Istorijos

Nuolatinė technologinė pažanga ir tvarumo siekis skatina vis glaudesnį bendradarbiavimą tarp pramonės ir akademinės bendruomenės. Universitetai, atlikdami mokslinius tyrimus, gali padėti įmonėms tobulinti gamybos procesus, optimizuoti sąnaudas ir kurti inovacijas. Tuo tarpu įmonės, suteikdamos praktines žinias bei realius duomenis, padeda universitetams parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, pasiruošusius darbo rinkai. 

KTU alumnas V. Česnauskas mano, kad tokia partnerystė leidžia ne tik efektyviau spręsti pramonės iššūkius, bet ir užtikrinti technologijų plėtrą, prisidedančią prie tvaresnės ir konkurencingesnės gamybos. 

– Kodėl manote, kad svarbu yra bendradarbiauti su universitetais, tokiais kaip KTU, siekiant diegti naujoves?

Studijavęs KTU ir daugiau kaip pusę savo gyvenimo dirbdamas pagal įgytą specialybę, vertinu bei gerbiu šią mokymosi įstaigą ir didžiuojuosi jos pasiekimais, ilgamete istorija bei svariu indėliu į Lietuvos techninę raidą. Bendradarbiavimas su universitetais, tokiais kaip KTU, išlieka svarbus ir šiandien, nes juose dirba aukštos kvalifikacijos mokslininkai ir pedagogai. Jų veikla reikšmingai prisideda prie naujų inžinierių, mokslininkų ir dėstytojų rengimo, taip pat prie technologinių inovacijų kūrimo bei diegimo.

– Vadovaujate 8 gamyklų statyboms bei rekonstrukcijoms. Ar pastebėjote, kaip technologijų pažanga globaliu mastu keičia gamybos procesus ir jų efektyvumą?

Pradėjus dirbti statybinių medžiagų gamybos pramonėje ir palyginus su dabartiniu technologiniu lygiu, akivaizdu, kad visame pasaulyje vyksta spartus technologijų tobulėjimas. Nors gamybos apimtys ir anksčiau siekė neblogus rodiklius, gamyba buvo kur kas primityvesnė, kiekviename procese dirbo daug darbuotojų. Deja, darbo našumas ir efektyvumas buvo žemas, o energijos sąnaudos didelės. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, buvo tobulinamos ir keičiamos pasenusios gamybos technologijos. Anksčiau daug rankinio darbo reikalavusi plytų gamyba palaipsniui tapo visiškai mechanizuota ir automatizuota. Tai padidino darbo efektyvumą, sumažino energijos sąnaudas ir gamybos kaštus, taip pat užtikrino aukštą produkcijos kokybę.

– Kokius globalius sprendimus ar technologijas, susijusias su silikatų gamyba, laikytumėte sektoriaus ateitimi?

Norint išsaugoti planetą ateities kartoms, svarbu visose žmonių veiklos srityse siekti tvarumo. Viena iš sričių – iškastinių žaliavų racionalus panaudojimas, energetinis efektyvumas žaliavų perdirbimui ir galutinio produkto gamybai. Europos Sąjungos tikslas – iki 2050 metų tapti neutralia klimato kaitos požiūriu. Norint išlikti konkurencingiems šioje srityje, silikatų gamyboje būtina veiksmingai diegti pažangias technologijas ir optimizuoti gamybos procesus.

– Kokios Jūsų vadovaujamoje bendrovėje jau įdiegtos ar šiuo metu diegiamos inovacijos yra svarbiausios?

Vadovaujamoje bendrovėje diegiamos inovacijos apima investicijas į pažangias technologijas, aukštos kvalifikacijos specialistų žinias ir pasaulyje pripažintų gamintojų modernius gamybinius įrenginius. Bendrovė nuosekliai ir atsakingai visą veiklos laikotarpį žvelgė į darbuotojų žinių, kompetencijų gerinimą, kvalifikacijos kėlimą ir vidinės sąžiningo, atsakingo, moralinius principus atitinkančio darbo kultūros formavimą. Išlaikomas paruoštas pagrindinių gamybos procesų personalas. Įmonėje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie savo profesinę patirtį kaupia jau ne vieną dešimtmetį.

Įmonės gaminiai, įranga ir kvalifikuotas personalas užtikrina darbo patikimumą ir aukštą kokybę visuose gamybos etapuose. Per pastaruosius keliolika metų įmonė reguliariai įgyvendino svarbius gamybos modernizavimo projektus. Buvo visiškai atnaujinta visa gamybos linija – nuo žaliavų paruošimo iki galutinio produkto pakavimo. Modernizuoti procesai apima formavimo masės paruošimą, pusfabrikačių formavimą, jų išdėstymą ant vagonėlių, transportavimą, kietinimą ir pakavimą, taip užtikrinant efektyvesnę ir kokybiškesnę gamybą.

AB ,,Silikatas“ drąsiai gali teigti, kad silikatinių blokų ir plytų gamyba atitinka aukščiausius pasaulinius gamybos standartus. Technologiniai įrengimai atnaujinti visose grandyse, o jų gamintojai yra žinomi pasauliniu mastu. AB ,,Silikatas“ – vienintelė silikatinių gaminių gamybos įmonė Lietuvoje, turinti tokio aukšto lygio įrengimus ir technologijas. Įmonės modernizavimo procesai ne tik padėjo išgyventi ir atsigauti po krizių bei atliepti augančios produkcijos paklausos poreikius didinant gamybinius pajėgumus, bet ir palengvino darbuotojų darbą. 

2015 m. įmonėje pradėtas eksploatuoti vokiečių gamybos VHV ANLAGENBAU GMBH horizontalus dvigubas juostinis transporteris (elevatorius), kuris po svėrimo ir maišymo pakelia formavimo masę į reaktorius. 2018 m. ceche sumontuota nauja lenkų bendrovės „Gold Pack“ skersovežė, kuri automatiškai perkelia po du užgarinimo vagonėlius nuo preso, vienu metu gabena keturis vagonėlius ir tiksliai juos nustumia į autoklavus, taip užtikrindama efektyvesnį ir sklandesnį gamybos procesą.

2019 m. pradėta plytų ir blokų gamyba vokiečių ,,Lasco Umformtechnik GmbH“ presu LASCO 800. Prieš dvejus metus pradėti demontuoti senieji autoklavai ir jų vietoje pastatyti  8 naujieji vokiečių įmonės SCHOLZ Maschinenbau. Pakeitus technologinę įrangą į modernią ir našesnę, buvo poreikis atnaujinti ir katilinę. Šiais metais pradėtas eksploatuoti vokiškas, gamtinėmis dujomis kūrenamas ,,Viessmann“ VITOMAX  garo katilas.

– Kaip Jūsų vadovaujamoje bendrovėje diegiamos inovacijos prisideda prie tvarumo, energijos taupymo ir mažesnės aplinkos taršos?

Visi šie dešimtmečius trukę pokyčiai pradedant atsiskyrimu nuo centralizuotų šilumos tinklų 1998 m. ir baigiant šiais metais pradėtu ekspoatuoti vokišku gamtinėmis dujomis kūrenamu ,,Viessmann“ VITOMAX  garo katilu ir  SCHOLZ Maschinenbau autoklavais bei papildomai sumontuota šiluminės energijos atgavimo įranga, kuri leidžia atidirbusius garus autoklavuose panaudoti ruošiamo vandens gamybai pašildymui taip pat prisidėjo ir prie draugiškesnės aplinkai gamybos – energetinių išteklių taupymo ir mažesnio kiekio į aplinkos orą išmetamo degimo teršalų kiekio.

Keičiant senus įrenginius į modernius, palaipsniui mažėjo darbuotojų poreikis, nes naujos technologijos leido automatizuoti daugelį procesų. Šis pokytis vyko ilgą laiką, per kurį daugelis ilgamečių įmonės darbuotojų išėjo į pensiją. Šiuo metu, kartu su Vievio putų polistireno gamyba, įmonėje dirba 54 darbuotojai.

– Kaip AB „Silikatas“ prisitaiko prie rinkos pokyčių, išlaikydama aukštą produkcijos kokybę, plėsdama veiklą ir užtikrindama įmonės augimą?

Įmonė gamina laiko patikrintus gaminius, kurie pasižymi puikiomis techninėmis savybėmis ir ilgaamžiškumu. Nors rinkos pokyčiai vyksta nuolat, išlikti konkurencingoje aplinkoje ir augti padeda aukšta produkcijos kokybė, didėjantis įmonės žinomumas ir stabilumas bei teigiami vartotojų atsiliepimai.

Įvairiausiomis, drastiškai besikeitusiomis rinkos sąlygomis dirbusi ir veiklą išlaikiusi bendrovė sėkmingai įgyvendino ilgalaikius sau keltus tikslus ir projektus – susitvarkė gamybą pagal aukščiausius lygio standartus ir ženkliai sumažino energijos išteklių sąnaudas. Išsprendusi svarbiausius iššūkius, įmonė siekia tapti ir išlikti viena pirmaujančių silikatinių mūro gaminių gamintoja Lietuvoje. Bendrovė visuomet siekė ne tik išlaikyti turimą produkciją, siūlant geriausią kokybę, bet ir ieškoti naujų nišų bei būdų atliepti rinkos poreikius. Ji savo ilgametę patirtį puikiai išnaudoja plečiant veiklos sritį, asortimentą ir verslo galimybes. 

2015 m. Vievyje pradėta statyti termoizoliacinių statybinių medžiagų gamykla, o 2016 m. joje pradėta polistireninio putplasčio ETNA gamyba. Įdiegta moderni, pažangi lenkų bendrovės „Formtec BC“ technologinė linija, užtikrinanti aukštą gamybos efektyvumą. ETNA gamyba atitinka kokybės vadybos ISO 9001 ir aplinkos apsaugos vadybos ISO 14001 standartų reikalavimus, o parduodamos produkcijos kiekis kasmet nuosekliai auga.

Įmonė gamina laiko patikrintus gaminius, kurie pasižymi puikiomis techninėmis savybėmis ir ilgaamžiškumu. Nors rinkos pokyčiai vyksta nuolat, išlikti konkurencingoje aplinkoje ir augti padeda aukšta produkcijos kokybė, didėjantis įmonės žinomumas ir stabilumas bei teigiami vartotojų atsiliepimai.

– Kodėl svarbu įtraukti universiteto dėstytojus į stažuotes Jūsų įmonėje? Kokios naudos iš to gauna tiek akademinė bendruomenė, tiek įmonė? 

Bendradarbiavimas tarp įmonės ir akademinės bendruomenės suteikia abipusę naudą – jis prisideda prie inžinierių, mokslininkų ir pedagogų ugdymo bei skatina technologinę pažangą. Esu įsitikinęs, kad KTU yra ne tik stiprus mokslo centras, bet ir puikus darbdavys, suteikiantis galimybes akademinei ir neakademinei bendruomenei. Tai yra puiki vieta studijuoti ir dirbti, turinti didelį potencialą bei stiprią bendruomenę.

Universiteto darbuotojai, pasitelkdami savo patirtį ir profesinius gebėjimus, prisideda prie įmonės ambicingų strateginių tikslų įgyvendinimo, kas leidžia didinti įmonės efektyvumą, optimizuoti išteklius ir skatina teigiamą jos raidą. KTU nuolat rengia kvalifikuotus specialistus, kurių žinios prisideda prie technologijų modernizavimo, gamybos procesų tobulinimo ir efektyvesnio veiklos organizavimo.

– Kaip studentų praktikos ir baigiamųjų darbų temos, siūlomos AB „Silikatas“ prisideda prie jų profesinio tobulėjimo ir pasirengimo karjerai? 

Baigiamojo darbo temos pasirinkimas yra svarbus procesas, nes tinkamai parinkta tema gali turėti įtakos ne tik darbo kokybei, bet ir galutiniam įvertinimui. Ji turėtų būti įdomi ir naudinga studentui, prisidėti prie profesinio tobulėjimo bei pasirengimo karjerai. Be to, svarbu, kad teorinei daliai būtų prieinami patikimi moksliniai šaltiniai, nes tai palengvina tyrimų planavimą ir užtikrina sklandų darbo atlikimą.

Jaunimą ypač motyvuoja galimybė susipažinti su praktiniais gamybos procesais bei išgirsti patyrusių specialistų patarimus. Tai stiprina ryšį tarp mokslo ir pramonės bei suteikia vertingos patirties. Kadangi dabartiniai studentai ateityje taps įmonių darbuotojais, verslai suinteresuoti juos įtraukti dar ankstyvoje stadijoje – per praktikas ir baigiamųjų darbų programas. Universitetas negali perteikti visų verslo ar darbo subtilybių, todėl glaudus bendradarbiavimas su įmonėmis padeda užtikrinti geresnį studentų pasirengimą darbo rinkai.

– Kaip tarptautinės konferencijos prisideda prie pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo bei inovacijų sklaidos?

Dalyvavau tarptautinėse Diuseldorfo, Hamburgo, Jaltos, Minsko ir Sankt Peterburgo konferencijose, kuriose pristačiau LR Valstybiniame patentų biure patentuotus išradimus. Išradimai skirti pluoštinių medžiagų perdirbimui, ruošiant formavimo mišinius, skirtus statybinių medžiagų gamybai. Jie taip pat pritaikyti autoklavinio akytojo betono gamybos procesams, kai gaminiams keliami aukšti mechaninio ir terminio atsparumo reikalavimai.

Tarptautinėse konferencijose dalyvauja įvairios organizacijos, universitetų atstovai, įmonių vadovai, ir kiti inžinerijos mokslo naujovėmis besidominantys mokslininkai, verslo atstovai. Šių renginių tikslas – suburti vietinius ir užsienio statybinių medžiagų gamybos bei statybos srities žinovus, siekiant pasidalinti patirtimi tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Tarptautinėse konferencijose diskutuojama apie iškilusias problemas, būtinus pokyčius ir reikiamas įgyvendinti priemones. 

Dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose suteikia galimybę objektyviai įvertinti savo atliekamus darbus, palyginti skirtingų šalių institucijų veiklą ir identifikuoti gerąsias praktikas. Tai leidžia perimti pažangius sprendimus bei pasidalinti savo sukaupta patirtimi su mažiau pažengusiomis šalimis, prisidedant prie tarptautinio bendradarbiavimo ir inovacijų plėtros.

– Kaip universitetų atliekami moksliniai tyrimai gali prisidėti prie pramonės įmonių veiklos efektyvumo ir gamybos procesų tobulinimo?

Jei universitetai vykdytų mokslinius tyrimus, orientuotus į pramonės poreikius, tai leistų efektyviau bendradarbiauti su vietiniais universitetais, tokiais kaip KTU Cheminės technologijos fakultetas. Pavyzdžiui, mūsų įmonės atveju būtų galima eksperimentuoti su mūsų naudojamomis žaliavomis, įvertinant įvairių priedų, tokių kaip pelenai, silikagelis ir kitos medžiagos, poveikį gamybos procesui.

Pagrindinis tikslas – optimizuoti gamybą mažinant kalkių sąnaudas ir taip sumažinant gamybos kaštus, tuo pačiu išlaikant reikiamas technines gaminių charakteristikas. Kai kuriais atvejais, moksliniai tyrimai galėtų net pagerinti produkcijos kokybę, suteikdami įmonei konkurencinį pranašumą. Tokia partnerystė ne tik skatintų inovacijas pramonėje, bet ir prisidėtų prie tvaresnės ir efektyvesnės gamybos plėtros.  reikia asmeninių savybių, kurios svarbios konkrečiam Parlamento nariui.