Istorijos

KTU Cheminės technologijos fakulteto absolventas, AB „ORLEN Lietuva“ strategijos, plėtros ir technologijos direktorius Vilius Šemeta šiandien ne tik vadovauja gausiai darbuotojų komandai, bet ir aktyviai įsitraukia į KTU alumnų bendruomenės veiklą – neseniai jis buvo išrinktas į KTU alumnų asociacijos valdybą. V. Šemeta savo sėkmės istoriją sieja su nuolatiniu mokymusi, lyderystės patirtimi bei noru dalintis žiniomis su dabartiniais studentais.

V. Šemeta tiki, kad alumnų bendruomenė gali tapti stipriu partneriu universitetui – suteikiant daugiau praktikos galimybių, plėtojant mentorystės programas ir stiprinant ryšį tarp akademinės aplinkos bei verslo. Pasak jo, sėkmės raktas – nuolatinis dialogas, abipusė nauda ir įsitraukimas į bendras iniciatyvas, kurios atneša naudą tiek alumnams, tiek studentams.

– Ką Jums asmeniškai reiškia būti išrinktam į KTU alumnų asociacijos valdybą?

Buvimas išrinktam į KTU alumnų asociacijos valdybą man reiškia ne tik parodytą pasitikėjimą ir garbę, bet kartu ir atsakomybę bei įsipareigojimą. Prisidėsiu prie bendruomenės augimo ir tikslų įgyvendinimo bei kartu sieksiu pateisinti man suteiktą pasitikėjimą.

– Kaip Jūsų patirtis „ORLEN Lietuva“ strategijos, plėtros ir technologijos direktoriaus pareigose gali praversti stiprinant KTU alumnų bendruomenę?

Esu tos didelės bendruomenės, vienijančios beveik 300 KTU absolventų, dirbančių AB ORLEN Lietuva, ambasadorius. Tad stiprinsiu ryšį tarp universiteto ir alumnų, dalinsiuosi naudinga patirtimi ir kursiu daugiau galimybių aktyviam įsitraukimui.

– Kaip Jūsų patirtis skirtingose pareigose ir vadovaujant padeda efektyviau dirbti alumnų bendruomenės labui?

Įvairi profesinė patirtis leidžia „matyti visą paveikslą“ ir veikti derinant strateginį požiūrį su praktiniais sprendimais. Suprantu absolventų, pradedančių karjerą, poreikius ir iššūkius, todėl galiu padėti jiems juos įveikti. Turiu patirties telkiant komandą ir tarpininkaujant tarp skirtingų interesų grupių, todėl galiu skatinti bendradarbiavimą bei aktyvų įsitraukimą.

Gebu nustatyti ilgalaikius tikslus su aiškia vizija ir manau, kad mano autoritetas, pasiekimai bei asmeninis pavyzdys gali įkvėpti kitus alumnus įsitraukti ir veikti bendruomenės labui.

– Kaip būtų galima sukurti stiprų ryšį tarp KTU alumnų ir dabartinių studentų?

Stiprų ryšį tarp alumnų ir studentų galima kurti remiantis trimis pagrindiniais ramsčiais. Pirmiausia – nuosekliai palaikant ryšį, nes šioje srityje dar yra daug erdvės tobulėjimui. Antra – užtikrinant abipusę naudą, kad alumnai ne tik duotų, bet ir patys gautų vertės. Trečia – sudarant daugiau galimybių aktyviai įsitraukti, nes ši kryptis dar nėra pakankamai išvystyta.

– Kokią efektyvaus darbo, prioritetų valdymo ir gerųjų praktikų iš verslo patirtį galėtumėte pritaikyti alumnų renginiuose bei mentorystės programose?

Alumnų renginiuose ir mentorystės programose galėčiau pritaikyti projektų valdymo metodikas – aiškiai apibrėžti atsakomybes, nustatyti tikslus ir sėkmės matavimo rodiklius. Taip pat galėtų būti naudojamas Pareto principas, kuomet dėmesys būtų sutelktas į svarbiausius renginius bei stipriausius mentorius. Taipogi labai svarbu taikyti „išmoktų pamokų“ principą – po kiekvieno renginio rinkti atsiliepimus ir pagal juos nuolat gerinti veiklą.

Įkvėpimo semiuosi ir iš „ORLEN Lietuva“ jau daugiau kaip 10 metų veikiančio projekto „Ekspertų klubas“, kur patyrę darbuotojai dalijasi žiniomis bei patirtimi, pristato įdomius ir svarbius projektus bei rengia mokymus tikslinėms grupėms. Ši iniciatyva yra labai panaši į KTU alumnų vakarus ir yra rengiama kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį.

– Kaip įkvėpti studentus siekti profesinio augimo ir nebijoti išbandyti skirtingų karjeros kelių?

Siekti profesinio augimo studentams labiausiai padėtų realūs pavyzdžiai – KTU alumnų sėkmės istorijos, parodančios, kad nuoseklus tobulėjimas teikia naudą. Tuo pačiu nereikia pernelyg akcentuoti baimės keisti karjeros kelią, nes šiandieninė Z karta natūraliai yra linkusi ieškoti prasmės ir patirčių, todėl darbo pobūdį jie keičia vidutiniškai kas 2–3 metus.

– Ką Jums reiškia nuolatinis mokymasis ir kaip šią idėją planuojate integruoti į alumnų veiklas?

Pasak stoikų filosofijos „stovėjimas vietoje lygus žengimui atgal“. Šiuo posakiu dažnai vadovaujuosi asmeniniame gyvenime. Vien tik mokyklos ir universiteto studijos sudaro daugiau nei pusę mano gyvenimo. Ir mokymasis vis dar tęsiasi – baigus vienus kursus, pradedu kitus, o šiuo metu gilinuosi į dar vieną užsienio kalbą. Nuolatinis mokymasis yra labai naudingas, nes padeda buvusiems studentams atnaujinti žinias, užmegzti ryšius su įvairių sričių profesionalais ir išlikti aktyvia universiteto bendruomenės dalimi.

KTU alumnų vakarai jau dabar yra puikus tokio mokymosi pavyzdys. Vis dėlto, norint juos padaryti dar naudingesnius, siūlyčiau renginius organizuoti hibridiniu formatu, kad galėtų prisijungti ir ne Kaune gyvenantys alumnai, taip pat dažninti jų skaičių bei plėsti temų įvairovę. Didžiausias iššūkis bus užtikrinti, kad ši veikla būtų nuolat patraukli ir aktuali skirtingoms auditorijoms.

– Ar manote, kad alumnų asociacija galėtų tapti stipriu mentorystės centru? Kaip galima būtų to pasiekti?

Taip, alumnų asociacija tikrai galėtų tapti stipriu mentorystės centru – tam jau yra visos prielaidos. Svarbu pabrėžti, kad mentorystė teikia naudą abiem pusėms: studentams ji padeda augti ir kryptingai siekti tikslų, o mentoriams suteikia galimybę dalintis patirtimi bei stiprinti savo profesinį autoritetą. Mentorius būtų galima skatinti padėkomis ir viešu pripažinimu socialiniuose tinkluose.

Pirmas žingsnis – sukurti mentorių duomenų bazę, kurioje jie būtų pristatyti pagal savo specializaciją, patirtį ir interesus. Tuomet reikėtų įdiegti „poravimo“ algoritmą, padedantį sudaryti tinkamas mentorystės poras. Svarbu nuolat stebėti šių porų progresą, pasiektus tikslus ir karjeros rezultatus, o sėkmės istorijas viešinti socialiniuose tinkluose. Gavus grįžtamąjį ryšį, sistema galėtų būti nuolat tobulinama.

– Kaip nuo studijų laikų iki šiandien keitėsi Jūsų santykis su KTU?

Po studijų KTU baigimo mano ryšys su pirmąja Alma mater buvo gana minimalus – apsiribodavo vienu vizitu per metus, dažniausiai karjeros renginiuose. Tačiau laikui bėgant jis palaipsniui stiprėjo: pradėjome glaudžiau bendradarbiauti su fakultetu, organizuoti paskaitas studentams, kviesti juos į ekskursijas bei siūlyti apmokamas vasaros praktikas. Galiausiai šis bendravimas natūraliai atvedė prie sprendimo tapti tikruoju alumnų nariu.

– Kokias naujas alumnų programas siūlytumėte, kad jos būtų naudingos tiek alumnams, tiek studentams?

Manau, viena naudingiausių iniciatyvų būtų sudaryti studentams galimybę atlikti vasaros praktikas alumnų įmonėse. Universitetas suteikia daug teorinių žinių, o praktika leistų jas pritaikyti realiose situacijose. Tai būtų abipusė nauda – įmonės pritrauktų jaunų talentų ir galimą būsimą darbo jėgą, o studentai galėtų pagilinti savo žinias ir lengviau apsispręstų dėl tolimesnės karjeros krypties.

– Kaip alumnų veikloje galėtų atsirasti daugiau praktikos, projektų ar tarptautinių galimybių studentams?

Įvairiose įmonėse dirbantys KTU alumnai turi geriausias galimybes prisidėti prie to, kad studentams atsirastų daugiau praktikos, projektų ir tarptautinių patirčių. Praktikų metu jie gali įtraukti studentus į realius projektus ar net padėti užmegzti tarptautinius kontaktus.

– Kokias bendras iniciatyvas tarp verslo ir mokslo siūlytumėte, kad alumnai galėtų aktyviai bendradarbiauti su studentais?

Siūlyčiau daugiau bendrų iniciatyvų, orientuotų į realių verslo problemų sprendimą, pasitelkiant universiteto turimą įrangą ir akademines kompetencijas. Tam reikalingas ilgalaikis bendradarbiavimo planas, kuriame būtų aiškiai numatyti tiek verslo, tiek universiteto poreikiai ir galimybės. Tokia partnerystė leistų studentams įgyti praktinių įgūdžių, o verslui – gauti naujų idėjų ir sprendimų.

– Kokį patarimą duotumėte studentams, kurie dar tik ieško savo karjeros krypties?

Dar tik ieškantiems savo karjeros krypties studentams patarčiau kuo anksčiau išbandyti praktiką pagal studijuojamą specialybę. Tokia patirtis yra itin vertinga, nes ji padeda suprasti, ar pasirinkta kryptis tikrai patinka, ir gali sustiprinti motyvaciją toje srityje tobulėti toliau. Jei paaiškėtų, kad ši kryptis netinka, sprendimą pakeisti būtų daug lengviau priimti ankstyvoje stadijoje, taip sutaupant laiko, lėšų ir išvengiant vėlesnio persikvalifikavimo.

– Kaip norėtumėte, kad alumnų bendruomenė būtų matoma Lietuvoje ir užsienyje, bei kokioje pozicijoje matote KTU alumnų asociaciją po kelerių metų?

Norėčiau, kad alumnų bendruomenė turėtų daug daugiau tikrųjų narių bei būtų matoma kur kas labiau negu dabar. Sprendžiant iš socialinių tinklų įsitraukimo, informacijos sklaida dar gana kukli. Todėl kartu su alumnų asociacija ir alumnų centru turime ieškoti būdų, kaip pasiekti platesnę auditoriją, pritraukti daugiau tikrųjų narių ir taip sustiprinti KTU alumnų tinklą.