Įrašai

KTU alumne, „Ateik ir įveik!“. Tokiu šūkiu KTU Sporto ir sveikatingumo centras kviečia visus kauniečius ir miesto svečius 2023 m. rugsėjo 9 d. į 24-ąjį kartą vyksiantį renginį visuotinį bėgimą, skirtą žinomam Lietuvos fizikui ir ilgamečiam KTU profesoriui Kazimierui Baršauskui atminti.

Ateik ir įveik bėgimas – tai nepamirštamas renginys, kuriame iššūkių ir staigmenų netrūks, o ištvermingiausieji bus kviečiami pasileisti į kalnais ir pakalnėmis vingiuojančio Ąžuolyno parko nuotykį! Nuo tikro išbandymo iki aktyvios pramogos – tarp skirtingų distancijų trasų bei įvairių kliūčių ruožų sau tinkamą atras kiekvienas – ir aštrių pojūčių mėgėjas, ir aktyvaus poilsio entuziastas.

Daugiau informacijos

REGISTRACIJA

Onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams gydymas dažnai prasideda nuo radioterapijos – didelės energijos jonizuojančiosios spinduliuotės, kuria siekiama pažeisti vėžinių ląstelių DNR. Šio gydymo procesas yra ne tik pacientų ar gydytojų, bet ir medicinos fizikų kasdienybė.

Dirbdami kartu su gydytojais onkologais, medicinos fizikai kasdien sprendžia sudėtingus jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio žmogui, aplinkai ir įvairioms medžiagoms klausimus, ieško būdų kaip dar labiau apsaugoti pacientus nuo apšvitos ir kaip kuo efektyviau taikyti spindulines technologijas pacientų diagnostikai ir gydymui.

Apie šiuos ir kitus medicinos fiziko darbo ypatumus kalbamės su Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Medinos fizikos absolvente Greta Vainiūte.

– Greta, medicinos fizikas – tai sveikatos priežiūros specialistas ar radiologinės įrangos technikas? Ką veikia medicinos fizikai?

– Medicinos fizikai – tai sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys branduolinės medicinos, diagnostikos, spindulinės terapijos arba radiacinės saugos srityse. Medicinos fizikus galima sutikti ne tik ligoninėse, bet ir visose sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose naudojama jonizuojančioji spinduliuotė.

Medicinos fizikai yra atsakingi už įrenginių kokybės kontrolės matavimus, dozimetrinius (lygiavertės dozės galios) matavimus, darbo vietų stebėseną, įrenginių kalibravimą. Šie atliekami darbai yra labai svarbūs, nes siekiama užtikrinti personalo, pacientų ir lankytojų saugumą, gauti geros kokybės vaizdinę informaciją ir palaikyti sklandžią įrenginių veiklą.

Radioterapijos skyriuje, be visų atliekamų matavimų, medicinos fizikai taip pat planuoja ir pacientų spindulinį gydymą.

– O kaip atrodo Jūsų – medicinos fizikės – kasdienė darbo diena Onkologijos ligoninėje?

– Kadangi dirbu Spindulinės terapijos skyriuje, esu atsakinga už pacientų spindulinio gydymo planavimą. Kiekvienam pacientui kuriamas individualus gydymo planas, kurį deriname kartu su gydytojais onkologais radioterapeutais. Spindulinio gydymo svarbiausias uždavinys – optimizuoti dozės pasiskirstymą vėžinių ląstelių naikinimui, siekiant kiek galima labiau apsaugoti šalia esančias sveikas ląsteles ir audinius. Kartu su kolegomis taip pat atliekame dozimetrinius matavimus, užtikriname sklandų įrangos veikimą.

– Kokie gydymo metodai dažniausiai taikomi gydyti onkologinėms ligoms? Kodėl?

– Dažnai onkologiniams pacientams yra skiriama radioterapija, kurios metu naudojama didelės energijos jonizuojančioji spinduliuotė. Yra keli radioterapijos variantai – tai išorinė radioterapija ir brachiterpija. Išorinėje radioterapijoje naudojamas linijinis greitintuvas – tai aparatas, generuojantis ir nukreipiantis jonizuojančiąją spinduliuotę į taikinį.  Išorinė spindulinė terapija paprastai apima kasdienį gydymą nuo kelių dienų iki kelių mėnesių.

Gydymo trukmė priklauso nuo vėžio tipo ir lokalizacijos. Gydymo planavimui naudojami kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ar pozitronų emisijos tomografijos vaizdai konkrečiai gydymo sričiai nustatyti ir tiksliai dozei paskirti.

Pozicionavimo ir gydymo tikslumui užtikrinti pacientui ant odos žymekliu pažymimi taškai, pasitelkiamos įvairios imobilizavimo priemonės, pavyzdžiui, kaukės, vakuuminės pagalvės ir kt.

– Gal galite pakomentuoti plačiau, koks yra radiologinio gydymo poveikis paciento gyvenimo kokybei?

– Priklausomai nuo gydomos srities, gali būti išprovokuojamos ankstyvosios arba vėlyvosios reakcijos. Tačiau radioterapija – tai ne tik radikalus gydymo būdas, ji taip pat gali būti taikoma paliatyviai – ligos simptomams palengvinti, pavyzdžiui, skausmui sumažinti, kaulų lūžiams išvengti.

– Tačiau, apšvitos dozę gauna ir aplinkiniai sveiki audiniai, tad jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis žmogaus organizmui ne visada būna naudingas, tiesa?

– Radioterapijos metu naudojama didelės energijos (MeV) spinduliuotė pažeidžia vėžinių ląstelių DNR, dėl to ląstelės gali būti sunaikinamos. Netoliese esantys sveiki audiniai dėl spinduliuotės taip pat patiria laikiną ląstelių pažeidimą, tačiau šios ląstelės yra mažiau jautrios ir paprastai gali atitaisyti DNR pažeidimus bei toliau normaliai daugintis.

Šalutinis poveikis priklauso nuo spindulinės terapijos metu skirtos dozės dydžio ir apšvitintos kūno dalies bei individualios reakcijos į apšvitą. Pacientai gali patirti trumpalaikį arba ilgalaikį šalutinį poveikį, bet gali ir nepatirti jokių nepageidaujamų reakcijų.

Radioterapiją visada kruopščiai planuoja specialistų komanda ir šis gydymas tampa vis tikslesnis. Gydymas planuojamas naudojant dinaminio moduliuoto intensyvumo (IMRT) bei voliumetrinio arkinio moduliuoto intesyvumo (VMAT) spindulinės terapijos metodus. Šie metodai leidžia kiek įmanoma labiau apsaugoti gretimus audinius ir organus nuo neigiamo gydymo poveikio.

Taip pat gydymo tikslumas pasiekiamas kasdiene vaizdų patikra, kuri leidžia išvengti nuokrypių ir netikslumų procedūrų metu. Naudojami ir kiti metodai, leidžiantys dar tiksliau vykdyti procedūras – tai kvėpavimo kontrolės sistema arba kūno paviršiaus nuskaitymas.

– Kuo Jums asmeniškai įdomi medicinos fizika? Kodėl būtent toks buvo Jūsų pasirinkimas?

– Visada norėjau dirbti klinikinėje aplinkoje tarp kitų sveikatos priežiūros specialistų, todėl nusprendžiau stoti į Medicinos fizikos magistrantūros programą KTU. Programos metu praktiniai darbai atliekami klinikinėje aplinkoje, kur iškart galima susipažinti su būsima veikla, įrenginiais bei kolegomis.

Medicinos fizika yra nuolat tobulėjanti sritis, kurioje yra daug pažangių technologijų, žinios turi būti nuolat atnaujinamos, siekiama kuo geresnės gydymo ir diagnostikos kokybės. Medicinos fizikai gali dirbti skirtingose srityse, visi atlieka atsakingus ir svarbius darbus tiek diagnostikoje, tiek gydyme, – tuo mane ši sritis ir sužavėjo.

Kelionės praturtina kiekvieną iš mūsų: praplečiame savo akiratį, patiriame naujų įspūdžių, susipažįstame su kitomis kultūromis. Tyrimai rodo, kad visa tai ne tik pagerina psichologinę būseną, bet ir ugdo asmenybę. Šiandien daugelis užsienyje gali semtis ir profesinės patirties. Štai KTU doktorantė Gabrielė Šarapajevaitė studijų metu aplankė ne vieną šalį. Ji neslepia – svetur įgyta patirtis buvo didelis stimulas vystyti karjerą mokslo srityje.

Dar bakalauro studijų metu iš Panevėžio kilusi Gabrielė aplankė Portugaliją, Lenkiją, JAV. Šiuo metu ji studijuoja dvigubą diplomą suteikiančiose cheminės inžinerijos doktorantūros studijose. Šios studijos Kauno technologijos universitete (KTU) vykdomos su vienu seniausių pasaulyje – Bolonijos universitetu Italijoje, kuriame lankytis ir kaupti žinias jaunajai mokslininkei tenka nemažą studijų laiko dalį.

„Toks išėjimas iš komforto zonos moko pačiai spręsti komplikuotas situacijas ir įveikti baimes. Į daugelį situacijų, kurios anksčiau atrodė sudėtingos, dabar žiūriu kitomis akimis“, – sako G. Šarapajevaitė.

Pirmoji išvyka – per atsitiktinai pamatytą reklamą

Gabrielė į pirmąją „Erasmus+“ praktiką Portugalijoje išvyko jau po pirmojo bakalauro kurso KTU cheminės technologijos ir inžinerijos studijų programoje. Jos teigimu, į šalies sostinę Lisaboną išvykti paskatino visiškas atsitiktinumas – balandžio mėnesį pamačiusi tarptautinių akademinių mainų „Erasmus+“ programos reklamą, birželį ji jau buvo Portugalijoje.

„Pavyko greitai atrasti praktikos vietą INESC-MN nanotechnologijų ir makrosistemų mokslo institute ir susitvarkyti dokumentus. Kadangi turėjau nedaug darbo laboratorijoje patirties ir neįsivaizdavau, kaip vyksta mokslinis darbas, labai pasisekė, kad teko prisijungti prie mokslinės grupės, kuri manimi rūpinosi ir daug ko išmokė“, – tikina KTU doktorantė.

Būtent ten mergina suprato, kad vasaros praktikos – puiki galimybė ne tik ugdyti profesinius gebėjimus, bet ir keliauti, susipažinti su tos šalies kultūra.

„Įvairios praktikoje gautos patirtys prisideda prie platesnio požiūrio formavimo, augina asmenybę, skatina pažinti pasaulį. Grįžusi supratau, jog universitetas suteikia daug tokių galimybių, tad būtų gaila jų neišnaudoti“, – apie tai, kas paskatino taip aktyviai kiekvienais metais vykti į vasaros praktikas, pasakoja G. Šarapajevaitė.

Labiausiai vertina užmegztas pažintis

Po antrojo bakalauro kurso studentė atliko „Erasmus+“ praktiką Krokuvoje, Stanislavo Stašico kalnakasybos ir metalurgijos akademijoje, kur turėjo galimybę pažinti dar vieną šalį ir pasisemti patirties. Galiausiai, po trečiųjų studijų metų mergina išvyko į JAV Lehigh universitetą.

„Tuo metu jau dalyvavau mokslinės grupės veikloje KTU, taigi žinojau, koks yra mokslinių tyrimų kelias. JAV patyriau daug įsimintinų momentų“, – tikina Gabrielė.

Studentė dirbo JAV gyvenančio lietuvio profesoriaus mokslo grupėje, turėjo galimybę dalyvauti didžiausioje JAV chemijos mokslo konferencijoje.

„Daug keliavau ir susipažinau su svetingais žmonėmis. Amerikietiška kultūra visai kitokia nei europietiška – tai labai jautėsi“, – sako G. Šarapajevaitė.

Apibendrindama visas vasaros praktikas, KTU studentė tikina, jog aplankytose šalyse labiausiai patiko žmonės, su kuriais ji dirbo ir bendravo: „Būtent sutikti žmonės visas praktikas padarė ne tik sausu profesinių gebėjimų ugdymu, tačiau įtraukė į tos šalies kultūrą, bendras veiklas, dėl to nesijausdavau toli nuo namų“.

Išėjimas iš komforto zonos tapo atspirties tašku

Anot KTU doktorantės, ne paslaptis, kad važiuojant į praktiką kitoje šalyje, atsiranda ir norimų padaryti dalykų sąrašas.

„Kadangi šalys, į kurias vykau, išties labai skirtingos, vienose – labiau ribojami finansai, kitose – mažiau, todėl visada stengiausi iš kelionių gauti maksimumą. Pavyzdžiui, būdama Krokuvoje, aplankiau ne tik Lenkiją, bet ir kaimynines šalis. JAV man labai pasisekė, nes šeima, kuri mane priėmė, labai manimi rūpinosi ir parodė šalį – manau, tik jų dėka pamačiau tiek daug. Lisabona sužavėjo savo gyvenimo stiliumi, gamta, architektūra ir pozityviu požiūriu“, – teigia Gabrielė.

Panevėžietė itin vertina ne tik galimybę pakeliauti po skirtingas šalis, kuriose atliko praktikas, bet ir pamatyti kitas akademines institucijas, jų veiklos organizavimą.

„Tai labai prisidėjo prie laiko ir prioritetų planavimo įgūdžių ugdymo. Kartais būdavo situacijų ar dienų pilnų nerimo, tačiau išėjimas iš komforto zonos leido sustiprinti savo asmeninius gebėjimus, labiau pasitikėti savimi, savo priimamais sprendimais sudėtingose situacijose“, – sako G. Šarapajevaitė.

Ji įsitikinusi – būtent išėjimas iš komforto zonos ir kalbėjimas negimtąja kalba buvo didžiausiais iššūkis, kuris tapo atspirties tašku keliauti toliau.

Tiksliaisiais mokslais susidomėjo dar mokykloje

Gabrielė prisimena, kad dar mokykloje jai pasisekė, nes fizikos ir chemijos mokė puikios mokytojos. Jos ne tik neišgąsdino šiais mokslais, tačiau atvirkščiai – sudomino ir paskatino gilinti žinias.

„Vėliau pradėjau dalyvauti įvairiuose mokslo renginiuose. Kai atėjo laikas rinktis studijas, atsidūriau kryžkelėje, nes tiek fizika, tiek chemija sekėsi vienodai gerai. Tuomet sužinojau apie chemijos inžineriją, kuri apjungia abi man patinkančias mokslo sritis. Taigi neliko dvejonių, ką noriu studijuoti“, – pasakoja G. Šarapajevaitė.

Pirmiausia ji norėjo studijuoti Lietuvoje, todėl ieškojo aukštosios mokyklos, kuri siūlytų chemijos inžinerijos ar panašią programą. Ir svarbiausia – pateisintų jos keliamus lūkesčius.

„KTU buvo prioritetinis mano pasirinkimas. Pirmiausiai baigiau cheminės technologijos ir inžinerijos bakalauro studijas, vėliau – chemijos inžinerijos magistrantūrą“, – teigia Gabrielė.

Planuose – tvarių technologijų vystymas

Šiuo metu mergina studijuoja chemijos inžinerijos doktorantūroje pagal dvigubo diplomo programą su Bolonijos universitetu, tad nemažą studijų dalį praleidžia Italijoje. Paskutinį kartą Italijoje praėjusias metais ji praleido pusę metų. Vasarį su „Erasmus+“ programa ji vėl išvyko į Boloniją. Čia ji gyvens iki rugpjūčio.

„Labai vertinu tokią galimybę, nes gaunamos žinios – neįkainojamos. Žinoma, tenka susidurti su kasdieniais iššūkiais, pavyzdžiui kalba, nesklandumais ieškantis gyvenamosios vietos, tačiau visa tai atperka gaunama patirtis, sutikti žmonės, proga plėtoti savo mokslinį darbą, kultūriniai pokyčiai ir galimybės semtis žinių iš savo srities ekspertų“, – tikina KTU doktorantė.

Paklausta, ar savo ateitį sieja su mokslu, G. Šarapajevaitė tikina, kad pasirinkus mokslininko kelią, ko gero, dažnai ir lieki juo žingsniuoti toliau: „Aš matau perspektyvas savo tyrimų lauke tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Noriu orientuotis į tvarias technologijas ir naujo proveržio paieškas. Tikiu, jog galima labai daug nuveikti, jei dirbama tikslingai ir su tinkamais žmonėmis“.

Specialybės pasirinkimas – itin svarbus sprendimas kiekvieno asmens gyvenime. Nors kai kurie jau nuo vaikystės turi svajonę, kurią siekia įgyvendinti, kiti, stovėdami pasirinkimo kryžkelėje, laužo galvą dėl būsimos karjeros. Dvyliktoje klasėje pradėjusi domėtis studijų programomis kaunietė Justina taip pat neturėjo jokio plano, tačiau buvo įsitikinusi, jog nori studijuoti KTU. Nusprendusi išbandyti save ekonomikos studijose, šiandien ji drąsiai teigia, kad tai – jos sritis.

„Ši mokslo kryptis žavi dėl kompleksiškumo. Visi suprantame, kad ekonomika – labai plati sfera, kur galima gilintis bei analizuoti įvairias situacijas, kurios vyksta aplink mus, šalyje bei pasaulyje. Tai yra kur kas daugiau nei tik suvokimas, kas yra paklausa ir pasiūla“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto bakalaurė Justina Mickaitė.

Šiandien mergina dirba jaunesniąja verslo analitike startuolyje „Orbio world“. Justina tikina, kad šioje darbovietėje įsidarbinti padėjo būtent įgytos žinios studijų metu.

„Be to, įsidarbinti pagelbėjo įvairiose studentų atstovybės veiklose patobulinti asmenybės bruožai, tokie kaip organizuotumas, komandiškumas, atsakingumas, bendravimas, ir sukurti ryšiai studijų metu“, – sako J. Mickaitė.

Papildomos galimybės nulėmė pasirinkimą

J. Mickaitė pasakoja, kad jai dar mokantis mokykloje labai patiko matematika, ji mėgo analizuoti įvairias situacijas. Nusprendusi studijuoti KTU ir išnagrinėjusi ekonomikos studijų programą, ji atkreipė dėmesį ir į universiteto suteikiamas papildomas galimybes. Viena jų – BA+ kompetencijos.

„Žinoma, tikrai sudomino tai, kad galiu įgyti ne tik pasirinktos studijų programos, bet ir kitų – papildomų – žinių ir kompetencijų. Tai užtvirtino mano apsisprendimą dėl studijų pasirinkimo“, – tikina KTU EVF alumnė.

Pasirinkęs BA+ kompetenciją, studentas gali ugdyti gebėjimus, žinias ir kaupti patirtį papildomoje studijų kryptyje. Studentai turi galimybę pasirinkti ir visiškai kitos srities kompetenciją, kuri nėra tiesiogiai susijusi su pagrindine studijų programa.

„Prieš renkantis BA+ kompetencijų bloką pradėjau mąstyti, kuo tai man padės darbo rinkoje ir bus naudinga, atsižvelgiant į mano galimybes ir poreikius. Apskaitos ir verslo analitikos kompetencija buvo vienintelė, kuri mane sužavėjo. Apskaita turi labai daug „kabliukų“ ir studentas, turėdamas tik apskaitos pagrindus, gali neturėti pakankamai žinių, reikalingų darbui apskaitos srityje. Tačiau ekonomikos studijose gauname įvairių sričių pagrindus. Tai puikiai dera tarpusavyje“, – sako Justina.

Be to, ji nuolat domisi verslo procesais, todėl galimybė įgyti daugiau žinių apie apskaitą ir verslo analitiką buvo kertinis momentas, kai Justina nusprendė pasirinkti būtent šį kompetencijų bloką.

Proga, kurios negalima praleisti

„Toks studijų modelis labai didelis pliusas studentui, siekiančiam gerai apmokamos darbo vietos ateityje. Tai praturtina turimą žinių bagažą, taip pat įgyjamos kompetencijos iš srities, apie kurią net negalvojai, prieš stojant į universitetą ir pasirinktą studijų programą“, – pastebi J. Mickaitė.

KTU EVF alumnės teigimu, apskaitos ir verslo analitikos BA+ kompetencijos jai davė platesnį suvokimą apie verslo valdymą, apskaitos ypatumus ir, žinoma, galimybę pasipraktikuoti su programomis, kuriomis naudojasi didžioji dalis įmonių.

„Visada taikau principą, jog „kuo daugiau žinių – tuo platesnės galimybės“, todėl neišnaudoti tokios progos būtų nuodėmė. Manau, jog kiekvienas studentas, turintis galimybę įgyti papildomų kompetencijų lygiagrečiai su studijuojama programa, turėtų būtinai įtraukti tai į studijų procesą“, – įsitikinusi pašnekovė.

Prie kiekvienos KTU vykdomos bakalauro studijų programos yra pažymėta, ar jai taikomas BA+ kompetencijų modelis. Studentai BA+ kompetencijas gali rinktis iš kompetencijų sąrašų, kurie yra atrinkti tam tikroms studijų programoms, kurios turi BA+ galimybę.

Padėjo integruotis pirmakursiams

Universitete J. Mickaitė išnaudojo net tik BA+ kompetencijų modelio suteikiamas galimybes. Antrame kurse ji prisijungė prie KTU „GUIDed“ mentorystės programos – čia ji nusprendė būti pirmakursių mentore ir padėti jiems įsilieti į universiteto gyvenimą.

„Naujai įstojusiems studentams yra ganėtinai sunku greitai suprasti, kuo vadovaujasi universitetas, kaip vyksta paskaitos ar kokiose veiklose galima dalyvauti tapus studentu, todėl vyresniųjų kursų studentų įgyta patirtis ir jos dalijimasis nuramina pirmakursius bei leidžia lengviau suprasti įvairius procesus“, – sako KTU EVF alumnė.

Pasak merginos, būdama pirmakursių mentore ji buvo vienas iš pirmųjų asmenų, į kurį pirmakursiai galėjo kreiptis ir sulaukti atsakymų į klausimus.

„Be to, tai buvo šiek tiek išėjimas ir iš komforto zonos: norėjosi ne tik man pačiai susibendrauti su pirmakursiais, bet ir palengvinti jų susipažinimą ir bendravimą tarpusavyje“, – teigia Justina.

Jos nuomone, daugelis mūsų esame buvę pasimetę naujoje aplinkoje, ypač universitete po mokyklos, todėl jai buvo svarbu padėti pirmakursiams lengviau viską suprasti ir įsilieti į universiteto gyvenimą.

Studentų atstovybėje – asmenybės stiprinimas

Asmeninio tobulėjimo galimybių J. Mickaitė siekė ir prisijungdama prie EVF studentų atstovybės (KTU FSA VFSA) vykdomų veiklų. Čia ji tapo aktyvia nare, buvo akademinių procesų koordinatorė.

„Tai yra vieta, kurioje galima ne tik susirasti draugų, būti bendruomenėje, kurioje nuolatos jaučiamas palaikymas, bet ir įgyti labai daug minkštųjų įgūdžių, kurie praverčia tiek darbinėje aplinkoje, tiek gyvenime. Veiklos čia susijusios su darbu komandoje, organizuotumu, atsakomybės jausmu ir daugybe kitų dalykų“, – sako pašnekovė.

Ji įsitikinusi, kad prisijungiant prie šios organizacijos galima atrasti bei ugdyti save. Be to, dalyvauti veiklose, kurios tampa išbandymu – reikalauja kantrybės ir situacijos valdymo įgūdžių, bet kartu sustiprina asmenybę.

„Aš tapau atviresnė, išmokau be baimės viešai kalbėti, reikšti savo nuomonę – viskas tik studentų atstovybės dėka. Žinoma, tik būnant organizacijoje neįgysi kompetencijų ir netobulinsi savo įgūdžių, viskas priklauso nuo tavo noro prisidėti prie veiklų“, – tikina J. Mickaitė.

Studijos neleidžia stovėti vietoje

KTU EVF alumnė visai neseniai atsiėmė bakalauro diplomą. Šiandien ji džiaugiasi, kad studijos davė suvokimą, jog visada svarbu dirbti komandoje, mokėti planuoti laiką, pritaikyti žinias ir gebėjimus, įgytus studijų metu.

„Be šių aspektų sumažėja asmens galimybės dirbti kokybiškai ir efektyviai. Taip pat galiu drąsiai teigti, jog nebūčiau atradusi srities, kurioje tikrai noriu dirbti, jei nebūčiau pasirinkus būtent ekonomikos studijų bei apskaitos ir verslo analitikos BA+ kompetencijų bloko“, – teigia Justina.

Šiuo metu merginos galvoje sukasi labai daug minčių apie ateities planus. Jai svarbiausia – suprasti, kokie jos norai, galimybės ir poreikiai.

„Tikrai neplanuoju paleisti mokslo. Galbūt kažkam pasirodys keista, bet man patinka mokytis ir studijuoti – jaučiu, jog „nestoviu vietoje“ ir gaunu žinias, kurios tikrai gali padėti ateityje. Šiuo metu esu apsisprendusi tęsti savo mokslo kelią ekonomikos studijose, labiau patyrinėti sritis, kurios sudomino baigiamojo kurso metu, todėl magistro laipsnį tikrai planuoju įgyti“, – tikina KTU EVF Ekonomikos studijų programos alumnė J. Mickaitė.

Technologinė pažanga artimiausiu metu lėtėjimo nežada. Sėkmingas verslo valdymas ir jo plėtra be technologijų taikymo neįsivaizduojama, tad vis dažniau kyla klausimų, kokį vaidmenį šiuose procesuose vaidina žmogus.

Jau studijų metu pradėjęs dirbti vienoje didžiausių lazerinės optikos įmonių, Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto technologijų ir fizinių mokslų absolventas Mantas Pupkevičius įsitikinęs – mašinos atkartoti žmogaus kūrybiškumo nepajėgs, bet ateityje žmonės turės galimybę susitelkti į didesnius iššūkius, o mažesnius patikės robotams.

–  Mantai, dirbate vienoje didžiausių lazerinės optikos įmonių, kurios rinka yra visas pasaulis.  Kam skirti įmonės gaminiai ir kokį vaidmenį čia užimate Jūs?

– „Altechna“ gamina įvairios paskirties individualaus dizaino dangas. Optika naudojama nuo lazerių sistemų tobulinimo iki karo pramonės, tad taikoma gali būti tikrai skirtinguose sektoriuose. Aš prie įmonės prisijungiau pradėjęs baigiamąją praktiką. Mėgau optiką, todėl praktiką ieškojau būtent čia, bet gavau ne tik praktikos, bet ir darbo vietą. Pradėjau dirbti optinių dangų inžinieriumi. Sekėsi visai neblogai, tad netrukus atsirado  daugiau pareigų. Darbo metu man tenka paleidinėti jonapluoščio dulkinimo (IBS) įrenginį, pildyti protokolus ir vertinti matavimus.

– Kuo ypatingos optinių dangų technologijos bei optiniai komponentai lazeriuose? Su kokiais iššūkiais susiduria šių technologijų gamintojai?

Pagrindinis iššūkis – neviršyti lazerio sukelto ribinio pažeidimo (LIDT, angl. laser induced damage threshold) limitų. Stiprėjant lazeriams, reikia vis labiau atsparesnės optikos, kuri galėtų atlaikyti jų energiją ir tuo pačiu metu pateikti aukštą naudingumo koeficientą. LIDT riboja medžiagų pasirinkimą ir įpareigoja ieškoti įvairesnių medžiagų, kurios parodytų dar geresnes savybes optikos sferoje.

Daugiausia optinių dangų kūrimui naudojamos ion beam sputtering (IBS), electron beam evaporation (EBE) ir magnetron sputtering (MS) technologijos. Siekiant geriausio naudingumo lazerių sistemoje pasirinktuose bangos ilgiuose, labai svarbu atsižvelgti į medžiagų savybes ir pasirinktą dengimo technologiją.

Įmonėje yra naudojamos medžiagų kompozicijos, kurios turi didelį lūžio rodiklio skirtumą. Pasirinkimas tarp IBS, EBE ir MS priklauso nuo norimų parametrų gavimo. EBE procesas greitesnis ir pigesnis, tačiau norit sukurti aukštesnius parametrus yra naudojama IBS ir MS dėl tikslesnio proceso. Kuriant dangas reikia atsižvelgti ir į medžiagų dispersijas, sklaidą, sugertį. Yra medžiagų, kurios turi unikalias savybes, tokias kaip aukšta UV šviesos sugertis, kurią galima panaudoti savo naudai.

–  Kas riboja optinių komponentų kokybę ir kokios technologijos ją užtikrina?

 – Įmonėje yra labai svarbu produkto atsikartojamumas. Kai yra daugybė faktorių, darančių įtaką galutinei situacijai, tai sekti labai sunku. Tarp tokių faktorių yra jau minėta sugertis, efektyvus dengimo plotas (CA), garinimo technologijos ir kt. LIDT yra eksperimentiškai surandami ir naudojami kaip atskaitos taškai, ieškoma sutapimų. Eefektyvus dengimo plotas ir garinimo technologijos parametrai yra nustatyti tokie, kad būtų galima išgauti geriausią kokybę be didelių komplikacijų gamybos eigoje.

Aukštos kokybės užtikrinimui taikoma klaidų analizė, įvairūs testavimai bendradarbiaujant su kitomis įmonėmis, nuolat palaikoma įrenginių ir darbo patalpų švara.

–  Ar šių procesų išmanymui pakanka žinių, kurias įgijote Matematikos ir gamtos mokslų fakultete? O gal teko papildomai kažko mokytis?

 – Studijų metu įgytos žinios padėjo suprasti pagrindinius dalykus, tačiau norėdamas perprasti veikiančius veiksnius, turėjau pasigilinti į nemažai naujų šaltinių ir temų.

–  Pažvelkime į ateitį. Lazerinių technologijų kūrimas ir taikymas yra itin aktualus šiuolaikinėje pramonėje, medicinoje, Informacinėse technologijose ir kitur. Kaip, Jūsų manymu, ateityje atrodys pramonė, medicina? Kokią vietą naujųjų technologijų amžiuje užims pats žmogus?

– Ne paslaptis, jog dirbtinis intelektas tobulėja gana sparčiai ir atsiranda tikimybė, kad paprastesnius darbus už mus atliks robotai. Tačiau atkartoti žmogaus kūrybiškumo yra neįmanoma. Manau, kad ateityje žmonės galės susikoncentruoti į didesnius iššūkius, kol robotika atlikinės paprastus darbus.

Sunku pasakyti, kokią vietą užims žmogus, tačiau vis labiau aiškėja, kad reikės vis daugiau išmokti ir sukaupti kur kas daugiau informacijos apie mus supantį pasaulį ir naudojamas technologijas tam, kad visuomenėje būtų kuriama pridėtinė vertė. Kiekvieną išradimą turi sugalvoti ir sukurti žmogus, o technologijų paskirtis – tik prisidėti prie žmogaus sumanymų įgyvendinimo.

– Vadinasi, tiek kuriant, tiek gaminant, tiek taikant naująsias technologijas praktikoje, žmogus bus visada reikalingas. O kaip su specialistų poreikiu – medžiagų inžinieriais, medžiagų fizikais?

– Buvo laikotarpis, kai  labai didelę paklausą darbo rinkoje turėjo IT specialistai, tad tuo pačiu pradėjo mažėti fizikų. Tačiau naujosioms technologijoms sparčiai vystantis, reikia tokių specialistų, kurie sugebėtų išmanyti ne tik tai, kaip tomis technologijomis naudotis, bet ir tai, kaip jas kurti.

O čia fizikų arba medžiagų inžinierių vaidmuo yra nepamainomas, todėl būtent jų paklausa išaugo per pastaruosius metus.

Įmonės ieško žmonių, suprantančių fiziką ir net yra pasiryžę investuoti į mokymus, nes specialistų poreikis yra kur kas didesnis, nei šiandien gali pasiūlyti universitetai. Tai akivaizdu ir įmonėje, kurioje aš dirbu. Perspektyvų medžiagų inžinieriai ir fizikai dabar turi visame pasaulyje, reikia tik naudotis proga.

IT sprendimų įmonė „TeleSoftas“ Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto studentams šiemet pirmą kartą surengė baigiamųjų darbų konkursą mecenato stipendijoms laimėti. Absolventų baigiamuosiuose darbuose sprendžiamos realios problemos, bet nepamirštama ir tvarumo komponento – būtent tvarumo tema šiame konkurse buvo svarbiausia.

„Tvirtai tikime, kad norėdami darytį pokytį ir priiminėti sprendimus, kurie vienodai apsimoka visuomenei, gamtai ir verslui, turime turėti atitinkamą mąstyseną, kuri vestų tokių sprendimų link. Su tuo susijęs ir mūsų indėlis į studentų paskatinimą mąstyti ir priiminėti sprendimus taip, kad minėta nauda būtų didesnė“, – apie studentams skirtą paskatinimą sako vyriausiasis „TeleSofto“ technologijų direktorius (CTO) Nerijus Eimanavičius. Už du geriausius baigiamuosius projektus įmonė skyrė 1000 eurų – po 500 Eur abiem laimėtojams.

„Šie projektai tik parodo, kaip matematika gali būti pritaikyta realių uždavinių sprendimui, prisidėti prie efektyvesnio resursų valdymo, verslo sprendimų priėmimo, sveikatos priežiūros tobulinimo ir kitų sričių“, – pažymi KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Taikomosios matematikos krypties studijų programų vadovė dr. Gintarė Vaidelienė. Su pašnekovais kalbamės daugiau apie įvykusį konkursą ir jo rezultatus.

– Pirmiausia, gal galite trumpai papasakoti apie patį konkursą? Ar daug studentų pasiryžo jame dalyvauti? Kuo išskirtiniai buvo laimėtojų projektai?

Gintarė Vaidelienė: – Konkurso komisijai savo baigiamuosius darbus pateikė 13 taikomosios matematikos studijų krypties studentų, kurie nagrinėjo tokias temas kaip medicininių vaizdų analizė, bankroto procedūros prognozavimas, aplinkosaugos veiksnio įtaka kainų svyravimui, Europos Sąjungos klimato kaitos politikos vertinimas šalies konkurencingumui, įmonių finansinės grėsmės, ekonominio aktyvumo modeliavimas, kriptovaliutų vertės stabilumo vertinimas, pacientų mirtingumo rizikos vertinimas ir kt.

 Išskirtiniai ir stipriausi darbai buvo du – vienas Taikomosios matematikos magistro projektas apie pacientų, kuriems diagnozuotas priešinės liaukos vėžys, mirtingumo rizikos vertinimą, o kitas – Didžiųjų verslo duomenų analitikos magistro projektas apie neurologinių sutrikimų sukelto rankų tremoro vertinimą naudojant išmaniųjų technologijų duomenis.

Pirmajame projekte nagrinėjama dažniausiai pasitaikančiu onkologiniu susirgimu Lietuvoje, prostatos vėžiu, sergančių pacientų mirtingumo rizikos vertinimo prognozė. Nagrinėdamas šią temą, absolventas sudarė mašininio mokymosi modelius, kurie gali įvertinti kiekvieno paciento mirtingumo riziką kas mėnesį iki 18 metų po diagnozės bei įvertinti  mirtingumą nuo kitų priežasčių, pvz., biocheminį pasikartojimą ar metastazių susidarymą.

Antrajame projekte, Didžiųjų verslo duomenų analitikos absolventas sukūrė tikrai plačiai taikytiną sprendimą medicinos srities problemai, turinčiai reikšmingą socialinį ir ekonominį pėdsaką visame pasaulyje.

Šie projektai tik parodo, kaip matematika gali būti pritaikyta sprendžiant realius uždavinius, prisidėti prie efektyvesnio resursų valdymo, verslo sprendimų priėmimo, sveikatos priežiūros tobulinimo ir kitų sričių. Matosi studentų susidomėjimas matematikos ir tvarumo sąsajomis, bei potencialas naudoti matematinius metodus praktinių problemų sprendimui.

Nerijus Eimanavičius: – Labai maloniai nustebino studentų glaudus bendradarbiavimas su medicinos įstaigomis siekiant gauti realius rezultatus ir tų rezultatų panaudojimo potencialas; nustebino nagrinėjamų medicininių temų aktualumas ir labai kokybiškas matematikos taikymas medicinoje.

– Pagal kokius kriterijus buvo vertinami konkurso dalyvių darbai? Kam skirtas didžiausias dėmesys?

G.V.: – Darbų vertinimas vyko keliais etapais. Pirmiausia pateiktas paraiškas vertino Taikomosios matematikos krypties komitetas. Dėmesys buvo skiriamas baigiamojo projekto aktualumui, rezultatų pritaikomumui, inovatyvumui, jo išbaigtumui. Tuomet, keturis daugiausia vertinimo balų surinkusius darbus perdavėme įmonės atstovams.

N.E.: – Prie studentų baigiamųjų darbų vertinimo prisidėjo ir kolegos, kuriems labai gerai pažįstamas mokslo pasaulis bei verslo poreikiai ir iššūkiai. Darbų vertinime vienas iš pagrindinių kriterijų buvo sprendžiamos problemos praktiškumas ir rezultatų pritaikomumas. Gilinomės į tyrimų metodologiją, jų aiškumą bei pagrindimą, gautus rezultatus ir jų potencialą. Visko pagrindinė ašis buvo tvarumo tema.

Mūsų išrinkti darbai labiausiai liečia socialinę tvarumo temą ir prisideda prie jo progreso. Matome didžiulį matematikos, duomenų ir gamtos mokslų sankirtos, vienos pagrindinių technologijų varomųjų jėgų visuomenės sveikatos srityje, potencialą.

– Pastaruoju metu tvarumui, ekologijai, gerai darbuotojų savijautai, įvairiose įmonėse skiriama vis daugiau dėmesio. Kokius tvarius sprendimus technologijų pramonei ir verslui siūlo Jūsų įmonė? Ar šiame konkurse išryškėjusi tvarumo tema ir buvo Jūsų siekis dar labiau skatinti atsakingumą darnaus vystymosi link?

N.E.: – Jūsų išvardinti aspektai mūsų įmonėje, veikiausiai ir visame sektoriuje, yra labai svarbūs. Mes judame tvarumo keliu jau daug metų. Tik anksčiau tai neturėjo vieno bendro pavadinimo ir lūkesčio iš visuomenės ar valstybės.

Tvirtai tikime, kad norėdami darytį pokytį ir priiminėti sprendimus, kurie vienodai apsimoka visuomenei, gamtai ir verslui, turime turėti atitinkamą mąstyseną, kuri vestų tokių sprendimų link. Su tuo susijęs ir mūsų indėlis į studentų paskatinimą mąstyti ir priiminėti sprendimus taip, kad minėta nauda būtų didesnė.

Kuo daugiau mes visuomenėje skatinsime tvaresnius sprendimus ir pačią diskusiją šia tema, tuo tai taps natūralesne praktika. Norėtųsi, kad ateityje visi studentų baigiamieji darbai turėtų tvarią kūrybą ar pokytį, kaip vieną iš aspektų, kuriuos turėtų paliesti, tada bus galima vertinti ir tokių projektų naudą šioje srityje.

Patys, kaip srities atstovai, kurie per skaitmenizavimą skatina visuotinę pažangą ir keičia mūsų gyvenimo įpročius, visada jautėmės ir jaučiamės atsakingi už tai, kaip ir kur link juda pasaulis. Turime galimybę padėti klientams kurti naujus sprendimus, kurie sutaupo ir sutaupys ateityje labai daug energetinių resursų. Kuriame sistemas, kurios atlieka šimtų kitų sistemų darbą kur kas efektyviau, prisideda prie socialinės gerovės.

– O studentai ar domisi tvarumo klausimais? Kiek tvarumo ir darnaus vystymosi temos integruotos į studijas?

G.V.: – Taip, taikomosios matematikos krypties pirmosios pakopos studijų programose studentai yra supažindinami su pagrindinėmis kultūrinėmis tendencijomis, formuojančiomis ateities pasaulį, darnaus vystymosi skatinimu.

Aukštesniuose pirmosios pakopos kursuose ir antrojoje pakopoje studijuodami studentai susipažįsta su įvairiomis matematikos taikymo sritimis, kurios taip pat gali būti glaudžiai susijusios su tvarumo ir darnaus vystymosi temomis. Pavyzdžiui, matematinis modeliavimas gali būti taikomas aplinkosaugos srityse, įvairių reiškinių, tokių kaip oro tarša, klimato kaita ar ekosistemų dinamika, supratimui ir prognozavimui, arba tam tikrų veiksnių poveikio aplinkai įvertinimui, bei tvaraus aplinkosaugos valdymo strategijų pateikimui.

Statistika padeda įvertinti įvairius tvarumo rodiklius, kurie leidžia pateikti rekomendacijas tvarumo politikos formavimui. Optimizavimo metodai gali būti naudojami optimalių sprendimų, kurie suderintų ekonominę gerovę su aplinkos tvarumo principais, paieškoms. Pavyzdžiui, pagal skirtingus tvarumo apribojimus gali būti siekiama rasti optimalų energijos suvartojimo planą, arba efektyviam socialinės gerovės kūrimui – optimizuoti išteklių pasiskirstymą.

Šie pavyzdžiai yra tik labai nedidelė dalis matematikos taikymo galimybių tvarumo ir darnaus vystymosi kontekste.

– Ar ateityje planuojate rengti panašaus pobūdžio baigiamųjų projektų konkursus? Kokių sprendimų, Jūsų manymu, įmonėms gali pasiūlyti matematikai ar duomenų analitikai?

N.E.: – Žinoma, tikrai planuojame. Kol kas atrodo, kad reikia nemažai įdirbio, kad ta pati tvarumo tematika įsitvirtintų ir taptų natūraliu kriterijumi bet kokiems verslo sprendimams.

Matematikai ir duomenų analitikai, turi labai didelę galią įvertinti, kaip su duomenimis dirbti ir ką padaryti, kad jų apdorojimas ir įgalinimas būtų tvarūs: bereikalingai neeikvotų išteklių, prisidėtų prie tvarių sprendimų įgyvendinimo versle, gamyboje ir kitose srityse.

Šių specialistų vykdomas įvairių optimizavimo uždavinių sprendimas, prognozavimo modelių sudarymas, anomalijų aptikimas ar kitokių taikomųjų užduočių sprendimas padeda gerinti procesus, optimizuoti resursus, numatyti ir užkardyti nuokrypius vykstančiuose procesuose.

Kasparas Meginis yra gerai Lietuvos muzikos pasaulyje žinomas prodiuseris, muzikantas, kompozitorius. Gerbėjams geriausiai atpažįstamas kaip hito „Kunigunda“ bendraautorius, Kasparas jau sulaukė sėkmės ir M.A.M.A apdovanojimuose: 2021 metais pripažintas LATGA populiariausiu dainų autoriumi, o 2022 metais kartu su kūrėjų komanda džiaugėsi Vaido Baumilos albumo „Apžavai“ pergale metų albumo kategorijoje.

Nors pasiekimai stebina, Kasparas nesijaučia žinomu ir jam patinka išlikti nematomu, nes labiausiai vertina savo darbo ir pastangų rezultatus. Darbo ir pastangų pareikalavo ir studijos Kauno technologijos universitete (KTU), kur Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete Kasparas studijavo Muzikos technologijas. Po studijų, KTU alumnas tęsė savo karjerą muzikos kūrimo srityje, o prieš 7 metus universitete įgytos žinios, pasak jo, pravertė ne kartą.

Kasparas sako, kad jį įkvepia jo aplinkos įvykiai, žmonės bei šiuolaikinės technologijos, kurios jam yra svarbi kūrybos proceso dalis. Savo darbais kūrėjas įrodo, kad muzika gali būti ne tik hobis, bet ir sėkminga specialybė, atnešanti pripažinimą. Apie tai ir daugiau – kalbamės su Kasparu.

– Kodėl savo karjeros keliui pasirinkote Muzikos technologijas?

– Rinkausi tarp Garso režisūros ir Muzikos technologijų, daug domėjausi, susidariau „pliusų ir minusų“ lentelę. Tuo metu – Muzikos technologijų programa atrodė įdomiausiai, jaučiau, kad labiausiai noriu atsidurti KTU.

– Studijų metai, daugelio manymu, yra vieni geriausių metų žmogaus gyvenime. Koks buvo jūsų studentiškas gyvenimas?

– Mano studentiškas gyvenimas nebuvo tipinis, nevaikščiodavau kiekvieną savaitę į vakarėlius, bendrabutyje negyvenau. Nuo pat pirmo kurso kiekvieną savaitę koncertuodavau su įvairiais projektais, toks buvo mano darbas ir gyvenimas. Darbo dienomis – mokslai, savaitgaliais – pasirodymai.

– Dažnai kūrėjus įkvepia tam tikri žmonės, gyvenimo įvykiai, vietos ir panašiai. Kas įkvepia jus? Koks yra tas kūrybos procesas, kuriame dalyvauja ne teptukai ar rašikliai, o būtent šiuolaikinės technologijos?

– Mane įkvepia mano kolegos, draugai, žmona, žinoma, ir reikšmingi įvykiai (smagūs ir liūdni). Kalbant apie kūrybos procesą, pats viską kuriu tik su kompiuteriu ir instrumentais – nemėgstu rašiklių ar popieriaus. Daug kas priklauso nuo dienos ir nuo nuotaikos, kartais kūryba būna labai romantiška, o kartais visiškai „mechaniška“. Man, asmeniškai, patinka, kad nėra vieno kelio kaip sukurti kažką gražaus. Dažnu atveju, dalyvauti procese netgi smagiau, nei pasiekti rezultatą.

– Buvote nominuotas M.A.M.A. apdovanojimuose. Ar viešas talento pripažinimas jums svarbus?

– Malonu, kai tavo darbą įvertina, bet tai tik statulėlė. Džiaugiuosi, kad tam tikra prasme vis tiek esu „nematomas“, visgi dainos, prie kurių esu prisidėjęs arba sukūręs, labiau garsina atlikėją, o ne mane. Dėl talento pripažinimo – nuoširdžiai manau, kad dirbu daugiau, nei esu talentingas, tai tikiuosi, kad gavau apdovanojimą dėl to.

– Kaip manote, iš ko susideda kūrėjo karjeros sėkmė?

– Jeigu trumpai: smalsumas, pastangos, darbas, nuoseklumas ir laikas.

– Visuomenėje vis dar vyrauja stereotipai, kad menas ir kūryba yra neatsiejami nuo bohemiško gyvenimo stiliaus. Kaip Jūs vertinate muzikos industriją ir jos užkulisius?

– Manau, „nučiuožusių“ menininkų tikrai pilna, bet gal šis stereotipas jau nebetinka. Pažįstu per daug menininkų, kurie bohemiškai nebegyvena. Žinoma, turiu omenyje ir sritį, kurioje dirbu, gal bohemiškai nebegyvena tik „pop“ atstovai.

– Ką atsakytumėte skeptikams, sakantiems, kad muzika yra hobis, bet ne specialybė?

– Na, jeigu žmogus sako, kad muzika yra tik hobis, akivaizdu, jog pats nieko apie ją nesupranta. Muzika gali būti ir hobis, ir specialybė – tai viena gražiausių jos savybių.

Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto docentė

Greitai išpopuliarėjęs Chat GPT, kartu su kitais dirbtiniu intelektu paremtais įrankiais, jau nemažai aptartas kūrybos kontekste – kokia jo įtaka rašytojams, dizaineriams, menininkams ir kitiems kūrėjams; kaip jį naudoti, kad taptų ne priešu, o draugu.

Šalia šių diskusijų neretai pasigirsta ir švietimo klausimas, kuriuo pabrėžiama, kad svarbu ugdyti ir ugdytis kritinį mąstymą, prisijaukinti DI įrankius, kad jie palengvintų darbą, o ne taptų priešais. Tačiau su DI įtaka, ugdymo bei ugdytojų vaidmuo gali būti kitoks.

DI mokslo pasaulyje

Žurnalo „Nature“ naujienų skiltyje mokslininkai pristato tyrimą, kuriame, naudodami ChatGPT sukūrė mokslinių tyrimų santraukas remdamiesi tam tikrų mokslinių žurnalų pavyzdžiais.

Tuomet, atliko šių santraukų plagiato patikrą ir paprašė mokslininkų nurodyti, kurios santraukos yra originalios, o kurios sukurtos naudojant ChatGPT įrankį. Rezultatai parodė, kad ChatGPT sugeneruotos santraukos praėjo plagiato patikrą: originalumo balo mediana buvo 100%, o tai rodo, kad plagiato nebuvo aptikta. DI įrankis aptiko 66% sukurtų santraukų.

Mokslininkams sekėsi ne ką geriau: jie teisingai nustatė tik 68% sukurtų santraukų ir 86% tikrų santraukų, tad jie neteisingai identifikavo net 32 % ChatGPT sugeneruotų santraukų, manydami, kad jos yra tikros, ir 14% tikrų santraukų priskyrė netikroms. Išvada – ChatGPT rašo patikimas mokslines santraukas.

Tokia situacija kelia tam tikrą nerimą dėl įvairių rašto darbų originalumo. Jei mokslininkai negeba nustatyti, ar tyrimų santraukos remiasi realiais tyrimais ir rezultatai yra patikimi, tai negalime užtikrinti, kad nebus publikuoti išgalvoti tyrimai.

Tokia išgalvota /nepatikima informacijos sklaida gali turėti įtakos visuomenės gerovei, nes remiantis moksliniais tyrimais atliekami politiniai sprendimai, kurie tampa mūsų kasdienine gyvenimo dalimi darbuose, namuose, sveikatos priežiūros bei švietimo sistemose. Džiugu tai, kad tarptautinėje didžiausioje DI konferencijoje The International Conference on Machine Learning (ICML) buvo uždrausti straipsniai, parašyti naudojant ChatGPT ir kitus DI kalbos įrankius.

Tačiau, toks mokslo pasaulio neatsparumas verčia susirūpinti ir apie žemesnes švietimo grandis.

(Ne)laisvė kūrybiškumui

Lietuvos mokytojai taip pat susidūrė su DI įrankių naudojimo atvejais, kada moksleiviai pateikia darbus kaip jų pačių parašytus, pažeisdami akademinio sąžiningumo taisykles. Virtualūs asistentai (angl. chatbot), tokie kaip ChatGPT, užsienio šalyse itin populiarūs švietimo srityje. Sistema reaguodama į vartotojo užduotis, sukuria gana sklandų tekstinį turinį lietuvių ar bet kuria kita kalba. Virtualūs asistentai grįsti DI algoritmais, kurie mokosi atlikti užduotį naudodami didžiulius jau esamus žmogaus sukurtus teksto kiekius.

Čia svarbu paminėti, kokiais duomenis remiantis DI yra apmokomas. Skirtingose šalyse ir regionuose skiriasi mokinių kultūrinė, bei socialinė situacija, žinių ir pasiekimų lygis ar sparta.

Tad, pavyzdžiui, jeigu DI asistentas vertina Lietuvos mokinius pagal JAV mokinių duomenis, reikalavimai jų turimoms žinioms gali nesutapti. Taip pat, pateikta užduotis gali būti labai kūrybinga ir skatinti visiškai naują požiūrį, tačiau jeigu DI asistentas rašys tekstą, vertins jį ar pateiks atsakymus tik pagal jam pateiktus reikalavimus, kūrybiškumui nebelieka vietos. Taigi, ar DI gali varžyti mokinių kūrybiškumą ir inovatyvumo laisvę?

Ar DI pakeis mokytoją?

Kokybiškas švietimas visada reikalauja aktyvaus mokytojo įsitraukimo. Mokytojas yra ne tik žinių perdavėjas, bet ir ugdytojas bei pavyzdys mokiniui. Sėkmingas mokinio ir mokytojo bendravimas gali ne tik padėti vaikui įsisavinti žinias, bet ir pagelbėti vaikui emociškai, ištikus problemoms klasėje, ar namuose.

Pavyzdžiui, galime nuspėti mokinio emocinę būklę iš veido mimikos, kūno kalbos, išvaizdos ir daugybę kitų elementų. Galime sujungti šiuos elementus ir sukurti prasmę, priimti sprendimą ir pakeisti jau suplanuotą veiksmą.

Galime susieti tai su iš praeities turima informacija: kaip mokinys dažniausiai reaguoja į pamokas, kas vyksta jo namuose, ar šiandien mokykloje šalta/drėgna? Taip pat iš patirties atsiradusi intuicija padeda priimti sprendimus. Taigi, socialiniu atžvilgiu, robotas-asistentas niekada nepakeis mokytojo, nes jis nėra empatiškas ir nebūtų orientuotas į emocinę pagalbą vaikui.

Sąvoka „įkvepiantis mokytojas“ susijusi su empatija – kada mokytojas gali įkvėpti mokinius mokytis, kurti ir tobulėti. Ar DI su tobuliausia veido atvaizdavimo technologija turės tą patį poveikį? Įsivaizduokime humanoidinį robotą pedagogą, kuris rečiau padarys mokomo dalyko turinio klaidų, greitai gebės rasti ir apdoroti didelius informacijos kiekius, galbūt, netgi galės perskaityti mokinių veidus ir atitinkamai reaguoti.

Tačiau kaip galime išmokyti DI sistemą intuicijos? Galvos smegenys, kada stebime asmenį/gyvūną atliekantį vienokius ar kitokius veiksmus, aktyvuoja veidrodinius neuronus, kurie atspindi viską kas vyksta aplink. Veidrodiniai neuronai yra aktyvuojami, kai matome, kaip kiti kažką daro, kada patys darome tą patį, kada galvojame apie tai, kad kas nors galėtų tai daryti. Todėl mokytojo aktyvus pavyzdys padeda formuoti mokinio elgesį, moralinius aspektus. Kokį elgesį gali formuoti robotas?

Tačiau ne viskas yra taip negatyvu. DI programos edukologijoje gali padėti išspręsti tokius iššūkius kaip mokinio drovumas, nepasitikėjimas savimi ir nusivylimas, kurie gali kilti ir kartotis dėl mokytojo kaltės. Robotas nepavargs, kad ir kiek klaidų mokinys padarytų.

Taip pat robotai gali stebėti labiau techninius ir varginančius darbus, pavyzdžiui, užduočių rinkimas, tėvų ar globėjų informavimas, greitas testavimo duomenų pateikimas lengvai skaitomais formatais, atskiras darbas su sunkiau besimokančiais mokiniais, kuomet galima lavinti turinį ir lengvai stebėti įgūdžius. Todėl vienas iš DI privalumų švietimo procese yra tai, kad jis gali padėti pritaikyti individualų mokymąsi pagal mokinių mokymosi lygį, stilių ar asmenines savybes, žinoma, su mokytojo pagalba.

Svarbiausia – procesas

Mokytojai yra pagrindiniai asmenys, kurie spręs, kada ir kaip naudoti DI įrankius, todėl pagal pedagogų įžvalgas, DI sistemos bus geriausiai įgalintos tvarkyti esamus duomenis. Tam reikalinga pažinti DI įrankių galimybes, privalumus, trūkumus, etinius ir akademinio sąžiningumo aspektus.

Tokie DI etikos principai kaip atsakingumas, skaidrumas, sąžiningumas yra ypatingai svarbūs renkantis DI įrankius bei kada ir kaip juos naudoti. Labiausiai vystomi bus tokie gebėjimai, kaip kritinis, etiškas ir sisteminis mąstymas, kūrybiškumas, ateities iššūkių sprendimai.

DI naudojimas sumažintų mokytojų rutininį darbą, daugiau laiko liktų kūrybiniams procesams. Mokytojai ruošdami užduotis turėtų labiau stengtis formuluoti jas, kaip autentiškas ir grįstas patirtiniu mokymusi. Užduotyse didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas planavimui, savirefleksijai, mokymuisi bendradarbiaujant, proceso ir progreso vertinimui.

Apibendrinant reiktų paminėti, kad šiame skaitmenizacijos ir DI etape keičiasi žmogaus santykis su aplinka: anksčiau buvo žmogus – žmogus, dabar – žmogus – mašina. Todėl natūralu, kad keičiasi ir mokytojo santykis su mokiniu.

Jei anksčiau mokytojas buvo žinių nešėjas ir perdavėjas, tai dabar daugelį faktų mokiniai gali sužinoti ir/ar patikrinti naudodami, pavyzdžiui, Google paiešką. Todėl dabar mokytojas tampa labiau mentoriumi, fasilitatoriumi, padedančiu mokiniams suvokti savo tikslus ir koordinuoti veiksmus jų pasiekimui.