Įrašai

Tarptautinė Globalaus įsitraukimo savaitė, kurią organizavo Porto universiteto Inžinerijos fakulteto Alumnų padalinio komanda, buvo kupina naujų įspūdžių, naudingų pažinčių ir praktinių žinių.

KTU Alumnų centrą atstovavo Vida Drąsutė ir Neringa Vilkienė, kurios išgirstas sėkmės istorijas ir įgytas patirtis pasiruošusios pritaikyti KTU alumnų bendruomenės vystymo procese.

Penkios dienos praleistos su tarptautine bendruomene buvo ne tik puiki galimybė susipažinti su skirtingomis kultūromis bei pažinti įdomius žmones, kurie įkvepia naujoms veikloms, bet ir pamatyti, kad ir dideli iššūkiai yra įveikiami, kai kiekvienas alumnas pamilsta savo universitetą iš naujo.

Ačiū už galimybes Erasmus+ programai ir KTU Tarptautinių ryšių departamentui.

Gražia tradicija tapęs ir kiekvieną rudenį vykstantis KTU „Moto Ride“ renginys metų eigoje visada pakviečia ir į jį lydinčias paskaitas. Viena tokių – gegužės 3 d. KTU „Santakos“ slėnyje vykusi paskaita, kurioje savo karo patirtimis dalinosi du ekspertai.

Turiningai ir prasmingai praleistas laikas paskaitoje „Karo patirtys: ar įmanoma pasiruošti dienai X?“ ne vieną privertė susimąstyti ir permąstyti „Kas jeigu?“, „Ką darysiu?“, „Ar esu pasiruošęs kaip pilietis, ar tikiuosi, kad už mane pasiruoš valstybė, aplinkiniai, sistema?“.

Nėra sukurtų stebuklingų sistemų ar mistinių planų, jeigu vis dėl to diena X ateitų. Kiekvienas mūsų privalome būti pasiruošę ir jau dabar žinoti ką darytume.

Išgirdome tikras istorijas ir patirtis iš savo srities specialistų Aurimo Navio – Visuomenės informacinio saugumo agentūros įkūrėjo ir vadovo, karybos apžvalgininko, buvusio specialiųjų operacijų pajėgų karininko ir Nedo Jasinsko – skubiosios medicinos gydytojo, karo mediko, kuris buvo prie fronto linijos ne tik Ukrainoje, bet ir Mosule, Šiaurės Irake bei Afganistane.

Paskaitą moderavo KTU alumnas, klubo „Motobroliai RC“ ir Lietuvos baikerių kongreso vadovas Kazimieras Čeponis.

Simboliška, kad apie tai, kaip ruoštis dienai X, kalbėjome minint 232-ąsias Gegužės 3-čiosios Konstitucijos metines, laikomas pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje rašytine konstitucija, įtvirtinusia esminę valstybės valdymo reformą ir paklojusia pamatus naujai pilietinei Lietuvos ir Lenkijos visuomenei formuotis. Šis dokumentas buvo priimtas suvokiant valstybės stiprinimo Rusijos agresijos akivaizdoje svarbą.

Buvimas bendruomenės dalimi yra svarbus tiek praktiškai, tiek morališkai, nes kiekvienas iš mūsų galime prisidėti savo patirtimi, žiniomis, įgūdžiais, tuo ką išmanome geriausiai bei pastiprinti vienas kitą nelengvu laikotarpiu.

Apibendrinant, K. Čeponis pasakė, kad pasiruošimą dienai X svarbu pradėti nuo savęs – turėti aiškų planą bei pramintus takus, net jei ta diena X ir neateis.

Dėkojame pranešėjams, moderatoriui ir visiems susirinkusiems, kuriems rūpi ne tik tai, kas vyksta aplinkui, bet taip pat svarbus ir buvimas KTU Alumni bendruomenės dalimi.

Antra Coding Dojo sesija, kurios metu kartu programavo ir mokėsi vieni iš kitų #KTU studentai, dėstytojai, alumnai ir įmonių (Centric, TransUnion Lithuania ) atstovai praėjo šauniai. Šį kartą dalyviai programavo vietų rezervacijos traukinyje sistemą.

Bendra nuotaika buvo labai gera – dalyviai įsitraukė, visiems labai patiko, ir vėl buvo nuspręsta Coding Dojo sesiją kartoti.

Ačiū moderatoriui Almantui Karpavičiui.

Už įamžintas akimirkas dėkojame Vilmai Ringytei.

Balandžio 28 d. 12 val. III rūmų 2 a. salėje (Laisvės al. 13) vyks Atviras tarybos posėdis, kuriame KTU bendruomenė galės susipažinti su trimis KTU rektoriaus rinkimuose dalyvaujančiais kandidatais bei jų matymu kaip turėtų vystytis KTU artimiausius penkerius metus.

Norintiems dalyvauti šiame posėdyje gyvai, reikės užsiregistruoti internetu. Apie galimybę registruotis bus paskelbta atskiru pranešimu KTU darbuotojų naujienlaiškyje ir Universiteto interneto svetainėje balandžio 19 d., trečiadienį.

Negalintys dalyvauti ar nespėję užsiregistruoti, galės posėdį stebėti tiesiogiai internete. Jis bus verčiamas į anglų kalbą, o tikslia transliacijos nuoroda bus pasidalinta vėliau.

Primename, kad dar kovo 15 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) taryba kandidatais dalyvauti KTU rektoriaus rinkimuose patvirtino visus 3 paraiškas pateikusius pretendentus. Konkurse dalyvauja Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai (išrikiuoti abėcėlės tvarka):

1. Kalifornijos Politechnikos universiteto profesorius, statybų inžinerijos mokslų daktaras Edmond Paul Saliklis;
2. Socialinių mokslų, vadybos ir administravimo krypties mokslų daktarė, bendrovės „Esperonus“ bendrasavininkė Renata Urbonė;
3. Kauno technologijos universiteto rektorius profesorius, chemijos inžinerijos mokslų daktaras Eugenijus Valatka.

Kitas žingsnis KTU rektoriaus rinkimuose po Atviro tarybos posėdžio – gegužės 16 d. 14 val. vyksiantis Uždaras tarybos posėdis, kurio metu KTU Taryba rinks Universiteto rektorių.

Viešą tarptautinį konkursą KTU rektoriaus pareigoms užimti, vadovaudamasi LR Mokslo ir studijų įstatymu ir KTU statutu, Universiteto taryba paskelbė 2023 m. sausio 9 d. Dokumentai dalyvauti konkurse turėjo būti pateikti iki 2023 m. kovo 10 d. 14 val.

Algis Kriščiūnas yra gerai Lietuvoje žinomas dailininkas, fotografas ir muzikantas, anksčiau grojęs grupėje „Fojė“. Jo vardas žinomas dėl menininko darbų ir veiklų, kurių gyvenime jis niekuomet nestokojo. Bet retas žino, kad menininkas yra Kauno technologijos universiteto alumnas, prieš 31 metus baigęs studijas tuometiniame Mašinų gamybos fakultete, kur studijavo robotų konstravimo specialybę. Ir nors gyvenimas susiklostė taip, kad po studijų jis pasuko kitu keliu, Universitete įgytos žinios pravertė ne kartą.

A. Kriščiūnas nuo mažumės jautė aistrą menui ir technologijoms, tad pabaigęs mokyklą ir tėvų paskatintas nedvejodamas studijoms pasirinko tiksliuosius mokslus. KTU Mašinų gamybos fakultetą garsus fotografas baigė 1992 metais.

„Šią studijų specialybę išsirinkti padėjo tėvai. Jie sakė, kad inžinierius niekada gyvenime neprapuls. Manau, kad jie yra visiškai teisūs, nes tikrai neprapuoliau. Ir nors po studijų mano gyvenimas pakrypo toli nuo KTU įgytos specialybės, technologijos yra neatsiejama mano kuriamo meno dalis“, – sako KTU alumnas.

Pasak A. Kriščiūno, studijos jį išmokė kantrybės ir atsakingumo. Mėgstamiausia jo paskaita buvo filosofija, kuri truko gana neilgai, nes inžinieriams kur kas labiau reikėjo paskaitų apie medžiagų atsparumą ir fiziką. Dar labai jam patiko braižybos ir geometrijos mokslai, kurių dėka jis pats susiprojektavo namus, architektui beliko atlikti tik techninius skaičiavimus.

Bene smagiausi prisiminimai išlikę jo atmintyje – užklasinės veiklos.

„Tai buvo įdomiausia gyvenimo dalis. Su draugais kiekvieną savaitę bendrabučio salėje rengdavome spektaklius ir miuziklus, organizavome fakulteto šventes ir „Mis Studentė“ konkursą. Labai norėčiau laiko mašina grįžti atgal ir savo fakulteto valgykloje suvalgyti sriubos. Jeigu būčiau dirbęs pagal specialybę, gal net įkūręs robotų gamyklą, tuomet veikiausiai minčiau KTU slenkstį ieškodamas perspektyvių inžinierių“, – juokauja menininkas.

Baigęs studijas A. Kriščiūnas nė dienos nedirbo pagal specialybę, nes dar trečiame kurse suprato, kad jį traukia visai kiti dalykai. Bet tėvams pažadėtas bakalauro studijas baigė. Jis juokauja, kad širdyje visuomet jautėsi menininku, bet tuo pačiu troško išmanyti ir įvairius techninius dalykus, praverčiančius kiekvienam vyrui.

Anot A. Kriščiūno, šiandieniniame pasaulyje kone visur yra sutinkamos išmaniosios technologijos, ne išimtis ir meno sritis: „Daug dirbu su kompiuteriu, redagavimo programa „Photoshop“. Visus savo paveikslų eskizus pirmiausia pasidarau ekrane, taip greičiau randu geriausius kompozicinius ir spalvinius sprendimus. Menininkai ir toliau savo darbams naudos drobę, pieštukus, bet nevengs ir technologijų, nes naujos formos ir priemonės praplečia galimybių ribas.“

Menininkų pasaulyje itin svarbų vaidmenį vaidina ir socialinių tinklų naudojimas, kurie pasitelkiami ne tik informacijos sklaidai, bet ir kaip reklaminis kanalas virtualiai galerijai. A. Kriščiūnas mano, kad būtent socialinių tinklų dėka menininkams atsirado galimybė išsivaduoti iš įprastų galerijų ir pasiekti net ir toliausiai nuo meno nutolusius piliečius.

Jau kurį laiką A. Kriščiūnas su šeima gyvena Fuerteventūros saloje Ispanijoje, bet išlaiko glaudžius ryšius su Lietuva. Kiekvieną vasarą po tris mėnesius jis praleidžia šalies pajūryje – Palangoje, kur rengia savo darbų parodas. Jis džiaugiasi galimybe galerijoje bendrauti su žmonėmis, rengti susitikimus, paveikslų pristatymus ir atvirus pokalbius. Jis linki visiems atrasti savitą gyvenimo kelią ir mylėti savo darbą.

Viena dar iki galo neįminta fizikos mįslė – tamsioji materija. KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros docentas dr. V. Stankus atskleidžia jos mastus, kaip tai susiję su naujų žvaigždžių susidarymu ir rudosiomis nykštukėmis.

KTU mokslininko teigimu, jam labiau patinka terminas nematoma, nei juodoji materija, mat net juodi objektai yra matomi, jei jie kažką užstoja. Tamsioji materija (angl. dark matter) yra fiksuojama tik dėl neatitikimo tarp stebimų rezultatų ir gravitacijos dėsnių.

– Mokslininkų teigimu, planetos, žvaigždės ir kiti dangaus kūnai sudaro vos 10 procentų visos galaktikos masės, likusi erdvė užpildyta juodąja materija, kurios mokslininkams nepavyksta ištirti iki šiol. Kaip manote, ar mums, t. y. žmonijai, pavyks įminti šią didžiąją paslaptį ir atsakyti į daugelį Visatos atsiradimo, tarp jų ir juodosios materijos atsiradimo ir jos gyvavimo klausimų?

– Šiaip tai viskas atrodo paprasta – paskaičiuojame orbitas, įvertindami žvaigždžių mases, įvertiname, kiek yra jų galaktikoje ir teoriškai nustatome jų orbitinius greičius. Deja, jie neatitinka realių. Kad žvaigždės taip judėtų, galaktikos masė turi būti bent 5,5 kartų didesnė, kitaip jos turėtų palikti galaktiką, buitiškai tariant, išsilakstytų.

Yra ir kitų įrodymų – tai galaktikų ir superspiečių gravitacinių lęšių įtaka šviesos sklidimui, galaktikų gravitacinis poveikis kitoms, net modeliuojant superspiečių klasterizacijos efektą neapsieinama be kelis kartus didesnės, nei regima masė. Šiuo metu nustatyta, kad tamsioji materija sudaro 26,8 % Visatos sudėties. Ši situacija moksle yra vadinama šiuolaikine kosmologine krize, neįminta mįsle.

Hipotezių yra daug, bet jos yra tik hipotezės. Teoriškai galima prognozuoti egzotiškų subatominių dalelių egzistavimą, kurios susiformavo Didžiojo sprogimo metu. Tokios dalelės turėtų pasižymėti tik dviem sąveikų tipais (iš keturių) – silpnąją ir gravitacine. Yra klaidingas įsivaizdavimas, kad tamsioji materija yra kažkur kosmose. Ne, ji tarp mūsų, aplink mus, jos milijardai dalelių turėtų skrosti kiekvieną mūsų kūno kvadratinį centimetrą per sekundę. Ir niekas kol kas neaptiko, kas tai yra.

Pafantazuojant galima prieiti ir prie išvados, kad gal jos pasižymi ir kitokiais, mums nežinomais sąveikų tipais. O jei taip yra, gal jos gali sudaryti ir struktūras, t. y. atomus, molekules, kūnus, gal net kitokios formos gyvybę, kuri mums yra nematoma, nejaučiama ir neaptinkama prietaisais?

Kita, dar didesnė problema ta, kad visata, pagal skaičiavimus, dėl gravitacijos traukos, sukeltos matomos ir nematomos materijos, turėtų pradėti trauktis. Bet ji ne tik nesitraukia, o plečiasi ir plečiasi greitėjančiai. Ta paslaptinga jėga ar slėgis, esantis vakuume, verčiantis plėstis Visatą su pagreičiu, vadinama tamsiąją energija. Apie ją mokslas dar mažiau žino. Aš manau, kad žmonijai pavyks įveikti šias mįsles. Atsiminkime, kad prieš 150 metų visiems elektromagnetinės bangos taip pat buvo „dark matter“.

–2022 m. pradžioje spaudoje pasirodė pranešimų, kad Žemės kosminėje kaimynystėje, vos už 4 tūkst. šviesmečių, užfiksuoti keisti radijo bangų skleidžiami signalai. Jų skleidžiamos radijo bangos neatitinka nė vieno iki šiol žinomo astronominio objekto. Gal tai ir gali būti naujos žvaigždės gimimas? Kaip manote?

– Tokių objektų, spinduliuojančių periodines radijo ir kitas elektromagnetines bangas visatoje, yra apstu – dažniausiai tai yra mirštančių ir mirusių žvaigždžių liekanos. Žvaigždės mirties liekana būna trijų tipų: baltoji nykštukė, pulsaras arba juodoji bedugnė. Pastaroji neturi magnetinio lauko, todėl nespinduliuoja periodiškai.

Dar būna magnetarų (pulsarų rūšis, turinti ypatingai stiprų magnetinį lauką), barsterių ir kt. Bet jei kalbame apie radijo bangas – turime pulsarų (ar magnetarų) atvejį. Pulsaras yra mirusios žvaigždės liekana, kurios skersmuo gali būti Kauno dydžio, o jo masė artima Saulės masei.

Medžiagos tankis yra toks, kad arbatinis šaukštelis tokios medžiagos prilygsta Everesto kalno masei. Jei pulsaro paviršiuje metro aukštyje paleistumėte tą šaukštelį, jis nukristų ant paviršiaus 1200 km/s greičiu. Tokie objektai turi milžinišką magnetinį lauką, kurio polių ašis dažnai nesutampa su sukimosi ašimi. Jie labai greitai sukasi – nuo kelių apsukų iki kelių šimtų per sekundę.

Pagal fizikos dėsnius – toks kintamas magnetinis laukas generuoja elektromagnetines bangas, kurių dažnis sutampa su sukimosi dažniu. Anomalijos gali formuotis ir dėl kitų priežasčių – dažnai pulsarai būna poromis – tai dvinarių žvaigždžių (o tokių Visatoje yra apie 50 %) mirties liekanos.

Nemažai žvaigždžių yra ir trinarės ar keturnarės ir jos miršta ne vienodu laiku, kartais pasitaiko ir vadinamas užtemdymo atvejis – dar nemirusi žvaigždė užstoja kitos spinduliavimą. Žvaigždės kai gimsta, nespinduliuoja radijo bangų. Pradžioje – infraraudoną, o kai gimsta ir regimą, ir ultravioletinę, ir kitas. Jeigu šiuo atveju klausimas apie fiksuojamus periodinius signalus – tai greičiausiai juos skleidžia  mirštanti, bet ne gimstanti žvaigždė.

– Kitaip tariant, žvaigždės, baigdamos savo egzistenciją, skleidžia atsisveikinimo garsus savo kaimynėms žvaigždėms… Spaudoje teko skaityti apie praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje atrastas rudąsias nykštukes. Įdomu yra tai, kad iki šiol vyksta mokslinės diskusijos, kam jas priskirti – planetoms ar žvaigždėms. Ką manote jūs, kaip gamtos mokslų mokslininkas, šiuo klausimu?

– Rudųjų nykštukių fizika yra žinoma – tai dujų kamuoliai, kurių masė yra per maža, kad centre užsižiebtų termobranduolinės vandenilio virtimo į helį reakcijos. Žvaigždžių formavimas prasideda dideliam plazmos telkiniui traukiantis dėl gravitacijos jėgų.

Didėjant slėgiui centre, didėja ir temperatūra. Kai ji pasiekia 10 mln. laipsnių, užsižiebia termobranduolinės vandenilis-helis virtimo reakcijos, kurių metu išsiskiria didelis energijos kiekis, jis stabilizuoja žvaigždę, dėl padidėjusio vidinio slėgio atsverdamas gravitacijos jėgas. Nusistovi vadinama hidrostatinė pusiausvyra. Reakcijų užsižiebimo laikas priklauso nuo pradinio plazmos telkinio masės ir trunka nuo 10000 iki 100 mln. metų.

Dažnai daug žvaigždžių užsižiebia dideliame regione. Tuose regionuose yra skirtingas plazmos tankis. Kartais susidaro tokie telkiniai, kurių pradinės masės nepakanka pasiekti reikiamai temperatūrai. Tiesa, kai kuriose rudosiose nykštukėse stebimos deuterio formavimosi reakcijos, bet jų temperatūra per maža normaliai žvaigždei susiformuoti. Todėl jos yra blausios, o spalva yra artima tamsiai raudonai ar tamsiai purpurinei.

Astronomai linkę rudąsias nykštukes vadinti tarpiniais objektais tarp planetų ir žvaigždžių. Jų masė turi būti mažesnė nei 0,075 Saulės masės, bet tai yra 75 kartus daugiau, nei Jupiterio masė. Kiti dar vadina jas nepavykusiomis žvaigždėmis. Ar galima vadinti jas planetomis? Na, jei rudoji nykštukė nesisuka apie masyvią žvaigždę, o yra pavienis objektas – tikrai ne. Tačiau, jei jos masė yra artima tai ribai apie kurią kalbėjau, arba dar mažesnė ir ji sukasi apie masyvią žvaigždę, gal ir galima būtų ją priskirti prie planetos.

Prisiminkime, kad Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas taip pat yra dujų milžinai, tiesa, turintys skystą ir kietą branduolį. Bet kaip ir minėjau – yra dvinarių, trinarių žvaigždžių, kurių lengvesni nariai nepriskiriami prie planetų. Gal vis dėlto tiktų kriterijus dėl termobranduolinių reakcijų egzistavimo jų centre. Taigi Visatoje yra dar daug reiškinių, saugančių labai daug neįmintų mįslių…

KTU Alumnų asociacijos prezidento Dariaus Vaičiulio vardu kviečiame Jus į visuotinį KTU Alumnų asociacijos narių susirinkimą, kuris vyks š. m. kovo 30 d. (ketvirtadienį) nuo 17 val. KTU Santakos slėnio A228 salėje.

Susirinkimo metu bus renkamas KTU Alumnų asociacijos Prezidentas, Valdyba ir Kontrolės komitetas, tvirtinami asociacijos veiklos dokumentai.

Primename, kad pagal asociacijos įstatus, teisę balsuoti ir kandidatuoti turi tikrieji asociacijos nariai, sumokėję narystės mokestį einamaisiais metais.

KTU Alumnų asociacijos susirinkimas – atviras visiems absolventams. Norint dalyvauti visuotiniame narių susirinkime prašome užpildyti registracijos formą.

Susirinkimo darbotvarkė

17:00 – 17:10 val. Susirinkimo atidarymas.

17:10 – 17:15 val. Susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimai.

17:15 – 17:20 val. Balsų skaičiavimo komisijos rinkimai. Kvorumo tikrinimas.

17:20 – 17:25 val. Susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas.

17:25 – 17:40 val. KTU Alumnų asociacijos prezidento veiklos ataskaita ir Asociacijos finansinė atskaitomybė. Klausimai.

17:40 – 17:55 val. KTU Alumnų asociacijos Kontrolės komiteto ataskaita. Klausimai.

17:55 – 18:10 val. Kandidatų į Prezidento postą kėlimas ir prisistatymas.

18:10 – 18:25 val. Kandidatų į Valdybos ir Kontrolės komiteto narius kėlimas ir prisistatymas.

18:25 – 18:40 val. Klausimai kandidatams.

18:40 – 18:55 val. Balsavimas. Pertrauka.

18:55 – 19:10 val. Balsavimo rezultatų skaičiavimas.

19:10 – 19:20 val. Balsavimo rezultatų skelbimas ir tvirtinimas.

19:20 – 19:30 val. Prezidento žodis. Susirinkimo uždarymas.

Kilus klausimams rašykite alumni@ktu.lt arba skambinkite +370 626 73904.

Universitetuose jau nuo seno gimsta inovatyviausios idėjos ir vyksta visuomenės pažangą skatinančios diskusijos. Tačiau ypač šiandien, pasauliui susiduriant su nelygybe, klimato kaita, migracija ir kitais iššūkiais, o kartu nepaliaujamai vystantis technologijoms, universitetai privalo parodyti, kad išsilavinimas ir mokslo žinios – raktas į sėkmę. Ekspertai įsitikinę – universitetas tampa naujų žinių kūrimo, keitimosi jomis, žinių taikymo ir sklaidos visuomenėje tarpininku.

„Šiuolaikinė visuomenė dažnai puikiai žino, ko jiems reikia, tačiau klausimai ką, kodėl, su kuo, kaip visada lydės žingeidumą ir norą tobulėti. O tokių atsakymų ir galima ieškoti universitete“, – pastebi Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorius, universiteto Tarybos narys Rytis Krušinskas.

Išsilavinimas nepelnytai nuvertinamas

Pasak Arvydo Paukščio, KTU Tarybos pirmininko, bendrovės „Teltonika IoT Group“ vadovo, šiais laikais universitetas daug daugiau negu ugdymo įstaiga ar kompetencijų centras. Universitetas – šalies augimo sąlyga; vieta, kur formuojasi jauno žmogaus asmenybė, jo vertybinė sistema, kritinis mąstymas, požiūris į save ir aplinką.

„Turbūt ne veltui nuo seniausių laikų universitetinis išsilavinimas buvo tam tikras prestižas, kurį šiuolaikinėje visuomenėje mes neretai nuvertiname. Ir visai be reikalo. Nepaisant nuolatinių pokyčių ir skubėjimo, tikrąją vertę išlaiko tie dalykai, kurie reikalauja laiko ir pastangų būti sukurti. Pavyzdžiui, tam tikros srities ekspertinės žinios. Jų neįgausime perskaitę kelis vadovėlius ar sudalyvavę didesnėje konferencijoje. Tam būtinas ir grįžtamasis ryšys, žinių bei patirčių perdavimas, galiausiai – drąsa suklysti ir išmintis pasimokyti iš klaidų“, – sako A. Paukštys.

R. Krušinskas išskiria dar vieną universitetui svarbų tikslą – būti lyderiais kuriant ateities Lietuvą, prisiimančiais atsakomybę padėti augti ateities žmogui ir ateities iššūkiams pasirengusiai visuomenei.

„KTU turi ir papildomą misiją, kuri atspindima ir pavadinime – tai technologijos, kurios jau dabar mūsų kasdienybės dalis. Vyksta daug diskusijų apie tai, kiek naudos bei žalos gali turėti toks spartus technologijų vystymasis, tačiau būtent universiteto vaidmuo yra ir išliks ateityje – rasti darnius sprendimus“, – teigia R. Krušinskas.

Išnaudoti vykstančius pokyčius – būtina

O pastarąjį dešimt metų technologijos auga stulbinančiu greičiu. Statistiniai duomenys rodo įspūdingą esamą ir toliau vyksiantį technologijų proveržį. Vos keletas pavyzdžių: internetu pasauliniu mastu naudojasi 5 mlrd. žmonių; iki 2030-ųjų prie interneto bus prijungta 500 mlrd. įrenginių; pasaulyje yra apie 1,35 mln. technologijų startuolių; išmaniųjų įrenginių, renkančių, analizuojančių ir besidalijančių duomenimis, skaičius iki 2030 metų turėtų pasiekti 50 mlrd.

Lina Slavinskė, bendrovės „Hostinger“ Socialinių partnerysčių vadovė, KTU tarybos narė, atkreipia dėmesį, kad kartų ir visuomenės požiūrio kaita, technologijų, dirbtinio intelekto ir skaitmenizacijos proveržis daro stiprų poveikį visoms sritims. Tik tuo pasinaudodami galime atrasti kelią į darnią ateitį.

„Spendimų paieška ypač svarbi aukštojo mokslo institucijose. Todėl KTU misijoje skiriamas dėmesys ne tik universiteto bendruomenei bei partneriams, bet ir visuomenei, kuriai duodamas pažadas – būti veržliu universitetu ir kurti darnią visuomenę“, – sako L. Slavinskė.

Šiuolaikinio universiteto pranašumas, siekiant užtikrinti daug žadančia ateitį,  A. Paukščio teigimu, yra laisvė rinktis tai, kas žmogui įdomu: „Kiekvienam suteikiama galimybė derinti skirtingas sritis ir plėsti kompetencijas arba sistemingai gilinti turimas žinias ir siekti ekspertiškumo. Tai ypač svarbu, nes tik savimi pasitikintis bei save tinkamai realizuojantis asmuo gali suteikti vertę visuomenei“.

Reikalingas bendruomenę vienijantis lyderis

KTU šiuo metu vykdant naujo rektoriaus rinkimus, pašnekovai tikina, kad būtent tokiam – technologijų – universitetui reikia iniciatyvaus, kūrybingo ir nebijančio iššūkių lyderio.

„Universitetas nesiliauja būti svarbiu visuomenės progreso varikliu. Visuomenę tiesiogiai ir netiesiogiai pasiekia universiteto kūriniai: moksliniai išradimai, inovacijos, kompetentingi ekspertai, jauni specialistai, kurie sėkmingai įsilieja į darbo rinką, stiprina visuomenę savo pasaulėžiūra, sprendimais, žiniomis ir bendruomeniškumu. Svarbu, kad aukštosios mokyklos būtų vedamos įkvepiančių lyderių, kurie mokėtų sutelkti bendruomenę, skatintų dalintis savo idėjomis ir pasiekimais, kurie padėtų dorotis su šiandienos pasaulio problemomis“, – teigia L. Slavinskė.

Anot UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės“ generalinio direktoriaus, KTU tarybos naro Simono Petrulio, nuolat auganti ir stiprėjanti KTU akademinė bendruomenė, tarp jų ir alumnai, vis aktyviau prisideda prie naujos kartos ugdymo, kuri taip reikalinga iššūkių priešakyje.

„Universitete auga atsakingi ir mąstantys žmonės. Inspiruojančioje aplinkoje ugdomas laisvas, kūrybingas, ambicingas, inovatyvioms technologijoms artimas kūrėjas. Visa bendruomenė, o tarp jų – universiteto vadovas, nurodantis vystymo kryptį, padeda formuoti naująją kartą, kuri geba vesti visuomenę į priekį, nepaisant kylančių iššūkių“, – tikina S. Petrulis.