Įrašai

Paklaustas, kaip pirmiausia save pristato, kasdienybėje veiklų nestokojantis verslininkas, UAB „Spaineta“ direktorius, šturmanas, alpinistas, visai neseniai tapęs ir Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnų asociacijos prezidentu Darius Vaičiulis juokaudamas atsako, kad skirtingose auditorijose tenka ir skirtingai prisistatyti.

„Kiekvieną kompaniją labiausiai domina tai, kas yra neįprasta jiems. Tad tarp verslininkų aš dažniausiai šturmanas, tarp pastarųjų – alpinistas, tarp alpinistų – verslininkas“, – šypsodamasis sako D. Vaičiulis.

Darius viešojoje erdvėje dažniausiai žinomas iš Dakaro ralio – dykumoje vykstančių bekelės lenktynių, kur lenktyninkui Antanui Juknevičiui šturmanavo penkerius metus, o 2019-aisiais užėmė 12-ąją vietą – vieną iš geriausių, kurią kada nors pasiekė Lietuvos ekipažas. D. Vaičiulio pasiekimų sąraše – ir daugybė aplankytų valstybių, įveiktos visų žemynų aukščiausios viršūnės bei sėkmingai vystomi verslai.

Kaip viską spėjate? Kuo skirtingos veiklos, kuriomis užsiimate, Jums svarbios?

Tikiu, kad kuo daugiau kažkuo užsiimi, tuo esi produktyvesnis, todėl ženkliai daugiau padarai ir net laisvo laiko atsiranda. Kai rutina neįtraukia į paprasčiausius buitinius reikalus, tarkim, versle, išmoksti greitai priiminėti sprendimus, nes kitaip tiesiog nespėsi. Užsiimu daugeliu visokiausių veiklų – visuomeninių, sporto, turiu skirtingus pomėgius, kurie atrodo nesuderinami – galiu pripažinti, kad mano produktyvumas aukštas, dėl to ir lieka laiko visiems pomėgiams. Tuo labiau, kad jei nori, turi suderinti viską – ir verslą, ir hobius. Manau, kad balansas yra ypatingai svarbus, kad žmogus jaustųsi gerai.

Grįžkime į studentavimo laikus, kai KTU studijavote pramoninę elektroniką. Kuo sudomino būtent ši sritis?

Tuo metu pramoninė elektronika skambėjo kaip labai moderni ir naujoviška sritis. Mano tėvai inžinieriai, todėl tai šiek tiek paveikė mano apsisprendimą. Be to, neblogai sekėsi matematika, gamtos mokslai, todėl natūraliai gavosi, kad pasirinkau inžinerinius mokslus. Baigiau studijas KTU, tapau inžinieriumi. Ir nors tiesiogiai darbo pagal savo specialybę taip ir nedirbau, tačiau loginis, kritinis mąstymas, išugdytas universitete padėjo ir versle.

Studijų metai, daugelio manymu, yra vieni geriausių žmogaus gyvenime. Kas iš šio laikotarpio Jums įsiminė labiausiai?

Didžiajai daliai studentų tai yra pirmas savarankiškumo patikrinimas. Vidurinėje mokykloje už tave dar kažkiek atsakingi tėvai, tačiau sukakus aštuoniolikai formaliai tampi laisvas, atsakingas už savo sprendimus. Tai leido man suprasti, kad mano priimti sprendimai labiausiai daro įtaką ateičiai.

Mano studijų laikmetis buvo ypatingas – studijų metais vyko valstybinės sistemos keitimas, kova dėl Lietuvos nepriklausomybės. Teko pajusti ir tarybinę sistemą, nes į universitetą įstojau, kai jis dar buvo vadinamas Kauno politechnikos institutu (KPI).Vyko virsmas iš sovietinės respublikos į nepriklausomą šalį, ekonomikos transformacija iš planinės į laisvą rinkos ekonomiką. Kadangi studentai visada yra viena iš aktyviausių visuomenės dalių, šiuos procesus mačiau iš arti.

Žinoma, studentiškas gyvenimas įsiminė ir dėl daugybės smagių, malonių dalykų, naujų žinių. Kartu su bendrakursiais dar spėjome pajusti Tarybų Sąjungos kaip valstybės dydį: keliavimas tuo metu buvo gan lengvas ir paprastas, tad tikrai daug apkeliavome. Kiekvienais metais vykdavome į Ukrainą slidinėti, rengėm turistinius žygius į Kaukazą ar Sajanų kalnus. Tada kainos buvo nedidelės net ir studentams. Vykstant ekonomikos transformacijai, didelė Sovietų Sąjungos dalis buvo mažiau išsivysčiusi, todėl čia keliaudavome tarsi iš kitos planetos – turėdami vieną kitą dolerį kišenėje, tais laikais galėdavome nusipirkti daug ką.

Sakote, kad studentai buvo ypatingai aktyvūs atkuriant nepriklausomybę. Gal pats prie to prisidėjote asmeniškai?

Negalėčiau išskirti savęs asmeniškai, mes visi dalyvavome mitinguose, ėjome ginti televizijos bokšto, Lietuvos seimo. Nebuvau ypatingai įsitraukęs į organizacijas, kurios aktyviai ėmėsi įvairių veiklų, bet visada prisidėdavau prie procesų, kurie tuo metu vyko visuomenėje. Galbūt dar buvau per jaunas, nes vis tik tai buvo mano pirmieji studijų metai, todėl buvo supratingesnių žmonių, kurie ėmėsi didesnės atsakomybės. Tačiau visi procesai vyko prieš akis – ir visuose teko dalyvauti.

Pagal universitete įgytą specialybę niekada nedirbote. Kokią naudą studijos universitete Jums suteikė?

Studijos be jokios abejonės visada yra naudingos. Jos nuo studijų profesinėje mokykloje tuo ir skiriasi, kad čia formuojamas platus požiūris. Baigus universitetą neturėtų būti baisu gyvenime užsiimti bet kokia veikla. Juk čia įgyjamas kritinis mąstymas, gebėjimas pačiam nuolat mokytis. Manau, kad tai – viena iš svarbių gero universiteto funkcijų: reikia ne tik suteikti profesinių žinių, bet ir parodyti galimybes, kaip asmenybė gali tobulėti ateityje, keistis, nestovėti vietoje.

Kuo apskritai žmogui svarbus mokymasis? Ar šiuo metu Jums vis dar kyla poreikis tobulinti žinias ir gebėjimus?

Aišku, kad svarbu mokytis kiekvieną dieną. Kai kurie nuolat gilinasi į vieną pasirinktą sritį, man vis tik labiau patinka – ir tai matosi iš visų mano veiklų – turėti skirtingų žinių apie įvairias sritis, todėl bandau būti plataus profilio žmogumi. Mano verslai yra labai išsiskirstę po įvairias industrijas: nuo technologijų iki maisto pramonės, automobilių. Čia pasireiškia ir universiteto išugdytas supratimas, kad svarbu nuolat keistis. Mokymasis visą gyvenimą šiais laikais – neišvengiamas. Reikia analizuoti, daug skaityti, tobulinti save. Viskas taip greitai keičiasi, kad kitaip tiesiog neįmanoma.

Nuo ko prasidėjo Jūsų veikla darbo rinkoje? Kada nusprendėte kurti savo verslą?

Tik gavęs inžinieriaus diplomą iškart pradėjau dirbti japonų bendrovėje, kuri pardavinėjo lengvajai pramonei įrengimus, pavyzdžiui, siuvimo mašinas. Čia dirbau labai neilgai – maždaug šešis mėnesius. Tačiau per tą laiką spėjau suprasti, kad pats norėčiau kurti verslą. Tada prasidėjo ilgas procesas, blaškymasis tarp veiklų pasirinkimo, nes neturėjau išsigryninęs vienos veiklos krypties. Dvejus ar trejus metus eksperimentavau, kol galiausiai nusistovėjau telekomunikacijų srityje. Tuo metu kaip tik kūrėsi mobilaus ryšio operatoriai, todėl šioje industrijoje kurį laiką geriausiai save realizavau.

Kokius išskirtumėte privalumus ir trūkumus dirbant ne samdomą darbą, o vystant savo verslą?

Ir vienas, ir kitas kelias, manau, kartais atsibosta. Ypač dirbant samdomą darbą turbūt kyla minčių, kodėl gi nepabandžius vystyti savo verslo. Tarp jaunimo tai dabar ypač populiaru – freelancerių judėjimas tuo ir paremtas, kad pats esi sau vadovas, dirbi darbus, kuriuos sugebi daryti tose srityse, kuriuose gali parduoti save.

Iš kitos pusės, būnant verslininku reikia daug kantrybės. Esu girdėjęs tokį posakį, kad bet koks verslas kaip pomidorų kečupo tūbelė: tu ją atidarai ir spaudai, bet padažas nebėga. Tačiau kažkuriuo momentu, jei dar kantrybė būna neišsekusi, ji prasiveržia (juokiasi, – aut. past.). Čia yra tam tikro panašumo. Šiuo metu vystyti verslą gal kiek lengviau, nes yra įvairių finansavimo galimybių, anksčiau reikėdavo pačiam suktis, nes investicijų iš šalies nelabai buvo. Tačiau nesigailiu, kad gan ankstyvu metu ėmiausi kurti savo verslą.

Grįžtant prie privalumų dirbant samdomą darbą – galbūt daugiau laisvo laiko, lengviau paskirstyti savo dieną tarp darbo ir buvimo su šeima ir draugais. Jaunam verslininkui bent jau pirmuosius 5-10 metų tikrai labai daug savęs reikia aukoti, kad iš tos pomidorų padažo tūbelės kažką išspaustum.

Kaip prasidėjo jūsų bendradarbiavimas su KTU alumnų asociacija?

Mane prisijungti pakvietė universitetas. Įvertinęs tai, kaip stipriai Vakaruose vystomos alumnų tradicijos, atsirado tikėjimas, kad įmanoma šitą procesą pagyvinti ir Lietuvoje. Vakarų tradicija man atrodo reikšminga ir prasminga, nes tikrai nemaža dalis žmonių, baigusių universitetą, savo sėkmę, dabartį sugretina su tuo, ką gavo universitete. Kodėl gi dalį savęs, savo laiko, pastangų negrąžinti universitetui?

Kuo Jums atrodo vertingas prisidėjimas prie alumnų veiklos?

Tai prasminga veikla, nes švietimas man atrodo yra visko pagrindas. Universitete ugdomos labai svarbios asmenybei kompetencijos, savybės, kurios žmogui padeda gyvenime. Alumnų asociacija nėra skirta pati sau, į asociaciją renkasi tie žmonės, kurie gali skirti dalelę savęs, kad padėtų burti ir jungti visus alumnus. Mūsų asociacija dirba ne tik asociacijos nariams, bet visiems alumnams.

Smagu kurti tradicijas, vienyti bendraminčius. Nors artimiausiu metu tikrai negalėsime girtis panašiais į amerikietiškų ar britiškų alumnų veiklos mastais, bet niekad nevėlu pradėti.

Kas paskatino kandidatuoti į KTU alumnų asociacijos prezidento postą?

Tikėjimas šia prasminga veikla ir nenoras pasiduoti, toliau stengtis vystyti jau pradėtas kurti tradicijas. Ši idėja verta dėmesio.

Kokius tikslus sau keliate, tapęs KTU alumnų asociacijos prezidentu? Kaip manote, kokie iššūkiai laukia?

Per tuos metus, kai esu KTU alumnų asociacijos narys, esame išsigryninę pačią idėją ir principus, kaip turėtume veikti, kokias tradicijas puoselėjame, kaip tikimės burti ambasadorius ir jų judėjimą – idėjos yra, reikia jas įgyvendinti. Tam reikia uždegti širdis ir visų kitų alumnų. Svarbu, kad jie patikėtų mumis ir nuspręstų patys prisidėti – finansiškai, savo laiku ar patirtimi. Iššūkis – kad tradicijos po truputį įleistų šaknis, pradėtų gyvuoti. Įtvirtinti tradicijas užtrunka, rezultatas galbūt matysis tik po dešimtmečio, todėl nuolat reikia iniciatyvių, kūrybingų žmonių, pasiruošusi šias tradicijas puoselėti.

Tapimas aktyvesniu alumnų asociacijos nariu – tam tikra prasme grįžimas į studentišką gyvenimą, su prisiminimais, šventėmis. Man atrodo šaunu, kad turime kuo pasidalinti su dabartiniais studentais.

Nuo darbo mažoje vos šešių žmonių komandoje iki sparčiai augančios technologijų kompanijos direktoriaus pareigų – tokia karjera gali pasigirti kaunietis Giedrius Kukauskas, „Teltonika Networks“ įmonės direktorius. „Jau nuo mažų dienų domėjausi, kaip veikia daiktai mano aplinkoje. Iš pradžių bandydavau viską įsivaizduoti, o tada mašinėles, žaislus ir kitus prietaisus išardydavau, kad įsitikinčiau, ar mano įsivaizdavimas buvo teisingas“, – sako G. Kukauskas.

Giedrius tikina visada jautęs polinkį į technologijas bei inžineriją, todėl jau mokykloje žinojo, kad studijuos Kauno technologijos universitete (KTU).

„Pasirinkimą studijuoti šiame universitete lėmė KTU siūloma inžinerinė sritis, atitinkanti pomėgius ir kryptį, kurią norėjau vystyti ir su kuria siejau savo ateitį. Be to, KTU garsėjo kaip labai stipri, šioje srityje lyderiaujanti institucija.

Galbūt prisidėjo ir tai, jog gyvenau visai netoli universiteto miestelio bei tuometinio „Telekomo“ – tuo metu kaip tik buvo spartaus mobiliųjų technologijų vystymosi laikai. Tai buvo nauja ir nepažinta, bet labai dominanti sritis, norėjau viską apie ją sužinoti“, – prisimena G. Kukauskas, KTU telekomunikacijų inžinerijos studijų programos alumnas.

– Studijų metai, daugelio manymu, yra vieni geriausių žmogaus gyvenime. Koks buvo jūsų studentiškas gyvenimas? Kas įsiminė labiausiai?

– Nebuvau tipinis studentas vien dėl to, kad buvau kaunietis ir neteko gyventi bendrabutyje su kitais studentais, o tai, ko gero, sudaro nemažą dalį tų „geriausių gyvenimo metų“ patirties. Tačiau yra ką atsiminti ir be to. Pavyzdžiui, vienas ryškesnių atsiminimų yra apie tai, kaip gaminome racijas, kurios turėjo būti pagalbinė priemonė kolokviumuose. Vienas studentas sėdi automobilyje lauke, o kitas tuo metu atsiskaitinėja. Tai buvo ankstyvasis žinių pritaikymas gyvenimiškose situacijose. Pamenu, studentai net augindavo ilgesnius plaukus, kad paslėptų iš ausų kyšančius laidelius.

– Kuo studijos universitete jums buvo naudingos – tiek kaip specialistui, tiek kaip asmenybei?

– Studijos buvo visapusiškai naudingos ir užaugino įvairiomis prasmėmis. Žinoma, gyvenime ne viską galėjau panaudoti, buvo daug teorinių dalykų, bet juos besimokydamas išmokau nenuleisti rankų ir tapau atkaklesnis. Pripažinsiu, pirmieji studijų metai buvo žymiai sudėtingesni nei tikėjausi, teko ir papildomai lankyti aukštosios matematikos, chemijos pamokas. Tačiau dabar manau, kad buvo verta dėti visas pastangas ir nepasiduoti. Ši patirtis mane išugdė į tai, kas esu, ir išmokė parodyti sau bei kitiems, ko esu vertas.

– Kaip po studijų sekėsi įsilieti į darbo rinką? Galbūt dirbote jau studijų metu?

– Tiesą sakant, pradėjau dirbti dar mokykloje. Pirmasis mano darbas buvo informatikos klasės kompiuterių priežiūra. Taip žengiau pirmuosius mažus žingsnelius karjeros technologijų srityje link. Vėliau, jau studijų metais, teko dirbti kompiuterių techniku nedidelėje įmonėje, tiekusioje tarptautinio ryšio paslaugas. Užsiėmėme IP telefonija, kurios dėka žmonės galėjo pigiau susisiekti su užsienio abonentais.

– Ar palaikote ryšius su universitetu kaip alumnas? Kaip manote, kuo tai svarbu?

– Ryšius su universitetu palaikome nuolatos, kartu su mano vadovaujama įmone „Teltonika Networks“ bendradarbiaujame įvairiose iniciatyvose su KTU, skiriame stipendijas studentams, rengiame bendrus renginius. Neabejotinai svarbu palaikyti glaudų ryšį, kuris padeda užauginti stiprią būsimą talentų kartą, kartu atliepiant rinkos poreikius ir padedant lengviau atrasti tinkamą karjeros kelią studentams.

– Jau vienuoliktus metus dirbate technologijų kompanijoje „Teltonika Networks“ – kas jus atvedė į šią įmonę? Kaip čia vystėsi jūsų karjera?

– Įmonės veikla buvo labai artima mano pabaigtai telekomunikacijų specialybei, tad iškart sudomino. Taip pat žavėjo didelės kompanijos ambicijos, drąsa, greitas augimas. Visi šie dalykai žavi ir iki šiol.

Viskas prasidėjo nuo visai mažos komandos. Kai prisijungiau prieš 11 metų, Kauno padalinyje tebuvome šešiese. Dabar išaugome iki daugiau nei 200 žmonių Kauno biure bei dar 100 – Vilniuje. Skirtumas milžiniškas. Per šiuos metus teko dirbti skirtingose pozicijose: pradėjau nuo projektų vadovo, tada tapau Kauno projektavimo padalinio, vėliau visos „Teltonikos“ projektavimo vadovu, galiausiai ėmiau vadovauti visam Kauno biurui ir dabar jau kiek daugiau nei metus esu „Teltonika Networks“ įmonės direktorius.

– Kuo jus žavi darbas technologijų kompanijoje?

– Būdami tinklo ryšio priemonių gamintojai, dirbame su naujausiomis technologijomis ir tapome vienais pasaulio lyderių šioje srityje. Realizuojame produktus nuo idėjos iki pat pardavimo, pilnai valdome visą ciklą. Labiausiai žavi nuolatinis augimas, kad niekada nestovime vietoje ir gebame greitai reaguoti į rinkos pokyčius bei poreikius – tai yra vienas esminių mūsų sėkmingo augimo elementų.

– Kokie iššūkiai kyla?

– Iššūkiai kyla nuolatos, bet į juos svarbu žiūrėti kaip į naujas galimybes. Išgyvenome ne vieną krizę rinkoje ir visos jos tapo tramplinu į dar didesnę sėkmę. Netgi juokaujame, kad „negalima pramiegoti geros krizės“, nes iš tiesų, tai tik proga kūrybiškai pažiūrėti į situaciją ir atrasti kažką naujo.

– Technologijos supa mus kiekvieną dieną, o technologiniai sprendimai ypač domina jaunus žmones. Tačiau, jūsų nuomone, ar jaunuoliai pakankamai domisi, kaip įvairios technologijos veikia ir sieja su jomis savo karjerą?

– Manau, kad jaunimas yra žingeidus ir tuo pačiu turi daugiau galimybių bei informacijos, nei bet kada prieš tai. Kitas svarbus dalykas: lietuviai jau mažiau kuklinasi ir drąsiau eina į rinką su naujomis idėjomis, startuoliais, siūlo novatoriškus produktus. Yra daugybė puikių įrankių, paramos fondų, valstybės lengvatų, kurios atveria duris sužibėti technologijų entuziastams ne tik Lietuvoje, bet ir globaliai.

– Renkantis specialybes ir studijų kryptį, vis dar dažniausiai dominuoja socialiniai, humanitariniai mokslai. Kaip manote, kaip reikėtų sudominti jaunus žmones rinktis su technologijomis, inžinerija susijusias profesijas?

– Iš mūsų kaip įmonės pusės, galiu pasakyti, kad jau daugelį metų kuriame konkurencingas darbo vietas, suteikiame galimybes augti, tobulėti, siūlome gerus atlyginimus. Na, o jaunimas jau turi nuspręsti, kas jiems aktualu ir įdomu. Idealu, kai hobis tampa darbu, pavyksta derinti pomėgius su galimybėmis.

Tačiau reikia žiūrėti į tai ir šiek tiek kritiškai. Tarkime, jei patinka žaisti kompiuterinius žaidimus – tai nebūtinai reiškia, kad šis pomėgis taps ir darbu. Reikia atrasti savo gebėjimus ir juos nuolatos lavinti. O kai kažkuria sritimi nuoširdžiai domimasi, tai ir lengviau rasti vidinės motyvacijos nuolatos naujinti žinias.

– Dažnai kalbama apie IT specialistų poreikį, tačiau kokių kitų technologijų specialistų rinkoje taip pat yra itin didelis poreikis? Kokie specialistai, remiantis Jūsų turima patirtimi, dar svarbūs vystant inovacijas, technologinius sprendimus?

– Šiuo metu itin trūksta elektronikos inžinierių, programuotojų. Esame maža valstybė su ribotais ištekliais, tad manau, jog ypač svarbu išsaugoti mūsų talentus, kurie padėtų drauge kurti pridėtinę vertę. Lietuviai atkaklūs ir gabūs žmonės, turime visas galimybes kurti aukštąsias technologijas ir tokiu būdu padėti mūsų visuomenei gyventi geriau, patogiau bei išmaniau.

Ne ką mažiau svarbios yra ir kartu dirbančių žmonių asmeninės vertybės. „Teltonikos“ įmonėse kuriame tarpusavio pasitikėjimo ir pagarbos kultūrą bei siekiame padėti kitiems, įskaitant ne tik įmonės darbuotojus, bet taip pat ir pažeidžiamas visuomenės dalis, kurioms mūsų pagalbos reikia labiausiai.

Kauno technologijos universitetas Alumnų bendruomenę informuoja apie prasidėjusią registraciją į 2021–2022 m. m. rudens semestro modulius.

Šiame semestre KTU absolventams siūloma rinktis iš 27 modulių: 17 modulių lietuvių kalba ir 10 modulių anglų kalba (4 moduliai dėstomi ir anglų, ir lietuvių kalbomis). Moduliai vedami ir kontaktiniu, ir nuotoliniu būdu.

Siūlomų klausyti modulių sąrašas:

Creative Writing (H004B103)

Tinklo etika (H120B012)

Objektinis programavimas 1 (P175B118)

Computer Graphics (P175B505)

Kompiuterinė grafika (P175B505)

Kriptografinės duomenų saugos pagrindai (P175M113)

Advanced Machine Learning (P176M010)

Pedagoginė praktika 1 (S000L009)

Comprehensive Studies of Risk and Security Issues 1 (S170M120)

European Security Architecture (S170M125)

Innovation Management (S190B137)

Inovacijų vadyba (S190B137)

Pedagoginė ir raidos psichologija (S262L001)

Organizational Communication (S265B103)

Organizacijų komunikacija (S265B103)

Ugdymo programų planavimas ir realizavimas (S272L100)

Mokymo ir mokymosi psichologija (S283M811)

Programų inžinerijos procesai (T120M026)

Virtualaus mokymosi pagrindai (T120M182)

Pastatų mikroklimatas (T220M105)

Įvadas į statybos inžineriją (T230B203)

Process Engineering 1 (T350B125)

Procesų inžinerija 1 (T350B125)

Apsauga nuo korozijos ir erozijos (T350B132)

Applied Food Chemistry (T430M133)

Paper Production and Recovery Technologies (T460B122)

Popieriaus gamybos ir perdirbimo technologijos (T460B122)

Išsamią informaciją apie modulių tvarkaraštį ir laisvų vietų skaičių galite rasti lentelėje – Modulių sąrašas 2021–2022 m. m. rudens semestre.

Registracija į studijų modulius uždaryta.

________________________________________________________________________________________________

Kaunas University of Technology informs all alumni that registration to the study modules in the autumn semester of AY 2021–2022 is started.

This semester KTU graduates are offered to choose from 27 study modules: 17 modules in Lithuanian and 10 modules in English (4 modules are taught in both English and Lithuanian). The modules are conducted both in distance and on campus.

List of modules offered for listening:

Creative Writing (H004B103)

Tinklo etika (H120B012)

Objektinis programavimas 1 (P175B118)

Computer Graphics (P175B505)

Kompiuterinė grafika (P175B505)

Kriptografinės duomenų saugos pagrindai (P175M113)

Advanced Machine Learning (P176M010)

Pedagoginė praktika 1 (S000L009)

Comprehensive Studies of Risk and Security Issues 1 (S170M120)

European Security Architecture (S170M125)

Innovation Management (S190B137)

Inovacijų vadyba (S190B137)

Pedagoginė ir raidos psichologija (S262L001)

Organizational Communication (S265B103)

Organizacijų komunikacija (S265B103)

Ugdymo programų planavimas ir realizavimas (S272L100)

Mokymo ir mokymosi psichologija (S283M811)

Programų inžinerijos procesai (T120M026)

Virtualaus mokymosi pagrindai (T120M182)

Pastatų mikroklimatas (T220M105)

Įvadas į statybos inžineriją (T230B203)

Process Engineering 1 (T350B125)

Procesų inžinerija 1 (T350B125)

Apsauga nuo korozijos ir erozijos (T350B132)

Applied Food Chemistry (T430M133)

Paper Production and Recovery Technologies (T460B122)

Popieriaus gamybos ir perdirbimo technologijos (T460B122)

Detailed information about the schedule and the number of vacancies can be found in the following table List of modules for 2021–2022 autumn semester.

Registration to study modules is closed.

Rugsėjo 9 dieną vykusiame visuotiniame KTU Alumnų asociacijos narių susirinkime dvejų metų kadencijai prezidentu išrinktas UAB „Spaineta“ direktorius, Universiteto alumnas Darius Vaičiulis.

Visuotinio KTU Alumnų asociacijos narių susirinkimo metu buvo renkamas Asociacijos prezidentas, Valdybos ir Kontrolės komiteto nariai bei tvirtinami Asociacijos veiklos dokumentai.

Į Asociacijos prezidento poziciją šiais metais kandidatavo vienintelis kandidatas, tad vieningai nuspręsta, jog prezidento pareigas artimiausiems dvejiems metams perėmė „Spaineta“ direktorius. Darius Vaičiulis pastaruosius dvejus metus ėjo Asociacijos Valdybos pirmininko pareigas.

Kaip pats teigia, jau yra nusiteikęs kibti į darbus ir vykdyti tai, ko iš jo tikisi Asociacijos nariai. „Be abejo, turiu ir naujų idėjų, tam tikrą ateities viziją, tačiau svarbu nepamiršti ir nenutraukti to, kas jau įgyvendinta“, – dalinasi jis.

D. Vaičiulis savo kadencijos laikotarpiu tikisi dar labiau sustiprinti esamą KTU alumnų ryšį ir plėsti bendruomenę, kurti naujas bei puoselėti senas alumnų tradicijas. Jis teigia, kad yra nemažai projektų ir įvairiausių veiklų, kurias ruošiasi užbaigti:

„Alumnų asociacijai svarbu ne tik tai, kas nauja; mūsų misija vystyti ir plėsti šią bendruomenę bei jos tinklą.“

D. Vaičiulis

Pasak D. Vaičiulio, santykiai su kadenciją baigusiu A. Laurinaičiu ir kitais prezidentais – puikūs. Jis atvirauja, kad Asociacijos senbuvių – tiek buvusių prezidentų, tiek narių – nuomonė ir įžvalgos yra svarbios priimamiems sprendimams.

KTU Alumnų asociacija – savanoriška, ne pelno siekianti organizacija, siekianti burti ir vienyti visas KTU absolventų kartas, kurti bei stiprinti alumnų ir Universiteto bendravimo bei bendradarbiavimo tradicijas. Šiuo metu Asociacijos veikloje veikia 1422 KTU alumnai.

Medžiagų inžinerijos mokslų daktarė, startuolio bendraįkūrėja ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) alumnė Neringa Šeperienė yra viena iš tų moterų, kurios nuo mažumės gebėjo atsirinkti ir gilintis į tai, kas įdomu, o fizikos studijų metu sukauptas žinias nusprendė pritaikyti technologijų sektoriuje, versle. Dar mokyklos suole susidomėjusi fizika, N. Šeperienė įsitikinusi, kad šiandien galimybių rasti žinių apie įvairius gamtos reiškinius – netrūksta.

Ji nesutinka, kad susidomėjimas matematika, gamtos mokslais jaunimo tarpe yra sumažėjęs. „Žmogus iš prigimties yra smalsus, o dabar galimybių mokytis tiksliuosius mokslus turime daugiau nei bet kada – įvairios platformos buria mokslo ištroškusias bendruomenes“, – teigia dr. N. Šeperienė.

Anot jos, jokios kompetencijos ar žinios nėra pranašesnės už kitas, o galimybė rinktis mokytis tai, kas labiausiai jaudina, yra dovana. Be to, ji pabrėžia, kad derinti technologinius mokslus ir socialinius įgūdžius šiandien būtina – tik taip galima pasiekti efektyvių darbo rezultatų.

– Esate kilusi iš Marijampolės. Kaip nusprendėte atvykti studijuoti į Kauną, Kauno technologijos universitetą? Ar po studijų grįžote į gimtąjį miestą, likote Kaune ar gyvenimas nuvedė kitur?

– Į Kauną studijuoti atvykau, nes čia buvo ir vis dar yra artimiausias universitetas, kuriame galima studijuoti taikomąją fiziką. Nuo to laiko gyvenu Kaune, čia yra ir mano darbo vieta. Na, o Marijampolė pasiekiama kelione, netrunkančia net valandos.

KTU baigiau taikomosios fizikos bakalauro studijas. Magistrantūroje mokiausi medicinos fizikos, o doktorantūroje studijavau medžiagų inžineriją KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete.

Taikomosios fizikos bakalauro studijas pasirinkau, nes mokykloje patiko mokytis gamtos mokslus ir norėjosi ateityje sieti darbą su inžinerija arba panašia technine kūryba. Magistrantūros studijos nukreipė fizikos žinių taikymą į medicinos sritį, o prie šio pasirinkimo prisidėjo geri buvusių medicinos fizikos studentų atsiliepimai. Medicinos fizika dabar yra ir mano kasdienė veikla.

– Be studijų, kokiose dar universiteto veiklose dalyvavote? Kaip tai prisidėjo prie Jūsų asmenybės augimo?

– Bakalauro studijų metais buvau KTU lengvosios atletikos rinktinės nare. Be abejo, dalyvaudavau mokslo festivaliuose „Erdvėlaivis Žemė“, „Piknic Naukovy“ bei kitose mokslo populiarinimo mugėse su dėstytojų Gedimino Adlio ir Dianos Adlienės komanda.

Vis dar esu KTU studentų organizacijos – korporacijos „TauTiTo“ nare. Čia esu „senųjų“ narių grupėje, kurie padeda korporacijos jaunimui organizuoti įvairias pilietines veiklas.

Manau, kad skirtingos veiklos prisidėjo įvairiapusiškai. Sportas išmokė daugiau disciplinos, kultūrinė veikla bei mokslo populiarinimas suteikė–  bendravimo įgūdžių ir platesnės pasaulėžiūros. Šios veiklos buvo puiki, neįkainojama gyvenimiška patirtis. Man buvo didelė garbė dalyvauti bėgimo varžybose ar kultūriniuose renginiuose su KTU lengvosios atletikos komanda ir TauTiTo nariais.

– Ar nuo vaikystės buvote apsupta mokslo, ar juo susidomėjote kiek vėliau?

– Mokslu susidomėjau dar mokykloje. Turėjau puikų fizikos mokytoją Juozą Ūselį, kuris mokėjo sudominti mokinius ir paskatinti savarankiškai tyrinėti įvairius fizikos reiškinius. Iš mokyklos programos labiausiai domino optikos temos, tačiau bendrai fizikos moksle labiausiai patiko aerodinamika. Iš vaikystės įsiminė aitvarų gamyba ir bandymai suskaičiuoti kodėl jie neskrenda arba skrenda būtent ta kryptimi. Dabar, kai danguje matau lėktuvą, galvoje „įsijungia“ formulių ir reiškinių rinkinys.

Nors visada labiau patiko tikslieji mokslai – fizika, matematika, tačiau labai mėgstu dailę, geografiją bei istoriją. Savęs griežtai nepriskirčiau vienai kategorijai – tiksliukė ar humanitarė – kadangi buvau mokinė, kuri skiria begalę laiko tai temai, kuri man išties įdomi ir visai mažai tam, kas ne taip įdomu.

– Įkūrėte startuolį BrachyDOSE. Kokia jūsų įmonės veiklos sritis ir kaip gimė idėja tuo užsiimti?

– BrachyDOSE sritis – medicinos technologijos, o startuolio idėja kilo dalyvaujat projekte ligoninėje ir gilinantis į dozimetrijos radioterapijoje temą. Įmonę su bendražygiais įkūrėme 2014 metais, o šiuo metu jau plėtojame pirmąjį mūsų nuo idėjos pradėtą vystyti produktą.

– Kadangi turite savo verslą, greičiausiai esate išsiugdžiusi ir nemažai vadinamųjų „minkštųjų“ įgūdžių, tokių kaip komunikacija, vadyba. Kaip sekasi derinti „minkštuosius“ gebėjimus su „kietaisiais“ (inžineriniais) valdant savo startuolį?

– Vadovaujuosi principu, kad kiekvienas iššūkis yra nauja galimybė ir viskas yra išmokstama, kai skiri tam pakankamai laiko. „Minkštieji“ ir „kietieji“ gebėjimai susiderina puikiai įdėjus šiek tiek pastangų.

Be abejo, skiriasi ir plotmės, kuriose savo skirtingas sukauptas žinias panaudoji. Įmonėje, kuriant tam tikrus inžinerinius sprendimus, projektuojant, testuojant daugiausiai remiamės technologiniais įgūdžiais ir žiniomis, o versle – bendraujant su klientais ar kolegomis – labiau praverčia „minkštieji“ gebėjimai.

Be abejo, nei vieni jų nėra geresni ar kažkuo pranašesni už kitus, tiesiog skirtingos žinios panaudojamos skirtingais momentais tiek versle, tiek ir asmeniniame gyvenime.

– Ar sudėtinga tapti mokslų daktare? Kodėl, jūsų nuomone, šiandien vis mažiau abiturientų domisi ir renkasi matematikos, fizikos mokslus bei akademinę karjerą?

– Kalbant atvirai, buvo ir sudėtinga, ir nesunku vienu metu. Norit tapti mokslų daktare prieš tai reikia praeiti dar tris „lygius“: baigti mokyklą, bakalauro studijas ir magistro studijas. Labai svarbu surasti ir įdomią disertacijos temą, nuosekliai vykdyti tyrimus ir turėti pakankamai kantrybės darbo parašymui bei apgynimui. Jei tema neįdomi tau pačiai, bus sudėtinga gilintis į ją bei rašyti patį darbą

Na, o apie moksleivius – nemanau, kad susidomėjimas tiksliaisiais mokslais jaunimo tarpe yra labai sumažėjęs bendrąja prasme. Žmogus iš prigimties yra smalsus Žemės gyventojas, o šiuo metu yra daugiau galimybių mokytis tiksliųjų mokslų skirtingose platformose, bendruomenėse, nuotolinėse erdvėse. Mokykla, universitetas nebėra vienintelė žinių vieta, kur galima gilintis į įvairius mokslo reiškinius.

Žinių prieinamumas šiuo metu yra itin didelis ir platus, tai neskatina užsibūti vienoje mokymo įstaigoje. Manau, kad jaunesniems žmonėms sunkiau susikoncentruoti į vieną įdomią veiklą, nes jaunimui aplinkui suteikiama beprotiškai daug galimybių. Turbūt ir išsirinkti tampa sunku.

Štai man daktaro laipsnis nebuvo pagrindinis rodiklis ar siekiamybė, bet labiau priemonė tapti lygiaverte akademinės bendruomenės nare ir sukurti kažką naudingo mokslui bei visuomenei.

– Ko palinkėtumėte jaunuoliams, kurie nedrįsta rinktis sudėtingų fizinių mokslų ar savo verslo idėjas įgyvendinti realybėje?

Palinkėčiau mėginti surasti mokslo sritį ar temą, kuri juos labiausiai domina, traukia ir nuoširdžiai joje dirbti. Svarbiausia – stengtis, nebijoti klysti ir nuolat gilintis. Reikia nebijoti pabandyti daryti tai, kas tave žavi. Juk nepabandęs negali žinoti, kad nepavyks.

2020 m. liep

Kauno technologijos universiteto (KTU) Alumnų asociacija jau antrus metus mielai prisideda prie aktyviausių ir gabiausių Universiteto studentų, kuriems už aukštus pasiekimus moksle ir savanorišką veiklą skiria solidų finansinį paskatinimą. Gerus mokymosi rezultatus pademonstravusi ir įrodžiusi, kad uoliai jų siekė, šiemet finansinę stipendiją gaus Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) Taikomosios matematikos pirmo kurso studentė Ugnė Orinaitė.

Pažangiai studentei šį semestrą bus skiriama 500 eurų stipendija. Tokiu būdu asociacija siekia, kad studentai rodytų pažangą moksle, būtų stropūs, įsitrauktų į aktyvų visuomenės gyvenimą, taptų įvairių organizacijų nariais. Norima, kad studentai savo laisvą laiką drąsiau skirtų įvairioms užklasinėms veikloms, kurios leistų tobulinti asmenines kompetencijas.

Alumnų asociacija U. Orinaitę pastebėjo dėl jos įsitraukimo į įvairias veiklas, kuriose ji mielai dalyvauja nuo studijų pradžios.

„Nuo pirmų dienų Universitete įsitraukiau į įvairias veiklas, kurios man yra labai įdomios. Ryžtis tokiam žingsniui mane paskatino įvadinės savaitės renginiai, kurie ir buvo tas „kabliukas“, leidęs suprasti, kad Universitetas – ne tik studijos, bet ir laisvas laikas, užsiimant mėgstama veikla bei galimybė atrasti naujų pomėgių, bendraujant su skirtingais žmonėmis. Toks bendravimas leidžia lengviau rasti bendrą kalbą su nepažįstamais žmonėmis ir taip plėsti draugų ratą“, – teigė U. Orinaitė.

Pasak studentės, tobulėti jai padeda ir įvairios veiklos bei renginiai, kuriuose ji dalyvauja. Tokiu būdu ji ne tik išsibando save skirtingose veiklose, bet ir atranda naujų sričių, kuriose po studijų galėtų realizuoti savo ateities veiklas.

Mergina įsitikinusi, kad niekas kitas negali taip gerai motyvuoti, kaip tik pats žmogus, siekiantis savo užsibrėžtų tikslų ar bandantis įveikti netikėčiausius iššūkius bei spręsdamas įvairiausias problemas.

„Dar prieš pradėdama studijuoti supratau, kad norint, jog svajonės taptų realybe, svarbu yra mokytis visą gyvenimą bei stengtis nuolatos tobulėti. Manau, kad visuomet verta dalyvauti ten, kur galima pasisemti įdomių idėjų, sužinoti daug naujų dalykų, prisistatyti kitiems ir supažindinti su savo vykdoma veikla“, – sakė stipendijos laimėtoja.

Nors po nesėkmių kai kurie studentai ir praranda motyvaciją, U. Orinaitė pataria atkakliai siekti savo užsibrėžtų tikslų: „Svarbu po pirmos nesėkmės studijose ar kitose veiklose nenuleisti rankų, nes užsidarius durims, visuomet atsiveria langas. Tad kiekvieną patirtį reikia priimti kaip gyvenimo pamoką, kuri tik sustiprins pasiryžimą ir sukurs asmeninę legendą, nebijant priimti naujų iššūkių, leidžiančia daryti tai, kas prasminga, teikia malonumą, sukelia pozityvias emocijas“.

Stipendijos laureatė kol kas nėra nusprendusi, kur panaudos gautą finansinį paskatinimą, bet viliasi, kad tai bus prasminga veikla.

„Man bet koks paskatinimas yra tarsi pripažinimas, kad einu teisinga kryptimi, o vykdoma veikla yra naudinga ir pastebima. Tai dar labiau skatina eiti pirmyn ir tarsi įpareigoja nenuleisti sau išsikeltos kartelės tiek studijose, tiek papildomuose užsiėmimuose. Tikiu, kad toks finansinis paskatinimas ir kitiems studentams gali pasitarnauti siekiant tikslų įgyvendinimo, svajonių išsipildymo“, – įsitikinusi U. Orinaitė.

Stipendijos laureatė priklauso Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto studentų atstovybei FUMSA, kur šiuo metu eina Akademinių procesų koordinatorės pareigas bei yra Fakulteto tarybos narė. Ji taipogi dalyvauja Studentų mokslinės draugijos veiklose, yra įsitraukusi į Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Netiesinių sistemų matematinio tyrimo centro projektus, o laisvu metu savanoriauja įvairiuose renginiuose bei organizacijose.

KTU Alumnų asociacija ragina studentus drąsiau prisijungti prie Universitete gausiai organizuojamų iniciatyvų, atrasti sau patinkančias veiklas bei į jas įsitraukti. Į mokslą ir užklasines veiklas KTU studentų dedamos pastangos kasmet yra atitinkamai įvertinamos, o aktyviausias studentas kiekvieną semestrą sulaukia skatinamosios mecenato stipendijos.

Tad studentai kviečiami dalyvauti įvairiose užklasinėse veiklose bei Universiteto neformalaus ugdymo programose: WANTed, GIFTed, GUIDed, SKILLed FinTech, UNITed, INSPIRed.