai pritaikytas prie svečio poreikių. Jei darbuotojai laikosi šių principų, svečiai ne tik sugrįš, bet ir rekomenduos vietą kitiems!

– Kokia yra jūsų sėkmės formulė?

Mylėti savo darbą. Kai darbas teikia džiaugsmą, sėkmė ateina savaime. Man pavyko suderinti dvi mylimas sritis – būti mokytoja ir skleisti žinias apie aptarnavimą bei etiketą.

– Kokios patirtys ar žmonės jus labiausiai įkvėpė profesiniame kelyje?

Per 19 metų dirbant profesijos mokytoja sukaupiau didelės įvairiapusės patirties, kuri mane įkvėpė. Visada jaučiau stiprų kolegės palaikymą, kuri drąsino, skatino judėti pirmyn ir padėjo įveikti baimes. Taip pat reikšmingos įtakos turėjo darbo iššūkiai ir sunkumai, kurie stiprino bei skatino tobulėti.

Vienas ryškiausių profesinių patyrimų buvo stažuotė Paryžiuje, Prancūzijoje. Ji paliko didžiulį įspūdį ir paskatino svajoti, kad ateityje ir pas mus aptarnavimo srities specialistai bus ruošiami tokiu aukštu lygiu, kokio iš tiesų reikia Lietuvos darbdaviams. Kadangi esu maksimalistė, visada siekiu geriausių rezultatų – tai mano variklis judėti į priekį ir nesustoti. Tačiau didžiausi įkvėpėjai yra mano mokiniai. Stebėti jų augimą, tobulėjimą ir pasiektas pergales man teikia didžiausią džiaugsmą bei motyvaciją siekti dar daugiau.

– Kokią svarbiausią pamoką išmokote per savo karjerą?

Per savo karjerą išmokau kelias svarbias pamokas. Pirmiausia – kiekviena klaida yra galimybė tobulėti, nes būtent nesėkmės moko labiau nei sėkmės. Taip pat supratau, kad reputacija kuriama ilgus metus, tačiau gali sugriūti akimirksniu, todėl svarbu išlikti profesionaliam ir sąžiningam. Be to, žmonių santykiai yra svarbesni už bet kokias taisykles – viskas grindžiama pagarba ir empatija. Šie principai mane lydi kasdien tiek darbe, tiek gyvenime.

– Kokių iššūkių kyla ugdant gerą aptarnavimo kultūrą versle?

Viena didžiausių problemų – motyvacijos stoka. Nesuprantu, kodėl žmonės nenori būti geriausi savo srityje. Visada sakau mokiniams, kad yra keista, jog jūs norite eiti pas geriausią gydytoją, kirpėją, patikėti automobilį geriausiam meistrui, bet patys nenorite siekti aukščiausio lygio. Kitas iššūkis – visuomenės požiūris. Deja, mūsų kultūroje aptarnavimo sritis nėra tinkamai vertinama, o šios srities darbuotojai dažnai nesulaukia deramos pagarbos. Trečias svarbus aspektas – atlygis. Jei žmogaus darbas nėra tinkamai įvertintas nei morališkai, nei finansiškai, jis neturės motyvacijos stengtis ir atlikti savo darbą gerai.

– Kokių klaidų dažniausiai daro žmonės etiketo srityje ir kaip jų išvengti?

Netinkamas stalo įrankių naudojimas – dažnai žmonės nežino, kaip taisyklingai laikyti peilį ir šakutę arba sumaišo įrankių tvarką. Atsirėmimas alkūnėmis į stalą valgant laikomas nemandagiu elgesiu. Blogi valgymo įpročiai – kalbėjimas pilna burna, čepsėjimas, gurkšnojimas ar valgymas atvira burna gali trikdyti kitus. Telefonas ant stalo – nuolatinis žvilgčiojimas į ekraną ar žinučių rašymas rodo nepagarbą kitiems. Netinkamas servetėlės naudojimas – kai kurie žmonės valo ja veidą, rankas arba visai nenaudoja.

– Kokius tris pagrindinius etiketo principus turėtų žinoti kiekvienas?

Visų etiketo taisyklių pagrindas – pagarba kitiems. Tai reiškia mandagų bendravimą, dėmesį kitų jausmams ir komfortui. Svarbu nepertraukti kalbančiojo, nekritikuoti be reikalo ir išlikti mandagiam net ir nesutinkant su kito nuomone. Taip pat labai svarbu tinkama išvaizda ir elgesys. Gerai išauklėtas žmogus moka prisitaikyti prie skirtingų situacijų ir aplinkos. Tai apima stalo etiketą – taisyklingą stalo įrankių naudojimą, tinkamą valgymo tempą ir pagarbų bendravimą prie stalo.

Svarbu žinoti sveikinimosi ir prisistatymo taisykles – tvirtą rankos paspaudimą, akių kontaktą ir draugišką šypseną. Taip pat asmeninės erdvės gerbimą – išlaikyti tinkamą atstumą pokalbiuose ir neįsiveržti į kito žmogaus komforto zoną. Bendravimo etiketas svarbus tiek gyvai, tiek internetinių pokalbių metu. Tai reiškia aiškų ir mandagų kalbėjimą – nešaukti, nepertraukti kitų ir išklausyti jų nuomonės. Aktualu laikytis ir mobiliojo telefono etiketo – nežiūrėti į telefoną pokalbio metu ir vengti garsiai kalbėti viešose vietose, kad netrikdytumėte aplinkinių.

– Ką patartumėte jauniems specialistams, siekiantiems karjeros maisto mokslo, aptarnavimo ar etiketo srityje?

Svarbiausia – dėmesys svečių aptarnavimui. Supraskite, kad sėkmė šiose srityse priklauso nuo gebėjimo suteikti išskirtinę patirtį klientui. Atkreipkite dėmesį į detales – net maži dalykai, kaip šypsena, tinkamas kreipinys ar elegantiškas serviravimas, gali turėti didelės reikšmės. Taip pat būtini konfliktų sprendimo įgūdžiai – mokėkite mandagiai ir profesionaliai valdyti sudėtingas situacijas. Be to, svarbi aistra ir kantrybė. Mėgautis tuo, ką darote, yra raktas į sėkmę – entuziazmas ir meilė profesijai padės pasiekti geriausių rezultatų.

Taip pat nepamirškite kantrybės, nes karjera aptarnavimo ar etiketo srityje reikalauja laiko, patirties ir nuoseklaus darbo. Nuolat stebėkite naujas tendencijas, siūlykite unikalius sprendimus ir prisitaikykite prie pokyčių. Sėkmė priklauso nuo profesionalumo, bendravimo gebėjimų ir nuolatinio tobulėjimo. Turėdami aiškų tikslą ir būdami atkaklūs, galite pasiekti aukščiausius rezultatus ir tapti geriausiais savo srities specialistais.

Kartais profesinis kelias prasideda ne nuo tikslaus pasirinkimo, o nuo drąsos keisti kryptį. Taip nutiko KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto ir KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto alumnei Gerdai Asipavičienei, kuri verslo administravimo studijas pasirinko ieškodama savo tikrojo kelio. Būtent studijos KTU tapo tvirtu pamatu tolesniam profesiniam augimui ir padėjo atrasti kryptį, vedančią į koučingo, vadovų ugdymo bei organizacijų vystymo sritis.

Šiandien Gerda – Tarptautinės koučingo federacijos (ICF) Lietuvos padalinio prezidentė, aktyvi tarptautinės bendruomenės narė ir praktikė, padedanti organizacijoms kurti ilgalaikius pokyčius. Apie lyderystę, studijų prasmę, savivoką ir koučingo galią pasakoja pati KTU alumnė.

– Kas jus paskatino rinktis verslo administravimo studijas KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete?

Verslo administravimo specialybę pasirinkau suabejojusi dėl stojimo į psichologijos studijas, kurioms ruošiausi net kelerius metus. Pasukusi į verslo sritį įgijau daug vertingos patirties, kuri padėjo iš naujo pažvelgti į savo profesinį kelią ir galimybes. Po 10 metų praktinio vadovavimo patirties  ėmiau kryptingai gilinti žinias organizacijų vystymo, koučingo, bei vadovų ugdymo srityje. Turėdama tarptautinės patirties bei siekdama ją papildyti teorinėmis žiniomis, tikslingai rinkausi  tarptautinio verslo magistro studijas.

– Kaip per tuos metus pasikeitė jūsų požiūris į mokslą? 

Mokymasis, smalsumas, noras sužinoti daugiau man visuomet buvo lyg savaime suprantamas procesas. Dabar daugiau dėmesio skiriu sąmoningam pasirinkimui, ką ir kodėl mokausi, kuo man tai svarbu, kaip tai prisideda prie asmeninio ar profesinio augimo. Šis suvokimas lemia didesnį mokymosi efektyvumą: kai aiškiai suvokiama vertė, mokymasis tampa natūralia progreso dalimi, o ne sunkių pastangų reikalaujančia veikla. Ši nuostata ypač svarbi ir mano, kaip koučingo profesionalės, darbe – nuolatinis tobulėjimas čia nėra pasirinkimas, o profesinis įsipareigojimas.

– Kaip galima būtų apibūdinti koučingo sąvoką? 

Koučingas – tai struktūruotas, mąstymą skatinantis pokalbis, padedantis žmogui aiškiau suprasti savo tikslus ir rasti geriausius sprendimus jų siekti. Skirtingai nei mokymai, kurių metu perduodamos žinios, ar mentorystė, kai dalijamasi asmenine patirtimi, koučingas nesiremia eksperto vaidmeniu. Pagrindinis koučingo principas – žmogus turi pakankamai vidinių resursų jam svarbiems sprendimams priimti.

Koučingas taip pat skiriasi nuo psichologijos ar psichoterapijos. Jis neorientuotas į praeities nagrinėjimą, bet sutelktas į dabarties galimybes, ateities perspektyvą bei tikslingus veiksmus. Mokslo tyrimai pripažįsta koučingo poveikį, nes šio proceso metu keičiasi ne tik žmogaus elgesys, bet ir požiūris, padedantis sąmoningai priimti sprendimus. Žmonės imasi veiksmų ne todėl, kad reikia ar kažkas pasakė, bet todėl, kad patys nori ir mato prasmę. Atsiranda savininkiškumas (aš tai pasirinkau), motyvacija (man tai svarbu) ir įsipareigojimas veiksmui (aš tai padarysiu).

– Kas paskatino pasirinkti koučingą kaip sritį, kurioje nusprendėte vystyti savo veiklą? 

Koučingą pasirinkau remdamasi vadovavimo patirtimi. Dirbdama vadove nuolat ieškojau veiksmingų būdų, kaip stiprinti komandos bendradarbiavimą, skatinti atsakomybę, kurti tvarius tarpusavio susitarimus ir užtikrinti ilgalaikę vertę bei darbuotojų pasitenkinimą. Koučingo principai man padėjo geriau suprasti, kaip svarbu subalansuoti dėmesį žmonėms, rezultatams ir ilgalaikiams tikslams. Įgyti koučingo įgūdžiai ir įrankiai tapo neatsiejama mano vadovavimo dalimi, todėl natūraliai atsirado noras šią sritį plėtoti kaip savarankišką profesinę kryptį.

Matydama, kokį teigiamą poveikį koučingas gali kurti organizacijose, nusprendžiau kryptingai gilinti žinias šioje srityje. Baigiau studijas keliose tarptautinėse koučingo mokyklose, mokiausi pas dešimtį  patyrusių trenerių, įgijau pasaulyje pripažįstamus ICF individualaus ir komandų koučingo profesionalės kredencialus. Ši patirtis ir kvalifikacija leidžia man veiksmingai padėti vadovams, jų komandoms bei vadovų grupėms kurti ilgalaikius lyderystės ir organizacinės kultūros pokyčius.

Koučingo disciplina remiasi mokslo principais: suaugusiųjų mokymosi, humanistinės ir kognityvinės psichologijos, Geštalto, neuromokslo, vadybos teorijomis. Ši sritis nuolat vystosi ir atliepia šiuolaikinius organizacijų poreikius – spartų pokyčių tempą, nuolatinį naujų įgūdžių poreikį, didėjantį dėmesį lyderystei ir žmonių ugdymui. Visa tai patvirtina mano profesijos pasirinkimo svarbą.

– Kaip manote, kokia savybė yra būtina kiekvienam geram lyderiui? 

Manau, kad geras lyderis ne tas, kuris pats turi visus atsakymus, bet tas, kuris geba padėti kitiems augti ir tapti ekspertais. Tai yra ne ateities, o dabarties lyderystės pagrindas. Tikras lyderis kuria sąlygas, kurios įgalina komandą: skatina mokymąsi, pasitikėjimą, atvirą bendravimą, savarankiškumą ir atsakomybės jausmą. Gebėjimas greitai formuoti tokią aplinką yra esminė šiuolaikinio lyderio kompetencija, ypač dinamiško bendradarbiavimo (angl. teaming) kontekste.

Dėl nuolat kintančių darbo sąlygų, spartaus dirbtinio intelekto vystymosi ir besikeičiančių profesijų poreikių žmonėms vis dažniau reikia nuolatinio palaikymo ir pagalbos aiškiau matyti prioritetus ir priimti sprendimus. Taip pat nebelieka ilgalaikių, nekintančių įgūdžių, dėl ko gebėjimas nuolat mokytis, inovuoti ir prisitaikyti tapo būtina kasdienio darbo dalimi.

Dar 2022 m. „Harvard Business Review“ išryškino lyderystės pokyčius – vadovų vaidmuo kinta ir pereina nuo užduočių valdymo prie žmonių lyderystės, o viena svarbiausių šio pokyčio dalių yra įvardinama kaip koučingo kompetencija skatinti savarankišką sprendimų priėmimą. Tai akcentuojama ir „Deloitte Global Human Capital Trends 2025“ ataskaitoje, teigiant, kad svarbiausia vadovo funkcija, kuri svarbi dabar ir išliks svarbi ateityje, yra koučingas ir žmonių ugdymas.

– Dirbote ne vienoje tarptautinėje įmonėje ir komandoje, kokius skirtumus įžvelgėte tarp lietuvių ir užsieniečių bendravimo? 

Kalbant pasauliniu mastu, bendravime išryškėja įvairių kultūrų ypatumai. Tačiau dirbdama su klientais iš Lietuvos, Šiaurės Amerikos, Afrikos, Azijos žemynų taip pat pastebiu, kad kalbant apie pačius svarbiausius klausimus, visus mus vienija esminiai žmogiškieji poreikiai: pagarba, pasitikėjimas, priėmimas.

Vertinant bendravimo skirtumus, man būtų sunku sieti juos su tautybe. Pastebiu, kad dažniausiai šiuos skirtumus lemia konkreti organizacijos kultūra ir jos puoselėjamos vertybės. Būtent jos formuoja tam tikrą bendravimo stilių, skatina vienokį ar kitokį elgesį ir netgi daro įtaką darbuotojų atrankos principams. Todėl organizacijose ar atskirose komandose ypač svarbu susitarti, kas mus jungia ir kokios vertybės yra palaikomos ir svarbios visiems nariams.

Vienose organizacijose jaučiama tarpusavio pagarba, atvirumas nuomonėms, iniciatyvoms, autentiškumui, laisvas bendradarbiavimas, o kitose galima pastebėti griežtą orientaciją į rezultatą, aiškią hierarchija ir jos poveikį ar iniciatyvas stabdantį formalų bendravimą. 

Tam tikros bendravimo tendencijos išryškėja ir skirtingose verslo srityse. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigose hierarchijos įtaka bendravimui išlieka gana ryški –  tai stebima ne tik Lietuvoje, bet ir Airijoje, Kanadoje ar Australijoje.

– Kaip susiformavo Jūsų ryšys su ICF ir kas Jus atvedė iki prezidentės pareigų?

Pasirinkusi koučingo profesionalės kelią, 2015 m. tapau Tarptautinės koučingo federacijos (ICF) nare. Tai didžiausia pasaulyje koučingo profesionalus vienijanti organizacija, kuri šiemet mini 30 metų veiklos sukaktį, visus šiuos metus nuosekliai siekdama koučingo profesijos stiprinimo ir kokybės užtikrinimo visame pasaulyje. 2018–2020 m. dirbau ICF Lietuva valdyboje. Tuo metu mums pavyko pasiekti ambicingą tikslą – daugiau nei dvigubai padidinti narių skaičių ir gauti ICF Lithuania Charter Chapter statusą.

Nuo to laiko nenutolau nuo organizacijos veiklos: ne tik stebėjau nuolatinį augimą, palaikiau iniciatyvas, bet ir dalyvavau ne viename projekte. 2024 m. buvau antrą kartą išrinkta į valdybą ir prezidentės pareigas. Pirmiausiai esu dėkinga už pasitikėjimą visai ICF bendruomenei ir valdybos komandai. Šiuo metu ICF Lietuva vienija beveik 100 narių, o jos veikla tampa vis aktyvesnė ir labiau matoma tiek koučingo profesionalų bendruomenėje, tiek už jos ribų.

– Kaip pasikeitė Jūsų požiūris, užėmus prezidentės pareigas?

Prezidentės pareigos suteikia daugiau atsakomybės, o tuo pačiu ir galimybių sąlygoms stipriai koučingo bendruomenei kurti bei ICF tikslams, apimantiems profesionalaus koučingo standartų užtikrinimo, siekti.

Koučingo principai, kuriuos taikome organizacijose, lygiai taip pat svarbūs ir mūsų pačių bendruomenėje. Valdybos tikslas – ne vadovauti, o kartu su bendruomene kurti sąlygas narių įsitraukimui, nuolatiniam tobulėjimui ir bendradarbiavimui, siekiant tvarių tikslų įgyvendinimo ir organizacijos augimo.

Vienas didžiausių pokyčių, kurį matau, vyksta ICF Global mastu. Organizacija itin sparčiai auga – šiuo metu ji vienija per 60 tūkst. koučingo specialistų iš daugiau nei 157 šalių. Tai atveria išskirtines galimybes: pažinti skirtingas kultūras, diskutuoti aktualiais klausimais, dalintis patirtimis, mokytis vieniems iš kitų ir kurti tarptautinius projektus. Tokioje bendruomenėje  kartu kuriama vertė ir poveikis tampa dar svarbesni, o koučingo galia – labiau jaučiama.

– Kokia yra Jūsų vizija ICF, kokius svarbiausius tikslus siekiate įgyvendinti? 

Vizija – ICF Lietuva, kaip stipri, vieninga ir profesionali koučingo profesionalų bendruomenė, kuri aktyviai prisideda prie ICF koučingo žinomumo didinimo ir šios kultūros plėtros Lietuvoje. Svarbiausi šių metų tikslai – toliau stiprinti bendruomeniškumą, skatinti narių bendradarbiavimą ir augimą, taip pat didinti ICF koučingo žinomumą, padedant organizacijoms profesionalų koučingą atskirti nuo kitų paslaugų.

Siekiame, kad ICF Lietuva išliktų patikima ir vertinama organizacija, kuriančia ilgalaikę vertę tiek savo nariams, tiek visai šalies verslo, švietimo, nevyriausybinių ir kitų organizacijų bendruomenėms

– Kaip manote, kokios temos ar kompetencijos, susijusios su Jūsų sritimi, turėtų dažniau atsirasti šiuolaikinėse studijų programose? 

Koučingo discipliną jau galima rasti įvairiose studijų programose. Norisi matyti dar daugiau, nes ne tik praktika organizacijose, bet ir mokslo tyrimai patvirtina koučingo naudą. ICF koučingo kompetencijos apima ne tik etikos ir profesinių standartų laikymąsi, bet ir gebėjimą kurti pasitikėjimu grįstą santykį, aktyviai klausytis, skatinti įžvalgas, ugdyti savivoką, padėti išsikelti tikslus, skatinti įsipareigojimą ir atsakomybę už veiksmus.

Be abejonės, šios kompetencijos būtų vertingos tiek studijų procese, tiek vėliau – profesinėje veikloje, prisidedant prie asmeninio tobulėjimo ir ilgalaikės profesinės sėkmės. Koučingo principų integravimas į studijų programas galėtų vykti ne vien kaip atskira disciplina, bet ir per pačią studijų kultūrą –  skatinant klausymąsi, refleksiją, atsakomybę bei augimą per kasdienį bendravimą ir bendradarbiavimą.

– Ką patartumėte KTU studentams norintiems savoje srityje tapti lyderiais?   

Užuot davusi patarimų, norėčiau priminti du svarbius dalykus. Pirma – nors dažnai lyderystė siejama su gebėjimu įkvėpti ir ugdyti kitus, ji iš tikrųjų prasideda nuo savilyderystės, t.y. gebėjimo pažinti save, suprasti savo vertybes, nuostatas, reakcijas ir pasirinkimus. Tik pažinę save galime nuoširdžiai palaikyti ir įkvėpti kitus.

Antra, lyderiu tampama ne tam, kad būtume vieninteliais neklystančiais ekspertais, o tam, kad šalia mūsų galėtų augti, tobulėti ir ekspertais tapti kiti. Tikras lyderis kuria erdvę kitų stiprėjimui. Tai vienas svarbiausių brandžios lyderystės požymių.

Kviečiame KTU alumnus dalyvauti KTU alumnų ambasadorių programoje.

KTU alumnų ambasadorių programa – tai iniciatyva, kuri suteikia alumnams prasmingą platformą savo profesinei lyderystei bei asmeniniam augimui, kartu stiprinant universiteto reputaciją ir matomumą nacionaliniu bei tarptautiniu mastu.

Pirmieji mokymai prasideda vasario 24 d.

Kviečiame registruotis į 2025–2026 m. m. pavasario semestro studijų modulius, kuriuose KTU alumnai gali dalyvauti stebėtojo teisėmis. Šiuos studijų modulius galima lankyti be įsipareigojimo atsiskaityti.

Informaciją apie modulių tvarkaraštį ir laisvų vietų skaičių galite rasti lentelėje – Modulių sąrašas 2025–2026 m. m. pavasario semestre. Vietų skaičius ribotas.

Norėdami registruotis į studijų modulį, užpildykite registracijos formą. Registruotis galite iki vasario 2 d. pabaigos.

Prieš registraciją, prašome atkreipti dėmesį:

– kokia nurodyta modulio dėstomoji kalba;
– modulis vyksta kontaktiniu ar nuotoliniu būdu. Jeigu prie modulio nurodyta tiksli vieta (adresas), paskaitos vyks kontaktiniu būdu, jeigu nenurodyta tiksli vieta – modulis bus vedamas nuotoliniu būdu.

Siūlomų klausyti modulių sąrašas:

1. Medijų filosofija H120B111 (1 srautas) (studijų pakopa: bakalauras; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: lietuvių k., modulis dėstomas kontaktiniu būdu; apimtis: 6 kreditai, kvota -2)
2. Medijų filosofija H120B111 (2 srautas) (studijų pakopa: bakalauras; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: lietuvių k., modulis dėstomas kontaktiniu būdu; apimtis: 6 kreditai, kvota -2)
3. Ispanų kalba (A2 lygiu) H490B001 (1 srautas) (studijų pakopa: bakalauras; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: ispanų k., modulis dėstomas nuotoliniu būdu; apimtis: 6 kreditai, kvota-2)
4. Etika ir vertybės viešajame sektoriuje S189M128 (1 srautas) (studijų pakopa: magistras; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: lietuvių k., modulis dėstomas kontaktiniu ir nuotoliniu būdu; apimtis: 6 kreditai, kvota-3)
5. Systematic Literature Review S211D010  (1 srautas) (studijų pakopa: doktorantūra; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: anglų k., modulis dėstomas nuotoliniu būdu; apimtis: 1 kreditas, kvota-2)
6. Systematic Literature Review S211D010 (2 srautas) (studijų pakopa: doktorantūra; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: anglų k., modulis dėstomas kontaktiniu būdu; apimtis: 1 kreditas, kvota-2)
7. Technologinio verslo vystymas S000M139 (1 srautas) (studijų pakopa: magistras; vedimo forma: ciklinė; dėstymo kalba: lietuvių k., modulis dėstomas kontaktiniu būdu; apimtis: 5 kreditai, kvota-2)
8. Technology Venturing S189M201 (1 srautas) (studijų pakopa: magistras; vedimo forma: ciklinė; dėstymo kalba: anglų k., modulis dėstomas kontaktiniu arba nuotoliniu būdu; apimtis: 10 kreditų, kvota-2)
9. Technologinio verslo vystymas S189M201 (1 srautas) (studijų pakopa: magistras; vedimo forma: ciklinė; dėstymo kalba: lietuvių k., modulis dėstomas kontaktiniu arba nuotoliniu būdu; apimtis: 10 kreditų, kvota-2)
10. Strateginis projektų valdymas S190M202 (1 srautas) (studijų pakopa: magistras; vedimo forma: ciklinė; dėstymo kalba: lietuvių k., modulis dėstomas kontaktiniu nuotoliniu būdu; apimtis: 5 kreditai, kvota-1)
11. Strateginis projektų valdymas S190M202 (2 srautas) (studijų pakopa: magistras; vedimo forma: ciklinė; dėstymo kalba: lietuvių k., modulis dėstomas kontaktiniu nuotoliniu būdu; apimtis: 5 kreditai, kvota-1)
12. Optimization Methods P160B116 (1 srautas) (studijų pakopa: bakalauras; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: anglų k., modulis dėstomas kontaktiniu būdu; apimtis: 6 kreditai, kvota-8)
13. Information Systems Graphical User Interface P170B126 (2 srautas) (studijų pakopa: bakalauras; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: anglų k., modulis dėstomas kontaktiniu būdu; apimtis: 6 kreditai, kvota-5)
14. Informacinių sistemų grafinė naudotojo sąsaja P170B126 (1 srautas) (studijų pakopa: bakalauras; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: lietuvių k., modulis dėstomas kontaktiniu būdu; apimtis: 6 kreditai, kvota-5)
15. Vaizdo sintaksė T111B010 (1 srautas) (studijų pakopa: bakalauras; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: lietuvių k., modulis dėstomas kontaktiniu būdu; apimtis: 6 kreditai, kvota -5)
16. Algoritmai ir objektinis programavimas T120M168  (1 srautas) (studijų pakopa: magistras; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: lietuvių k., modulis dėstomas nuotoliniu būdu; apimtis: 6 kreditai, kvota-5)
17. Virtualiojo mokymosi pagrindai T120M182 (1 srautas) (studijų pakopa: magistras; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: lietuvių k., modulis dėstomas nuotoliniu būdu, 6 kreditai, kvota-5)
18. Virtualiojo mokymosi priemonės ir sistemos T120M183 (1 srautas) (studijų pakopa: magistras; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: lietuvių k., modulis dėstomas nuotoliniu būdu; apimtis: 6 kreditai, kvota-5)
19. Engineering Materials T450B902 (1 srautas) (studijų pakopa: bakalauras; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: anglų k., tvarkaraštis derinamas; apimtis: 3 kreditai, kvota-5)
20. Inžinerinės medžiagos T450B902 (1 srautas) (studijų pakopa: bakalauras; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: lietuvių k., tvarkaraštis derinamas; apimtis: 3 kreditai, kvota-5)
21. Methods of Prototyping  W240B001 (2 srautas) (studijų pakopa: bakalauras; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: anglų k., modulis dėstomas kontaktiniu būdu; apimtis: 3 kreditai, kvota-4)

—————————————————————————————————–

Kaunas University of Technology informs all alumni that registration to the study modules in the spring semester of AY 2025–2026 is started. 

Detailed information about the schedule and number of vacancies can be found in the following table List of modules for 2025–2026 spring semester

To register for the study module, please fill in the registration form. You can register until the end of February 2. 

Before registration, please note:

– what is the language of instruction;
– if the exact place (address) is indicated next to the module, the lectures will be organised on campus, if the exact location is not indicated – the module will provided as distance studies.

List of modules offered for listening:

1. Ispanų kalba (A2 lygiu) H490B001 (1 srautas) (studijų pakopa: bakalauras; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: ispanų k., modulis dėstomas nuotoliniu būdu; apimtis: 6 kreditai, kvota-2)
2. Systematic Literature Review S211D010  (1 srautas) (studijų pakopa: doktorantūra; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: anglų k., modulis dėstomas nuotoliniu būdu; apimtis: 1 kreditas, kvota-2)
3. Systematic Literature Review S211D010 (2 srautas) (studijų pakopa: doktorantūra; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: anglų k., modulis dėstomas kontaktiniu būdu; apimtis: 1 kreditas, kvota-2)
4. Technology Venturing S189M201 (1 srautas) (studijų pakopa: magistras; vedimo forma: ciklinė; dėstymo kalba: anglų k., modulis dėstomas kontaktiniu arba nuotoliniu būdu; apimtis: 10 kreditų, kvota-2)
5. Optimization Methods P160B116 (1 srautas) (studijų pakopa: bakalauras; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: anglų k., modulis dėstomas kontaktiniu būdu; apimtis: 6 kreditai, kvota-8)
6. Information Systems Graphical User Interface P170B126 (2 srautas) (studijų pakopa: bakalauras; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: anglų k., modulis dėstomas kontaktiniu būdu; apimtis: 6 kreditai, kvota-5)
7. Engineering Materials T450B902 (1 srautas) (studijų pakopa: bakalauras; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: anglų k., tvarkaraštis derinamas; apimtis: 3 kreditai, kvota-5)
8. Methods of Prototyping  W240B001 (2 srautas) (studijų pakopa: bakalauras; vedimo forma: pagrindinė; dėstymo kalba: anglų k., modulis dėstomas kontaktiniu būdu; apimtis: 3 kreditai, kvota-4)

Klimato kaita, augantis dirbtinio intelekto elektros poreikis, kritinių mineralų tiekimo koncentracija, elektromobilių revoliucija – energetikos pasaulis keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau. Šiuos pokyčius ne tik stebi, bet ir juos modeliuoja lietuvis Oskaras Alšauskas, dirbantis Tarptautinėje energetikos agentūroje (International Energy Agency, IEA) Paryžiuje. Jo atliekamos analizės tampa pagrindu sprendimams, kuriuos priima pasaulio vyriausybės, pramonės lyderiai ir finansų įstaigos.

Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete (KTU MIDF) termoinžineriją baigęs Oskaras Alšauskas šiandien dirba vienoje įtakingiausių pasaulio institucijų – Tarptautinėje energetikos agentūroje (IEA), kur priklauso Pasaulio energetikos perspektyvų komandai. Būtent ši komanda kasmet rengia pagrindinę pasaulio energetikos apžvalgą, laikomą aukso standartu globalių energetikos analizių ir perspektyvų srityje.

Grįžo kaip geopolitinis ginklas

„Mano darbas labai įvairus – nuo detalių techninių modeliavimų iki aukšto lygio susitikimų su politikais ir industrijos lyderiais. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriu transporto energetikai modeliuoju kelių transporto, elektromobilių, geležinkelių, baterijų, naftos bei biokuro poreikio scenarijus ir jų poveikį energijos rinkoms“, – pasakoja O. Alšauskas.

Lietuviui teko prisidėti ir ruošiant „Lithuania Energy Policy Review 2025“ projektą – tai yra Lietuvos energetikos įstatymų ir šio sektoriaus apžvalga, kurią IEA atlieka visoms savo šalims narėms kas penkis metus.

O. Alšauskas turėjo galimybę lydėti IEA generalinį direktorių Fatih Birol jo pirmojo vizito Lietuvoje metu liepos mėnesį bei, dalyvaujant LR Energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui, pristatyti „Lithuania Energy Policy Review 2025“ renginyje Vilniuje.

Vienas svarbiausių darbų, prie kurio prisidėjo KTU alumnas – lapkritį išleista „World Energy Outlook 2025“ publikacija, kuri apžvelgia globalias energetikos rinkos tendencijas. Šiemet čia daug dėmesio skiriama saugumo ir politinio neaiškumo temoms.

„Rusijos karas Ukrainoje pažymėjo naują etapą, kuriame energetika grįžta kaip geopolitinis ginklas – kažkas, ko nematėme nuo 1973 m. naftos krizės, kuri buvo IEA įkūrimo priežastis. Šiandien energetikos saugumo rizikos tapo labai įvairios, galinčios įtakoti kaip niekad anksčiau daug skirtingų kuro, medžiagų, infrastruktūros bei technologijos rūšių“, – sako O. Alšauskas.

Jo teigimu, taip pat būtų galima pabrėžti potencialius pavojus dėl kritinių mineralų tiekimo grandinės koncentracijos Kinijoje. Ši šalis rafinavimo sektoriuje yra pagrindinė devyniolikos iš dvidešimties strateginių mineralų, susijusių su energetika, perdirbėja. Kalbėdamas apie retųjų žemių elementus (kurie yra plačiai naudojami ir gynybos sektoriuje), O. Alšauskas pabrėžė, kad Kinijai priklauso 91 proc. rafinavimo rinkos.

„JAV, Australijoje ir Malaizijoje vystant nemažai projektų, ši dalis iki 2035 m. sumažės tik iki 75 proc. (jei visi projektai bus laiku baigti), tad rizikos artimiausiu metu niekur nedings“, – sako jis.

Nuo dirbtinio intelekto iki klimato kaitos

Dar vienas KTU alumno darbas – neseniai išleista „Energy and AI“ publikacija, kuri šiuo metu yra svarbiausias leidinys pasaulyje, apžvelgiantis energetikos sektoriaus ir dirbtinio intelekto įtakas vienas kitam.

„Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas „World Energy Outlook 2025“ pristatymams skirtinguose pasaulio renginiuose, institucijose ir vyriausybėse. Taip pat lapkritį pateikėme energetinio perėjimo kelialapį Kolumbijos vyriausybei, bei ruošiame atitinkamą kelialapį Čilei. Taip, modeliuojant šalių energetikos sektorių projekcijas, mes padedame joms įgyvendinti savo energetikos ir klimato ambicijas“, – pasakoja O. Alšauskas.

Pasak jo, pasibaigus COP30 klimato kaitos renginiui Beleno mieste Brazilijoje ir šalims atnaujinus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, IEA turės daug darbo integruojant šias naujas ambicijas į modeliuojamas projekcijas.

„Žinoma, jau ruošiamės ir renkame duomenis „Global Electric Vehicle Outlook“ 2026 metų leidiniui“, – pasakoja KTU alumnas.

Modernios visuomenės pagrindas

Kalbėdamas apie savo ir būsimų, esamų studentų karjeros pasirinkimą, ekspertas pabrėžia, kad energetikos sektorius šiandien yra vienas plačiausių ir dinamiškiausių pasaulyje.

„Energetika persipina su ekonomika, inžinerija, aplinkosauga, gynyba, ar net sociologija. Todėl svarbiausia – būti smalsiam ir nebijoti naujovių. Šiandieninės galimybės dažnai atsiranda netikėtai, kaip kad dabar – dirbtinis intelektas, kuris per kelerius metus tapo svarbia tema energetikoje“, – sako jis.

O. Alšausko teigimu, ši sritis reikalauja ne tik kompetencijos, bet ir atsakomybės, mat energetika yra modernios visuomenės pagrindas – ji užtikrina augimą, saugumą ir gyvenimo kokybę. Jis pabrėžia ir tai, kad būtent šis sektorius atsakingas už maždaug 80 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

„Todėl labai svarbu kelti sau kaip specialistui aukščiausius standartus – jūsų darbas turės realų poveikį žmonių gyvenimui“, – sako jis.

Tvarumas – ne pasirinkimas, o būtinybė

Kalbėdamas apie savo požiūrį į tvarumą, KTU alumnas pabrėžia, kad tvari energetika nėra idealizmas, o saugumo klausimas.

„Yra daug įtakingų žmonių ir organizacijų, teigiančių, kad ekonomika negali augti be iškastinio kuro. Manau, svarbu yra kalbėti ir apie tai, jog tvari energija diversifikuoja energijos tiekimą ir infrastruktūrą, suteikdama naujų saugumo garantijų, o saugumas suteikia daugiau galimybių ekonomikos augimui. Tvari energija mažina grėsmes, kurios kyla dėl iškastinio kuro importo priklausomybių bei klimato kaitos. Klimato kaita jau dabar daro milžinišką žalą, o jos poveikis tik didės“, – sako ekspertas.

Jo teigimu, gaisrai Kalifornijoje ar Australijoje, potvyniai Valensijoje ar Pietryčių Azijoje, sausra Rytų Afrikoje – klimato kaitos padariniai jau čia, ir jie įtakoja visus. Jis priduria, kad tvarumas gali prasidėti ir nuo asmeninių pasirinkimų – kaip keliaujama, kas valgoma, kas perkama ir kiek vartojama.

„Tikiu, kad energetikos ateitis bus tvari – nes kitaip būti negali, jei norime turėti saugią ateitį sau ir savo vaikams. Dirbti šioje srityje yra ne tik malonumas, bet ir atsakomybė. Ir tai yra geriausia motyvacija“, – apibendrina KTU MIDF alumnas.