Įrašai

Kaip jau tapo įprasta, Kauno technologijos universiteto (KTU) Alumnų asociacija ragina studentus būti aktyviais ne tik paskaitų metu, bet ir po jų, o už tai skiria jiems finansinį paskatinimą. Būtent tokio paskatinimo už aukštus pasiekimus moksle ir savanorišką užklasinę veiklą sulaukė KTU Statybos ir architektūros fakultete Architektūrą studijuojanti Emilija Karaseva.

Atkakliai siekusi savo tikslų ir pademonstravusi gerus mokymosi rezultatus 500 eurų vertės stipendiją gavusi Emilija vis dar negali patikėti savo sėkme.

„Gavusi laišką, informuojantį apie laimėtą stipendiją, negalėjau patikėti. Tai yra mano pirmoji stipendija ir nemaniau, kad ją teikia pirmakursiams. Prieš metus studijavau Naujųjų medijų kalbos programoje, bet mano svajonė buvo architektūros studijos, tad ryžausi pakeisti studijų kryptį ir šiemet vėl esu pirmajame kurse. Buvau aktyvi KTU studentų atstovybėje, stengiausi dalyvauti renginiuose ir negalvojau, kad už tokį aktyvumą – atsidėkojama“, – sako laimėtoja.

E. Karaseva dalijasi, jog šis įvertinimas suteikė džiaugsmo ne tik jai, bet ir šeimai, kurie ir paskatino Emiliją išbandyti jėgas konkurse. Manydama, jog šansai – kone neįmanomi, Emilija pasakoja, jog palaikymas ir pastangos buvo pagrindiniai sėkmės faktoriai, kurie lėmė laimėjimą.

Skatinamosios stipendijos skiriamos aktyviausiems universiteto studentams, surinkusiems daugiausiai skaitmeninių ženkliukų už dalyvavimą KTU neformalaus ugdymo programų WANTed, GIFTed, GUIDed, UNITed, INSPIRed ir kitose veiklose. Norėdami dalyvauti konkurse studentai pateikia dokumentus, įrodančius jų įsitraukimą į užklasines veiklas, Universiteto komisija patikrina ir atrenka dalyvius, o Asociacijos valdyba patvirtina kandidatą ir skiria finansinį paskatinimą.

Savanorystė ar kita papildoma pagalba neretai lieka nepastebėta, todėl Asociacija noriai palaiko būsimus aktyvius KTU alumnus ir kiekvieną semestrą – du kartus per mokslo metus, skiria studentams stipendiją.

E. Karaseva gana intuityviai rinko specialius ženkliukus – pamačiusi QR kodą jį nuskanuodavo ir taip pasipildydavo mobiliąją aplikaciją. Ji atvirauja, kad dalyvaudama Universiteto renginiuose išsinešdavo ne tik naujų pažinčių ir patirčių, bet ir papilnėjusią mobiliąją aplikaciją „Badge Wallet“.

Pasak studentės, dalyvaudama šiame iššūkyje ji pasisėmė įkvėpimo ir motyvacijos siekti daugiau bei nebijoti dalyvauti ten, kur iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma.

Emilija yra aktyvi studentų atstovybės narė ir jau yra nusižiūrėjusi daugiau naujų veiklų. Šiuo metu ji dalyvauja GIFTed Talentų Akademijos atrankoje, kuri jai yra labai svarbi. Mergina prisipažįsta, kad yra svajotoja, tad ateities vizualizavimas didina jos motyvaciją siekti užsibrėžto tikslo. Studentė viliasi netolimoje ateityje dalyvauti akademinėje mentorystėje ir gilintis į savo studijų kryptį.

Prioritetai leidžia nepasimesti

Stipendijos laimėtoja atvirauja, kad siekiant užsibrėžtų tikslų itin svarbu yra planavimas.

„Pagrindinis sėkmės faktorius studijų ir po paskaitinių veiklų derinime – prioritetų susidėliojimas. Mano pirmasis ir nenuginčijamas prioritetas yra studijos. Su studijomis susiję darbai visada turi pirmenybę asmeniniame savaitės laiko planavimo tvarkaraštyje. Antrasis prioritetas – studentų atstovybės veikla. Visus darbus ir susitikimus susidėlioju į laisvą nuo mokslų laiką ir panašu, kad tokia sistema puikiai veikia“, – teigia laureatė.

Dalį laimėtos stipendijos Emilija skyrė savo artimiesiems, kurie ir paskatino ją sudalyvauti atrankoje bei tikėjo jos sėkme. Atsidėkodama už palaikymą ji Kalėdoms įteikė po mielą dovaną. Likusią dalį pinigų studentė atsidėjo naujo kompiuterio pirkimui, kurio labai reikia sklandžioms studijoms Universitete.

Pasak E. Karasevos, bet koks finansinis paskatinimas studentams yra labai svarbus, nes dėl intensyvių studijų dažniausiai studentai neturi galimybės dirbti ir išlaikyti save finansiškai. Tad net ir menkiausia stipendija palengvina studentų gyvenimą ir skatina juos stengtis dar labiau.

„Studentai turėtų suprasti, kad pastangas deda ne dėl kitų, o dėl savęs. Siekdami užsibrėžto tikslo studentai įgis naujų patirčių ir pažinčių, galimai dar ir save atras. Svarbu mokėti matyti asmeninį progresą ir nepamiršti savęs, leisti kartkartėmis pailsėti bei pasimėgauti gyvenimu“, –  pataria E. Karaseva.

KTU Alumnų asociacija ragina studentus drąsiau prisijungti prie universitete gausiai organizuojamų iniciatyvų, atrasti sau patinkančias veiklas bei į jas įsitraukti. Į mokslą ir užklasines veiklas KTU studentų dedamos pastangos kasmet yra atitinkamai įvertinamos, o aktyviausias studentas kiekvieną semestrą sulaukia skatinamosios mecenato stipendijos.

Tad studentai kviečiami dalyvauti įvairiose užklasinėse veiklose ir Universiteto neformalaus ugdymo programose: WANTed, GIFTed, GUIDed, SKILLed FinTech, UNITed, INSPIRed.

Ilgametę patirtį turintis, gerai Lietuvoje žinomas daugiau nei šimtą studentų vienijantis KTU tautinio meno ansamblis „Nemunas“ ir toliau garsina Lietuvą. Praėjusių metų pabaigoje kolektyvas dalyvavo tarptautiniame muzikos ir šokių festivalyje Dubajuje. „Visur, kur benuvažiuotume, nemuniečiai palieka išskirtinę žinią: Lietuvos jaunimas –nuostabus: mylintys ir puoselėjantys tautinį meną bei folklorinį paveldą, degantys noru tuo dalintis su kitais“, – sako ansamblio meno vadovė Margarita Tomkevičiūtė.

Kauno technologijos universiteto (KTU) ansamblis „Nemunas“ gruodžio pradžioje dalyvavo kasmet Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) vykstančiame festivalyje „Magical Dubai“. Jo tikslas – pristatyti skirtingų šalių kultūrines tradicijas, sudaryti galimybę kolektyvų nariams susiburti, užmegzti draugystės ryšius, geriau pažinti skirtingas kultūras.

„Festivalio idėja – priartinti muziką prie žmonių ir pristatyti ją gatvėse ir aikštėse. Organizuoti du pagrindiniai koncertai: pramogų parke „Riverland Parks“ ir „Dubai Resorts“. Ten pat vyko ir kolektyvų eitynės, prisistatymai publikai su savo improvizuotomis programomis, folkloriniais šokiais ir dainomis. Nemuniečiai čia buvo nepralenkiami – sužavėjome visus žiūrovus ir festivalio dalyvius“, – teigia M. Tomkevičiūtė.

Išjudino ne tik europiečius, bet ir arabus

„Nemuno“ meno vadovė tikina, kad ansamblis Dubajuje dar kartą įrodė, kad sugeba pavergti publiką ir priverčia ją dalyvauti kartu – šokti, žaisti, dainuoti.

„Ansamblis turi didžiulę kelionių patirtį ir žino, kuo gali sužavėti publiką, kokie šokiai ir dainos geriausiai sutinkami žiūrovų. Turime savo kelionių „aukso fondą“. Tad ir šį kartą neapsirikome pasirinkdami efektingus šokius, melodingas ir skambias dainas“, – teigia M. Tomkevičiūtė.

Nemuniečių programa buvo skirta įvairiai publikai – ją šiltai sutiko ir europiečiai, ir arabiško pasaulio žiūrovai.

„Nors arabai neišdrįso įsijungti į „Nemuno“ šėliones, bet atidžiai stebėjo koncertinę programą nuoširdžiai ir pritariamai plojo vakaronės metu“, – teigia M. Tomkevičiūtė.

Nors Dubajuje vykęs festivalis, pasak nemuniečių, nebuvo toks didelis kaip lietuviškoji Dainų šventė, bet buvo jaukus, smagus ir įdomus. Čia dalyvavusios šalys renginio vedėjo buvo apibendrintos žodžių junginiu „Countries from all around the world“.

„Į šią sąvoką įėjo ritmingas jaunų Rumunijos merginų ir vaikinų batukų trepsėjimas, skardūs kaimynų lenkų balsai ir ryškūs kostiumai, lėti broliukų latvių šokeliai ir dar vieno ansamblio iš Lietuvos atsivežtos šiaudinės skrybėlės“, – sako ansamblio narė Viltė Subačiūtė.

Festivalyje dalyvavo dvi grupės iš Lenkijos, dvi grupės iš Lietuvos, viena iš Latvijos, dvi iš Rumunijos.

Užsieniečius sužavėjo lietuviškos tradicijos

„Nemuno“ valdybos pirmininkės pavaduotojas Stanislovas Dzimidavičius prisimena, kad prieš važiuojant į JAE, kolektyvas baiminosi vietinių požiūrio į juos. Baimė dingo pastebėjus, kad JAE – palyginus tarptautinė šalis, kurioje gausu ne tik vietinių, bet ir gyventojų iš daugelio kitų Azijos šalių.

Visgi V. Subačiūtė pasakoja, kad dienos metu kartu su kitais 300 dalyvių keliantis į aukščiausią pasaulio pastatą – Burj Khalifą – vaikštinėjant Dubajaus prieskonių turguje ar esant bet kurioje kitoje šio miesto vietoje, dažniausiai akys susitikdavo su ne visada draugiškais, nesišypsančiais žvilgsniais.

„Viskas pasikeitė festivalio dalyvių eisenos ir koncerto metu, kur kiekvienas praeivis ir žiūrovas šypsojosi plačiai, filmavo mūsų mojavimus ir klumpių treptelėjimus. Dėl jų reakcijos trepsėti buvo taip smagu, kad net scena įlūžo“, – juokiasi Viltė.

Nors Dubajaus karštį, kuris buvo lyg liepos mėnesį Lietuvoje, paįvairino lietus, nemuniečių jis neišgąsdino. Priešingai – remdamiesi ilgamete patirtimi Dainų šventėje, jie žinojo, kaip elgtis.

„Muzikantai „davė šilumos“, o mes – pora už poros! Taip su visomis tautomis draugiškai pašokome liaudiškus šokelius. Tad festivalis praėjo tikrai įsimintinai ir prasmingai“, – teigia V. Subačiūtė.

S. Dzimidavičius tikina, kad kitos šalys, kitos tradicijos, nauja patirtis bei žiūrovų akyse atsispindintis susižavėjimas leido vėl pabūti artistais ir sukurti nepakartojamą pasirodymą, parodant lietuvišką tradicinį rūbą, šokį, dainą bei muziką.

Kelionės po pasaulį – svarbi kolektyvo dalis

Užsienio kelionės, pasak „Nemuno“ meno vadovės, praturtina ne tik pažintinėmis žiniomis, užsimezgusiomis draugystėmis su kitais kolektyvais, bet ir sustiprina nemuniečių santykius.

„Geriau pažįstame vieni kitus, prisiimame daugiau atsakomybių ir svarbiausia – įgyjame daugiau sceninės patirties. Kelionės – svarbi kiekvieno meninio kolektyvo gyvavimo sudedamoji dalis“, – sako M. Tomkevičiūtė.

Ji prisimena, kad ansamblio „Nemunas“ istorijoje buvo laikai, kai studentai rinkdavosi dalyvavimą ansamblyje ne tik dėl noro tobulinti meninius gebėjimus.

„Dalyvavimas meno saviveiklos kolektyve buvo vienintelė galimybė išvažiuoti į užsienį, praplėsti akiratį, pažinti kitas kultūras, pristatyti savąją“, – tikina M. Tomkevičiūtė.

Ansamblyje yra šokių grupė, choristai, orkestras, kapela. Per daugiau nei 70 veiklos metų „Nemunas“ aplankė daugybę šalių, tarp kurių – ir tokios tolimos, kaip Kanada, JAV, Meksika, Kinija, Pakistanas, Venesuela.

„Nemunas“ – vienas iš šešių KTU meno kolektyvų, veikiančių KTU asmeninio tobulėjimo programoje „INSPIRed“. Ši programa suteikia studentams galimybę ne tik prasmingai praleisti laisvalaikį, bet ir lavinti savo meninius gebėjimus, plėsti pažinčių ratą, pakeliauti bei susipažinti su kitomis kultūromis.

Ramunė Kasperė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė

Retas bandys paneigti, kad geram tekstui parašyti reikia daug laiko, pastangų ir įgūdžių. Kol rašymo veikla nemažai reikalauja iš rašančiųjų, jiems suteikia taip pat nemažai – ji savo esme yra nukreipta į išraišką, idėjų perteikimą, tad skatina kūrybiškumą, nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio tekstas yra rašomas.

Tačiau ir šio proceso jau kurį laiką neaplenkia dirbtinis intelektas (DI). Be automatinio klaidų taisymo ar pagalbos formuluojant pasikartojančius tekstus, DI jau padeda automatizuoti didesnę dalį rašymo, ir, teoriškai, jį palengvinti. Tačiau būtent čia iškyla nemažai techninių, teisinių, etinių, moralinių ir filosofinių klausimų.

Vis dažniau pasigirsta diskusijų, ar galima dirbtinį intelektą laikyti sugeneruoto teksto autoriumi, kam priklauso toks tekstas ir, galiausiai, kaipgi reikėtų vertinti dirbtinio intelekto sugeneruotą tekstą kaip literatūrą ir jo naudą rašytojui?

Dirbtiniu intelektu grįsti įrankiai – spartesniam rašymo procesui

Akivaizdu, kad rašymas nėra greitas ar labai lengvas procesas, ypač besimokantiesiems rašymo paslapčių. Dažnas moksleivis, studentas, mokslininkas, žurnalistas ar bet koks kitas rašytojas įdeda begalę pastangų ir laiko, siekdami sukurti tikslą tenkinantį, tinkamą, kokybišką, įtraukiantį ir vertingą tekstą.

Tad rašymo procesui pagreitinti, kartu siekiant ir kitų verčių, inovacijų kūrėjai skiria vis daugiau dėmesio. Pavyzdžiui, verslui skirta programinė įranga, tokia kaip projektų valdymo platformos, laiškų rašymo ir komunikavimo su klientais procesą palengvina iki minimumo, t. y. paprastai integruoja galimybę kurti laiškų šablonus, kurie tik minimaliai pritaikomi arba apskritai nekeičiami prieš išsiunčiant.

Naujienų banginiai, tokie kaip BBC ar CNN, labai neslėpdami vis dažniau pripažįsta, kad naujienoms generuoti pasitelkia dirbtinį intelektą. Tai reiškia, kad jūsų skaitomas straipsnis naujienų portale nebūtinai yra parašytas žmogaus. Ir jei taip sugeneruotą naujieną jūs pakomentuojate naujienų portale, tai jūs nebūtinai įsitraukiate į diskusiją su žmogumi.

Pokalbių robotai, tekstą generuojantys pagal sudėtingus algoritmus priklausomai nuo tam tikrų indikatorių pokalbio dalyvių tekste, jau ne vienerius metus taip pat nebe naujiena. Šią inovaciją įvairiais tikslais pasitelkia ne tik verslo įmonės, bet ir viešos įstaigos, ir organizacijos.

Taigi kuriama vis daugiau laisvos prieigos ir mokamų, komercinių rašymo procesą lengvinančių įrankių, leidžiančių greičiau ir paprasčiau generuoti idėjas, pavadinimus, perfrazuoti jau parašytą tekstą, realiuoju laiku tikrinti kalbos taisyklingumą, užbaigti pradėtas mintis, siūlančių kitus, naujus, papildomus žodžių, frazių, sakinių variantus, istorijų ar naratyvų eigą ir pan.

Parašytą tekstą dirbtinis intelektas taip pat greitai gali įvertinti ne tik gramatikos, rašybos ar skyrybos, bet ir leksikos, stiliaus nuoseklumo, formalumo lygmens prasmėmis.

Dirbtinė literatūra – pasmerkta

Mokymo procese nebegalime apsimesti, kad tokie įrankiai neegzistuoja, ar kad jais nesinaudoja studentai ar moksleiviai. Tad tiek kalbos mokymo, tiek kūrybiškumą skatinančio rašymo gebėjimų ugdymo ir vertinimo metodai turi keistis, o dirbtiniu intelektu grįstų įrankių naudojimas turi būti suvokiamas ir akcentuojamas kaip pagalbinis.

Panašiai kaip ir mokant vertimo paslapčių, studentai turėtų mokytis versdami nuo pradžių, nuo balto lapo, o ne tiesiog redaguodami mašinine vertykle sugeneruotą tekstą.

Mokslo ar akademiniais tikslais pasitelkiamus dirbtinio intelekto įrankius reikia vertinti su dideliu atsargumu. Jei automatiniu perfrazavimo įrankiu pasinaudojama rengiant mokslinį darbą, ar tai gali būti vertinama kaip autoriaus parašytas tekstas, ar tai tėra perfrazuotų citatų rinkinys, ar netinkamo citavimo, forma, net jei nurodomas originalus šaltinis?.

Iš kitos pusės toks automatinių įrankių naudojimas keičia žmogiškąją ekspresiją, gebėjimą įsitraukti į gilesnę diskusiją, o kartu ir mąstymą. Net jei ir sąmoningai mokomasi iš dirbtiniu intelektu grįstų įrankių siūlomų kalbos sprendimų, t. y. tvarkingų formuluočių, teisingų kolokacijų ar patikrintų gramatinių konstrukcijų, ilgainiui prie jų priprantama.

Mokslininkai yra nustatę, kad ne visada dirbtiniu intelektu grįstais įrankiais sugeneruotas tekstas yra tobulas ar be klaidų. Tokios formuluotės taip paveikia mūsų kalbą, kad tampa šabloniškos, rutininės, klišinės, nes priprasti prie jų yra labai nesunku. Kaip sakoma – lašas po lašo ir akmenį pratašo. Protas nebeieško kitokios, netikėtos, nepatikrintos ekspresijos, nes ready-made frazės patikrintos ir paruoštos laukia operatyviojoje atmintyje. O juk kalba yra labai žmogiškas, intuityvus, spontaniškas dalykas.

Tad kaip ir KTU filosofo profesoriaus Sauliaus Keturakio teigiama, kad bet kokia dirbtinio intelekto sugeneruota literatūra yra pasmerkta būti vidutine, taip ir mokymuisi pasitelkiami automatiniai įrankiai mūsų kalbėsenos stilių, interpretaciją, rafinuotumą paveikia, pamažu supaprastina, suvienodina, unifikuoja.

Svarbu sugeneruotą tekstą ir atpažinti

Jei dirbtinis intelektas gali sugeneruoti pakankamai įtikinamą tekstą, kad apgautų žmogų, tai lygiai taip pat jį galima pasitelkti atpažinti save. Harvardo universiteto ir „MIT-IBM Watson“ laboratorijos mokslininkai sukūrė įrankį, galintį nustatyti, ar tekstas yra pernelyg nuspėjamas, kad būtų parašytas žmogaus. Vis tik patys kūrėjai pripažįsta, kad įrankis nėra tobulas ir tiksliai nustatyti, ar tekstą sugeneravo dirbtinio intelekto programa yra labai sunku.

Dar prieš tris dešimtis metų manyta, kad intelektualinių rašymo gebėjimų niekada nebus galima automatizuoti. Visgi į šiuolaikines technologijas profesionalūs tekstų kūrėjai yra linkę žiūrėti palankiai vien dėlto, kad jomis naudojantis pasiekiamas didesnis produktyvumas.

Mūsų tyrimų duomenys rodo, kad kol kas skaitmeninių įrankių teikiamais privalumais lietuvių kalba rašantieji naudojasi menkai. Taip yra todėl, kad tekstų kūrėjai tokių lietuvių kalbos įrankių nežino arba jų tiesiog nėra. Tačiau ateityje jų tikrai bus daugiau, tad apie jų naudas ir grėsmes turime kalbėti jau dabar.

Kasmet Kauno technologijos universitetą (KTU) baigia aibė studentų, kurie po studijų išsibarsto vedini noro greičiau praktikoje išbandyti įgytų žinių. Vis dėlto neretai studijų metais užmegzta draugystė tęsiasi ilgus metus, o kartais ir dešimtmečius. Būtent taip nutiko visuomenės veikėjui, inžinieriui, diplomatui, buvusiam Užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, kuris su savo grupės draugais bendrauja jau kone 40 metų ir kartkartėmis sugrįžta į savo alma mater.

L. Linkevičius dar 1983 m. KTU (tuomet Kauno politechnikos institutas) baigė automatikos studijas. Jis džiaugiasi, kad universitetas jam suteikė ne tik išsilavinimą, bet ir padėjo užaugti kaip asmenybei.

Buvęs ministras mokyklą baigė aukso medaliu, tad stojamųjų egzaminų universitete jam laikyti nereikėjo. Jis atvirauja, kad sunkiai rinkosi studijų kryptį, nes tuomet buvo itin platus specialybių pasirinkimas – nuo mašinų gamybos iki žurnalistikos. Jeigu būtų pasirinkęs žurnalistiką, tektų kraustytis į Vilnių, tad mieliau rinkosi likti gimtajame mieste. Kaune mašinų gamybos studijas nukonkuravo automatika, kuomet visiškai atsitiktinai pamatė lankstinukus, reklamuojančius šios krypties studijas.

„Studijas prisimenu kaip labai šviesų, turiningą ir pilną gerų emocijų laiką. Mūsų grupė buvo nedidelė, tik 18 studentų, bet po instituto baigimo dar nebuvo nei vienų metų, kad neįvyktų kurso draugų susitikimas. Ir šią smagią tradiciją tęsiame jau beveik 40 metų. Nemažai laiko dirbau diplomatinį darbą užsienyje, tad 1998 metais organizavau išvažiuojamąjį grupės susitikimą. Tuo metu išvykos į užsienį daugeliui dar nebuvo tokios įprastos, tad kai kuriems kurso draugams buvo tikras iššūkis įtikinti darbdavius suteikti laisvadienį grupės susitikimui Briuselyje“, – prisiminimais dalinasi L. Linkevičius.

KTU alumnas pasakoja, kad studijų metais gana aktyviai buvo įsitraukęs į instituto kultūrinę ir visuomeninę veiklą, su kitais studentais organizuodavo įvairias šventes, festivalius.

„Laisvės alėjoje buvusiame „Orbitos“ restorane veikė „Jaunimo kavinė“. Šiandien nebeliko nei restorano, nei Automatikos fakulteto, kuriame vykdėme „Automatikų dienos“ tradiciją. Dabar daugelis pašaipiai kalba apie studentų vasaros darbų desantus, kuomet vykdavome į kolūkius bulviakasiui ar statybų darbams, ir tai suprantama, nes su studijomis tai neturi nieko bendro. Dabar tai prisimename gana šiltai, nes mus vienijo bendrystė“, – sakė buvęs ministras.

Pasak L. Linkevičiaus, studijos jo negąsdino, nes mokslai sekėsi puikiai. Pagal įgytą specialybę ilgai darbuotis neteko, nes visa veikla pakrypo link politikos. Jis gana glaudžiai dirbo su tuometine šalies vadovybe.

Į diplomatiją buvęs ministras pateko ne iš karto – 1992 metais buvo išrinktas į Seimą, o 1993 – paskirtas eiti Krašto apsaugos ministro pareigas, nors tuomet jam tebuvo 32-eji. Ministerijai jis vadovavo dvi kadencijas, o kadangi saugumo ir gynybos politika buvo labai tampriai susijusi su užsienio politika, dar 9 metus vadovavo Lietuvos diplomatinei atstovybei NATO Briuselyje. Tad paskyrimas į Užsienio reikalų ministeriją buvo tarsi natūralus žingsnis po kadencijos. Jis puikiai prisimena laikotarpį, kuomet kūrėsi Lietuvos kariuomenė, šalis rengėsi narystei NATO.

Kalbant apie sentimentus gimtajam miestui, L. Linkevičius patikino, kad jie niekur neišblėso, o „Žalgiris“ ir toliau išlieka mėgstamiausia krepšinio komanda.

Jis džiaugiasi, kad šiais metais šalis mini Universitetams svarbią sukaktį: „Lietuvos universiteto 100-metis tai ne tik alumnų šventė, tai visos Lietuvos istorija ir kartu įsipareigojimas. Alumnai pasklido po visą Lietuvą, pasaulį ir jų veikla versle, moksle, politikoje, valstybės valdyme yra daugiau negu reikšminga. Linkiu būti ištikimiems savo alma mater ir įsipareigojusiems gimtajai valstybei, nes jos raida ir ateitis priklauso nuo mūsų.“

Artimiausi šeimos nariai, šventinėmis vaišėmis nukrautas stalas, žybsinti eglutė, papuošta girliandomis ir spindinčiais žaisliukais, fone skambančios kalėdinės melodijos – tikriausiai taip didžiojoje dalyje pasaulio šalių atrodo Kalėdos. Daugelis sutiks, kad šv. Kalėdų prasmė – dalintis džiaugsmu ir šiluma su artimaisiais. Visgi skirtingose šalyse šventiniam laikotarpiui būdingos tradicijos skiriasi. 

Apie tai, kaip laukiamiausios metų šventės atrodo namie pasakoja Kaune studijuojantys jaunuoliai iš Hondūro, Pietų Afrikos Respublikos ir Vengrijos. 

Hondūriečiai švenčia visą mėnesį

Iš Centrinės Amerikos – Hondūro – kilusi Kauno technologijos universiteto (KTU) studentė Giovanna Andino Villalta pasakoja, kad šioje šalyje tradicijos susijusios su skaniu maistu ir, žinoma, laiko praleidimu su artimaisiais. 

„Esu iš didelės šeimos: mano mama turi septynis brolius ir seseris, tėtis – keturis. Kasmet gruodį kiekvienas brolis ir sesuo rengia kalėdinį susibūrimą, vadinamą Posada. Jų metu priimančioji šeima gamina skanų maistą, siūlo žaidimus ir pramogas. Be to, likus kelioms savaitėms iki Kalėdų vyksta Tamaleada – tuo metu visa šeima susirenka gaminti nacatamales – patiekalą iš garuose virtos tešlos, įdarytos daržovėmis ir mėsa, kuri suvyniojama į gysločio lapą. Patiekalo ingredientų paruošimas, surinkimas trunka iki 3 valandų, virimas – iki 8 valandų“, – sako Giovanna, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete studijuojanti mechatroniką. 

Kita ypatinga hondūriečių tradicija – Los Nacimientos, kuri paremta Kalėdų istorija, t. y. Jėzaus Kristaus gimimu ir katalikiška Biblijos istorija. Žmonės gamina molio figūrėles ir stato jas savo namuose, kad prisimintų kūdikėlio Jėzaus gimimą; taip pat kuria ištisus miestus su šiomis figūromis, įkvėpimo semdamiesi iš savo gimtųjų miestų. 

„Hondūre šventinis laikotarpis trunka visą gruodžio mėnesį. O Kalėdas mes švenčiame gruodžio 24 ir 25 dienomis. Gruodžio 24-ąją grįžę namo pasipuošiame, o maždaug 19 val. susirenka visa šeima: kartu laukiame vidurnakčio – tuo metu sprogdiname fejerverkus, apsikabiname, atidarome kalėdines dovanas, o 1 val. pradedame iškilmingą vakarienę“, – savo tradicijomis dalijasi Giovanna. 

Gruodžio 25-ąją hondūriečiai vėl susirenka ir kartu valgo maisto likučius. Pasak Giovannos, kaip Lietuvoje, taip ir Hondūre, per šventes svarbiausia – dalintis džiaugsmu su kitais, ypač tais, kuriems itin reikia pagalbos. Todėl Hondūro gyventojai renka aukas: drabužius, antklodes, žaislus ir juos veža tiems, kam labiausiai jų reikia, nes šalyje didelis skurdo lygis. 

Šiemet KTU studentė pirmą kartą švęs Kalėdas Lietuvoje: „Nekantrauju patirti, kaip viskas vyksta čia. Vieną panašumą jau dabar galiu išskirti – t. y. kiaulienos patiekalai. Lietuviai gamina daug skanių patiekalų iš šios mėsos, kaip ir hondūriečiai, kurie švenčių metu kiaulienos patiekalus ruošia itin dažnai“. 

Vengrijoje – jokio Kalėdų Senelio

Nors Vengrija – visai netoli Lietuvos, tačiau ir čia švenčių tradicijos kiek kitokios nei mūsų šalyje. Vengrijoje Kalėdų eglė puošiama tik gruodžio 24-ąją, ant jos kabinami maži, gražiai supakuoti šokoladu aplieti saldainiai, kuriuos vaikai „vagia“ per visą šventinį laikotarpį. 

„Svarbiausia šventinė vakarienė – Kūčių vakarą, kai valgome bent vieną žuvies patiekalą ir desertą su aguonomis ar graikiniais riešutais – tikima, kad tai atneš turtus ateityje. Kiti populiarūs patiekalai – įdaryti kopūstai, vištiena ar antis. Tarp gaminamų desertų dažai būna beijgli (vyniotinis su graikinių riešutų, aguonų ar kaštonų įdaru), kaštonų tyrė su plakta grietinėle, meduoliai, zserbó (graikinių riešutų ir abrikosų uogienės sluoksniuotas pyragas) ir kiti. Desertų tendencija akivaizdi: jie dažnai su graikiniais riešutais, aguonomis ir uogienėmis“, – teigia KTU studentė iš Vengrijos Nóra Emilia Nagybákay, KTU Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijų katedros doktorantė. 

Ji pasakoja, kad gruodžio 24 dienos pabaigoje po eglute pamažu atsiranda visos dovanos. Vėliau išjungiamos šviesos, susirenka visa šeima, įžiebiamos eglutės lemputės, kartu giedamos kalėdinės giesmės. Pagrindinis skirtumus nuo kitų šalių kalėdinių tradicijų tas, kad Vengrijoje dovanas atneša ne Kalėdų Senelis, bet mažasis Jėzus, o jos atidaromos ne Kalėdų rytą, o Kūčių vakarą. 

„Tą patį vakarą bažnyčiose vyksta vidurnakčio mišios. Aplink bažnyčias vaizduojama gimimo scena su naujagimiu Jėzumi ir Marija, Juozapu, angelais, trimis karaliais, piemenimis, jaučiu, asilu ir ėriuku. Kai kur kaimuose jaunų žmonių grupės eina iš namų į namus ir vaidina gimimo sceną mainais į maistą ir gėrimus“, – tikina Nóra. 

Nors per Kalėdas Kalėdų Senelis dovanų neatneša, Vengrijoje yra viena panaši tradicija: jei vaikai visus metus gerai elgiasi, nusivalo ir pasistato batus prie palangės gruodžio 5-osios vakare, gruodžio 6 d. ryte aplanko Mikulás (Šv. Nikolajus) ir užpildo juos saldainiais, apelsinais ir mandarinais. Tačiau tie, kurie buvo išdykę, vietoj saldumynų randa krūmo šakelę. Mikulás vaizduojamas taip pat, kaip Kalėdų Senelis – jų išvaizda laikui bėgant susimaišė. 

„Mane nustebino, kad lietuviai Kūčių vakarienės metu nevalgo mėsos ar kito gyvūninės kilmės maisto, išskyrus žuvį, tačiau jau kitą dieną, per Kalėdas, valgo viską. Taip pat negirdėta tradicija – šiaudų dėjimas po staltiese ir tai, kad kiekvienas šeimos narys traukia šiaudą – kuo ilgesnis ištraukiamas, tuo ilgesnis bus gyvenimas. Vengrai, kitaip nei lietuviai, taip pat nededa lėkštės ir įrankių ant stalo mirusiems žmonėms“, – sako KTU studijuojanti vengrė. 

Pietų Afrikos Respublikoje Kalėdos – vasaros įkarštyje

Saulėtoje Pietų Afrikos Respublikoje Kalėdos – vasaros viduryje, tad dažnai oro temperatūra tokiu metu siekia 30 laipsnių. Nepaisant to, Kalėdos čia laukiamos ir švenčiamos. 

KTU mechatroniką studijuojantis iš Pietų Afrikos Respublikos kilęs Francois Breedt pasakoja, kad kaip ir kitur, taip ir čia, per šias šventes svarbiausia šeima. Šeimos susirenka kelias dienas prieš Kalėdas ir kartu leidžia laiką. 

„Kiekvienas žmogus paprastai atsineša maisto ar desertų, kuriais dalinasi su kitais. Kūčių vakarą visi praleidžia prie eglutės, dažniausiai mažieji elfai (vaikai) visiems išdalina jiems skirtas dovanas. Po šventinio vakaro su daugybe maisto, gruodžio 25-osios rytą šeimos pradeda dainomis ir pasakojimais apie Kalėdas“, – tikina studentas. 

Kaip pagrindinį skirtumą tarp švenčių Pietų Afrikos Respublikoje ir Lietuvoje jis išskiria šventės trukmę ir dydį – mat šioje Afrikos valstybėje Kalėdų šventimas trunka mažiausiai penkias dienas, kai kuriose šeimose susirenka dvidešimt ir daugiau žmonių. Kadangi Kalėdos Pietų Afrikoje būna vasarą, paprastai jos praleidžiamos lauke. 

„Svečius priimanti šeima dekoruoja namus, svarbiausia – puošia eglutę. Likusieji šeimos nariai prieš atvykdami ruošia skirtingus patiekalus, desertus. Visi atvykę sudeda dovanas po kalėdine eglute stengdamiesi likti nepastebėti, kad dovanos būtų anoniminės“, – sako F. Breedt. 

Pietų Afrikos Respublikoje švenčių metu mėgaujamasi daugybe mėsos patiekalų. Tradiciškai vyrai visą parą kepa mėsą kepsninėje, tuo tarpu moterys ruošia salotas daro desertus, kepa skirtingus kepinius. 

„Mėsos ir pyrago niekada netrūksta“, – šypsodamasis sako F. Breedt.

Vieni eglutę Kalėdoms perka supakuotą dėžėje prekybos centre, kiti – vazone, o treti ima kirvį į rankas ir leidžiasi į tobulos žaliaskarės paieškas netoliese esančiame miške. Pastarasis variantas Lietuvoje draudžiamas – už savavališką eglutės ar šakų kirtimą svetimame miške gali grėsti net 300 eurų bauda, todėl gyventojai turi pasirinkti: pirkti dirbtinę, natūralią ar šventinį medį pakeisti kitais sprendimais.

Ne naujiena, jog anksčiausiai namus puošiantys gyventojai už Kalėdinę eglutę moka daugiausiai – likus mažiau nei savaitei iki švenčių, prekybos centre dirbtinę eglutę galima įsigyti net 70 proc. pigiau. Sugundyti šio pasiūlymo, daugelis besirenkančiųjų tikisi ją naudoti ne vienerius metus, taip sutaupydami ar prisidėdami prie aplinkos saugojimo, tačiau nė neįtaria, jog įprastos plastikinės eglutės aplinkai kenkia labiau nei natūralios.

Kad neutralizuotume jų poveikį, dirbtines eglutes reikėtų naudoti 20 metų

Anot Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto (KTU APINI) docentės, dr. Dainos Kliaugaitės, plastikinės eglutės dažniausia gaminamos iš polivinilchlorido (PVC), kuris klasifikuojamas kaip 3-ios rūšies plastikas ir turi žemą perdirbamumo rodiklį.

„Šio plastiko perdirbimas yra sudėtingas, nes tiek perdirbimo, tiek deginimo metu išsiskiria toksiški garai. Jei dirbtinė eglutė pagaminta iš kitų plastikų ir ją sudaro, pavyzdžiui, 100 proc. polietileno (PE) ar polipropileno (PP), tokią eglutę perdirbti yra lengviau. Tačiau dažnai dirbtinių eglučių gamybai pasitelkiamos kelios plastikų rūšys ar net metalo elementai, kurie apsunkina perdirbimo efektyvumą“, – sako KTU mokslininkė.

Deja, didžioji dalis Lietuvos prekybos centruose parduodamų dirbtinių eglučių yra pagamintos iš minėto PVC plastiko arba PVC ir PP plastikų junginio, o šventinio medžio kotą imituoja metaliniai elementai. Šie elementai sąlygoja tai, jog plastikinės eglutės – vienas žalingiausių šventinių sprendimų aplinkai.

„Dirbtinių eglučių gamyba reikalauja nemažai energijos išteklių, o dar jei prekė gabenama iš Kinijos, prisideda ir tarša iš transporto, reikia papildomų medžiagų pakuotei. Todėl dirbtinės eglutės palieka apie 10 kartų didesnį anglies pėdsaką nei natūralios, o gamybos sukeliama žala atsiperka tik tada, jei eglutė naudojama daugiau kaip 10 ar net 20 metų“, – teigia D. Kliaugaitė.

Natūrali eglutė ekologiškesnė

Anglies pėdsakas – tai dėl žmogaus veiklos per metus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio matas, kuris leidžia išmatuoti skirtingų veiksnių, įskaitant ir Kalėdinių sprendimų, žalą aplinkai. Dirbtinės eglutės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (CO2 ekv.) siekia 40–50 kg, kai tuo tarpu natūralios eglutės anglies dvideginio pėdsakas gali būti lygus 0.

„Daugelyje mokslinių šaltinių teigiama, kad gyvos eglutės per Kalėdas sugeneruoja mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei dirbtinės, ypač jei jos po naudojimo yra tinkamai utilizuojamos. Lietuvoje atlikto tyrimo neteko girdėti, bet, pavyzdžiui, amerikiečių tyrimai rodo, kad jei natūrali, iš ūkių pirkta eglutė po Kalėdų yra susmulkinama ir naudojama kaip mulčias, kuris apsaugo dirvą nuo erozijos, o vėliau virsta trąša, tai jos anglies pėdsakas yra 0 kg CO₂ ekv.“, – pasakoja KTU APINI atstovė.

Pasak D. Kliaugaitės, augdama eglutė iš aplinkos sugeria anglies dvideginį, o susmulkinta iki mulčo ji labai lėtai suyra, todėl emisijų poveikis yra nežymus ir pasiskirstęs ilgame laikotarpyje.

„Jei panaudota eglutė deginama, naudojama biokurui, tuomet skaičiuojama, kad jos anglies pėdsakas siekia 3,5–4 kg CO₂ ekv., o jei patenka į sąvartyną – 16 kg CO₂ ekv.“, – teigia D. Kliaugaitė.

Natūralias eglutes pirkėjai gali įsigyti iš prekybos centrų, medelynų ar eglučių ūkių, o Valstybinė miškų urėdija dar gruodžio pradžioje siūlė puošti namus nemokamai dalijamomis eglišakėmis. Vertindama eglučių ūkius, mokslininkė pabrėžia jų reikšmę ekosistemai: eglutės sodinamos dažniausia ten, kur kitų medžių auginti nepavyksta, taip prisidedant prie švaresnio oro, o ne sezono metu eglučių ūkiuose glaudžiasi paukščiai ir vabzdžiai.

„Kai kurie ūkiai teigia, kad kiekvienais metais eglučių atsodina netgi dvigubai tiek, kiek buvo nupirkta. Kadangi jaunesni medžiai gamina daugiau deguonies nei senesni, kertamos paaugusios eglutės, kurių vietoje pasodinamos 2–3 naujos. Eglutės Kalėdoms gali būti kertamos ir kasmetinio retinimo principu, vykstant natūraliai medelių atrankai. Pirkėjo užduotis įsitikinti, kad medeliai atkeliavo iš medelyno ir patikimų pardavėjų“, – sako D. Kliaugaitė.

Internetinio apsipirkinėjimo amžiuje vartotojui nebūtina Kalėdinio medžio ieškoti ilgai – net kelios kompanijos siūlo natūralios eglutės pristatymą į namus, o žaliaskarę vazone galima net išsinuomoti. Praėjus šventėms šį medį pardavėjas išveža utilizuoti pats, todėl daugiabučių gyventojams ar tiems, kurie nežino kaip tinkamai atsikratyti Kalėdine eglute, rūpestis po švenčių sumažėja.

„Šiuo metu rinkoje galima rinktis ir nukirstą, ir vazone esančią eglutę ar net eglutės nuomos paslaugą. Tačiau renkantis eglutę vazone labai svarbu išsiaiškinti, ar ji ir buvo auginta uždaroje šaknų sistemoje – vazone – nuo pat pradžių. Eglutė augusi atviroje šaknų sistemoje ir vėliau, nukirtus šaknis, įdėta į vazoną ilgai neišgyvens“, – teigia KTU APINI atstovė.

Kaip utilizuoti Kalėdinę eglutę?

Praėjus šventėms natūralių eglučių negalima išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų – tam skirti surinkimo punktai arba žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės. VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centro“ direktorius, KTU APINI Darnaus valdymo ir gamybos magistro studijų programos alumnas Laurynas Virbickas tikina, jog natūralių eglučių surinkimo punktai, kurie atsiranda didžiuosiuose miestuose po švenčių, užtikrina tvaresnį jų utilizavimo būdą.

„Iš surinkimo punktų eglutės transportuojamos į žaliųjų atliekų aikšteles, panaudojamos kompostui, mulčiui arba biokurui. Be to nesukeliama ir vizualinė tarša. Tik labai svarbu, kad į punktus būtų priduodamos visiškai nupuoštos eglutės, be žaisliukų, nesuvyniotos į įvairius plastikus ar kilimus“, – teigia jis.

Natūralių eglučių surinkimo punktai po švenčių steigiami bene kiekviename didmiesčio rajone, todėl daugeliui gyventojų tokios aikštelės yra ranka pasiekiamos.

„Jei apsisprendėte įsigyti dirbtinę eglutę, tai polietilenas (PE), kuris priklausomai nuo rūšies yra žymimas skaičiais 2 ir 4, ar polipropilenas (PP), numeriu 5 žymimas plastikas, yra labiausia tinkami perdirbimui. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ar kalėdinę eglutę sudaro viena, ar keletas plastiko rūšių, mat iš kombinuotų plastikų pagamintus produktus perdirbti yra sunkiau. Tinkamiausia dirbtines eglutes palikti stambiagabaričių atliekų aikštelėse“, – teigia L. Virbickas.

Per pastarąjį dešimtmetį dirbtinis intelektas (DI) įsitvirtino įvairiose srityse – moksle, versle, net ir žmonių kasdienėse veiklose. Pasitelkiame pokalbių robotus, virtualius asistentus, automatizuotus pramoninius įrenginius, kai kur bandomi savarankiškai važiuojantys automobiliai. Visa tai lemia ir augančią DI srities specialistų paklausą. Beje, žinios apie DI šiandien tampa reikalingos ne tik IT specialistams.

Atsižvelgdamas į šias rinkos tendencijas, Kauno technologijos universitetas (KTU) nuo kitų metų studentams siūlys rinktis naują specializuotą papildomo ugdymo programą „SKILLed AI“. Programa skirta visų fakultetų KTU studentams, norintiems gilintis į DI paskirtį, naudojimo galimybes, naudą. Į programą bus galima jungtis antrojo arba trečiojo studijų semestro pradžioje.

„SKILLed AI“ programos tikslas – paruošti DI srities specialistus, turinčius mokslinių darbų rengimo patirties. Programos metu studentai turės galimybę pritaikyti DI žinias visose mokslo srityse, nepriklausomai nuo to, ar įprastiniame jų studijų tinklelyje yra su DI tematika susiję moduliai, ar ne. Tokiu būdu siekiama plėsti DI pritaikomumą ir studentų karjeros galimybes“, – teigia KTU Karjeros ir paslaugų centro vadovė Milda Kizelevičiūtė.

KTU Dirbtinio intelekto centro vadovė, Informatikos fakulteto profesorė Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė atkreipia dėmesį, kad „SKILLed AI“ programa skirta motyvuotiems KTU studentams, siekiantiems įgyti žinių ir kompetencijų, kaip kurti DI sprendimus taikant naujausius metodus ir algoritmus, atsižvelgiant į šiandieninius prioritetinius DI taikymo tikslus.

„Programos metu taip pat bus ugdomos „minkštosios“ kompetencijos, apimančios DI ir verslo etiką, intelektinės nuosavybės tematikas, bendravimo psichologiją. Visa tai būtina siekiant sukurtus DI sprendimus pagrįsti, pristatyti (mokslo konferencijose, verslo atstovams ir pan.) bei „parduoti“, – tikina A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.

DI srities žinios naudingos daugeliui

A. Paulauskaitė-Tarasevičienė pastebi, kad nors šiuo metu darbo rinkoje trūksta DI specialistų, labiausiai reikia platesnio požiūrio tiek IT, tiek DI srities specialistų – ne vien tik programuotojų, algoritmuotojų ar duomenų analitikų.

„Žinoma, kitos kompetencijos ateina su darbine patirtimi, bet kuo anksčiau bus įgyjamas analitinis ir kritinis mąstymas, kūrybiškumas ir sudėtingų problemų sprendimas – tuo bus geriau“, – sako ji.

Dalyvavimas šioje programoje gali padėti ateities karjeros vystymui: DI kompetencijų pildymas svarbus tiek humanitarinių, socialinių krypčių, tiek inžinerinių (tame tarpe ir IT studentams) studijų studentams.

„Būtent pastariesiems, turintiems gerus programavimo pagrindus, DI teorijos žinias, trūksta efektyvaus bendravimo, kritinio mąstymo, lyderystės įgūdžių, taip pat praktinės patirties, kaip efektyviai susiplanuoti laiką ir darbus norint pasiekti rezultatą, kaip išsigryninti kuriamo DI sprendimo reikalavimus, kaip spręsti atsiradusius iššūkius.

Iš kitos pusės humanitarinių bei socialinių mokslų atstovams trūksta žinių apie vis plačiau naudojamas DI technologijas, jų galimybes, pagrindinius veikimo principus, duomenų svarbą. DI žinios naudingos daugeliui specialistų“, – tikina A. Paulauskaitė Tarasevičienė.

Programoje vykdomų veiklų sąrašas – itin platus

Naujoji KTU siūloma papildoma ugdymo programa – įvairialypė. Joje studentai turės galimybę bendrauti su įmonėmis, užmegzti vertingus ir išskirtinius kontaktus, dalyvauti mokymuose, hakatonuose, ugdyti asmenines ir dalykines kompetencijas, planuoti ir valdyti mokslininko karjerą bendradarbiaujant su akademiniais mentoriais iš DI mokslų srities.

„Studentai dalyvaus neformaliuose susitikimuose, o visas programoje įgytas DI žinias jie turės galimybę taikyti įvairiuose projektuose. Be to, skatinsime darbą grupėse bei skirtingų fakultetų sinergiją“, – programos privalumus vardija M. Kizelevičiūtė.

Studentų studijų tinkleliai galės būti praplėsti DI tyrimo srities žinias suteikiančiais studijų moduliais. Pasak A. Paulauskaitės-Tarasevičienės, labai svarbu, kad studentai galės vykdyti mokslinius tyrimus DI tematikoje, vertinti tyrimus (pavyzdžiui, kokybę), publikuoti rezultatus.

„Paprastai tokių įgūdžių studentai pradeda mokytis doktorantūros metu. Šioje programoje tokių kompetencijų programos dalyviai galės įgyti daug anksčiau. Galbūt tai padės apsispręsti kuria linkme jiems įdomu augti: tapti DI taikytojais, sprendimų kūrėjais, o gal DI srities mokslininkais“, – teigia KTU profesorė.

Atranka prasidės pirmomis sausio savaitėmis

Naujoje specializuotoje papildomo ugdymo programoje „SKILLed AI“ galės dalyvauti visų KTU fakultetų studentai. Programa vyks visą studento bakalauro studijų laikotarpį.

Studentai aplikuoti  į programą galės, jei yra išlaikę matematikos valstybinį brandos egzaminą ne mažesniu nei 70 balu, o konkursinis įstojimo į universitetą balas – ne mažesnis nei 7; per papildomą atranką, kuri vyks 2023–2024 mokslo metų rudens semestro pradžioje, aplikuoti galės tie, kurių paskutiniojo semestro vidurkis ne mažesnis nei 7 balai, o studentas neturi akademinių skolų.

„2023 m. sausio 2–19 dienomis studentai galės paraiškas teikti prisijungę prie savo akademinės informacinės sistemos (AIS). Sausio 24–26 dienomis atrinktus kandidatus kviesime į motyvacinius pokalbius“, – sako KTU Karjeros ir paslaugų centro vadovė M. Kizelevičiūtė.

Taip pat bus vertinama, ar studentas yra vykdęs įvairias popamokines ar popaskaitines socialines veiklas, turi patirties DI srityje arba didelę motyvaciją susipažinti ir užsiimti moksline bei pritaikomąja veikla šioje srityje.

Pirmuosius programos metus studentai bus supažindinami su DI tematika, šiame sektoriuje dirbančiu verslu; antraisiais metais vyks asmeninių ir profesinių kompetencijų ugdymas; trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais – įgyvendinami realūs DI technologijomis grįsti sprendimai, vystoma verslo ir mokslo sinergija.

DI – prioritetinė KTU mokslinių tyrimų kryptis. Beveik prieš dvejus metus KTU įkurtas DI centras, atsakingas už DI vystymo universitete politikos formavimą ir veiklų, susijusių su dirbtiniu intelektu, koordinavimą. Universitetas jau kelerius metus skatina studentus rinktis baigiamųjų projektų temas, susijusias su DI taikymu, o geriausių darbų autoriams skiria stipendijas.

Daugiau informacijos apie „SKILLed AI“ papildomo ugdymo programą: https://studentams.ktu.edu/ed-programos/skilled-ai/

Šventinės nuotaikos įkvėpti lietuviai stebina savo kūrybiškumu ir vaišių gausa ant stalo. Deja, Kalėdinis laikotarpis dažnai asocijuojasi ne tik su persivalgymo pojūčiu, bet ir maisto švaistymu. KTU mokslininkė pataria, kaip paprastai ir tiksliai apskaičiuoti ką ir kiek gaminti.  

Tarpušvenčio laikotarpiu dažnai esame labiau linkę ne grįžti į įprastą, kasdienio maisto režimą, o suvartoti šventinio stalo likučius. Įprastai, šventinis maistas yra riebesnis, sunkesnis, o kasdienį maistą turėtų sudaryti daržovės, vaisiai, grūdinės kultūros ir liesi baltymų šaltiniai. Tad kaip suderinti šiuos poreikius neišmetant didelių maisto kiekių?

„Tam, kad šventinis laikotarpis nesukeltų didelių maisto atliekų kiekių, būtina gerai įsivertinti valgytojų poreikius ir teisingai apskaičiuoti porcijų dydžius“, – pataria Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto jaunesnioji tyrėja Aelita Zabulionė pabrėždama, jog išmetamą ir nesuvartotą maistą po švenčių galima prilyginti išmetamiems pinigams.

Svarbiausia – porcijų dydis

Pasak mokslininkės, per šventes planuojant maistą, būtina atsižvelgti į valgančiųjų poreikius, mitybos ypatumus ir kiekius. A. Zabulionė teigia, kad įprastai, vienai porcijai pagrindinio patiekalo pakanka 100-150 gramų baltyminio produkto.

„Galima gaminti vieną pagrindinį patiekalą, o visus kitus patiekti kaip užkandžius. Tarkime, gaminame Kūčioms keptą žuvį ir 11 užkandžių, tada šventės dalyvis gali paragauti jų visų“, – sako tyrėja.

Prie daugelio receptų ir net maisto produktų pakuočių taip pat nurodyti porcijų dydžiai gramais, kuriais galima vadovautis – tai puikus orientyras. Konkretaus meniu, gaminamo namuose, planavimui labai padeda įvairios internetinės porcijų skaičiuoklės.

„Jeigu kalbėtume „gramais“, keptos žuvies ar mėsos labai soti porcija asmeniui būtų apie 250 gramų, keptų ar troškintų daržovių – 80-160 gramų, padažo – 30-80 gramų. 5-8 asmenis pavaišinti savo firminėmis salotomis pakaktų 1,0-1,4 kilogramo. Panašų kiekį galite paruošti ir kito tipo užkandžių“, – pasakoja A. Zabulionė.

Prieš šventes tyrėja rekomenduoja kritiškai įsivertinti, kokį kiekį maisto įmanoma fiziškai suvalgyti: „Geriau turėti produktų, o ne jau pagamintų patiekalų atsargai. Be to, juk beveik visada galima pasipildyti meniu užsisakant maisto restorane išsinešimui. Būtina suprasti, kad išmetamas maistas – tai išmetami pinigai, kuriuos tikiu, kad tikrai visi mieliau išleistume maloniems dalykams“.

O jeigu porcijų dydį jums visada sunku nustatyti, mokslininkė siūlo pabandyti paskaičiuoti, kiek galėjo kainuoti išmetamas maistas – tai pati geriausia motyvacija nešvaistyti.

„Rekomenduočiau ir produktus pirkti optimaliais kiekiais, nedidelėmis pakuotėmis, nes pradarytose pakuotėse maistas genda daug greičiau ir taip susidaro reikšmingi maisto atliekų kiekiai“, – teigia A. Zabulionė.

Pagamintus patiekalus reikėtų suvalgyti per dvi dienas

Šventiniu laikotarpiu stengiamės užkirsti kelią maisto švaistymui vartodami maisto likučius, bet dėl trumpos pagamintų patiekalų galiojimo trukmės, tai ne visada pati geriausia išeitis.

Pasak A. Zabulionės, kambario temperatūroje mikroorganizmai maiste dauginasi labai greitai, o tai gali tapti labai nemalonių pojūčių ar net apsinuodijimo priežastimi. KTU Maisto instituto mokslininkė pabrėžia, jog į maisto laikymo sąlygas labai svarbu atkreipti dėmesį, jei jį valgo vaikai, senjorai ar asmenys su sumažėjusiu skrandžio rūgštingumu.

Pasirodo, jog pagaminti maisto produktai ant šventinio stalo gali praleisti ne daugiau kaip 2 valandas, po šio laiko norint juos išsaugoti, būtina atvėsinti iki +4°C. Mokslininkė pasakoja, kad ant stalo ilgesnį laiką galima palikti užkandžių lėkštę su vytintais mėsos ar žuvies gaminiais, šviežiomis ar marinuotomis daržovėmis ir krekeriais ar duonos lazdelėmis.

Įsigytus ar namie pasigamintus kulinarijos gaminius reikėtų suvartoti per 48 valandas. Gelbstint pagamintą maistą kai kuriuos produktus galima užšaldyti, taip šiek tiek prailginant jų tinkamumo laiką. Tačiau svarbu nepamiršti, kad pagaminti patiekalai net ir šaldiklyje neturėtų praleisti ilgiau nei 30 dienų.

„Noriu priminti, kad atitirpinti produktus reikia šaldytuve, ne kambario temperatūroje. Taip pat nepamirškime ir higienos – prieš valgį būtina plauti rankas ir nemaišyti įrankių bei lentelių naudojamų žaliam ir termiškai apdorotam maistui“, – pataria A. Zabulionė.

Jei vis tik nepavyko apskaičiuoti porcijų, drąsiai kvieskite draugus ar giminaičius į svečius, pasiūlykite paskanauti savo šedevrais kaimynams. Socialiniuose tinkluose gausu grupių, kuriuose galima dalintis maistu.

Pasak tyrėjos A. Zabulionės, geriausia po švenčių likusius nepanaudotus produktus, perduoti asmenims ar organizacijoms, kurios rūpinasi ir maitina nepasiturinčius asmenis. Tokiu būdu ne tik maistą išgelbėsite, bet ir geru darbu kitų šventes praturtinsite.