Įrašai

Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) 65-metis subūrė skirtingų kartų absolventus, dėstytojus, darbuotojus, partnerius ir fakulteto bičiulius. Trečią kartą surengtos alumni sugrįžtuvės tapo prasminga proga ne tik susitikti, bet ir drauge paminėti reikšmingą fakulteto istorijos sukaktį.

Birželio 5 d. Panevėžio teatre „Menas“ vykusi šventė sujungė skirtingus fakulteto istorijos laikotarpius ir žmones, kurių studijos, profesinis kelias ar veikla buvo susiję su fakultetu. Kartu su absolventais reikšmingą sukaktį minėjo KTU rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka, Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanė prof. dr. Daiva Žostautienė ir universiteto komandos atstovai.

Per 65-erius metus keitėsi fakulteto pavadinimai, studijų programos ir studentų kartos, tačiau išliko žmones jungianti bendrystė. Šventė subūrė skirtingų fakulteto laikotarpių absolventus, suteikdama progą susitikti, prisiminti studijų metus ir drauge paminėti jubiliejinę sukaktį.

Šventės centre – žmonės ir bendros patirtys

Renginys prasidėjo svečių pasitikimu ir sveikinimais. Vėliau susirinkusiesiems parodytas interaktyvus forumo teatro spektaklis „Dvi kryptys“, kurį sukūrė Panevėžio teatro „Menas“ aktorius Irmantas Pilis.

Šiame spektaklyje žiūrovai tapo ne tik stebėtojais, bet ir aktyviais dalyviais – nuo jų sprendimų priklausė kūrinio eiga ir atomazga. Toks formatas paskatino įsitraukti, diskutuoti ir drauge ieškoti galimų situacijų sprendimų, o spektaklis tapo netikėta ir prasminga šventinio vakaro dalimi.

Po spektaklio šventė tęsėsi bendrystės vakare. Alumni dalijosi prisiminimais, bendravo su dėstytojais, kolegomis ir bičiuliais, prisiminė studijų metais užsimezgusias pažintis bei fakultete įgytas patirtis.

Pasak alumnės Redos Kuzminienės, renginyje buvo jaučiama ypatinga šiluma ir dėmesys sugrįžusiems absolventams.

„Apsikabinimai ir bendrystės jausmas leido pasijusti laukiamiems, svarbiems ir nepamirštiems fakulteto bendruomenės nariams. Šis vakaras tapo gražiu prisiminimų, susitikimų ir bendrų patirčių tiltu, dar kartą priminusiu, kokią stiprią ir vertybėmis grįstą bendruomenę kuria fakultetas“, – dalijosi R. Kuzminienė.

Alumnė taip pat dėkojo renginio organizatoriams už pasirinktą formatą, šiltą priėmimą, jaukią atmosferą ir galimybę sugrįžti ten, kur prasidėjo daugelio absolventų profesinis ir asmeninis kelias.

Šventėje dalyvavusi alumnė Samanta Pusvaškienė pabrėžė ne tik renginio programą, bet ir nuoširdžius žmonių susitikimus.

„Buvome maloniai nustebinti renginio programa, spektakliu, vaišėmis ir šiltu dėstytojų dėmesiu. Ypač įsiminė nuoširdūs pokalbiai ir susitikimai su buvusiais kolegomis bei draugais“, – sakė S. Pusvaškienė.

Sugrįžtuvės stiprina ryšį su fakultetu

Alumni sugrįžtuvės – tai ne tik galimybė prisiminti studijų metus. Šie susitikimai padeda išlaikyti ryšį tarp skirtingų fakulteto absolventų kartų, stiprina alumni bendruomenę ir kuria erdvę naujoms pažintims bei bendroms iniciatyvoms.

Fakulteto 65-metis tapo proga atsigręžti į nueitą kelią, prisiminti fakultetą kūrusius žmones ir pasidžiaugti bendruomene, kurios dalimi išlieka kiekvienas čia studijavęs absolventas.

Šventės dalyvių susitikimai, pokalbiai ir emocijos dar kartą patvirtino, kad ryšys su savo universitetu nesibaigia gavus diplomą. Jis tęsiasi per žmones, bendrus prisiminimus, profesines patirtis ir norą sugrįžti.

Šventę padėjo kurti partneriai ir rėmėjai

Renginio mecenatas – KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto alumnų įmonė UAB „Informacijos linija“, veikianti su prekės ženklu PROWEB. Fakultetas nuoširdžiai dėkoja alumnams ir jų įmonei už reikšmingą indėlį organizuojant alumni sugrįžtuves ir minint fakulteto 65-metį.

Prie šventės taip pat prisidėjo fakulteto alumnės Saulita Vaičaitienė, atstovaujanti „Saulitos balionams“, ir Viktorija Sivaprakash, atstovaujanti „Alfa grožio namams“.

Renginį taip pat rėmė Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Panevėžio apskrities bendrija, MB „Vakava.lt“, UAB „Bombikė“, „Šviečiančios raidės Aukštaitijoje“ ir MB „Skaniai skamba“.

Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas nuoširdžiai dėkoja renginio mecenatui, rėmėjams, partneriams, šventėje dalyvavusiems alumni, dėstytojams, darbuotojams ir bičiuliams, prisidėjusiems prie prasmingo fakulteto 65-mečio paminėjimo.

Daugiau vakaro akimirkų čia.

Kauno technologijos universiteto alumnė Goda Petravičienė – verslo konsultacijų ir vadovų ugdymo bendrovės „Grand Partners“ įkūrėja ir vadovė. Jos kelias į lyderystės ir vadybos sritį prasidėjo dar mokykloje, organizuojant renginius ir telkiant žmones bendram tikslui, o šiandien apima daugiau nei du dešimtmečius patirties dirbant su vadovais Lietuvoje ir užsienyje. Kaip klostėsi jos profesinis kelias, kokių pamokų išmoko ir su kokiais iššūkiais susidūrė – pasakoja pati alumnė.

Ilgametė patirtis leido Godai formuoti savitą lyderystės stilių, kuriame svarbiausią vietą užima žmogus, autentiškas ryšys ir aiškus vertybinis pagrindas. Ji dalijasi savo lyderystės filosofija, vertybėmis grįstu požiūriu į vadovavimą bei įžvalgomis apie tai, kaip augti kartu su komanda, o ne jos sąskaita. Taip pat ji pateikia praktinių patarimų jauniems specialistams, siekiantiems karjeros ir ilgalaikės prasmės kuriant pokyčius organizacijose.

– Kaip prasidėjo jūsų kelias verslo vadyboje ir žmogiškųjų išteklių srityje?

Nuo vaikystės, augdama medikų šeimoje, buvau linkusi telkti žmones, tad dėl šios savybės artimųjų buvau vadinama „vedėja“. Ši pareigybė yra svarbi gydymo įstaigose ir tarsi simbolizavo mano prigimtį. Mokykloje mėgau organizuoti įvairius renginius – nuo žiburėlių iki šimtadienio ir išleistuvių. Būtent šių veiklų dėka ir supratau, kad man patinka dirbti su žmonėmis, kad pasitelkiant viziją ir įgimtus gebėjimus pavyksta drauge sukurti bendrą rezultatą. Baigdama mokyklą, dvyliktoje klasėje turėjau parašyti 20 pasirinkimų studijoms, tad visi jie turėjo vieną kriterijų – dirbti su žmonėmis. Tuo metu vadybos studijos atrodė plačiausiomis galimybėmis ir buvo naujausia studijų kryptis, tad nusprendžiau rinktis būtent jas.  

– Kuo KTU studijos prisidėjo prie jūsų profesinio augimo?

Studijavau programoje, kuri tuo metu neoficialiai vadinta „gamybininkų“ (dabar Gamybos inžinerija / Gamybos vadyba), todėl daugelis dėstytojų ir studentų buvo dirbantys asmenys. Kai kurie jų jau turėjo ilgametę patirtį personalo valdymo ir vadovavimo srityse. Man, ką tik pradėjusiai verslo ir vadovavimo kelią, tai buvo itin vertinga. Šios patirties tikrai nekeisčiau, nes manau, kad kuo anksčiau studijuojantis žmogus susiduria su realia darbo aplinka, tuo labiau jis geba pritaikyti studijas praktikoje.

– Kokią didžiausią pamoką išmokote studijų metais, kuri jums praverčia ligi šiol?

Kone visose diskusijose nuolat iškildavo tema, kaip realybė skiriasi nuo to, kas parašyta vadovėliuose. Apie tai kalbėdavo ne tik studentai, bet ir praktinės patirties turintys dėstytojai. Vis dėlto visada tikėjau ir tikiu, kad teorija yra ne kas kita kaip apibendrinta praktika, todėl negali būti taip, kad visa tai, kas parašyta, visiškai neveikia.

– Kaip studijos ir stažuotės Lietuvoje bei užsienyje pakeitė jūsų požiūrį į verslą?

Didžioji dalis mano tarptautinės patirties yra susijusi su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šalimi, iš kurios ir kilo mokymų bei konsultavimo idėjos verslas. Būtent ten ir supratau bei „atvežiau“ į Lietuvą suvokimą, kad tik gerai besijaučiantys ir motyvuoti darbuotojai gali pasiekti norimų rezultatų. 2004-aisiais Lietuvoje toks požiūris dar nebuvo plačiai priimtas, todėl tai atvėrė visiškai naują požiūrį į verslo ir organizacijų valdymą.

– Kaip atsidūrėte „Grand Partners“ ir kokį kelią nuėjote iki tapimo direktore?

Tikiu, kad savo svajonių gyvenimą kuriame patys, tad sutikau su vyro pasiūlyta avantiūra patiems įkurti verslo konsultacijų ir mokymų bendrovę vos tik baigus bakalauro studijas. Susėdome ir pasidalinome pareigas: aš tapau vadove, o vyras buvo atsakingas už pardavimus. Tokiu būdu draugiškai ir dirbame.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriate vadovaujant „Grand Partners“ ir kaip juos įveikiate?
Mes esame kūrėjai. Smalsumo, idėjų mums netrūksta. Panašu, kad netrūksta ir gebėjimo atsirinkti geriausias. Tačiau norėtume padaryti daug daugiau, nei pavyksta. Svajojame apie greitesnius ir didesnius pokyčius Klientų įmonėse. O kartais ir pas save. Tad didžiausias mano pačios, o tuo pačiu, matyt, ir visos mūsų įmonės iššūkis – gebėjimas ir tiesų mėgautis, džiaugtis ir didžiuotis tuo, kas yra, kas jau pasiekta ir padaryta, nes padaryta išties tiek daug!

– Ką jums reiškia būti organizacijos lydere ir kokius lyderystės principus taikote savo darbe?

Būti batsiuviu su batais nėra paprasta misija, bet panašu, kad „Grand Partners“ tai bent retsykiais pavyksta. Išgirsti, kad esi lyderis – didžiulis pagyrimas, ypač, kai tai sako 10-20 metų  lyderystės srityje besispecializuojantys konsultantai. Pastaruosius trejus-ketverius metus eksperimentuojame su pasidalintos lyderystės modeliu, ieškome tokio veikimo būdo, kuris atitiktų mūsų komandos narių individualumą ir padėtų pasiekti visiems priimtinų rezultatų.

– Kaip sisteminis mąstymas padeda priimti svarbius sprendimus bei kokios savybės padeda sėkmingam vadovui išsiskirti šiandieninėje darbo rinkoje?

Sisteminis mąstymas – kone svarbiausia šiuolaikinio, o gal ir bet kurių laikų vadovo kompetencija. Juk vadovas neprivalo būti jokios konkrečios srities ekspertas. Tai reiškia, kad jis turi gebėti greitai surinkti sprendimui aktualią informaciją, ją įvertinti ir priimti tinkamus sprendimus. Kuo bus labiau subalansuotas sprendimas – tuo didesnė tikimybė, kad jis bus naudingas visai organizacijai, o ne vienam padaliniui ar darbuotojui.

– Kaip pastaraisiais metais keitėsi verslo vadybos ir žmogiškųjų išteklių valdymo tendencijos?

Per daugiau nei dvidešimties metų vadovavimo patirtį pastebėjau, kaip stipriai pasikeitė požiūris į žmogiškųjų išteklių valdymą. Anksčiau vyravo švytuoklės principas „Nepatinka – už durų laukia eilė kitų“, o šiandien vis dažniau klausiame: „Kaip dar galime nustebinti ir pradžiuginti savo darbuotojus?“. Suprantama, kalbu apibendrintai, bet vyrauja tokios tendencijos. Tad mūsų tikslas – padėti šiai švytuoklei nusistovėti arčiau centro, kur pasiekiamas subalansuotas santykis: darbuotojai jaučiasi vertinami ir išgirsti, o organizacija – efektyvi ir rezultatyvi.

– Kokie pagrindiniai iššūkiai kyla vadovams siekiant išlaikyti motyvuotą ir įsitraukusią komandą bei kokias pagrindines klaidas daro organizacijos, siekdamos stiprinti savo lyderystės kultūrą?

Svarbiausias iššūkis yra suprasti, kas motyvuoja darbuotoją, nes būtent nuo to priklauso jo įsitraukimas į darbą. Prireikia nemažai laiko, kad pažintum žmogų ir suprastum, kas jam svarbu. Be to, motyvacija keičiasi, nes ją veikia karjeros etapai, gyvenimo aplinkybės, emocinė branda ir kiti veiksniai.  

Kalbant apie klaidas, manau, didžiausia jų – kai per mažai stengiamasi suprasti, kodėl darbuotojai elgiasi tam tikru būdu ir kas iš tikrųjų padėtų jiems priimti pokyčius.

– Kaip koučingo metodikos padeda organizacijoms ir lyderiams augti?

Man koučingas padeda skatinti sąmoningumą ir gilina savęs pažinimą. Vadovui tai ypač svarbu – juk, kaip sako mano kolega Romanas Gaidukas, „organizacija yra vadovo atspindys.“ Kuo labiau vadovas supranta save, tuo geriau gali vesti kitus, o tai leidžia organizacijai augti greičiau, nei tai vyktų natūraliai.

– Kokia buvo didžiausia jūsų profesinė pergalė, kurią laikote svarbiausiu savo pasiekimu?

Manau, kad didelė mano profesinė pergalė – savo jėgomis sukurti vieną lyderiaujančių ugdymo bendrovių šalyje. Bet dar svarbiau man yra tai, kad daugelis komandos narių dirba kartu jau daug metų – kai kurie nuo 2004-ųjų, kai pradėjome savo veiklą. Tikra pergalė mums yra tai, kad drauge galime prasmingai kurti, ugdyti, įkvėpti kitus ir būti prasmingų pokyčių organizacijose dalimi ar net jų priežastimi. Mokausi vis labiau džiaugtis šiais dalykais.

– Kokios knygos, žmonės ar patirtys turėjo didžiausią įtaką jūsų mąstymui ir lyderystei?

Man labai patinka David D. Burns „Geros nuotaikos vadovas“ – tai knyga, svarbiausiems gyvenimo atvejams. Jeigu klaustumėte, kodėl būtent ši knyga, atsakysiu trumpai, kad tik ją perskaitę supras.

Taipogi mane įkvėpė senelis Ramutis Augustinas, kuris buvo daugelio gerbiamas vadovas ir kuriam netrūko geros nuotaikos. Iš jo išmokau, kad santykiai tarp žmonių turi būti žmoniški, o kai to nėra, gali pagelbėti humoras.

Be to, mokslai JAV vidurinėje mokykloje pagal mainų programą paauglystėje labai stipriai praplėtė mano pasaulėžiūrą. Nuo tada žodis „neįmanoma“ man reiškia ne ribą, o kvietimą veikti ir įrodyti priešingai.

– Kokia jūsų asmeninė sėkmės formulė?

Gyvenant BANI pasaulyje – kupiname trapumo, nerimo, neapibrėžtumo ir sudėtingumo – tikėti viena universalia sėkmės formule gali atrodyti naivu. Vis dėlto, jei tokios formulės reikėtų, jos esmė būtų dvi dedamosios: tvirtos vertybės ir gebėjimas veikti lanksčiai. Vertybės padeda išlaikyti kryptį ir neprarasti savęs, o lankstumas – prisitaikyti ir judėti pirmyn net ir esant nuolatiniams pokyčiams. Visa tai reikėtų padauginti iš tikėjimo žmogumi, įskaitant ir save. Be jo nebūčiau ėmusi įgyvendinti išties ambicingos idėjos keisti verslo kultūrą Lietuvoje, kad žmonės ne tik norėtų čia pasilikti, bet ir grįžtų dirbti į Lietuvą. Be didelio tikėjimo savo kolegomis niekuomet nežadėčiau pokyčių ir mūsų klientams.

– Kokį patarimą duotumėte jauniems specialistams, norintiems siekti karjeros lyderystės ir vadybos srityse?

Jei tikrai nori siekti lyderystės – siek! Bet tik tuomet, jeigu nuoširdžiai myli žmones. Nes vadovavimas be meilės žmonėms gali tapti nusivylimų pilnu keliu. O jei gebi priimti kitus su visais jų trūkumais, ribotumais ir klaidomis – lyderystė tampa įkvepiančiu gyvenimo būdu, kupinu atradimų ir nuoširdžių WOW akimirkų.mis – tikėjimas savo keliu yra pirmas žingsnis į sėkmę. Tad nebijokite pradėti, ir jums tikrai pasiseks.

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre įvyko ypatinga Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto Verslo administravimo magistrantūros vadovams (KTU MBA) absolventų šventė – diplomai įteikti antrajai KTU MBA laidai, kuri įsilieja į 103-iąją KTU alumnų laidą.

Simboliška, kad vadovams skirta programa, kurioje daug dėmesio skiriama pokyčių lyderystei, strateginiam mąstymui, inovacijoms ir organizacijų vystymui, finišą pasiekė vienoje iš ryškiausių Kauno kultūros erdvių – teatre, kuriame susitinka disciplina, kūryba, komanda ir gyvas santykis su žmogumi.

Šventės metu absolventus sveikino KTU bendruomenės atstovai, dėstytojai, artimieji ir draugai. Diplomų įteikimas tapo ne tik akademiniu įvykiu, bet ir jautriu sustojimu įvertinti metų trukmės intensyvų vadovų augimo kelią.

„Šiandien esame teatre – vietoje, kurioje labai aiškiai matyti bendrystės prasmė. Spektaklis gimsta tik tada, kai susijungia daugybė talentų, patirčių ir pastangų. Manau, kad tai labai artima ir KTU MBA dvasiai. Šios studijos subūrė skirtingus žmones, skirtingas profesines patirtis, bet vedė juos bendro tikslo link. Būtent iš tokios bendrystės gimsta pasitikėjimas, drąsa ir lyderystė, kuri gali kurti prasmingus pokyčius“, – sveikindamas absolventus kalbėjo KTU rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka.

Programa vadovams, kurie mokosi valdyti pokytį

KTU MBA – tai vienerių metų verslo administravimo magistrantūros programa, skirta vadovavimo patirties turintiems profesionalams. Programa orientuota į praktinę lyderystę, pokyčių valdymą, atsparumo stiprinimą verslo aplinkoje ir inovatyvaus verslo vystymą. Tačiau absolventams ši programa tapo ne tik žinių sistema – joje labai aiškiai atsiskleidė ir keturios KTU vertybės: atsakingumas, profesionalumas, inovatyvumas ir bendrystė.

„Tikroji vertybių prasmė atsiskleidžia ne tada, kai apie jas kalbame, o tada, kai pagal jas veikiame – ten, kur nėra tobulo plano, bet reikia atsakomybės, komandos ir drąsos judėti pirmyn“, – mintimis dalijosi KTU MBA absolventė Živilė Bagdonienė.

KTU strateginių partnerysčių prorektorė ir KTU MBA programos iniciatorė prof. dr. Edita Gimžauskienė pabrėžė, kad KTU MBA yra didelės dėstytojų ir verslo praktikų komandos darbo rezultatas, paremtas tarpdisciplininiu požiūriu – verslo, vadybos ir technologijų supratimo jungtimi.

„KTU MBA man pirmiausia yra didelės KTU dėstytojų ir verslo praktikų komandos kūrinys, įprasminantis tikėjimą, kad vadybos, verslo ir technologijų supratimo jungtis šiandien kuria visiškai naujos kokybės vertę. Tačiau tikroji programos vertė atsiskleidžia matant absolventų pokytį – jų žibančias akis, sustiprėjusį pasitikėjimą savimi ir drąsą priimti sprendimus sudėtingoje, nuolat besikeičiančioje aplinkoje“, – sakė prof. dr. E. Gimžauskienė.

Pasak jos, absolventų pasiekimai rodo, kad mokymasis gali keisti ne tik profesinį kelią, bet ir požiūrį į lyderystę: „Svarbiausias lyderystės matas yra ne tai, kiek žmonių seka paskui tave, o kiek lyderių užauga šalia tavęs.“

KTU EVF dekanas doc. dr. Kęstutis Duoba, sveikindamas absolventus, akcentavo, kad MBA studijų prasmė atsiskleidžia ne tik įgytose žiniose, bet ir gebėjime jas taikyti realiose organizacijose.

„Šiandien diplomus įteikiame žmonėms, kurie į studijas atėjo jau turėdami brandžią profesinę patirtį. Todėl KTU MBA vertė slypi ne vien teorijoje – ji atsiskleidžia tada, kai vadovai geba priimti sudėtingus sprendimus, telkti komandas, inicijuoti pokyčius ir kurti organizacijas, kurios yra atviros technologijoms, inovacijoms ir atsakomybei“, – sakė KTU EVF dekanas doc. dr. Kęstutis Duoba.

Pasak dekano, ši programa atliepia šiandienos verslo ir viešojo sektoriaus poreikį turėti lyderius, gebančius jungti vadybinį, technologinį ir žmogiškąjį matmenį. Simboliška, kad būtent šiemet diplomai įteikiami pirmajai laidai po KTU EVF gautos prestižinės tarptautinės AACSB akreditacijos. Šis kokybės ženklas suteikiamas mažiau nei 6 proc. verslo mokyklų pasaulyje ir patvirtina aukščiausius studijų, mokslo bei valdymo standartus.

Sveikindama antrąją KTU MBA laidą, programos vadovė doc. dr. Regita Bendikienė pabrėžė, kad MBA – tai ne tik akademinis vardas, bet ir kokybės ženklas. Programą ji palygino su „Mercedes-Benz“, kurio vardas siejamas su patikimumu, patirtimi, prestižu ir aukštu standartu.

„Kai galvojame apie „Mercedes-Benz“, galvojame ne tik apie automobilį. Galvojame apie pasitikėjimą, tradiciją, kokybę ir prestižą. KTU MBA taip pat yra ženklas – ženklas, kad žmogus pasirinko augti, kelti sau aukštus standartus ir prisiimti atsakomybę už pokytį. Šis diplomas liudija ne tik baigtas studijas, bet ir brandą, profesionalumą bei pasirengimą vadovauti sudėtingame pasaulyje“, – kalbėjo R. Bendikienė.

„Technologijos keičia organizacijas, tačiau pokyčius įgyvendina žmonės. Todėl vadovo gebėjimas suprasti technologines tendencijas, matyti strateginį kontekstą ir kartu išlaikyti pasitikėjimu grįstą santykį su komanda tampa viena svarbiausių šiuolaikinės lyderystės kompetencijų“, – sveikinimo kalboje sakė MBA programą kartu vykdančio KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas doc. dr. Kazimieras Juzėnas.

Nuo auditorijų Kaune iki inovacijų ekosistemų Hamburge

KTU MBA antrosios laidos absolventams ši programa tapo ne tik akademiniu iššūkiu, bet ir intensyvia asmeninio bei profesinio augimo patirtimi. Per metus jie derino studijas, darbus, šeimos įsipareigojimus, komandinius projektus, vėlyvus vakarus, paskaitas, vebinarus ir atsiskaitymus. Tačiau būtent šis intensyvumas, pasak absolventų, ir sukūrė didžiausią vertę – išmokė plačiau matyti organizacijas, giliau suprasti pokyčius ir drąsiau kelti sau aukštesnius profesinius standartus.

„Per šiuos metus buvo visko – motyvacijos, atkaklumo, intensyvių etapų, klausimų, ieškojimų, komandinių darbų ir akimirkų, kai atrodė, kad užduočių turime tikrai daugiau nei laiko. Tačiau kartu buvo ir labai daug augimo. Šios studijos tapo patirtimi, kuri skatino mąstyti plačiau ir į situacijas žvelgti iš skirtingų perspektyvų“, – absolventų patirtį apibendrino grupės seniūnė Vida Drąsutė.

Vienu ryškiausių programos etapų absolventai įvardijo tarptautinę stažuotę Hamburge – KTU–TUHH Winter School on Innovation and Technology Management. Jos metu dalyviai turėjo galimybę iš arti susipažinti su inovacijų ekosistemomis, akademijos ir verslo partnerystėmis, dirbtinio intelekto transformacija, frugalinėm inovacijom, tvaria gamyba, žiediniu dizainu ir pokyčių lyderyste.

Vizitai į Hamburg University of Technology, Startup Port Hamburg, CREATUM, „Hamburg Chamber of Commerce“ ir „Airbus“ leido absolventams pamatyti, kaip inovacijos gimsta ne tik iš technologijų, bet ir iš bendradarbiavimo, pasitikėjimo, strateginio mąstymo bei gebėjimo jungti skirtingas patirtis.

„Hamburgo stažuotė daugeliui mūsų tapo viena stipriausių MBA patirčių. Tai buvo savaitė, kurioje susijungė žinios, praktinė patirtis ir nauji ryšiai. Grįžome su dar aiškesniu supratimu, kad inovacijos nėra vien technologiniai sprendimai – tai ir žmonės, jų atvirumas, bendradarbiavimas, gebėjimas veikti neapibrėžtume ir kurti vertę organizacijoms, miestams bei bendruomenėms“, – sakė V. Drąsutė.

Teatras – vieta, kurioje prasmingai susitiko kultūra ir lyderystė

Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotojas kultūrai ir bendriems reikalams, KTU alumnų asociacijos prezidentas Rimantas Lekavičius, sveikindamas absolventus, pirmiausia akcentavo simbolišką sugrįžimą į šią erdvę. Prieš keliolika metų KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto diplomų įteikimo šventės vykdavo būtent Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, todėl antrosios KTU MBA laidos diplomų įteikimas čia tapo ir gražiu tradicijos atnaujinimu.

„Labai simboliška, kad KTU MBA antrosios laidos diplomų įteikimas po keliolikos metų grįžo į Kauno valstybinį muzikinį teatrą. Šis diplomas – dar vienas ypatingas puslapis jūsų gyvenimo scenarijuje. Linkiu, kad šio scenarijaus realizavimas teiktų džiaugsmo ir pasitenkinimo ne tik jums ir jūsų artimiesiems, bet būtų reikšmingi ir visai Lietuvai“, – sakė R. Lekavičius.

Pasak jo, teatras šiai šventei suteikė ypatingą simboliką – čia aiškiai matyti, kad prasmingas rezultatas reikalauja pasirengimo, disciplinos, kūrybiškumo ir atsakomybės.

Jis linkėjo absolventams KTU MBA patirtį išsinešti į naują profesinę sceną, kurioje svarbiausi bus ne vaidmenys, o tikri sprendimai, ne dekoracijos, o vertybės, ne plojimai, o ilgalaikė kuriama vertė organizacijoms ir žmonėms.

Bendrystė, kuri liks po diplomų

Absolventų kalboje daug dėmesio skirta ir žmonėms – dėstytojams, programos komandai, artimiesiems bei grupės draugams. Pasak V. Drąsutės, būtent bendrystė tapo vienu svarbiausių šių studijų atradimų.

„Grupiokai tapo ne tik bendramoksliais, bet ir bendrakeleiviais. Kavos pertraukos tarp paskaitų su nenutylančiais pokalbiais kartais būdavo ne mažiau vertingos nei paskaitos – jose gimdavo įžvalgos, idėjos, palaikymas ir tikra bendrystė“, – kalbėjo absolventų atstovė.Top of FormBottom of Form

„Ypatingas ačiū žmonėms, kuriuos sutikome šiame kelyje. Dėstytojai – tikri savo sričių profesionalai. Grupiokai tapo ne tik bendramoksliais, bet ir bendrakeleiviais, su kuriais užsimezgė tikras ryšys. O kavos pertraukos su mūsų nenutylančiais pokalbiais kartais būdavo ne mažiau vertingos nei paskaitos – jose gimdavo geros įžvalgos, idėjos, psichologinis ir patariamasis palaikymas bei bendrystė“, – sakė ji.

Absolventė dėkojo ir artimiesiems, primindama, kad intensyvios studijos paliečia ne tik patį studentą, bet ir jo šeimą, draugus, bendrus planus. Dėkojo už supratingumą ir kantrybę bei buvimą visame kelyje šalia.

Naujo etapo pradžia

KTU MBA antrosios laidos diplomų įteikimo šventė tapo ne tik akademinio pasiekimo, bet ir naujo etapo ženklu. Absolventai gavo ne tik diplomus, bet studijų metu įgijo stipresnį strateginį matymą, technologijų supratimą, inovacijų valdymo patirtį, organizacijų vystymo kompetencijas ir naują profesinių ryšių tinklą.

„Šiandien mes tampame KTU MBA absolventais. Bet tai nėra pabaiga. Tai naujo etapo pradžia – su daugiau žinių, daugiau drąsos, daugiau atsakomybės ir daugiau tikėjimo, kad galime kurti pokytį“, – absolventų vardu kalbėjo V. Drąsutė.

Birželio 26 d. 13 val. kviečiame į Kauno „Žalgirio“ areną (Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas), kurioje tradiciškai vyks KTU diplomų įteikimo šventė!

Iškilmingos ceremonijos metu diplomai bus įteikiami 103-iosios laidos bakalauro, magistro ir profesinių studijų absolventams bei visiems universiteto mokslų daktarams. Šventės metu 8 fakultetų auklėtinius sveikins ne tik jų artimieji, bet ir universiteto vadovai bei garbingi svečiai.

Dalyvių lauks charizmatiški vedėjai, dėmesį prikaustantys žinomų šalies atlikėjų muzikiniai pasirodymai ir užburianti universiteto meninių kolektyvų programa.

Birželio 26 d. 12 val. diplomus atsiims ir KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto 60-osios laidos absolventai. Šventė vyks Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto aktų salėje (Nemuno g. 33, Panevėžys).

 Oficiali renginio svetainė: diplomai.ktu.edu
 Renginyje bus filmuojama ir fotografuojama.

Birželio 5 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) alumnus kviečiame sugrįžti į ypatingą vakarą, skirtą bendrystei, prisiminimams ir fakulteto 65 metų istorijai paminėti.

Šiemet alumni sugrįžtuvės įgauna dar prasmingesnį kontekstą – susitinkame jau trečią kartą, o kartu minime ir fakulteto 65-metį. Tai proga prisiminti žmones, studijų metus, bendras patirtis ir pokyčius, kurie formavo fakulteto kelią nuo pirmųjų žingsnių Panevėžyje iki šiandienos.

Per 65 metus keitėsi fakulteto pavadinimai, studijų kryptys, auditorijos, kartos ir laikmetis, tačiau išliko tai, kas svarbiausia – žmonės, jų istorijos ir ryšys su savo Alma Mater.

Renginio programa:

17.30 val. – Pasitikimo ir sveikinimų akimirka

Vakaro pradžioje svečių lauks neformali pasitikimo ir sveikinimų akimirka.

18.00 val. – Spektaklis „Dvi kryptys“

Šventinę vakaro programą tęs Panevėžio teatro „Menas“ spektaklis „Dvi kryptys“. Spektaklio autorius yra teatro „Menas“ aktorius ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantas Irmantas Pilis. 

19.30 val. – Bendrystės vakaras

Po spektaklio vyks bendrystės vakaras – laikas pokalbiams, prisiminimams ir susitikimams.

Renginyje dalyvaus fakulteto dėstytojai, alumnai, partneriai ir svečiai – žmonės, kuriuos jungia KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto istorija, patirtys ir bendras ryšys su Alma Mater.

Kada? Birželio 5 d. 17.30 val.
Kur? Panevėžio teatras „Menas“ (Vasario 16-osios g. 19, Panevėžys)
Būtina išankstinė alumnų registracija: https://ptvf.ktu.edu/alumni-registracija-2026/

Kontaktai pasiteirauti:
Tel. +370 (686) 54 890
El. p. sonata.guntoriute@ktu.lt

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto alumnai, kviečiame sugrįžti, pabūti kartu ir kartu paminėti fakulteto 65 metų kelią.

Šiandien, kai kalbos technologijos ir dirbtinis intelektas vis dažniau tampa kasdienybės dalimi, neretai kyla klausimas – ar vertėjo profesija vis dar aktuali? Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Kalbos technologijų ir vertimo studijų absolventė Ieva Kikaitė savo pavyzdžiu įrodo, kad ši sritis ne tik išlieka aktuali, bet ir atveria itin plačias karjeros galimybes.

Šiuo metu Ieva dirba projektų vadove ir pardavimų vadybininke vertimų biure „Pasaulio spalvos“. Jos kasdienybė – dinamiška ir nuolat kintanti: nuo bendravimo su klientais ir naujų ryšių kūrimo iki projektų koordinavimo ir įmonės žinomumo didinimo.

Pasak pašnekovės, Kalbos technologijų ir vertimo studijos universitete suteikė tvirtą pagrindą ne tik vertimo srityje, bet ir platesniame profesiniame kontekste.

Darbas neapsiriboja vien sėdėjimu biure – jis apima dalyvavimą renginiuose, forumuose, konferencijose. Be to, Ieva aktyviai prisideda prie įmonės komunikacijos, kurdama turinį socialiniams tinklams ir taip išnaudodama kūrybinį potencialą bei pritaikydama sukauptas žinias vertimo srityje.

Studijos – pagrindas karjerai

„Nuolatinis darbas su techniniais ir kūrybiniais tekstais, projektų valdymo paskaitos, pažintis su vertimo industrijos raida bei technologijomis ir nagrinėti vertimo tyrimai studijų metu padėjo suprasti vertimo procesą, ugdė kūrybiškumą ir norą domėtis kalbos industrija laisvu laiku“, – teigia Ieva.

Kalbos technologijų ir vertimo absolventė sako, kad ne mažiau svarbus buvo ir nuoseklus kalbinių kompetencijų tobulinimas – lietuvių, anglų bei prancūzų kalbų žinios šiandien yra neatsiejama jos darbo dalis. Šis įgytų žinių ir įgūdžių derinys padėjo sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje.

Studijų metu Ieva rinkosi ir kiek netradicinę praktiką – ją atliko nevyriausybinėje organizacijoje, organizuojančioje jaunimo mainus. Čia ji ne tik vertė didelės apimties metodinį leidinį, bet ir dalyvavo tarptautiniuose projektuose Lenkijoje bei Lietuvoje.

Praktika suteikė galimybę išbandyti vertimą žodžiu realiose situacijose, dirbti su skirtingų kultūrų ir amžiaus grupių žmonėmis bei įgyti neįkainojamos patirties. Anot jos, tai buvo procesas, kuriame vienu metu tiek mokaisi, tiek dirbi ir tobulėji.

Tobulėjant DI lingvistų poreikis tik augs

Kalbėdama apie dirbtinio intelekto įtaką vertimui, Ieva pabrėžia – dirbtinis intelektas yra įrankis, kuris padeda, bet nepakeičia vertėjo.

„Algoritmai turi ribas, o kalba nėra pastovi: ji keičiasi, atsiranda naujų žodžių, kultūriniai kontekstai reikalauja vertėjo įdirbio. Konfidencialumas visada buvo svarbus, tačiau jo negali užtikrinti lengvai prieinami dirbtinio intelekto įrankiai. Svarbu išmokti dirbti su kompiuterizuota vertimo programine įranga, kadangi daugeliu atvejų tai leidžia užduotis atlikti greičiau, bet vertėjo darbas niekur nedingsta“, – dalijasi Ieva.

Vertimo ir kalbos specialistų galimybės šiandien gerokai peržengia tradicines ribas. Be techninio ar žodinio vertimo, vis didesnę reikšmę įgauna kūrybinis vertimas (angl. transcreation), vaizdo žaidimų lokalizacija, filmų subtitravimas. Taip pat atsiveria keliai į tokias sritis kaip tekstų kūrimas, redagavimas ar projektų valdymas. Kaip pabrėžia Ieva, keičiantis pasauliui, plečiasi ir lingvistų vaidmuo – jų poreikis tik augs.

„Žinoma, techninis vertimas ir vertimas žodžiu visuomet bus paklausūs, tačiau čia vertėjo galimybės nesibaigia. Kūrybinis vertimas (angl. transcreation), ypač svarbus prekės ženklo komunikacijai; vaizdo žaidimų lokalizavimas, kuris buvo pradėtas nuo fanų vertimo, dabar yra nepraleidžiamas procesas žaidimų industrijoje, filmų vertimas, subtitravimas, „copywriterio“, redaktoriaus ir projektų vadovo pareigos yra itin reikalingos šiandien“, – sako Ieva.

Dirbtinio intelekto (DI) įrankių naudojimas užduočių optimizavimui darbovietėse jau seniai nebėra naujiena, veikiau – įsitvirtinanti norma, tačiau DI naudojimas šiomis dienomis neapsiriboja tik darbinių užduočių atlikimu. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkė doc. dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė, atliekanti tyrimus neuromokslų srityje, pastebi, kad DI vis plačiau naudojamas ir kaip emocinės pagalbos teikėjas.

Su DI galima konsultuotis bet kuriuo paros metu bet kurioje vietoje, gauti atsakymą per keletą sekundžių, tai dažniausiai nieko nekainuoja, o konsultacijas DI dar gali ir pagrįsti psichologijos teorijomis.

Negana to, pokalbiai su generatyviniais DI įrankiais sukuria saugios bendravimo erdvės iliuziją – DI nuolat pataikauja žmogui, stengiasi išvengti konfrontacijos ir prieštaravimų, sutinka su išsakyta nuomone, todėl gali pasirodyti kaip patrauklesnė alternatyva žmogiškam santykiui tiems, kurie ieško emocinio ramsčio ar psichologinės pagalbos.

DI tokiu būdu atriboja nuo žmogiškojo santykio, kuris, būdamas mažiau saugus ar kontroliuojamas, vis dėlto nenuginčijamai skatina asmeninį augimą.

KTU mokslininkė doc. dr. Laura Daniusevičiūtė – Brazaitė sako, kad didelis tokio ryšio trūkumas – DI nėra pajėgus automatizuoti empatijos, vieno iš svarbiausių žmogiškąjį bendravimą leidžiančių palaikyti veiksnių. Išreikšdami empatiją, mes ne tik suprantame žmogų, bet ir įsijaučiame į jo situaciją – imame galvoti taip, kaip žmogus, kurio klausome.

„Bendravimas yra natūralus procesas. Kai žmonės bendrauja, sėdėdami vieni prieš kitus, mato ir vienas kito kūno kalbą. Taip puoselėja dar stipresnį ryšį arba, atvirkščiai, ima jausti antipatiją. Kaip žinia, empatija nėra vien žodžiai, sakiniai ir pats bendravimo stilius. Ji susideda iš daugybės elementų: kaip žmogus atrodo, kaip jausmus išduoda jo kūno kalba, ir, žinoma, kaip jis valdo bendravimą. Dirbtinis intelektas to negali suteikti“, – pažymi mokslininkė.

Atotrūkis nuo bendravimo – ne naujiena

Gyvo žmogiškojo ryšio menkėjimas Vakarų visuomenėse buvo pastebimas ir prieš DI įtaką. Tyrėja doc. dr. L. Daniusevičiūtė – Brazaitė prisimena gyvą bendravimą ribojusį karantino laikotarpį.

„Šis laikas suteikė daug patirties. Kai žmonėms, pavyzdžiui, buvo leista išeiti iki parduotuvės ar kitos vietos, rodėsi, kad jie – it paleisti iš kalėjimo, nors tebuvo savo pačių namuose. Atrodė, kad žmonės prarado įgūdį kalbėti gyvai. Tai nestebina, žmonės buvo įpratę bendrauti tik ryšio priemonėmis,  mažiau galvojo apie išvaizdą, gestus ar veido išraiškas. Šį pokytį lėmė susidaręs fizinis atstumas ir technologijos, kurios suteikė galimybę koreguoti savo vaizdą įvairiais filtrais ir taip tarsi patobulinti save“, – įžvalgomis dalijasi KTU docentė.

Panašiai vyksta ir su DI naudojimu kaip emocinės pagalbos teikėju – virtualus bendravimas neišvengiamai veikia žmogaus emocinę raidą ir santykį su pačiu savimi. Nuolatinis bendravimas su dirbtinio intelekto priemonėmis ilgainiui tampa ir socialinių įgūdžių silpnėjimą lemiančiu veiksniu.

„Bendravimo su dirbtinio intelekto sistemomis palaikymas gali prisidėti prie socialinių įgūdžių menkėjimo, nes žmogus užsidaro tik savo nuomonės, kurią patvirtina DI, burbule“, – sako mokslininkė.

DI inovacijos psichiatrijoje ir neuromoksle

Nors plačioji visuomenė DI kliaujasi kaip psichologinės pagalbos priemone dar palyginti neilgą laiką, neuromoksle jau nuo 2012 metų siekiama DI pritaikyti tikslesniam psichikos ir smegenų ligų nustatymui.

„Nuo 2012 metų yra kuriamos dirbtinės smegenys, skirtos tikslesniam ligų nustatymui ir geresnei profilaktikai. Kol kas dėmesys skiriamas daugiau galvos smegenų ligoms: Alzheimerio ligai, Parkinsono ligai, taip pat ir demencijai gydyti. Tačiau tikiuosi, kad tai pasieks ir bendrąją psichiatriją. Be abejonės, svarbi ir edukacija – tie, kurie norės, turės galimybę analizuoti šią informaciją ir pritaikyti sau“, – kalba KTU docentė.

Vis dėlto svarbu ne tik gebėti naudoti technologijas ir dirbtinį intelektą integruoti įvairiose srityse, bet ir ugdyti kritinį mąstymą. Priešingu atveju, informacija tėra tik informacija, kurios praktikoje pritaikyti nepavyks. Dėl to svarbiausiomis valdymo priemonėmis išlieka kritinis mąstymas ir, žinoma, etika.

Gegužės 7–8 dienomis Kauno technologijos universitetas (KTU) tapo tarptautiniu alumnų bendruomenių susitikimo tašku. Čia vyko „ICAReAlumni 2026“ – 11-oji tarptautinė alumnų ryšių konferencija, kasmet keliaujanti po skirtingas Europos šalis ir šiemet pirmą kartą organizuota Lietuvoje. Į Kauną ji subūrė daugiau nei pusšimtį dalyvių iš 18 pasaulio šalių.

Alumnų koordinatoriai, tarptautinių ryšių ir komunikacijos ekspertai, universitetų atstovai, tyrėjai ir bendruomenių kūrėjai atvyko ne tik iš Europos, bet ir iš Brazilijos bei Peru. Dvi dienas dalintasi idėjomis apie tai, kaip universitetai gali kurti ilgalaikius ryšius su savo absolventais, stiprinti bendruomenes ir telkti alumnus prasmingai partnerystei.

Juos jungė bendra tema – kaip po studijų nenutrūkstantis ryšys su universitetu gali kurti vertę absolventams, aukštajai mokyklai ir platesnei visuomenei.

Konferencijos dalyvius sveikinusi KTU strateginių partnerysčių prorektorė prof. dr. Edita Gimžauskienė pabrėžė, kad alumnai yra svarbi universiteto ekosistemos dalis, o jų ryšys su universitetu gali tapti ilgalaikių partnerysčių pagrindu.

„Alumnai yra svarbi universiteto ekosistemos dalis – jie tampa partneriais, ambasadoriais, darbdaviais, mentoriais ir žinių skleidėjais. Tokios konferencijos kaip „ICAReAlumni 2026“ parodo, kad ilgalaikiai ryšiai su absolventais kuria vertę ne tik universitetui, bet ir visuomenei“, – teigė prof. dr. E. Gimžauskienė.

Daugiau nei kontaktų palaikymas

Konferencijoje dalyvavo ir dr. Diana Aguiar Vieira – tarptautinės „ICAReAlumni“ konferencijos ir bendruomenės įkūrėja, psichologė, tyrėja, tarptautinių renginių pranešėja ir Porto apskaitos ir verslo mokyklos ISCAP ir Porto politechnikos universiteto (Portugalija) docentė. Jos veikla apima alumnų ryšių, karjeros plėtros, įsidarbinamumo, socialinių įgūdžių ir saviveiksmingumo temas.

Pasak mokslininkės praktikės, ši konferencija išsiskyrė itin profesionaliu organizavimu, nuoširdžiu priėmimu ir dėmesiu kiekvienai detalei.

„KTU surengta „ICAReAlumni 2026“ konferencija buvo puikus pavyzdys, kaip profesionalumas gali derėti su žmogišku rūpesčiu ir šiluma. Kiekviena detalė buvo apgalvota, o kiekvienas dalyvis galėjo jaustis laukiamas, pastebėtas ir svarbus. Nuoširdžiai dėkoju organizatoriams už jų rūpestį, svetingumą ir gebėjimą sukurti erdvę, kurioje žmonės ne tik dalijosi žiniomis, bet ir stiprino tarptautinę „ICAReAlumni“ bendruomenę bei išvyko iš renginio su ypatingais įspūdžiais“, – teigė dr. D. Aguiar Vieira.

Būtent D. Aguiar Vieiros vizija, tikėjimas absolventų ryšių svarba ir gebėjimas telkti žmones padėjo sukurti tarptautinę bendruomenę, kurioje alumnų srities profesionalai gali mokytis vieni iš kitų, dalytis patirtimi ir kartu augti.

Pasak renginio organizatorės, KTU Alumnų centro vadovės ir KTU alumnų asociacijos valdybos narės Vidos Drąsutės, tokie susitikimai dar kartą primena, kad alumnų veikla nėra tik kontaktų palaikymas ar renginių organizavimas.

„Alumnų bendruomenė prasideda nuo labai žmogiško jausmo – supratimo, kad esi laukiamas, girdimas ir reikalingas. Tai ilgalaikė partnerystė, kurioje absolventai kviečiami grįžti į universitetą kaip mentoriai, ekspertai, darbdaviai, partneriai, rėmėjai ar tiesiog žmonės, norintys išlaikyti ryšį su savo alma mater. Kai alumnai dalijasi savo patirtimi, įkvepia studentus, tampa jiems pavyzdžiu, prisideda prie studijų proceso ar bendrų iniciatyvų, gimsta ryšys, kuris išlieka gerokai ilgiau nei studijų metai“, – teigė V. Drąsutė.

Pasitikėjimas – ilgalaikių ryšių pagrindas

Konferencijoje dėmesys skirtas ir pasitikėjimo temai. Apie tai savo pranešime „Kaip pasitikėjimas veikia ilgalaikes partnerystes“ kalbėjo KTU alumnas, žinomas strategas ir derybininkas Gražvydas Jukna, „Nordic Negotiation Hub“ vadovas.

Jis pabrėžė, kad pasitikėjimas alumnų ryšiuose nėra tik graži vertybė – tai pagrindas, leidžiantis kurti ilgalaikes partnerystes, stiprinti bendradarbiavimą ir išlaikyti gyvą ryšį tarp universiteto, absolventų, partnerių ir visuomenės.

Ilgalaikės partnerystės neprasideda nuo formalių susitarimų. Jos prasideda nuo patikimumo, pagarbos, bendro tikslo ir nuosekliai kuriamos teigiamos patirties. Būtent ši žinutė tapo svarbia konferencijos pradžios ašimi ir natūraliai susijungė su visomis kitomis temomis – bendryste, mentoryste, alumnų įtraukimu ir tarptautiniu bendradarbiavimu.

Dėmesys – bendrystei, mentorystei ir ilgalaikiams ryšiams

Konferencijos programa buvo skirta aktualiausioms alumnų įtraukimo temoms: alumnų tinklų vystymui, mentorystės iniciatyvoms, studentų ir absolventų bendradarbiavimui karjeros srityje, bendruomenių stiprinimui, komunikacijai, universitetų ir absolventų partnerystėms.

Pranešėjai ir diskusijų dalyviai dalijosi gerosiomis praktikomis, kaip universitetai skirtingose šalyse kuria alumnų klubus, stiprina absolventų tarpusavio ryšius, įtraukia juos į studijų kokybės gerinimą, studentų karjeros ugdymą, tarptautines iniciatyvas ir socialinės atsakomybės projektus.

Konferencijoje ne kartą akcentuota, kad šiuolaikinis universitetas nebėra tik vieta, kurioje žmogus praleidžia kelerius studijų metus. Tai viso gyvenimo bendruomenė, į kurią absolventas gali sugrįžti įvairiais gyvenimo etapais – kaip mentorius, partneris, ekspertas, rėmėjas, darbdavys ar tiesiog žmogus, norintis išlaikyti ryšį su savo Alma Mater.

KTU alumnų asociacijos prezidentas Rimantas Lekavičius, sveikindamas konferencijos dalyvius, akcentavo alumnų asociacijos vaidmenį telkiant skirtingų kartų absolventus ir stiprinant ryšį su universitetu.

„KTU alumnų asociacija yra tiltas tarp skirtingų kartų, profesijų ir patirčių. Kiekvienas absolventas iš universiteto išsineša ne tik diplomą, bet ir dalį bendruomenės, į kurią visada gali sugrįžti. Labai džiugu, kad ši konferencija Kaune subūrė žmones, kuriems rūpi, kaip tas ryšys gali būti gyvas, prasmingas ir kuriantis vertę“, – sakė R. Lekavičius.

Pasak V. Drąsutės, svarbu, kad KTU absolventai jaustų, kad ryšys su Alma Mater gali augti kartu su žmogumi – per profesinį tinklą, bendras iniciatyvas, patirties perdavimą studentams, galimybes mokytis vieniems iš kitų.

Kaunas – atviras tarptautiniam akademiniam dialogui

Tarptautinės konferencijos dalyviai turėjo galimybę ne tik klausytis pranešimų ir dalyvauti diskusijose, bet ir patirti Kauno akademinę bei kultūrinę aplinką. KTU, kaip konferenciją priėmęs universitetas, pristatė savo alumnų bendruomenės stiprinimo kryptis, bendradarbiavimo su absolventais patirtį ir siekį telkti alumnus kaip aktyvius universiteto ambasadorius.

Renginio metu daug dėmesio skirta ir neformaliam bendravimui. Būtent tokiose erdvėse, pasak organizatorių, dažnai gimsta naujos idėjos, partnerystės ir bendros iniciatyvos.

„Kartais svarbiausi konferencijų rezultatai atsiranda ne tik pranešimų salėje, bet ir pokalbiuose per pertraukas, bendrose vakarienėse, pasivaikščiojimuose mieste ar nuoširdžiuose apsikabinimuose. Ši konferencija dar kartą parodė, kad bendruomenė gimsta ten, kur žmonės jaučiasi laukiami ir gali atvirai dalintis“, – pažymėjo V. Drąsutė.

KTU alumnų bendruomenė pastaraisiais metais aktyviai vystoma kaip svarbi universiteto ekosistemos dalis. Absolventai kviečiami įsitraukti į mentorystės programas, renginius, karjeros iniciatyvas, studentų ugdymą, universiteto strategines veiklas ir socialinius projektus.

Konferencijos dalyviai sutarė, kad stiprūs alumnų tinklai padeda universitetams geriau suprasti darbo rinkos pokyčius, stiprina ryšį su verslu, kuria daugiau galimybių studentams ir prisideda prie aukštojo mokslo tarptautiškumo.

„Baigę studijas žmonės išsineša patirtis, draugystes, vertybes, prisiminimus ir dalį universiteto tapatybės. Todėl labai norisi, kad absolventai nepamirštų savo Alma Mater – nes grįždami jie ne tik duoda, bet ir patys gauna: naujų ryšių, prasmės, įkvėpimo ir bendrystės jausmą“, – sakė V. Drąsutė.