Istorijos

Kauno technologijos universitetas (KTU) augina ir ugdo ne tik inžinierius, bet ir lyderius, gebančius prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos. Vienas tokių – ilgametę patirtį sukaupęs KTU alumnas Rimantas Serva, kurio profesinis kelias prasidėjo dar sovietmečio gamykloje, o šiandien tęsiasi tarptautiniuose inovacijų projektuose, verslo tarybose bei regiono plėtros iniciatyvose. 

Plačiau apie savo pasirinkimus, patirtis ir sprendimus pasakoja pats verslo ir inovacijų ekspertas R. Serva, kurio istorija atskleidžia, kaip nuoseklus darbas ir smalsumas padeda ne tik prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, bet ir kurti ilgalaikę vertę tiek verslui, tiek visuomenei.

– Kaip po studijų KTU prasidėjo Jūsų profesinis kelias ir kokie pokyčiai Jūsų laukė Lietuvai atgavus nepriklausomybę?

Baigęs KTU, šešerius metus dirbau Panevėžio tiksliosios mechanikos gamyklos Automatizacijos ir mechanizacijos skyriuje inžinieriumi konstruktoriumi. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo gamykla, kurios veikla buvo glaudžiai susieta su SSRS pramone, užsidarė. Tai buvo sudėtingas laikas, kai savarankiškai teko mokytis rinkos ekonomikos dėsnių ir ieškoti savo vietos „po saule“. Paskutiniajame XX a. dešimtmetyje eksperimentų ir bandymų keliu supratau, kaip veikia prekyba bei galutinai apsistojau leidybos srityje.

– Kas paskatino Jus pereiti į tarptautinių projektų sritį ir kaip atsidūrėte Lietuvos inovacijų centre?

Nors mano veikla beveik neišsiplėtė už Lietuvos ribų, visada norėjau dirbti tarptautiniu mastu. Tuo metu, kai dar nedaug žmonių mokėjo anglų kalbą ir naudojosi kompiuteriais, aš šioje srityje jau buvau pažengęs, todėl tai tapo mano pranašumu. 2003 m. pradėjau dirbti Lietuvos inovacijų centre, kur iki šiol esu projektų ekspertas. Ši veikla man patinka, nes ji nuolat kinta – kiekvienas projektas skirtingas, todėl tenka nuolat mokytis ir tobulėti.

– Kaip nusprendėte įsitraukti į įvairias verslo ir regiono plėtros iniciatyvas Panevėžyje?

Man visada buvo svarbu prisidėti prie savo miesto ir regiono vystymosi, todėl natūraliai įsitraukiau į įvairias veiklas. Esu Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos valdybos narys, ilgus metus buvau ir direktorius, Panevėžio miesto verslo tarybos bei regiono plėtros tarybos narys, taip pat – mero visuomeninis patarėjas. Tai galimybė dalintis sukaupta patirtimi ir padėti formuoti sprendimus, turinčius įtakos verslui ir bendruomenei.

– Kaip atsirado galimybė vesti televizijos laidas apie verslą ir ką Jums reiškia narystė Panevėžio LIONS klube?

Keletą metų vedžiau verslui skirtas laidas vietinėse televizijose – „Aukštaitijos TV“ ir „Gerų naujienų TV“. Ši veikla leido man dalintis žiniomis su platesne auditorija ir tapti labiau matomu bendruomenėje. Manau, kad dėl šio aktyvumo buvau matomas ir, be kita ko, pakviestas prisijungti prie Panevėžio LIONS klubo – organizacijos, kurios veikla remiasi bendruomeniškumu, pagalba kitiems ir stipriomis vertybėmis. Čia turiu galimybę dalintis idėjomis, prisidėti prie prasmingų labdaros projektų ir kurti realų pokytį.

– Iš kur kilo Jūsų pomėgis orientavimosi sportui ir kaip ši veikla tapo tokia svarbi Jūsų gyvenime?

Nuo vaikystės turiu didelį pomėgį – orientavimosi sportą. Tai mano hobis ir laisvalaikio praleidimo būdas. Kadangi suprantu, kad svarbu ne tik gauti, bet ir duoti, šioje srityje esu aktyvus kaip Lietuvos orientavimosi sporto federacijos generalinis sekretorius.

– Kaip manote, kokį vaidmenį universitetai, tokie kaip KTU, gali atlikti sprendžiant globalias pramonės problemas, tokias kaip gamybos efektyvumo didinimas ar anglies dvideginio mažinimas?

KTU, kaip inovacijų lyderis Lietuvoje, gali atlikti itin svarbų vaidmenį kuriant sprendimus globalioms pramonės problemoms. Universitetas gali skatinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą, vykdyti praktinės naudos turinčius mokslinius tyrimus ir ugdyti specialistus, gebančius integruoti tvarumo principus bei inovatyvius technologinius sprendimus į pramonės procesus.

– Kaip Lietuvos inovacijų centras prisideda prie globalių inovacijų tendencijų kūrimo ir pritaikymo vietinėje pramonėje?

Lietuvos inovacijų centras aktyviai tarpininkauja tarp mokslinių tyrimų institucijų ir pramonės, užtikrindamas naujausių inovacijų pritaikymą vietiniu mastu. Šis procesas apima naujų technologijų adaptavimą, eksporto galimybių stiprinimą bei mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumo didinimą globalioje rinkoje.

– Kaip jūsų, kaip Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos valdybos nario, veikla prisideda prie pramonės konkurencingumo stiprinimo globalioje rinkoje?

Mano veikla asociacijoje leidžia skatinti vietinių įmonių bendradarbiavimą, dalintis gerosiomis praktikomis ir inicijuoti projektus, kurie didina mūsų regiono pramonės konkurencingumą. Organizuojame įvairius seminarus, mokymus bei skatiname įmonėse naujų technologijų diegimą.

– Kokias inovacijų sritis Lietuvoje matote kaip perspektyviausias pasauliniame kontekste, ypač inžinerijos ir gamybos srityse?

Perspektyviausiomis laikyčiau gamybos automatizavimą, dirbtinio intelekto sprendinių diegimą, atsinaujinančią energetiką ir žiedinę ekonomiką. Šios sritys ne tik atitinka globalias tendencijas, bet ir suteikia Lietuvai galimybę tapti viena iš inovacijų lyderių Europoje.

– Kaip manote, kokią pridėtinę vertę studentams sukuria mecenatų skiriamos stipendijos – ne tik lokaliai, bet ir globalios konkurencijos kontekste?

Mecenatų stipendijos suteikia studentams ne tik finansinę paramą, bet ir motyvaciją siekti aukštesnių rezultatų. Tai padeda ugdyti talentus, kurie tampa lyderiais globalioje rinkoje ir skatina studentus grąžinti savo žinias bei patirtį vietinei pramonei.

– Kokius globalius iššūkius ar galimybes matote inžinerijos studijų srityje ir kaip universitetai turėtų prisitaikyti prie kintančių pramonės poreikių?

Didžiausi iššūkiai yra spartėjanti skaitmenizacija, dirbtinio intelekto integracija ir tvarumo reikalavimai. Universitetai turėtų diegti lankstesnes mokymo programas, orientuotas į problemų sprendimą, taip pat glaudžiai bendradarbiauti su pramonės įmonėmis, siekiant užtikrinti absolventų pasirengimą darbo rinkai.

– Kaip jūsų patirtis Lietuvos inovacijų centre padeda spręsti problemas, tokias kaip inovacijų pritaikymas mažose ir vidutinėse įmonėse?

Lietuvos inovacijų centre daugiausia dėmesio skiriame mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) švietimui, inovacijų finansavimo galimybių bei tarptautinių partnerių paieškai. Veikiame kaip tarpininkai, padedantys įmonėms suprasti, kaip naujoves pritaikyti praktikoje ir taip didinti savo veiklos efektyvumą.

– Kaip įsivaizduojate pramonės ir universitetų partnerystės plėtrą per ateinančius 10 metų?

Pastaraisiais metais pasaulis keičiasi taip greitai, kad prognozuoti tampa vis sunkiau. Norėtųsi, kad partnerystė taptų dar labiau orientuota į bendrų projektų kūrimą, ypač automatizavimo, skaitmeninimo ir tvarumo srityse. Taip pat būtina skatinti įvairias tarptautines bendradarbiavimo iniciatyvas.

– Kaip vertinate dabartinį bendradarbiavimą tarp akademinės bendruomenės ir verslo sektoriaus Lietuvoje? Kur dar yra galimybių tobulėti?

Bendradarbiavimas tarp akademinės bendruomenės ir verslo Lietuvoje jau yra pažengęs ir teigiamai vertinamas, bet vis dar yra kur tobulėti. Ypač svarbu stiprinti praktinio mokymo programas, skatinti doktorantų įsitraukimą į verslo projektus ir gerinti abipusę komunikaciją bei suderinti abipusius šių sektorių lūkesčius.

– Kokios Jūsų, kaip KTU alumno, vertybės ar principai įkvepia prisidėti prie universiteto bendruomenės?

Man svarbu dalintis sukaupta patirtimi ir atsidėkoti už tai, ką gavau studijuodamas KTU. Tai stiprina bendruomenės ryšius ir skatina naująją kartą ne tik mokytis, bet ir būti aktyviais visuomenės bei pramonės pokyčių dalyviais.