Istorijos

Vienas Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnų Gražvydas Jukna yra įsitikinęs, kad tinkamos studijos ir teisinga kombinacija asmeninių savybių gyvenime gali padėti atverti ne vienas norimas duris. Tuo jis spėjo įsitikinti studijuodamas ir ne vieną dešimtmetį stropiai dirbdamas versle. Šiandien jis siekia šiomis žiniomis dalintis ir su kitais.

Per 30 metų verslo karjeros derybų praktikas ir mentorius, kurio aistra – auginti žmones bei verslus, sukaupė įvairiapusės patirties, mokėsi konsultuojamojo ugdymo (angl. coaching), tad dabar mielai mokina kitus išnaudoti savo prigimtinius gebėjimus bei atrasti alternatyvas.

Apie savo studijas plačiau papasakoti paprašėme paties G. Juknos, kuris ne vienerius metus ėjo generalinio direktoriaus pareigas vienoje didžiausių Lietuvoje viešojo maitinimų tinklų „Čili Pizza“ restoranus kontroliuojančioje įmonėje „Čili Holdings“, taipogi vadovavo bendrovėse „Arimex“, „Vilniaus duona“, „Sanitex Estija“, „Cadbury Baltic“.

Prieš gerus du dešimtmečius baigėte KTU, kur įgijote Marketingo bakalauro bei Finansų Magistro laipsnį. Kas lėmė tokį studijų krypties pasirinkimą?

Pasirinkti marketingo vadybos studijas mane paskatino žingeidumas. Studijavau 1996-2000 metais, tad tuo metu marketingo studijos buvo gana nauja kryptis ir man buvo smalsu, ieškojau žinių, kurias galėčiau pritaikyti savo veikloje. Tada jau turėjau nuolatinį darbą įmonėje UAB „Stimorol Lit“.

Finansų Magistro studijos padėjo užpildyti mano finansinio išsilavinimo poreikį, nes manau, kad vadovo kompetencijos turi apimti kuo platesnį suvokimą. Finansai yra stipri įmonės bei ekonomikos ašis, tad norėjosi šią kryptį pažinti plačiau.

Ką pamenate iš studijų laikotarpio, kas įsiminė labiausiai?

Pirmiausia supratau, kad reikia išmokti studijuoti. Pirmojoje sesijoje turėjau net dvi skolas. Neįvertinau užduočių kiekio ir joms įvykdyti reikalingo laiko. Sesija baigėsi, o su matematika ir braižyba likau semestro užduočių pusiaukelėje. Man tai buvo gana rimtas signalas, tad susiėmiau ir viską išsilaikiau. Tai buvo gera pamoka, nes per visą studijų laiką daugiau skolų nebeturėjau.  

Dar stipriai įsiminė grupė, kurioje mokiausi. Su kai kuriais kurso draugais iki šiol palaikau ryšį, susitinkame, bendraujame. Toks bendravimas parodo, kad studijų metu užsimezga ryšiai ir santykiai, kurie gali tęstis daugelį metų. Tai pašalinis studijų efektas, ne ką mažiau vertingas už pačias studijas.

Gal su buvusiais kurso draugais organizuojate grupės susitikimus?

Keletą kartų organizavome grupės susitikimus, kuriuose dalyvavo nemažai grupiokų, bet ne su visais jų šiandien palaikau ryšius. Su vienais susitinkame, su kitais apsikeičiame pasisveikinimais socialiniuose tinkluose, o su trečiais per tiek metų visai nutrūko ryšys.

Gal universitete turėjote mėgstamiausią paskaitą ir labiausiai patikusį dėstytoją?

Praėjo jau daug metų ir negalėčiau išskirti dėstytojų. Žinau tik tiek, kad norint gauti įskaitas, reikėdavo kaip reikiant padirbėti. Tai supratau po pirmos sesijos.

Per savo karjerą dirbote prie didelių projektų – vadovavote stambiose ir didelio populiarumo sulaukusiose bendrovėse, tokiose kaip „Arimex“, „Vilniaus duona“, „Sanitex Estija“, „Cadbury Baltic“. Ar tai reiškia, kad teisingai pasirinkta studijų kryptis leido jums sėkmingai kopti karjeros laiptais ir užimti vadovo poziciją?

Akivaizdu, kad studijos mano gyvenime suvaidino itin svarbią rolę. Tiek karjera, tiek studijos mano gyvenime ėjo paraleliai. Baigęs magistro studijas jau buvau pasiekęs gana brandų karjeros etapą, kuomet ėjau UAB „Stimorol Lit“ pardavimų direktoriaus pareigas, iš Šiaulių persikėliau gyventi į Vilnių. Tai buvo dideli pokyčiai, kurie suformavo pagrindą tolimesnei mano karjeros eigai.

Turite ilgametę darbo patirtį, tad smalsu pasiteirauti ar šiandieninis jaunimas į verslą ateina motyvuotas, pakankamai išsilavinęs ir turintis ambicijų?

Nėra vienareikšmiško atsakymo, nes jaunimas yra labai skirtingas. Yra itin motyvuotų ir daug energijos į studijas įdedančių studentų, bet yra ir tokių, kurie studijuoja dėl diplomo gavimo. Iš asmeninės patirties galiu teigti, kad Ukrainos studentai yra labai ambicingi, nes jų pagrindinis motyvas yra studijuoti, kurti verslus ir pasibaigus karui atstatyti savo šalį.

Pastebiu ir kitą tendenciją, kad kai kurių Vakarų Europos šalių studentai yra mažiau motyvuoti, neturi išsikėlę sau tikslo, jie tiesiog studijuoja. Bet tai tikrai nėra bendra taisyklė, nes kasmet pasitaiko įvairaus jaunimo.

Kokiomis asmeninėmis savybėmis turėtų pasižymėti ką tik studijas baigęs studentas, ketinantis darbą pradėti versle ir siekiantis jame kilti karjeros laiptais?

Labiausiai išskirčiau penkias savybes, kuriomis patarčiau vadovautis darbo besidairantiems studentams – reikia turėti drąsos veikti ir bandyti, būti atviriems ir žingeidiems, turėti ir laikytis nusibrėžtos krypties, nebijoti bendrauti ir būti empatiškais. Tikiu, kad visų šių savybių visuma leis mėgautis geriausiu rezultatu.

Esate derybų praktikas ir mentorius, kurio aistra – auginti žmones bei verslus. Iš kur atsirado šis pašaukimas?

Ši tema atrodo gana natūrali būsena, kurios esmė yra mano paties augimas drauge su verslais, kuriuos atstovaudavau. Man tai sekėsi, viskas ėjo lengvai, natūraliai ir be dirbtinių pastangų. Paskutiniu metu ši mano aistra susikoncentravo į derybų kultūros vystymą tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų.

Esu tikras, kad derybų kultūra turi lemtingą vaidmenį kiekvieno žmogaus ar verslo sėkmei. Augimą ir sėkmę siūlau priimti nebūtinai finansine prasme, nes aplink mus gana greitai viskas keičiasi. Jei anksčiau pagrindinis įmonių variklis buvo koncentracija į pelną, paskutiniu laikotarpiu tai keičiasi į prasmingo verslo kūrimą. Augimą galime priimti tiek verslo, tiek žmonių tuose versluose tobulėjimą, jų sąmoningumo vystymą ar didesnės prasmės ieškojimą, radimą ir ėjimą link pasirinktos krypties.

Per 30 metų verslo karjerą esate sukaupęs įvairiapusės derybų praktikos, mokėtės konsultuojamojo ugdymo (angl. coaching) technikos „Co-Active training“ institute. Veikiausiai dirbant versle tai yra vienas esminių elementų, užtikrinančių sklandžią verslo plėtrą, tiesa?

Mano gyvenime svarbi visuma, neišskiriu kažkokios vienos detalės kaip svarbiausios ar esminės. Studijos, karjera, verslai, mokymasis ir patirtys suformavo mane tokį, koks esu šiandien. Suprantu ir priimu, kad tai nėra amžina, todėl esu atviras pokyčiams, naujoms patirtims bei pažintims.

Atkreipčiau dėmesį, kad pažintys padeda sėkmingai vystyti verslą. Kiekvienas adekvatus žmogus yra linkęs turėti reikalų su tais, kuriuos pažįsta ir pasitiki.

Ar palaikote ryšį su savo Alma Mater?

Ankščiau kur kas dažniau užsukdavau į savo Alma Mater. Gyvenu Vilniuje, Kaune būnu gana retai, tad tas atotrūkis didėja, bet širdyje vis tiek esu KTU alumnas.  

Ko palinkėtumėte kitiems KTU alumnams ar studijų dar tik besidairantiems būsimiems studentams?

Palinkėsiu greta studijų investuoti ir į socialinius gebėjimus, reputacijos bei pasitikėjimo kūrimą. Tai yra labai stipri valiuta, kuri gali jums suteikti sparnus gyvenimo ir karjeros skrydžiui. Taipogi linkiu drąsos veikti, kad ir po nedidelį žingsnį kasdien. Nustebsite pamatę, kaip toli galima nueiti žengiant mažesniais žingsneliais, bet  kasdien einant ta pačia pasirinkta kryptimi.

Vien mobiliajame telefone yra apie 160 skirtingų puslaidininkių (lustų), kurių visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje, itin trūko COVID-19 pandemijos metu. KTU absolventas pastebi, kad pandemijos iššūkiams nurimus ir inžinieriams išmokus pamokas, elektronikos srityje matomi ryškūs pokyčiai, lemiantys dar didesnę įmonių sėkmę inžinerijoje.

„Pasikeitė įmonių veiklos planavimas, pradėta ieškoti alternatyvų lustams, padidinti gamybos pajėgumai ir plėtojamos investicijos, plečiant elektronikos inžinerijos sritį. Manau, kad šis laikotarpis tik dar labiau parodė, kokia dinamiška turi būti inžinerija, o svarbiausia – žmonės, dirbantys šį darbą“, – pastebi Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) elektronikos inžinerijos magistras Dominykas Masilionis.

Auga specialistų poreikis

D. Masilionis elektronikos inžinieriumi įmonėje „Littelfuse“ dirba jau šešerius metus. Vaikinas pasakoja, kad kiekviena elektronikos inžinieriaus diena gana dinamiška ir unikali. Retkarčiais, susidūrus su kylančiais sunkumais, juos tenka spręsti analitiniu mąstymu, asmenine patirtimi ir pagrindais gautais studijuojant universitete.

„Elektronikos inžinieriaus diena gali susidėti iš daugybės skirtingų detalių, tačiau kelių dalykų išvengti niekada nepavyks – kasdienio bendravimo su kolegomis tiek susitikus gyvai, tiek virtualiai, rezultatų analizės, testų planavimo, projektavimo uždavinių. Būtent universiteto studijos padėjo man ir kolegoms suformuoti ne tik techninius, bet ir minkštuosius įgūdžius, naudojamus dirbant šį darbą“, – akcentuoja D. Masilionis.

Studijos universitete ir tuo metu vykusi COVID-19 pandemija užgrūdino KTU absolventą ieškoti sprendimų net ir kebliausiose situacijose. Būtent pandemijos laikotarpis kėlė nemažai ne tik socialinių iššūkių, bet ir inžinerinių, tokių kaip puslaidininkių trūkumas bei gamybinių pajėgumų svyravimai.  D. Masilionis tikina, kad šiandien techninis išsilavinimas, o ypatingai inžinerinis, darbo rinkoje reiškia daug.

„Didėjant verslų, užsiimančių šia veikla, skaičiui, plečiantis užsienio ir vidaus rinkoms, elektronikos žinios kuria vis didesnę pridėtinę vertę, todėl ir žmonių dirbančių šį darbą poreikis auga. Neretai šiuos pagrindus ir žinias turintys specialistai tampa techniniais vadovais, sistemos inžinieriais ar net įterptinių sistemų programuotojais“, – teigia vaikinas.

Suderinti darbą ir studijas – įmanoma

Kalbėdamas apie savo karjeros kelią, D. Masilionis pabrėžia, kad magistro diplomas dažnai gali pagreitinti užimamos pozicijos pokytį bei karjerą įmonėje. Jis pats, vertindamas pokyčius nuo bakalauro studijų pradžios iki šiandien, pastebi, kad jie – akivaizdūs ir plika akimi matomi tiek profesinėje pusėje, tiek asmenybės formavime.

„Pokyčiams didžiausią įtaką davė laikas, įgyvendinti projektai bei žmonės, su kuriais teko bendradarbiauti. Noriu tikėti, kad didžiausi pasiekimai yra dar tik ateityje, nes augant patirčiai bei galimybėms, visada galima atrasti ir padaryti daugiau nei padarei vakar“, – sako jis.

Darbuotis kompanijoje „Littelfuse“ D. Masilionis pradėjo dar studijuodamas bakalauro studijų programos Elektronikos inžinerija ketvirtame kurse, tęsė darbą studijuodamas ir dirba ten iki šiol. Per šį laikotarpį vaikinas įrodė, kad suderinti studijas su darbu ir netgi pabaigti magistrantūrą – įmanoma.

„KTU ir įmonė, kurioje dirbu, labai vertina lankstumą, todėl sugebėjau kokybiškai suderinti abi šias veiklas. Sprendimą tęsti magistrantūros studijas pasirinkau dėl rekomendacijų išklausyti vertingus studijų modulius bei vedamas asmeninio smalsumo ir noro sužinoti daugiau“, – kalba D. Masilionis.

Sėkmingam studijų ir darbo derinimui tarpusavyje reikalingi laiko planavimo įgūdžiai. Išlavinęs šį įgūdį, D. Masilionis turėjo laisvalaikį, kurį dažniausiai stengdavosi praleisti su draugais bei artimaisiais.

„Užsiiminėjau sportu ar kita fizine veikla, leidžiančia atitrūkti mintims. Studijoms pasibaigus, laisvalaikio įpročiai liko panašūs, taip pat ir gyvenimo tempas, nes kasdien vienus rūpesčius keičia kiti, o jiems reikia rasti geriausią sprendimą“, – šypsosi jis.

Pasirinktos bakalauro studijos dar nebūtinai reiškia, kad nuo jų priklausys visas tolimesnis karjeros kelias. Apstu sėkmės istorijų, kai karjera pradedama srityje, kuri iš pirmo žvilgsnio nesusijusi su ta, kurios diplomas įgytas. Vienas tokių pavyzdžių – Kauno technologijos universiteto (KTU) Technikos kalbos vertimo bakalauro studijų programos absolventės Anos Akininos karjeros kelias.

Šiandien A. Akinina dirba žinių valdymo vyresniąja specialiste Ignalinos atominėje elektrinėje. Nors vertėja netapo, profesinėje komunikacijoje specialistei praverčia studijų metais ištobulinta techninė anglų kalba ir įgytos profesionalios kompetencijos.

Kalba atvėrė galimybes kilti karjeros laiptais

„Mano karjeros pradžia buvo susijusi su gido pareigomis Ignalinos atominėje elektrinėje. Čia aš aktyviai naudojausi techninės anglų kalbos žiniomis ir vertimo įgūdžiais vesdama ekskursijas elektrinėje“, – dalijasi specialistė.

Studijų metu įgytos žinios pravertė ir tolimesniame profesiniame kelyje – techninė anglų kalba atvėrė duris į branduolinės energetikos bendruomenę. Taip pat kalbos kompetencijos padeda siekiant įdiegti įmonėje daugiau inovacijų, pavyzdžiui, ieškant tiekėjų, siūlančių inovatyvias technologijas, ir bendraujant su jais.

Dabartinėse A. Akininos pareigose anglų kalba yra pagrindinė bendravimo kalba. „Visi naujausi duomenys ir informacija apie žinių valdymo procesą pateikiami anglų kalba, todėl studijų metu įgytos kalbos kompetencijos yra esminės mano kasdieniame darbe“, – teigia A. Akinina.

Studijose sukrautas lagaminas karjeros kelionei

Technikos kalbos vertimo alumnė taip pat džiaugiasi studijų metu įgytomis kompetencijomis ir įgūdžiais, kuriuos sėkmingai taiko įvairiose profesinėse srityse, tiesiogiai nesusijusiose su vertimu. Improvizacija, greita reakcija, problemų sprendimas – tik keletas plačiai pritaikomų savybių, kurios įgyjamos norint tapti vertėju.

„Tikras vertėjas turi gebėti greitai mąstyti, išlaikyti pusiausvyrą tarp minties interpretacijos ir tikslios jos prasmės“, – apie paskaitose išlavintas savybes kalba A. Akinina. Tai itin praverčia situacijose, kai reikia greitai priimti svarbų sprendimą arba komunikuoti keliomis kalbomis.

Technikos kalbos vertimo studijų programos vadovės ir lektorės Audronės Daubarienės teigimu, ši dinamiška profesinė sritis reikalauja specialistų, kurie būtų pasirengę prisitaikyti prie pokyčių, tačiau turėtų ir specializuotų žinių įvairiose srityse. Studijų metu ypatingas dėmesys skiriamas moduliams, susijusiems su vertimo technologijomis, nuolat sekami vertimo pramonės pokyčiai.

„Aktualius pokyčius akcentuojame atitinkamuose moduliuose. Mūsų studentai, naudodami įvairias technologijas ir skaitmeninius išteklius, verčia įvairių sričių tekstus, pavyzdžiui, technologijų, inžinerijos, teisės, ekonomikos ir kitų profesinių sričių”, – teigia A. Daubarienė.

Kiekvienais metais Austrijoje apsilanko apie 40 milijonų turistų, o viena iš populiariausių lankytinų vietų – Kremsas – miestas, esantis šalia Dunojaus. Šio miesto gyventojai nuolat ieško būdų, kaip pritraukti dar daugiau turistų, o Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) elektronikos inžinerijos magistras Mindaugas Punys sukūrė virtualios realybės žaidimą, skatinantį domėtis šio miesto istorija.

„Mokytis žaidimų kūrimo pradėjau Austrijoje, „Erasmus+“ projekto metu, o tai privertė išlipti iš komforto zonos, tačiau tikiu, kad iššūkiai žmogų tik sustiprina. Kaskart su jais susidūrus, reikėtų neišsigąsti, o paklausti savęs: „Kas kitas, jei ne Tu?“, – kalba Mindaugas, KTU elektronikos inžinerijos magistras.

Į savo studentišką dieną jis stengėsi sutalpinti daugybę veiklų, todėl padeda kitiems studentams rasti savo kelią ir dirba įterptinių sistemų programuotoju.

Žaidimas vaikams, skatinantis domėtis Austrija

Studijų metu M. Punys dalyvavo BIP Virtualios realybės ( angl. Virtual Reality Marketing) projekte, vykusiame Kremse. Šio projekto tikslas – pritraukti turistus į miestą, naudojant virtualią ir papildytą realybę, tad kartu su komanda teko vystyti virtualios realybės žaidimo idėją ir sukurti jo prototipą.

„Sukūrėme siaubo žaidimą, skirtą vaikams. Žaidimo tikslas – ne išgąsdinti, kaip galėtų pasirodyti, o paskatinti tyrinėti ir domėtis Kremso istorija, kuri tikrai turi, ką papasakoti“, – tikina KTU magistras.

Projekto metu M. Punys praplėtė ne tik žinių bagažą, bet ir susipažino su naujais žmonėmis, kurie tapo draugais. „Šis iššūkis – nuostabi patirtis, kurios metu susipažinau su daugybe žmonių, galėjau išbandyti save virtualios realybės žaidimų kūrimo srityje ir aplankyti dar nematytą šalį – Austriją“, – šypsosi KTU absolventas.

Neatsiejama kelionės į Austriją dalis – pažintis su šios šalies kultūra, o pačiam Mindaugui teko daug važinėtis dviračiu po nuostabius Dunojaus slėnius.

„Džiaugiausi pasakišku Austrijos peizažu ir aplankiau istorinio paveldo objektus. Taip pat susipažinau su Austrijos vyndarystės tradicijomis ir žmonėmis, kurie jas puoselėja“, – įspūdžiais dalijasi vaikinas.

Bičiulio pastūmėtas – magistrantūros studijose

Naujas galimybes vaikinui atvėrė magistrantūros studijas. Pabaigus Automatikos ir valdymo bakalauro studijas Mindaugas žinojo, kad nori toliau tęsti studijas KTU, tik dar nežinojo, kokia kryptimi norėtų sukti. Bičiulio patarimas atvedė Mindaugą išsvajotų pokyčių link ir vaikinas liko studijuoti.

„Tą vasarą po studijų mąsčiau, kad noriu pokyčių, bet dar nežinojau, kokių. Bičiulis pastūmėjo link elektronikos inžinerijos, kuris dar studijuodamas automatiką ir valdymą įsidarbino įterptinių sistemų programuotoju. Jis mane atviliojo į elektronikos inžineriją, o aš jį paskatinau rinktis KTU“, – šypsosi Mindaugas.

Universitete sukauptos žinios M. Puniui praverčia labai netikėtose situacijose, o viena iš jų – noras pasidalinti patirtimi su kitais studentais. Dalydamasis žiniomis su kitas, jis įsitikino, kaip svarbu mokytojui ir mokiniui užmegzti pastovų kontaktą.

„Studentams stengdavausi paaiškinti pačios problemos esmę, ko tikisi iš jų dėstytojai bei stengtis paskatinti judėti teisinga kryptimi“, – dalijasi M. Punys, buvęs „GUIDed“ mentorystės programos fizikos modulių mentorius.

Dažniausiai studentai kreipdavosi dėl probleminio kursinių darbų mokymosi, nes nežinodavo, kaip spręsti abstrakčias ir neapibrėžtas problemas. Didžiausią iššūkį Mindaugui kėlė komunikacijos ypatybės.

„Susitikus dar nei karto nematytą žmogų, nesupranti, ko jis nežino ir kokiu būdu jam padėti galima geriausiai. Dažnai likdavo nepasitenkinimo jausmas dėl to, kad neturėjau galimybės pasiruošti ir įsigilinti į konkrečius studento klausimus. Tad norėdamas išspręsti šią problemą, ieškojau būdų, kuriais galėčiau augti kaip asmenybė toliau“, – atkreipia dėmesį KTU magistras.

Įstojus į magistrantūros studijas, Mindaugas prisijungė prie kitos KTU ugdymo programos – „GIFTed masters“ bei pradėjo praktiką įmonėje „Teltonika Telematics“.

„Visą laiką KTU ugdymo programos man atrodė kaip nuostabi galimybė papildomai tobulėti. Nuostabu pasisemti patirties iš žmonių, įveikusių įvairius iššūkius, augusius kaip vadovais ir lyderiais“, – teigia M. Punys.

Visos ugdymo programos metu Mindaugas tobulėjo ne kaip vadovas, sugebantis skirstyti darbus ar parinkti teisingus finansinius sprendimus, bet kaip lyderis, galintis padėti, suprasti ir motyvuoti kitus.

„Įgytų žinių įtakos dažniausiai nepajunti, nes jos yra tik laiptelis, kuris padėjo įgyti tolimesnes žinias. Vis dėl to kartais pastebi pažįstamas struktūras ar požymius, apie kuriuos sužinojau“, – pažymi vaikinas.

Dinamiškumas – programuotojų kasdienybė

Pasibaigus Mindaugo praktikai įmonėje „Teltonika Telematics“, jis ten liko dirbti įterptinių sistemų programuotoju. Darbe jam labiausiai patinka dinamiškumas ir įvairovė – kiekviena Mindaugo darbo diena – skirtinga ir reikalauja tiek loginio mąstymo analizuojant programinį kodą, tiek minkštųjų įgūdžių diskutuojant ir dirbant su kolegomis.

„Dinamiško darbo pobūdis suteikia intelektualinio pasitenkinimo. Svarbi darbo dienos dalis – komandinis darbas: pakeitimų derinimas su kolegomis, konsultavimas ir naujų idėjų vystymas“, – sako M. Punys.

Kalbėdamas apie programuotojų poreikį inžinerijoje, vaikinas mano, kad technologinė pažanga stumia elektronikos inžineriją į priekį, tad šiandien iš elektronikos inžinierių, siekiančių dirbti įterptinių sistemų programuotojais, tikimasi žinių objektinio programavimo srityse.

„Elektronikos programavimas keliasi vis į aukštesnį lygmenį ir žemo lygio programavimo kalbos bei procedūrinis programavimas tampa praeitimi. Dabar versle skatinama domėtis ne tik mikroprocesoriais, bet ir operacinių sistemų struktūra ir savybėmis“, – atkreipia dėmesį M. Punys.

KTU alumnė Kristina Šataitienė jau daugiau kaip 8 metus vadovauja Kauno darželiui „Aviliukas“ ir siekia keisti bei gerinti šalies darželių įvaizdį. Ji mano, kad Lietuvos mokykloms labai reikia jaunatviškų, atvirų bei drąsių vadovų, tad naujos kartos atstovai šiose įstaigose yra labai laukiami.

K. Šataitienės vadovaujamame darželyje dirba 63 darbuotojai ir yra ugdoma apie 230 vaikų. Ji džiaugiasi, kad jos ir komandos požiūriai į darbą sutampa ir drauge siekiama gerinti ikimokyklinio ugdymo sąlygas. Ji pripažįsta, kad darželis nėra moderniausias mieste, bet siekiantis kokybės ugdymo procese. Kaskart sulaukus gerų atsiliepimų apie vykdomą veiklą ji įsitikina, kad yra teisingame kelyje.

Pokyčiams įkvėpė patirtis užsienyje

Besimokydama Marijampolės aukštesniojoje pedagoginėje mokykloje KTU alumnė išvyko į stažuotę Danijos koledže, kur turėjo progą lankytis ir vietinėse ikimokyklinėse įstaigose. Pamačiusi, kaip svečioje šalyje veikia ugdymo sistema, jos suteikiamas laisvumas, plėtojami demokratiniai santykiai, koks yra požiūris į ugdomus vaikus, studentus ir darbuotojus ji panoro pokyčių ir gimtinėje.

„Po šios stažuotės tiesiog „užsidegiau“ noru kada nors ir mūsų šalies darželius pamatyti kitokiais. Grįžusi įsidarbinau auklėtoja ir supratau, kad tikintis pokyčių neužtenka dirbti tik savo ugdytinių grupėje. Pamaniau, kad užimdama vadovaujančias pareigas turėčiau kur kas daugiau įrankių keičiant ikimokyklinio ugdymo įvaizdį. Tad vedina motyvo siekti daugiau Kauno technologijų universitete pasibaigiau Švietimo vadybos studijas, kurios suteikė man daugiau laisvės gyvenime“, – sako K. Šataitienė.

Pašnekovė prisimena, kad imtis naujų studijų nebuvo lengva, nes tuo metu jas teko derinti su darbu ir mamos pareigomis. Bet ją itin žavėjo studijų procesas, todėl mėgavosi kiekviena paskaita ir sutiktu dėstytoju. Šios studijos jai buvo ne tik svarbios, bet ir labai įdomios bei naudingos ateities karjerai.

„Visi dėstytojai buvo savotiškai žavūs, išmanantys savo darbą, gebantys aiškia kalba perduoti teorines žinias. Labiausiai įsiminė dėstytojai Antanas Bagdonas ir Gintautas Cibulskas. Dar studijuodama pradėjau dirbti vadybinį darbą, tad būdavo smalsu išgirsti skirtingas nuomones įvairiais klausimais“, – prisimena darželio vadovė. 

Pasak K. Šataitienės, tuo metu ji mokėsi mišrioje grupėje, kurioje dominavo tiek vaikinai, tiek merginos, o ji buvo viena vyriausių studenčių, bet tai nesutrukdė jai susirasti draugų su kuriais ir šiandien palaiko ryšį. Ypatingai ją džiugina tai, kad vadovų gretose ji vis dažniau pastebi ir savo studijų draugus. 

Vadovavimo patirtis leidžia į procesą žvelgti kūrybiškai

Vadovaudama darželiui KTU alumnė susiduria su įvairiausiais iššūkiais, tad kartais tenka pabūti griežtesnei, reiklesnei ar net pyktelėjusiai. Bet ji atvirauja, kad visuomet stengiasi būti empatiška, tikinti savo darbu ir pasitikinti su ja dirbančiais žmonėmis: „Esu dėkinga už sąžiningai atliekamą darbą ir visada stengiuosi išlaikyti pusiausvyrą tarp įstatymų bei elementaraus žmogiškumo.“

K. Šataitienė atvira, kad vadovo pozicijoje nėra daug vietos interpretacijoms ar kūrybinėms veikloms, bet asmeninės savybės, pasirinktas vadovavimo stiliaus, ypatingai žvelgimas į daugelį situacijų kūrybiškai, daro šį darbą labai įdomiu. Ji kasdien įsitikina, kad eina teisingai pasirinktu keliu, nes Lietuvos mokyklose jaučiamas poreikis jaunatviškų, atvirų bei drąsių vadovų, tad jaunosios kartos atstovai šiose įstaigose yra itin laukiami.

Iš Alytaus kilusi Inga Stirblienė nuo pat mažens domėjosi gamtos mokslais, ypač jai patiko chemija ir biologija, todėl dėl karjeros krypties didelių dvejonių neturėjo. Nors kineziterapijos krypties mokslai buvo jos pirmasis noras, bet šiuo metu alumnė džiaugiasi dirbdama UAB „Kauno kogeneracinėje jėgainėje“. KTU Aplinkosaugos inžinerijos magistrantūros studijų metu įgytos žinios jei praverčia kiekvieną dieną atliekant įvairias aplinkosaugos ir darbų saugos inžinierės pozicijai priskirtas užduotis. Apie savo sėkmės istorijos vingrybes papasakoti paprašėme pačios Ingos.

– Kaip pasirinkote studijas KTU? Ar tai buvo išsvajotas noras? O gal tai buvo galimybė nerti į „nežinomus vandenis“?

– Iš tikrųjų, dėl pasirinkimo studijuoti KTU galiu dėkoti savo klasiokės mamai, kuri, mums dėliojantis prioritetus prieš pildant stojimo dokumentus, tuomet manęs paklausė – „Ar nenorėtum pabandyti mokytis KTU?“. Iki tol, šis universitetas nebuvo mano prioritetų sąraše, tačiau nusprendžiau pasidomėti studijų kryptimis ir specialybėmis. Labiausiai sudomino KTU Cheminės technologijos fakultete siūlomos specialybės.

– Kas lėmė, jog pasirinkote aplinkosaugos studijas?

– Prieš reitinguojant studijų kryptis, rinkausi tarp pramoninės biotechnologijos ir aplinkosaugos inžinerijos studijų. Tačiau studijų moduliai, temos ir aktualijos aplinkosaugos studijose man atrodė perspektyvesni.

– Kokie didžiausi iššūkiai kilo studijuojant?

– Didžiausias iššūkis – aukštoji chemija. Kadangi mokykloje nusprendžiau nelaikyti chemijos egzamino ir mokiausi B lygiu, fakultete dėstomi chemijos srities moduliai buvo daugiausiai darbo ir pastangų reikalaujanti sritis. Dažnai jausdavau, kad turiu per mažai žinių, tad pasivyti kursiokus būdavo nelengva.

– Kaip įgytos žinios universitete praverčia kasdienėje veikloje?

– Įgytų universitete žinių bagažas man praverčia kasdien – nuo technologinių brėžinių supratimo ir skaitymo, cheminių ir technologinių procesų supratimo, teisės aktų ir jų reikalavimų vykdymo iki gebėjimo pritaikyti turimas aplinkosaugos žinias bendraujant su įvairiomis institucijomis.

– Jūsų profesiniame kelyje jau buvo keletas darbinių pozicijų, glaustai papasakokite apie šias patirtis?

– Mano profesinis kelias prasidėjo akredituotoje biokuro laboratorijoje. Tuomet, dar pirmo kurso magistrantė, kartu su kolegomis atlikau pagrindinius biokuro kokybei nustatyti reikalingus tyrimus. Šis darbas atrodė gana tolimas aplinkosaugos sričiai, tačiau tai buvo pirmas žingsnis norimos karjeros link. Būtent ši darbinė patirtis man padėjo patekti į įmonę, kurioje dirbu iki šiol – UAB „Kauno kogeneracinėje jėgainėje“.

Savo karjerą šioje įmonėje pradėjau nuo chemiko – laboranto pozicijos. Mano pagrindinės užduotys – garo ir kondensato parametrų tyrimai. Taip pat turiu galimybę dirbti su aplinkosauginėmis užduotimis – rengti aplinkosaugines ataskaitas, padėti organizuoti periodinį monitoringą, vesti deginti atvežamų atliekų apskaitą. Nuolatinė pagalba tuometiniam aplinkosaugos ir darbų saugos inžinieriui atvėrė man netikėtas karjeros galimybes – šiam kolegai išėjus iš darbo, nusprendžiau kandidatuoti į jo vietą. Mano pastangos netrukus buvo pastebėtos ir aš gavau šansą dirbti šioje pozicijoje. UAB „Kauno kogeneracinės jėgainės“ aplinkosaugos ir darbų saugos inžiniere dirbu iki šiol ir esu atsakinga už visus aplinkosaugos ir darbų saugos klausimus šioje įmonėje.

Iš visos darbinės patirties man labiausiai įsiminė pirmasis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos planinis jėgainės patikrinimas, kurio metu turėjau atstovauti pačią įmonę. Tuo metu, aplinkosaugos ir darbų saugos inžinierės pozicijoje dirbau tik 3 savaites, tad pats patikrinimas man buvo didelis iššūkis, tačiau nieko nekeisčiau ir šią profesinę patirtį norėčiau patirti dar kartą, nes tuo metu įgijau daug naujų žinių ir patirčių.

– Ką patartumėte jauniems žmonėms, kurie dar studijuoja universitete ir neįsivaizduoja, ką veiks baigę studijas?

– Ne visi, pabaigę studijas, dirba pagal specialybę. Galbūt studijos, kurias baigia studentai, nebeatrodo kaip svajonių specialybė, kurioje norėtų dirbti ateityje. Reikia nepamiršti, kad šiais laikais yra įvairių galimybių tobulėti, persikvalifikuoti, atrasti save naujoje srityje. Mano patarimas – įsiklausykite į save, duokite laiko sau suprasti, ko norite ir kur save matote, ir nebijokite išbandyti ko nors naujo.

Ką valgyti, kokio dydžio porciją rinktis, kaip dažnai? Šie ir kiti panašūs su mityba susiję klausimai kamuoja daugelį, kurie nori ne tik sveikai atrodyti, bet ir jaustis. Ne vienas sveikatos specialistas ragina žmones atkreipti dėmesį į savo lėkštės turinį, norint ateityje išvengti sveikatos problemų. Patarimų apie sveiką mitybą vis dažniau ieškoma ir pas mitybos specialistus ar dietistus. Viena tokių dietisčių yra KTU alumnė, maisto technologė, Raminta Bogušienė, kuri teigia, kad kone svarbiausias dalykas mityboje yra režimas.

KTU esate baigusi Maisto mokslo ir maisto produktų technologijos bakalauro bei magistro studijas. Kas paskatino pasirinkti tokią studijų kryptį?

Dar būdama dešimtoje klasėje aiškiai supratau, kad mano studijos bus susijusios su maisto sritimi. Ne vienas bandė mane atkalbinėti, kad čia bus sudėtinga studijuoti, primins medicinos mokslus. Bet man puikiai sekėsi chemija, o šiose studijose tai buvo pagrindas. Niekuomet nedvejojau savo pasirinkimu.

Tuo metu stojančiųjų buvo gana daug, tad jautėsi konkurencija. Suprantama, nemaža dalis studentų vėliau atkrito, ypatingai tie, kuriems sunkiau sekėsi chemija, informatika ar kiti tikslieji mokslai. Tuo tarpu man net neteko laikyti dalies su chemija susijusių egzaminų, nes gerus pažymius spėdavau susirinkti dar iki egzaminų sesijos.

Ar maistas ir viskas, kas susiję su juo, visuomet buvo Jūsų aistra?

Tai turbūt užkoduota genuose, nes mano šeimai ir net visai giminei geras maistas yra labai svarbus. Nuo vaikystės namai kasdien kvepėdavo mamos keptais pyragais, o šviežias maistas lydėjo mus per pusryčius, pietus ar vakarienes. Močiutė iš mamos pusės buvo tikra desertų gamintoja, vestuvėms bei kitoms šventėms ji kepdavo meduolinius grybukus, egles ir panašius kepinius. Tuo tarpu močiutė iš tėčio pusės buvo puiki darželio virėja.

Maisto gaminimą pamėgau nuo mažų dienų. Visuomet norėdavau rankomis minkyti tešlą, įsitraukti į mamos ar močiutės virtuvės reikalus. Mūsų šeimai maistas buvo labai svarbus, todėl ant stalo nuolatos garuodavo šviežiai gaminti patiekalai, džiugindavo gardžiausi pyragai ir bandelės. Meilę geram maistui atsinešiau iš vaikystės, bet tapus studente ir pradėjus gyventi atskirai, mano ir mano šeimos narių gaminimo būdai ėmė skirtis.

Ar studijų metu turėjote mėgstamiausią paskaitą, dėstytoją?

Mėgstamiausia paskaita buvo chemija, o neišdildomą įspūdį paliko informatikos dėstytojas. Jis buvo mūsų fakulteto žvaigždė, vieni jo nemėgo, o kiti dievino, įskaitant mane. Tokio atsidavusio savo srities specialisto iki šiol nesu sutikusi.

Jis sugebėjo mus įtraukti į informatikos labirintus ir tai darė ne per mokslą, o per savo žinias apie mus. Jau pirmą paskaitą jis žinojo kas mes ir kokių pasiekimų esame pelniusios. Pamenu, kai į mane kreipėsi „krepšininke“. Man buvo tikra nuostaba, juk tuo metu nebuvo socialinių tinklų, tad vieni apie kitus kone nieko nežinojome. Jis nebuvo teorijos dėstytojas, siekė mus mokyti per praktinius dalykus, ugdant loginį mąstymą.

Ar palaikote ryšį su kurso draugais, gal rengiate susitikimus?

Deja, tarp kurso draugų nesusiformavo gilesnis ryšys, gal tam įtakos turėjo tai, kad mano studijų kryptis pakrypo kita linkme. Daugelis mano grupiokų dirba maisto pramonėje, o aš savo specialybę nukreipiau kita linkme ir susikūriau darbo vietą, kurios iki tol Lietuvoje nebuvo. Prieš metus vienoje konferencijoje KTU studentams pasakojau, kad po studijų jie nebūtinai turi dirbti tik maisto pramonėje, tad jiems tai buvo didžiausia nuostaba.

Ar po studijų greitai pavyko įsidarbinti pagal įgytą specialybę?

Dar studijuodama magistratūroje dirbau maisto pramonėje, tad tų darbo vietų tikrai buvo, o dabar jų yra dar daugiau. Maisto technologų poreikis auga visame pasaulyje, nes nepakanka pasibaigti studijų, reikia nuolat tobulėti, būti fiziškai ir emociškai stipriam, kūrybingam. Darbo valandos neapsiriboja nuo 8 iki 17 val., nes tai yra gamyba, kur dirbama be pertraukų arba pamainomis. Supratus, kad maisto kūrimas palaiko žmonijos gyvybę, manau tuomet tai tampa vienu prasmingiausių darbų.

Kas paskatino kone po 20 metų grįžti į mokslus?

Dirbu švietėjiškoje veikloje, vedu paskaitas vaikams, įvairių organizacijų darbuotojams, specialistams,  visuomenei, kuriu metodines priemones, tad pamaniau, kad praverstų pedagoginės žinios, todėl KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete pasibaigiau pedagogikos studijas.

Esate dietistė ir maisto technologė, sveikatos „koučerė“, vaikų ir dietinio maitinimo ekspertė, knygų autorė, lektorė, socialinio verslo VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja bei vystytoja, maisto saugos ir kokybės specialistė, ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė, Lietuvos dietistų asociacijos valdybos narė. Kaip viską spėjate, juk paroje tik 24 val.?

Reikia turėti režimą. Savo klientams ir pacientams kartoju, kad pagrindinė žmonijos mitybos problema yra ne glitimo valgymas, per didelis kiekis cukraus ar per mažas baltymų, o valgymas bet kada ir neturint nustatyto režimo.

Gyvenime vadovaujuosi itin griežta disciplina, nes be tiesioginių pareigų ir užduočių turiu dar šeimą ir vaikus. Reguliariai maitinuosi, kasdien sportuoju ir stengiuosi rasti laiko pabūti gamtoje, nepaisant oro sąlygų. Laikausi miego režimo, tad stengiuosi miegoti po 7-8 val. Nieko naujo nepasakiau, nes tuo pačiu ritmu gyvena ir kiti veiklūs žmonės stengdamiesi tikslingai išnaudoti paroje esantį laiką.

Ar mitybos konsultacijų pas Jus ateinama dėl to, kad žmonėms trūksta šių žinių?

Atėjome iš nepritekliaus laikų į perteklių, kai maisto yra į valias ir viskas laisvai pasiekiama. Nebereikia arti žemės, galime visko ragauti, tad maisto pramonės gudrybės mus tiesiog įtraukia. Reikia formuoti tinkamus mitybos įgūdžius, būti šalia motyvuojant, laiku pastebėti daromas klaidas ir paversti jas pamokomis.

Šiandien žmonės nežino ką, kada ir kiek valgyti. Ir tai yra normalu, nes gyvename ir dirbame miego bei kokybiško maisto sąskaita. O juk dar egzistuoja įvairios mitybos mados, kuomet vieni ragina valgyti mažiau riebalų, kiti skatina vartoti ne tik augalinį maistą, treti sako valgyti daug baltymų ir riebalų, o ketvirti pataria  nevalgyti pusryčių bei taikyti protarpinį badavimą. Žmonėms išties yra sunku susigaudyti, tad tam ir reikalingi dietistai ir maisto srities ekspertai, formuojantys praktinius įgūdžius ir suteikiantys reikiamas žinias, o ne dalinantys atvirkštinį efektą turinčias piliules.  

Kas svarbu šiandieninėje mityboje?

Esminis mitybos principas yra laikytis valgymo režimo. Tokiu būdu nepersivalgysite, mažiau norėsite miltinių patiekalų bei saldumynų, jausitės sotus, geriau miegosite, efektyviau dirbsite ir liks jėgų sportui.

Kai laikysitės režimo, tada ir maistą paprasčiau rinksitės, nes vadovausitės protu, o ne peralkimo instinktu. Didesnė tikimybė, kad rinksitės grynus maisto produktus ir iš jų pagamintus tausojančius patiekalus, o ne burnoje tirpstančias ar traškaus skonio maisto pramonėje naudojamas gudrybes su pertekliniu cukraus, druskos ir riebalų.

Ar žmonėms būtina laikytis dietų?

Žodis dieta anglų kalboje reiškia mitybą, bet lietuviai tai suvokia kaip kažkokį ribojimą. Suprantama, kad egzistuoja prevencinė mityba bei gydomosios dietos, taikomos pacientams, turintiems vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų. Kalbant apie prevencinę mitybą, tai veikia tik ta dieta, kurios gali laikytis visą gyvenimą. O padidintos baltymų, sumažintos riebalų, grikių ar kitokios dietos negali išlaikyt visą gyvenimą, nes ilgainiui organizmas parodys to pasekmes ir suformuos gana rimtas sveikatos problemas.

Ar vaikams reikia laikytis dietų?

Aštuonis iš dešimties kartų vaikai turi rinktis gerą maistą, reguliariai maitinantis, kuo įvairiau valgyti ir saikingai, o ne kimšti į burnas bet ką ir bet kada. Specialias dietas vaikams tenka taikyti tik prie tam tikrų ligų. Pavyzdžiui, keto dieta dažnai yra taikoma sergant epilepsija, bet tik su gydytoju priežiūra ir tam tikru laikotarpiu.

Esate ekologiškų produktų sertifikavimo ekspertė, kaip Jūsų gyvenime atsirado ekologiški produktai?

Studijuodama maisto technologiją, matydama sveikatos sutrikimus šeimoje ir visoje giminėje, dirbdama maisto pramonėje, supratau, kad sveikatos specialistai kalba vienaip, o gamintojai elgiasi visai kitaip. Panašu, kad pastarieji negirdi arba nenori girdėti, koks maistas rekomenduojamas žmonių sveikatos išsaugojimui. Tai paskatino mane kurti sveikatai palankaus maisto technologijas. Viską išbandžiau pati: stebėjau, ką valgydama jaučiuosi geriausiai, kas padeda išlaikyti normalų kūno svorį, suteikia daugiausiai energijos, todėl dabar dalinuosi sveikais, greitai paruošiamais ir skaniais receptais.

2009 metais, jausdama poreikį kurti ir prisidėti prie sveikatai palankesnių produktų kūrimo, perėjau į ekologiškų maisto produktų sertifikavimo sektorių. Bėgant metams, perpratusi visus ekologijos principus, tikrindama Lietuvos ekologiškų maisto produktų gamintojus supratau, kad ne viskas, kas ekologiška, yra sveika. Juk ekologiškas gali būti saldainis, rūkyta dešra ar net alkoholis.

Galutinis taškas buvo padėtas tuomet, kai laukdamasi antros dukrytės turėjau sertifikuoti ekologišką degtinę. Negalėjau susitaikyti su tokiu ekologišku produktu, tad tai buvo postūmis, vedęs mane šviesti visuomenę, kuri ekologiją supranta, kaip sveiką dalyką. 2015 m. įkūrusi socialinį verslą, didžiąją dalį veiklos nukreipiau į vaikų maitinimo pokyčių inicijavimą Lietuvos ugdymo, gydymo įstaigose ir kiekvienuose namuose.

Ką reiškia ant gaminių pakuočių esantys eco, bio ir kiti ženkliukai?

Eco, bio ir organic reiškia visiškai tą patį, nes ekologiškų maisto produktų reglamentavimas yra vieningas visoje Europoje. Ekologijai naudojama gana griežta reglamentavimo sistema, kurią vertina nepriklausoma kontrolės įstaiga.

Jei turime ekologiškas daržoves, uogas, vaisius, kruopas, mėsą, kiaušinius, riešutus, tuomet tai yra palanku tiek gamtai, tiek mūsų sveikatai, nes tie produktai užauginti be cheminių medžiagų. Bet jeigu kalbame apie ekologiškus sausainius, tuomet technologai gali kiek nori įdėti cukraus, druskos, riebalų arba išimti visas skaidulas, nes tokių dalykų ekologija nereglamentuoja.

Šia tema esu ne vieną straipsnį parašiusi, kasmet organizuojame maisto šventę, kurioje šviečiame visuomenę apie tai, kad pirmenybę reikia teikti gryniems ekologiškiems produktams, duonoje stebėti cukraus, druskos ir skaidulų kiekį.

Esate ne vienos knygos autorė. Kas paskatino rašyti?

Visuomet mėgau rašyti. Rašau ne tik technologines korteles, valgiaraščių knygas, bet esu ir vaikams pasaką parašiusi „Brokoliukas ir braškytė sveikatos karalystėje“. Man rašymas, kaip ir maisto gamyba, yra savotiška  meditacija. Manau ateityje ne tik straipsnius rašysiu, bet teiksiu publikacijas ir įvairiems sveikatos leidiniams. Nesu tipinė technologė, nes visuomet norėjau sujungti maistą ir mediciną bei padaryti tokį maistą, kuris saugotų žmogaus sveikatą, o ne ją žalotų. Šio siekio vedina šiemet baigiau dietetikos studijas, leidžiančias dar artimiau suprasti maisto įtaką sveikatai ir padėti kiekvienam žmogui, kuriam reikia pagalbos.

Ko palinkėtumėte dar tik studijų maisto technologijų srityje besidairantiems studentams?

Linkiu rinktis maisto kryptį, kas mėgsta gerą maistą, turi aistrą kurti, nes tai yra be galo prasminga veikla. Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbi yra prasmė, tad linkiu nedvejoti.

Jam apibūdinti tiktų tikrai ne vienas epitetas, tačiau pasak ilgamečio Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakultete (IF) darbuotojo docento dr. Eimučio Karčiausko, geriausiai ir tiksliausiai jį apibūdinantis – programuojantis kalnų entuziastas. „Programavimas yra kaip kopimas į kalnus – kopti į aukštumas ir siekti pažinimo reikia ne tam, kad parodytum pasauliui, koks didis ir nepakartojamas esi, o tam, kad pamatytum pasaulį pats ir suprastum, jog tai, kas atrodo kaip aukščiausia viršukalnė yra iš tiesų tik kelio vidurys. Ir svarbiausia, kad šiame procese nereiktų pamiršti pažinimo ir atradimo džiaugsmo“, – šypsosi pašnekovas. Apie kalnus ir gyvenimą kalbamės su dėstytoju Eimučiu Karčiausku.

– Esate vienas lojaliausių KTU darbuotojų. Kelintus darbo metus skaičiuojate universitete ir gal pamenate pradžią, nuo ko viskas prasidėjo?

Universitete atsidūriau 1966 metais po vidurinės mokyklos baigimo. Mūsų mokykloje – tuometinė Kauno 22-oji mokykla (dabar mokykla pervadinta į KTU Inžinerijos licėjų) – apie jokius kompiuterius net kalbų nebuvo. Po mokyklos įstojau į tuometinį Kauno politechnikos institutą (KPI), elektroninių skaičiavimo mašinų specialybę. Trečiame studijų kurse su grupės draugu  buvau pakviestas į Skaičiavimo centrą spręsti uždavinius, naudojant Minsk-14 skaičiavimo mašiną. Kai po studijų baigimo 1971 metais atėjo skirstymo į darbovietes laikas, aš jau buvau pilnateisis elektroninės skaičiavimo technikos laboratorijos darbuotojas ir dirbau mėgstamą programuotojo darbą su įvairiomis skaičiavimo mašinomis. Kadangi tos skaičiavimo mašinos buvo vienetinės, tai daugiau laiko skirdavome programos kūrimui galvose ir užrašymui popieriuje, ir tik po to sprendimus išbandydavome su mašina. Dažnai tekdavo prie mašinos darbuotis ir nakties metu. Dėl sutarčių su skaičiavimo ir organizacinės technikos įmonių susivienijimu „Sigma“ daug laiko praleisdavome prie Vilniaus kompiuterių. Pirmus 6 metus su studentais dirbti nereikėjo. Pedagoginį darbą pradėjau 1977 metais apsigynęs disertaciją, mano pirmieji kursai buvo „Matematinė logika“ bei „Grafų teorija ir kombinatorika“, į kuriuos stengiausi įtraukti kuo daugiau programavimo elementų.

– Ar visuomet darbavotės Informatikos fakulteto Programų inžinerijos katedroje, o gal per savo karjerą teko keisti fakultetus/departamentus? 

Tikra teisybė, kad iš jauniausio KTU darbuotojo netikėtai tapau vienu iš lojaliausių (šypsosi). Nors visą laiką dirbau toje pačioje įstaigoje, bet tuo laikotarpiu savo vardus keitė tiek universitetas, tiek fakultetas: iš pradžių buvęs Radioelektronikos, vėliau buvo Automatikos, Skaičiavimo technikos, o galop tapo Informatikos. Katedra pavadinimus keitė taip: Skaičiavimo technikos, Matematinės įrangos, Programinės įrangos ir galiausiai – Programų inžinerijos. 

Per visą darbo laiką teko „susitikti“ su septyniais rektoriais, šešiais dekanais ir septyniais katedros vedėjais. Fakultetas, nors ir keitė savo vardą, bet jo esmė visą laiką išliko ta pati – ruošti specialistus darbui su vis naujomis informacinėmis technologijomis. Ir fakulteto teritorija yra nusistovėjusi: kai 1967 metais įsikėlėme į dabartinus rūmus, tai niekur ir nejudame, tik laboratorijos prisideda ar kabinetais kartais pasirotuojame, prisijungus naujiems kolegoms (juokiasi).

– Augote jūs, drauge augo ir universitetas, kokius ryškiausius pokyčius pastebėjote, kaip keitėsi universitetas?Kaip keitėsi darbinė aplinka, juk Jums pradėjus darbą universitete nebuvo tiek reikiamo inventoriaus, kiek turime šiandieną? Kaip tuo metu atrodė auditorijos, paskaitos?

Aišku, kad pagrindiniai pokyčiai universitete prasidėjo su Lietuvos Nepriklausomybės atgavimu – pradingo visokie imitaciniai posėdžiai, išnyko tarybiniai kompiuteriai, nors iš esmės jie visi buvo JAV firmų klonai. Pasikeitė darbo kelionių kryptis, dabar jau didesnė kolegų dalis nėra buvusi Maskvoje (šypsosi). Įdomūs buvo tie pokyčių metai, daug vilčių ir galimybių. Taip sutapo, kad kartu su valstybinės santvarkos pokyčiais visame pasaulyje prasidėjo ir kompiuterių revoliucija. Internetas su savo galimybėmis pakeitė visą pasaulį. Tuose pokyčiuose aktyviai dalyvavo ir mūsų universitetas bei fakultetas. Buvo pradėtos diegti naujos bendravimo technologijos – ėmėme naudotis elektroniniu paštu, atsirado socialiniai tinklai, kūrėsi naujos mokymo(si) platformos. Teorinės medžiagos pateikimas nuotoliniu būdu mūsų fakultete buvo praktikuojamas gerokai anksčiau prieš kovidinį laikotarpį. Nors dabar tai kasdieniniai ir nieko nebestebinantys dalykai, bet ypač entuziastingi buvo pirmieji žingsniai, kai buityje, įmonėse dar tokių paslaugų nėra, o universitete jau buvo galima jais naudotis.

– Kas buvo įdomiausia dirbant universitete – moksliniai tyrimai, darbas su studentais, stebimi organizaciniai pokyčiai?

Kadangi kompiuterinės technologijos, kaip žinia, labai greitai keičiasi, labai įdomu ne tik stebėti, bet ir įsisavinti tuos technologinius pokyčius. O jeigu dar pavyksta ir kokius, kad ir nedidelius, patobulinimus padaryti, tai dar smagiau! Kita vertus, tas įdomumas mažai siejasi su biurokratiniu mokslo supratimu, todėl tenka apgailestauti, kad norinčių stoti į doktorantūrą skaičius mažėja. Visgi itin sveikintinas yra organizacinis sprendimas kviesti į universitetą praktikos docentus ir profesorius, kurie yra įmonėse dirbantys specialistai, turintys šiuolaikinės ir technologiškai naujausios informacinių technologijų patirties.

– Kaip per Jūsų darbo metus keitėsi studentai?  Kokie jie yra šiandien?

Kadangi dabar informaciją apie informacines technologijas yra lengva rasti, studentai yra praktiškesni ir mažiau siekiantys teorinių žinių. Šiuos klausimus detaliau tiria socialinių mokslų atstovai, kurie išryškina X, Y, Z kartų esminius požymius. Mes pastebime, kad yra pasikeitę ir studentų laisvalaikio pomėgiai, pvz. šį semestrą, formuojant studentų grupes produkto vystymo projektui fizinio aktyvumo tematika, paaiškėjo, jog iš 12 studentų sportu domisi tik vienas.

Visada džiugina studentai, siekiantys geriau pažinti naujoves. Daug mūsų fakulteto studentų karjeros siekia tiek pasaulinėse firmose (pvz. Microsoft), tiek Lietuvos įmonėse, kurios konkuruoja informacinių technologijų pasaulinėse rinkose.

– Tikiu, kad per ne vienerius darbo Universitete metus teko spręsti aibę iššūkių, gal pamenate vieną ryškesnių, labiausiai įsirėžusių atmintin?

Iš ankstyvųjų laikų įdomus prisiminimas apie MALGOL kalbos kompiliatoriaus patobulinimą, kai pavyko pasiekti 2-4 kartus didesnį programos vykdymo greitį. Kai Skaičiavimo centre įdiegėme tas naujoves, labai nustebome, kai KPI vyriausias buhalteris pareiškė, kad institutui naudos nėra, nes pinigus užsakovai moka tik už kompiuterinį laiką. Taip tiesiogiai susidūrėme su socialistinės ekonomikos paradoksu, kurių, be abejo, būta ir daugiau.

Iššūkių visada kyla, kai siekiama keisti ir tobulinti nusistovėjusius procesus mokyme, valdyme ar gamyboje. Tenka diskutuoti, ginčytis, kovoti ar nusileisti, sprendžiant įvairius klausimus. Džiugina, kai asmeniškai sukurta programa ilgą laiką sukasi įmonėse, kai paruoštas modulio turinys naudojamas kelių šimtų studentų mokyme. Bet jau ateina dirbtinis intelektas ir vėl teks peržiūrėti tiek mokymo turinį, tiek metodiką. Pvz. vykdant Nacionalinės švietimo agentūros projektą „Skaitmeninė švietimo transformacija (EdTech)“, tenka spręsti mokymo turinio pritaikymo jaunajai kartai uždavinius. Reikia tinkamai parinkti demonstracines užduotis, kad mokiniai ir mokytojai būtų motyvuoti, kad matytų gaunamų žinių perspektyvą ir nepasikliautų vien dirbtinio intelekto patarimais.

– Ar rekomenduotumėte KTU savo pažįstamiems kaip darbovietę, kurioje gera dirbti? Kodėl?

Visada rekomenduoju KTU kaip puikią darbovietę, kurioje galima rasti erdvės pasaulio pažinimui ir savirealizacijai. Nors darbo metais buvo įvairių pagundų keisti darbą, bet dabar aiškiai matau, kad nieko geriau nėra kaip dirbti KTU. Čia turime galimybę susipažinti su daug įvairių kūrybingų žmonių, galime inicijuoti ar prisijungti prie įvairių projektų. Darbuotojai puikiausiai gali derinti savo pomėgius (kelionės, sportas, menas) su darbu. Tiesiog reikia visu tuo gėriu prasmingai naudotis ir pačiam dalintis savo darbais ir iniciatyvomis.

– Ko palinkėtumėte studijų besidairantiems būsimiems studentams?

Būsimiems studentams linkiu matyti savo studijų perspektyvą, būti aktyviems mokymo proceso dalyviais. Jūsų laukia įdomi ateitis, nes horizonte – sprendimų reikalaujantys aktualūs technologiniai iššūkiai. Universitetas yra puiki vieta sėkmingai karjerai.