Istorijos

Ką reiškia nuo 21-erių kryptingai siekti tikslo ir lyderystės mokytis ne tik universiteto auditorijose, bet ir sprendžiant realius, sudėtingus iššūkius? Apie savo kelią nuo Kauno technologijos universiteto (KTU) įmonių valdymo studijų iki atsakomybės už viso miesto gerovę atvirai pasakoja Alytaus meras ir universiteto alumnas Nerijus Cesiulis. Jo patirtys kupinos pamokų, iššūkių ir vertingų įžvalgų, praversiančių kiekvienam, siekiančiam augti kaip lyderiui.

Jis atvirai dalijasi įžvalgomis apie pirmąją dieną pareigose, palikimą be ateities projektų, kasdienius savivaldos iššūkius, kelionių laisvę keliaujant motociklu ir lyderystės principus, kuriais vadovaujasi kiekvieną dieną.

– Kaip KTU įmonių valdymo magistrantūros studijos prisidėjo prie Jūsų, kaip lyderio, asmenybės formavimosi ir kokią reikšmę turėjo Jūsų profesiniam tobulėjimui?

Kai kurie žmonės sako, kad gyvenimas – geriausia mokykla, bet aš vis tiek manau, kad be tvirtų žinių bagažo šiandien nei versle, nei viešajame sektoriuje nebus lengva. Įmonių valdymo magistrantūros studijos buvo tas etapas, kuomet galėjau ne tik susisteminti jau turimą patirtį, bet ir praplėsti akiratį – tiek žinių, tiek požiūrio prasme.

Labiausiai vertinu tai, kad studijuodamas gavau progą pažvelgti į organizacijų valdymą iš labai skirtingų perspektyvų – nuo strategijos kūrimo iki komandos motyvavimo ar pokyčių valdymo. Studijos išmokė kritiškai vertinti situacijas, ieškoti nepatogių klausimų, nebijoti rasti dar nepatogesnius atsakymus ir – svarbiausia – nepamesti žmogiškumo kasdienėje lyderystėje.

– Kas jus labiausiai įkvėpė studijuojant KTU?

Vienas įsimintiniausių momentų buvo ekonomikos paskaitos su profesoriumi, kuris pirmos paskaitos metu pasakė, kad visam kursui paruošė tik tris skaidres. Turėjome devynias paskaitas, bet paskutinės, trečiosios, skaidrės taip ir nepamatėme, nes jos tiesiog neprireikė. Tai buvo gyvas pavyzdys, kuomet gili kompetencija ir nuoširdus atsidavimas savo sričiai įkvepia labiau nei kokios nors pagalbinės priemonės.

Tokios paskaitos man įsiminė kaip vienos įdomiausių ir gyviausių, o profesoriaus požiūris priminė, kad svarbiausia ne tiesiog perteikti faktus, o pažadinti smalsumą ir norą mąstyti.

– Ką išgyvenote pirmąją dieną pradėjęs eiti mero pareigas?

Norėtųsi sakyti, kad viskas pasikeitė jau pirmąją dieną, bet iš tiesų tą rytą gyvenimas tiesiog tęsėsi įprasta vaga. Juokauju, kad pirmą dieną svarbiausia atšvęsti su šampanu, o ne skubėti dalinti pareigas.

Jau pirmąją dieną aiškiai pajutau didžiulę atsakomybę – supratau, kad nuo šiol kiekvienas mano sprendimas turės įtakos tūkstančiams žmonių. Deja, nėra jokios „merų mokyklos“, kurioje būtų galima viskam pasiruošti, tad visko tenka mokytis praktikoje.

Tą dieną galvoje sukosi daugybė klausimų: kaip per artimiausius ketverius metus pateisinti žmonių pasitikėjimą, kaip tinkamai atstovauti miestui, kokių netikėtų iššūkių galiu sulaukti. Nors turėjau tvirtą akademinį pagrindą, gyvenimas greitai parodė, kad tokie išbandymai kaip gaisrai, pandemijos ar migracijos krizės išmokstami tik veikiant realybėje.

– Su kokiais netikėtais iššūkiais teko susidurti pradėjus vadovauti miestui ir kaip jiems buvote pasiruošęs?

Vienas pirmųjų netikėtumų buvo „tušti aruodai“ – miesto strateginės atsargos buvo visiškai apleistos, be jokių stalčiuose paliktų ateities projektų.

Reikėjo ne tik galvoti, kaip iš naujo užkurti miesto vystymosi variklį, bet ir suburti komandą žmonių, kuriems rūpėtų ne tik jų pareigos, bet ir pats miestas. Kasdieniu iššūkiu tapo specialistų trūkumas savivaldoje, ryšio su bendruomene kūrimas ir pasitikėjimo stiprinimas. Teko greitai mokytis laviruoti tarp skirtingų politinių interesų ir ieškoti veiksmingų bei tvarių ir ilgalaikių sprendimų.

– Alytaus mero pareigas einate jau šešerius metus, kaip per tą laiką pasikeitė Alytus ir kuo labiausiai didžiuojatės žvelgdamas į miesto pokyčius?

Geriausiai apie pokyčius Alytuje pasako pats miestas, todėl visada kviečiu atvykti ir pamatyti juos savo akimis. Smagu, kai net čia gyvenantys žmonės dažnai nustemba, kaip greitai ir stipriai keičiasi miestas. Pokyčiai matomi visose srityse: atnaujinta infrastruktūra, išplėstos kultūros ir laisvalaikio erdvės, gerėjančios medicinos paslaugos, sutvarkyti parkai, atsinaujinęs miesto veidas ir stiprėjantis identitetas. Tačiau man svarbiausia – žmonių augantis tikėjimas savimi, didėjantis pasitikėjimas savivalda ir vis labiau juntamas jausmas, kad Alytus šiandien yra modernus, augantis ir didžiuojasi savimi.

– Ar siekis tapti Alytaus meru buvo Jūsų ilgalaikis tikslas, ir kaip ankstesnės patirtys padėjo pasiruošti šiam vaidmeniui?

Tai buvo labai aiškus ir tvirtas tikslas jau nuo 21-erių, nes žinojau, kad noriu dirbti savo brangiam miestui. Nuo jaunimo veiklų, studentiškos savivaldos iki darbo miesto taryboje – kiekvienas žingsnis buvo sąmoningas ir nuoseklus pasiruošimas šiai atsakingai pareigai. Net ir KTU magistro studijas rinkausi sąmoningai, žinant, kad jos padės pasiekti šį tikslą.

– Kokie pomėgiai ar veiklos Jums padeda atsipalaiduoti nuo darbo įtampos ir atgauti energiją?

Geriausias būdas pravėdinti galvą ir atsipalaiduoti yra sportas, tad reguliariai lankausi sporto klube, mielai važinėju dviračiu ir žvejoju. O savaitgaliais ar per atostogas kelionės motociklu padeda atitrūkti nuo kasdienybės ir grįžti prie darbų su nauja energija. Manau, kad kiekvienam svarbu atrasti mėgstamų veiklų, kurios leistų pailsėti, atsikvėpti nuo rutinos ir pasikrauti jėgų.

– Kokiais principais vadovaujatės priimdami sprendimus ir dirbdami su komanda kasdienėje veikloje?

Stengiuosi vadovautis labai paprasta taisykle – viską daryti taip, kad vėliau nereikėtų perdarinėti. Tai aktualu tiek sprendžiant problemas, tiek bendraujant su žmonėmis. O atvirumas, pagarba ir aiškus tikslas padeda pasiekti geriausių rezultatų.

– Kokių įsimintinų nuotykių ar išbandymų esate patyręs keliaudamas motociklu, ir kas Jus labiausiai žavi tokiose kelionėse?

Kiekviena kelionė motociklu – atskira istorija, kurioje telpa ir nuotykiai, ir išbandymai, ir nepakartojami vaizdai. Buvo akimirkų, kai, važiuojant kalnuose, vos pavyko išvengti nelaimės – pavyzdžiui, siaurame serpantine prasilenkti su didžiuliu autobusu. Yra buvę ir tokių dienų, kai visą kelionę pliaupė lietus arba tunelyje tvyrojo 40 laipsnių karštis, o su motociklininko apranga jį ištverti buvo dar sunkiau. Bet visus patiriamus iššūkius atperka laisvės jausmas ir galimybė nuolat atrasti naujas vietas bei patirti pasaulį iš visai kitos perspektyvos.

– Kaip vertinate šiandieninę jaunąją kartą ir ką reikėtų daryti, kad geriau su jais susikalbėtume bei bendradarbiautume?

Manau, kad čia svarbiau ne ko mes iš jaunimo tikimės, o kaip mes patys prie jų prisitaikysime. Jaunoji karta ateina su nauju požiūriu, kitomis vertybėmis ir visai kita logika – jie neprisiriša prie vienos darbovietės, natūraliai naudojasi dirbtiniu intelektu, gyvena socialiniuose tinkluose. Tai nėra blogai ar gerai – tiesiog kitaip. Svarbiausia mums, vyresniems, – išlikti atviriems, mokytis iš jaunų žmonių ir kartu ieškoti bendrų sprendimų.

Studijų metai – ne tik akademinių žinių kaupimo laikas, bet ir erdvė atrasti save, megzti ryšius bei kurti ateities galimybes. Kauno technologijos universitete susipažinusios Julija Lozda ir Kotryna Bulavaitė šiandien yra puikus pavyzdys, kaip universitetinė patirtis gali tapti tramplynu į verslo pasaulį. Jų bendras projektas „Pokalbių gidas“, gimęs iš asmeninio poreikio pandemijos metu, šiandien padeda tūkstančiams žmonių kurti gilesnius ryšius ir kokybiškesnį bendravimą.

Daugiau kaip dvejus metus jos savo kūrinį vadino socialiniu projektu, bet laikui bėgant suprato, kad ši veikla gali tapti ne tik prasmingu, bet ir finansiškai tvariu verslu. Julija yra baigusi pakavimo ir spaudos inžinerijos bei marketingo valdymo magistrantūros studijas, o Kotryna – marketingo ir verslo administravimo magistrantūrą. Jų išsilavinimas suteikė tvirtą pagrindą rinkos supratimui ir vertingo produkto kūrimui.

Drąsa priimti naujus iššūkius, gebėjimas mokytis iš patirties ir stipri partnerystė padėjo joms pasiekti reikšmingų laimėjimų – įskaitant pripažinimą tarp geriausių Baltijos šalių verslo iniciatyvų. Kaip Julijai ir Kotrynai pavyko savo idėją paversti sėkmingu verslu ir kokias pamokas jos išmoko šiame kelyje, kviečiame sužinoti iš arčiau.

– Esate KTU alumnė, kaip manote, kokie Universitete įgyti įgūdžiai labiausiai praverčia šiandieniniame darbe?

[J.L.] Man ir Kotrynai Universitetas suteikė puikią galimybę praktikuoti projektų valdymą – nuo idėjos iki jos įgyvendinimo. Viena svarbiausių patirčių buvo bendra mūsų veikla KTU tarptautinėje organizacijoje BEST („Board of European Students of Technology“). Tikiu, kad Universitetas suteikia tiek žinių, kiek žmogus yra pasiruošęs priimti. Be to, dalyvavimas papildomose savanorystės ar organizacijos veiklose padeda tobulinti „minkštuosius įgūdžius”, o studijų metu įgytas žinias galima iš karto pritaikyti praktikoje. Marketingo studijos ir darbo patirtis mums labai pravertė, nes be matomumo ir tinkamos komunikacijos mūsų verslas negalėtų sėkmingai gyvuoti.

– Kaip studijos KTU prisidėjo prie jūsų verslumo kelio?

[J.L.] Universitete susipažinome, kartu įgijome pirmąją patirtį veikloje ir užmezgėme stiprią draugystę, kuri vėliau virto bendru verslu, padedančiu kitiems žmonėms.

– Ar jau studijų metu turėjote verslumo idėjų, ar ši kryptis atsirado vėliau?

[K.B.] Studijuodama verslo administravimą dalyvavau keliuose projektuose su verslo idėjomis, tai teorinių minčių buvo. Abiem v     isuomet buvo smalsumo       iš     bandyti save nuosavoje veikloje, bet šį norą pavyko įgyvendinti tik po magistro studijų, kai organiškai atėjo idėja. Prieš sukuriant „Pokalbių gidą“ jau buvome drauge dirbusios – organizavome muzikos festivalį, kartu      darbavomės tame pačiame biure, todėl puikiai pažinojome viena kitos darbo stilių ir požiūrį. „Pokalbių gidas“ – ne pirmas mūsų bendras projektas, bet šis ypatingas, nes yra labai asmeniškas.

– Kaip gimė „Pokalbių gido“ idėja ir kaip supratote, kad Jūsų idėja gali tapti sėkmingu verslu?

[J.L.] Idėja kilo iš asmeninio poreikio – ieškojau būdo, kaip pagerinti bendravimą savo naujuose romantiniuose santykiuose ir pandemijos metu paįvairinti pokalbius. Naršydama pastebėjau, kad užsienyje yra daug panašių įrankių, bet lietuvių kalba tokio produkto nebuvo. Supratau, kad jei mums, neturintiems bendros užsienio kalbos, šie įrankiai netinka, tikriausiai yra ir daugiau porų, kurioms jų trūksta.

Kai pasidalinau idėja su Kotryna ir atlikome rinkos analizę, supratome, kad Lietuvoje nėra panašių produktų. Todėl nusprendėme tapti pirmosios, sukūrusios pokalbių korteles lietuvių kalba. Žinoma, pradžioje dvejojome ar išties žmonėms yra reikalingas toks įrankis ir ar jie jį pirks.

Kai pirmosios pokalbių kortelės pasiekė prekybą ir per kelias savaites buvo išparduotos, supratome, kad tokio produkto tikrai reikia. Pirmąsias pajamas iškart investavome į naują leidimą. Ilgą laiką „Pokalbių gidą“ laikėme socialiniu projektu, tačiau po kelerių metų supratome, kad galime ne tik kurti vertę kitiems, bet ir užsitikrinti finansinį stabilumą, toliau sėkmingai investuodamos į projekto plėtrą.

– Koks buvo didžiausias iššūkis kuomet iš socialinio projekto į verslą reikėjo paversti „Pokalbių gidą“?

[J.L.] Didžiausias iššūkis buvo mūsų pačių požiūris. Ilgą laiką save laikėme socialiniu projektu, tad buvo sudėtinga suprasti, kad „Pokalbių gidas“ ima virsti verslu, o mes – verslininkėmis. Atrodė, kad jei pavadiname projektą verslu, mūsų pagrindinis tikslas tampa pelnu, nors taip nėra. Bet laikui bėgant supratome, kad finansinis stabilumas yra būtinas norint toliau skirtingoms grupėms kurti vertingus įrankius ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Tad išmokome drąsiau kalbėti apie finansus ir nebevertinti neigiamai pelno, nes jis yra būtinas norint kurti vertę ir toliau sėkmingai veikti.

– Ar buvo momentų, kai norėjote pasiduoti? Kas tuomet padėjo nenuleisti rankų?

[K.B.] Pasidavimo momentų nebuvo, bet dvejonės ir nuovargis kartais aplanko. Tada labai pravartu prisiminti koks pačios veiklos tikslas ir prasmė, paieškoti ką galima daryti kitaip taip ir pamatėme She’s Next aplikaciją. N     uolat galvojome, kaip galime veikti dar geriau, išmintingiau ir efektyviau. Stebime rinkos pokyčius ir naujų konkurentų atsiradimą, tad tenka svarstyti, kokia linkme judėti toliau. Ieškome naujų idėjų, eksperimentuojame su inovacijomis ir bandome atrasti būdus, kurie leistų geriau pasiekti savo auditoriją bei pasiūlyti jai vertingų naujovių.

– Kuo jūsų produktas išskirtinis ir kokią vertę jis suteikia vartotojams?

[J.L.] Nuo pat pradžių mums buvo svarbu užtikrinti kokybę ir profesionalumą. Todėl kuriant pokalbių korteles bendraujame su psichologais ir terapeutais bei ieškome partnerių, geriausiai suprantančių  grupes, kurioms kuriame klausimus. Pavyzdžiui, kartu su „Vaikų linijos“ ir „Raudonojo Kryžiaus“ specialistais kuriame įrankius, skirtus pokalbiams su vaikais ir senjorais (ypač tarp skirtingų kartų). Personalų specialistai padeda formuoti klausimus, skirtus pokalbiams tarp kolegų.

Prieš pasirodydami rinkoje visi mūsų produktai yra išbandomi su tikslinėmis grupėmis. Testavimo metu dažnai sugriauname savo ankstesnius įsitikinimus ir pritaikome turinį pagal realius žmonių poreikius. Taip pat didelį dėmesį skiriame produktų tvarumui ir ilgaamžiškumui, siekiant kuo ilgiau juos išlaikyti vertingais ir naudingais.

– Kas jus labiausiai įkvepia ir motyvuoja šiame verslo kelyje?

[K.B.] Labiausiai musįkvepia ir motyvuoja kuriamų produktų aktualumas bei jų teikiama nauda žmonėms – žinant, kad tai padeda spręsti realias problemas, veikloje jaučiame prasmę, tad siekiame tobulėti. Taip pat didelę įtaką daro partneriai – bendradarbiavimas su profesionaliais, įkvepiančiais žmonėmis skatina augti ir mokytis. Ne mažiau svarbus ir teigiamas grįžtamasis ryšys, kuris suteikia pasitikėjimo bei patvirtina, kad einame teisingu keliu. Finansinis stabilumas leidžia susikoncentruoti į augimą ir inovacijas, o mūsų tarpusavio palaikymas padeda išlikti motyvuotoms net ir sudėtingais momentais.

– Kokia buvo didžiausia pamoka, kurią išmokote kurdamos savo verslą?

[J.L.] Didžiausia pamoka, kurią išmokome kurdamos verslą – ne viską reikia daryti pačioms. Pradžioje, dėl ribotų finansinių išteklių, kone viską darėme pačios, bet greitai supratome, kad neturint reikiamų įgūdžių ir žinių, pasiekti norimą rezultatą yra sudėtinga. Dabar drąsiau investuojame į specialistų paslaugas, nes jie padeda pasiekti geresnių rezultatų – nuo teksto redagavimų, fotosesijų ar strateginių konsultacijų, logistikos.

Taip pat išmokome, kad versle itin svarbi yra aiški ir atvira komunikacija. Turint skirtingas nuomones ar susidūrus su iššūkiais, būtina išsikalbėti ir ieškoti bendrų sprendimų, nes tik nuoširdus dialogas padeda išlaikyti stiprią partnerystę ir gerus tarpusavio santykius.

– Ką jums reiškia tai, kad buvote pripažintos kaip viena iš šešių geriausių iniciatyvų Baltijos šalyse ir laimėjote „Luminor Lietuva“ bei „Visa“ stipendiją ir verslo mentorystę? Kaip ši pergalė prisidės prie jūsų verslo augimo?

[K.B.] Tai mums labai svarbus įvertinimas. Džiugina verslo bendruomenės pripažinimas ir tikėjimas mūsų idėja. Manome, kad mentorystė yra didžiulė vertybė, nes ji leis mums pažvelgti į savo veiklą ir produktus iš naujos perspektyvos bei įkvėps naujoms idėjoms. O finansinė stipendija padės šias idėjas paversti realybe ir dar labiau tobulėti.

– Kaip pavyksta suderinti „Pokalbių gido“ verslo plėtrą su darbu „TeleSoftas“ ir laisvai samdomos projektų vadovės veikla? Kokie pagrindiniai iššūkiai kyla ir kaip juos sprendžiate?

[J.L.] Pagrindinis mūsų projekto privalumas – buvimas dviese. Galime viena kitą lengvai pavaduoti ir sėkmingai suderinti darbus su kitais įsipareigojimais. Žinoma, po intensyvių laikotarpių būna nuovargio, bet empatija, bendros vertybės ir supratimas apie mūsų tikslus padeda išlaikyti pusiausvyrą ir judėti pirmyn. Kai užsiimame mus džiuginančia veikla, lengviau įveikiame sudėtingus etapus – nesvarbu, ar tai būtų techniniai darbai, sudėtingi susitikimai ar mažiau sėkmingi pardavimų laikotarpiai.

Kotryna šiuo metu vysto ir antrą verslą su kita drauge, kuris yra visiškai skirtingas nuo mūsų  „Pokalbių gido“. Antroji jos veikla yra susijusi su kalnais, moterimis ir kelionėmis, todėl dažnai būna išvykusi. Norint efektyviai suderinti savo vystomas veiklas, ji daug dėmesio skiria darbų, laiko ir prioritetų planavimui. Išėjus iš samdomo darbo teko susitaikyti ir su finansiniu neapibrėžtumu bei didesne laisve, reikalaujančia disciplinos ir gebėjimo rasti balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Kadangi Kotryna kartais dirba ar galvoja apie darbus be pertraukos, norint išvengti perdegimo, jai būtina skirti laiko kokybiškam poilsiui.

– Jei galėtumėte duoti vieną patarimą pradedančiam verslininkui, koks jis būtų?

[K.B.] Mūsų geriausias patarimas pradedančiam verslininkui – kurti verslą su žmogumi, kurį gerai pažįstate ir su kuriuo sutampa vertybės bei darbo etika. Jei šie dalykai nesutampa, neišvengiami nesutarimai gali tapti rimtu iššūkiu, kurį ne visada lengva išspręsti.

Studijos Kauno technologijos universitete (KTU) daugeliui tampa tvirtu startu profesiniame kelyje. Jos ne tik suteikia žinių, bet ir ugdo gebėjimą strategiškai mąstyti, analizuoti bei suprasti verslo pasaulį. Viena iš tokių patirčių dalijasi KTU alumnė, pasaulyje pripažinta mentorė ir įtraukta į „Top 100“ moterų mentorių sąrašą – Aušra Bijaminienė.

Ji dalijasi, kaip studijos KTU padėjo suprasti, kas yra tikroji lyderystė, išmokė pažvelgti į žmones ir vadovavimą kitaip bei tapo tvirtu pagrindu jos karjeros augimui.

 – Kaip pasirinkote studijas KTU, kaip jos prisidėjo prie jūsų karjeros kelio?

Studijos KTU buvo svarbi mano kelio pradžia. Jos suteikė ne tik akademinį pagrindą, bet ir išmokė mąstyti strategiškai, analizuoti situacijas plačiau ir suprasti verslo pasaulio dinamiką. KTU buvo vieta, kurioje formavosi mano supratimas apie organizacijas, žmonių elgseną ir tai, kaip vadovavimas gali kurti pokytį.

– Kas jus labiausiai įkvėpė profesiniam augimui?

Labiausiai įkvėpė ne konkretūs dalykai ar dėstytojai, o suvokimas, kad sėkmę lemia ne vien teorinės žinios. Mokykloje ir universitete dažnai ieškome „teisingų“ atsakymų, tačiau realiame gyvenime jų prireikia retai. Kur kas svarbiau gebėti priimti kūrybiškus, drąsius ir šiuo metu tinkamiausius sprendimus.

Studijų metai man padėjo suprasti, kad svarbiausia – nebijoti ką nors daryti kitaip, klausti, ieškoti savo atsakymų, domėtis žmonėmis ir būti naudingu. Džiaugiuosi atradusi ypatingų žmonių ir tarp dėstytojų, ir tarp studentų.

– Su kokiais iššūkiais susidūrėte bei kaip juos įveikėte savo karjeros pradžioje ar tolimesniuose etapuose?

Didžiausias iššūkis buvau aš pati. Visada laikiausi aukštų standartų, būdavau reikli sau ir kitiems. Karjeros pradžioje atrodė, kad kuo daugiau dirbsiu, kuo daugiau pasieksiu, tuo mano gyvenimas bus prasmingesnis. Bet vėliau supratau, kad tikroji lyderystė prasideda ne nuo to, kiek padarai, o nuo to, kiek leidi sau būti savimi ir kokius santykius sukuri su šalia esančiais žmonėmis.

– Ar niekada nekilo abejonių dėl savo pasirinkto kelio? Kaip išlaikėte motyvaciją siekti tikslų?

Abejonių nekilo, nes savo profesinį kelią suvokiu ne kaip atsitiktinį pasirinkimą, o kaip gyvenimo misiją. Tai supratau Life Coaching studijų JAV metu, kai atradau, kad mano pašaukimas – padėti kitiems spindėti. Kai žinai, kodėl tai darai, jokios išorinės motyvacijos nebereikia – tave veda vidinis žinojimas, kad esi ten, kur turi būti ir darai tai, kas tau teikia pasitenkinimą bei kuria vertę kitiems.

– Kaip atradote aistrą vadovavimui ir personalo valdymui?

Mane visada traukė žmonės, jų tarpusavio santykiai ir tai, kaip komandoje gimsta kūrybinė sinergija. Stebėdama sėkmingus verslus, ieškojau atsakymo, kodėl vienos komandos klesti, o kitose viskas atrodo sudėtinga, kodėl vieni lyderiai įkvepia, o kiti tampa priežastimi ieškoti naujo darbo.

Į personalo valdymą atėjau visiškai netikėtai, kai prieš 25 metus kandidatavau į marketingo asistento poziciją. Nors darbo negavau, man pasiūlė tapti personalo asistente. Priėmiau šį pasiūlymą ir tai tapo vienu geriausių sprendimų, nes nuo tada visas mano profesinis kelias vystėsi srityje, kuri man teikia didžiulį pasitenkinimą ir prasmę.

– Kas jus įkvėpė imtis mentorystės ir įkurti „Boutique Institute of Leadership“?

Tai buvo natūrali mano karjeros korporacijose ir personalo valdymo srityje tąsa. Šis kelias gimė ne iš verslo strategijų, o iš gilesnių asmeninių klausimų, į kuriuos atsakymus atradau vadovų ir karjeros koučingo studijų metu JAV.

Aš pati buvau tame rate – korporatyvinėje lyderystėje, kur viską diktavo rezultatai, atsakomybės, projektai ir transformacijos. Mačiau, kaip talentingi žmonės aplink mane pervargsta, praranda autentiškumą ir tampa savo karjeros įkaitais. Tuomet supratau, kad problema slypi ne pačiose įmonėse, rinkose ar strategijose, o daug giliau – mūsų santykyje su savimi ir suvokime, kas iš tiesų yra lyderystė.

Visose verslo transformacijose mane labiausiai žavėjo pokyčiai žmonių mąstyme. Iš to ir gimė mano mentorystės kelias – iš noro padėti kitiems atrasti tai, ką pati supratau: kad lyderystė prasideda nuo gebėjimo vadovauti sau, kad sėkmė – tai ne tik pasiekimai, bet ir vidinė darna, o tikrieji lyderiai nėra tie, kurie viską žino ir kontroliuoja, bet tie, kurie sukuria erdvę augti kitiems.

„Boutique Institute of Leadership“ gimė kaip erdvė, kuri įprasmina mano profesinę misiją. Vieta, kur vadovai gali sustoti, susitikti su savimi, atrasti savo autentiškos lyderystės grožį, vidinę ramybę ir kelią į prasmingą profesinį gyvenimą.

– Ką jums reiškia būti vienai iš Top 100 moterų mentorių pasaulyje?

Tai priminimas, kad mano darbas turi prasmę. Bet man svarbiausia yra ne titulai ar pripažinimas, o žmonės, kuriuos su kuriais kartu atrandame atsakymus į jiems aktualius klausimus, kad jie galėtų daryti didelius darbus lengviau, laisviau, ramiau ir su džiugesiu.

– Kokia jūsų asmeninė sėkmės formulė?

Mano stiprybė – gebėjimas jungti žmones: vienus su kitais, su jų galimybėmis ir su pačiais savimi. Kiekvieną darbą atlieku atsakingai ir iš širdies, su pagarba kiekvienam žmogui – nepaisant to, kokie skirtingi būtume. Stengiuosi neatidėlioti, spręsti iškylančius klausimus operatyviai, nuolat tobulėti, mokytis, atrasti ir padėti kitiems. Aiškiai žinau savo gyvenimo tikslą, savo asmenines vertybes ir brėžiu ribas dalykams, kurie sekina mano energiją.

– Ką patartumėte KTU studentams, siekiantiems sėkmingos karjeros?

Linkiu ne tik mokytis, bet ir drąsiai taikyti išmoktus dalykus gyvenime. Nebijokite klysti, naudokitės galimybėmis. Nelaukite „tinkamo“ laiko, nes jis niekada neateis – tiesiog kiti žmonės pasinaudos tomis galimybėmis, kuriomis galėjote pasinaudoti jūs, jeigu nebūtumėte bijoję, atidėlioję ar nepasitikėję savimi.

Linkiu būti tarp žmonių, kurie padeda jums augti. Kuo anksčiau susiraskite mentorių – tai neįkainojama patirtis, nes jie jau yra padarę klaidų, išmokę svarbių pamokų ir mielai jomis dalinasi. Domėkitės sėkmingų žmonių istorijomis. Būtent dėl šios priežasties pradėjau savo naują projektą – tinklalaidę „CEO Pitstop. People Behind the Titles“, kurią rasite „YouTube“ ir „Spotify“.

Jeigu norite giliau pažinti savilyderystę, išmokti praktiškų įrankių ir tapti savo gyvenimo bei pasirinkimų šeimininkais, kviečiu prisijungti prie mano savilyderystės klubo ROOTED.

KTU alumnės Agnės Trubilės istorija – tai pasakojimas apie drąsą keisti kryptį, derinti kelias veiklas ir nebijoti rizikuoti. Baigusi vadybos magistrantūros studijas KTU Panevėžyje, ji sėkmingai įsitvirtino verslo srityje, o kartu atrado ir šokių pasaulį, kuris iš hobio virto papildoma veikla.

Šiandien Agnė yra „ED Baldai“ pardavimų vadovė, atsakinga už Lietuvos ir užsienio rinkas, bei bachatos šokių mokytoja. Ji spėja derinti intensyvų darbą, kūrybingą pomėgį, šeimą ir aktyvų laisvalaikį, įrodydama, kad tikslingas planavimas ir pozityvus požiūris padeda pasiekti tiek profesinę, tiek asmeninę sėkmę. Plačiau apie savo gyvenimo kelią pasakoja pati KTU alumnė.

– Kodėl pasirinkote studijuoti vadybą KTU ir kuo ši studijų programa jus labiausiai sudomino?

Kai rinkausi magistrantūros studijas, dirbau anglų kalbos mokytoja. Nors pedagoginis darbas man suteikė daug vertingos patirties ir buvo įdomus, supratau, kad visą gyvenimą nenorėčiau būti tik mokytoja. Norėjau išbandyti save verslo srityje, todėl pradėjau domėtis vadybos studijomis. Labai nustebau ir nudžiugau sužinojusi, kad KTU tokią programą siūlo Panevėžyje – savo mieste. Tai man buvo didelis privalumas, nes galėjau įgyti reikalingų žinių ir kartu likti artimoje aplinkoje.

– Ką labiausiai prisimenate iš studijų metų KTU?

Pats geriausias prisiminimas ir neįkainojama patirtis man buvo kalėdinio renginio „KTU Kalėdų senelio kiemelis“ organizavimas ir įgyvendinimas. Tai buvo ne tik smagus užsiėmimas, bet ir vertinga patirtis, nes pavyko įtikinti dekanę šio renginio idėjos nauda miestui ir jo gyventojams, suburti šeimą, draugus, menininkus ir edukatorius, o galiausiai dar kartą renginį pakartoti ir kitais metais. Ši patirtis man labai patiko, tad net buvau pagalvojusi apie renginių organizatorės kelią.

– Kaip susiklostė jūsų profesinis kelias po studijų baigimo?

Dar studijų metais susilaukiau dukrytės ir pradėjau dirbti administratore sporto klube. Baigusi magistro studijas planavau vasarą skirti poilsiui po intensyvių metų, kai reikėjo derinti mokslus, darbą, šeimą, namų įsirengimą ir fotografijos veiklą. Bet netrukus sulaukiau pasiūlymo dirbti administratore didelėje statybos įmonėje Panevėžyje.

Po pusmečio vadovai ir kolegos įvertino mano komunikacijos gebėjimus, vadybines kompetencijas, išsilavinimą bei kelių užsienio kalbų mokėjimą, todėl pasiūlė pereiti į projektų vadovės pareigas medinių namų gamybos padalinyje. Ten dirbau su eksporto projektais ir buvau labai patenkinta šiuo darbu.

– Kaip susiklostė, kad šiuo metu dirbate „ED Baldai“ įmonėje ir kokios jūsų pagrindinės atsakomybės šiuo metu?

Keisdama darbą pagalvojau: „Agne, susikurk pati tokią darbo vietą, kokios nori.“ Tuo metu buvau girdėjusi apie naują „ED Baldai“ veiklos kryptį – minkštų lovų „Nolla“ gamybą. Kadangi man netrūksta drąsos, nusprendžiau pati imtis iniciatyvos ir paskambinau įmonės vadovams bei pasiūliau padėti jų produktą pristatyti užsienio rinkoms. Taip tapau „ED Baldai“ pardavimų vadove, atsakinga už lovų pardavimus Lietuvoje ir užsienyje, ryšių su partneriais kūrimą bei plėtrą naujose rinkose.

– Kokių žinių ar įgūdžių, įgytų KTU, jums labiausiai prireikė realiame darbe su klientais ir pardavimais?

Iš KTU studijų man praverčia žinių visuma, ypač marketingo, strateginio ir verslo valdymo srityse. Nereikia prisiminti visko iki smulkmenų, bet studijų metu įgytos žinios suteikia tvirtą pagrindą dirbant pardavimų ar projektų vadovo darbą. Labiausiai vertinu tai, kad galėjau mokytis iš kompetentingų dėstytojų, kurie man buvo tikri autoritetai, o kai kurios dėstytojos tapo net artimomis draugėmis, kurios padrąsina ir įkvepia.

– Kas jums labiausiai patinka darbe su žmonėmis pardavimų srityje?

Labiausiai man patinka bendravimas su žmonėmis ir galimybė suprasti jų poreikius, psichologiją ir lydėti juos link gerą patirtį užtikrinančio sprendimo. Bet labiausiai turbūt motyvuoja pasiektas rezultatas, kuomet kiekvienas sėkmingas pardavimas ir nuoširdus kliento atsiliepimas man yra didelis įvertinimas.

– Kaip jūsų gyvenime atsirado šokiai? Ar tai buvo hobis dar studijų laikais?

Šokiai mane lydėjo nuo mokyklos laikų, kur pradėjau nuo šiuolaikinių, o vėliau šokau tautinius šokius. Bachata atradau jau po trisdešimties. Jau pirmoje pamokoje pajutau, kad tai būtent tas šokis, kurio man visada reikėjo. Atrodo, tarsi būčiau turėjusi gimti Lotynų Amerikoje, nes šie ritmai mane veikia magiškai – vos pasigirsta muzika, kūnas pats pradeda judėti. Nepraleisdavau nė vienos pamokos, o vėliau su šokių bičiuliais pradėjome važinėti į užsiėmimus bei socialinius vakarėlius Vilniuje, Kaune.

– Kaip iš hobio šokiai virto papildoma veikla – tapote bachatos šokių vadove?

Kažkuriuo metu pajutau norą šokio aistra pasidalinti ir su kitais, nes manyje tarsi atgimė kažkada užgesusi pedagogikos kibirkštis. Dažnai girdėdavau komplimentų, kad gražiai šoku, padrąsinimų, jog galėčiau ir pati mokyti. Tad po penkerių metų mokymosi bičiuliai pakvietė kooperuotis ir taip pradėjau vesti bachatos užsiėmimus poroms bei moterims.

– Ar sunku derinti darbą įmonėje su šokių mokymais? Kaip organizuojate savo laiką?

Darbe būnu nuo 8 iki 17 val., o bent du vakarus per savaitę skiriu bachatos užsiėmimams studijoje. Likusį laiką dalinu tarp dviejų paauglių vaikų, namų, draugų, sporto klubo, dviračio, knygų ir italų kalbos pamokų. Kai manęs kas nors paklausia, kaip viską spėju, atsakau – tiesiog labai tiksliai ir atsakingai planuoju savo laiką. Ir man jo dar lieka.

– Ką jums reiškia šokiai – ar tai tiesiog pomėgis, ar ir savotiška gyvenimo filosofija?

Šokiai man yra daugiau nei pomėgis – tai moteriškumo, saviraiškos ir energijos šaltinis. Esu tikra, kad visi šokantys pritars, jog šokantis žmogus nejaučia depresijos. Šokiai suteikia džiaugsmo, išlaisvina nuo kasdienių rūpesčių, o po repeticijų namo grįžti su šypsena.

– Kaip šokiai padeda profesinėje srityje – galbūt jie ugdo pasitikėjimą savimi, komunikaciją?

Šokiai tikrai priduoda pasitikėjimo savimi. Pasikrovusi energijos ir geros nuotaikos šokių salėje kitą dieną į darbą einu pakylėta ir turiu ką pasiūlyti klientui, o visa tai atsispindi ir pardavimų statistikoje.

– Su kokiais iššūkiais susiduriate tiek dirbdama vadybininke, tiek būdama šokių mokytoja?

Darbo srityje vienas didžiausių iššūkių – suderinti pardavimų augimą su gamybos galimybėmis, ypač dirbant su reikliais klientais. Šokiuose sudėtingiausia surinkti pilnas grupes ir išlaikyti jų motyvaciją visą sezoną – reikia skatinti nuolat lankyti pamokas, ruoštis pasirodymams ir drąsiai lipti ant scenos. Tokie darbiniai bei šokių iššūkiai skatina mane tobulėti, ieškoti sprendimų ir augti profesinėse srityse.

– Ar planuojate toliau plėsti veiklą šokių srityje – galbūt turėti savo studiją ar organizuoti renginius?

Jei imuosi veiklos, visada atiduodu save šimtu procentų. Jei pajusiu, kad atėjo laikas augti, plėsti ribas ir veiklas, galiu ryžtis ir savo studijai, ir renginių organizavimui.

– Ką patartumėte jauniems žmonėms, kurie bijo derinti dvi skirtingas veiklas ar pradėti kažką naujo?

Pirmiausia reikėtų savęs paklausti – kuo rizikuoju? Ir tuomet pasverti pliusus ir minusus. Mano atveju didžiausia rizika ta, kad vaikams neskirsiu pakankamai savo laiko. Bet yra ir pliusų – kai esu su jais, tas laikas būna kokybiškas: kelionės, edukacijos, žaidimai, stovyklos, kartu praleidžiamos varžybos ar konkursai. Jie auga savarankiški ir pasitikintys savimi. Esu įsitikinusi, kad geriau kartais suklysti pabandžius, negu visą gyvenimą gailėtis net neišdrįsus.

– Kaip jūs pati suprantate sėkmę ir ar jaučiatės ją pasiekusi?

Sėkmė neateina savaime, ją reikia užsitarnauti arba pritraukti savo pastangomis bei požiūriu. Dabartiniame darbe jaučiuosi įvertinta ir realizuojanti save, o šokiuose džiaugiuosi galėdama suburti moterų grupes, vesti pamokas, būti kviečiama į renginius ar net šokti kartu su pasaulyje žinomais instruktoriais. Neseniai man teko garbė kelis kartus Vilniuje vesti šokių pamokas kartu su žinomu instruktoriumi iš Kubos. Tikiu, kad teigiama energija pritraukia tinkamus žmones, todėl galiu sakyti, jog mane lydi sėkmė.

Universitetinė aplinka tampa vis atviresnė bendradarbiavimui su verslu, o praktinės veiklos, inovatyvūs projektai ir ryšiai su įmonėmis tapo neatsiejama šiuolaikinių studijų dalis. Toks bendradarbiavimas ne tik stiprina studentų pasirengimą darbo rinkai, bet ir kuria grįžtamąjį ryšį su buvusiais absolventais. Vienas jų – Kauno technologijos universiteto alumnas Algirdas Noreika, IT ir skaitmeninių technologijų įmonės „Indeform“ vadovas, kuris dalijasi savo patirtimi, remia studentų iniciatyvas ir aktyviai prisideda prie universiteto gyvenimo.

Plačiau apie tai, kaip svarbu kurti ryšį tarp studijų ir realios praktikos, kodėl verta įsitraukti į universiteto veiklas ir kaip gimsta tiek mokymui, tiek verslui pritaikomos idėjos pasakoja pats A. Noreika. Jo patirtis rodo, kad tikrasis augimas vyksta ten, kur susitinka žinios, iniciatyva ir noras dalintis.

– Kas paskatino sugrįžti į Universiteto bendruomenę ir aktyviai prisidėti prie fakulteto veiklos?

Nuo Universiteto bendruomenės niekada nebuvau visiškai nutolęs – visuomet išliko glaudus ryšys su studentais, kolegomis ir akademine aplinka. Studijų metais įgijau daug vertingų žinių ir patirties, kurios tapo tvirtu pagrindu vystant verslą. Būtent tai paskatino sugrįžti – jaučiu vidinį poreikį dalintis sukauptomis žiniomis bei praktine patirtimi, taip prisidedant prie naujos kartos ugdymo ir fakulteto augimo.

– Kaip studijos Elektros ir elektronikos bei Informatikos fakultetuose prisidėjo formuojant Jūsų požiūrį į lyderystę ir inovacijas?

Universitetas man visuomet buvo ta aplinka, kur galima rasti laiko pamąstymams, kūrybai ir inovacijoms. Čia galima sutikti daug drąsių, smalsių ir naujovėms atvirų žmonių – tiek studentų, tiek kolegų. Tokia aplinka natūraliai stiprino mano inovatyvų ir kūrybišką požiūrį, o kalbant apie lyderystę, didelę įtaką turėjo Multimedijų inžinerijos katedros vadovas Dalius Rubliauskas, kuris visuomet pagarbiai ir draugiškai bendravo su savo studentais. Šių išmoktų principų laikausi ir savo įmonėje.

– Kokias Universitete įgytas vertybes bei žinias pritaikėte kurdamas ir vadovaudamas IT, vizualinių technologijų ir skaitmeninės grafikos kūrimo įmonei „Indeform“?

Svarbiausia vertybė, kurią išsinešiau iš universiteto – tai darbas su žmonėmis ir komanda. Šios vertybės versle yra ypatingos svarbos. Kadangi universitete nemažai dėsčiau, įgijau viešojo kalbėjimo ir bendravimo įgūdžių – tai padėjo įgyti pasitikėjimo savimi ir geriau bendrauti tiek su kolegomis, tiek su klientais. Be to, mokslinė veikla universitete išugdė analitinį mąstymą ir sisteminį požiūrį, kuris ypač svarbus mūsų srityje – kuriant sudėtingus IT sprendimus, susijusius su medicina, energetika ar logistika, kur būtina užtikrinti kokybę, patikimumą ir procesų automatizavimą.

– Kokių idėjų pasisemiate ar prie kokių išvadų prieinate aktyviai dalyvaudamas studijų programų komitetuose ir baigiamųjų darbų gynimo komisijose?

Dalyvavimas studijų programų komitetuose suteikia galimybę dalintis praktinėmis įžvalgomis ir padėti formuoti studijų turinį taip, kad jis atitiktų šiandienos rinkos poreikius. Tai ne tik prisideda prie kokybiško studentų paruošimo, bet ir tampa ilgalaike investicija – juk nemaža dalis absolventų vėliau įsidarbina mūsų įmonėje. Dalyvaujant baigiamųjų darbų gynimuose ypač smagu matyti, kad anksčiau siūlyti pokyčiai atsispindi ir studentų baigiamuosiuose darbuose. Be to, tai puiki proga pasisemti naujų idėjų ir įsitikinti, kad bendras darbas su universitetu duoda apčiuopiamų rezultatų.

– Kaip, jūsų nuomone, per daugelį metų pasikeitė studentų žinios ir požiūris į IT sritį?

Per savo darbo metus pastebėjau, kad studentai visuomet lieka studentais. Vieni jų yra atsargesni, kiti tingesni ir mažiau motyvuoti, treti vis nerimstantys ir ko nors ieškantys, o kai kurie išsiskiria didžiuliu žingeidumu ir gebėjimais. Didžiausias išskirtinumas tas, kad šiandien studentai turi kur kas daugiau galimybių: lengvai prieinamą informaciją, pažangius darbo įrankius, platų technologijų pasirinkimą, geriau išvystytą universitetinę infrastruktūrą. Tai padeda studentams gilinti savo žinias ir tobulinti praktinius įgūdžius. Smalsūs ir motyvuoti studentai geba pasinaudoti šiomis galimybėmis ir pasiekia gerų rezultatų. Tačiau dalis studentų tik vėlesniais studijų metais supranta, kiek daug gali gauti iš studijų, jei aktyviau įsitraukia į veiklas ir iniciatyvas.

– Kodėl yra svarbu investuoti laiką ir resursus į studentų praktikos bei darbo galimybių skatinimą?

Teorinės žinios yra labai svarbios, bet be praktinio pritaikymo realiame kontekste jas kartais sunku suprasti ar įsivaizduoti. Todėl manau, kad praktinė patirtis yra būtina. Tą galiu patvirtinti ir iš savo asmeninės patirties, nes ir pats visuomet smalsauju įvairius dalykus išbandyti praktiškai. Praktinė ir darbinė veikla kur kas labiau padeda įsisavinti ir praplėsti jau turimas žinias. Mokantis praktiškai, žinias įsisaviname ne tik per klausymą ar skaitymą, bet ir per veiklą. Įtraukdami daugiau pojūčių, sukuriame ryšius su realiomis patirtimis, todėl lengviau suprantame ir įsisaviname informaciją.

– Kaip atrenkate temas bakalauriniams ir magistriniams darbams, aktualias tiek studentams, tiek pramonei?

Temas baigiamiesiems darbams atrenkame remdamiesi realiais pramonės poreikiais ir rinkos tendencijomis, kurias matome dirbdami įmonėje ir bendraudami su klientais. Tai padeda identifikuoti aktualias ir praktines problemas, kurias galima spręsti studentų darbuose. Dalijamės šiomis įžvalgomis su studentais, kad paskatintume juos rinktis ne tik aktualias, bet ir drąsesnes, kūrybiškų sprendimų reikalaujančias temas.

– Kuo Jus asmeniškai įkvepia dalyvavimas renginiuose, tokiuose kaip „Informiko žinių akademija“ ar „Informiko stovykla“?

Man asmeniškai švietimas, žinios ir kūrybiškumas visada buvo labai svarbūs. Todėl mane įkvepia galimybė stebėti, kaip vaikai ir jaunimas žengia pirmuosius žingsnius technologijų pasaulyje. Dalyvavimas tokiuose renginiuose kaip „Informiko žinių akademija“ ar „Informiko stovykla“ motyvuoja prisidėti ir dalintis patirtimi. Ypač džiugu matyti, kai moksleiviai kuria projektus naudodami elektroniką, programavimą, 3D grafiką ar net dirbtinį intelektą – tai parodo jų smalsumą, drąsą ir potencialą.

– Kaip įmonė „Indeform“ prisideda prie studentų profesinio tobulėjimo?

Įmonė „Indeform“ aktyviai prisideda prie studentų profesinio tobulėjimo, nes tikime, kad praktinė patirtis yra vienas svarbiausių mokymosi būdų. Kiekvienais metais siūlome studentams praktikos vietas, kviečiame juos į įmonę susipažinti su mūsų veikla, dalijamės įžvalgomis universiteto moduliuose (pvz., PVP), teikiame baigiamųjų darbų temas ir skiriame skatinamąsias stipendijas gabiausiems. Pastaraisiais metais universitete prisidedu ir kaip dėstytojas, todėl turiu galimybę su studentais tiesiogiai dalintis profesine patirtimi.

– Kokią naudą pirmakursiai gauna lankydamiesi įmonėje ir susipažindami su realia IT industrijos aplinka?

Manau, kad studentai kur kas labiau praplečia savo akiratį, daugiau sužino apie galimybių įvairovę, o tai padeda jiems sėkmingiau ir efektyviau formuoti savo profesinį kelią. Įmonės dažnai noriai dalijasi savo vykdomomis inovacijomis ir kuriamais projektais, tad taip pirmakursiai iš arti pamato, kas šiuo metu vyksta rinkoje. Tokie susitikimai ne tik praplečia akiratį, bet ir papildomai motyvuoja, suteikia įkvėpimo bei naujų idėjų ateities studijoms ar projektams.

Tokiu būdu studentai užmezga pirmuosius profesinius ryšius ir lavina socialinius įgūdžius – tiek bendraujant su bendramoksliais, tiek su įmonių atstovais. Įmonės dažnai atkreipia dėmesį į smalsius ir motyvuotus studentus, todėl mielai su jais palaiko ryšį. Tokius studentus jos neretai pakviečia atlikti praktiką dar prieš pasibaigiant jų studijoms. Tai paspartina studentų profesinį tobulėjimą ir karjeros pradžią.

– Kokių rezultatų tikitės iš šios iniciatyvos ir kodėl pažangiausiems studentams nusprendėte skirti tikslines stipendijas?

Tikimės, kad ši iniciatyva paskatins talentingus studentus dar labiau pasitikėti savo jėgomis, išlikti motyvuotus ir siekti aukštų rezultatų. Nors gabiems studentams smalsumas ir noras tobulėti dažnai atrodo natūralūs, ilgainiui motyvacija gali sumažėti, todėl labai svarbu juos laiku pastebėti ir paskatinti. Skirdami tikslines stipendijas siekiame ne tik įvertinti jų pastangas, bet ir parodyti, kad jų darbas yra svarbus. Taip pat tikimės, kad mūsų palaikymas paskatins šiuos studentus ateityje pasidomėti mūsų įmonės veikla ir galbūt prisijungti prie mūsų komandos.

– Ką patartumėte dabartiniams studentams, kurie nori ne tik tapti gerais specialistais, bet ir aktyviai prisidėti prie savo universiteto ar visuomenės?

Patarčiau studentams kuo aktyviau naudotis visomis galimybėmis, kurias suteikia universitetas. Stengtis ne tik kaupti teorines žinias, bet ir jas taikyti praktiškai – dalyvauti įvairiuose projektuose, konkursuose, praktikose. Taip pat reikėtų studentams būti aktyviais bendruomenės nariais: kurti ryšius su bendramoksliais, dėstytojais ir verslo atstovais. Manau, kad studijų metai yra puikus laikas augti, eksperimentuoti bei megzti ateityje praversti galinčius ryšius. O įgijus pakankamai patirties profesinėje srityje, nepamiršti sugrįžti į savo Alma Mater ir pasidalyti tuo, ką pavyko sukaupti, nes tai yra prasmingas būdas prisidėti prie jaunųjų specialistų ugdymo ir atsidėkoti bendruomenei, kuri padėjo užaugti.

Vienas Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnų Gražvydas Jukna yra įsitikinęs, kad tinkamos studijos ir teisinga kombinacija asmeninių savybių gyvenime gali padėti atverti ne vienas norimas duris. Tuo jis spėjo įsitikinti studijuodamas ir ne vieną dešimtmetį stropiai dirbdamas versle. Šiandien jis siekia šiomis žiniomis dalintis ir su kitais.

Per 30 metų verslo karjeros derybų praktikas ir mentorius, kurio aistra – auginti žmones bei verslus, sukaupė įvairiapusės patirties, mokėsi konsultuojamojo ugdymo (angl. coaching), tad dabar mielai mokina kitus išnaudoti savo prigimtinius gebėjimus bei atrasti alternatyvas.

Apie savo studijas plačiau papasakoti paprašėme paties G. Juknos, kuris ne vienerius metus ėjo generalinio direktoriaus pareigas vienoje didžiausių Lietuvoje viešojo maitinimų tinklų „Čili Pizza“ restoranus kontroliuojančioje įmonėje „Čili Holdings“, taipogi vadovavo bendrovėse „Arimex“, „Vilniaus duona“, „Sanitex Estija“, „Cadbury Baltic“.

Prieš gerus du dešimtmečius baigėte KTU, kur įgijote Marketingo bakalauro bei Finansų Magistro laipsnį. Kas lėmė tokį studijų krypties pasirinkimą?

Pasirinkti marketingo vadybos studijas mane paskatino žingeidumas. Studijavau 1996-2000 metais, tad tuo metu marketingo studijos buvo gana nauja kryptis ir man buvo smalsu, ieškojau žinių, kurias galėčiau pritaikyti savo veikloje. Tada jau turėjau nuolatinį darbą įmonėje UAB „Stimorol Lit“.

Finansų Magistro studijos padėjo užpildyti mano finansinio išsilavinimo poreikį, nes manau, kad vadovo kompetencijos turi apimti kuo platesnį suvokimą. Finansai yra stipri įmonės bei ekonomikos ašis, tad norėjosi šią kryptį pažinti plačiau.

Ką pamenate iš studijų laikotarpio, kas įsiminė labiausiai?

Pirmiausia supratau, kad reikia išmokti studijuoti. Pirmojoje sesijoje turėjau net dvi skolas. Neįvertinau užduočių kiekio ir joms įvykdyti reikalingo laiko. Sesija baigėsi, o su matematika ir braižyba likau semestro užduočių pusiaukelėje. Man tai buvo gana rimtas signalas, tad susiėmiau ir viską išsilaikiau. Tai buvo gera pamoka, nes per visą studijų laiką daugiau skolų nebeturėjau.  

Dar stipriai įsiminė grupė, kurioje mokiausi. Su kai kuriais kurso draugais iki šiol palaikau ryšį, susitinkame, bendraujame. Toks bendravimas parodo, kad studijų metu užsimezga ryšiai ir santykiai, kurie gali tęstis daugelį metų. Tai pašalinis studijų efektas, ne ką mažiau vertingas už pačias studijas.

Gal su buvusiais kurso draugais organizuojate grupės susitikimus?

Keletą kartų organizavome grupės susitikimus, kuriuose dalyvavo nemažai grupiokų, bet ne su visais jų šiandien palaikau ryšius. Su vienais susitinkame, su kitais apsikeičiame pasisveikinimais socialiniuose tinkluose, o su trečiais per tiek metų visai nutrūko ryšys.

Gal universitete turėjote mėgstamiausią paskaitą ir labiausiai patikusį dėstytoją?

Praėjo jau daug metų ir negalėčiau išskirti dėstytojų. Žinau tik tiek, kad norint gauti įskaitas, reikėdavo kaip reikiant padirbėti. Tai supratau po pirmos sesijos.

Per savo karjerą dirbote prie didelių projektų – vadovavote stambiose ir didelio populiarumo sulaukusiose bendrovėse, tokiose kaip „Arimex“, „Vilniaus duona“, „Sanitex Estija“, „Cadbury Baltic“. Ar tai reiškia, kad teisingai pasirinkta studijų kryptis leido jums sėkmingai kopti karjeros laiptais ir užimti vadovo poziciją?

Akivaizdu, kad studijos mano gyvenime suvaidino itin svarbią rolę. Tiek karjera, tiek studijos mano gyvenime ėjo paraleliai. Baigęs magistro studijas jau buvau pasiekęs gana brandų karjeros etapą, kuomet ėjau UAB „Stimorol Lit“ pardavimų direktoriaus pareigas, iš Šiaulių persikėliau gyventi į Vilnių. Tai buvo dideli pokyčiai, kurie suformavo pagrindą tolimesnei mano karjeros eigai.

Turite ilgametę darbo patirtį, tad smalsu pasiteirauti ar šiandieninis jaunimas į verslą ateina motyvuotas, pakankamai išsilavinęs ir turintis ambicijų?

Nėra vienareikšmiško atsakymo, nes jaunimas yra labai skirtingas. Yra itin motyvuotų ir daug energijos į studijas įdedančių studentų, bet yra ir tokių, kurie studijuoja dėl diplomo gavimo. Iš asmeninės patirties galiu teigti, kad Ukrainos studentai yra labai ambicingi, nes jų pagrindinis motyvas yra studijuoti, kurti verslus ir pasibaigus karui atstatyti savo šalį.

Pastebiu ir kitą tendenciją, kad kai kurių Vakarų Europos šalių studentai yra mažiau motyvuoti, neturi išsikėlę sau tikslo, jie tiesiog studijuoja. Bet tai tikrai nėra bendra taisyklė, nes kasmet pasitaiko įvairaus jaunimo.

Kokiomis asmeninėmis savybėmis turėtų pasižymėti ką tik studijas baigęs studentas, ketinantis darbą pradėti versle ir siekiantis jame kilti karjeros laiptais?

Labiausiai išskirčiau penkias savybes, kuriomis patarčiau vadovautis darbo besidairantiems studentams – reikia turėti drąsos veikti ir bandyti, būti atviriems ir žingeidiems, turėti ir laikytis nusibrėžtos krypties, nebijoti bendrauti ir būti empatiškais. Tikiu, kad visų šių savybių visuma leis mėgautis geriausiu rezultatu.

Esate derybų praktikas ir mentorius, kurio aistra – auginti žmones bei verslus. Iš kur atsirado šis pašaukimas?

Ši tema atrodo gana natūrali būsena, kurios esmė yra mano paties augimas drauge su verslais, kuriuos atstovaudavau. Man tai sekėsi, viskas ėjo lengvai, natūraliai ir be dirbtinių pastangų. Paskutiniu metu ši mano aistra susikoncentravo į derybų kultūros vystymą tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų.

Esu tikras, kad derybų kultūra turi lemtingą vaidmenį kiekvieno žmogaus ar verslo sėkmei. Augimą ir sėkmę siūlau priimti nebūtinai finansine prasme, nes aplink mus gana greitai viskas keičiasi. Jei anksčiau pagrindinis įmonių variklis buvo koncentracija į pelną, paskutiniu laikotarpiu tai keičiasi į prasmingo verslo kūrimą. Augimą galime priimti tiek verslo, tiek žmonių tuose versluose tobulėjimą, jų sąmoningumo vystymą ar didesnės prasmės ieškojimą, radimą ir ėjimą link pasirinktos krypties.

Per 30 metų verslo karjerą esate sukaupęs įvairiapusės derybų praktikos, mokėtės konsultuojamojo ugdymo (angl. coaching) technikos „Co-Active training“ institute. Veikiausiai dirbant versle tai yra vienas esminių elementų, užtikrinančių sklandžią verslo plėtrą, tiesa?

Mano gyvenime svarbi visuma, neišskiriu kažkokios vienos detalės kaip svarbiausios ar esminės. Studijos, karjera, verslai, mokymasis ir patirtys suformavo mane tokį, koks esu šiandien. Suprantu ir priimu, kad tai nėra amžina, todėl esu atviras pokyčiams, naujoms patirtims bei pažintims.

Atkreipčiau dėmesį, kad pažintys padeda sėkmingai vystyti verslą. Kiekvienas adekvatus žmogus yra linkęs turėti reikalų su tais, kuriuos pažįsta ir pasitiki.

Ar palaikote ryšį su savo Alma Mater?

Ankščiau kur kas dažniau užsukdavau į savo Alma Mater. Gyvenu Vilniuje, Kaune būnu gana retai, tad tas atotrūkis didėja, bet širdyje vis tiek esu KTU alumnas.  

Ko palinkėtumėte kitiems KTU alumnams ar studijų dar tik besidairantiems būsimiems studentams?

Palinkėsiu greta studijų investuoti ir į socialinius gebėjimus, reputacijos bei pasitikėjimo kūrimą. Tai yra labai stipri valiuta, kuri gali jums suteikti sparnus gyvenimo ir karjeros skrydžiui. Taipogi linkiu drąsos veikti, kad ir po nedidelį žingsnį kasdien. Nustebsite pamatę, kaip toli galima nueiti žengiant mažesniais žingsneliais, bet  kasdien einant ta pačia pasirinkta kryptimi.

Vien mobiliajame telefone yra apie 160 skirtingų puslaidininkių (lustų), kurių visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje, itin trūko COVID-19 pandemijos metu. KTU absolventas pastebi, kad pandemijos iššūkiams nurimus ir inžinieriams išmokus pamokas, elektronikos srityje matomi ryškūs pokyčiai, lemiantys dar didesnę įmonių sėkmę inžinerijoje.

„Pasikeitė įmonių veiklos planavimas, pradėta ieškoti alternatyvų lustams, padidinti gamybos pajėgumai ir plėtojamos investicijos, plečiant elektronikos inžinerijos sritį. Manau, kad šis laikotarpis tik dar labiau parodė, kokia dinamiška turi būti inžinerija, o svarbiausia – žmonės, dirbantys šį darbą“, – pastebi Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) elektronikos inžinerijos magistras Dominykas Masilionis.

Auga specialistų poreikis

D. Masilionis elektronikos inžinieriumi įmonėje „Littelfuse“ dirba jau šešerius metus. Vaikinas pasakoja, kad kiekviena elektronikos inžinieriaus diena gana dinamiška ir unikali. Retkarčiais, susidūrus su kylančiais sunkumais, juos tenka spręsti analitiniu mąstymu, asmenine patirtimi ir pagrindais gautais studijuojant universitete.

„Elektronikos inžinieriaus diena gali susidėti iš daugybės skirtingų detalių, tačiau kelių dalykų išvengti niekada nepavyks – kasdienio bendravimo su kolegomis tiek susitikus gyvai, tiek virtualiai, rezultatų analizės, testų planavimo, projektavimo uždavinių. Būtent universiteto studijos padėjo man ir kolegoms suformuoti ne tik techninius, bet ir minkštuosius įgūdžius, naudojamus dirbant šį darbą“, – akcentuoja D. Masilionis.

Studijos universitete ir tuo metu vykusi COVID-19 pandemija užgrūdino KTU absolventą ieškoti sprendimų net ir kebliausiose situacijose. Būtent pandemijos laikotarpis kėlė nemažai ne tik socialinių iššūkių, bet ir inžinerinių, tokių kaip puslaidininkių trūkumas bei gamybinių pajėgumų svyravimai.  D. Masilionis tikina, kad šiandien techninis išsilavinimas, o ypatingai inžinerinis, darbo rinkoje reiškia daug.

„Didėjant verslų, užsiimančių šia veikla, skaičiui, plečiantis užsienio ir vidaus rinkoms, elektronikos žinios kuria vis didesnę pridėtinę vertę, todėl ir žmonių dirbančių šį darbą poreikis auga. Neretai šiuos pagrindus ir žinias turintys specialistai tampa techniniais vadovais, sistemos inžinieriais ar net įterptinių sistemų programuotojais“, – teigia vaikinas.

Suderinti darbą ir studijas – įmanoma

Kalbėdamas apie savo karjeros kelią, D. Masilionis pabrėžia, kad magistro diplomas dažnai gali pagreitinti užimamos pozicijos pokytį bei karjerą įmonėje. Jis pats, vertindamas pokyčius nuo bakalauro studijų pradžios iki šiandien, pastebi, kad jie – akivaizdūs ir plika akimi matomi tiek profesinėje pusėje, tiek asmenybės formavime.

„Pokyčiams didžiausią įtaką davė laikas, įgyvendinti projektai bei žmonės, su kuriais teko bendradarbiauti. Noriu tikėti, kad didžiausi pasiekimai yra dar tik ateityje, nes augant patirčiai bei galimybėms, visada galima atrasti ir padaryti daugiau nei padarei vakar“, – sako jis.

Darbuotis kompanijoje „Littelfuse“ D. Masilionis pradėjo dar studijuodamas bakalauro studijų programos Elektronikos inžinerija ketvirtame kurse, tęsė darbą studijuodamas ir dirba ten iki šiol. Per šį laikotarpį vaikinas įrodė, kad suderinti studijas su darbu ir netgi pabaigti magistrantūrą – įmanoma.

„KTU ir įmonė, kurioje dirbu, labai vertina lankstumą, todėl sugebėjau kokybiškai suderinti abi šias veiklas. Sprendimą tęsti magistrantūros studijas pasirinkau dėl rekomendacijų išklausyti vertingus studijų modulius bei vedamas asmeninio smalsumo ir noro sužinoti daugiau“, – kalba D. Masilionis.

Sėkmingam studijų ir darbo derinimui tarpusavyje reikalingi laiko planavimo įgūdžiai. Išlavinęs šį įgūdį, D. Masilionis turėjo laisvalaikį, kurį dažniausiai stengdavosi praleisti su draugais bei artimaisiais.

„Užsiiminėjau sportu ar kita fizine veikla, leidžiančia atitrūkti mintims. Studijoms pasibaigus, laisvalaikio įpročiai liko panašūs, taip pat ir gyvenimo tempas, nes kasdien vienus rūpesčius keičia kiti, o jiems reikia rasti geriausią sprendimą“, – šypsosi jis.

Pasirinktos bakalauro studijos dar nebūtinai reiškia, kad nuo jų priklausys visas tolimesnis karjeros kelias. Apstu sėkmės istorijų, kai karjera pradedama srityje, kuri iš pirmo žvilgsnio nesusijusi su ta, kurios diplomas įgytas. Vienas tokių pavyzdžių – Kauno technologijos universiteto (KTU) Technikos kalbos vertimo bakalauro studijų programos absolventės Anos Akininos karjeros kelias.

Šiandien A. Akinina dirba žinių valdymo vyresniąja specialiste Ignalinos atominėje elektrinėje. Nors vertėja netapo, profesinėje komunikacijoje specialistei praverčia studijų metais ištobulinta techninė anglų kalba ir įgytos profesionalios kompetencijos.

Kalba atvėrė galimybes kilti karjeros laiptais

„Mano karjeros pradžia buvo susijusi su gido pareigomis Ignalinos atominėje elektrinėje. Čia aš aktyviai naudojausi techninės anglų kalbos žiniomis ir vertimo įgūdžiais vesdama ekskursijas elektrinėje“, – dalijasi specialistė.

Studijų metu įgytos žinios pravertė ir tolimesniame profesiniame kelyje – techninė anglų kalba atvėrė duris į branduolinės energetikos bendruomenę. Taip pat kalbos kompetencijos padeda siekiant įdiegti įmonėje daugiau inovacijų, pavyzdžiui, ieškant tiekėjų, siūlančių inovatyvias technologijas, ir bendraujant su jais.

Dabartinėse A. Akininos pareigose anglų kalba yra pagrindinė bendravimo kalba. „Visi naujausi duomenys ir informacija apie žinių valdymo procesą pateikiami anglų kalba, todėl studijų metu įgytos kalbos kompetencijos yra esminės mano kasdieniame darbe“, – teigia A. Akinina.

Studijose sukrautas lagaminas karjeros kelionei

Technikos kalbos vertimo alumnė taip pat džiaugiasi studijų metu įgytomis kompetencijomis ir įgūdžiais, kuriuos sėkmingai taiko įvairiose profesinėse srityse, tiesiogiai nesusijusiose su vertimu. Improvizacija, greita reakcija, problemų sprendimas – tik keletas plačiai pritaikomų savybių, kurios įgyjamos norint tapti vertėju.

„Tikras vertėjas turi gebėti greitai mąstyti, išlaikyti pusiausvyrą tarp minties interpretacijos ir tikslios jos prasmės“, – apie paskaitose išlavintas savybes kalba A. Akinina. Tai itin praverčia situacijose, kai reikia greitai priimti svarbų sprendimą arba komunikuoti keliomis kalbomis.

Technikos kalbos vertimo studijų programos vadovės ir lektorės Audronės Daubarienės teigimu, ši dinamiška profesinė sritis reikalauja specialistų, kurie būtų pasirengę prisitaikyti prie pokyčių, tačiau turėtų ir specializuotų žinių įvairiose srityse. Studijų metu ypatingas dėmesys skiriamas moduliams, susijusiems su vertimo technologijomis, nuolat sekami vertimo pramonės pokyčiai.

„Aktualius pokyčius akcentuojame atitinkamuose moduliuose. Mūsų studentai, naudodami įvairias technologijas ir skaitmeninius išteklius, verčia įvairių sričių tekstus, pavyzdžiui, technologijų, inžinerijos, teisės, ekonomikos ir kitų profesinių sričių”, – teigia A. Daubarienė.