Įrašai

Pastatuose, kuriuose gyvename ir dirbame, sunaudojama daugiau nei 30 proc. pasaulio energijos. Būtent jie išskiria apie 40 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, t. y. anglies dvideginio. Tad šiandien, kai klimato kaita esame ypač susirūpinę, itin svarbu prognozuoti pastatuose suvartojamą energiją. Tam pasitelkiamas pastatų skaitmenizavimas, kuris ne tik keičia požiūrį į jų valdymą, leidžia prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo, bet ir gali padėti sumažinti išlaidas energijai.

Pastatų skaitmenizavimo vystymas – akivaizdi tendencija visame pasaulyje. Puikus skaitmeninės technologijos, dažnai naudojamos statybose, pavyzdys yra pastato informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modelling, BIM). BIM proceso metu kuriama ir valdoma statinio informacija visais jo gyvavimo ciklais – nuo pirminės projekto koncepcijos iki jo nugriovimo.

„Tokios informacijos apjungimas, pavyzdžiui, su pastato energetikos duomenimis arba su tiesioginėmis pastate esančių sensorių matavimų transliacijomis gali turėti daugiau panaudojimo atvejų inžinieriams, duomenų analitikams bei kitiems ekspertams. Kadangi žmonių energetiniai poreikiai nuolat auga ir pastatai išskiria reikšmingą kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų, energetinio suvartojimo prognozės yra svarbios norint priimti tvarius sprendimus ir sukurti tvaresnę aplinką“, – tikina Justas Kardoka, Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų programos „Programų sistemos“ alumnas, Dirbtinio intelekto informatikos magistrantas.

Anot jo, tai yra naudinga, nes suvartojamos energijos prognozės gali padėti numatyti tam tikrus suvartojimo pikus. Būtent tokią temą Justas nagrinėjo savo baigiamajame bakalauro projekte.

Vaikinas už darbą, kuriame taikydamas dirbtinio intelekto (DI) metodus kūrė pastatų energijos prognozavimo modelius ir intelektinę sistemą suvartojamos energijos prognozėms atlikti, gavo KTU įsteigtą 1 tūkst. eurų stipendiją. DI – prioritetinė KTU mokslinių tyrimų kryptis, todėl jau dvejus metus universitetas skatina studentus rinktis baigiamųjų projektų temas, susijusias su DI taikymu, o geriausių darbų autoriams skiria stipendijas.

Leidžia sukurti realistiškesnį pastato skaitmeninį dvynį

Pastatų skaitmenizavimo srityje viena iš svarbiausių problemų – įvairios su pastatais susijusios informacijos apjungimas. Savo darbe J. Kardoka pasirinko pastato 3D reprezentaciją ir BIM modelį apjungti su pastato šiluminės energijos suvartojimo istoriniais duomenimis ir prognozėmis.

„Atlikta duomenų analizė parodė, kad energijos suvartojimui didžiausią įtaką daro šilumos sezonas ir nakties paros metas. Nors analizuojami duomenys turėjo dažnai akivaizdų dėsningumą, vis dėl to prognozuoti juos buvo labai sudėtinga“, – teigia J. Kardoka.

Studento baigiamojo projekto vadovė, KTU Dirbtinio intelekto centro vadovė, profesorė Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė tikina, kad projekte realizuota dvylika skirtingų mašininio mokymosi algoritmų ir matematinių modelių.

„Realizuoti skirtingi regresijos modeliai, tokie kaip Lasso ir Lars, Ridge, KRR (angl. Kernel ridge regression), elastiniai tinklai, atraminių vektorių regresija, atsitiktiniai miškai bei kiti. Buvo atlikta visų algoritmų palyginamoji analizė prognozavimo tikslumo ir greičio atžvilgiu“, – sako profesorė.

KTU alumno sukurta sistema leidžia naudotojams integruoti duomenų analitiką ir mašininio mokymo algoritmus kartu su pastato BIM modeliu. Vaikinas siekė, kad darbas būtų aktualus visuomenei ir žmonėms, kurie užsiima pastatų skaitmenizavimo veiklomis.

„Sukurta sistema gali būti panaudota pastatų skaitmenizavimui. Turint istorinių šiluminės energijos suvartojimo duomenų, remiantis šiuo taikymu, galima sukurti labiau realybę atspindintį pastato skaitmeninį dvynį“, – sako J. Kardoka.

Atliepia prioritetines politikos vystymo kryptis

Studentas baigiamuoju projektu neapsiribojo: darbo rezultatus pristatė INCAI projekto užsienio atstovams 2022-ųjų vasarį, kartu su baigiamojo projekto vadove A. Paulauskaite-Tarasevičiene ir KTU Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovu, docentu Dariumi Pupeikiu, konsultavusiu rengiant projektą, pateikė publikaciją „Artificial intelligence solutions towards to BIM6D: Sustainability and Energy Efficiency“ „Springer“ žurnale.

„Darbas išsamus, aktualus ir atliepia šių dienų aktualijas ir prioritetines kryptis tiek Lietuvoje, tiek ir Europos Sąjungoje, kur taikant dirbtinio intelekto technologijas siekiama didinti tvarumą. Be to, jame naudojami realūs duomenys“, – tikina A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.

Svarbiausius projekto rezultatus J. Kardoka pristatė ir spalį vykusioje tarptautinėje informacinių ir programinės įrangos technologijų konferencijoje (ICIST 2022).

„Džiugu, kad studentas gali pasigirti tokiais pasiekimais ir turima motyvacija dirbti sprendžiant aktualias Kauno miestui ir Lietuvai problemas, – sako KTU DI centro vadovė. – Rezultatyvus ir visapusiškai naudingas bendradarbiavimas toliau vyksta tiek su Justu, tiek su Dariumi vykdant statinių energinio naudingumo vertinimą, taikant DI metodus termofotogrametriniams modeliams studentui rengiant magistro baigiamąjį projektą“.

Kalėdos – viena gražiausių ir laukiamiausių metų švenčių. Ypač vaikams, kuriems magiškiausias – Kalėdų rytas, nes po eglute jų laukia kalnas dovanų, kurias jie nekantrauja praplėšti. Tačiau tėvams laikotarpis iki švenčių atneša ne vien teigiamas emocijas – didelis iššūkis jiems tenka renkant dovanas ir bandant sudėti varneles vaikų kalėdinių norų sąraše.

Statistika rodo, kad 45 proc. tėvų stengiasi išpildyti kiekvieną vaiko norą, neatsižvelgdami į kainą, o daugiau nei 70 proc. žmonių perka kalėdines dovanas net tada, kai naudojami kredito kortelės limitai. Beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų, vartotojų technologijų bendrovės „Tally“ duomenimis, jaustųsi blogai, jei vaikams švenčių proga nepadovanotų žaislų.

Tačiau, ar iš tikrųjų reikia pildyti visus vaikų norus? Kaip atsakingai išrinkti dovanas, kad po kelių dienų ar net valandų jos negulėtų numestos į kampą?

Būtina tyrinėti vaiko elgesį

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) profesorė psichologė Rosita Lekavičienė atkreipia dėmesį, kad pirmiausia reikia stebėti, kaip vaikas elgiasi su anksčiau gautomis dovanomis.

„Jei vaikas dažnai naudoja, žaidžia, skaito, vadinasi, tokia dovana jam yra reikalinga ir svarbi. Vis dėlto, jei interesas dingsta išpakavus dovaną ar po kelių dienų – tai aiškus ženklas, kad panašios dovanos nėra tinkamos“, – sako R. Lekavičienė.

Nors kartais tėvai guodžiasi, kad vaikas laužo žaislus, ji siūlo vaiko elgesį patyrinėti atidžiau – aklai laužo ar tiesiog nori pažiūrėti, kas viduje?

„Tai juk visiškai skirtingi dalykai. Todėl tėvų laukia nelengvas pasirinkimas: tvarkingi žaisliukai ar smalsus ir kūrybingas vaikas“, – teigia profesorė.

Ji pabrėžia, kad taip pat svarbu išmokyti vaikus atrasti senus žaislus iš naujo.

„Peržiūrėkite lentynas, dėžes ir krepšius su žaislais, parodykite neįprastas tų pačių žaislų galimybes. Pavyzdžiui, juk iš raidžių kaladėlių galima dėlioti ne tik žodžius, bet ir statyti pilį, labirintą ar kėdutę“, – teigia R. Lekavičienė.

Svarbu, kad dovanos neštų vaikui džiaugsmą

Pasak psichologės, žinant konkrečius vaiko norus tėvams yra lengviau išrinkti dovanas, bet kartu dingsta netikėtumo stebuklas, kuriam sukurti reikia kur kas daugiau pastangų – stebėti žaidžiantį vaiką, įsiklausyti, ką jis kalba, bendrauti.

„Reikėtų nuo mažens vaikui paaiškinti, kad jis gali turėti daug kalėdinių norų, tačiau galutinį sprendimą, ką padovanoti iš šio pageidavimų sąrašo, priims pats Kalėdų senelis. Jei vaikai tai suprastų, turbūt būtų mažiau problemų“, – tikina profesorė.

Renkant vaikui dovaną taip pat svarbu kiek įmanoma labiau atsižvelgti į konkretaus vaiko pomėgius, interesus, charakterio savybes. Taip pat nepakliūti ir į lyčių stereotipų pinkles: kiekvienos lyties vaikų norai tarpusavyje labai skiriasi ir labiausiai priklauso nuo paties vaiko savybių, jo patirties.

Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog vaikui augant gali keistis ir jo lūkesčiai šventėms. Pavyzdžiui, vyresni vaikai, paaugliai gali norėti dovanų to, ką turi jų bendraamžiai.

Reikalingos aiškios ribos ir jų aptarimas su vaiku

Šeimos biudžeto galimybės, kaip sako R. Lekavičienė, taip pat ne paskutinėje vietoje. Tad jeigu vaiko norai yra didesni nei šeimos finansinės galimybės, svarbu apie tai su vaiku kalbėtis ir paaiškinti, kokia yra situacija, bet kartu parodyti, koks jis yra svarbus ir mylimas.

Profesorė taip pat pataria kuo anksčiau įtraukti vaiką į apsipirkinėjimo procesą – tiek prieš, tiek per šventes – ir tokiu būdu jį mokyti.

„Nuo mažens matydamas, jog yra svarstoma, renkamasi, lyginama, o ne perkama viskas iš eilės, net ir nedidelis vaikas ims suprasti, kad kažko tenka atsisakyti, kad viskas kainuoja“, – paaiškina R. Lekavičienė.

Pasak jos, taip vaikas pamažu mokosi tokio elgesio modelio, kuris ne tik jam pačiam bus naudingas ateityje, bet ir palengvins tėvams šventinį periodą – sumažins užgaidų tikimybę.

Beje, net ir esant galimybei išpildyti bet kokius vaiko norus, specialistai to nepataria daryti – šeimoje vis tiek svarbu turėti aiškias ribas ir jas aptarti su vaiku, nes tai padeda neatitrūkti nuo realybės.

Siūlo pasinaudoti keturių dovanų taisykle

Užsienyje prieš kelerius pradėjo vis labiau populiarėti keturių dovanų taisyklė. Pagrindinė idėja – užuot išleidus daug pinigų krūvai dovanų, apriboti dovanų skaičių iki keturių. Tokiu atveju dovanų pirkimas palengvėja ne tik tėvams, bet ir seneliams, giminėms ar šeimos draugams. Tiesiog reikia susitarti su dovanojančiais, kas kokia dovana pasirūpins.

Keturių dovanų taisyklė gali virsti gražia šeimos tradicija Kalėdų laikotarpiu. Kategorijos yra tokios: kažkas, ko vaikas nori, kažkas, ko vaikui reikia, kažkas, ką galima būtų apsirengti ir kažkas, ką galima paskaityti. Kartais pridedama ir dar viena – penkta – kategorija, t. y. kažkas, ką galima nuveikti.

„Gali kilti  klausimas, kaip reaguos vaikas, jeigu iš visų artimųjų jis buvo įpratęs gauti ypač daug ir būtent norimų dovanų, o dabar – tik keturias.  Patarimas tėvams galėtų būti toks: apžiūrint dovanas atkreipkite vaiko dėmesį ir pasidžiaukite Kalėdų senio atneštų dovanų įvairove – galima ir žaisti, ir kažkuo apsirengti, ir skaityti, ir pamokose pasinaudoti ar pan. Be to, jei patiems tėvams nesvetimos tvarumo  ir taupumo idėjos, jie greičiausiai mokės ir vaikui parodyti, kad visos dovanos parinktos su meile jam ir gamtai“, – tikina KTU SHMMF profesorė, psichologė R. Lekavičienė.

Keturioliktąjį kartą Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos surengtame „Geriausių magistro darbų“ konkurse laureatais tapo trys KTU auklėtiniai. Magistro studijas Kauno technologijos universitete (KTU) baigę darbų autoriai pripažinti laimėtojais medicinos ir sveikatos mokslų, technologijų ir žemės ūkio srityse.

Kaip rašoma Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pranešime spaudai, geriausiais antrosios studijų pakopos baigiamaisiais darbais pripažinti Lino Kapočiaus „Palyginamasis naujai susintetinto sfingozino-1-fosfato receptoriaus 1 antagonisto ir temozolomido farmakologinio veiksmingumo žmogaus glioblastomos navikui in silico bei in vitro ir in vivo tyrimas“, vadovė prof. dr. Ingrida Balnytė, Jauniaus Mykolaičio „Tauriųjų metalų koloidinių tirpalų formavimas ultratrumpais lazerio impulsais iš metalų taikinių vandeniniuose tirpaluose“, vadovė dr. Asta Tamulevičienė ir Ievos Jurevičiūtės „Comparison of Hypoglycemic Properties and Binding Capacity of Four Dietary Fiber Rich Berry Pomace Using in vitro Models“, vadovė doc. dr. Milda Keršienė.

Studijos KTU praturtino žiniomis

L. Kapočius, Medicininės chemijos studijų programos absolventas, kalbėdamas apie magistro studijas KTU akcentuoja įgytų žinių svarbą ir nepakeičiamą dėstytojų pagalbą siekiamo tikslo link.

„Medicininės chemijos studijų programa buvo įdomi, įgavau naujų žinių biomedicinos srityje. Ypač smagios ir turiniu turtingos buvo molekulinės patologijos paskaitos. Tiesa, duomenimis pagrįstas naujų vaistinių medžiagų kūrimas Lietuvoje dar nėra plačiai naudojamas, todėl teko šios disciplinos mokytis pačiam. Tačiau universitetas, ypač KTU Dirbtinio intelekto centras suteikė konsultacijas ir reikiamą pagalbą“, – sako KTU alumnas.

J. Mykolaitis, studijavęs Medžiagų fiziką, apie sunkumus studijų kelyje atsiliepia kaip apie pamokas, užgrūdinusias žengti mokslo keliu: „Šios studijos ne visada buvo lengvos, teko nemažai laiko skirti įsisavinant informaciją ir ruošiantis įvairiems atsiskaitymams, tačiau šaunūs dėstytojai negailėjo savo laiko padėti ir pateikti sudėtingą informaciją įdomiai ir suprantamai bei pavertė šias studijas išskirtinėmis“.

J. Mykolaičio teigimu, studijos Matematikos ir gamtos mokslų fakultete suderino abu – teorines žinias ir praktines veiklas.

„Gavome daug teorinių žinių, bet tuo pačiu turėjome nemažai laboratorinių darbų, projektinių užduočių. Studijų metu buvo apimta daug įvairių temų. Taigi galėjome domėtis ir gilintis į tai, kas mums buvo aktualu. Du metai magistro studijose prabėgo labai greitai, o gautos žinios ir patirtys pačios geriausios“, – sako J. Mykolaitis.

Pastarajam pritaria ir I. Jurevičiūtė, Maisto mokslo ir saugos studijų programos absolventė, kuri studijų kokybę vertina puikiai: „Studijų metu įgijau naudingų žinių aukštesniosios maisto chemijos, maisto biotechnologijos, maisto saugos, toksikologijos, maisto kokybės ir saugos valdymo, naujų produktų kūrimo srityse. Žinios buvo ne tik teorinės, bet ir praktinės – turėjome galimybę susipažinti su šiuolaikiniais analitiniais tyrimais, skirtais mokslo ir saugos tyrimams atlikti, taip pat praktinius įgūdžius galėjome tobulinti individualiai, atlikdami tiriamuosius darbus“.

Darbo temos pasirinkimą paskatino vaikystės svajonės

Baigiamojo darbo temos pasirinkimas reikalauja atidumo, atsakomybės ir dažnam studentui lemia ne vieną bemiegę naktį. Tačiau L. Kapočius – išimtis, mat dar mokydamasis mokykloje norėjo sukurti priešvėžinę vaistinę medžiagą ir prisidėti prie mokslininkų, kurie savo gyvenimą paskyrė naujų vaistų kūrimui.

„Bakalauro studijų metu susipažinau su dr. Kazimieru Anusevičiumi, kuris paskatino mokytis kompiuterinės chemijos ir nebijoti eksperimentuoti laboratorijoje. Kurti sfingozino-1-fostato receptoriaus 1 ligandus onkologinių susirgimų gydymo kontekste buvo mūsų bendra idėja. Magistro darbe pavyko išanalizuoti dirbtinio intelekto naudojimą vaistų kūrimo procese ir kaip duomenų mokslas padėjo susintetinti biologiškai aktyvią medžiagą in vitro ir in vivo“, – sako jis.

J. Mykolaičiui magistro darbo temą pasiūlė studijų vadovė dr. A. Tamulevičienė, o absolventą mokslo sritis sudomino dėl jos aktualumo: „Nanodalelės ir jų formavimo būdai šiais laikais yra itin plačiai tiriami, pritaikymo galimybės taip pat labai įvairios, taigi šios temos aktualumas ir patraukė mano dėmesį“.

„Atlikus lazerinės abliacijos skystyje eksperimentus su 1 030 nm bangos ilgio femtosekundiniu lazeriu buvo susintetintos aukso ir sidabro metalų nanodalelės. Priklausomai nuo naudojamų lazerio ir aplinkos terpės parametrų suformuotų aukso nanodalelių vidutinis dydis siekia 15–54 nm, o sidabro nanodalelių dydis kinta 24–70 nm intervale. Svarbu paminėti, jog šiame darbe suformuotos aukso nanodalelės toliau buvo tiriamos siekiant jas praktiškai pritaikyti biotechnologijose. Bendradarbiaujant su UAB „Sanpharm“ atliekami aukso nanodalelių tyrimai parodė, kad aukso nanodalelės yra tinkamos panaudoti greitajam multipleksiniam testui, kuris būtų skirtas kvėpavimo takų infekcijas sukeliančių virusų diagnostikai“, – pasakoja J. Mykolaitis.

Anot I. Jurevičiūtės, pasirinkta magistro darbo tema skirta padėti visuomenei: „Ši tema apjungia net kelias rimtas šių dienų problemas – susidarantį didelį maistinių atliekų kiekį, bei vis didėjantį skaičių žmonių, sergančių hiperglikemija bei hiperlipidemija. Uogų išspaudos gali būti panaudotos kuriant funkcinius maisto produktus, pasižyminčius sveikatai palankiomis hipoglikeminėmis ir hipolipideminėmis savybėmis“.

Ateities planai

Kalbėdamas apie ateitį, L. Kapočius ją sieja su akademine sritimi: „Šiuo metu dirbu Statistikos departamente bei Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Pasyviai ieškau doktorantūros galimybių kompiuterinės medicininės chemijos srityje, nes jaučiu, kad būtent čia galiu save realizuoti“.

I. Jurevičiūtė taip pat nežada pamiršti mokslinio kelio – šiuo metu tęsia studijas chemijos inžinerijos srityje ir bakalauro ar magistro darbus rašantiems studentams pataria „dirbti nuosekliai, tačiau nepamiršti skirti laiko poilsiui.

J. Mykolaitis įgijęs magistro laipsnį sėkmingai įsidarbino įmonėje „Kongsberg Nanoavionics“, kurioje jaučiasi vertinamas ir išpildantis savo potencialą.

„Šiuo metu jaučiuosi savo vietoje, matau, kad galima pritaikyti studijų metu gautas žinias. Patirtis bakalauro ir magistro studijose niekur nedings. Manau, kad ateityje visada bus galimybė tęsti mokslus doktorantūros studijose. Taip pat neatmetu galimybės siekti pedagogo specialybės, bet šiuo metu džiaugiuosi, kur esu, o laikas parodys, kas bus toliau“, – teigia J. Mykolaitis.

Mokslinius darbus ruošiantiems studentams ir jauniesiems mokslininkas J. Mykolaitis linki „bandyti, kas dar nebandyta, eksperimentuoti, nebijoti suklysti, pasitikėti savo jėgomis ir priimti dėstytojų pagalbą“.

2022 m. lapkričio 15 d. universitete buvo švenčiama Tarptautinė projektų valdymo diena. Į renginį Universiteto bendruomenę pakvietė Mokslo ir inovacijų projektų centro bei Projektų vystymo centro darbuotojai.

KTU pučiamųjų grupė „The Brass Bees“ šventės dalyvius pasveikino nuotaikingais muzikiniais kūriniais, po kurių tradiciškai renginį atidarė ir sveikinimo žodžius dalyviams skyrė Universiteto rektorius Eugenijus Valatka, organizacijos vystymo direktorė Evelina Meilienė bei mokslo ir inovacijų prorektorius Leonas Balaševičius.

Renginio organizatoriai į šventę pakvietė Lietuvos alpinizmo veteranų klubo „Senjoras“ vadovus, alpinistus Alvydą Peištarą ir Kęstutį Virbalį, kurie su Universiteto bendruomene dalinosi įspūdingais nuotykiais kopiant į aukščiausias kalnų viršūnes ir suteikiant joms pavadinimus Lietuvos garbei, tarp kurių ir viršūnė „Lietuvos Universitetui 100“ bei „KTU Ąžuolas“. Būtent šių viršūnių pavadinimai yra alpinistų ir KTU žygeivių klubo „Ąžuolo“  bendradarbiavimo rezultatas, kuriuo didžiuojasi tiek alpinistai, tiek Universiteto bendruomenė. Pokalbį su alpinistais moderavo KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, kuris bendraudamas su svečiais diskutavo, ar kopiant į kalnus galima vadovautis lietuvių patarlėmis: „Lenk medį kol jaunas“, „Visur gerai, bet namuose geriausiai“, „Vienas lauke ne karys“ bei kt.

Didelės staigmenos renginio metu iš alpinistų sulaukė ne tik KTU Rektorius, bet ir visa Universiteto bendruomenė. Rektoriui Eugenijui Valatkai alpinistai įteikė stilizuotą akmenį, atvežtą nuo kalno viršūnės, pavadintos Lietuvos universiteto 100-mečio vardu.

Mokslo ir inovacijų projektų centro vadovė Vilma Karoblienė renginio dalyviams pristatė 2022 m. mokslo ir inovacijų bei studijų projektines veiklas Universitete ir pasidžiaugė nuolat augančia Universiteto projektų vadovų ir vykdytojų kompetencija dalyvaujant nacionalinių bei tarptautinių mokslo, inovacijų ir studijų projektų veiklose. Viena pagrindinių Universiteto strateginių veiklų yra tarptautiškumo plėtra, kuri aktyviai vystoma taip pat ir tarptautinių projektų pagrindu. Būtent todėl šiai projektinei veiklai ir jos stiprinimui Universitete teikiamas didelis dėmesys, organizuojami įvairūs mokymai su tarptautiniais ekspertais.

Verta paminėti, kad universitete 2022 m. laikotarpiu iš viso buvo vykdomi 388 projektai, kuriems vadovavo 270 projektų vadovų (vertinant unikalius (nepasikartojančius) asmenis).

Projektų vystymo centro vadovė Agnė Valatkienė šventės dalyviams pristatė 2022 m. investicijas į mokslo, studijų ir kitą infrastruktūrą, sprendimus Universiteto mokslo, studijų, poilsio erdvių modernizavimui bei tvarumo vystymui. Projektai, kuriais modernizuojami Universiteto bendrabučiai bei studijų aplinka, kuriamos bei atnaujinamos MTEP infrastruktūros, įgyvendinamos energetinio efektyvumo iniciatyvos ir diegiami atsinaujinančių energijos išteklių sprendimai kuria pridėtinę vertę ir didina Universiteto konkurencingumą tiek regioniniu, tiek tarptautiniu mastu.

Pagrindiniu šventės akcentu tapo KTU projektų vadovų apdovanojimai, kuriems šventės organizatoriai pasiūlė išskirtinį pavadinimą.

„Prieš keletą metų viename straipsnyje socialiniuose tinkluose Lietuvos universitetai buvo prilyginti džiunglių gyvūnams, o tose džiunglėse kiekvienas universitetas turėjo savo rolę. KTU šiose džiunglėse buvo prilygintas leopardui, kuris yra šauniausias finansavimo, t. y. grobio medžiotojas, turintis aštriausius nagus, budriausią žvilgsnį bei su pasimėgavimu parodomuoju būdu moderniai šuoliuojantis per džiungles. Tad, nuo šiol KTU projektų vadovų apdovanojimus vadinsime naujuoju vardu „KTU Leopardai“. – šventės dalyviams pranešė V. Karoblienė ir A. Valatkienė.

Šventės organizatoriai džiaugėsi, kad išgryninus „KTU Leopardų“ idėją kartu su Universiteto Rinkodaros ir komunikacijos departamentu šiems apdovanojimams buvo sukurtas specialus ženklelis, kuris nuo šiol bus įteikiamas „KTU Leopardų“ apdovanojimų laimėtojams.

Renginio metu buvo pasidžiaugta projektų vadovais, kurie Universitete vadovauja projektams pirmą kartą. „Metų naujokų“ diplomai buvo įteikti projektų vadovams Per Ertbjerg, Ramūnui Kubiliūnui, Rimvydui Kaminskui, Paulinai Budrytei, Rasai Kandrotaitei Janutienei ir Egidijui Dragašiui.

Apdovanojimų „KTU Leopardai“ metu buvo paskelbti 9-ių nominacijų laimėtojai.

Nominacijos „Metų veikliausi“ nugalėtojo titulas atiteko padaliniui, kurio pateiktų paraiškų skaičius, tenkantis vienam darbuotojui, laikotarpiu nuo 2021-11-01 iki 2022-10-30 (toliau – vertinamasis laikotarpis), buvo didžiausias. Nugalėtoju tapo Aplinkos inžinerijos institutas. Padalinys apdovanotas diplomu, „KTU Leopardo“ ženkliukas įteiktas Aplinkos inžinerijos instituto direktorei profesorei Žanetai Stasiškienei.

Nominacijos „Metų tarptautiškiausias“ apdovanojimas buvo skirtas projektų vadovui, kuris įgyvendindamas projektus ir plėtodamas tarptautinius tinklus vertinamuoju laikotarpiu bendradarbiavo su daugiausiai tarptautinių institucijų. Apdovanojimas, diplomas ir ženklelis įteiktas Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorei Eglei Butkevičienei, kuri vertinamuoju laikotarpiu vadovavo 6 projektams, rengė 4 programos „Europos Horizontas“ paraiškas ir vykdydama tarptautinę tinklaveiką dalyvavo renginiuose 20-yje valstybių.

Nominacijos „Už draugystę su verslu“ apdovanojimas įteiktas Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutui, kurio komanda vertinamuoju laikotarpiu pirmavo Universitete pagal MTEP sutarčių su verslu vertes. Padalinys apdovanotas diplomu. „KTU Leopardo“ ženklelis įteiktas Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo instituto direktoriui profesoriui Liudui Mažeikai.

Nominacijos „Metų proveržis“ apdovanojimas skirtas Prof. Kazimiero Baršausko ultragarso mokslo instituto mokslininkams, kurie padarė proveržį Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir mokymo programoje „EURATOM“. Apdovanojimai įteikti projektų vadovams, profesoriui Liudui Mažeikai ir instituto mokslo darbuotojui Vykintui Samaičiui, kurie drauge su komandomis vertinamuoju laikotarpiu rengė „EURATOM“ programos projektų paraiškas ir turi net 2 finansuojamus projektus.

Nominacijos „Už jaunųjų tyrėjų ugdymą“ apdovanojimai įteikti tiems projektų vadovams, kurie nuosekliai nuo 2017 m. vadovauja studentų tyrimų ir praktikų projektams. Diplomai ir ženkleliai įteikti Jūratei Simokaitienei, Laurai Daniusevičiūtei-Brazaitei, Vidai Malinauskienei, Irenai Pekarskienei, Ingridai Tumosienei, Tadui Dambrauskui, Rasai Keruckienei, Živilei Stankevičiūtei.

Nominacijos „Metų ekspertas“ apdovanojimas įteiktas Elektros ir elektronikos fakulteto profesoriui Renaldui Urniežiui, kuris vertinamuoju laikotarpiu atliko daugiausiai ekspertinių paslaugų, suteiktų buvusiai Lietuvos verslo paramos agentūrai – dabartinei Inovacijų agentūrai.

Nominacijos „Metų drąsa“ apdovanojimas skirtas už tarptautinių projektų koordinavimą Universitete. Diplomai ir „KTU Leopardų“ ženkleliai įteikti šiems projektų vadovams: Paris Fokaides už programos „Europos horizontas“ koordinuojamą projektą; Daivai Mikučionienei už programos „Erasmus+“ koordinuojamą projektą; Žanetai Stasiškienei už Bendrosios rinkos programos koordinuojamą projektą.

Nominacijoje „Visur gerai, namie geriausia“ vertinti projektai, kurie finansuojami Universiteto investicijų biudžeto lėšomis bei projektai, kurie finansuojami mokslo ir inovacijų fondo lėšomis. Infrastruktūros projektų kategorijoje apdovanojimas įteiktas komandai – Infrastruktūros vystymo skyriaus vadovui Gražvydui Visockui ir inžinerinių projektų vadovei Aistei Kybartaitei. Minėta komanda apdovanojimą gavo už didžiausio iki šiol įgyvendinto KTU bendrabučio renovacijos projekto, atlikus pastato išorės renovaciją bei visiškai atnaujinus pastato erdves. Mokslo projektų kategorijoje apdovanojamas įteiktas dr. Joriui Vėžiui už projekto „Akustinių virpesių pritaikymas galvijų mastito prevencijai ir jo gydymui“ įgyvendinimą.

Nominacijos „Metų projektų vadovas“ apdovanojimuose „KTU Leopardai 2022“ laimėtoju tapo Cheminės technologijos fakulteto profesorius Juozas Vidas Gražulevičius. Renkant laimėtoją buvo vertinamas vertinamuoju laikotarpiu vykdytų projektų skaičius, projektų įgyvendinimo komandų dydžiai, projektų biudžeto vertės, vykdymo laikotarpių trukmės.

Renginio organizatoriai džiaugėsi jau tradicija tapusiu renginiu, skirtu paminėti Tarptautinei projektų valdymo dienai ir kvietė Universiteto bendruomenę į būsimą šventę „KTU Leopardai 2023-ieji“!

Iki šiol nematyta energetikos krizė, besitęsiantis žaliavų tiekimo grandinių disbalansas, puslaidininkių trūkumas, infliacija, neišvengiamas aplinkos spaudimas modernizuotis – tai tik keli veiksniai, kurių veikiama Lietuvos pramonė dalyvauja rinkos lenktynėse. Anot pramonininkų, nors iki 2022 metų Lietuva buvo labiausiai kainomis konkurencinga Baltijos šalis, tačiau 2022 m. pirmą ketvirtį Lietuvos konkurencingumas krito. Pramonininkai ir mokslininkai pastebi  –  pats metas susitelkti į alternatyvų paiešką, kompleksinį sprendimų modeliavimą ir valstybės paskatų verslui sistemos stiprinimą.

Apie tai ir dar daugiau bus diskutuojama konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė 2022“, kurią Kauno technologijos universitetas (KTU) organizuoja drauge su Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) bei Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija (KKPDA). Lapkričio 18 dieną konferencija rengiama KTU „Santakos“ slėnyje, taip pat bus transliuojama internetu.

Šiemet išteklių valdymo  aktualijoms skirtame renginyje pranešimus skaitys ir įžvalgomis dalinsis atstovai iš Lietuvos ir užsienio įmonių, universitetų, Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Lietuvos energetikos instituto ir kitų organizacijų. Į konferenciją kviečiami registruotis politikos, verslo, akademinės bendruomenės ir visuomeniniai lyderiai, valstybės institucijų atstovai, įmonių vadovai, verslo asociacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovai.

Pasak konferencijos organizatorių, susiklosčius nepalankioms ir net grėsmingoms geopolitinėms aplinkybėms, 2022 metai pažymėti iššūkiais energetikos srityje, kurie paliečia kiekvieną ekonominės sistemos elementą. Pramonė – ne išimtis. Tai lemia nepageidaujamus padarinius: mažėjantį pelningumą, naujus nuostolius ar net grėsmę nebeišlikti rinkoje. Akistata su esamomis problemomis skatina diskusiją: kur link orientuotis pramonės įmonėms? Kokių prognozių tikėtis tarptautiniame kontekste? Ir koks būtų mokslo indėlis siekiant minimizuoti padarinius?

Kyla grėsmė užsidaryti

Pasak KTU mokslo ir inovacijų prorektoriaus Leono Balaševičiaus, vykstant karui Ukrainoje, o energetikos išteklių kainoms pasiekus aukštumas, klimato kaitos problema niekur nedingsta. „Energetikos sektorius – dinamiška ir sudėtinga sistema. Su energetikos sektoriaus tvarumu susiję iššūkiai priklauso nuo suinteresuotųjų šalių lūkesčių“, – teigia jis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius antrina: karas dar labiau visoje Europoje padidino įmonių pažeidžiamumą, nes mažėja eksporto apimtys, dėl didesnių energijos ir žaliavų  kainų mažėja pelnas, o tai stabdo įmonių transformaciją ir plėtrą.

Jis skaičiuoja – šiandien mūsų įmonės dirba mažiausiai šešių krizių samplaikoje: vis dar jaučiami  pandemijos sukelti padariniai, kyla žaliavų tiekimo, logistikos iššūkių. Dalis pramonės įmonių ieško sprendimų, kaip kompensuoti geopolitikos padarinius ir prarastas rinkas bei investicijas Kinijoje, Baltarusijoje bei Rusijoje. „Be to, išgyvename prasidėjusios ketvirtosios pramonės revoliucijos keliamą spaudimą verslo modeliams ir gamybos modernizavimui, kartu tenka valdyti žaliosios transformacijos daromą spaudimą. O kur dar besitęsianti puslaidininkių krizė ir precedento neturinti energetinė situacija“, – priduria V. Janulevičius.

Anot LPK prezidento, Lietuvos pramonė sudaro 40 proc. visos ekonomikos pridėtinės vertės, todėl labai svarbu išsaugoti jos ekonominę sveikatą ir gyvastį. „Elektros kainos yra nestabilios ir neprognozuojamos, todėl įmonėms sudėtinga įsivertinti energetines sąnaudas ir priimti atitinkamus sprendimus, tarkime, sudaryti sutartis su produkcijos pirkėjais“.

KKPDA vadovaujantis Marius Horbačauskas pastebi, kad drastiškai pabrangę energetiniai resursai – elektra ir dujos – sudaro situaciją, kai būtina kelti kainas arba netgi stabdyti gamybą: „Kainų kėlimas daro mus nekonkurencingus užsienio rinkose, kadangi daugeliu atveju kitose šalyse energetiniai ištekliai taip drastiškai nepabrango arba valstybės ėmėsi energetinių išteklių kainų ribojimo arba kompensacijų gamintojams“.

Pasak jo, būdami per brangūs su savo produkcija, prarandame pardavimus ir rinkas, kas reiškia daugeliu atveju ir verslo praradimą, kadangi sugrįžti bus sudėtinga. „Dalis įmonių netgi pasirinko gamybos laikiną stabdymą, kad leidžia trumpu laikotarpiu nuostolius sumažinti, tačiau neapsaugoja nuo praradimų nei dabar, nei ateityje. Tai reiškia ir prastovas darbuotojams, mažesnes pajamas, mažesnį vartojimą ir panašius dalykus“, – sako jis.

M. Horbačausko manymu, trumpuoju laikotarpiu galėtų ir turėtų pagelbėti valstybė, kadangi nepagelbėjus dabar, pati valstybė ateityje praras pajamas, jei užsidarę verslai nebesugebės mokėti mokesčių. Ilguoju laikotarpiu vis tik verslai turėtų patys savimi pasirūpint: pereiti prie pigesnių, atsinaujinančių energetinių šaltinių, pertvarkant gamybas, diversifikuojant eksporto rinkas ir t.t. „Tikime, kad išgyvensime ir ateityje būsime dar tvirtesni ir konkurencingesni. Reikia šį sunkmetį panaudoti persitvarkymui ir konkurencinių pranašumų sukūrimui. Tačiau lengva nebus, reikės bendrų tiek verslo, tiek mokslo, tiek valstybės ir visuomenės pastangų ir kantrybės“.

Išeitis – pajėgumų vystymas

V. Janulevičius akcentuoja – esminis ir tvarus sprendimas Lietuvai būtų nuosavų elektros generacijos pajėgumų vystymas. Kartu tai yra ir Lietuvos strateginis energetinės nepriklausomybės tikslas. „Tuo tikslu valstybė sprendžia biurokratines, technines ir kitas kliūtis, tobulinama teisinė bazė alternatyvių elektros išteklių plėtrai“.

L. Balaševičiaus manymu, norint tinkamai ir tvariai valdyti ir vystyti energetikos sektorių, būtina suprasti pagrindinę sudedamųjų dalių sąveikos dinamiką: „Todėl iššūkių sprendimas turėtų būti paremtas ne kiekvieno iššūkio sprendimu atskirai, o sisteminiu mąstymu, kuris padėtų politikos formuotojams nustatyti energetikos struktūros, ekonomikos, aplinkos ir energetikos politikos ryšį, informuotų vartotojus apie planus ir sprendimų priėmimą, siekiant išvengti nepageidaujamų pasekmių ateityje“. Jis mano, kad nuosekli ir stabili energetikos politika, technologijų plėtra ir inovacijos yra labai svarbios siekiant pritraukti investicijas, kuriant ateities energetikos sektorių.

Pasak jo, labai svarbu, kad politikos formuotojai bendradarbiautų su mokslo bendruomene, ieškant tinkamų šaliai strateginių sprendimų. Prie to gali prisidėti ir Lietuvos universitetai, dalyvaujantys Europos universitetų aljansuose. Pavyzdžiui, KTU su dar 12 ES šalių universitetais kuria ECIU Universitetą, kurio keturios prioritetinės studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų sritys yra energetika ir tvarumas, transportas ir judumas, žiedinė ekonomika, atsparios bendruomenės. Visa tai siejasi ne tik su inovacijomis ateities energetikai, bet ir specialistų rengimu, vartotojų, bendruomenių, įtraukimu į iššūkių kėlimą ir sprendimą“.

V. Janulevičius pabrėžia: „Pramonė siekia pokyčių ir suvokia, kad be pokyčių į aukštesnę pridėtinę vertę ji pralaimės kovą globalioje konkurencinėje kovoje. Bet turime suprasti, kad savo specifika ir apimtimi ji negali taip greitai keistis ir taip greitai persiorientuoti, kaip kad kelių žmonių startuolis“.

Registracija į konferenciją

Artėjant didžiausioms metų šventėms ne vienas susimąstome apie dovanas, kurias galėtume padovanoti savo artimiesiems, kolegoms, draugams. Kol vieni suka galvas dėl materialių dovanų, kiti tylomis ir be išskirtinių progų dalina neįkainojamas dovanas bei stengiasi likti nepastebėti. Būtent tokį kolegą turime ir Kauno technologijos universiteto (KTU) bendruomenėje, kuris jau 28 metus aukoja kraują labiausiai jo stokojantiems.    

KTU Turto valdymo ir administravimo departamente, Turto administravimo skyriuje dirba Statinių administravimo grupės vadovas Arūnas Pūras, kuris už reikšmingą ir neatlygintiną darbą savo miestui ir šaliai iš Kauno miesto mero yra pelnęs Gerumo kristalą. Net ir nusiuntę A. Pūrui interviu klausimus, buvome paprašyti apie jį nerašyti, nes jis mano, kad yra labiau Universitetui nusipelniusių darbuotojų, o ši jo veikla niekaip nesiejama su tiesioginiu darbu Universitete. Vis dėlto nutarėme ne tik papasakoti bendruomenei apie išskirtinę Arūno veiklą, bet ir paskatinti kolegas prisidėti prie kilnių ir neretai gyvybiškai svarbių akcijų.

Arūnas atskleidė, kad prieš metus Nacionaliniam kraujo centrui jau 40 kartą neatlygintinai aukojo kraujo. Po 40 kartų neatlygintinos kraujo donacijos galima teikti dokumentus Garbės donoro vardo pripažinimui gauti. Šiuo metu Arūnas laukia šio pripažinimo ir, jeigu sveikata leis, mėnesio gale duos kraujo 41 kartą.

Darbas įkvėpė pokyčiams

Pirmą kartą sudalyvauti kraujo donorystės akcijoje A. Pūras nusprendė 1994 metais, kuomet ankstesniame darbe tekdavo gana dažnai susidurti su įvairiomis žmonių nelaimėmis.

„Nuo 1994 metų dirbau Kauno miesto priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, kur teko matyti įvairių skaudžių situacijų ir norėjosi pagelbėti nelaimės ištiktiems žmonėms. Deja, ne kartą teko susidurti ir su liūdnomis situacijomis, kai perdavus medikams po gaisro apdegusį žmogų po kelių dienų sužinodavau, kad jis neišgyveno. Susikaupusios skaudžios patirtys paveikė ir mane, tad norėjosi prisidėti prie to, kad gyvenime būtų kuo mažiau graudžių atvejų“, – prisiminė A. Pūras.

Nuo 1994 iki 2010 metų A. Pūras buvo aktyvus nemokamos kraujo donorystės akcijų dalyvis, kuomet įvairiose miesto vietose ir prekybos centruose agituodavo žmones nelikti abejingais ir aukoti kraujo. Pasak jo, šiuo metu visuomenė jau yra pasikeitusi ir dažniausiai visi aukoja kraują nemokamai,  o 1994-aisiais nemokamų donorų buvo gana nedaug, didesnė dalis būdavo apmokami.

A. Pūras tikina, kad suaukoto kraujo niekuomet nebūna per daug: „Kraujas rūšiuojamas į retas ir dažniau pasitaikančias rūšis. Tikrai ne visų donorų kraujas būna tinkamas, mat negalima jo imti, jeigu hemoglobino kiekis kraujyje moterims būna mažesnis už 125 g/l, vyrams – mažesnis už 135 g/l, kūno masė mažesnė už 50 kg ir dar aibė kitų lemiančių faktorių.“

Po kraujo davimo A. Pūras nieko papildomo nedaro, mat organizme vyksta savaiminis kraujo atsistatymas. Kol kas ir jam pačiam niekuomet neprireikė kraujo perpylimo.

Jis ragina ir kitus nelikti abejingais, dovanoms dažniau rinktis ne materialius, o prasmingus dalykus: „Kiekvienas žmogus tikisi pagalbos ištikus nelaimei, taigi pradėkime nuo savęs. Raginu ištiesti pagalbos ranką kitiems ir kuomet mums patiems bus sunku, kažkas pagelbės mums. Juk tik padėdami vieni kitiems sukursime geresnį ir laimingesnį gyvenimą“.

Kraujo donorystė – unikali, gelbstinti gyvybes savanoriška žmonių veikla, kurios nauda yra neginčijama ir nepakeičiama. Nėra tokio metodo ar tokio pakaitalo, kuris galėtų pakeisti donoro kraują. Daugiau apie kraujo donorystę kviečiame skaityti čia: https://kraujodonoryste.lt/.

Kviečiame nelikti abejingais ir prisijungti prie kilnios kraujo donorystės akcijos, kuri KTU vyks jau lapkričio 30 d. 11:00-16:00 val. (Studentų g. 50).

———————————————–

Minint Lietuvos universiteto 100-metį KTU, VDU ir LSMU alumnai susivienija dėl bendro tikslo – padaryti daugiau.

KTU, VDU ir LSMU absolventus (alumnus), bendruomenės narius, kolegas ir svečius Lietuvos universiteto 100-mečio proga kviečiame prijungti prie iniciatyvos „Mes visi vieno kraujo“ ir tapti kraujo donoru. Mūsų daug, o kartu siekdami bendro tikslo, prisidėsime prie ne vienos gyvybės išgelbėjimo.

Kraujo donoru gali būti:

• sveikas, 18–65 m. amžiaus asmuo;
• kūno masė ne mažesnė nei 50 kg;
• pateikęs asmens dokumentą;
• lengvai pavalgęs ir atsigėręs daugiau nei įprasta vandens.

2022 lapkričio 28 d. 11.00-16.00 val. LSMU Farmacijos fakultetas (Sukilėlių pr. 13, Kaunas)

2022 lapkričio 29 d. 11.00-16.00 val. VDU Daugiafunkcinis mokslo ir studijų centras (V. Putvinskio g. 23, Kaunas)

2022 lapkričio 30 d. 11.00-16.00 val. KTU Studentų miestelis (Studentų g. 50, Kaunas)

Iš 1922 m. įkurto Lietuvos universiteto kilusios aukštosios mokyklos ir šiandien jame atpažįsta savo ištakas bei su juo sieja savos istorijos tarpsnius. 2022-aisiais metais minimas Lietuvos universiteto šimtmetis. Tiesa, jo minėjimas jau artėja į pabaigą, tačiau Kauno technologijos (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Vytauto didžiojo (VDU) universitetų alumnai Universiteto šimtmetį užbaigs iškilmingai ir su nauja tradicija.

Lapkričio 11 d. vykusio KTU Alumnų asociacijos gimtadienio – padėkos vakaro metu, KTU Alumnų asociacijos prezidentas Darius Vaičiulis, LSMU Alumnų asociacijos prezidentas Audrius Sveikata ir kadenciją baigęs VDU Absolventų klubo prezidentas Andrius Būda, pristatė bendrą universitetų deklaraciją „UNIVERSITETUI, MIESTUI, VALSTYBEI“. Jos pagrindinis siekis ryžtingai konsoliduoti turimą patirtį, istoriškai susiformavusio bendro Lietuvos universiteto alumnų tradicijas, mecenavimą, mentorystę ir studentiškų korporacijų iniciatyvas, prisidėti prie universitetų pozityvių akademinių ir vadybos rezultatų.

Alumnų bendruomenės tikisi, kad geri pavyzdžiai užkrečia ir susivienija dėl bendro tikslo – padaryti daugiau – kviečia prisijungti prie iniciatyvos „Mes visi vieno kraujo“. Tai bendra KTU, LSMU ir VDU alumnų iniciatyva, kuri Lietuvos universiteto 100-mečio proga kviečia sugrįžti į savo universitetą ir tapti kraujo donoru. Mūsų daug, o kartu siekdami bendro tikslo, prisidėsime prie ne vienos gyvybės išgelbėjimo.

Kraujo davimo akcija KTU vyks lapkričio 30 d. 11.00 – 16.00 val. Studentų miestelyje adresu Studentų g. 50, pirmo aukšto fojė.

Kraujo donoru gali būti:

• sveikas, 18–65 m. amžiaus asmuo;
• kūno masė ne mažesnė nei 50 kg;
• pateikęs asmens dokumentą;
• lengvai pavalgęs ir atsigėręs daugiau nei įprasta vandens.

Besikeičiantis vartotojų požiūris, griežtėjantis politinis reguliavimas atliekų tvarkymo srityje, Europos Sąjungos keliami tikslai pereiti prie žiedinės ekonomikos, milžiniška konkurencija bei žaliavų trūkumas globaliame pasaulyje, verslo ir pramonės atstovams diktuoja naujas žaidimo taisykles rinkoje ir kartu verčia ieškoti tvarių sprendimų savo pakuotėms.

KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas doc. dr. Visvaldas Varžinskas tikina, jog Lietuvos gamintojai yra globalios rinkos žaidėjai, todėl norėdami išlikti konkurencinėje kovoje, taip pat neišvengiamai turi ieškoti proveržį skatinančių sprendimų, padedančių išlaikyti pranašumą ilgalaikėje perspektyvoje.

Inovacijų poreikis konkurencinėje kovoje – milžiniškas

Anot doc. dr. Visvaldo Varžinsko, Lietuvos pramonės bei verslo sektoriai vis dažniau ieško bendradarbiavimo galimybių su mokslininkais, siekiant įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus, mažinti savo veiklos poveikį aplinkai ir kartu minimizuoti kaštus.

Tokios tendencijos, anot V. Varžinsko, prieš beveik dešimtmetį Lietuvoje dar nebuvo itin aktualios, o abejojančių teisinio reguliavimo praktiniu veikimu buvo daugiau nei pradedančių pokyčius tvarumo link, tačiau šiandien matome visai kitokią realybę: „Reikalavimai ir toliau griežtėja, o klimato kaita bei išteklių trūkumas, geopolitinė situacija rodo, kad atsitraukimo tikėtis neverta. Nematau scenarijaus, kad pramonės įmonės plūduriuotų nesiirdamos į priekį – srovė stipriai neša atgal ir ji tik stiprėja.“

Kaip teigia KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas, Lietuvos pramonė nėra dominuojančio vidinio vartojimo – esame eksportuojanti valstybė, globalių tiekimo grandinių dalis, todėl atsilikti nuo pasaulinių tendencijų negalime, priešingai – turime rasti vis daugiau lokalių sprendimų, kad kartu galėtume įgyvendinti ir žiedinės ekonomikos principus.

„Inovacijų poreikis konkurencinėje kovoje šiandien yra milžiniškas, o siekiant įgyti pranašumą, vis daugiau didžiųjų rinkos žaidėjų į pagalbą pasitelkia mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą – mokslininkai ieško sprendimų, kuriems šiandienos rinkoje nėra variantų“, – aiškina V. Varžinskas ir pastebi, jog mūsų šalis šioje srityje taip pat neatsilieka.

Pakuočių inovacijoms – nuo agro atliekų iki kosmoso sąlygų

Kaip teigia V. Varžinskas, trys pagrindinės kryptys, kuriomis šiandien dirba mokslininkai, ieškodami kuo tvaresnės pakuotės sprendimų, yra tyrimai, susiję su pakuočių optimizavimu, naujų, inovatyvių medžiagų kūrimas bei inovacijos pakavimo procesuose.

„Atsiranda vis naujų medžiagų, kurių savybės gerėja, modifikuojami plastikai, o mokslas vertina jų tinkamumą pakuotėms. Galime sukurti ir skrendančio lėktuvo ar net kosmoso sąlygas bei įvertinti, kaip naujos medžiagos jose atsilaikytų“, – pristato V. Varžinskas.

Jis atkreipia dėmesį, jog būtent per pakuotę įmonės komunikuoja apie savo aplinkosauginę politiką, tačiau neretai vis dar pasitaiko vadinamojo „green washingo“ atvejų, kuomet pakuotės nėra tokios tvarios, kaip komunikuojama.

Antroji kryptis – inovatyvių medžiagų kūrimas – yra naudinga net keliais aspektais: padeda pagerinti pakuotės savybes, atpiginti ją bei įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus.

„Kadangi konvenciniai plastikai yra išgaunami naudojant naftą ir patenka į vandenynus, jie patiria didžiulį spaudimą. Globalios tiekimo grandinės trūkinėja, todėl ieškoma palankesnių aplinkai sprendimų, kuriems nereikėtų iškastinio kuro, o medžiagų transportavimas būtų kiek įmanoma sutrumpintas“, – atkreipia dėmesį mokslininkas.

Lietuvos mokslininkai išbando bioplastiko inovaciją

V. Varžinskas pateikia pavyzdį, jog bioplastikas šiuo metu sudaro vos vieną procentą visų plastikų rinkos, tačiau prognozuojama, kad šis skaičius netrukus išaugs bent septynis kartus, o Lietuvoje išbandoma inovacija jau kitais metais gali būti paleista į rinką.

„Bioplastikų problema yra ta, jog jie pakankamai brangūs ir prastų fizinių bei mechaninių savybių, tačiau maišant juos su kitomis medžiagomis iš lokalios pramonės, pavyzdžiui, sėlenimis ar salyklu, kanapių spaliais, sutrumpiname tiekimo grandinę, atpiginame medžiagos savikainą beveik perpus, panaudojame atliekas ir netgi pageriname savybes, kurios tampa naudingesnėmis už konvencinio plastiko, – naudas vardija ekspertas ir priduria, jog tokios pakuotės, surinktos atskirai, gali būti ir perdirbtos, o patekusios į aplinką greitai suyra biologinio skaidumo sąlygose. – Jos galėtų būti gaminamos ir panaudojant bambuko plaušus ar cukranendres, tačiau svarbu yra atrasti išteklius „čia ir dabar“, minimizuojant transporto kaštus.“

Dar vienas pavyzdys – popieriaus bioskaidumo savybių didinimas, naudojant organinius priedus: „Kasdien alaus pramonė Lietuvoje sugeneruoja šimtus kilogramų mielių atliekų, kurias maišant į popieriaus plaušieną ar panaudojus kaip barjerą gaminant popierių, jį būtų galima pradėti kompostuoti su maistu.“

Dar viena mokslo kryptis yra inovatyvūs pakavimo procesai, kurie įgyvendinami bendradarbiaujant su pramonės įmonėmis, kuriančiomis pakavimo technologijas.

Pakuotės perdirbimas be realizacijos  – pasmerktas žlugti

Kad mokslo, verslo bei valdžios bendradarbiavimas yra reikalingas, siekiant novatoriškai valdyti atliekų tvarkymo sistemą, palaikant šalies verslo konkurencinį pranašumą, sutinka ir „Žaliojo taško“ direktorius Kęstutis Pocius. Jis teigia, kad pasaulyje sėkmingai taikomas pramonės simbiozės pavyzdys – tvarus sprendimas, norint įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus bei sumažinti tiek gamintojų, tiek ir vartotojų kaštus.

„Pramonės simbiozė kelią skinasi ir Lietuvoje, o verslo lyderiai jau sėkmingai ją taiko savo veikloje. Vieno gamintojo atliekos gali tapti puikia žaliava kitam, ypatingai, jei ši simbiozė vyksta šalies viduje ir nereikalauja per visą pasaulį vežtis medžiagų. Kitaip tariant, kurdami inovacijas su mokslu, kaip atliekas paversti žaliava, bendradarbiaudami, o ne konkuruodami šalies viduje, galime taupyti resursus ir džiaugtis ne tik tvaresnėmis pakuotėmis, sumažėjusiu atliekų kiekiu, bet ir mažesniu energijos sunaudojimu, kuris šių dienų kontekste itin svarbus“, – pažymi K. Pocius.

Anot jo, pirminių žaliavų šaltiniai yra senstantys ir jiems būtinos alternatyvos, tokios kaip surinktos pakuočių atliekos, panaudojamos pakartotinai, o perdirbtas žaliavas panaudoti pakuočių gamybai įpareigoja ir griežtėjantys įstatymai.

Taip pat, dar vienas svarbus aspektas, į kurį dėmesį atkreipia K. Pocius, – perdirbtų atliekų realizacija.

„Pavyzdžiui, pakuočių atliekų tvarkytojai surenka plastikines pakuotes, paruošia, perdirba atliekas ir pagamina granules, tinkamas panaudoti pakartotinai, tačiau svarbu ne tik jas perdirbti, bet ir realizuoti, kad jos sugrįžtų į žiedinės ekonomikos ciklą. Jei antrinės žaliavos nebus naudojamos – perdirbimas yra pasmerktas žlugimui“, – pastebi K. Pocius ir priduria, jog dėl šios priežasties, turime bendradarbiauti, kurti inovacijas, ieškoti sprendimų, kaip kurti tvarias pakuotes, kad šios, pagamintos iš antrinių žaliavų, būtų ne tik prieinamos gamintojams geresnėmis sąlygomis, bet ir vėliau būtų kuo paprasčiau realizuojamos.

Daugiau apie pramonės simbiozę Lietuvoje ir pasaulyje, inovacijas, ieškant tvarių pakuočių sprendimų mokslo, verslo, pramonės bei politikos atstovai pateiks lapkričio 11 d. vyksiančioje praktinėje konferencijoje „Pakuotės DNR. Tvarios partnerystės akceleratorius“.