Įrašai

Fizika yra vienas elementariausių ir tuo pačiu vienas sudėtingiausių mokslų, kuris vaidina svarbų vaidmenį žmonijos civilizacijos ir technologijų pažangoje. Pasak KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) docentės Živilės Rutkūnienės, kiekvienas žmogus fiziką naudoja kasdienėje veikloje, kartais net to ir nesuvokdamas, pavyzdžiui, vaikščiodamas, pjaustydamas, gamindamas maistą, atidarydamas ir uždarydamas duris.

Galbūt kai kam fizika gali atrodyti nuobodus ir beprasmis dalykas, tačiau jos pritaikymas lydi kiekvieną iš mūsų kiekviename žingsnyje. Didžiulę mokslinę ir technologinę pažangą, kuri įvyko per pastaruosius šimtmečius, vienaip ar kitaip lėmė ir fizikos mokslas. Jos teigimu, fizikos pažanga prisidėjusi prie daugelio veiklos sričių, pradedant nuo medicinos fizikos, kelionių į kosmosą ir baigiant kasdienėmis veiklomis.

Fizikos dėsningumas – net ir gaminant maistą

Ar dažnai susimastote, kokie procesai vyksta virtuvėje, kuomet gaminate vakarienę? Ž. Rutkūnienės teigimu, gaminant maistą labai svarbi temperatūra, kuri kurią reguliuojant užtikriname, kad gautumėme mums norimą rezultatą: nuo virimo, troškinimo iki kepimo. Šiame procese sutinkame vieną iš fizikos šakų – termodinamiką. Ji nagrinėja temperatūrą, šilumą ir jos perdavimą. Pasak jos, net ir pjaustant vaisius ir daržoves, vadovaujamės fizikos principais.

„Norėdami ką nors perpjauti – turime spausti peilį. Slėgis tiesiogiai priklauso nuo jėgos ir atvirkščiai – nuo ploto. Todėl padidinę spaudimą į peilio ašmenis ir jas išaštrinę (sumažinę plotą, kurį spustelim) galime lengvai perpjauti tai, ką norime.“

Dar vienas pavyzdys – mikrobangų krosnelės. Anot docentės, mikrobangų ir infraraudonųjų spindulių krosnelės, kurios naudoja elektromagnetines bangas tam, kad perduotų šilumą maisto produktams. Tokios bangos, tai fizikinė sritis, susijusi su elektromagnetinio spinduliavimo naudojimu.

Ne visiems lengvai suprantama sritis

Pasak Ž. Rutkūnienės, fizika gali atrodyti sudėtingas ir ne kiekvienam suprantamas dalykas, tačiau viskas yra paprasčiau nei galima įsivaizduoti. Mokantis fizikos, svarbu suprasti, kad tai mokslas, susijęs su teoriniais konceptais ir matematikos taikymu. Norint įrodyti, kad fizikos dėsniai veikia, būtini ir geri matematikos pagrindai.

„Sėkmė šiame moksle reikalauja ne tik smalsumo, bet ir pastangų bei laiko, bet gerai suprantant fizikos principus, galite suvokti daug kitų mokslų šakų, taip pat pagerinti savo mąstymo ir sprendimų priėmimo gebėjimus.“ – teigia Ž. Rutkūnienė.

Taip pat, visi fizikiniai reiškiniai daug lengviau suprantami, kuomet yra taikomi praktiškai. Tai yra taikomoji mokslų šaka, todėl svarbu žinias išmėginti ir praktiškai, atlikti eksperimentus, susipažinti su įvairiais fizikos dalykais ir bandyti juos suprasti.

Galimybė išbandyti savo jėgas fizikos konkurse

Siekdama populiarinti fizikos studijas ir fizikos mokslą apskritai, KTU MGMF Fizikos katedra jau nuo 1996 m. kasmet rengia nacionalinį prof. K. Baršausko fizikos konkursą moksleiviams, kuris kasmet suburia apie 300 moksleivių iš visos Lietuvos“, – pasakoja Ž. Rutkūnienė.

Pasak mokslininkės, konkursas jauniesiems fizikams suteikia progą pasitikrinti žinias, išmėginti savo gebėjimus sprendžiant įdomias, kitokias nei mokykliniuose vadovėliuose, fizikos užduotis, susipažinti su KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultetu, jo mokslininkais bei jų vystoma moksline veikla.

„Stengiamės parodyti moksleiviams,  kokia įdomi ir reikšminga fizika ir kaip plačiai ji pritaikoma. Suprantame, kad pasirinkimas studijuoti fiziką – nėra paprastas. Tačiau, nors studijos ir nėra lengvos, jos atveria kelius į pasaulį, keičiančius mokslinius atradimus ir tarptautines karjeros galimybes“, – sako mokslininkė.

Kauno technologijos universitete (KTU) pradedamas rektoriaus rinkimų procesas – sausio 9 d. paskelbtas viešas tarptautinis konkursas rektoriaus pareigoms užimti. Pretendentų į rektoriaus pareigas paraiškos priimamos iki kovo 10 d.

KTU rektoriaus rinkimus viešo tarptautinio konkurso būdu organizuoja iš Universiteto tarybos narių sudaryta Rinkimų komisija. Rektorius penkerių metų kadencijai renkamas vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, KTU Statutu ir KTU tarybos patvirtinta rinkimų organizavimo tvarka.

Konkurse gali dalyvauti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys mokslo laipsnį arba pripažinti menininkai, turintys pedagoginės ir vadybinės patirties. Kandidatuoti į rektoriaus pareigas gali ir Universitete nedirbantis asmuo.

„KTU – vienas lyderiaujančių universitetų, nuolat vystantis naujoves ir stebinantis visuomenę savo mokslininkų ir studentų pasiekimais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tad rektorius tokiame Universitete turi būti ryžtingas,  iniciatyvus, mokantis efektyviai bendradarbiauti tiek su verslo bei mokslo ir studijų organizacijomis, tiek ir su valdžios institucijomis. Labai svarbi vadovo pareiga – Universiteto bendruomenės narių sutelkimas, gebėjimas motyvuoti juos siekti ambicingų tikslų ir vesti Universitetą pirmyn“, – sako KTU tarybos pirmininkas, bendrovės „Teltonika IoT Group“ vadovas Arvydas Paukštys.

Lina Slavinskė, bendrovės „Hostinger“ Socialinių partnerysčių vadovė, KTU tarybos narė bei rektoriaus Rinkimų komisijos pirmininkė, tiki, kad Universitetą į priekį ves stiprus lyderis.

„Technologijos yra ne tik dabarties kasdienybė, bet ir raktas į žmonijos ateitį. Į tokią ateitį, kurią, rodos, sunku net prognozuoti ar detaliai planuoti, bet aišku viena, kad tai skirtingų disciplinų ir kompetencijų sintezė. Ir šios ateities kūrime ypatinga svarba tenka būtent tokiems universitetams kaip KTU. Nors dabar pasaulis gyvena neramių permainų laikais, kurioms ne visada galime daryti tiesioginę įtaką, tikiu, kad mums pavyks išrinkti vienam stipriausių šalies universitetų tikrą lyderį, gebėsiantį dar penkerius metus į priekį vesti KTU ir prisidėti prie mūsų ateities kūrimo“, – sako ji.

Norintieji dalyvauti konkurse iki kovo 10 d. turi pateikti užpildytą prašymą dalyvauti viešame tarptautiniame konkurse rektoriaus pareigoms eiti, deklaraciją apie atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimui ir dėl interesų konflikto atskleidimo, savo gyvenimo aprašymą, mokslo laipsnio suteikimą liudijančio dokumento kopiją, dokumentus, įrodančius pedagoginę ir vadybinę patirtį.

Pageidaujama, kad pretendentai nurodytų veiklos gaires, suformuluotas pagal Universiteto strategiją. Galima pateikti ir kitus dokumentus ir duomenis, kuriuos, pretendento nuomone, tikslinga pateikti.

Dokumentai gali būti pateikti atvykus į Universitetą, elektroninėmis ryšio priemonėmis, elektroniniu parašu patvirtinus dokumentų tikrumą, ar pristatyti registruotu paštu nurodytu adresu.

Pasibaigus dokumentų teikimo terminui, vyks rinkimų komisijos posėdis, nuo kurio per mėnesį bus organizuojamas ir Senato posėdis – jame bus tvirtinamas reikalavimus mokslinei veiklai atitinkančių pretendentų sąrašas.

Vėliau atrinkti kandidatai, atitinkantys visus keliamus reikalavimus, prisistatys ir pristatys savo vizijas bendruomenei atvirame posėdyje. Galutinį sprendimą dėl konkurso nugalėtojo KTU taryba priims uždarame posėdyje, kuris turi įvykti ne vėliau kaip 20 kalendorinių dienų po atviro posėdžio.

Tikimasi, kad naujai išrinktas KTU rektorius darbą pradės rugpjūčio 10 d.

Detalesnę informaciją galima rasti čia: https://bit.ly/3vMz7VB

Statistika rodo, kad beveik 10 milijonų žmonių Europos Sąjungoje gyvena jausdami sunkias insulto pasekmes. Tai – tokia liga, po kurios pacientas dažniausiai lieka neįgalus, neretai – tokios būklės, kuri reikalauja nuolatinės priežiūros. KTU Informatikos fakulteto mokslininkas Rytis Maskeliūnas kartu su tarptautine komanda sukūrė programėlę, kuri virtualioje aplinkoje mokys rūpintis asmeniu, kurį buvo ištikęs insultas.

Artimo asmens insultas visada sukrečia, o grįžus iš ligoninės, šokas patiriamas antrą kartą – nebežinome ko griebtis, nes pasikeičia ne tik insultą patyrusiojo, bet ir artimųjų gyvenimas. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Multimedijos inžinerijos katedros tyrėjo R. Maskeliūno, tokį pokytį išgyventi be pagalbos – sudėtinga.

Programa-žaidimas

„iTrain“ – tai interaktyvūs mokymai, skirti padėti slaugyti asmenis po insulto. Juos sudaro visuma skirtingų priemonių – įprasta knygelės forma, interaktyvus nuotolinis mokymo kursas (angl. Massive open online course), vaizdinė medžiaga ir vis populiarėjanti modernaus mokymo forma – vadinamasis „rimtasis“ žaidimas.

Daugelis turime paviršutiniškų žinių apie insultą, neretas savo artimoje ar tolimoje aplinkoje esame su šia liga susidūrę. Visgi, pasak R. Maskeliūno, neretai paviršutiniškos žinios tokios ir lieka, kol gyvenimas nepriverčia su problema susipažinti giliau. „iTrain“ interaktyvių mokymų paketas siekia užpildyti šią spragą.

KTU mokslininko teigimu, ši mokomoji priemonė yra ir žaidimas, ir mokomoji programa. Kurio bus daugiau – priklauso nuo naudotojo.

„Mokomasi lengva, greitai perprantama forma, kiek panašia į labai populiarų „EA SIMS“ žaidimą“, – teigia tyrėjas.

Remiamasi realaus gyvenimo duomenimis

„iTrain“ žaidimas moko teisingos slaugos praktikos, kaip sukurti saugią namų aplinką, leidžia virtualioje aplinkoje išbandyti ligonio priežiūrą ir moko kitų būtinų aspektų. Kaip tai vyksta? Paspaudus ant tam tikro objekto, ar įvykus tam tikram scenarijui, patikrinamos žaidėjo žinios – jis ar ji turi parinkti optimalų variantą, nuo kurio priklauso slaugomo asmens gyvenimo kokybė. Situacija nuolat kinta, nes gyvenimo kokybę veikia įvairūs faktoriai, pradedant nuo labai elementarių, tokių, kaip žmogaus noras pavalgyti ir pamiegoti, baigiant jo psichologine būsena. Visos šios situacijos modeliuojamos žaidime.

Pasak tyrėjo, tokia mokymų forma – gerokai įdomesnė ne tik jaunesniajai kartai; interaktyvus žaidimas daugeliui smagesnis ir mažiau laiko sąnaudų kainuojantis užsiėmimas nei brošiūrų skaitymas ar keliolika valandų praleistų kursuose.

„Žaidimo metodikai buvo panaudota profesionali medicininė patirtis ir realaus gyvenimo įrodymų duomenys, surinkti projekto „iTrain“ metu“, – teigia mokslininkas.

Medikai iš Italijos, Kipro bei Švedijos bendravo su insultą išgyvenusiais pacientais, jų šeimos nariais ir su šios srities profesionalais. Šių interviu pagrindu, papildant žinias medicinine praktika, buvo sudaryta mokymo medžiaga, kuria remiantis ir buvo sukurtas žaidimas.

„Mūsų žiniomis, rimtųjų žaidimų, mokančių apie pacientų po insulto slaugą, nėra. Netgi slaugos srityje, tai ganėtinai – plati niša, kurioje vienas iš pionierių buvo kitas mūsų žaidimas, supažindinantis su senatvine demencija“, – pasakoja R. Maskeliūnas.

Programėlės efektyvumą matavo depresijos skale

Nors tam tikra dalis pacientų po reabilitacijos gali gyventi ganėtinai pilnavertį gyvenimą – tai priklauso nuo insulto sunkumo, kada buvo suteikta pagalba ir kitų faktorių – neretai insultą patyrusiųjų gyvenimas pasikeičia iš esmės.

Pasak KTU mokslininko R. Maskeliūno, tarp žmonių, patyrusių insultą, depresija yra ganėtinai dažnas reiškinys: „Žmogus supranta, kad jo gyvenimas pasikeitė, dažniausiai – negrįžtamai ir taip, kaip buvo, tikėtina, jau nebebus.“

Be to, dažna šeima neturi finansinių galimybių naudotis slaugos namų paslaugomis, todėl slaugo ligonį namuose, kas namiškių kasdienybę taip pat stipriai sutrikdo: „Morališkai itin sunku stebėti kaip artimasis kenčia, o priežiūra reikalauja daug laiko (specialus maistas, higiena, mankšta, bendravimas), todėl nelieka laiko sau“.

Dėl šių priežasčių, depresija gali atsirasti ir pacientų artimiesiems, kurių gyvenimas taip pat keičiasi kardinaliai. Siekdami ištirti „iTrain“ žaidimo poveikį depresijos, kuri gali atsirasti dėl slaugytojų patiriamos naštos, eigai, mokslininkai pasitelkė depresijos skalę (angl. Geriatric Depression Scale (GDS)).

Pasak R. Maskeliūno, tyrimo metu rezultatai parodė, jog „iTrain“ žaidimas turėjo didelę teigiamą įtaką slaugytojų ir insulto ištiktų asmenų nerimo pokyčiui.

„iTrain“ žaidimą galima atsisiųsti nemokamai „Google Play“, „Apple App Store“ platformose.

Plačiau skaitykite publikacijoje: https://doi.org/10.3390/info13120564

Valdantiesiems svarstant apie pensijų reformos galimybes, kaip antai automatinio įrašymo į pensijų fondus tvarkos pakeitimą, ekonomistai ragina gyventojus, atsisakiusius kaupti antroje ar trečioje pakopoje, santaupų kojinėje nelaikyti. Pasak KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesoriaus Vytauto Snieškos, nors dabartinė pensijų sistema turi trūkumų, neinvestuojami pinigai atneša didesnių nuostolių – nuvertėja.

Pensijų klausimas aktualus ne tik šiuo metu pensijas gaunantiems, už kelerių metų pensinio amžiaus sulauksiantiems šalies gyventojams, tačiau ir darbingo amžiaus asmenims. Būtent iš šių darbuotojų įmokų yra kaupiamas fondas senatvės pensijoms išmokėti.

„Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo ( „Sodra“) pensija yra draudimo sistema. Šiuo metu dirbančio žmogaus įmokos į „Sodrą“ skiriamos jau esantiems pensijoje žmonėms išlaikyti. Ir kai tas žmogus išeina į pensiją, tada jam mokama iš „Sodros“ fondo, kurį pildo tuo metu dirbantys žmonės“, – sako KTU ekonomistas.

Nors pirmosios pakopos pensijos dydį lemia įvairūs, nuo konkretaus gyventojo darbingumo priklausantys veiksniai, bazinis pensijos dydis bene kasmet kinta. Anot V. Snieškos, kylant darbo užmokesčiui, kartu kyla ir galimybės mokėti didesnę pensiją: „Toks nuolatinis „Sodros“ papildymas iš augančių atlyginimų leidžia indeksuoti ir pensijas, kompensuojant dėl kainų padidėjimo prarastas pajamas“.

Antroje ir trečioje pakopoje sukauptos lėšos – pensijų fondų rankose

Politikai ir pensijų fondų valdytojai sako, kad vien „Sodra“ pasitikėti nereikėtų – antroji ir trečioji pakopa tikrai yra reikšminga, jei sulaukus pensinio amžiaus norite gauti bent 50 proc. atlyginimo. Tačiau kitaip nei senatvės pensija, priklausanti nuo valdančiųjų sprendimų, antroje ir trečioje pakopoje kaupiami pinigai tiesiogiai priklauso nuo pasirinktų fondų investavimo sėkmės.

„Antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fondo įmokos yra sudaromos iš atlyginimo išskaičiuojamų nustatyto procento išmokų, bei gali būti šiek tiek papildomos iš valstybės lėšų. Taigi, antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fondas, kurį sukaupia žmogus, negali būti indeksuojamas ir gali išaugti tik jeigu pensijų fondo valdytojas sėkmingai investuos pensijų fondo lėšas“, – sako V. Snieška.

Pasak V. Snieškos, didžioji dauguma tokių pensijų fondų lėšų sukauptų Lietuvoje yra investuojama į užsienio šalių akcijas, obligacijas, ar kitus vertybinius popierius. Šių investicijų rizika pasirenkama pagal gimimo metus – kuo jaunesnis gyventojas, tuo fondo investavimo rizika yra didesnė, siekiant padidinti investavimo grąžą.

„Deja, Lietuvoje veikiantiems pensijų fondams tokiu būdu iki šiol nelabai sekėsi uždirbti. Pavyzdžiui, Lietuvos banko duomenimis, vieno antrosios pakopos fondo vidutiniam dalyviui per 14,6 metų „Sodrai“ pervedus 3 024 eurus, tas fondas paaugo vos 813 eurais – iki 3 837 eurų. Tai vidutiniškai per metus sudaro tik 1,33 proc. – daug mažiau, nei infliacijos tempas Lietuvoje tuo laikotarpiu“, – sako V. Snieška.

Tam turi įtakos ir kasmet pensijų fondų pasiimamas pensijos fondo valdymo mokestis, kuris, priklausomai nuo fondo, per metus sudaro nuo 0,22 iki 1,23 proc. sukaupto turto: „Pavyzdžiui, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje šis mokestis yra tik 0,2 proc.“.

Nors Lietuvoje įstatymiškai nustatyta, koks procentinis valdymo mokestis nuo gyventojų kaupiamų lėšų gali atitekti pensijų fondui – Bendrasis atsiskaitymo rodiklis (BAR) negali viršyti 0,5 proc. – fondams investuojant sukauptą turtą į kitus fondus, nuo investicijų grąžos atskaitomi kiti mokesčiai. Jų procentinis rodiklis, vadinamas sąlyginiu Bendruoju išlaidų koeficientu (BIK), gali siekti net minėtuosius 1,23 proc.

Investuoti patiems reikia žinių

Lietuvos Banko duomenimis, pirmoje pakopoje Lietuvoje kaupia visi dirbantieji – per 1,45 mln. žmonių, tačiau aktyviai antroje pakopoje kaupia 778 tūkst., o trečioje – 95,6 tūkst. dirbančiųjų. Kiti gyventojai, nesikliaujantys antros ar trečios pakopos pensijų kaupimo galimybėmis, gali lėšas ateičiai kaupti kitur – atsidėti ar investuoti.

Pastaroji galimybė, V. Snieškos teigimu, gali būti ypač naudinga, mat tam tikros investavimo sritys, kaip antai nekilnojamasis turtas, per pastaruosius kelerius metus galėjo atnešti nemažą grąžą.

„Pavyzdžiui, būsto kainų augimo tempas Lietuvoje 2006–2022 metais vidutiniškai siekė net 5,6 proc. per metus. Jeigu tas pensijos fondas būtų augęs būsto kainų augimo tempu, tai per 14,6 metų turėtų išaugti iki 7 037 eurų – 2,33 karto. Tai kartu atsako į klausimą, kas geriau: ar pensijų fondas, ar investuoti patiems?“, – sako KTU profesorius.

Be abejo, patiems sėkmingai investuoti nėra lengva – siekiant išvengti nuostolių, reikia turėti daug žinių ir investavimo patirties. Tačiau neinvestuojamiems pinigams kyla didesnė grėsmė – nuvertėti.

„Ekspertai rekomenduoja turėti nuo pusės iki pilno metinio atlyginimo pinigų atsargą nenumatytoms išlaidoms. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad laikomi pinigai nuvertėja tiek, kokia yra infliacija, ar auga numatomų pirkti prekių kaina, todėl racionaliai investuojant galima tokių nuostolių išvengti“, – teigia V. Snieška.

Mažesnė pensija tiems, kurie daugiau uždirba?

Lietuvoje populiarūs pensijų fondai šiuo metu darbingiems žmonės prognozuoja ypač nedidelę, vos 30–50 proc. darbo užmokesčio siekiančią, pensiją, jei kaupti nusprendžiama tik pirmoje pakopoje. Šie skaičiavimai atliekami remiantis vidutinio darbo užmokesčio šalyje, kuris 2022 m. gruodžio mėn. siekė 1787,10 eurų prieš mokesčius, ir vidutinės „Sodra“ senatvės pensijos Lietuvoje, kuri siekė 512,64 eurų, santykiu.

Todėl šiuo metu pensijoje esančių asmenų, kurie turi būtinąjį darbo stažą, gaunama „Sodros“ išmoka siekia 28,7 proc. vidutinio atlyginimo šalyje prieš mokesčius ir sudaro apie 45 proc. vidutinio atlyginimo po mokesčių. Tačiau tokį procentą pajamų gaus ne kiekvienas šalies gyventojas.

„Pasinaudojant „Sodros“ pensijų skaičiuokle pirmajai pakopai galima pamatyti, kad didesnius atlyginimus gaunančių žmonių pensija sieks, pavyzdžiui, 50 proc. gaunamų grynųjų pajamų. Dar didesnius atlyginimus gaunantieji gaus mažesnę dalį. O tai reiškia, kad per pensijų sistemą yra vykdomas progresinis pajamų apmokestinimas“, – teigia V. Snieška.

Svarbu leisti gyventojui rinktis

Nors šis pensijų modelis veikia neseniai, vos 4 metus, ekspertai jau pastebi trūkumus ir tobulintinas sritis: „Labai palankiai yra vertinamos Prancūzijos, Vokietijos, Danijos pensijų sistemos, todėl reikėtų daugiau atsižvelgti į šių šalių patyrimą“.

Tačiau su kitų Europos šalių pensijomis Lietuva konkuruoti negali – net atsižvelgus į jų patirtį, dėl vidutinio darbo užmokesčio, gyventojų skaičiaus, pensinio amžiaus ribos ir šalies bendro vidaus produkto (BVP) skirtumų, daugiau lėšų pensijoms didinti neatsiras.

„Lietuva Europos Sąjungoje yra trečia nuo galo pagal pensijoms skiriamą BVP dalį – 6,5 proc., o Europos Sąjungos (ES) vidurkis yra 13 proc. Dėl šios priežasties kol kas tikėtis „europinių“ pensijų nereikėtų. Tikėkimės, kad Lietuvos valdantieji nepamirš, kad didėjant BVP būtų padoru didinti ir atskaitymus pensijoms. Dabar Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, prilygsta 62 proc. šio rodiklio ES vidurkio“, – teigia KTU ekonomistas.

BVP dalies skyrimas pensijoms nėra vienintelė sritis, kurioje, anot specialisto, verta daryti pokyčius. Lietuvoje į antros pakopos kaupimą įtrauktas ir iki nustatytos datos neatsisakęs asmuo yra įpareigojimas toliau visą gyvenimą mokėti įmokas į pensijų fondą, su 12 mėnesių išimtimi.

„Reaguojant į augantį Lietuvos piliečių nepasitenkinimą, dabar besiliejantį ir viešoje erdvėje, prievartinio įrašymo į fondus tvarką reikėtų skubiai naikinti. Kodėl tokios sistemos nepakeisti tik paraginimu papildomai draustis? Žmogus turi teisę pats spręsti, kaip jam elgtis su savo pajamomis, ir pats nuspręsti, kur jas investuoti“, – sako V. Snieška.

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas ( KTU MGMF) jau šeštąjį kartą organizuoja trijų dienų trukmės renginį/mokymus KTU Big Data mokykla (angl. Big Data School).  Šiais, 2023, metais mokymai vyks gegužės 3–5 dienoms KTU „Santakos“ slėnyje.

Renginys skirtas verslo ir pramonės įmonių atstovams,  mokslininkams, doktorantams, antrosios pakopos studentams, siekiant pagilinti jų  kompetencijas  didžiųjų verslo duomenų analitikos ir jų naudojimo srityje. 

Trijų dienų trukmės renginyje teorines ir praktines sesijas ves:  

• Dr. Wannes Meert „Learning, evaluating and verifying tree-based models“ (KU Leuven universitetas, Belgija); 
• Dr. Michael Fairbank „Recurrent neural network and their application“ (Esekso universitetas, Jungtinė Karalystė); 
• Dr. Mindaugas Kavaliauskas „Data classification using support vector machine“ (KTU MGMF, Lietuva). 

Užsiregistravus iki vasario 24 d. vienos dienos dalyvio mokestis 200 Eur, trijų dienų 500 Eur. 

Nuo vasario 25 d. iki balandžio 17 d. vienos dienos dalyvio mokestis 270 Eur, trijų dienų 600 Eur. 

Kviečiame nepraleisti progos pasinaudoti geresniu kainos pasiūlymu! 

Jeigu norite registruoti tris ar daugiau dalyvių, kviečiame susisekti su mumis el. paštu bigdata.school@ktu.lt.  

Daugiau informacijos ir registraciją rasite čia https://bigdataschool.ktu.edu/. 

Renginys vyks anglų kalba. 

Kelionės praturtina kiekvieną iš mūsų: praplečiame savo akiratį, patiriame naujų įspūdžių, susipažįstame su kitomis kultūromis. Tyrimai rodo, kad visa tai ne tik pagerina psichologinę būseną, bet ir ugdo asmenybę. Šiandien daugelis užsienyje gali semtis ir profesinės patirties. Štai KTU doktorantė Gabrielė Šarapajevaitė studijų metu aplankė ne vieną šalį. Ji neslepia – svetur įgyta patirtis buvo didelis stimulas vystyti karjerą mokslo srityje.

Dar bakalauro studijų metu Gabrielė aplankė Portugaliją, Lenkiją, JAV. Šiuo metu ji studijuoja dvigubą diplomą suteikiančiose cheminės inžinerijos doktorantūros studijose. Šios studijos Kauno technologijos universitete (KTU) vykdomos su vienu seniausių pasaulyje – Bolonijos universitetu Italijoje, kuriame lankytis ir kaupti žinias jaunajai mokslininkei tenka nemažą studijų laiko dalį.

„Toks išėjimas iš komforto zonos moko pačiai spręsti komplikuotas situacijas ir įveikti baimes. Į daugelį situacijų, kurios anksčiau atrodė sudėtingos, dabar žiūriu kitomis akimis“, – sako G. Šarapajevaitė.

Pirmoji išvyka – per atsitiktinai pamatytą reklamą

Gabrielė į pirmąją „Erasmus+“ praktiką Portugalijoje išvyko jau po pirmojo bakalauro kurso cheminės technologijos ir inžinerijos studijų programoje. Jos teigimu, į šalies sostinę Lisaboną išvykti paskatino visiškas atsitiktinumas – balandžio mėnesį pamačiusi tarptautinių akademinių mainų „Erasmus+“ programos reklamą, birželį ji jau buvo Portugalijoje.

„Pavyko greitai atrasti praktikos vietą INESC-MN nanotechnologijų ir makrosistemų mokslo institute ir susitvarkyti dokumentus. Kadangi turėjau nedaug darbo laboratorijoje patirties ir neįsivaizdavau, kaip vyksta mokslinis darbas, labai pasisekė, kad teko prisijungti prie mokslinės grupės, kuri manimi rūpinosi ir daug ko išmokė“, – tikina KTU doktorantė.

Būtent ten mergina suprato, kad „Erasmus+“ vasaros praktikos – puiki galimybė ne tik ugdyti profesinius gebėjimus, bet ir keliauti, susipažinti su tos šalies kultūra.

„Įvairios praktikoje gautos patirtys prisideda prie platesnio požiūrio formavimo, augina asmenybę, skatina pažinti pasaulį. Grįžusi supratau, jog universitetas suteikia daug tokių galimybių, tad būtų gaila jų neišnaudoti“, – apie tai, kas paskatino taip aktyviai kiekvienais metais vykti į vasaros praktikas, pasakoja G. Šarapajevaitė.

Labiausiai vertina užmegztas pažintis

Po antrojo bakalauro kurso studentė atliko „Erasmus+“ praktiką Krokuvoje, Stanislavo Stašico kalnakasybos ir metalurgijos akademijoje, kur turėjo galimybę pažinti dar vieną šalį ir pasisemti patirties. Galiausiai, po trečiųjų studijų metų mergina išvyko į JAV Lehigh universitetą.

„Tuo metu jau dalyvavau mokslinės grupės veikloje KTU, taigi žinojau, koks yra mokslinių tyrimų kelias. JAV patyriau daug įsimintinų momentų“, – tikina Gabrielė.

Studentė dirbo JAV gyvenančio lietuvio profesoriaus mokslo grupėje, turėjo galimybę dalyvauti didžiausioje JAV chemijos mokslo konferencijoje.

„Daug keliavau ir susipažinau su svetingais žmonėmis. Amerikietiška kultūra visai kitokia nei europietiška – tai labai jautėsi“, – sako G. Šarapajevaitė.

Apibendrindama visas vasaros praktikas, KTU studentė tikina, jog aplankytose šalyse labiausiai patiko žmonės, su kuriais ji dirbo ir bendravo: „Būtent sutikti žmonės visas praktikas padarė ne tik sausu profesinių gebėjimų ugdymu, tačiau įtraukė į tos šalies kultūrą, bendras veiklas, dėl to nesijausdavau toli nuo namų“.

Išėjimas iš komforto zonos tapo atspirties tašku

Anot KTU doktorantės, ne paslaptis, kad važiuojant į praktiką kitoje šalyje, atsiranda ir norimų padaryti dalykų sąrašas.

„Kadangi šalys, į kurias vykau, išties labai skirtingos, vienose – labiau ribojami finansai, kitose – mažiau, todėl visada stengiausi iš kelionių gauti maksimumą. Pavyzdžiui, būdama Krokuvoje, aplankiau ne tik Lenkiją, bet ir kaimynines šalis. JAV man labai pasisekė, nes šeima, kuri mane priėmė, labai manimi rūpinosi ir parodė šalį – manau, tik jų dėka pamačiau tiek daug. Lisabona sužavėjo savo gyvenimo stiliumi, gamta, architektūra ir pozityviu požiūriu“, – teigia Gabrielė.

Studentė itin vertina ne tik galimybę pakeliauti po skirtingas šalis, kuriose atliko praktikas, bet ir pamatyti kitas akademines institucijas, jų veiklos organizavimą.

„Tai labai prisidėjo prie laiko ir prioritetų planavimo įgūdžių ugdymo. Kartais būdavo situacijų ar dienų pilnų nerimo, tačiau išėjimas iš komforto zonos leido sustiprinti savo asmeninius gebėjimus, labiau pasitikėti savimi, savo priimamais sprendimais sudėtingose situacijose“, – sako G. Šarapajevaitė.

Ji įsitikinusi – būtent išėjimas iš komforto zonos ir kalbėjimas negimtąja kalba buvo didžiausiais iššūkis, kuris tapo atspirties tašku keliauti toliau.

Tiksliaisiais mokslais susidomėjo dar mokykloje

Gabrielė prisimena, kad dar mokykloje jai pasisekė, nes fizikos ir chemijos mokė puikios mokytojos. Jos ne tik neišgąsdino šiais mokslais, tačiau atvirkščiai – sudomino ir paskatino gilinti žinias.

„Vėliau pradėjau dalyvauti įvairiuose mokslo renginiuose. Kai atėjo laikas rinktis studijas, atsidūriau kryžkelėje, nes tiek fizika, tiek chemija sekėsi vienodai gerai. Tuomet sužinojau apie chemijos inžineriją, kuri apjungia abi man patinkančias mokslo sritis. Taigi neliko dvejonių, ką noriu studijuoti“, – pasakoja G. Šarapajevaitė.

Pirmiausia ji norėjo studijuoti Lietuvoje, todėl ieškojo aukštosios mokyklos, kuri siūlytų chemijos inžinerijos ar panašią programą. Ir svarbiausia – pateisintų jos keliamus lūkesčius.

„KTU buvo prioritetinis mano pasirinkimas. Pirmiausiai baigiau Cheminės technologijos ir inžinerijos bakalauro studijas, vėliau – chemijos inžinerijos magistrantūrą“, – teigia Gabrielė.

Planuose – tvarių technologijų vystymas

Šiuo metu mergina studijuoja chemijos inžinerijos doktorantūroje pagal dvigubo diplomo programą su Bolonijos universitetu, tad nemažą studijų dalį praleidžia Italijoje. Paskutinį kartą Italijoje praėjusias metais ji praleido pusę metų. Šiemet vasarį su „Erasmus+“ programa ji ir vėl vyks į Boloniją, kur gyvens iki rugpjūčio.

„Labai vertinu tokią galimybę, nes gaunamos žinios – neįkainojamos. Žinoma, tenka susidurti su kasdieniais iššūkiais, pavyzdžiui kalba, nesklandumais ieškantis gyvenamosios vietos, tačiau visa tai atperka gaunama patirtis, sutikti žmonės, proga plėtoti savo mokslinį darbą, kultūriniai pokyčiai ir galimybės semtis žinių iš savo srities ekspertų“, – tikina KTU doktorantė.

Paklausta, ar savo ateitį sieja su mokslu, G. Šarapajevaitė tikina, kad pasirinkus mokslininko kelią, ko gero, dažnai ir lieki juo žingsniuoti toliau: „Aš matau perspektyvas savo tyrimų lauke tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Noriu orientuotis į tvarias technologijas ir naujo proveržio paieškas. Tikiu, jog galima labai daug nuveikti, jei dirbama tikslingai ir su tinkamais žmonėmis“.

Susidomėjai? Atvyk į studijų ir praktikų užsienyje mugę „GO Abroad Fair“, kuri vyks vasario 8 d. (Studentų g. 48, Kaunas) nuo 12 iki 15 val.

Nuo 14 val. mugės metu KTU bibliotekos amfiteatre taip pat vyks sesija „My Erasmus Experience“, kurios metu studijose ir praktikose užsienyje buvę studentai dalinsis savo patirtimi.

Paraiškas mainų studijų atrankoms galima teikti čia iki 2023 m. vasario 25 d. Anglų kalbos testai vyks vasario 14, 22, 23d. 17:30 – 19:00 val. (registracija testams čia). Atrankos fakultetuose vyks vasario 27 – kovo 3 d.

Paraiškas praktikų užsienyje atrankoms galima teikti čia iki 2023 m. kovo 1 d. 

Iškilus klausimams galima kreiptis el. paštu erasmus@ktu.lt arba į fakulteto tarptautinių ryšių koordinatorių.

Kauno technologijos universitetas alumnų bendruomenę informuoja apie prasidėjusią registraciją į 2022–2023 m. m. pavasario semestro modulius.

Šiame semestre KTU alumnams siūloma rinktis iš 19 modulių: 8 moduliai dėstomi užsienio kalba, 11 – lietuvių. Vietų skaičius ribotas. Informaciją apie modulių tvarkaraštį ir laisvų vietų skaičių galite rasti lentelėje – Modulių sąrašas 2022–2023 m. m. pavasario semestre.

Prieš registraciją, prašome atkreipti dėmesį:

– kokia nurodyta modulio dėstomoji kalba;
– modulis vyksta kontaktiniu ar nuotoliniu būdu. Jeigu prie modulio nurodyta tiksli vieta (adresas), paskaitos vyks kontaktiniu būdu, jeigu nenurodyta tiksli vieta – modulis bus vedamas nuotoliniu būdu.

Siūlomų klausyti modulių sąrašas:

1. Etika ir vertybės viešajame sektoriuje
2. Media Philosophy
3. Medijų filosofija
4. Šiuolaikinės medijų teorijos
5. Ispanų kalba (A2 lygiu)
6. Ispanų kalba (B2 lygiu)
7. Ispanų kalba (A1 lygiu)
8. Kriptologija
9. Information Systems Graphical User Interface
10. Informacinių sistemų grafinė naudotojo sąsaja
11. Vaizdo sintaksė
12. Algoritmai ir objektinis programavimas 2
13. Virtualaus mokymosi priemonės ir sistemos
14. Strateginis projektų valdymas
15. Fundamentals of Mechatronics
16. Building Information Modeling
17. Statinių informacinis modeliavimas
18. Advanced Concrete Technologies
19. Pažangios betono technologijos

Norėdami registruotis į studijų modulį, užpildykite registracijos formą. Registruotis galite iki sausio 31 d. Registruotis galima tik į vieną pasirinktą studijų modulį. Jeigu pasirinkime nėra norimo studijų modulio – laisvų vietų nebėra.

Kviečiame pasinaudoti ir kitomis KTU siūlomomis tęstinio mokymosi galimybėmis.

—————————————————————————————————————Kaunas University of Technology informs all alumni that registration to the study modules in the spring semester of AY 2022–2023 is started. 

This semester KTU graduates are offered to choose from 19 study modules: 11 modules in Lithuanian and 8 modules in foreign language. The modules are conducted both in distance and on campus. Detailed information about the schedule and number of vacancies can be found in the following table List of modules for 2022–2023 spring semester

Before registration, please note:

– what is the language of instruction;
– if the exact place (address) is indicated next to the module, the lectures will be organised on campus, if the exact location is not indicated – the module will provided as distance studies.

List of modules offered for listening:

1. Etika ir vertybės viešajame sektoriuje
2. Media Philosophy
3. Medijų filosofij
4. Šiuolaikinės medijų teorijos
5. Ispanų kalba (A2 lygiu)
6. Ispanų kalba (B2 lygiu)
7. Ispanų kalba (A1 lygiu)
8. Kriptologija
9. Information Systems Graphical User Interface
10. Informacinių sistemų grafinė naudotojo sąsaja
11. Vaizdo sintaksė
12. Algoritmai ir objektinis programavimas 2
13. Virtualaus mokymosi priemonės ir sistemos
14. Strateginis projektų valdymas
15. Fundamentals of Mechatronics
16. Building Information Modeling
17. Statinių informacinis modeliavimas
18. Advanced Concrete Technologies
19. Pažangios betono technologijos

To register for the study module, please fill in the registration form. You can register until January 31. Registration is only possible in one selected study module. If there is no desired study module in the selection, there are no vacancies.

We invite you to take advantage of other continuing education opportunities offered by KTU.

Wide selection of study modules. If you decide to study individual study modules, you can choose from the modules of all the study programmes provided by the University which are charged. Choosing of the study module you are interested in allows you to acquire and develop your required competencies and skills, expand or deepen the knowledge in a certain study field during the lectures.

Non-formal education programmes. The University invites to participate in various activities of non-formal education that provide new knowledge and skills, expand the present competencies, grant the possibilities of retraining and develop your personality. The innovative activities of non-formal education provide a possibility to become competitive participants of the labour market with a wide range of skills and knowledge.

F.A.Q. can be found here. Contact us for more information by e-mail alumni@ktu.lt or by phone +370 608 96445.

Bepiločiai orlaiviai danguje renginių metu, ar saulėtą popietę miesto centre jau nebestebina praeivių. Nuo seno naudojami karyboje dronai šiandien populiarūs ne tik tarp profesionalių filmuotojų, bet ir tyrėjų. KTU mokslininkas Rytis Maskeliūnas kartu su tyrėjų komanda pasitelkęs bepiločių orlaivių technologiją siekė aptikti pastatų fasadų pokyčius perpildytame miesto fone.

Kuriantis skaitmenizuotiems miestams, kurie leidžia pastebėti įvairius pastatų tiek išorinius tiek vidinius pokyčius, atsiranda vis daugiau galimybių juos ir užfiksuoti. Lauko vaizdų apdorojimas tampa sudėtingas tipinėse Europos didmiesčių vietose dėl dinamiškai besikeičiančių oro sąlygų, taip pat dėl įvairių perspektyvą užstojančių objektų – laidų, iškyšų, stulpų, kitų pastato dalių.

Mokslininkų komanda – tarp kurių ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Multimedijos inžinerijos katedros mokslininkas Rytis Maskeliūnas, pasirinko tirti Vilniaus senamiesčio pastatų fasadus.

„Vilnius yra labai unikali vieta architektūriškai. Šio miesto senamiestis įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą, jis – pilnas pastatų, kurie skiriasi savo stiliumi – nuo gotikinių bažnyčių bokštų iki moderniausių stiklinių konstrukcijų“, – teigia tyrėjai, pabrėždami, jog tai ir motyvavo juos ištirti ar algoritmai gebėtų veikti tokiame plačiame stiliaus spektre.

Tokiam uždaviniui spręsti, pasak R. Maskeliūno, reikia taikyti išmaniuosius sprendimus, paremtus dirbtiniu intelektu, skirtus pastatams aptikti ir identifikuoti bendrame miesto fone.

Dronu vertinama pastatų techninė būklė

„Fasadas yra pastato identitetas, architektūrinis veidas, kuris leidžia pastatą priskirti vienai ar kitai

kategorijai, stiliui. Įsivaizduokite, jeigu staiga dalį seno senamiesčio pastato fasado įstiklintų. Dronas praskrisdamas tokį pokytį užfiksuotų – galbūt tai nelegali statyba ar miesto darkymas“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Elektroninių sistemų katedros profesorius Darius Plonis.

Dronui skrendant pro miestą ir fotografuojant pastatų fasadus, duomenys belaidžiu ryšiu yra siunčiami į skaičiavimo platformą, kuri geba nustatyti kokiai fasado klasei priklauso tam tikras pastatas.

R. Maskeliūno vertinimu, remiantis drono užfiksuotomis fasado nuotraukomis galėtų būti vertinama ir pastatų techninė būklė: „Vandens prasiskverbimas per siūles, dekoro ar konstrukciniai įtrūkimai, fasadų elementų spalvos pasikeitimas ar potencialiai net paviršių įdubimai – visa tai nulemia pastato klasifikatorių ir potencialiai leistų atlikti ganėtinai tikslų ir automatizuota vertinimą“.

Mokslininkas pabrėžia, kad dronu stebimos dalys gali būti analizuojamos ir nepriklausomai nuo fasado visumos, o jų ilgaamžiškumas vertinamas lyginant pakitimus tiek vizualinės inspekcijos būdu, tiek lyginant su pastato projektine dokumentacija, konstrukcinėmis medžiagomis, skirtinga pažeidimų apimtimi ir sunkumu.

Perpildytas miestas – sunkus uždavinys

Pasak mokslininkų, tyrimo tikslas – aptikti pastato fasado ribas kintant oro sąlygoms ir apšvietimui, taip pat nustatyti tikrąjį pastato fasado stilių remiantis fasadų taksonomija. Užduoties sudėtingumas priklauso nuo pastato fasado formos, gamtinių sąlygų ir už jo esančio miesto fono.

„Algoritmui perpildytas miestas yra sunkiausias uždavinys, nes miesto centruose, ar senamiesčiuose pastatus labai dažnai užstoja įvairūs objektai – laidai, medžiai, reklamos. Nepaisant to, bepilotis orlaivis gali surinkti išsamų aukštos kokybės fasado vaizdą iš visų kampų“, – pastebi tyrėjai.

Anksčiau, naudodami elementarius matematinius modelius, tyrėjai galėjo identifikuoti tik labai paprastos fasado struktūros pastatus. Be to, klasifikuojami pastatai turėjo būti atskirti vienas nuo kito, t. y. neturėti bendrų sienų arba būti aiškiai išskirti stilistiškai.

R. Maskeliūno teigimu, identifikuojant pastatus su panašia fasado struktūra kyla daug problemų.

„Dėl atstumo ir aplinkos veiksnių sunku atskirti fasado elementų kontūrus, neteisingi kontūrai gali būti gaunami dėl šešėlių ar atspindžių, tam daro įtakos ir kameros kampas bei lęšio iškraipymai. Vien teisingos formos išskyrimas negarantuoja sėkmingo tolesnio klasifikavimo“, – teigia mokslininkas pabrėždamas, jog būtent dėl šių priežasčių šio tyrimo metu buvo pasitelkti dirbtiniu intelektu paremti signalų apdorojimo sprendimai.

Dronais užfiksuoti miesto kraštovaizdžio vaizdai gali būti panaudoti vizualiniams orientyrams ir istorinių pastatų, miesto paveldo objektų defektams nustatyti arba planuojant miesto plėtrą.

„Tai – labai perspektyvi technologija aukštuminiams pastatams, daugiabučiams stebėti, nes nuo žemės viršus sunkiai matosi“, – priduria tyrėjai.

Aukščiau aprašyto tyrimo mokslinę publikaciją galima rasti čia: https://doi.org/10.3390/electronics11213450