Įrašai

Benas Gabrielis Urbonavičius, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentas

Šią savaitę nacionalinio transliuotojo LRT televizijos eteryje buvo rodomas reportažas apie akies rainelės nuotraukas kaip meno formą. Reportažo pabaigoje buvo kalbama apie iridologiją. Kaip žinia, iridologija yra pseudomokslas – kokybiški moksliniai tyrimai rodo, kad toks diagnostikos metodas neveikia. Kadangi reportažas rodytas per nacionalinę televiziją – iridologijai suteikiamas legitimumas, o tai gali klaidinti žiūrovus, kurie su tokiu diagnostiniu „metodu“ yra nesusipažinę.

Iridologija priskirtina alternatyviajai medicinai, o jos istorinės ištakos panašios į homeopatijos, kuomet vienas žmogus, remdamasis tik savo patirtimi sukuria tariamą mokslo šaką.

Pagrindinė iridologijos idėja yra ta, kad žmogaus rainelės išvaizda (raštas/spalva) priklauso nuo jo sveikatos būklės, o pokyčiai rainelėje susiję su sveikatos pokyčiais. Skirtingos rainelės vietos yra „atsakingos“ už skirtingus organus, jų sistemas, psichosomatines būsenas. Pokyčiai rainelėje vertinami vizualiai – spalvos, elementų dydžio, formos pasikeitimai.

Dažnai sutinkamas pirmasis iridologijos pagrindimas, be to pateiktas ir aptariamame LRT reportaže, kuomet XIX amžiaus gydytojas pastebėjo, kad žmogaus su lūžusia koja ir pelėdos, kurios koja taip pat yra lūžusi, akys yra panašios. „Moderniojoje iridologijoje“ galima pastebėti bandymus paaiškinti kodėl rainelės išvaizda turėtų būti susijusi su sveikatos būkle. Dažniausias yra toks, kad rainelė yra žmogaus sielos atspindys, o žmogaus siela yra sveikatos paveikslas. Tokie anekdotiški, ir kiti kontroliuojamose sąlygose neatsikartojantys, įrodymai yra pavyzdinis pseudomokslo atvejis.

Kokybiški moksliniai tyrimai su reprezentatyviomis pacientų imtimis pateikia išvadas, kad diagnozės, naudojant iridologiją, tikimybė atitinka atsitiktinio spėjimo tikimybę. Ir ši išvada kartojasi. Kokybiškų iridologijos klinikinių tyrimų nėra daug, tačiau tai yra tikėtina situacija, nes skirti didesnį dėmesį iridologijos paneigimui yra tas pats, kas skirti laiką plokščios Žemės teorijos paneigimui.

Rainelės (ir kitų akies dalių) formos ar spalvos pokyčiai iš tiesų leidžia diagnozuoti kai kurias paciento būkles, tačiau yra aiškūs biocheminiai/biofiziniai veiksniai kurie tuos pokyčius sukelia. Be to, medicininei diagnostikai naudojami akies rainelės pokyčiai yra akivaizdūs, nereikalaujantys specialios įrangos ar „iridologijos schemų“ ir, svarbiausia, yra atsikartojantys esant tiems patiems negalavimams.

Įvertinus viso reportažo scenarijų galima pastebėti, kaip jame pateikiami teiginiai yra irodologijos reklama ir legitimizavimas. Taip pat nesunku pastebėti ir pseudomokslo šalininkų naudojamus teiginius:

• Reportaže teigiama, kad akių rainelės fotografavimui skirtų fotoaparatų nėra – tai yra netiesa. Tokie fotoaparatai egzistuoja kaip atskiri įrenginiai ar kaip priedai standartiniams fotoaparatams. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie fotoaparatai (ar jų priedai) yra išskirtinai „iridologiniai“. Teiginiai susiję su kažkokio dalyko, veiksmo išskirtinumu ir unikalumu yra vienas iš pseudomokslo bruožų.

• Vienas iš pseudomokslo bruožų yra legitimumo pagrindimas naudojant ilgas veiklos trukmes ar teigiant, kad tam tikri dalykai žinomi jau nuo seno, su mintimi, kad jei kažkas ilgai egzistuoja tai turi būti tiesa/svarbu. Reportaže šis bruožas pastebimas, kuomet pašnekovė teigia, kad iridologija domisi 37 metus – vadinasi tai yra „tikras/svarbus dalykas“. Žinoma jokio loginio ryšio tarp trukmės ir patikimumo nėra. Tai taip pat reiškia, kad per tiek laiko iridologija nebuvo pripažinta kaip patikimas medicininės diagnostikos metodas.

• Reportaže taip pat yra teiginys, kad iridologijos skeptikai yra žmonės kurie nežino apie šį „mokslą“. Dažnas argumentas, kurį naudoja pseudomokslo šalininkai. Grįžtant prie faktų, kad kokybiški moksliniai tyrimai rodo jog iridologija neveikia, teiginys, kad skeptikai yra tik nesuprantantys yra neteisingas.

• Reportažo herojė teigia, kad jai užtruko 3 metus suprasti kaip susiję kažkokie rainelės pakitimai su realia paciento sveikatos būkle. Toks teiginys iš principo galimas tik jei naudojamas metodas yra niekaip nereglamentuojamas ir nekontroliuojamas. Įdomu ar kas norėtų lankytis pas savamokslį chirurgą.

Kaip ir homeopatijos atveju, iridologijos pradžia buvo laiku, kuomet medicina ir žinios apie žmogaus sveikatą nebuvo tokios gilios kaip yra dabar, o iškeltas teorijas buvo neįmanoma paneigti.

Iridologija yra puikus pavyzdys, kaip senam pseudomokslui yra sunku konkuruoti su objektyvia realybe: žmogaus biometrija – tai žmogaus tapatybės atpažinimo metodas, besiremiantis unikaliomis kūno (pirštų atspaudai, akies rainelė, veido bruožai) arba elgesio (eisena, rašysena ir kt.) savybėmis.

Svarbiausias reikalavimas biometrijoje naudojamoms žmogaus savybėms yra pastovumas laike – t.y. jos turi nekisti arba kisti neišmatuojamai menkai. Nemaža dalis žmonių naudoja veido ar pirštų atspaudų atpažinimą telefonuose, kaip saugos priemonę.

Rainelės atpažinimas laikomas vienu saugiausiu biometrijos metodu, kadangi rainelė yra unikali kiekvienam žmogui. Rainelė biometrijoje laikoma pastoviausia žmogaus savybe. Laikoma, kad rainelės raštas gali išlikti nepakitęs 30 ir daugiau metų. Atsižvelgus į šios faktus pagrindinis iridologijos teiginys praranda prasmę.

Kadangi tikimybė teisingai nustatyti žmogaus sveikatos būklę naudojant iridologiją yra tokia pati kaip ir tai padaryti iš kavos tirščių – kavos tirščiai laimi – bent skanios kavos prieš tai galima išgerti.

Pasaulį sukrėtę Rusijos veiksmai Ukrainoje ir karo pabėgėlių – imigrantų iš Ukrainos srautai šiais metais tik dar labiau išryškino neatlygintinos pagalbos svarbą šalyje ir už jos ribų. Žmonės, reaguodami į susiklosčiusią situaciją ukrainiečiams siūlė prieglobstį, dienomis ir naktimis savanoriavo karo pabėgėlių stovyklose. Siekiant pažymėti savanorystės įteisinimo Lietuvoje dešimtmetį ir atkreipti visuomenės dėmesį į savanorišką veiklą, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2022-uosius paskelbė savanorystės metais.

Su savanoriška veikla daugelis susipažįsta dar darželyje, kai dalyvaudami įvairiose švaros, rūšiavimo ar socialinėse akcijose vaikai lankosi įvairiose ne pelno siekiančiose organizacijose. Augant tampama vis labiau sąmoningesniais, todėl vieni šią veiklą apleidžia, kiti atvirkščiai – savanorystei skiria dar daugiau laiko, siedami šią veiklą su savo „tikrojo aš“ paieškomis.

Pasak Kazickų šeimos fondo stipendijos laimėtojo, KTU Medžiagų Mokslo Instituto doktoranto Mindaugo Ilicko, savanoriaudamas gali išmėginti begalę vaidmenų, kurie vėliau gyvenime tikrai pasitarnaus.

„Kai kas galvoja, kad savanoriaudamas tu tik save atiduodi ir švaistai savo brangų laiką kažkam, ko tau net nereikia. Aš su tuo nesutinku. Savanoriaudamas atiduoti savo laiką, o atgal gauni šimteriopai – ir tai tik labai retais atvejais būna materialūs dalykai“, – apie savanorystę pasakoja M. Ilickas.

Pašnekovas dalijasi, jog savanorystei reikia šiokio tokio postūmio, o ir jį patį savanorystė lydi jau nuo pat mokyklos laikų: „Pirmas kartas buvo turbūt šeštoje klasėje, kai prisijungiau prie ateitininkų federacijos, kuriai dabar yra daugiau nei 110 metų. O prisijungiau prie šios organizacijos labai paprastai – mokytojos paklausus, kas nori prisijungti pagalvojau: „O kodėl gi ne?“ ir pakėliau ranką.“

Nuo to laiko M. Ilickas pasakoja, jog teko savanoriauti ir grėbiant lapus kapinėse prieš Vėlines ir dalyvaujant „Maisto banko“ organizuojamose veiklose iki pat dvyliktos klasės.

Ne visada lengva, bet visada – verta

Dažnai motyvacija yra apibūdinama kaip vidinė varomoji jėga, kuri yra stimuliuojama įvairiais patarimais. Pastaroji reikalinga ne tik, kad žmogus produktyviai išnaudotų savo laiką, bet ir norui atrasti save.

KTU sielovados grupės narys M. Ilickas dalijasi, jog motyvacijos kūrimui jam patarimų nereikia, jis jos semiasi iš savanorystės teikiamų naudų, kurios nėra apčiuopiamos, bet labai vertingos asmenybei: „Galimybė keliauti, naujos pažintys, naujų talentų ir gebėjimų atradimas savyje bei jau turimų ugdymas skatina mane imtis šios veiklos.“

Mindaugas akcentuoja, jog savanoriškos veiklos imtis skatina ir tikėjimas. Priklausydamas katalikų bendruomenei pašnekovas džiaugiasi, jog turi galimybę skirti kitiems savo laiko, tai jam – lyg dovana.

Nors ir savanoriauti motyvacijos M. Ilickas turi daug, pašnekovas dalijasi, jog ne visada yra lengva tai daryti, o ypatingai, kai savanorystė susijusi su pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Mindaugas pasakoja, jog prieš vykstant pas vyresnio amžiaus žmones, jis stengiasi nusiteikti, jog laikas praleistas su šiais žmonėmis nebūtinai bus kupinas džiaugsmingų akimirkų, gali būti ir atvirkščiai – daugelio senjorų, kuriems reikalinga pagalba, gyvenimas pilnas sunkumų.

„Gaunama šypsena atgal ir ištartas „ačiū“ atperka visus savanoriaujant patiriamus sunkumus“, – prideda M. Ilickas.

Skirdamas kitam neatlygintiną paramą, pats laimi šimteriopai

Savanorystės metu naudą gauna dvi šalys – tarp jų ir žmonės, kurie savanoriauja. Savanoriaudamas žmogus didina socialinį ir pilietinį įsitraukimą, suburia bendruomenes ir mažina vienatvę bei izoliaciją. Savanorystė taip pat gali pagerinti psichinę ir fizinę sveikatą, padėti ugdyti darbo ir socialinius įgūdžius, kurie vėliau pasitarnauja gyvenime.

„Visad save laikiau intravertu, bet savanorystė padėjo „perlipti“ per save ir tapti ekstravertišku intravertu“, – juokauja Kazickų šeimos fondo stipendiją gavęs M. Ilickas.

Pašnekovas savanorystę apibūdina kaip savęs pažinimo ir tobulinimo mokyklą: „Ji padeda suprasti, kokie dalykai tau yra prie širdies, kas traukia, o kas kaip tik atstumia, tai išties padeda išmėginti daug įvairiausių sričių ir suprasti su kokia sritimi norėtum sieti savo ateitį“.

Jam antrina ir Kazickų šeimos fondo biuro Vilniuje generalinė direktorė Agnė Vertelkaitė, pabrėždama dr. J. Kazicko mintis, jog darant tai, kas naudinga ir kitiems, kuria tarp žmonių savotišką magnetinį lauką – kūrybinę energiją, persiduodančią kitiems ir praturtindama pačią asmenybę.

Kazickų šeimos fondas skatina ir džiaugiasi studentais, kurie savo laisvą laiką dovanoja kitiems, nesitikėdami „grąžos“ atgal, aktyviai veikdami ir prisidėdami prie geresnio pasaulio kūrimo tiek dabartinei, tiek ateities lietuvių kartoms.

„Skiriamos Kazickų šeimos fondo stipendijos yra labiau paskata save išbandyti visuomeninėse veiklose, atrasti galimus būdus dalintis su kitais, kad davimas pačiomis įvairiausiomis formomis taptų neatsiejama jų tolesnio bei, drįstu teigti, laimingesnio gyvenimo pagrindu“, – teigia A. Vertelkaitė.

Kazickų šeimos fondas Lietuvoje veikia nuo 1999 m. Fondo steigėjas buvo Lietuvos Respublikos ir JAV pilietis, KTU garbės daktaras, Jeilio Universiteto ekonomikos mokslų daktaras, verslininkas ir filantropas, Dr. Juozas Petras Kazickas. Šiuo metu pagrindinį dėmesį Fondas sutelkia švietimui, skiria stipendijas studentams, taip pat remia kultūros, sveikatos apsaugos, religines ir labdaros organizacijas.

Vienas iš didžiausių savanorystės pliusų – naujos pažintys

Visų pirmiausia, pradedantiems savanoriauti studentams M. Ilickas pataria nebijoti imtis savanoriškos veiklos. Mindaugas teigia, kad padėti kitiems nereikia drąsos, labiau – nusiteikimo ir laisvo laiko.

Dar viena priežastis, dėl kurios kiekvienas studentas turėtų išmėginti savanorystę – tai pažintys. „Kai vėliau tau ko nors prireikia – paskambini pažįstamui, kurį sutikai savanoriaudamas ir iš karto sulauki pagalbos“, – apie savanorių bendruomenę Lietuvoje dalijasi M. Ilickas.

M. Ilickas taipogi pataria atkreipti dėmesį į tai, kas organizuoja savanorystės akcijas ir priduria, jog jo niekada neišvystume savanoriaujant festivalyje, nes tai – ne jo sfera. Dėl to svarbu, jog renkantis savanorystę, žmogus atkreiptų dėmesį ir į tai, kuo jis gyvena ir domisi. Savanorystės galimybių pasirinkimas internete – didžiulis, įvairios organizacijos nuolat ieško savanorių ir skelbia jų paieškas savo svetainėse, todėl rasti nesunku.

Nors ir savanorystė amžiaus cenzo neturi, M. Ilickas pataria savanoriauti kuo anksčiau ir kuo įvairesnėse sferose.

„Siūlau neišsirinkti vienos srities, stengtis padėti įvairių socialinių grupių, amžių žmonėms“, – sako M. Ilickas, pridėdamas, jog artimoje ateityje planuoja labiau prisidėti prie savanorystės „Carite“, „Maisto banke“, „Raudonajame kryžiuje“, kuriuose dažniau bendraujama su vyresnio amžiaus žmonėmis, bet ir neapleisti savanorystės su jaunimu Kauno arkivyskupijos jaunimo centro bei Šv. Jono Pauliaus II piligrimų centro veiklose.

„Be tiesioginių ir neformalių pareigų įmonėje, reikalaujančių laiko, per savaitę turiu ne mažiau 35 susirinkimų, todėl norint viską suspėti tenka suktis kaip vijurkui“, – sako KTU alumnas Vilius Šemeta, naftos perdirbimo produktų gamykloje einantis technologijos direktoriaus pareigas, tačiau gebantis atrasti laiko papildomoms veikloms – mokslams, pomėgiams bei hobiams.

Įtemptas darbo grafikas ir griežta dienotvarkė – V. Šemetos kasdienybė, kuri tęsiasi jau 18 metų, nuo pirmųjų darbo dienų AB „ORLEN Lietuva“, valdančioje vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo produktų gamyklą, naftotiekių ir produktotiekio tinklą, Mockavos krovos bei Būtingės jūrinį naftos terminalus. Toks darbo tempas V. Šemetai tapo įprastu, mat savo skiriamo laiko darbui ar mokslams jis niekuomet nevaržė ir tai jį atvedė iki ten, kur dabar yra.

Plačiau papasakoti savo sėkmės istoriją paprašėme V. Šemetos, kuris tikina, kad atkaklus tikslų siekimas jam leido atverti net toliausiai esančias duris.

– Ar visuomet galvojote savo gyvenimą sieti su technologiniais mokslais?

– Mokykloje visi dalykai sekėsi labai gerai, bet tikslieji mokslai visuomet buvo arčiau širdies. Gyvenant Mažeikiuose ir sekant tėvų pėdomis (mama baigė analogiškas studijas tuometiniame KPI – Kauno politechnikos institute), atrodė logiškas pasirinkimas mokytis chemijos inžinerijos ir grįžti dirbti didžiausioje šalies chemijos pramonės įmonėje. Pagal tuometinę tvarką, prašymą stoti į universitetą buvo galima teikti dar nebaigus dvylikos klasių ir nelaikius valstybinių egzaminų, tad apie tai, kad esu priimtas į KTU Cheminės technologijos fakultetą sužinojau likus trims mėnesiams iki egzaminų pradžios.

– Ar studijuojant KTU likdavo laiko užklasinėms veikloms?

– 2002 m. įgijau chemijos inžinerijos bakalauro, o 2004 m. chemijos inžinerijos magistro kvalifikacinius laipsnius. Laiko užklasinėms veikloms beveik neturėjau, ypač pirmaisiais studijų metais, dėl pakankamai didelio krūvio ir maksimalių rezultatų siekimo. Atvažiavau ne studentauti, o studijuoti ir įgyti kuo gausesnį žinių bagažą. Abu mano diplomus lydi rektoriaus pagyrimai, nes atsakingai mokiausi ir nesistengiau „praslysti“.

– Kokius prisiminimus iš studijų laikų nešiojatės savo širdyje?

– Brangiausias man yra pirmasis aukštojo mokslo diplomas. Studijos KTU man suteikė aibę naudingų teorinių žinių, kurias praktiškai pritaikiau ir gilinau dirbdamas naftos perdirbimo įmonėje.

Labiausiai įsiminė dėstytojai, kurie buvo tikri savo sričių profesionalai. Labiausiai žavėjausi naftos perdirbimo technologijos dėstytoju doc. V. Barkausku, kuris buvo ir mano magistro darbo vadovas – pasiaukojantis, ilgus dešimtmečius užsiimantis tiriamąja veikla, išugdęs kelias naftininkų kartas, turintis didžiulę praktinę patirtį. Jis man buvo tikras lobis, kurio paskaitų labiausiai laukdavau, net ir dabar kartais pavartau paskaitų užrašus.

– Kaip nutiko, kad po studijų atsidūrėte AB „ORLEN Lietuva“ ir ten užimate vadovaujančias pareigas?

– Pirmame kurse su įmone sudariau sutartį ir šešerius metus gavau stipendiją, už kurią reikėjo atidirbti, tad po studijų turėjau garantuotą darbo vietą. Kelias iki dabartinės pozicijos buvo ilgas ir nelengvas, čia puikiai tinka posakis apie prastą karį, kuris nesvajoja tapti generolu. Pradėjau nuo

inžinieriaus pozicijos, kur auginausi patirtį kaip specialistas ir per dešimtmetį pakeičiau keturias inžinerines pozicijas.

Toliau horizontalią karjerą keitė vertikali, kur pakilau iki grupės vadovo, o vėliau buvau paaukštintas iki dabartinės technologijos direktoriaus pozicijos. Per aštuoniolika darbo įmonėje metų įgijau didelę specialisto patirtį, kuri man padeda vadovaujančiose pozicijose. Per tiek laiko mačiau visko, tad išmokau atsirinkti ir pritaikyti tai, kas geriausia kiekvienoje konkrečioje situacijoje.

– Lenkiško kapitalo bendrovėje „ORLEN Lietuva“ dirba aibė skirtingų sričių specialistų. Kaip jus priėmė kolektyvas?

– Mūsų kolektyve didžioji dauguma buvo baigę tuos pačius mokslus KTU kaip ir aš. Dauguma specialistų buvo panašaus amžiaus, tad turėjome panašius požiūrius ir pomėgius. Tuomet adaptacijos kelionė nebuvo tokia aiškiai apibrėžta kaip šiandien: galėjau prašyti pagalbos iš bendradarbių ir vadovo, bet daugiausiai patirties įgijau per savarankiškas praktines užduotis. Šiuo metu turime itin detalias adaptacijos programas, didelius atliktų darbų bei informacijos archyvus elektroninėje erdvėje, esame įdiegę kitas gerąsias praktikas, padedančias inžinieriams greičiau kibti į darbus.

– Spėju, kad užimamos pareigos „ORLEN Lietuva“ jūsų dienotvarkę sustato į gana griežtą grafiką. Ar lieka laiko poilsiui? Kaip leidžiate laisvalaikį?

– Darbo tempas yra didžiulis, o per ilgus metus įgytas pasitikėjimas ir reputacija įpareigoja dirbti atsakingai. Be tiesioginių turiu ir daug kitų neformalių pareigų įmonėje, kurios reikalauja laiko, norint darbus atlikti kokybiškai. Per savaitę turiu ne mažiau 35 susirinkimų, kurių trukmė ilgesnė nei pusė valandos, tad norint viską suspėti tenka suktis kaip vijurkui.

Tikrojo poilsio ir nieko neveikimo praktiškai neturiu. Toliau mokausi, tad per pastaruosius trejus metus kasmet gavau po diplomą ir manau, kad dangus – ne riba. Be KTU baigiau dar dvejas magistro studijas VU ir BMI, valdybos narių mokymus Baltijos korporatyvinio valdymo institute (BICG) bei įgijau projektų valdymo profesionalų (PMP) sertifikatą. Laisvu laiku šiek tiek sportuoju, skaitau knygas, mokausi užsienio kalbų, domiuosi automobiliais ir savo srities naujienomis.

– Naftos perdirbimo ir importo gamykla veiklą vykdo Mažeikių rajone. Ar gyvendamas Mažeikiuose nepasiilgstate didžiųjų miestų, Kauno ar Vilniaus, šurmulio?

– Gyvenu Mažeikiuose, o mano darbo vieta nutolusi apie 20 kilometrų nuo šio miesto. Dėl darbo pobūdžio dažniausiai dirbu biure, bet nuotolinis darbas mūsų įmonėje įmanomas ir kai kurių sričių specialistams suteikia lankstumo. Gimiau ir užaugau aštuntame pagal dydį Lietuvos mieste, tad per visus metus susitaikiau su visais šio miesto trūkumais ir privalumais, kuriuos galėjau palyginti su didžiaisiais miestais po studijų Vilniuje ir Kaune.

– Ar „ORLEN Lietuva“ dirba ir daugiau KTU alumnų?

– „ORLEN Lietuva“ dirba daugiau kaip trys šimtai KTU absolventų. Daug žmonių iš mano artimųjų rato ir bendrų pažįstamų yra baigę tuometinį KPI.

– Ar KTU studentai yra tinkamai paruošiami ir po studijų tampa savo srities specialistais, mėgstamais ir užsienio kapitalo įmonių?

– Mano nuomone, KTU studentai yra tinkamai paruošti, vertinant jų teorines žinias. Tai galiu patvirtinti ir iš savo praktikos bei vertinant dalyvaujančius atrankos pokalbiuose. Žinoma, didesnis praktinių žinių kiekis tikrai nepakenktų.

Manau nesvarbu, kokias balais esi baigęs universitetą, pradėjus dirbti pirmieji keleri metai yra sunkiausi, nes be kitų pokyčių gyvenime tenka mokytis ir praktinių dalykų, tad savarankiškumas yra minimalus. Tie darbuotojai, kurie įmonėje atliko ilgesnes praktikas ar geriausiai dirbdavo per vasaras studijų metu, adaptuojasi greičiau. Nederėtų studentams praleisti tokių progų, nes tam mūsų įmonėje yra sudarytos tikrai puikios sąlygos.

– Ar teisingas studijų pasirinkimas yra raktas į sėkmingą ateities karjerą?

– Pritarčiau šiam teiginiui, tačiau teisingo studijų krypties pasirinkimo neužtenka. Labai svarbu yra pats požiūris į darbą. Visuomet susiduriame su konkurencija, tad čia kaip sporte – laimi geriausi. Tie, kurie turi aiškų tikslą, yra motyvuoti ir užsispyrę, neinantys lengviausiu keliu, o galvojantys apie ilgalaikę perspektyvą ir neišvengiamai aukojantys dalį savo laisvalaikio pasiekia daugiau už kitus.

– Ko palinkėtumėte būsimiems studentams, renkantis studijų kryptį ir ieškant svajonių darbo?

– Pirmiausia reikia nuspręsti, kokią kryptį rinktis, kad vėliau netektų jos keisti. Palinkėsiu ir atkaklumo bei ištvermės didinat žinių bagažą. Dar prireiks tikėjimo ir mokėti nenusivilti, jei paaiškės, kad tai, ką pasirinkote, nėra jūsų svajonių darbas. Reikia laiko įsitikinti ir suprasti, kad tai yra tavo svajonių karjera, o vieniems prireikia net kelis kartus pasikeisti darbą, kol susivokia.

– Kodėl manote yra svarbu palaikyti ryšį su savo alma mater?

– Po studijų nenutolau nuo KTU ir toliau bendravau su kai kuriais dėstytojais, stengdamasis jiems padėti ugdyti naujus studentus, apsikeičiant naujausiomis žiniomis, tad tobulėjome abipusiai. Ryšys su universitetu svarbus, nes būtina tobulinti studijų programas, atsižvelgiant į rinkos poreikius.

– Kokie artimiausi ateities planai?

– Ir toliau tęsiu pradėtus darbus ir projektus. Sakoma, kad stovėjimas vietoje lygus žengimui atgal, tad vadovaujuosi mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Žinoma, visada galvoju kaip pritaikyti savo teorinę bei praktinę patirtį.

Spalio 26 dieną Kauno technologijos universitetas (KTU) kviečia jaunus žmones į KTU „WANTed karjeros dienos 2022“ renginį „Žalgirio“ arenoje. Karjeros dienose šiemet prisistatys per 140 Lietuvos bei tarptautinių įmonių, o visapusiška renginio programa, kurioje įžvalgomis dalinsis įvairių sričių profesionalai, pakvies diskutuoti apie darbo rinkoje reikšmingas detales.

Didžiausią Lietuvoje karjeros planavimo ir kontaktų renginį jaunimui organizuojantys specialistai, kurie kasmet suburia verslo, viešojo sektoriaus, visuomeninių organizacijų atstovus bei jaunus žmones, besidominčius darbo rinkos aktualijomis, pabrėžia – norint išsiskirti iš srauto, verta atkreipti dėmesį į tam tikras detales. Vis dėlto, šiandieninėje žaibiškai kintančioje aplinkoje ne visada taip paprasta atsakyti, kurios iš jų yra reikšmingiausios.

Atsižvelgiant į daugiametę praktiką ir renginio dalyvių poreikius, masinio karjeros renginio Kaune programą sudaro susitikimai, įmonių prisistatymas, diskusijos. Renginio dalyvių laukia interaktyvios „Įkvėpimo“ bei „Atokvėpio“ erdvės.

Karjeros dienų lankytojai galės gauti informacijos apie praktikos ar darbo vietas, dalyvauti interaktyviose veiklose, išklausyti pranešimų ar diskusijų. Renginį atidarys bei konferenciją moderuos Mantas Stonkus ir Gabrielė Martirosian.

Dėmesys detalėms darbo rinkoje

Jau tradicija tapusi konferencija „WANTed Talks“ kvies žingeidžius renginio dalyvius pasiklausyti įvairių įmonių atstovų įžvalgų apie jų darbe ar įmonės veikloje aktualiausias kasdienybės detales. Savo patirtį atskleis ir du Lietuvoje gerai žinomi žmonės – žurnalistas Dovydas Pancerovas ir socialinių tinklų agentūros įkūrėjas, vadovas Karolis Rimkus.

Tuo tarpu, kontaktų zonoje „WANTed meets WANTed“, įsikūrusioje pagrindinėje „Žalgirio“ arenos erdvėje, kiekvienas dalyvis galės asmeniškai susitikti ir pabendrauti su įmonės atstovais, gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus, pasidalinti savo kontaktais ir dalyvauti tam tikros darbo pozicijos atrankose.

Renginio organizatoriai nepamiršo ir dar nepasiruošusių darbo rinkai dalyvių – „Make Your CV WANTed“ zonoje kvies peržvelgti savo gyvenimo aprašymą, nusifotografuoti profesinei aplinkai tinkančiai nuotraukai.

Tiems, kuriems visuomet stinga laiko, KTU „WANTed karjeros dienos 2022“ pasiūlys greitą pasimatymą su įmonės atstovais greitųjų pokalbių „Speed networking“ sesijoje. Renginį vainikuos diskusija, kurioje įmonių atstovai svarstys apie vertybes darbo aplinkoje. Diskusijos dalyvių sąraše – „Teltonika“ įmonių grupės įkūrėjas ir prezidentas, filantropas, Alvydas Paukštys, „TransUnion“ Lietuvos padalinio vadovas Povilas Domarkas, „Epam“ generalinis direktorius Linas Grinevičius ir KTU Veiklos valdymo departamento direktorė Dr. Lolita Jurkšienė. Diskusiją moderuos Mantas Stonkus.

KTU renginyje „WANTed karjeros dienos 2022“ dalyvaus daugiau kaip 140 įmonių, atstovaujančių elektronikos, gamybos, bankininkystės, IT pramonę ir kitas svarbias Lietuvos ekonomikai sritis. Pagrindiniai partneriai – „Epam“, „Teltonika“, „TransUnion“. Renginio partnerystę taip pat palaiko: „ABB“, „Centic IT Solutions Lithuania“, „Coherent Solutions“, „Continental“, „Festo Lietuva“, „HELLA Lithuania“, „Hollister Lietuva“, „Ignitis grupė“, „LITGRID“, „Mars Lietuva“. Informacinis renginio rėmėjas – LRT.

Išsamesnę informaciją apie renginio programą rasite čia.

Nors populiariųjų prekės ženklų etiketėse dažnai nurodomos sintetinės medžiagos – nailonas, poliesteris, akrilas – ar natūrali, tačiau pesticidais nuo kenkėjų purškiama medvilnė, Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė Eglė Kumpikaitė įsitikinusi – natūralumo paieškos verčia atsisukti į senuosius tekstilės gamybos būdus.

Tvarios mados judėjimas užsienyje populiarus jau kelias dešimtis metų, tačiau į Lietuvos drabužių rinką ekologiškumo poreikis, regis, ateina palengva. KTU Mechanikos, inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) mokslininkės teigimu, vartotojai skatina tekstilės kūrėjus būti labiau socialiai atsakingais bei tikisi aplinkai saugių aprangos detalių, todėl tik laiko klausimas, kada gatvėje sutikto praeivio drabužis iš neįprasto pluošto taps kasdienybe.

Kaip gimsta drabužis?

Drabužio atsiradimas nuo idėjos iki parduotuvės lentynoje kabančio drabužio yra ilgas. Anot mokslininkės, pirmiausia svarbu nuspręsti audinio paskirtį – šildyti žiemą ar vėsinti vasarą – tuomet apgalvoti jo išvaizdą, švelnumą bei kitus reikalavimus.

„Kai žinome audinio paskirtį ir reikalavimus jam, galime galvoti, kokią žaliavą parinkti ir kur jį gaminsime. Jei audinys turi būti šiltas, jam puikiai tiks vilna, o jei ieškome atitikmens iš sintetinių pluoštų – akrilas. Jei planuojame gaminti lengvą vasarinį drabužį, tinka medvilnė, šilkas. Pagal paskirtį turime parinkti, kur jį gaminsime: kokioje įmonėje ir kokiomis staklėmis. Juk ne visus audinius galima austi tomis pačiomis staklėmis, jos būna specializuotos“, – paaiškina KTU MIDF docentė.

Tam tikri struktūros parametrai – siūlo storis, ilgis, tankis, sukrumas, pynimas – gali reikšti skirtingą pojūtį liečiant, todėl gimus drabužio idėjai, svarbu kreiptis į šiuos aspektus išmanančius profesionalus.

„Kiekvienas siūlas yra sudarytas iš trumpų plaukelių, susuktų į verpalą, arba gijų. Siekiant išgauti vientisą siūlą, tuos plaukelius arba gijas reikia tarpusavyje susukti, o sūkių skaičius viename audinio metre yra vadinamas siūlo sukrumu. Nuo jo dalinai priklauso ir audinio išvaizda, mat, didesnio sukrumo siūlai audiniui suteikia grūdėtą, grublėtą lietimo pojūtį. Sukrumui esant mažam, audinio paviršius yra glotnus, švelnus“, – sako E. Kumpikaitė.

Pasak mokslininkės, parengus staklių užtaisymo brėžinį, parinkus audinio apdailą, paskutiniuoju žingsniu tampa produkto siūlymas klientui.

Apranga išduodavo šeimyninį statusą

Nors šiais laikais visus reikalingus audinius galime rasti prekybos centruose, senovėje žmonės reikalingus drabužius ar namų tekstilę stengėsi pasigaminti patys dėl aukštos pirktinių audinių kainos. Iš prekeivių įsigyti audiniai buvo naudojami liemenėms, galvos papuošalams – šie pasižymėjo puošnumu.

„Didžiausia prabanga XIX amžiuje pasižymėjo galvos apdangalai, iš kurių buvo galima spręsti apie moters šeimyninį statusą. Ištekėjusios moterys plaukus turėjo dengti skarelėmis, kepurėlėmis, nuometais, o netekėjusios galėjo vaikščioti vienplaukės ar nešioti atvirus galvos papuošalus – karūnėles, galionus. Įdomu tai, jog Lietuvoje nuometai dėvėti ypač ilgai – tam tikrose Aukštaitijos vietose net iki XX amžiaus vidurio“, – teigia E. Kumpikaitė.

Mokslininkė pasakoja, jog turtingesnės moterys dėvėdavo ir daugiau sijono sluoksnių – turtingiausios net po penkis-šešis. Taip pat šeimos ekonominį statusą išduodavo ir povo plunksnos vyrų skrybėlėse, nešiojamų marškinių skaičius ar juostų dekoratyvumas.

Etnografinė tekstilė byloja, jog anksčiau dažniausiai Lietuvoje gaminti pluoštai buvo linas ir vilna, bet XIX amžiuje liną palengva ėmė keisti medvilnė. Tačiau buityje vis dar karaliavo linas, rankšluosčių, lovatiesių gamyboje derinamas su medvilne ar vilna.

„Linas Lietuvoje buvo paplitęs nuo senų laikų dėl labiausiai jo augimui tinkamos klimatinės zonos. Pavyzdžiui, medvilnės Lietuvos klimato sąlygomis mes neužaugintume, o linui mūsų šalis idealiai tiko. Nors XX amžiaus pradžioje linininkystę imta užmiršti ir dabar tik pavieniai ūkiai augina linus, šis pluoštas išliko tarp mūsų mėgstamiausių ir šiuo metu visame pasaulyje jaučiamas jo atgimimas. Liną mėgstame dėl gerų šiluminių, antialerginių savybių, palankumo mūsų sveikatai bei patogumo dėvėti“, – sako E. Kumpikaitė.

XXI amžiaus audinių tendencijos – ekologija

Audimas, nors reikalaujantis įgūdžių ir plataus žinių bagažo, grįžta į madą: identiteto išsaugojimo svarba atsispindi daugėjančiame audėjų, norinčių grįžti prie senųjų technikų, skaičiuje. Tačiau net ir paprasto vartotojo šiuolaikiniai gamybos įpročiai nebetenkina – pasak E. Kumpikaitės, dažnas ieško natūralesnių, aplinkai saugių alternatyvų, vietoje iš naftos produktų pagamintos tekstilės.

Sintetiniai pluoštai, nors dažnai vertinami neigiamai dėl mažesnio laidumo orui ir drėgmei, alergijų galimybės, pranoksta natūralius audinius, mat, nesiglamžo bei yra lengvai prižiūrimi. Nors šiuolaikinėms, gan netvarkingo įvaizdžio kūrimo madoms audinio glamžumas gali pasitarnauti, lygių bei lengvai prižiūrimų audinių šalininkams KTU mokslininkė turi gerų naujienų – natūralaus pluošto išvaizdą galima pakeisti taikant specialius apdailos metodus.

„Dar XIX amžiuje atsirado mechaninis minkštinimas, kuris yra ir ekologiškas, mat, minkštinant audinį galima nenaudoti chemiškai agresyvių medžiagų. Tuomet jis veikiamas mechaniškai – daužomas, trinamas – bei įgauna minkštumą, o XX amžiuje atsiradęs kalandravimas, kurio metu audinys praleidžiamas pro įkaitintus besisukančius velenus, suteikia tekstilei vaškinį, blizgų paviršių. Tačiau šios technologijos nėra tekstilės tobulėjimo pabaiga – ateityje žmonija ir toliau ieškos ekologiškų, natūralių pluoštų ir visuomenės poreikius atliepiančių jų savybių“, – numato E. Kumpikaitė.

Išskirtinės išvaizdos detalės šiuolaikinėje visuomenėje, atrodo, nieko nebestebina – spalvotais plaukais, kūną dengiančiais piešiniais ar auskarais veide pasipuošęs neretas Lietuvos gyventojas. Natūralu, jog darbo vietoje praleidžiant trečdalį paros valandų, asmeninis stilius persikelia ir čia. Tačiau ar saviraiškos detalės išvaizdoje gali užkirsti kelią siekiant karjeros?

Verslas dažnai stengiasi prisitaikyti prie biuro aplinkoje vyraujančių tendencijų, užtikrinančių teigiamą darbuotojų savijautą. „Treningų diena“ bei panašios iniciatyvos pabrėžia laisvėjančią darbo kultūrą ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje, kai komandos nariai nebėra spraudžiami į griežtus išvaizdos rėmus.

Vytautė Kuginytė, „Teltonika IoT Group“ personalo vystymo ir kultūros vadovė, teigia, jog, žvelgiant į šiuolaikines tendencijas, į potencialaus darbuotojo aprangą, plaukų spalvą, auskarus ar tatuiruotes darbdaviai kreipia mažai dėmesio.

„Tam tikrai pozicijai keliami reikalavimai bei būtinos kompetencijos atrankos metu yra svarbiausi. Nuo pat jos pradžios aiškinamės, kokiomis vertybėmis kandidatas remiasi savo darbe, gyvenime, pasaulėžiūroje ir ar jos sutampa su pageidaujamomis mūsų organizacijoje. Tuomet, kai jau susitinkame su kandidatu gyvai, nei madingas švarkas, nei ryškūs auskarai lemiamos įtakos tiesiog nebeturi“, – teigia specialistė.

Darbo skelbimuose vyraujantys reikalavimai, tokie, kaip patirtis atitinkamoje srityje, užsienio kalbų mokėjimas, ar vairuotojo pažymėjimo turėjimas yra tik dalis reikšmingų detalių potencialaus darbuotojo profilyje. Personalo valdymo profesionalai neretai ieško konkrečių savybių turinčio komandos nario, mat vienos pareigos reikalauja labiau bendraujančio tipo žmonių, o kitose puikiai jaučiasi ir uždaresnio, intravertiško tipo asmenybės.

„Kiekvienai pozicijai yra atskiras „sąrašas“. Jei tai – technologinė sritis, kandidatas turėtų būti linkęs į problemų sprendimų paiešką, domėtis naujovėmis, būtinas didelis atsakomybės jausmas, organizuotumas ir prasmės matymas būsimame darbe. Su pardavimais susijusioms pozicijoms ieškome komunikabilių, derybinius ir problemų sprendimo įgūdžius turinčių kandidatų. Tačiau čia – tik keletas pavyzdžių. Tokioje didelėje organizacijoje turime pačių įvairiausių pozicijų, tinkamų labai skirtingiems žmonėms su skirtingomis profesinėmis kompetencijomis ir net būdo savybėmis“, – sako V. Kuginytė.

Kada saviraiškos detalės išvaizdoje gali užkirsti kelią siekiant karjeros?

Nepaisant to, posakis „sutinka pagal rūbą, palydi pagal protą“ vis dar aktualus ir pagarbaus aprangos kodo rengiantis darbo pokalbiui pamiršti nereikėtų – drabužiai gali tapti viena iš priežasčių, kodėl nebūsite pakviestas į antrąjį atrankos etapą.

„Žinoma, kaip ir visi žmonės, atrankas vykdantys kolegos tikriausiai pastebėtų kandidatuojančio žmogaus netvarkingumą ar nepagarbos ženklus, pavyzdžiui, įžeidžiantį užrašą ant marškinėlių. Tokiu atveju, prielaida, kad „kaip atrodai, toks ir esi“, nebūtų visiškai klaidinga“, – sako V. Kuginytė.

Įžeidžios frazės ar vaizdai ant drabužių nėra vienintelis su apranga susijęs kriterijus, kuriuo remiasi atrankas vykdantys personalo specialistai – nusiteikimas pakeisti savo įpročius, jei to reikia sklandžiam darbui, yra labai vertinamas. Tarptautinėse įmonėse dirbantys profesionalai dažnai keliauja ar bendrauja su kolegomis ar klientais iš kitų pasaulio šalių, turinčių savo kultūrą, ir ją reikėtų gerbti.

„Mes esame tarptautinė kompanija, turinti biurus 20-yje pasaulio valstybių visuose žemynuose, tad dirbame su labai skirtingomis kultūromis. Kai kuriose iš jų tradicijos ir papročiai yra gana smarkiai persismelkę ir į darbo, verslo sritis, tad tai, kas mums gali atrodyti tiesiog „ryškesnė“ išvaizda, ten bus netoleruotina ar neprofesionalu. Taigi, kategoriškas atsisakymas prisitaikyti prie ten priimtinos darbo kultūros išvaizdos prasme, suprantama, irgi gali būti lemiamas“, – teigia „Teltonika IoT Group“ personalo vystymo ir kultūros vadovė.

Tarnybinė apranga kasdien, asmeninis stilius – šventėse

Anot daugiau nei 2,5 tūkst. darbuotojų turinčios įmonių grupės „Teltonika“ atstovės, aprangos kodo ar išvaizdos taisyklių darbo vietoje yra prašoma laikytis ne be reikalo – dažnai tai susiję ir su darbuotojo saugumu.

„Jei kalbame apie išvaizdą ir aksesuarus, tam tikrose pozicijose, pavyzdžiui, dirbant gamyboje, su įrenginiais, teks dėvėti darbinę aprangą – patogią, kokybišką, ir atitinkančią visus saugos darbe reikalavimus. Šiuo atveju, saugumas – svarbiausia“, – sako V. Kuginytė.

Kituose sektoriuose galimybė save išreikšti pasitelkiant drabužius, tatuiruotes ir auskarus, prisideda prie geros savijautos darbo vietoje, todėl to riboti be priežasties nereikėtų. Štai aukštųjų technologijų įmonių grupėje, kuriančioje išskirtinius, saugius bei patikimus daiktų interneto prietaisus, darbuotojai skatinami savo stilių išlaisvinti darbo švenčių ar neformalių susitikimų metu.

„Nepagrįstai apriboti ar kontroliuojami darbuotojai vienareikšmiškai jausis blogai. Visgi, negalima to painioti su taisyklėmis, kurios susijusios su jau mano minėtais saugos reikalavimais, pagarba vietinei kultūrai ir tradicijoms bei aplinkinių žmonių jausmams. Mūsų žinutė būsimiems „Teltonikos“ kolegoms „išlaisvink savo potencialą mūsų IoT pasaulyje“ nėra vien žodžiai, tad savęs ieškoti kviečiame ir kūrybiškumą skatiname visus – tiek kaip technologijų srities profesionalus, tiek kaip asmenybes“, – teigia V. Kuginytė.

Didžiausias Baltijos šalyse jaunimo ir įmonių atstovų kontaktų renginys – „KTU WANTed karjeros dienos 2022“ – jau spalio 26 dieną. Šiemet renginys ir vėl vyks Kauno „Žalgirio“ arenoje. Išsamesnė informacija: https://karjerosdienos.ktu.edu/

Kaune įvyko 20-oji tarptautinė Baltijos vadybos plėtros asociacijos (Baltic Management Development Association, toliau – BMDA) konferencija, suvienijusi pasaulio verslo, akademinės bendruomenės ir politikos lyderius. Konferencija, kurią organizavo Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetas, bendradarbiaudamas su projektu „Industry 4.0 Impact on Management and Economics“ („In4Act“), kvietė diskutuoti apie pagrindinius iššūkius, kylančius verslo, politikos formavimo ir švietimo srityse.

Spalio 6-7 dienomis 90 verslo, akademinio pasaulio bei politikos lyderių iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Kazachstano, Belgijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Ukrainos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos bei Nyderlandų susirinko Kaune, Santakos slėnyje. Moderniame komplekse vyko jau 20-ąjį kartą organizuojama tarptautinė BMDA konferencija, kurios tema šiemet – „Nuo skaitmeninimo iki vertės kūrimo: pasekmės verslui ir švietimui“.

Tiltas tarp verslo ir akademinio pasaulio

„Jau dvidešimt metų iš eilės BMDA organizuoja kasmetines metines konferencijas, kurių metu tiek asociacijos nariai, tiek vadybos srities mokslininkai ir tyrėjai, verslo organizacijų vadovai bei verslo mokyklų ir universitetų rektoriai, dekanai, studijų programų vadovai bei visame pasaulyje žinomi vadybos srities ekspertai susirenka drauge pasidalinti savo įžvalgomis bei pasimokyti vieni iš kitų. Džiaugiamės, jog jubiliejinė konferencija sulaukė tiek ryškių savo srities lyderių dėmesio“, – sako BMDA garbės prezidentas dr. Virginijus Kundrotas.

BMDA konferencija – tarsi tiltas tarp verslo ir akademinio pasaulio, išryškinantis tarpdisciplininės komunikacijos svarbą. Kaip teigė BMDA prezidentė, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanė Edita Gimžauskienė, geopolitiniai, ekonominiai bei socialiniai iššūkiai, kuriuos svarbu spręsti šiandien, yra kaip niekada kompleksinio pobūdžio, reikalaujantys tarpdisciplininių žinių ir minkštųjų įgūdžių. Norint juos išspręsti, būtina atrasti pasitikėjimą ir mokėti kalbėtis su skirtingais suinteresuotaisiais, atstovaujančias skirtingas profesijas, turinčius skirtingus išsilavinimus.

„Tarpdiscipliniškumas taip pat reikalauja kitokio požiūrio į tai, kaip mes konstruojame organizacines struktūras, suteikiančias arba ribojančias galimybes efektyviai spręsti kylančius iššūkius. Mes nuo seno esame įpratę organizuotis pagal funkcijas. Funkcijomis grįstas struktūras turi daugelis verslo organizacijų, taip suorganizuotos ir vyriausybės. Ir visos jos įgyvendina savo politikas, kurios nebūtinai veda į sisteminį problemos sprendimą“, – pabrėžia E. Gimžauskienė.

Dėmesys vertės kūrimui

Pirmoji konferencijos diena buvo skirta klausimams, susijusiems su verslo ir politikos formavimo iššūkiais skaitmeninimo bei vertės kūrimo kontekste. Žinomi pasaulio ir Lietuvos pranešėjai pristatė ir aptarė esmines šiandienines problemas, darančias įtaką verslo rezultatams ir veikiančias politinių institucijų bei lyderių vaidmenis.

Antroji konferencijos diena buvo skirta aukštojo mokslo iššūkiams, verslo bei politikos kontekste analizuotiems pirmąją renginio dieną. Buvo diskutuojama apie mokymo ir ugdymo programų kūrimą, siekiant ugdyti įgūdžius, atitinkančius verslo organizacijoms bei politinėms institucijoms kylančius iššūkius, tvarią ekonominę ir socialinę plėtrą. Žinomi tarptautiniai ir Lietuvos pranešėjai, mokslininkai ir akreditavimo specialistai pristatė ir aptarė svarbiausius skaitmeninimo bei vertės kūrimo iššūkius, su kuriais šiandien susiduria švietimo įstaigos. Kaip konferencijos metu kalbėjo E. Gimžauskienė, šiame kontekste svarbūs klausimai galės būti sprendžiami tada, kai akademikai, pradės kurti kompetencijomis, o ne disciplinomis grįstas studijų programas.

Konferencijos metu buvo aptarta daug aktualių temų, tačiau vyravo viena esminė žinutė, apjungianti skirtingus konferencijos temų srautus. Pasak prof. dr. Panagiotis  Damaskopoulos, BMDA ir projekto „In4Act“ pirmininko, tai – vertės kūrimas ir tvarumas plačiąja prasme, kurie susiję ne tik su technologijomis, bet su žmonių galimybėmis, įgūdžiais, socialinėmis savybėmis bei talentu vadovauti, reaguojant į svarbiausius šiandieninius iššūkius.

Dvi perspektyvos

Kaip ir ankstesniais metais, BMDA konferencijos tematika buvo nagrinėjama iš dviejų skirtingų perspektyvų. Pirma, iš verslo perspektyvos į skaitmenizaciją žvelgiant trimis skirtingais lygiais: per geoekonominių ir geopolitinių pokyčių bei jų pasekmių valdymui ir tvariam ekonomikos vystymuisi analizės prizmę. Taip pat per finansų sektoriaus ir atitinkamų vyriausybės politiką formuojančių organų atsakymus į laikotarpį po pandemijos ir aukščiau paminėtų geoekonominių bei geopolitinių transformacijų kontekstą. Galiausiai, konferencijos metu analizuoti tikrų įmonių pavyzdžiai, tarp kurių buvo „Littelfuse“, „Peikko Lietuva“, „Hitachi Vantara“, „Havi“, „Hella Lithuania“.

Žvelgiant iš aukštųjų mokyklų perspektyvos konferencijos tema buvo analizuojama gilinantis į tvarumo strategijas bei reikiamų įgūdžių ugdymą. Daug dėmesio skirta kylantiems iššūkiams, sudarant mokymosi planus per programas, kad studentai įgytų rinkoje reikiamas kompetencijas bei gebėjimus.

Aukštojo mokslo institucijų vadovai buvo pakviesti dalyvauti strateginėje sesijoje, kurioje drauge su pirmaujančių, akreditacijas suteikiančių tarptautinių asociacijų (EFMD, AACSB, The Asscociation of MBAs) vadovais bei studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus pavaduotoja, diskutavo apie galimybes gerinti aukštojo mokslo kokybę.

Nuo 2002 metų organizuojama konferencija yra didžiausias kasmetinis BMDA renginys, suburiantis šimtus dekanų, rektorių, universitetų programų vadovų, verslo lyderių, visuomenės veikėjų ir kitų specialistų iš viso pasaulio. Kaip įprasta, artimiausia konferencija planuojama jau kitų metų rudenį.

Milžiniški objektai, kurie radarams atrodo maži, nematomi „apsiaustai“ galintys paslėpti bet ką, 3D spausdinta optika ir radijo imtuvai. Gali būti, kad šie dalykai atrodo tarsi iš mokslinės fantastikos knygos apie ateitį, tačiau mokslininkai teigia, kad ši ateitis jau visai šalia.

„Didžiausias pokytis, kuris visiškai pakeitė žmoniją ir mano gyvenimą – tai internetas. Prisimenu, kai buvau vaikas, jei man kildavo klausimas, vienintelis būdas rasti atsakymą buvo eiti į biblioteką ir ieškoti jo knygose. Dabar jaunimas vos per 30 sekundžių gali rasti atsakymus į visus klausimus. Įdomu: ar tai daro juos laimingus? Tingius? Smalsesnius? Tikriausiai tinka visi išvardinti apibūdinimai“, – mano Raymondas C. Rumpfas, Teksaso universiteto El Pase veikiančios EMLab laboratorijos įkūrėjas ir vadovas.

Daugelio išradimų skaitmeninės gamybos, fotonikos ir elektromagnetikos srityse autorius, verslininkas ir mokslininkas savo įžvalgomis dalijosi su Kauno technologijos universiteto (KTU) studentais ir mokslininkais savo pirmojo vizito Baltijos šalyse metu.

„Arčiausia šalis, kurioje esu buvęs iki šiol yra Vokietija – ir tai ji nėra taip arti! Lietuva turi sudėtingą istoriją, yra išgyvenusi sovietinę okupaciją, o tai yra vertinga išgirsti kiekvienam iš mūsų, gyvenančių vakaruose. Negaliu pasakyti, kad aš nieko apie tai nežinojau, bet apsilankęs Lietuvoje įgijau gilesnį supratimą, pajutau, ką tai reiškia čia gyvenantiems žmonėms. Daugelį dalykų pamačiau naujai“, – sako dr. R. C. Rumpfas.

Apsilankęs KTU Medžiagų mokslo institute tyrėjas liko sužavėtas įranga ir čia atliekamais tyrimais: „Jūsų universiteto laboratorijos niekuo nesiskiria nuo JAV – jose dirbantys žmonės turi ir įrangą, ir potencialą spręsti svarbiausius šių dienų problemas.“

„Magiškų“ savybių turinčios medžiagos ir paviršiai

Kas iš mūsų nėra pasvajojęs apie nematomą apsiaustą, kuris padėtų paslapčia pasprukti iš nepatogių situacijų? Nors tai gali atrodyti nerealu, mokslininkai visame pasaulyje kuria medžiagas ir paviršius, turinčius šias meta savybes.

R. C. Rumpfo teigimu, paprastai tariant, „meta-“ priešdėlis reiškia „geresnis už“. Todėl meta medžiaga arba meta paviršius yra medžiaga arba paviršius, turintis naują funkcinę savybę ir tam tikru būdu yra geresni už įprastines medžiagas.

„Iš esmės, tai inžinerinis kompozitas, turintis tinklinę struktūrą, pro kurią praėjusios šviesos bangos elgiati taip, lyg medžiaga ar objektas turėtų savotiškų „magiškų“ savybių“, – aiškina R. C. Rumpfas.

Pavyzdžiui, mokslininkas taip aiškina daikto pavertimo nematomu principą: „Ant stalo stovintį puodelį matome, nes šviesa nuo jo atsimuša ir patenka į mūsų akis. Jei norėtume tai pakeisti, reikėtų paspartinti šviesos bangas, pataikančias į objektą – jos turi būti tokios greitos, lyg jų kelyje nieko nebūtų. Kitaip tariant, kad banga pralenktų šviesos greitį.“

Su savo komanda dr. Rumpfas kuria ir tiria meta medžiagas ir meta paviršius, galinčius manipuliuoti elektromagnetinėmis bangomis, pavyzdžiui, „išjungti“ refrakciją (efektą, dėl kurio šaukštas, įdėtas į stiklinę vandens, atrodo sulenktas).

Miniatiūrinės antenos, plataus matymo lauko kameros ir kiti stebuklai

Kaip sukurti tinklinę struktūrą, galinčią paprastą objektą paversti stebuklingu? R. C. Rumpfas ir jo komanda turi atsakymą – ją galima atspausdinti.

„Galutinė meta medžiagos forma yra labai sudėtinga: joje skirtingomis proporcijomis atsikartoja plastikas, metalas, vėl plastikas, metalas… Kaip ją sukurti? Atspausdinti 3D spausdintuvu!“, – sako mokslininkas iš Teksaso.

Jo išrasta hibridinė 3D spausdinimo technologija, yra vienintelė pasaulyje leidžianti sukurti trimatį objektą su bet kokiu laidininkų, dielektrikų ar kitų medžiagų pasiskirstymu.

Dr. R. C. Rumpfo vadovaujamoje EMLab laboratorijoje sukurta technologija turi daugybę galimų pritaikymų realiame pasaulyje. Pavyzdžiui, ji leidžia pagaminti miniatiūrines antenas – tai naudinga daugeliui situacijų, kai galioja vietos ir svorio apribojimai. Pagalvokite apie erdvėlaivius, dėvimą elektroniką ir net savo mobilųjį telefoną.

R. C. Rumpfo komandai priklauso ir pasaulio rekordas dėl mažiausio spindulio laisvai sklindančio optinio pluošto posūkio, o tai – naujas būdas valdyti šviesą. Be to, komanda vysto optines nanostruktūras, vadinamas fotoniniais kristalais, kurios gali „išjungti“ bangos lūžį (refrakciją).

Pasak mokslininko, ši technologija gali padėti radikaliai sumažinti vaizdo sistemas ir suteikti joms žymiai platesnį matymo lauką. Tokia savybė gali būti naudojama ne tik kosmose, bet ir kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, optika ir fotonikos technologijos suteikia „akis“ save vairuojantiems automobiliams.

„Vaizdo sistema, kurioje kamera turi platesnį matymo lauką, galėtų būti pritaikyta tokiame automobilyje – užtektų vienos kameros (dabar naudojamos kelios). Tai supaprastintų techninę įrangą“, – sako R. C. Rumpfas.

Hibridinis 3D spausdinimas – pasaulį keičianti technologija

Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulis stebėjo, kaip technologijos keičia kasdienį žmonių gyvenimą. Nuo duomenų naudojimo organizuojant keliones realiu laiku iki nuotolinio darbo ir sveikatos priežiūros – išsiugdėme įpročius, kurie vos prieš 20 metų buvo neįsivaizduojami.

Pasak mokslininko iš JAV, įspūdingiausias pokytis, kurį jis patyrė per savo gyvenimą, buvo interneto atsiradimas. Kita ne mažiau pasaulį transformuojanti technologija – 3D spausdinimas.

„Apie kasdienybę net nekalbu – trimačio spausdinimo technologijos leidžia atsispausdinti daiktą, kurį netyčia sulaužei, tarkime, savo virtuvėje. Bet įsivaizduokite žmones kosmose, skrendančius į Marsą ar Mėnulį. Ką daryti, jei įranga sugenda ir jai pataisyti reikia varžto, kurio jie neturi? Nėra labai lengva jį ten pristatyti, ar ne?“, – juokauja mokslininkas.

R. C. Rumpfas mano, kad tikrasis proveržis įvyks tada, kai bus plačiai prieinama galimybė spausdinti daiktus iš keleto medžiagų.

„Jei galėsime spausdinti daiktus, pagamintus iš daugelio medžiagų – elektrinius ir optinius prietaisus – pasaulis pasikeis. Įsivaizduokite, jei jums būnant kosmose sugenda elektros plokštė, arba esant karo apkasuose netenkate radijo. Abiem atvejais, gali būti lengviau ir greičiau atsispausdinti naują įrangą nei sulaukti pamainos“, – aiškina dr. R. C. Rumpfas.

Jis tiki, kad hibridinė 3D spausdinimo technologija, kuri tapo komerciškai prieinama R. C. Rumpf per įkurtą įmonę „Kraetonics LLC“, prisidės prie pokyčių šioje srityje. Šiandien jau kuriamos technologijos naudojamos šarvams gaminti ir daugeliui kitų dalykų. Dr. R. C. Rumpf mano, kad meta medžiagos ir meta paviršiai gali greitai pakeisti rinką ir tapti revoluciniais, tačiau vis dar yra iššūkių, kuriuos reikia išspręsti šiose srityse.

„Įranga ir atliekami tyrimai čia, KTU Medžiagų mokslo instituto laboratorijose, rodo, kad jūs esate pasirengę spręsti šias problemas. Manau, greitai galėsiu didžiuotis ir sakyti: ei, aš pažįstu šiuos žmones iš KTU!“, – sako mokslininkas iš Teksaso.

Bendravimas ir ryšių mezgimas – vieni svarbiausių mokslininko įgūdžių

Nors šiandien jis tituluojamas daugelio elektromagnetikos, fotonikos ir 3D spausdinimo technologijų pradininku, R. C. Rumpfas pripažįsta, kad siekti mokslinės karjeros nebuvo lengva.

„Buvau vienas iš pirmųjų savo šeimoje įstojusių į koledžą, todėl padariau visas įmanomas klaidas. Vėliau pasisamdžiau karjeros mentorių, gavau konsultacijų iš kitų specialistų, tam išleidau daug pinigų ir išmokau daug dalykų. Dabar savo žiniomis stengiuosi dalytis su studentais, padėti jiems nedaryti tų pačių klaidų“, – sako dr. Rumpfas.

15 metų patirtį versle ir 12 metų patirtį akademinėje aplinkoje sukaupęs profesionalas savo įžvalgomis noriai dalijasi su jaunaisiais mokslininkais. Viena iš paskaitų, kurias jis skaitė KTU 24-osios tarptautinės konferencijos „Pažangios medžiagos ir technologijos“ (angl. Advanced Materials and Technologies) metu, buvo apie sėkmingos mokslinės karjeros pagrindus. R. C. Rumpfas mano, kad pažintys, idėjų komunikacija ir jų vizualizavimas, yra pagrindiniai sėkmingos karjeros ingredientai. Be to, norint turėti įspūdingą gyvenimo aprašymą, reikia daryti nuostabius dalykus.

„Universiteto pirmuosiuose kursuose, maniau, kad pažymiai yra viskas, todėl tik mokiausi, kitose veiklose nedalyvavau. Mano pažymiai buvo geri, bet kai baigiau bakalauro studijas, nė viena magistro studijų programa manęs nepriėmė – jie manė, kad studijų laiko neišnaudojau produktyviai. Todėl savo studentams patariu jungtis į organizacijas, būti aktyviems, įsitraukti į projektinę veiklą ir savanoriauti tyrimų laboratorijose. Jeigu būčiau turėjęs šalia savęs žmogų, kuris man būtų šį patarimą davęs, universiteto metus būčiau praleidęs kitaip“, – sako R. C. Rumpfas.

Pažintis su kitomis kultūromis praturtina

Vizito KTU metu jį sužavėjo tiek naujausia tyrimų įranga, tiek KTU laboratorijose dirbančių mokslininkų akademinis lygis bei motyvacija. Pasak dr. R. C. Rumpfo, KTU technologijų srityje personalas ir įranga yra pasaulinio lygio, o proveržio potencialas – milžiniškas.

Dr. R. C. Rumpfą į Lietuvą pakvietė KTU Medžiagų mokslo institutas, o jo vizitą finansavo Baltijos Amerikos laisvės fondas.

„Esu labai dėkingas Baltijos Amerikos laisvės fondui. Man tai buvo neįtikėtina patirtis“, – sako tyrėjas iš JAV.

Pasak mokslininko, vizitas Lietuvoje praplėtė jo pažinčių ratą, jis įžvelgia bendrų tyrimų, studentų mainų ir kitokio bendradarbiavimo galimybes. Be to, tai buvo kultūriškai praturtinanti patirtis.

„Jūsų istorija turtingesnė nei mūsų – esame jauna šalis ir nesame pratę kalbėti apie įvykius, nutikusius prieš tūkstantį ar 500 metų. Šiais laikais vis daugiau sužinome apie Lietuvos istoriją, tačiau yra daug dalykų, kuriuos dar turime išgirsti ir patirti“, – sako dr. R. C. Rumpfas ir teigia, kad kitų kultūrų pažinimas praturtina.