Istorijos

Kasmet abiturientams tenka gerokai pasukti galvą, kol išsirenka tinkamą studijų kryptį, po kurių seka svajonių darbo paieškos. Ne vienas studentas prisipažintų, kad šią užduotį reikia atlikti labai gerai, o žingsniai turėtų būti itin nuoseklūs.

Būtent tokiu įsitikinimu vadovavosi Tautvydas Šimanauskas, prieš dvejus metus baigęs Kauno technologijos universitetą (KTU). Statybų krypties studijas pasirinkęs KTU alumnas dėjo visas pastangas, kad galėtų dirbti vienoje garsiausių kompanijų Europoje. Šiandien jis gali lengviau atsikvėpti, mat jo siekis buvo tinkamai įvertintas ir savo karjerą jis kuria užsienyje, o apie grįžimą gimtinėn kol kas negalvoja.

Svajonių darbo ieškantiems studentams jis pataria nuosekliai planuotis, nenuleisti rankų, kai nesiseka ir daugiau pasitikėti savimi.

Prieš porą metų baigėte studijas KTU. Kokios krypties studijos tai buvo?

Visuomet žavėjausi statyba ir architektūra, tad nenuostabu, kad ir studijų programą rinkausi iš šios srities. KTU Statybos ir architektūros fakultete studijavau „Pastatų inžinerines sistemas“. Po bakalauro studijų nutariau tęsti mokslus ir siekti magistro laipsnio, tad toliau rinkausi programą „Darnūs ir energetiškai efektyvūs pastatai“. Dabar pagal išsilavinimą esu statybų inžinierius.

Ar teisingas studijų pasirinkimas yra raktas į sėkmingą ateities karjerą?

Dalinai. Manau, kad daug svarbiau yra pasirinkti tinkamą sritį, o ne konkrečią studijų programą. Baigtos studijos ir įgytas diplomas suteikia galimybes išbandyti save plačiojoje darbo rinkoje. Juk baigęs inžinerijos studijas galėjau rinktis klasikinį kelią ir dirbti inžinerinių sistemų projektuotuoju, bet, dar bakalauro studijų metu atlikęs praktiką, žinojau, kad noriu kažko kito. Todėl ieškojau pozicijos, kuri būtų universali ir visapusiškai leistų save realizuoti.

Manau dažna klaida, kurią daro daugelis absolventų ar moksleivių, besirenkančių studijas – įsivaizdavimas, kad baigęs tam tikrą studijų programą galės dirbti tik atitinkamose siaurose pozicijose. Bet reikia atsiminti, kad studijos universitete suteikia ne tik žinias pagal pasirinktą specialybę, bet ugdo ir bendruosius gebėjimus bei supratimą apie atskiras veiklos sritis, mano atveju – statybos sektorių.

Kuo studijos KTU ir užklasinė veikla jums buvo naudinga?

Studijos suteikė žinių apie statybos sektorių, šiuolaikines tendencijas, išmokė analizuoti ir planuoti. Nuo pat studijų pradžios buvau įsitraukęs į studentiško judėjimo veiklas. Derinti papildomas atsakomybes studentų atstovybėje su gerais studijų rezultatais buvo nemenkas iššūkis. Bet buvau įsitikinęs, kad papildomos veiklos negali turėti neigiamos įtakos mano studijų rezultatams. Priešingai, tikėjau, kad jos praturtins mano studijų metu įgytų kompetencijų sąrašą.

Prisipažinsiu, kad kartais nebuvo lengva, bet šį tikslą pavyko įgyvendinti maksimaliai. Būdamas studentų atstovybės vadovu sugebėjau parašyti baigiamąjį darbą, kurį įvertino kaip geriausią projektą grupėje. Itin geri buvo ir studijų rezultatai, tiek bakalauro, tiek magistro studijų metu.

Ar tą patirtį pritaikote šiandieniniame darbe?

Tikrai taip. Papildoma veikla man buvo labai naudinga, nes išsiugdžiau savidisciplinos įgūdį ir įgavau pakankamai užsispyrimo siekiant užsibrėžto tikslo. Šias įgytas patirtis pritaikau ne tik darbe, bet ir įvairiose situacijose.

Kaip klostėsi jūsų karjeros kelias po studijų?

Po magistrantūros studijų ieškojau galimybių įsidarbinti kurioje nors tarptautinėje kompanijoje. Pretendavau į keletą įmonių Skandinavijos šalyse bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Deja, pirmieji bandymai nebuvo sėkmingi. Tuomet skyriau daugiau laiko savo pasiekimų portfelio atnaujinimui.

Iš karto po to, per socialinį tinklą „LinkedIn“, su manimi susisiekė Baltijos šalyse veikianti ir moderniausias technologijas pasaulio statybų pramonei pristatančios grupės „Hilti“ atstovė su pasiūlymu sudalyvauti talentų ugdymo programos atrankoje. Pasiūlymas labai nudžiugino, nes atitiko tai, ko ieškojau – tarptautinės kompanijos statybų sektoriuje bei galimybės įgyti patirties dirbant daugiakultūrinėje aplinkoje.

Ar lengvai patekote į „Hilti“?

Buvo keli atrankos etapai Lietuvoje, Latvijoje ir Rusijoje (Maskvoje). Pastarajame teko varžytis su kolegomis iš viso regiono, nes buvau vienintelis atstovas iš Baltijos šalių. Po trijų dienų interviu maratono gavau pasiūlymą prisijungti prie kompanijos kaip globalios absolventų ugdymo programos dalyvis.

Programa truko dvejus metus. Pirmaisiais metais dirbau pardavimų vadybininku Lietuvoje ir buvau atsakingas už esamų klientų aptarnavimą bei naujų paiešką Kauno regione. Vėliau dirbau projektų vadovu ir skirtingose šalyse kuravau 3 skirtingus projektus: Rygoje darbavausi finansų skyriuje, Prahoje dirbau marketingo komandoje, o Lichtenšteine – naujų produktų vystymo grupėje.

Ar pasibaigus programai buvote įdarbintas „Hilti“?

Dveji metai dalyvaujant tarptautinėje programoje, kurios tikslas paruošti absolventus sėkmingai karjerai kompanijoje, buvo išties įdomūs: turėjau galimybę dirbti 4 skirtingose komandose ir išbandyti save skirtingose pozicijose, susibendravau su kolegomis iš viso pasaulio.

Programos metu turėjome keletą bendrų veiklų, tokių kaip: socialinis projektas Bosnijoje ir Hercogovinoje, statant gyvenamuosius namus ar bendros studijos apie verslo strategiją, finansus ir skaitmenizaciją IMD Business School, Šveicarijoje.

Pasibaigus programai gavau pasiūlymą toliau dirbti kompanijoje kaip produktų vadovas viename iš produktų vystymo skyrių kompanijos būstinėje, Lichtenšteine. Šiuo metu dirbu su keliais skirtingais techniniais projektais ir esu atsakingas už sėkmingą globalų veiklų įgyvendinimą.

Kokius privalumus išskirtumėte dirbant užsienio ir Lietuvos kompanijose?

Pagrindinis privalumas – daugiakultūrinė aplinka. Darbas su skirtingų kultūrų žmonėmis suteikia galimybę į daugelį problemų pažvelgti iš skirtingų perspektyvų ir rasti racionaliausius sprendimus. Taip pat pastebėjau, kad užsieniečiai labiau laikosi darbo tvarkos (deadline). Mūsų kompanijoje nuolatos skatinamas grįžtamasis ryšys, taip siekiant užtikrinti aukštą produktyvumo lygį. Įprastai daugelyje lietuviškų kompanijų vadovai grįžtamąjį ryšį darbuotojams pateikia tik metinio pokalbio metu arba pasibaigus projektui.

Kokie sunkumai užklupo išvykus iš gimtosios šalies?

Per pastaruosius dvejus metus gyvenamąją vietą ir šalį pakeičiau 4 kartus. Kaskart persikrausčius reikėdavo laiko apsiprasti naujoje gyvenamojoje vietoje. Šiek tiek pasiilgstu savo šeimos ir senelių, artimiausių draugų. Keliaujant sunku susikurti nuolatinių draugų ratą, nes vos tik tokį susikuri, ateina laikas išvykti ir kitoje šalyje vėl tenka pradėti viską nuo pradžių. Kas keisčiausia, kad per tą laiką nė vienoje šalyje nesutikau lietuvių.

Kaip sprendžiate namų ir artimųjų ilgesio klausimą, ypač pandeminiu laikotarpiu, kuomet yra ribojamos kelionės?

Neslėpsiu, kad labiausiai pasiilgstu savo šeimos, senelių ir artimiausių draugų iš Lietuvos. Dabar pagrindinė priemonė palaikyti ryšius – vaizdo skambučiai. Mano senelis labai nuliūdo, kad nebegaliu jo dažnai aplankyti, kaip buvo įpratęs anksčiau. Bet jis užsispyrė ir įsigijo išmanųjį telefoną, kuriuo dabar kiekvieną savaitę susiskambiname. Jam 80, tad pamokinę jį svarbiausių funkcijų šiandien bendraujame be vargo.

Su draugais per pandemiją pradėjome naują tradiciją – susijungę virtualiai kartais savaitgalio vakarus leidžiame žaisdami stalo žaidimus.

Ko palinkėtumėte būsimiems studentams renkantis studijų kryptį ir ieškant svajonių darbo?

Renkantis studijų kryptį reikia gerai apgalvoti, kiek jūsų įgytas diplomas bus universalus ateityje ir ar besikeičiant rinkos tendencijoms suteiks galimybes išbandyti save skirtingose srityse. Ieškant svajonių darbo reikia ne svajoti, o planuoti. Planuoti, kaip tą darbą rasti ir koks jis turėtų būti. Bet visų svarbiausia yra pasitikėti savimi ir nebijoti priimti iššūkių, kurie neretai gali pasirodyti neįveikiami.

„Užduotis po užduoties, pokalbis po pokalbio – ir štai aš čia, viename didžiausių IT gigantų“, – trumpai savo situaciją apibūdina „Amazon“ dirbantis Aidas Balčaitis, vos prieš dvejus metus baigęs Programų sistemų studijas Kauno technologijos universitete (KTU).

Nuo sausio vaikinas dirba programų inžinieriumi Airijoje, Dubline, kuriame įsikūręs vienas iš „Amazon“ biurų – jie išsibarstę po daugiau kaip 30 šalių.

Šiandien A. Balčaitis dirba iš namų Airijoje – kaip ir daugelio žmonių, jo kasdienybę pakoregavo pandemija. „Nors ši organizacija ir milžiniška, daugelis padalinių, kaip ir mes, dirbame nebe ofisuose“, – patikslina jis.

Vaikinas ketino paviešėti Lietuvoje, tačiau planus teko pamiršti. „Airijoje, kaip ir kitur, paskelbtas karantinas. Tiesa, lyginant su Lietuva, ši šalis „pavėlavo“ 12 dienų. Pažvelgus į statistiką, panašu, kad atvejų skaičius skiriasi net penkeriopai“, – pasakoja jis.

Vis dėlto, optimistinės nuotaikos jo neapleidžia. A. Balčaitis įsitikinęs, kad gyvenimas netruks grįžti į savo vėžes, todėl svajojantiems apie prestižines darbo vietas galimai pravers jo įspūdžiai ir patirtis.

Didžiausia vertė – talentai šalia

„Mane supa žmonės, atėję iš „Google“, „Microsoft“, „IBM“, „Cisco“ ir panašių kompanijų, o šalia jų – aš, neseniai pabaigęs studijas, jaunas specialistas iš Lietuvos, užaugintas puikaus universiteto – KTU“, – sako A. Balčaitis.

Pasak jo, neverta manyti, kad čia dirbantys žmonės – susireikšminusios žvaigždės. Jo įspūdžiai priešingi: „Nieko panašaus. Nors čia darbuotojai tikrai labai sumanūs, tačiau tuo pačiu ir labai labai paprasti bei draugiški. Jie pasiruošę padėti visuomet, kai tik tau prisireikia pagalbos“.

Labiausiai vaikiną stebina žaibiška kolegų pagalba: „Jeigu tau ko trūksta, kažkas kelia nepatogumų ar turi klausimų, tai negausi atsakymo, esą problemą sprendžiame, atsakysime kitą darbo dieną. Ne, čia viskas vyksta staiga. Kiekvienas darbuotojas ir jo savijauta čia yra labai svarbi, todėl viskas yra išsprendžiama dar tą pačią dieną“.

Toks pat žaibiškas greitis privalo būti ir sprendžiant kompanijos klientų problemas. A. Balčaitis patvirtina – „Amazon“ skelbiami lyderystės principai iš tiesų būdingi įmonės kultūrai, su kuria jam teko susidurti. Jo manymu, ypač aktualus pats pirmasis, kuris anglų kalba skamba „Customer Obsession“. Vaizdžiai tariant, darbuotojai turi sirgti klientų manija ir kiekvienas sprendimas turi prasidėti ir baigtis kliento poreikiu. Visi patobulinimai leidžiami tam, kad vartotojui iš tiesų būtų lengviau ir patogiau.

Lietuvis paliudija, kad įmonės orientacija į klientus akivaizdi visur: pradedant jų aptarnavimu ir baigiant kompanijos motto „mūsų paslaugų kainos niekada nekils, jos tik mažės“. Jo žiniomis, iš tiesų net keletą kartų kai kurios „Amazon Web Services“ paslaugų kainos buvo sumažintos.

„Ar kada teko girdėti posakį, kad jei esi protingiausias kambaryje – esi blogame kambaryje? Drąsiai galiu sakyti, kad per visą savo karjerą čia niekada nebūsite blogame kambaryje“, – juokauja A. Balčaitis. – Turime žmonių, kurie šioje komandoje dirba ir 5, ir 10 metų. Jie nuolat mokosi ir tobulėja spręsdami klientų problemas“.

Anot vaikino, įsidarbinusiems į „Amazon“, labiausiai reikėtų tikėtis, kad aplink suksis talentingi žmonės, iš kurių galima pasisemti begalę patirties. „Čia turi ateiti pasiruošęs pasiimti viską, ką tau duoda“, – sako jis.

Po studijų – akistata su realybe

Nors visuomet buvo pažangus studentas, A. Balčaitis savo karjeros pradžią prisimena nuo to momento, kai studijos artėjo prie pabaigos. Studijuodamas Aidas neskubėjo ieškotis darbo, tuomet labiau dėmesį traukė patys mokslai ir įvairios veiklos studentų sambūriuose.

„Studijuodamas gaudavau stipendijas už gerus studijų rezultatus: KTU Informatikos fakulteto, Carol Martin Gruodis fondo stipendijas. Keli šimtai eurų man atrodė vau! Maniau, kad man puikiai sekasi, galiu mokytis ir nedirbti“, – prisimena Aidas.

Vis dėlto, padarinius netruko pajusti: studijų pabaigoje ieškodamas praktikos ir galimo darbo jis suprato, kad niekas neskuba priimti į norimas pozicijas. „Jaučiausi prastai, nes grupiokai turėjo darbo patirties, o aš ką? Stipendijų patirtį?“ – nusivylimo pojūtį prisimena vaikinas.

Pasak jo, apmaudžiausia buvo tai, kad dažno IT specialisto svajonė dirbti vadinamajame FAANG („Facebook“, „Amazon“, „Apple“, „Netflix“, „Google“) atrodė nepasiekiama.

„Net ir į mažesnes, universitete girdėtas įmones negalėjau įsidarbinti. Pavyzdžiui, tuomet nepavyko patekti į „Devbridge“, „Bentley“ ar kitas IT kompanijas“, –  vardija A. Balčaitis.

Po intensyvių paieškų galiausiai jis surado savo pirmąją tuometinę darbovietę – „Baltic Car Equipment“, besiverčiančią transporto valdymo įrenginių ir sistemų kūrimu. „Ačiū įmonei ir mano vadovui Maksimui Jodai. Labai apsidžiaugiau, kad pagaliau įgysiu tikros darbo patirties, o dar už tai ir atlyginimą gausiu“, – prisimena A. Balčaitis.

Jis teigia, kad per kelerius metus toje įmonėje buvęs nuolankus, tačiau kartu ir iniciatyvus – šios savybės atėjo iš studentų organizacijos RAFES. „Studentų organizacijoje išmokau labai daug, tačiau vienas svarbiausių dalykų buvo mintis, jog svarbu ne tik pačiam mokytis, tačiau ir naujomis žiniomis pasidalinti su kitais. Paskaitos, mokymai – visur eidavau ir kviesdavau kolegas mokytis kartu“.

Galiausiai po pusantrų metų vaikinas pakilo iki komandos vadovo pozicijos. „Smagu būti įvertintam ne tik žodžiais, tačiau ir veiksmais. Tačiau išsipildžius vienai svajonei, tenka galvoti kitą. Šįkart pasistengiau sugalvoti kažką nepasiekiamo. Kaip matome dabar, tai ėmė ir išsipildė“, – prisimindamas juokiasi Aidas.

Lemtinga žinutė

Vaikino laimei, Lietuvoje pasirodė „Amazon“ žinutė, kad ieškoma komandos pastiprinimo: „Man tai pasirodė puiki galimybė patikrinti savo įgūdžius ir išbandyti jėgas. Nieko nelaukęs, parašiau, kad mane domina“.

IT specialistas pripažįsta, kad į savo bandymus žiūrėjęs kiek skeptiškai, buvo sunku patikėti galima sėkme. „Jei pradžioje negalėjau įsidarbinti į didesnes IT įmones Lietuvoje, tai ką jau kalbėti apie šią? Na, bet gavęs pirmojo etapo teigiamą rezultatą, nors ir nustebau, tačiau dar labiau užsispyriau ir nuodugniai ruošiausi“.

A. Balčaitis pasakoja rinkęs informaciją visur, kur įmanoma: „Turbūt kaip ir kiekvienas, skrodžiau „Google“, žiūrėjau „YouTube“ video, ieškodamas bent menkiausios užuominos, ko galiu tikėtis toliau. Sekiau žmones, kurie jau buvo įsidarbinę arba kuriems nepasisekė. Iš esmės stengiausi sužinoti kuo daugiau, kad galėčiau būti visapusiškai pasirengęs“.

Jaunuoliui pavyko sudominti galimus darbdavius, taigi jis nuosekliai keliavo per visus tris atrankos etapus. Pirmiausia kompanijos atstovai pateikė internetu išspręsti kelias užduotis per tam tikrą laiką, po to įvyko interviu telefonu. Paskutiniame etape teko keliauti į pokalbį, vykusį Dubline. A. Balčaitis nežino tikslaus skaičiaus, su kiek kandidatų jam teko konkuruoti, tačiau, jo skaičiavimu, galutiniame etape tokių žmonių galėjo būti apie 30.

Darbo pokalbiams galima pasiruošti, bet reikia tą daryti nuosekliai

A. Balčaičio manymu, nėra paslapties, kuri padėtų įsidarbinti į „Amazon“: „Mūsų jau netoli 800 000, tad normalu, kad vieno sėkmės recepto, kaip čia pakliūti – nėra“.

Dar dirbdamas Lietuvoje, A. Balčaitis turėjo galimybę prisijungti prie įdarbinimo proceso ir vertinti kandidatus. Pasak jo, tai padėjo suprasti, kad ieškodama kandidato įmonė dairosi ne to, kuris viską moka nuo A iki Z. Ieškoma to, kuris bus šaunus kolega, kartu pasiruošęs išmokti viską nuo A iki Z.

Svajojantiems apie darbą FAANG įmonėse, A. Balčaitis rekomenduoja būtinai perskaityti knygą „Cracking the Coding Interview“. Joje pateikiami pavyzdžiai, kaip atrodys interviu „FAANG“ įmonėse, siūlomi grafikai, kada ir ką reikėtų pradėti mokytis, temos, kurios yra būtinos norint spręsti užduotis.

„Knygoje yra begalė uždavinių, atsakymų bei analizių. Prisimenat matematikos pamokas, kai mokytojas sakydavo, jog gali nors ir šimtą užduočių išspręsti žiūrėdamas į atsakymus, bet jei nežinosi proceso, kaip reikia spręsti, nieko nebus? Knygoje pamoko, ką daryti, jei pamatai uždavinį ir net nenutuoki, nuo ko pradėti. Jei ne ši knyga, greičiausiai manęs čia nebūtų“, – teigia jis.

A. Balčaitis paneigia įsitikinimą, esą techniniai uždaviniai sudaro didžiąją dalį galutinio vertinimo. „Tai tik pusiaukelė. Net jei ir visas užduotis išsprendei teisingai, tai dar nereiškia, kad interviu sėkmingas. Kita svarbi dalis – elgsenos klausimai, kurie padeda vertintojui įvertinti tave kaip būsimą kolegą“.

Pasak jo, dažniausiai klausiama, kaip elgeisi tam tikroje situacijoje, ką darei tuo metu. Šiems klausimams atsakyti taip pat reikalingas išankstinis pasiruošimas. „Ne dėl to, kad atsakytum į klausimą „teisingai“, bet dėl to, kad tuo atsakymu parodytum, koks tu esi žmogus. Siūlau pasidomėti ir vadinamuoju STAR metodu, apie kurį pats sužinojau tik įpusėjus atrankai,“ – teigia A. Balčaitis. Anot jo, tai būdas, kuris padeda susisteminti ir tinkamai atsakyti į užduotus klausimus: „Lengviau tampa ne tik klausiančiajam suprasti tavo atsakymą, bet ir tau pačiam suprasti, ką nori pasakyti savo atsakymu“.

Svajonės pildosi atkakliems

A. Balčaitis neabejoja – gyvenime būna visko. Vieni labai stengiasi ir nieko nepasiekia, kitiems, atrodo, nusišypso sėkmė. „Tačiau čia, kaip ir sporto salėje, laimi ne sėkmė, o užsispyrimas ir tinkamas laikas. Niekas negimė nei žymiu sportininku, nei puikiu IT specialistu. Tačiau per ilgą laiką ir nuolatinį progresą tie žmonės pasiekė savo svajones. Tai ne tik sėkmė ar genai – tai didelis atkaklumas siekiant rezultato. Visiems galioja lygiai tokios pačios taisyklės. Kad ir kaip tai skamba prieštaringai, tačiau kiekvienos dienos 20 minučių progresas laimi prieš 2 valandų darbą paskutinę dieną“, – įsitikinęs jis.

Jo nuomone, būtina nusiteikti, kad žengdamas progreso keliu žmogus dalyvauja savęs tobulėjimo lenktynėse, kuriose varžosi ne su kitais, o su savimi. „Šiose lenktynėse yra tik du varžovai: praeities „tu“ ir dabarties „tu“. Kol kiekvieną dieną pavyksta būti geresniam nei vakar, tol esi šių lenktynių nugalėtojas. Tik pats gali pasiekti tai, apie ką šiuo metu svajoji. Pradėk ne rytoj ar pirmadienį, savo 20 minučių pradėk šiandien“, – drąsina KTU alumnas, šiandien dirbantis „Amazon“.