„Informacinis karas visada egzistavo. Skirtumas tik toks, kad šiandien, dėl interneto sklaidos, to karo aukomis galime tapti kiekvienas“, – teigia Kauno technologijos universiteto tyrėja Rasa Kasperienė. Skaitmenine humanitare save įvardijanti mokslininkė ne vienerius metus socialiniuose tinkluose tyrinėjanti radikaliai dešinei priskiriamas grupes teigia, jog kalbėjimasis su šiais žmonėmis – ilgas ir daug pastangų kainuojantis darbas.

Rusijos karas prieš Ukrainą visą pasaulį privertė pamatyti informacinio karo, kurį ši šalis kariauja – net ir prieš savo žmones – mastus. Įvairių šaltinių duomenimis, pavasarį karą Ukrainoje palaikė daugiau nei pusė Rusijos gyventojų. Kita vertus, šiuos rezultatus vertinti sudėtinga, nes neįmanoma žinoti, ar gyventojai į apklausas atsakė sąžiningai.

„Būdų apibrėžti informacinį karą yra labai daug, tačiau jis visada susijęs su netikromis, melagingomis žiniomis, propaganda. Šiame kare kovojama dėl žmonių protų, siekiant laimėti kiek galima daugiau sau palankių taškų“, – sako R. Kasperienė, viena iš KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete įsteigto kibernetinio saugumo tyrimų centro „FrogLab“ tyrėjų.

Pasak jos, melagingos informacijos paveiktam asmeniui labai sudėtinga įrodyti, jog tai, kuo jis ar ji tiki yra netiesa. Beje, net ir Rusijoje teisinga informacija – pasiekiama, ją gauti įmanoma.

„Mano atliktas radikalios dešinės grupuočių „Facebook“ socialiniame tinkle tyrimas parodė, kad kone pusė nuorodų, kuriomis tose grupės dalijamasi, yra naujienos iš įprastos žiniasklaidos. Tačiau, atkreipus dėmesį, kokiame kontekste ta žinute dalijamasi, kaip į ją reaguojama, pamatai, jog dažnu atveju, informacija suvokiama iškreiptai, ja nepasitikima“, – paaiškina R. Kasperienė.

Socialinio „burbulo“ sienas pramušti įmanoma

Liepos pradžioje paskelbti duomenys iš 40 pasaulio šalių rodo, kad visuomenės pasitikėjimas žiniasklaida skirtingose šalyse labai nevienodas. Europiečiai žiniasklaida pasitiki labiau nei amerikiečiai, televizija ir radiju pasitikima labiau nei internetinėmis naujienomis. Suomiai žiniasklaida pasitiki labiausiai – net 70 proc., o amerikiečiai – mažiausiai (vos 26 proc. mano, jog žinios yra patikimos). Kiek anksčiau atlikti tyrimai rodo, jog socialinėmis medijomis pasitikima mažiau, nei žiniasklaida, o jauni žmonės yra apskritai skeptiški naujienų atžvilgiu.

R. Kasperienė sutinka, jog žiniasklaidai informaciniame kare tenka didžiulė atsakomybė. Beje, ji mano, jog Lietuvos žiniasklaida elgiasi pakankamai korektiškai. Štai nesena istorija dėl tranzito iš Kaliningrado srities išaiškinimo, jos nuomone, Lietuvoje buvo komentuojama atsakingai, pasveriant kiekvieną žodį.

„Dėl komercinių portalų specifikos neretai pernelyg užaštrinamos antraštės; vis dėlto, palyginus su tuo, ką aš skaitau populiariuosiuose pasauliniuose portaluose, krypstančiuose į radikalią dešinę, lietuviška žiniasklaida atrodo labai nuosaikiai“, – teigia tyrėja, prisipažindama, kad neseniai teko raminti jos namuose apsistojusius ukrainiečius, kurie iš rusakalbių žinių buvo supratę, kad Lietuvai gresia pavojus.

Jos tyrinėjamų „Facebook“ radikaliai dešinei priskiriamų grupių nariai informaciniame kare yra ypač pažeidžiami. Dėl socialinių tinklų ypatumų, tie žmonės sukasi uždarame informaciniame burbule.

„Jiems atrodo, kad jų turima nuomonė yra vienintelė teisinga, kad jie yra dauguma. Neįtikėtina, bet tie žmonės nežino, kad jie yra savame „burbule“, už kurio ribos esantys žmonės turi visai kitą poziciją“, – teigia R. Kasperienė.

Vis dėlto, pasak jos, yra informacijos, kuri gali pramušti ir tokių „burbulų“ sienas. Pavyzdžiui, įvykus žurnalisto Andriaus Tapino suorganizuotai paramos „Bayraktarui“ pirkti akcijai, R. Kasperienė stebėjo sujudimą radikalios dešinės grupėse.

„Mačiau daug diskusijų šia tema – buvo keliami klausimai: kaip galėjo taip nutikti, jei mes esame dauguma? Vėliau, žinoma, būdavo padaroma išvada, kad tikriausiai informacija melaginga, niekas nieko iš tikrųjų nenupirko“, – sako KTU mokslininkė.

Ne visos kibernetinės atakos mirtinai pavojingos

Informacinėmis technologijomis kariaujamame kare kulkos nešvilpia, tačiau kalbėdami apie jį karinio žargono neišvengsime: R. Kasperienė mini kibernetines atakas, nusikaltimus, ekstremizmą ir net patriotizmą.

„Neseniai konferencijoje pristačiau Baltarusijos kiberpartizanų atvejį – tai grupuotė, kuri savo veikla siekia pakenkti Aliaksandro Lukašenkos režimui, siekia demokratijos šalyje. Kooperuodamiesi su realybėje veikiančiais partizaniniais daliniais, jie gadina geležinkelių infrastruktūrą, nutekina informaciją Ukrainai“, – pasakoja R. Kasperienė.

Informacinių technologijų išsilavinimą turinčios mokslininkės viena iš ekspertinių sričių yra kibernetinis saugumas. Paklausta, kaip šioje srityje atrodo Lietuva, ji gūžteli pečiais – taip pat, kaip daugelis kitų pasaulio valstybių. Nors mes giriamės savo interneto pralaidumu, turime daug aukšto lygio profesionalų, nedaugelis iš jų ryžtasi dirbti viešajame sektoriuje.

„Koronaviruso pandemijos laikotarpiu nutekinti medicininių įstaigų duomenys –tik vienas iš pavyzdžių, rodančių, jog turime saugumo spragų. Tam, kad jų būtų išvengta, periodiškai turi būti vykdomas valstybės įstaigų saugumo auditas, turi būti diegiamos specialios stebėsenos sistemos. Tam reikia gerai kvalifikuotų specialistų, kurių skaičius ribotas, ir kurie yra ypač brangūs. Juos sunku įpirkti ne tik mūsų, bet ir kitų valstybių viešajam sektoriui“, – teigia R. Kasperienė.

Nors žodžių junginys „kibernetinė ataka“ skamba grėsmingai, pasak specialistės, ne visi šie išpuoliai yra labai pavojingi. Pavyzdžiui, birželio pabaigoje žiniasklaidoje skelbtos Rusijos kibernetinės grupuotės „Killnet“ vykdytos atakos prieš Lietuvą, R. Kasperienės nuomone – nepavojingos, tik trumpam sutrikdančios veiklą.

„Sudėtingiausi atvejai yra tokie, kai programišiai patenka į sistemos serverius ir juose pakeičia informaciją. Pavyzdžiui, Baltarusijos kiberpartizanai, „įlindę“ į saugumo sistemos serverius, nusiurbė duomenis ir juos užšifravo. Visos duomenų bazės, su kuriomis dirbo Baltarusijos policija, tapo neprieinamos. Tokie dalykai ilgam ir rimtai pakenkia veiklai“, – teigia KTU mokslininkė.

Viskas prasideda nuo paprastų žmonių

Deja, pasak jos, pačių rimčiausių įsilaužimų – šnipinėjimo atvejų – galima nepastebėti metų metus. Jie kartais aptinkami visiškai netikėtai, įdiegus naują antivirusinę programą, atlikus sistemų saugumo auditą. R. Kasperienės teigimu, silpniausia grandis, per kurią vykdomos organizacijų kibernetinės atakos – jose dirbantys žmonės.

„Saugumas gali būti pažeistas labai paprastu būdu – pavyzdžiui, darbuotojas gauna vadinamąjį „phishing“ elektroninį laišką nuo užsimaskavusio kibernetinio nusikaltėlio. Atsidarius prie tokio laiško prisegtą dokumentą, į kompiuterį įdiegiama programa, kuri padeda į tinklą įsiskverbti kitoms programoms“, – aiškina R. Kasperienė, ne vienerius metus dirbusi kibernetinio saugumo eksperte įvairiose įmonėse.

Todėl visus vartotojus ji skatina laikytis interneto komunikacijos ir naršymo higienos: naudoti slaptažodžius, kuriuose yra daug simbolių ir skaičių, nenaudoti to paties slaptažodžio kelioms paskyroms, rinktis ne „Google“, o specialių slaptažodžių generavimo programėlių pasiūlytas kombinacijas. Vis dėlto, mokslininkė ramina – nereikėtų susirgti paranoja. Vadinamajam „paprastam“ žmogui kibernetinių atakų bijoti nereikėtų.

„Jei neturite slaptos informacijos, neadministruojate tokių paskyrų, kuriose kažką pardavinėjate, grėsmė, kad jums bus pakenkta nutekinus informaciją – minimali“, – įsitikinusi R. Kasperienė.

Paklausta, ar turėtume bijoti algoritmų, kurie mus „seka“ siūlydami prekes, trumpesnį kelią namo ar žmones, greta kurių buvome, į draugus, ji teigia labiau nei pavojų, vertinanti patogumą.

„Mums sunku suprasti, kaip veikia algoritmai, o tai, ko nesuprantame – gąsdina. Aš jų veikimą priimu kaip įrankį, kuris gali palengvinti gyvenimą: padeda apeiti kamščius, pasiūlo naujus pomėgius, tinkamus produktus. Vis dėlto, manau, kad baimė ir tam tikras atsargumas, susijęs su technologijomis, yra tik mūsų kartos problema, vėliau jos nebeliks. Žinoma, saugumo iššūkiai išliks“, – mano KTU mokslininkė.

„Perkalbėti“ sąmokslo teorijomis tikinčiuosius – beveik neįmanoma

Kapitolijaus šturmas Vašingtone, Kanados vilkikų protestai prieš vakcinas, protestai prieš koronaviruso pandemijos nulemtus suvaržymus įvairiose šalyse – ekspertų nuomone, daugelis šių įvykių įsisiūbavo būtent dėl socialinių tinklų. „Facebook“ vadovai vis dar teisiasi dėl „Cambridge Analytica“ skandalo – kai nutekinti duomenys, manoma, padarė įtakos ir 2016-ųjų JAV prezidento rinkimų, ir Jungtinės karalystės referendumo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, rezultatams.

„Socialinėse medijose „laukinių Vakarų“ laikotarpis tęsėsi iki Joe Bideno prezidento rinkimų 2020-aisiais; situacija pasikeitė po Kapitolijaus šturmo. Socialinius tinklus stipriai prispaudė įstatymai – šiandien tiek „Facebook“, tiek „Twitter“ kas mėnesį skelbia, kiek jie uždarė netikrų paskyrų. Socialiniai tinklai pagaliau tapo atviri mokslininkams, kurie tyrinėja šiuos reiškinius. Vis tai duoda tam tikrų rezultatų. Vis dėlto, padaryta žala bus jaučiama dar ne vienerius metus“, – teigia R. Kasperienė.

Radikalios dešinės grupes socialinėje medijoje stebinti mokslininkė teigia, kad pastarųjų aktyvumas nuslopo. Pasak jos, tai galima sieti su Rusijos dar kovo mėnesį paskelbtais „Meta“ kompanijos valdomų tinklų ribojimais, nes būtent šioje šalyje kuriama daug melagingo turinio. Tačiau mokslininkė mano, kad visų radikalios dešinės grupių narių veiklą sieti su tiesiogine parama iš Rusijos būtų neteisinga – susideda daug socialinių problemų, kurias per pastaruosius pora metų pakurstė pandemijos sukelti apribojimai.

„Labai ilgai gilinausi, siekdama atrasti būdą, kaip kalbėtis su žmonėmis, kurie yra įtikėję sąmokslo teorijomis, tokiais, kuriuos galima priskirti kraštutinei dešinei. Buvo skelbtos ir mokslininkų ataskaitos, piešiančios tų žmonių psichologinį paveikslą. Gana dažnai jie turi psichologinių problemų, pavyzdžiui, bijo persekiojimo, yra patyrę psichologinių traumų. Jie nepasitiki visuomene ir linkę bendrauti tik su tokiais žmonėmis, kurie mąsto panašiai kaip jie“, – sako R. Kasperienė.

Pasak jos, moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad nuolatinis tikros, teisingos informacijos skelbimas, kantrus kitokio naratyvo pasakojimas taip pat duoda rezultatų. Ji primena, kad sovietų okupaciją išgyvenusi Lietuvos visuomenė dar ilgai gydysis šios patirties paliktas traumas. Galimai, situacija pasikeis užaugus kelioms nepriklausomos Lietuvos kartoms.

Marso dykumos tyrimų stoties vadų ataskaitomis paremtas tyrimas atskleidžia įdomius faktus apie moterų ir vyrų vadovų elgesio skirtumus: nors abiejų lyčių vadovai orientuoti į užduočių atlikimą, moterys dažniau komunikuoja pozityviai. Be to, vyrai daugiau dėmesio skiria pasiekimams, o moterys – savitarpio palaikymui. Pasak tyrimo autorės, Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologės Ingos Popovaitės, šios išvados rodo, kad moterys gali būti tinkamesnės ilgalaikėms misijoms į kosmosą.

Jungtinėse Amerikos valstijose, Jutos dykumoje įkurtoje Marso dykumų tyrimų stotyje (angl. Mars Desert Research Station, MDRS), nuolat dirba ir keičiasi mokslininkai – jie gyvena taip, tarsi būtų Marse. Jutos dykuma bent iš pažiūros labai panaši į Marso paviršių, todėl joje patogu bandyti atlikti užduotis, su kuriomis tektų susidoroti kada nors nuvykus į tolimąją planetą.

Šioje tyrimų stotyje porą savaičių praleido ir KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslo darbuotoja Inga Popovaitė.

Moterų aktyvumo įvairiose misijose vis dar trūksta

Popovaitės teigimu, 2021-ųjų duomenys rodo, kad atvirame kosmose sklendžiančiai Tarptautinei kosminei stočiai per du jos veiklos dešimtmečius vadovavo tik trys moterys. Nors kosmoso erdvė tampa vis atviresnė įvairioms socialinėms grupėms, šiuo metu dar mažai žinoma apie skirtingų lyčių vadovavimo ypatumus izoliuotoje, uždaroje ir ekstremalioje aplinkoje.

„Po dešimties ar dvidešimties metų, kai prasidės misijos į Marsą, ten tikrai keliaus mišrios lyčių grupės. Moterys astronautės jau ruošiasi po kelerių metų planuojamam skrydžiui į Mėnulį. Tačiau duomenų apie moteris kosmose vis dar trūksta dėl jų sąlyginai mažo skaičiaus tiek poliarinėse ekspedicijose, tiek kosmoso analoguose. Mišrių grupių dinamika lyginama su vien vyrų grupių dinamika“, – sako KTU Pilietinės visuomenės ir darnaus vystymosi mokslo grupės tyrėja I. Popovaitė.

Siekdama papildyti mokslinės literatūros šia tema išteklius, mokslininkė tyrė galimus lyčių lyderystės skirtumus kosmoso analogo erdvėse. Kosmoso analogai turi tam tikrų savybių, būdingų ir skrydžiams į kosmosą. Tokios tyrimų stotys gali būti specialiai sukurtos tam, kad atkartotų tam tikrus skrydžio į kosmosą etapus; panašios stotys gali būti skirtos ir kitiems tikslams (pavyzdžiui, Antarkties tyrimų stotis). Savo tyrimą I. Popovaitė atliko naudodama viešai prieinamas Marso dykumų tyrimų stoties vadų ataskaitas.

Abiejų lyčių lyderiai orientuoti į užduotis, tačiau moterys savo komandą drąsina dažniau

Popovaitė savo tyrime išanalizavo 2009–2016 m. Marso dykumų tyrimo stoties ataskaitas. Iš viso buvo išnagrinėti 824 vadų pranešimai, kurių kiekvieno vidutinis ilgis – 348 žodžiai (2008 ženklai); 277 iš jų parašė moterys, o 541 – vyrai. Minėtuoju laikotarpiu Marso dykumų tyrimų stotyje dirbo 27 vadovės moterys ir 49 vadovai vyrai.

Atlikusi kelių tipų analizę – kompiuterinę emocijų (sentimentų) analizę, kokybinį pranešimų turinio tyrimą ir žodžių dažnio skaičiavimus – KTU mokslininkė nustatė tam tikrus moterų ir vyrų vadovų bendravimo skirtumus. Pirmiausia, moterų ataskaitos surinko ženkliai aukštesnius teigiamų emocijų ir žymiai mažesnius – neigiamų emocijų balus. Pastebėta, kad tiek moterys, tiek vyrai vadovai pasižymėjo į užduotis orientuota lyderio elgsena, tačiau moterys dažniau aptardavo savo įgulos narius. Be to, tose ataskaitose, kuriose buvo aptariami komandos nariai, vyrai daugiausia dėmesio skyrė komandinei dvasiai, lojalumui ir pasiekimams, o moterys – savitarpio palaikymui, motyvacijai ir teigiamai aplinkai. Galiausiai, tyrimo išvados atskleidė, kad kalbėdamos apie savo kasdienę veiklą moterys vadovės linkusios minėti abstraktesnes sąvokas.

„Nors tradiciškai manoma, kad vyrai lyderiai yra orientuoti į užduotis, o moterys – bendruomeniškesnės vadovės, visgi mano tyrimas atskleidė, kad tiek vyrai, tiek moterys vadovai buvo vienodai orientuoti į užduočių atlikimą. Vienintelis skirtumas tarp jų – kad moterys daugiau dėmesio skyrė komandos bendruomeniškumui“, – tikina I. Popovaitė.

Pasak KTU mokslininkės, jos atlikto tyrimai rezultatai patvirtina teoriją, teigiančią, kad moterys yra daugiau bendraujančios, bendruomeniškesnės lyderės nei vyrai. Be to, tai atspindi ir ankstesnių tyrimų duomenis, kurie atskleidė, kad vyrų ir moterų lyderių į užduotis orientuotas elgesys retai skiriasi.

„Moteriška“ lyderystė būtų tvaresnė kosminėse misijose

Pasakodama apie savo atradimus, I. Popovaitė atkreipia dėmesį, kad lytis ir lyderystė – socialiniai vaidmenys su galimai prieštaringais elgesio lūkesčiais: kai kurie lyderystės bruožai (tvirtas, griežtas, reiklus, konstruktyvus ir kt.) kultūriškai suvokiami ir suderinami su vyriškais, o ne moteriškais bruožais. Moterys lyderės dažnai skatinamos rodyti daugiau teigiamų jausmų kitiems ir vengti neigiamų emocijų, pavyzdžiui, reikšti pyktį.

Tačiau šis aspektas, būdingas „moteriškajai“ lyderystei, gali būti naudingas ekstremaliose situacijose. Darbas kosmoso analoguose, pasak mokslininkės, turi papildomų įtampų dėl ilgalaikės izoliacijos, uždarumo ir ribotų išteklių. Bet koks tarpasmeninis konfliktas čia gali sukelti pavojų komandos sėkmei. Socialinių mokslų mokslininkai pritaria, kad lyderis tokioje aplinkoje turi turėti tiek „agentinių“ (angl. agentic) (žmogus gali savarankiškai organizuoti, yra iniciatyvus, geba save reflektuoti ir kontroliuoti), tiek bendruomeninių įgūdžių. Tai reiškia, kad tokiose situacijose lyderis turėtų būti orientuotas tiek į užduotį, tiek į žmones.

„Dalyvavimas kosmoso analogo misijoje –tai ne tik nuotykiai ir atradimai. Misijos metu įgula daugiausia atlieka kasdienes užduotis: gamina maistą, plauna indus, tvarko aplinką. Ateityje, ilgalaikėse kosmoso kelionėse irgi didelę dalį laiko užims rutina ir tiesiog gyvenimas kartu. Tokioje aplinkoje žmonės turi išgyventi ilgą laiką be emocinės ir psichologinės savo šeimos bei draugų paramos. Todėl lyderis, kuriam rūpi jo komandos emociniai poreikiai, tampa „tvaresnis“ (t. y. įkvepia, drąsina ir palaiko įgulos veiksmus kuriant geresnį pasaulį). Tai ypač aktualu vėlesniuose misijos etapuose“, – teigia I. Popovaitė.

KTU mokslininkės nuomone, tai lemia, kad moterys gali labiau tikti ilgalaikėms kosminėms misijoms nei vyrai. Tačiau norint šią hipotezę patvirtinti, reikia atlikti daugiau tyrimų šia tema.

Minėtas I. Popovaitės tyrimas aprašytas straipsnyje „Gender and leadership in space analogs: A study of MDRS commanders’ reports, kuris publikuotas mokslo žurnale „Acta Astronautica“ (Vol. 195, 2022). Straipsnį galima rasti čia.

Rudenį į KTU studentų miestelį sugrįžtantys studentai ir pirmakursiai galės mėgautis modernizuotomis universiteto erdvėmis: šiemet duris atvėrė naujasis studentų infocentras, multifunkcinis centras su integruota biblioteka, o dvylikaaukščio bendrabučio atnaujinimo darbų pabaiga – ranka pasiekiama.

Planuojama, jog naujam gyvenimui prikeltas Kaune, Gričiupio g. 13, stovintis dvylikaaukštis duris atvers etapais, rugsėjį prasidedančio semestro metu.

„Universitetas ne tik šviečia studentus, bet ir ugdo jų asmenybes, todėl yra svarbu, jog šis ugdymas vyktų tinkamoje, modernioje aplinkoje. Į tokios aplinkos sąvoką įeina ne tik dalykai susiję su studijų procesu, popaskaitine meno, sporto veikla, tačiau ir gyvenimo sąlygos, kurios skatintų studentus bendradarbiauti, padėtų susikoncentruoti mokymosi metu ar atsipalaiduoti grįžus iš paskaitų“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Studijų prorektorius Jonas Čeponis.

Iš seno pastato, į modernų bendrabutį

Atsižvelgdamas į šiandienos studentų poreikį gyventi ir mokytis šiuolaikiškose erdvėse, KTU dar 2020 metais pradėjo 10-ojo bendrabučio atnaujinimo darbus.

Atnaujintas daugiau nei 4,8 tūkst. kv. metrų ploto bendrabutis gyventojams galės pasiūlyti 137 vienviečius ir 61 dvivietį kambarį, kurie talpins 259 studentus. Kambariai bus suskirstyti blokais, kuriuose gyvenantys studentai naudosis blokui skirtu prieškambariu, virtuvėle ir sanitariniu mazgu.

Planuojama, kad bendrabučio kambario kaina svyruos nuo 150 iki 233 eurų, priklausomai nuo pasirinkto kambario ir bloko tipo. Viename bloke bus trys vienviečiai arba vienas dvivietis kambarys.

„Sprendimą rinktis tokio tipo bendrabučio išplanavimą nulėmė turima patirtis kituose universiteto bendrabučiuose – studentų tarpe populiariausi yra vienviečiai ir dviviečiai kambariai. Taip pat, rengiant bendrabučio modernizacijos projektą diskutuota su universiteto Studentų atstovybės nariais, kurie pasisako už tokius bendrabučio kambarius, kuriuose galima turėti daugiau asmeninės erdvės“, – pasakoja KTU Studentų reikalų departamento direktorė Kristina Skučienė.

Kiekviename bendrabučio aukšte įrengtos bendro naudojimo virtuvės su atviro tipo ar atitvaru atskirta inovatyvia valgomojo erdve bus pritaikytos įvairiapusiam laisvalaikio leidimui. Čia studentų lauks minkštasuoliai, stalai su baro kėdėmis ar laiptuotas amfiteatras kino filmų žiūrėjimui.

„Rengiant bendrabučio modernizacijos projektą buvo atsižvelgta į šiuolaikinio studento gyvenimo bendrabutyje poreikius, kai bendravimo, valgymo, laisvalaikio zonos turėtų būti bendros, o poilsio, mokymosi zonos – individualios. Bendrabutyje įrengti kambariai labiau primena studentų butus, o ne bendrabutį. Tikimės, jog valgomojo erdvėse studentai ruoš bendras vakarienes, drauge valgys, žiūrės filmus ar tiesiog bendraus“, – apie pokyčius kalba K. Skučienė.

Duris atvers jau rugsėjį

Modernizuotas bendrabutis yra pritaikytas ir studentams su negalia: „Viename iš aukštų įrengti asmenims su judėjimo negalia pritaikyti kambariai su virtuve ir sanitarinio mazgo zona. Greta minėtų kambarių, įrengti įprastų standartų kambariai, kuriuose gali gyventi asistentai, jei asmeniui su negalia reikalinga pagalba. Patekimas į bendrabutį iš lauko, praeigos kontrolės varteliai, bendrabučio liftai taip pat pritaikyti asmenims su judėjimo negalia“, – teigia K. Skučienė.

4,5 mln. eurų vertės bendrabučio atnaujinimo projektas neapsiriboja pastato interjero modernizavimu – apšiltintas fasadas, pakeisti langai bei stogo danga, vyksta lauko erdvių tvarkymo darbai. Pastato plytinį fasadą jau pakeitė skirtingų charakteristikų, pilkos bei baltos spalvos medžiagos, atliepiančios šiuolaikines architektūros tendencijas.

Planuojama, jog modernizuotos bendrabučio prieigos leis būstą pasiekti atnaujintomis kelių, takų dangomis, o vairuojantys studentai automobilius statyti galės išplėstose, automatizuotu užtvaru atskirtose automobilių stovėjimo aikštelėse. Aktyviai laisvalaikį leisti kvies lauko treniruoklių zona, kuri bus įrengta prie esamos krepšinio aikštelės. Taip pat, sklype numatoma įrengti naujus suoliukus su apšvietimu.

Nors atnaujinimo darbai tebevyksta, trys Gričiupio gatvėje esančio bendrabučio aukštai studentų lauks jau nuo rugsėjo 1-osios, o į likusiuosius gyventojus planuojama pakviesti iki žiemos.

“Bendrabučio modernizacijos procesas dėl ambicijos paversti pastatą patogiais, šiuolaikiškais, moderniais studentų namais, pareikalavo didelio universiteto susitelkimo, pateikė ne vieną iššūkį dėl nestabilumo statybų sektoriuje, bet, galiausiai, modernizacijos procesų pabaiga jau matoma ir bendrabutis studentams, nors ir etapais, o ne visas iš karto, bet jau planuojamas atidaryti”, – teigia KTU Turto valdymo ir administravimo departamento direktorius Svajūnas Jakutis.

Informacija apie studijas ir veiklas – vienoje vietoje

Pavasarį darbą pradėjęs studentų infocentras, esantis KTU Studentų miestelio širdyje, Studentų g. 50, studentams jau pažįstamas – čia atsakymus į jiems kylančius klausimus padeda rasti Studentų reikalų, Tarptautinių ryšių departamento bei Doktorantūros mokyklos darbuotojai.

„Šis infocentras – universiteto pastangų taikyti „vieno langelio“ politiką pavyzdys, kai studentas, besidomintis studijų mainų galimybėmis, bendrabučių ar popaskaitinių veiklų klausimais didžiąją dalį informacijos gali gauti vienoje vietoje“, – sako J. Čeponis.

KTU Studentų infocentras konsultuoja bendraisiais visų pakopų studijų, įskaitant ir tarptautines studijas bei praktikas, popaskaitinių veiklų, apgyvendinimo klausimais, suteikia informaciją apie „GIFTed“ ir „GIFTed Masters“ talentų ugdymo programas, „SKILLed FinTech“ specializuotą papildomo ugdymo programą. Į centro darbuotojus galima kreiptis norint sužinoti apie „WANTed“ karjeros kompetencijų ugdymo, „GUIDed“ mentorystės programas, susipažinti su „UNITed“ popaskaitinėmis bei „INSPIRed“ meno kolektyvų veiklomis.

700 kv. m. erdvė suskirstyta į individualaus ir bendro darbo zonas, konferencijų kambarius pasitarnauja atliepiant universiteto bendruomenės reikmes, o dėl puikios geografinės lokacijos ją pasiekti visų fakultetų, įsikūrusių studentų miestelyje, studentams bei bendrabučių gyventojams – ypač lengva.

Multifunkcinė erdvė – studentų poreikiams

Inovatyvių centrų integracija į jau egzistuojančias universiteto erdves KTU nėra naujiena – toks konceptas pasirinktas ir KTU Multifunkcinio centro su integruota biblioteka statybų metu. Nuo kovo mėnesio studentus ir miestiečius priimanti 2,4 tūkst. kv. metrų erdvė įrengta Statybos ir architektūros fakultete, Studentų g. 48.

„Siekdami racionaliai valdyti jau esamą infrastruktūrą itin atsakingai žiūrime į galimybes ją perdaryti arba iš esmės atnaujinti, nekuriant papildomų plotų. Tai leidžia nedidinti eksploatacinių kaštų, o esančias patalpų apimtis palaipsniui atnaujinti prisitaikant prie šiandieninio universiteto poreikių“, – teigia S. Jakutis.

Vienas šiuolaikiškiausių darbui ir mokimuisi skirtų centrų talpina keturias – individualias-tylaus mokymosi, renginių, grupinio darbo ir poilsio – zonas, kuriose įrengta daugiau nei 442 darbo ir poilsio vietų studentams. Naujoje bibliotekoje galima rasti 11 grupinio darbo zonų, kurios, priklausomai nuo grupės dydžio, gali būti transformuojamos į didesnes arba mažesnes erdves.

Universalumo ir funkcionalumo poreikis taip pat išpildytas pritaikant amfiteatro erdvę renginiams, o kitas zonas – parodoms, knygų saugojimui, tokiu būdu išnaudojant kiekvieną patalpų centimetrą. Bibliotekoje poilsio erdvėse studentai gali pailsėti, o specialiai įrengtoje virtuvėlėje-valgymo zonoje užkasti ar atsigaivinti.

Bibliotekos direktorės dr. Gintarės Tautkevičienės teigimu, nuo pat pirmos erdvių atidarymo dienos biblioteka tapo studentų, darbuotojų ir miesto bendruomenės traukos centru: „Per keletą mėnesių įvyko daugybė studentams ir Universiteto bendruomenei skirtų renginių, paskaitų, pristatymų, parodų, nuotolinių renginių. Specialiai ECIU universitetui pritaikytose erdvėse vyko tarptautiniai susitikimai su universiteto partneriais. Universiteto, miesto ir tarptautiniams renginiams patapos rezervuojamos iš anksto, jau turime rezervacijų rudens semestrui. Tai rodo, kad šios modernios, lanksčios ir jaukios erdvės universiteto bendruomenės buvo lauktos ir yra labai reikalingos“.

Bibliotekoje KTU studentai, darbuotojai ir miesto gyventojai gali naudotis nemokamu interneto ryšiu, skaityklos ištekliais, ieškoti informacijos šaltinių, dalyvauti bibliotekoje vykstančiuose mokymuose ar laisvalaikio renginiuose. Bibliotekos paslaugomis naudotis gali visi norintieji, pateikę studento, darbuotojo pažymėjimą ar bet kurį kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Bibliotekos darbo laikas kinta atsižvelgiant į lankytojų poreikius: studijų laikotarpiu multifunkcinio centro durys atviros darbo dienomis iki vidurnakčio, o vasaros mėnesiais darbo laikas trumpesnis – nuo 10 val. iki 18 val.

Neretai studentų ar mokinių tarpe pasitaiko, jog mėgstamų veiklų ar sričių, kurias išmano, šios asmenybės turi daugiau nei vieną. Todėl prieš stodami į aukštąją mokyklą abiturientai dvejoja, manydami, jog jie renkasi tik vieną specialybę. Siekiant ugdyti kompetentingus ir darbo rinkai įvairiapusiškiau pasiruošusius studentus, KTU siūlo rinktis papildomas, į studijas integruotas kompetencijas, kurios padės studentui atrasti save ir papildyti žinių bagažą.

Dar baigus mokyklą ir renkantis studijas, Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnė, Naujųjų medijų kalbos bakalaurė Raminta Strumilaitė rinkosi iš keleto sričių, kol galiausiai nusprendė pasirinkti ne vieną, o net dvi – lingvistiką ir marketingą. Šiandien prisiminus visas dvejones ji pasakoja, jog BA+ kompetencijos ir nulėmė, kad aukščiausiu prioritetu Lama BPO sistemoje pasirinko studijų programą „Naujųjų medijų kalba“.

Bakalauro studijos „su pliusu“ paskatino tęsti studijas

„Buvau atidžiai išstudijavusi visus programų aprašymus bei suteikiamas galimybes, todėl papildomų kompetencijų įgijimas pasirodė kaip papildomos srities gilinimas, kuris vėliau taps pranašumu darbinantis. Ir aš nesuklydau“, – pasakoja Raminta apie savo kelionės pradžią universitete.

Šiuo metu ji – prekės ženklų vadybininkė, kuri yra dėkinga universitetui už galimybę atrasti daugiau nei vieną sritį.

Antraisiais studijų metais Naujųjų medijų kalbos baklaurė pasirinko marketingo BA+ kompetencijas, tikėdamasi šias žinias pritaikyti ateityje. „Lingvistikos studijų krypties išugdyta savybė į įvairius sprendimus žvelgti iš meninės ar filosofinės pusės, pridėjo žavesio mūsų kurtoms kūrybinės reklamos kampanijoms ar socialinių tinklų strateginiams sprendimams“, – pabrėžia ji.

Dalindamasi pirmosiomis patirtimis BA+ kompetencijų metu bakalaurė pasakoja, jog BA+ kompetencijos suteikė visus marketingo pagrindus.

„Marketingo studijose viskas buvo labai nauja ir visiškai kitaip, nei spėjome įprasti humanitarinėje studijų kryptyje. Šiek tiek apsipratus ir BA+ kompetencijų modulių padaugėjus, viskas tapo šiek tiek paprasčiau“, – dalijasi savo patirtimi alumnė.

Įgijusi skaitmeninio marketingo kompetencijų, studentė netruko įsidarbinti įmonėje, kurioje pritaikė abi savo studijų sritis  – ji prekės ženklų vadybininkė. Įmonėje KTU alumnė prisideda tiek prie strateginių, tiek prie kūrybinių prekės ženklų sprendimų įgyvendinimo, rengiant komunikaciją „LinkedIn“ platformoje.

„Noras toliau tobulėti ir įgyti platesnes marketingo srities kompetencijas atvedė prie magistrantūros studijų skaitmeninės rinkodaros studijų programoje. Kadangi turėjau pagrindus šioje srityje, tai turėjo didelės įtakos motyvaciniame vertinime stojant“, – apie savo patirtį tęsiant studijas magistrantūroje pasakoja Raminta.

Studentai BA+ kompetencijas gali rinktis iš kompetencijų sąrašų, kurie yra atrinkti tam tikroms studijų programoms su BA+ galimybe. Prie kiekvienos bakalauro studijų programos KTU interneto svetainėje yra pažymėta, ar jai taikomas BA+ kompetencijų modelis.

Kompetencijos įgijimas patvirtinamas KTU išduodamu pažymėjimu ir įrašu diplomo priedėlyje.

Dalyvavimas studentų atstovybės veikloje suteikė ilgalaikius ryšius

Alumnė džiaugiasi, kad studijų KTU metu galėjo pažinti tiek daug įvairių dėstytojų, srities profesionalų, kurių paskaitų metu išmoktus dalykus pritaiko kiekvieną dieną darbe ir asmeniniame gyvenime. „Akademinė bendruomenė, studijos ir po paskaitinė veikla suformavo mano pasimetusią asmenybę po mokyklos“, – pasakoja Naujųjų medijų kalbos bakalaurė R. Strumilaitė.

Buvusi Socialinių humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) studentų atstovybės pirmininkė Raminta dalijasi, jog KTU turi didelę ir svarbią bendruomenę – studentų atstovybę. Tapti atstovybės nariu pašnekovė rekomenduoja ne tik stojantiems pirmakursiams, bet ir kitų kursų studentams.

„Tai yra toks optimalus gyvenimo pradžios paketas ir nuostabus studijų priedas“, – sako Raminta

Pašnekovė pasakoja, jog studentų atstovybėje teko keisti keletą pozicijų, kurios išmokė darbo komandoje, laiko planavimo, organizacijos valdymo, dokumentų supratimo ir tvarkymo, viešojo kalbėjimo įgūdžių ir t.t. Alumnė pamini ir naujus ryšius – tiek su fakulteto, tiek su viso universiteto bendruomene.

Visi norintys teikti prašymus į bakalauro studijas, tą gali padaryti iki liepos 25 d. 12 val. BPIS sistemoje. Kvietimą studijuoti studentai gaus el. paštu liepos 29 d. iki 12 val.

Elektroninių studijų sutarčių su pakviestaisiais pasirašymas vyks nuo liepos 29 d. 15 val. iki rugpjūčio 2 d. 17 val.

Daugiau informacijos apie KTU bakalauro studijų programas rasite čia.

Prieš kurį laiką iš inovacijų konkurso „Red Bull Basement“ finalo sugrįžę startuolio „Moonleaf studio“ atstovai vis dar gyvena pakiliomis nuotaikomis. Džiaugtis ir didžiuotis komanda turi priežastį: Stambule (Turkija) vykusiame konkurse, komanda, pristačiusi savo kuriamą mokslinės fantastikos žanro – „steampunk“ – stiliaus žaidimą „Fun Forbidden”, pateko tarp geriausiųjų 43-ių komandų, įveikdama daugiau nei 4 tūkst. kitų komandų iš viso pasaulio.

Komanda, kuri savo idėją vysto Kauno technologijos universiteto (KTU) „Startup Space” startuolių inkubatoriuje, buvo vienintelė Lietuvos atstovė šiame pasaulinio masto konkurse.

Antras kartas – nemelavo

Jau ne vienerius metus rengiamas tarptautinis „Red Bull Basement“ konkursas pritraukia daugybę dalyvių iš viso pasaulio. Renginio, kuriame pristatomos novatoriškiausios pasaulio studentų idėjos, tikslas – įkvėpti ir skatinti studentus kurti įvairias technologijas. Konkurso organizatorių teigimu, taip siekiama „pasaulį padaryti geresne vieta gyventi visiems”.

„Čia studentai gali siūlyti naujas ir drąsias idėjas, galinčias teigiamai paveikti ne tik studentų bendruomenę, bet ir pakeisti pasaulį“, – dar prieš renginio finalą sakė KTU Informacijos ir informacinių technologijų saugos magistro studijų programos studentas kėdainietis Airidas Janonis.

Konkursas vyksta keliais etapais – pirmiausia komandos kviečiamos į nacionalinius etapus, vėliau, įvykus vietinei atrankai, jos dalyvauja mentorystės sesijose, galiausiai – geriausios idėjos patenka į finalinį etapą, kuriame šiemet rungėsi dalyviai net iš 43-ių pasaulio šalių.

Tarptautinio konkurso finale kartu su Airidu dalyvavo jo kurso draugas – iš Šiaudėnų (Šilutės raj.) kilęs Eligijus Kiudys. Žaidimą studentai kūrė ne vieni – Airidas ir Eligijus atstovavo naujai įsikūrusią nepriklausomų žaidimų kūrimo komandą „Moonleaf studio“, kuriai taip pat priklauso KTU programų sistemas studijuojantis ukmergiškis Martynas Girdžiūna ir vilnietė medijų meno krypties absolventė Miglė Zdanavičiūtė.

Iniciatyvų nestokojanti komanda šiame konkurse dalyvauja jau ne pirmą kartą: praėjusiais metais komanda jame jau išbandė savo jėgas, tačiau tąkart į finalą jiems nepavyko prasibrauti. Šių metų konkurse, paraginti startuolių inkubatoriaus KTU „Startup Space“ atstovų, „Moonleaf studio“ atstovai savo laimę išbandė darkart.

„Lyginant su praėjusiais metais, šiemet buvome „viena koja“ priekyje – turėjome ne tik idėją, bet ir dalį sukurto žaidimo, kurį galėjome pristatyti jau pirmajame atrankos etape – minutės trukmės idėjos pristatyme”, – teigia A. Janonis.

Žaidimas „Fun Forbidden“ – gerina kūrybinį mąstymą ir net fizinius įgūdžius

Konkurse pristatytas „Fun Forbidden” suteikia naudotojams galimybę pasinerti į fantastinį „steampunk“ stiliaus pasaulį, kuriame žaidėjas gali sąveikauti su įvairiais virtualioje realybėje esančiais objektais. Pagrindinis tikslas – tyrinėti šį paslaptingąjį pasaulį, spręsti galvosūkius bei kurti ir kombinuoti įvairius objektus.

Atliekant įvairiausias objektų kombinacijas, žaidėjai gali atrasti tam tikras veiklas, kurios padeda gerinti kritinį ir kūrybinį mąstymą, reakcijos laiką, net kai kuriuos fizinius įgūdžius.

„Žaidimo įdomumas ir patrauklumas atsiranda iš esminės jo funkcijos – objektų kombinavimo. Naudojantis šia funkcija, žaidėjas gali pasirinkti tam tikrus du žaidime esančius objektus ir juos sujungti į vieną daiktą. Tokių pagaminamų objektų variacijų yra begalės. Pavyzdžiui, tarpusavyje sujungus orą ir anglį gaunamas deimanto objektas arba sujungus gėlę ir gyvybės elementą, gaunama bitė. Tam, kad šios interakcijos būtų įdomesnės, jas kuriant yra pasitelkiama fantastinių elementų pagalba – t. y. žaidėjas į savo rankas gali pakelti ugnies rutulį, orą, vandenį ar net elektros elementus“, – tikina kėdainietis A. Janonis.

Anot jo, pagrindinė žaidimo idėja – skleisti ir plėsti sužaidybintos edukacijos aspektus.

„Siekiame suteikti žaidėjams galimybę smagiai praleisti laiką bei tuo pačiu išmokti kažką naujo ar tiesiog pagerinti jau turimus įgūdžius ir žinias“, – sako KTU studentas.

Komandos nariai pasakoja, kad besiruošiant „Red Bull Basement” finalams buvo įdėta nemažai pastangų, tad pavyko sukurti bandomąją žaidimo versiją, kurioje jau buvo galima susipažinti ir išbandyti esminius žaidimo elementus: įtraukiančios aplinkos tyrinėjimą, skirtingą objektyvų kombinaciją bei įvairias edukacines veiklas.

Didžiausias iššūkis – laiko stygius

Kalbėdami apie tai, su kokiais iššūkiais teko susidurti ruošiantis pristatymui, komanda sutartinai tvirtino, jog tai laiko trūkumas – t. y. pristatymui buvo skirtas ribotas laikas. Kaip įprasta idėjų pristatymo konkursuose (angl. pitch), kiekviena komanda vos per dvi minutes turėjo pristatyti savo kuriamą produktą vertinimo komisijai.

„Nors finale pristatėme bandomąją žaidimo versiją, tačiau net ir jai pristatyti norėjosi daugiau laiko, tad didžiausias iššūkis buvo per šį trumpą laiko tarpą atskleisti visus pagrindinius idėjos aspektus, tokius kaip sprendžiama problema, aktualumas ar produkto savybių bei inovatyvumo pristatymas.”,– sako KTU magistrantas E. Kiudys.

Konkurso finalui komanda taip pat aktyviai ruošėsi dalyvaudama „Red Bull“ komandos vedamuose mokymuose ir mentorių konsultacijose. Be to, kiekvieną savaitę vyko savaitiniai iššūkiai, kuriu metu komanda nuolat skelbė pasiektus rezultatus „Moonleaf Studio“ socialinių medijų paskyrose, daugiausia – „Instagram“.

Bagažas po konkurso: neįkainojama patirtis, nauji kontaktai ir įžiebta motyvacija kurti

Pasak A. Janonio, konkurso finalo, vykusio Stambule, metu, kartu su komandos draugu jie vos per keletą dienų patyrė neapsakomai daug – vyko daugybė produktyvių dirbtuvių, kurių metu jie išmoko įvairių būdų, kaip efektyviau pristatyti bei vystyti savo kuriamus produktus.

„Renginys suteikė galimybę išgirsti daug pasiekusių verslo ir technologijų pasaulyje žmonių pranešimus. Tai – puikiai žinomų tarptautinių kompanijų įkūrėjai, verslininkai. Būtent išgirstos sėkmės istorijos ir įgytos praktinės žinios, suteikė motyvacijos ateičiai”, – teigia A. Janonis.

Motyvacijos pliūpsnis atsispindi ir komandos ateities planuose, kuriuose – tolimesni žaidimo „Fun Forbidden” vystymo darbai. Tačiau ties šiuo vieninteliu žaidimu komanda neplanuoja sustoti – galvoja jau kirba nauji sumanymai.

„Turime ir daugiau žaidimų idėjų, kurias norėtume įgyvendinti, todėl „Fun Forbidden“ tikrai nebus paskutinis mūsų komandos projektas”, – tikina komanda.

Tai ne pirmas šių KTU studentų sukurtas virtualios realybės žaidimas. Anksčiau komanda jau buvo išleidusi keletą įvairių žaidimų. Vienas jų – „Escape the Lab“ – parduodamas itin populiarioje tarptautinėje žaidimų platformoje „Steam“.

Jau nuo pat pirmųjų metų studentus kamuojantis klausimas: „Kaip derinti studijas su darbu?“ – pažįstamas daugeliui. Aktyvūs studentai studijų metu neretai užsiima keliomis veiklomis, kartais – visiškai skirtingų sričių. Taip nutiko ir olimpiečiui, Marijampolės sporto centro direktoriui ir Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnui Karoliui Baužai, kuris magistro studijų metu KTU ruošėsi olimpiadai. 

Tik baigęs bakalauro studijas dziudo sportininkas K. Bauža svarstė, jog mokslo jo gyvenime pakaks. Vis dėlto, trenerio ir kitų kolegų padrąsintas sportininkas netruko pakeisti savo nuomonės ir nusprendė, jog reikėtų tęsti studijas ir gilinti savo žinias ne tik sporte.

Šiandien sportininkas džiaugiasi, jog edukologijos magistras jam labai pravertė.

„Turbūt, gyvenime niekas be reikalo nevyksta“, – šypsosi K. Bauža, šiandien vadovaujantis Marijampolės sporto centrui.

Pašnekovas atvirauja, jog derinti sportą su mokslais nebuvo lengva: „Galėjau sportuoti ir mokytis dėl dėstytojų ir grupės draugų supratingumo“.

Neramino gyvenimas sportinei karjerai pasibaigus

„Sportas yra toks dalykas – kol sportuoji, tol esi reikalingas, o po sporto „ačiū ir viso gero“, – apie sportininko karjerą pasakoja olimpietis.

Pasak K. Baužos, geriau nekreipti dėmesio į pasisakymus: „Kaip jūs čia mokotės?“, „Nukentės sportas“, nes sportas – dar ne viskas.

„Atiduodi visą savo gyvenimą sportui, o kai baigiasi sportininko karjera ir bandai susirasti darbą, tavęs klausia tavo darbo stažo. Pasirodo, kad tu jo – neturi“, – atvirauja K. Bauža.

Suvokimas, kad reikia koncentruotis ne tik į sportą, bet ir į mokslą, pašnekovui atėjo tik pakalbėjus su vyresniais sportininkais. Pamatęs, ką jie veikia baigę sportinę karjerą, olimpietis nusprendė, kad tik sporto jam neužteks. Kita priežastis tęsti mokslus buvo traumos.

„Jeigu trauma ilgalaikė, tektų mesti sportą, bet ką daryčiau tada?“, – svarsto pašnekovas.

Pasak K. Baužos, magistro studijos KTU atvėrė jam duris į tolimesnę karjerą, šiuo metu jis –  Marijampolės sporto centro direktorius.

Mokytojų pasisakymai „kas iš to sporto?“ motyvavo sportininką

Meilė sportui prasidėjo dar vaikystėje.

„Vyresnis brolis pradėjo anksčiau už mane sportuoti, norėjau į jį lygiuotis“, – prisimena olimpietis.

Prisimindamas savo vaikystę, pašnekovas pasakoja, jog vyresnysis brolis buvo labai gabus mokslams, todėl jis jausdavo didelį spaudimą iš mokytojų: „Man buvo labai sunku mokytis. Mokytojos mane labai spaudė, nes norėjo, kad būčiau gabus kaip brolis, bet mane labiau traukė sportas“.

„Mokytojos man sakydavo: „kas iš to sporto“? Todėl kai pasisekdavo sporte, ar grįžus iš olimpiados, vaikščiodavau po Jurbarką ir tikėdavausi sutikti kokią buvusią mokytoją, norėjau, kad jos pamatytų mane ir prisimintų tuos savo pasisakymus“, – prisiminimais dalijasi K. Bauža.

Sukakus 15 metų, olimpiečiui Jurbarke pasidarė per ankšta. Treneriai ir tėvai baiminosi sportininką išleisti į kitą miestą, todėl K. Bauža, nesulaukęs artimųjų palaikymo, drąsiai išreiškė: „Arba mesiu, arba keliausiu į Kauną“.

K Bauža pasakoja, kad atvažiavęs į Kauną, iš pradžių abejojo, ar tikrai priėmė gerą sprendimą, bet vėliau rezultatai pagerėjo, o treneris suprato, kad sportininkas turi gerus duomenis.

„Visą tai pasiekiau sunkiai dirbdamas, o ne talentu. Dabar aš dirbu su vaikais, turiu nemažą Dziudo klubą ir į jį priimu nuo 3,5 metų vaikus, nes manęs tokio amžiaus į klubą kadaise nepriėmė“, – sako jis.

Dėkingas už supratingumą

Sportininko gyvenimas yra sunkus, bet K. Bauža teigia, jog universitete jam buvo sudarytos sąlygos ir mokytis, ir sportuoti. Dėstytojai visada žinojo, kad sportininkas ruošiasi varžyboms ir pasak jo, nuolat rasdavo jam laiko.

Pasiruošimas olimpiadai vyko studijų metu.

„Būdavo taip, jog grįžtu iš stovyklos į universitetą ir bandau ieškoti dėstytojų, derinu laikus, kada galiu atsiskaityti. Po atsiskaitymų važiuoju į treniruotes. Buvo labai įtemptas laikas, bet atsiminti labai smagu“, – savo patirtimi dalijasi pašnekovas.

Šalia KTU Santakos slėnio duris atvėrė žiedinės ekonomikos dirbtuvės. Pasitelkdami 3D spausdintuvus ir kitą įrangą, kūrėjai galės praktiškai įgyvendinti savo idėjas. Naujose erdvėse laukiami ne vien mokslo atstovai, bet ir visi kauniečiai. Tvarius gamybos sprendimus bei atsinaujinančią ekonomiką skatinanti Inovacijų laboratorija – pirmasis ir kol kas vienintelis toks centras Lietuvoje.

Stiprins žiedinę ekonomiką

Kauno technologijos universiteto studentų miestelyje (Studentų g. 54) įkurta švariųjų technologijų ir mokymų erdvė. Čia lankytojai gali naudotis 3D spausdintuvais, kompiuteriais su modeliavimui skirta įranga, lazerinėmis pjaustymo staklėmis, ploteriavimo įrenginiu, siuvimo mašinomis. Taip pat įrengtos patalpos mokymams ar teminiams susirinkimams.

Dirbtuvėse galima taisyti, apdoroti ar perdirbti elektronikos priemones, medieną bei plastiką. Veikia medienos ir aliuminio apdirbimo bei lazerinės pjaustymo staklės, diskinis pjūklas.

„Tvarumas – viena esminių Kauno strateginių sričių. Atverdami dirbtuves, dar labiau stipriname žiedinės ekonomikos procesus mieste. Skatinsime motyvuotus bei kūrybingus žmones drauge įgyvendinti idėjas, pažinti ir naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, o rezultatus pristatyti tarptautiniuose projektuose“, – naują iniciatyvą mieste sveikino Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Pasak vicemero, nauja erdvė skirta ne tik mokslo atstovams, bet prieinama ir visiems kauniečiams.

Keis įsisenėjusias nuostatas

„Šis inovatyvių technologijų centras – didelių dalykų pradžia. Norime kuo daugiau atliekų prikelti antram gyvenimui ir paversti jas naudingais daiktais.

Erdvė padės kūrėjams išbandyti naujus verslo modelius, pasitikrinti savo idėjas, net jei tam neturi resursų ar pakankamai žinių. Dirbtuvėse vyks ne tik naudojimosi technika mokymai, bet ir kūrybinės sesijos“, – pasakojo Kauno technologijos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas V. Varžinskas.

Pasak pašnekovo, naujoji inovacijų erdvė ženkliai prisidės prie tolesnio Kauno augimo žaliojo kurso kryptyje ir siekiamų bei įgyvendinamų pokyčių mieste.

Strateginį plėtros planą iki 2030-ųjų neseniai patvirtinęs Kaunas ypatingą dėmesį skyrė tvarumo idėjoms. Šį dokumentą rengusi darbo grupė iškėlė tikslą keisti įsisenėjusią nuostatą, esą žiedine ekonomika siekiama tik sumažinti išmetamų atliekų kiekį. Tikrasis poveikis ir rezultatas – žymiai platesnis bei daugiau aprėpiantis: mažinti ekonominę priklausomybę nuo pirminių išteklių gavybos šalies viduje ir ypač už jos ribų.

Kaunas – tarp pažangiausių miestų

Žiedinės ekonomikos kūrybinės dirbtuvės – bendras Kauno miesto savivaldybės, KTU bei ISM Ekonomikos ir vadybos universitetų projektas. Įranga įsigyta įgyvendinant Europos Sąjungos „Horizon2020“ programos projektą „Pop-Machina“ (ang. Collaborative Production for the Circular Economy; a Community Approach). Investicijų vertė įrangai įsigyti siekia 100 tūkst. eurų.

„Pop-Machina“ projekto tikslas – sukurti novatoriškus sprendimus, siekiant miestų gyventojus aktyviai įsitraukti į veiklas, grindžiamas žiedinės ekonomikos principais, šiuos sprendimus ištestuoti ir paruošti rekomendacijas jų taikymui kitose šalyse.

Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorės dr. Justinos Gineikienės, tuo pačiu tikslu įgyvendinami moksliniai tyrimai. Jų rezultatai padeda ne tik suvokti, kaip didinti žiedinių produktų populiarumą, bet ir suteikia rekomendacijų, kaip geriausia steigti žiedines kūrėjų dirbtuves kituose miestuose, kaip skatinti gyventojus tapti kūrėjais, o savo pomėgius kurti išvystyti į tvarius smulkius verslus.

„Žaliąsias idėjas gvildenantiems gyventojams čia bus padedama jas išsigryninti. Tuo tarpu tiems, kurie sumanymus jau įgyvendina – išsiaiškinti galimybes verslą vykdyti efektyviau, sparčiau, didesnėmis apimtimis“, – teigia prof. dr. J. Gineikienė.

Norintieji apsilankyti laboratorijoje turi užsiregistruoti specialiai tam sukurtoje sistemoje. Čia taip pat skelbiamas erdvių ir įrangos užimtumo tvarkaraštis.

Liepos 6-ąją dieną, Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanoti Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai. Tarp jų – Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė, habilituota daktarė Palmira Jucevičienė.

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos dekretu apdovanoti 60 asmenų, tarp jų – ir didelis būrys švietimo, mokslo, sporto atstovų.

„Didžiuojamės visais, kurie savo talentais ir nenuilstamu kasdieniu darbu kuria mūsų Lietuvą, puoselėja šalies švietimą, mokslą ir sportą. Dėkojame už nuveiktus darbus, už dalijimąsi patirtimi ir už įkvepiantį pavyzdį jaunimui“, – sveikindama apdovanotuosius sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanota Palmira Jucevičienė – KTU profesorė, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos įkūrimo iniciatorė, ugdymo mokslo Lietuvoje vystytoja bei naujoviškų idėjų Lietuvos švietimo įstaigose iniciatorė ir diegėja.

Dar 2020 metais ši profesorė nuotoliniu būdu vykusiame edukologijos forume buvo apdovanota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos garbės ženklu. Ši apdovanojimas KTU mokslininkei buvo suteiktas už viso gyvenimo nuopelnus ugdymo srityje bei novatoriškų idėjų realizaciją Lietuvos švietimo įstaigose ir organizacijose.

Garbės ženklas – Švietimo ir mokslo ministerijos aukščiausias apdovanojimas, skiriamas švietimui ir mokslui ypač nusipelniusiems asmenims pagerbti.

„Tai profesorė, kurią, drįstu teigti, prisimena visi studentai. Jos charizma, energija ir užsidegimas kaip viesulas įtraukia visus šalia esančius, aplink ją visada sukosi daugybė jaunų žmonių, naujausių idėjų“, – tuomet sveikindama profesorę sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Profesorė Palmira Jucevičienė du dešimtmečius vadovavo KTU Edukologijos institutui bei 40-čiai doktorantų, sėkmingai apgynusių disertacijas. Tarptautiškumas KTU mokslo daktarei taip pat nėra svetimas – ji nuo 1996 m. yra Kembridžo universiteto vizituojanti profesorė, Glazgo universiteto asocijuota tyrinėtoja, UNESCO ekspertė buriant pasaulinį besimokančių miestų tinklą. Už pasiekimus edukologijos moksle ir tyrimų rezultatų diegimą į praktinę švietimo veiklą profesorė apdovanota UNESCO ir Čekijos švietimo, jaunimo ir sporto ministerijos „Comenius“ diplomu.

Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą spaudai