Įrašai

Ne vienas KTU alumnas po studijų mielai ir toliau sieja ateitį su savo alma mater. Vieni čia atranda, kiti tęsia ir tyrinėja išsvajotus dalykus, treti įsilieja į gausybę įdomių veiklų ir panašiai. Vienas tokių alumnų – Renaldas Raišutis, kuris net ir po ilgų studijų metų yra atviras universiteto pasiūlymams.

R. Raišutis – Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos (KTU EEF) fakulteto profesorius ir Ultragarso mokslo instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, turintis ilgametę patirtį įvairiuose su verslu siejamuose projektuose. Jis atvirauja, kad universitetų ir verslo bendrystė yra neišvengiama, nes tai yra lygiagrečiai einančios sritys, kuri viena kitą papildo.

– KTU esate baigęs skirtingų pakopų studijas, Universitete praleidote daug laiko, o po studijų nutarėte tęsti veiklą toje pačioje mokymo įstaigoje, kas paskatino likti, susižavėjimas tiksliaisiais mokslais, mokslininkų bendruomenė, plačios karjeros galimybės?

– Man visuomet patiko tikslieji mokslai, jų taikymas praktikoje bei įvairūs inžineriniai sprendimai. Itin įdomu buvo apjungti tarpusavyje informatikos, mechanikos, fizikos ir elektronikos principus, sukuriant kažką naujo ir įdomaus. Fundamentinėmis žiniomis pagrįstoje taikomųjų mokslų veikloje ir pasiekiamuose pasaulinio aktualumo uždavinių sprendimo rezultatuose mačiau ir tarptautinės karjeros galimybių.

Džiaugiuosi, kad man pasisekė įgyti patirties ir pradėti karjerą su kūrybiškumą ugdančiais kolegomis, puikiais vadovais bei savirealizacijai tinkama aplinka.

– Ne vienas KTU alumnas ir toliau sieja ateitį su savo alma mater. Ar tai reiškia, kad universitetas net ir po studijų atviras bendravimui ir bendradarbiavimui?

– Iš tiesų taip ir yra, kadangi universitetas yra labai svarbi jungiamoji grandis tarp visuomenės lūkesčių, verslo iššūkių ir mokslo pasiekimų. Universitetas visuomet stengiasi atliepti tiek visuomenės lūkesčius kokybiškose studijose, tiek ištiesti pagalbos ranką verslui sudėtingų, nestandartinių uždavinių sprendime bei pridėtinę vertę suteikiančių inovacijų kūrime.

Intelektinį potencialą ir mokslo žinias vystantys universitetai, kaip ir verslo įmonės, vienareikšmiškai svarbūs šalies ekonomikai. Universitetai rengia būsimus verslo sektoriaus kvalifikuotus darbuotojus, o patyrę mokslininkai reikšmingai prisideda prie inovacijų kūrimo. Šios inovacijos suteikia pridėtinę vertę gamybos procesų efektyvinimui, kokybės gerinimui, taip pat kuriant naujus gaminius ir paslaugas.

– KTU – technologijų universitetas, kuriame „gimsta“ idėja ir ji dažniausiai įgyvendinama iki galutinio produkto, pateikiamo verslo atstovams. Ar verslui be universiteto pagalbos būtų sunku, o gal net neįmanoma praktiškai įgyvendinti tam tikrų dalykų?

– Tikrai taip, jeigu kalbame apie naujų gamybos procesų, gaminių ir paslaugų kūrimą. Tam reikia mokslinės patirties, kūrybiško mąstymo ir darnaus taktikos bei strategijos derinio panaudojimo, dalyvaujant nesibaigiančiame tarptautinės konkurencijos procese, tiek moksline, tiek technologine ir verslo modelių prasme.

KTU aktyviai bendradarbiauja su nacionalinėmis ir tarptautinėmis įmonėmis, o universiteto potencialas vis dažniau pastebimas bei tinkamai įvertinamas ne tik vietinėje rinkoje, bet ir už Lietuvos ribų. KTU mokslininkai yra pastebimi ir vertinami ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu, nes čia darbuojasi pakankamai plataus profilio žmonės, galintys kūrybiškai išspręsti pasaulinio aktualumo pramonės problemas.

KTU iš tiesų yra vienas modernesnių universitetų Lietuvoje. Prie to sėkmingai prisideda atnaujintos universiteto mokslo institutų ir fakultetų laboratorijos, KTU „Santakos“ slėnio infrastruktūra.

Kaip sėkmingą pavyzdį galiu paminėti Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodyje ir Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų duomenų bazėje „Meril“ įtrauktą KTU Ultragarso mokslo instituto vystomą infrastruktūros projektą „Ultratest“ – „Ultragarsinių neardomųjų bandymų, matavimų ir diagnostikos centras“.

– Kokių užklausų universitete sulaukiama daugiausiai, kokios srities tyrimus prašoma atlikti dažniausiai?

–   KTU Ultragarso mokslo institute sulaukiame pačių įvairiausių užklausų. Jos siejamos su ultragarsinėmis specializuotomis matavimų sistemomis ir jų sukūrimo poreikiu, įvairiais ultragarsiniais matavimais defektų bei įvairių struktūrinių nehomogeniškumų aptikimu įvairiose medžiagose, taip pat ir anglies bei stiklo pluoštais sutvirtintose daugiasluoksnėse kompozitinėse medžiagose.

Gauname užklausų ir įvairių stambių gabaritų inžinerinių bei infrastruktūros konstrukcijų stebėsenai ir diagnostikai, ultragarsinių keitiklių sukūrimui, ultragarsinių signalų ir vaizdų apdorojimui, ultragarso taikymui medicinoje, aukštatemperatūriniams ultragarsiniams matavimams, Rentgeno mikro-tomografijos taikymui, akustinei mikroskopijai ir kitiems dalykams.

Nemažai užklausų sulaukiame susijusių su nedidelio intensyvumo impulsiniame režime dirbančių ultragarsinių technologijų ir technologinių sprendimų sukūrimu bei taikymu energetikos, transporto, aviacijos objektų ir medicininėje diagnostikoje, įvairiems matavimams atlikti. Taip pat ir didelio intensyvumo nepertraukiamo poveikio ultragarsinių technologijų sukūrimu bei taikymu cheminių ir biotechnologinių procesų aktyvinimui.

– Kokiais didesniais bendrais darbais galėtų pasigirti KTU, atliktais drauge su verslu?

–  Pateikdamas KTU Ultragarso mokslo instituto pavyzdžius, paminėčiau efektyvios gamybos technologijos kartu su Lietuvos verslo įmone sukūrimą, kurioje iš neaustinės perdirbto plastiko medžiagos gaminami daugkartinio panaudojimo atsparūs pirkinių maišeliai. Inovacija tame, kad vietoje adatų, siūlų ir sąlyginai ilgo mechaninio siuvimo proceso, siūlių sujungimas atliekamas labai greitai – taikant poveikio ultragarsą. Tokiu būdu pagamintus pirkinių maišelius galima rasti ir Lietuvoje veikiančiuose prekybos centruose.

Taip pat aktyviai prisidedame prie įvairių gaminių kūrimo, kuriuose naudojamas ultragarso principas, skirtas matavimams, diagnostikai ar kokybės kontrolei atlikti, klinikinio sprendimo palaikymui medicinoje, planinio remonto prognozavimui ir avarijų išvengimui pramonėje.

Be to, kuriame naujus algoritmus signalų ir vaizdų apdorojimams, specializuotos programinės įrangos sprendimus, kuriuos užsako tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonės.

– Esate aktyvus mokslininkas, atliekate daug tyrimų, rengiate straipsnius, parengėte aibę mokslinių publikacijų, dalyvaujate įvairiuose mokslo projektuose ir veikiate daug kitokių veiklų. Kaip viską spėjate, juk visi šie darbai reikalauja kruopštaus pasirengimo, atidumo? Ar pakanka laiko kokybiškam poilsiui?

– Čia man gelbsti hobio ir darbo derinys bei pasitenkinimas rezultatu. Taip pat stengiuosi išvengti smegenų perkaitimo ir užsisukimo nesibaigiančiame tik „vienintelės problemos“ rate. Sugebu pailsėti, trumpam laikui atidėjęs į šalį kažkiek užstrigusį vienos mokslinės problemos sprendimą ar nestandartinį uždavinį ir imuosi spręsti kitą.

Be abejo, tenka sužiūrėti, kad nesusikauptų neužbaigtų sprendimų virtinė. Tad čia lyg technologinis „startuolis“ gyvenantis-dirbantis 24 valandas per savaitę ritmu, ką matome JAV Masačusetso technologijos instituto ar Silicio slėnio aplinkoje veikiančiuose startuoliuose.

– Jūsų mokslinių tyrimų veiklos sritys yra labai plačios ir tuo pačiu skirtingos. Kaip pavyksta susigaudyti tokioje gausoje skirtingos informacijos?

–  Mokslinės patirties ir sukauptų žinių kontekste norėčiau pacituoti populiarų praktinį posakį: „Jeigu moki, ilgai netrunki“. Pats esu sėkmingai išbandęs ir taikau tarpdisciplininės/tarpsritinės patirties elementų operatyvinį priderinimą esamai situacijai, tame tarpe ir nestandartinei.

– Šiandieniniame pasaulyje itin dominuoja technologijos, kurių yra apstu visose srityse. Ar manote, kad KTU ir toliau svariai prisidės prie tokių technologijų kūrimo, tobulinimo ir bus savotiška parama bei partneris verslui?

– Taip, vienareikšmiškai. Šiai dienai įvardinčiau energetikos, transporto, aviacijos, gynybos, sveikatos technologijų sektorius, kuriuose KTU bus stiprus ramstis. Taip pat ir toliau svarus indėlis bus dedamas į efektyvų Pramonė 4.0 uždavinių sprendimą.

Jei kalbėtume apie ateitį, universitetui ir verslui norėčiau palinkėti daugiau atvirumo, tarpusavio pasitikėjimo ir aktyvesnio bendro siekio kurti bei diegti pridėtinę vertę suteikiančias inovacijas. Tuomet aktyviau būsime matomi ir tarptautinėje aukštųjų technologijų rinkoje ne tik tai kaip paprasti naudotojai, bet ir jų kūrėjai, prisidedantys prie pasaulinių rinkų pokyčių.

Šiek tiek supaprastindamas tarptautinius mokslo ir verslo santykius globaliniame kontekste, pateiksiu tokį pavyzdį. Priklausomai nuo savo patirčių ir mentaliteto išsivystymo lygmens, galime būti pakviesti arba galime įsiprašyti „žaisti“ kitų strateginių partnerių jau subraižytoje šachmatų lentoje už pėstininkų arba karalių/karalienių figūras, kurias perstumdo nuo vieno langelio prie kito.

Tai leidžia mums įgyti patirties ir taktinių įgūdžių. Bet yra ir kitas lygmuo, kai galime strategiškai suprojektuoti ir nupiešti savąją žaidimo lentą, langelius joje bei joje pakviesti žaisti tarptautinius žaidėjus.

Nuoširdžiai kviečiu skirtingose srityse dirbančius KTU alumnus drąsiai kontaktuoti su universiteto mokslininkais, įskaitant ir mane, nes visi projektai yra svarbūs. Juk dideli ir perspektyvūs projektai taipogi prasideda nuo pirminio pasikalbėjimo, tereikia tik abipusės iniciatyvos ir pasitikėjimo.

Geopolitinė įtampa, pandemija ir sparčiai besivystančios skaitmeninės technologijos aiškiai parodė Europos Sąjungos (ES), kaip aljanso, silpnybes ir priklausomybę nuo kitų šalių įvairiose srityse. Pastaraisiais metais Europos Komisijos parengtos iniciatyvos ir numatytos investicijos yra skirtos stiprinti Europos strateginę autonomiją – ekonominį, pramoninį ir kitus sektorius apimantį atsparumą. Oksfordo universiteto tyrėjas ir Europos universiteto Kipre profesorius Paulas Timersas pastebi, kad visa tai – ES autoritetui gresiančio pavojaus padariniai.

„Mums kaip bendruomenei, įstatymų kūrėjams, įmonėms ir akademikams tenka didžiulis iššūkis surasti atsakymus į aktualias problemas, tarp kurių – suvereniteto ir autonomijos problema. Politinių darbotvarkių viršūnėje esantis nepriklausomybės klausimas atsirado dėl jam kylančios grėsmės didėjant įtampai tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Kinijos, Europos ir Rusijos. Suvereniteto atotrūkis atsiranda, kai piktnaudžiaujama valstybių sistema ar nepaisoma tarptautinės teisės“, – sako buvęs Europos Komisijos Skaitmeninės visuomenės, pasitikėjimo ir kibernetinio saugumo direktorius.

Šiuolaikinio pasaulio krizės peržengia šalių sienas

2016 metų JAV prezidento rinkimai bei didėjanti įtampa su Kinija ir Rusija pradėjo diskusiją apie suverenitetą Europos kontekste, tačiau geopolitika nėra vienintelė dedamoji, skatinanti nuolatines kalbas apie autonomijos svarbą. Skaitmeninė transformacija ir skaitmeninių platformų atsiradimas keičia įprastą kasdieninio vartotojo gyvenimą, kartu sutrikdydamas ir vyriausybių veiklą.

„Skaitmeninėms platformoms užimant dominuojančią poziciją, matome, jog jos lemia tai, kokia informacija yra skleidžiama, įskaitant dezinformaciją, kuri gali kenkti šalies demokratijai“, – sako P. Timersas.

Profesorius teigia, kad suvereniteto problema paliečia visus pokalbio dalyvius – tai ne tik lokali problema, bet ir vienijanti grėsmė, su kuria kovoti reikia kartu.

„Kibernetiniai nusikaltimai, klimato kaita, pandemija neturi sienų ir nepriklauso nuo šalies, kurioje esi. Tai vyksta visur. Šiandieninė energetikos krizė yra puikus pavyzdys grėsmės, kuri slegia visas šalis ir kenkia vyriausybių teisėtumui, sukeldama valstybės suvereniteto problemą. Vyriausybės stengiasi įtikinti savo piliečius, kad jos turi atsakymą į šią energetikos krizę, kuri yra daug didesnė nei bet kuri atskira šalis“, – sako Europos politikos centro (EPC) Briuselyje vyresnysis patarėjas.

ES COVID pažymėjimas – puikus Europos veikimo pavyzdys

Nors suvereniteto sąvoka suvokiama kaip dominuojančios galios ar valdžios turėjimas, o šiuolaikinėse demokratijose ši galia atiduodama piliečiams ir įgyvendinama per atstovaujamąsias institucijas, ES kontekste suverenitetas skirstomas į skirtingus lygius. ES, kaip ekonominė ir politinė bendrija, nuo savo atsiradimo leido atskiroms valstybėms – narėms – dalytis savo nepriklausomybe ir kurti nepriklausomą Europą. Įvairios iniciatyvos ir skaitmeniniai sprendimai, sukurti ar taikomi ES, įteisino šį principą.

„Kuriant įvairias iniciatyvas išlieka klausimas: kaip užtikrinti, kad sukurta valdymo priemonė būtų naudinga visiems? Juk esant skirtingiems lygiams, Europos lygis gali laimėti, o nacionalinis – pralaimėti. ES skaitmeninis COVID pažymėjimas yra puikus Europos sprendimo, sukurto siekiant užtikrinti, kad valstybės galėtų tinkamai valdyti visuomenės sveikatą, pavyzdys, kurį naudoja milijonai žmonių. Jis nesumažino jokios valstybės narės suvereniteto. Tai – Europos turtas, didinantis ES patikimumą ir teisėtumą“, – sako profesorius.

Pasak Paulo Timerso, šios naudos prisidėjo prie aljanso stiprybės: „Kai pagalvoji, niekas neprarado savo savarankiškumo. Europa tapo stipresnė viduje ir išorėje, todėl suvereniteto sąvokos apibrėžimas plečiasi“.

Suvereniteto terminas apima ne tik įprastus nepriklausomybės elementus: teritorinį vientisumą, pamatinių institucijų teisėtumą šalies viduje ir užsienio valstybių pripažinimą. Skaitmenizacijos eroje svarbu atsižvelgti ir į kitus kintamuosius.

„Ieškodami atsakymo į tai, kas yra suverenitetas, pagalvokite apie savo situaciją: kas yra „šalis“, o kas yra „šalies piliečiai“? Kas priklauso mums? Ar tai tik teorinis šalies aspektas, o gal kultūra ir vertybės? Ar tai gamtos ištekliai, nafta, žemė ar jūra? O gal tai ir skaitmeninė erdvė? Šiandien skaitmeniniai ištekliai, tokie kaip jūsų sveikatos duomenys, gali būti suvereniteto sampratos dalis“, – sako P. Timersas.

Strateginė autonomija – būdas stiprinti suverenitetą ES viduje

Siekiant suprasti suverenitetą bei priimti ir įgyvendinti nacionalinės ir užsienio politikos sprendimus, reikia turėti strateginę autonomiją – galimybę pasirinkti, kada ir kur bendradarbiauti su partneriais. Strateginė autonomija ES kontekste yra susijusi su galimybe atsisakyti bendradarbiavimo, jei jis kelia grėsmę sąjungos autonomijai, kartu išlaikant gerus santykius su šalimis partnerėmis kitose srityse.

„Dažnai girdimas terminas „skaitmeninis suverenitetas“ reiškia strateginę autonomiją skaitmeniniame sektoriuje, siekiant apsaugoti ir sustiprinti mūsų suverenitetą. Turime suprasti, kokią vertę kuria skaitmeniniai duomenys mums, bei turime gebėti tai apsaugoti. Be to, tai susiję su strateginiu savarankiškumu atskirose pramonės srityse“, – sako P. Timersas.

Strateginis savarankiškumas atskirose pramonės srityse reikalauja atitinkamų skaitmeninės, pramoninės ir tarptautinių santykių politikos veiksmų, tarp kurių ES lustų įstatymas, Skaitmeninių rinkų įstatymas, Europos skaitmeninė tapatybės piniginė ir kitos iniciatyvos. Jos aktualios valstybių narių piliečiams ir jose įsikūrusioms įmonėms, mat suvienodina rinkos taisykles, sumažindamos priklausomybę nuo priešiškai nusiteikusių valstybių.

„Verslas nuo geopolitikos, planetos, technologinių pokyčių pasislėpti negali, todėl įmonės privalo numatyti grėsmes ir iš to gauti naudos, pergalvojant savo verslo modelius, jos šie būtų atsparūs pokyčiams. Pagalvokite apie tokius valdymo modelius, kaip „just-in-case” (liet. dėl viso pikto) ir „just-in-time“ (liet. pačiu laiku), įsivertinkite, kokiais tiekėjais pasikliaunate, nes nejučia galite sukurti verslo priklausomybę. Bendradarbiaukite su vyriausybėmis, nes joms svarbus šalies savarankiškumas ir jos į tai deda didelius pinigus“, – pataria jis.

Paulas Timersas teigia, kad futuristinis įmonių požiūris yra pagrįstas bendromis vertybėmis, yra atviras ir globalus. Šio požiūrio jau laikosi tokios kompanijos kaip „BMW“, „OVH“, o šias savybes atspindi ir tokie sprendimai kaip Europos skaitmeninė tapatybės piniginė.

Iššūkis išliks ilgai

Strateginė autonomija svarbi ir piliečiams, nes demokratijos pagrindas yra ryšys tarp žmogaus ir valstybės. Profesorius teigia, kad diskutuojant apie skaitmeninį tapatybės dokumentą ar kitas iniciatyvas itin svarbu nepamiršti piliečių, kuriems tai ir yra skirta, bei suteikti teisę į jų individualų suverenitetą ir šviesti juos apie Europos ir jos vertybių suvokimą.

„Neseniai buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo bene 20 tūkst. žmonių, kurių buvo prašoma nupasakoti, kaip ES atrodys ateityje. Europiečiai tikisi, kad ES vaidins svarbų vaidmenį pasaulio mastu bei savo sprendimais galės daryti įtaką sprendžiant tokius klausimus kaip klimatas, taikas, žmogaus teisės ir karinė jėga. Anot apklaustųjų, daugelis mato politinės sistemos potencialą, bet nepasitiki pačiais politiniais veikėjais“, – sako P. Timersas.

Tačiau pasitikėjimą teks atstatyti: suvereniteto iššūkis nebus greitai išspręstas. Profesorius pabrėžia, kad ši problema yra susijusi ne tik su su mūsų laisve šiandien, bet ir ateityje.

„Nors skaitmenizavimus procesas griauna nusistovėjusią tvarką daugelyje sričių, permąstyti suvereniteto sąvoką šiame amžiuje yra tikra privilegija, suteikianti daug galimybių. Neleiskime tam nueiti perniek“, – sako jis.

Specialisto pranešimas buvo skaitomas jau 20-ąjį kartą vykstančioje Baltijos vadybos plėtros asociacijos (angl. Business Management Development Association (BMDA)) organizuojamoje konferencijoje. Kasmet šimtus aukštųjų mokyklų vadovų, verslo atstovų ir visuomeninkų sutraukiantis renginys šiemet nagrinėjo skaitmenizacijos svarbą ekonominei ir socialinei ekosistemai, verslo ir akademinio pasaulio rolės geopolitinių pokyčių eros kontekste klausimus.

Spalio 5-7 dienomis vykstančios konferencijos dalyviai žinių sėmėsi iš visame pasaulyje pripažintų ekspertų pranešimų, diskutavo teminėse diskusijose bei stiprino tarpusavio ryšius interaktyvių dirbtuvių metu. Tarptautinė konferencija organizuojama BMDA kartu su Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetu (KTU EVF).

Europai šiemet susidūrus su milžiniškais energijos kainų šuoliais kilo didžiulė visuomenės nepasitenkinimo ir baimės banga. Žmonių akys krypsta į energetikos specialistus, kurių sprendimų reikėjo dar vakar. Tokio masto krizės valdymui būtinos ne tik naujos technologijos ir inovacijos, bet ir darbuotojai, kurie šias technologijas išmanytų.

Europos komisijos duomenimis, įgyvendinus Europos žaliąjį kursą iki 2050 m. pasaulinėje darbo rinkoje energetikos sektoriuje bus net iki 42 mln. darbo vietų. Didėjant darbo vietų skaičiui, auga ne tik šios specialybės paklausa, bet ir specialistų kompetencijų svarba – nuo jų priklauso mūsų visų energetinė ateitis.

Pasak „Ignitis grupės“ inovacijų vadovo, KTU absolvento Pauliaus Kozlovo, šiuo metu energetikos specialistų žinios ir kompetencijos yra kaip niekada vertingos.

Didžioji dalis specialistų, šiandien dirbančių energetikoje, su tokio masto krize susiduria pirmą kartą. Per labai trumpą laiką energetikos tema tapo karščiausia visame žemyne, ir būtent dabar, kol skaitote šį straipsnį, specialistai skaičiuoja, vertina ir siūlo įvarius scenarijus, galinčius padėti spręsti susidariusią situaciją.

„Energetikos specialistas, be to, kad jis privalo suprasti kaip veikia energijos prekyba, kokie yra techniniai ribojimai ir kiti sistemos specifiškumai, taip pat turi suprasti, kas tuos kainų pokyčius lemia“, – apie energetikos specialisto darbo ypatumus pasakoja „Ignitis grupės“ inovacijų vadovas P. Kozlovas.

Pasak KTU alumno, šalia jo dirbantys specialistai demonstruoja produktyvumą ir motyvaciją kaip niekada anksčiau, suprasdami, kad būtent jų indėlis šiuo metu yra didelės svarbos.

Veržlumas ir amžius – nebūtinai susiję

Nors šiuolaikinė energetika ir yra ypatingai plati sritis, kurioje reikalingos skirtingos kompetencijos skirtingose pozicijose, P. Kozlovas pabrėžia, jog pagrindinė energetikos srities specialisto savybė –žingeidumas. O tam, kad ši savybė atsirastų, darbuotojus nuolat būtina motyvuoti.

„Į motyvuotų specialistų pritraukimą žiūrime labai rimtai. Trečius metus tęsiame praktikos inovacijų departamente programą, suformavome augimui skirtą jaunojo inovacijų eksperto poziciją ir jau turime ne vieną kolegą, kuris pradėjęs nuo praktikos, šiuo metu dirba atsakingose pozicijose įvairiose grupės įmonėse“, – pasakoja KTU alumnas.

Svarbu pastebėti, kad veržlumas ir amžius nebūtinai tiesiogiai susiję. P. Kozlovas teigia, kad naujo vėjo, inovatyvių idėjų gali įnešti ir patyręs, tačiau smalsumo, noro tobulėti nepraradęs vyresnis žmogus. Lygiai taip pat gali būti ir atvirkščiai – jaunas žmogus gali būti praradęs motyvaciją veikti, bandantis išvengti atsakomybės už rezultatą. Todėl „Ignitis grupės“ inovacijų vadovas akcentuoja, jog daug dėmesio skiria kiekvienam specialistui individualiai – siekia panaudoti jo stiprybes ir suteikti galimybių realizuoti save.

„Nepriklausomai nuo to, kokioje pozicijoje dirbsite ir kiek patirties jau esate sukaupę, siekiant pasiūlyti ir sukurti tvarų sprendimą, teks įsigilinti į praktiškai visą energetikos sistemą, jos savybes ir niuansus“, – jaunuosius specialistus perspėja KTU alumnas P. Kozlovas, pabrėždamas, jog siekiant rezultatyvaus darbo, būtina matyti visą paveikslą, suprasti reguliacinius aspektus ir technologinius ribojimus.

Energetikoje reikalingas ne tik tikslumas, bet ir kūrybiškumas

Vis sparčiau tobulėjančiam energetikos sektoriui reikia prie situacijos lengvai prisitaikančių specialistų, kurie ne tik puikiai išmanytų energetika, bet ir būtų kūrybingi.

„Vos tik pradėjęs darbą energetikoje supratau, kad joje persipina praktiškai visi mane labiausiai dominantys aspektai: inžinerinis mokslas, tarptautiškumas, prekyba ir didelė kuriamų sprendimų vertė“, – pabrėžia P. Kozlovas.

Šiandien „Ignitis grupės“ energetikos sektoriuje dirba apie 100 skirtingų profesijų profesionalų. Grupėje dirba ne tik elektros ir energijos inžinieriai, elektrikai, operatoriai, IT architektai, analitikai, kokybės užtikrinimo specialistai, tačiau taip pat ir teisininkai, personalo specialistai, komunikacijos profesionalai ir daugelis kitų specialybių žmonių.

Todėl nors ir tikslumo ir konkretumo energetikoje daug, KTU alumnas pabrėžia, jog kiekvienam kūryba yra skirtingai suprantama ir reikalinga: „Pavyzdžiui, IT profesionalui gebėjimas išspręsti sudėtingą uždavinį, surasti būdą, kaip sujungti 80 kintamųjų į vieną veikiantį modelį, kuris tarnautų vartotojui, yra kūryba.“

Pasak „Ignitis grupės“ inovacijų vadovo, inovacijų komandoje dirbančiam specialistui kūrybiškumo elementas yra būtinas – juk ieškomi sprendimai, kurių Grupės įmonės anksčiau netaikė.

Vis dėlto, nors ir kūrybiškumas yra svarbi dedamoji P. Kozlovo darbo rutinoje, pašnekovas pabrėžia, jog ne mažiau svarbu yra gebėti tinkamai pritaikyti naujas idėjas: „Komandoje tūrėtų būti derinami abu elementai – tiek kūrybiškumas, tiek srities ekspertiškumas, o ypatingai krizės akistatoje.“

Didžiausias Baltijos šalyse jaunimo ir įmonių atstovų kontaktų renginys – „KTU WANTed karjeros dienos 2022“ – jau spalio 26 dieną. Šiemet renginys ir vėl vyks Kauno „Žalgirio“ arenoje. Išsamesnė informacija: https://karjerosdienos.ktu.edu/

Nuo ryto iki vakaro trunkančios paskaitos, kelios valandos poilsio, o tuomet – ir vėl mokymasis bei pasiruošimas kitų dienų paskaitoms bei atsiskaitymams. Ar tokia turėtų būti studento kasdienybė? Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnai, buvę Lietuvoje gerai žinomo KTU tautinio meno ansamblio „Nemunas“ nariai įsitikinę, kad būtent studentavimo laikas – pats tinkamiausias metas ne tik auginti savo asmenybę, megzti naudingas pažintis, bet ir save realizuoti užsiimant papildomomis veiklomis.

„Pastebiu, kad šiuolaikinė karta galvoja, kad greta studijų jie nieko daugiau nesuspės. Jie tampa karjeristais, siekia profesinių aukštumų nuo pat pirmo kurso ir pamiršta, kokia gera platforma yra universitetas, pavyzdžiui, bendrauti su žmonėmis, kurie yra panašaus mąstymo, o gal net ir skirtingų pažiūrų – tai irgi gali atnešti naudos. Būtent su tokia mintimi aš atėjau į universitetą – kad viską, ką įmanoma gauti, man reikia pasiimti“, – teigia buvęs nemunietis, LRT laidų vedėjas Ignas Andriukevičius.

„Nemunas“ – daugiau nei ansamblis

KTU Studentų reikalų departamento rengiamoje tinklalaidėje „Gyvos universiteto istorijos“ I. Andriukevičius pasakojo, kad dalyvavimas „Nemuno“ veikloje, kaip ir ansamblio valdyboje bei studentų atstovybėje, ženkliai prisidėjo prie pokyčių jo gyvenime.

„Visada sakiau, kad „Nemunas“ – daugiau nei ansamblis. Aš jį vadinu savotiška sekta dėl to, kad čia vyrauja daugybė papročių, tradicijų, tam tikras gyvenimo būdas. Čia susirenka žmonės, kurie turi savitą suvokimą į pasaulį, tautinį meną ir kultūrą“, – tikina I. Andriukevičius.

Jis prisimena, kad į „Nemuno“ gretas įsiliejo susitikęs su vienu tuometiniu ansamblio nariu, kuris papasakojo apie ansambliečių vykdomas veiklas, keliones į užsienio šalis, kurių niekada netrūksta, patiriamus įspūdžius ir gaunamas patirtis.

„Visu tuo susigundėme ir mes su kolegomis, todėl nusprendėme prisijungti. Anksčiau buvau grojęs akordeonu, nenorėjau visai apleisti šios veiklos, todėl pagalvojau, kad prisijungimas į ansamblį – gera proga praktikuotis“, – sako LRT laidų vedėjas.

Nors anksčiau I. Andriukevičius akordeonu grojo ne liaudies, o klasikinę muziką, ir net svarstė apie tapimą profesionaliu muzikantu, „Nemunas“ viską pakeitė – tautinis menas tapo artimas ir mėgstamas.

Suteikė daug pamokų

Prisiminimais ir patirtimis iš studijų laikų KTU tinklalaidėje dalijosi ir M-1 radijo laidų vedėjas Ričardas Mikavičius. Jis neabejoja – geriau savęs realizuoti nei užsiimant papildomomis veiklomis – neįmanoma.

„Dabartinė veikla, mano būsena – tai pasekmė didelio darbo, visko, ką teko patirti. Tai yra tarsi grąža, kurią gaunu“, – teigia R. Mikavičius. Ansamblis „Nemunas“, pasak pašnekovų, turi didelį išskirtinumą: be tautinio meno, daugybės koncertų, pasižymi ir dideliu organizuotumu – turi valdybą, kuri viskuo rūpinasi, pradedant kelionių organizavimu, baigiant buities dalykais.

„Ansamblio vadyba – tai tarsi atskiros valstybės valdymo mechanizmas, tik ženkliai sumažintas. Pats joje taip pat dalyvavau, – sako M-1 radijo laidų vedėjas. – Čia išmokau pakantumo žmonėms. Ne paslaptis, kad valdyba toks organizmas, kur reikia priimti daug sprendimų, sugalvoti idėjas, jas įgyvendint, o nuomonių būna įvairių“.

R. Mikavičius pasakoja, kad nors ne visada viskas klostėsi sklandžiai, būtent ansamblyje išmoktos pamokos davė daug skirtingos patirties, leido užmegzti pirmąsias pažintis su įmonėmis.

Studijos formuoja bendrą pasaulėžiūrą

Muzikos technologijas KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete baigę pašnekovai labai vertina ir šioje studijų programoje įgytas žinias.

„Viską, ką sužinojau, dažnai taikau praktiškai. Dirbu radijuje prie pultų, atlieku garso suvedimus, įrašau balsus. Studijos mane pastatė į vietą, leido pradėti mąstyti profesionaliau. Sutikti žmonės taip pat padarė didelę įtaką tobulėjimui“, – tikina R. Mikavičius.

Nors tiesiogiai su studijuotais dalykais nedirba, I. Andriukevičius teigia, kad visos studijos formuoja bendrą asmens pasaulėžiūrą, todėl yra be galo vertingos.

„Kartais tenka garsinti laidas, tai man nekyla klausimų, kaip tai padaryti – aš puikiai žinau, kaip veikia programos, galiu ir kolegoms padėti. Manau, kad viskas, ką gyvenime patiriam, prisideda prie bendro gėrio, kurį mes vėliau kuriame“, – sako LRT laidų vedėjas.

Jo nuomone, net jeigu atrodo, kad pasirinkta studijų kryptis neprisidėjo prie sėkmės, tai – netiesa. Akademinė bendruomenė, kurioje praleidžiame ne vienerius metus, ir tuo metu sutikti žmonės suformuoja mūsų asmenybę.

Daugiau apie I. Andriukevičiaus, R. Mikavičiaus ir juos kalbinusio KTU alumno, taip pat buvusio „Nemuno“ ansamblio nario Tautvydo Baltramonaičio patirtis studijų metu, išmoktas pamokas, veiklas ansamblyje – KTU Studentų reikalų departamento rengiamoje tinklalaidėje „Gyvos universiteto istorijos“. Visą laidą galima pamatyti čia: https://youtu.be/PtdV1btkX0Y.

Tinklalaidės kuriamos siekiant paminėti Lietuvos universiteto (LU) šimto metų sukaktį. Jos skirtos visiems besidomintiems Universitetu, o svarbiausia – KTU bendruomenei ir alumnams, norintiems prisiminti gyvenimą KTU ir dalintis savo prisiminimais.

Lietuvos studentai, darbuotojai ir verslo atstovai turėjo galimybę semtis žinių iš vieno žymiausių mokslo centrų pasaulyje – Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN. Ji drauge su KTU organizavo CERN greitintuvo mokyklą (angl. CAS-CERN Accelerator School), kuri vyko rugsėjo 18 – spalio 1 dienomis.

Šiemet „Įvadas į greitintuvo fiziką“ (angl. Introduction to Accelerator Physics) kvietė susipažinti su dalelių greitintuvų sritimi ir buvo sutelktas į įvairius spindulių dinamikos aspektus bei pagrindines akceleratoriaus sistemas. Pagrindines temas mokyklos dalyviai nagrinėjo diskusijų sesijose, o programą užbaigė teminiai seminarai.

Dalelių fizika aktuali daugumai specialistų

„Įvadas į greitintuvo fiziką“ apžvelgė dalelių greitintuvo istoriją, dalelių pluoštų kinetiką, spindulių dinamiką ir diagnostiką bei kitas bendrosios greitintuvo fizikos temas.

„Šis kursas skirtas laboratorijų, universitetų darbuotojams ir studentams ar greitintuvų įrangos gamintojams, kurie nori daugiau sužinoti apie greitintuvų mokslą ir šios srities technologijas. Kitas svarbus kurso aspektas – ryšių mezgimas. Studentams sudarytos galimybės bendrauti su kitais toje srityje dirbančiais studentais ar su kurse dalyvaujančiais dėstytojais, o šie ryšiai potencialiai juos lydės visos profesinės karjeros metu“, – teigia CERN mokyklos vadovas Frankas Teckeris.

Anot KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) studijų prodekanės Živilės Rutkūnienės, į sričių kurias privalo žinoti kiekvienas fizikas sąrašą patenka ir greitintuve vykstantys procesai, todėl KTU studentams, pasirinkusiems šios srities studijas, šis kursas – ypač aktualus.

„Greitintuvas yra milžiniškas technologinis įrenginys, kuriame vyksta aukštų energijų procesai, todėl ir technologiniai spendimai, užtikrinantys jo veiklą, yra nestandartiniai. Tokius sprendimus gali pasiūlyti mokslininkai dirbantys kartu su inžinieriais, išmanančiais greitintuve vykstančius procesus. Aukštų energijų spinduliuotė, jos sąveika su medžiaga ir jos pritaikomumas medicinoje, medžiagos superlaidiems magnetams, davikliams – tai tik kelios sritys svarbios įvairių sričių ekspertams“, – primena docentė.

KTU MGMF studijų prodekanės teigimu, CERN yra sukaupusi milžiniškos patirties ir kompetencijų ne tik dalelių greitinimo ir tyrimo srityje, bet ir dalelių spindulių suformavimo ir valdymo technologijose, kriogenikos ir ultra aukšto vakuumo srityje, medžiagų technologijų, elektronikos, optikos ir kitose sferose. Didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje šių kompetencijų pagrindu kuriamos inovatyvios technologijos visame pasaulyje.

„CERN vystomos technologijos padėjo pagrindą spektrinei kompiuterinei tomografijai, kuri leidžia išgauti spalvotas rentgeno nuotraukas, sukurtos naujos vėžio diagnostikos ir gydymo galimybės. Jau šiandien galime įvardinti Lietuvos įmones – startuolius, kurie pasinaudodami CERN sukauptomis žiniomis ir technologijomis kuria inovatyvius produktus: startuolis „Cyber POD“ vysto elektronikos prietaisų 3D spausdinimo technologijas, UAB „Volatile Technologies LT“ kuria dirbtinio intelekto algoritmais paremtą cheminės maisto gaminių analizės technologiją. Todėl tai svarbu ne tik mokslui, bet ir visai žmonijai“ – sako Ž. Rutkūnienė.

Mokykla gyvuoja beveik 40 metų

CERN greitintuvo mokykla buvo įkurta 1983-aisiais siekiant išsaugoti ir perduoti žinias apie visų rūšių dalelių greitintuvus, jų sistemas. Šios žinios suteikė pagrindą kursų serijoms apie bendrąją greitintuvo fiziką ir kitas, specializuotas temas. Iš pradžių kursai buvo rengiami kartą per metus, tačiau bendruomenės poreikiai netrukus parodė, kad reikėtų iki dviejų kursų per metus – po vieną bendrąjį ir vieną specializuotą. Vėliau bendrasis kursas pakaitomis buvo rengiamas dviem lygiais: kaip įvadas į greitintuvo fiziką arba aukštesnio pasirengimo lygio reikalaujantis seminarų ciklas.

CAS kursai, šiemet įvykę padedant KTU, vykdomi keturis kartus per metus skirtingose pasaulio šalyse. Vienos mokyklos kursas trunka dvi savaites. Į kursus sukviečiami studentai, laboratorijų darbuotojai ir verslo atstovai iš viso pasaulio.

„CERN greitintuvo mokykla organizuojama įvairiose CERN asocijuotose valstybėse, kurių daugumoje jau spėjome pabuvoti. Lietuva asocijuota CERN nare tapo 2018 metais ir nuo tada pateko į sąrašą šalių, kuriose norėtume organizuoti kursus. Greitintuvo mokyklos organizavimas turi ir iššūkių – renginį reikia planuoti esant užsienyje, nekalbant vietine kalba, todėl džiaugiamės pagalba, kurios sulaukiame iš vietinių organizatorių – kolegų iš KTU“, – sako F. Teckeris.

Dar 2021 m. KTU ir CERN pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuri leidžia studentams iš Lietuvos naudotis unikaliomis technologijomis, ištekliais bei dirbti kartu su srities lyderiais sprendžiant įvairius iššūkius.

Sociologė prof. dr. Audronė Telešienė, KTU SHMMF mokslo grupė „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“

Gyventojų statistika rodo, jog 2022 m. Lietuva yra antra sparčiausiai nykstanti šalis pasaulyje. Jungtinių tautų duomenimis, gyventojų skaičius sparčiau mąžta tik Bulgarijoje, o dėl prasčiausių rodiklių konkuruojame su Latvija ir Ukraina. Ar tai mums reiškia demografinę žiemą ir turėtume sunerimti?

Demografinė žiema – tai metafora, apibūdinanti situaciją kai šalyje ar regione kyla naujos grėsmės dėl sumažėjusio gimstamumo ir senėjančios visuomenės. Grėsmės kyla dėl to, jog keičiasi gyventojų skaičius ir sudėtis. Pavyzdžiui, stipriai išauga pagyvenusių žmonių dalis, sumažėja vaikų ir jaunų žmonių dalis populiacijoje.

Kiekviena amžiaus grupė turi kiek kitokius poreikius, tad keičiantis amžiaus struktūrai, stipriai keičiasi socialinių paslaugų ir valstybės paramos architektūra. Dalis paslaugų ir finansų turi būti nukreipiama nuo vaikams ir jaunimui aktualių sričių, pavyzdžiui, ikimokyklinis ir vidurinis ugdymas mokyklose – į vyresnio amžiaus gyventojams aktualias sritis, pavyzdžiui sveikatos ir globos paslaugas, senatvės pensijas ir kt.

Demografinė žiema nėra tik Lietuvos problema. Panašias tendencijas patiria didelė dalis Europos. Didesnis gimstamumas stebimas tik tarp imigrantų grupių, bet vidutinis gimstamumas visoje Europoje išlieka žemas. Manoma, kad europiečiai amžiaus pabaigoje sudarys tik apie 4 proc. pasaulio gyventojų. Tai galingos civilizacijos demografinis nukarūnavimas – ar sugebės Europa išlaikyti politinę, ekonominę ir kultūrinę lyderystę pasaulyje? Šiandien į šį klausimą atsakyti negalime. Bet demografinės prognozės atveria daug diskusijų.

Pusė Lietuvos gyventojų – vyresni nei 44-erių

Lietuvoje gyventojų skaičius sparčiai mažėja jau pastaruosius tris dešimtmečius. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, amžiaus pabaigoje Lietuvoje gyventojų bus tik 1,5 milijono. Nereikia laukti nė tiek ilgai. Kai dauguma šiandien darbingo amžiaus gyventojų bus išėję į pensiją, maždaug 2050-aisiais, Lietuvoje gyvens tik apie 2 milijonus. Gyventojų mažėjimas nėra grėsmė pati savaime. Jei sugebėsime pakeisti infrastruktūrą, gerovės užtikrinimo sistemą, mažesnis gyventojų skaičius netaps jokia problema.

Kitas svarbus demografinis pokytis – senstanti visuomenė. Senėjanti visuomenė reiškia, kad vis didesnę gyventojų dalį sudaro senjorai. Jei 1991 m. medianinis gyventojų amžius Lietuvoje buvo 32 metai, tai 2022 m. medianinis amžius siekia 44 metus. Tai yra pusė Lietuvos gyventojų yra jaunesni nei 44 m., o pusė gyventojų – vyresni nei 44 m.

Gyventojų struktūra pagal amžių labai svarbi. Dar amžiaus pradžioje, 2001 m., maždaug ketvirtį gyventojų sudarė vaikai ir jauni žmonės iki 17 m. (senjorų dalis sudarė tik 13,9 proc.). Statistikos departamento duomenimis 2022 m. iki 17 m. amžiaus vaikų ir jaunimo sumažėjo iki 17,7 proc. Tuo tarpu, vyresnių nei 65 metai gyventojų 2022 m. turime 20 proc. – penktadalį visos populiacijos.

Nuo 1991-ųjų netekome ketvirtadalio gyventojų

Senėjimas ir gyventojų mažėjimas – natūralūs demografinio perėjimo procesai. Lietuva demografinio aukso amžių patyrė XX a. viduryje, kelis dešimtmečius nuo maždaug 1970-ųjų metų. Tuomet užaugo pokariu gausiau gimusi karta, pradėjo dirbti, kūrė šeimas ir susilaukė vaikų. Didžiausią gyventojų skaičių turėjome prieš atgaunant nepriklausomybę. Kartu su augančiu pragyvenimo lygiu ir kultūrine kaita, keitėsi šeimų gyvenimo scenarijai ir pageidaujamų vaikų skaičius.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 1991 m. gyventojų Lietuvoje sumažėjo maždaug 25 proc. Per tris nepriklausomybės dešimtmečius neliko ketvirčio populiacijos! Tai labai greitas ir labai ryškus pokytis. Gyventojų mažėjo dėl žemo gimstamumo, aukšto mirtingumo, emigracijos ir repatriacijos (kai etniniai rusai, žydai ar lenkai paliko Lietuvą po nepriklausomybės atgavimo).

Gimstamumas mažėjo, nes dalis gyventojų atideda vaikų susilaukimą dėl ekonominių sunkmečių, kurie Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais kartojosi kelis kartus. Taip pat įsigali naujas kultūriškai sąlygotas šeimos modelis, kuomet vaikų planuojama mažiau. Tuo pačiu šeimos daugiau investuoja į vaikų lavinimą. Gimstamumą mažino ir vaiko priežiūros paslaugų stoka, ir lėta vyrų emancipacija – užtrukome kol pasiekėme, kad tėčiai aktyviau įsitrauktų į vaikų priežiūrą. Nematau prielaidų vaikų planavimo modeliui keistis, tad žemas gimstamumas Lietuvoje išliks.

Kodėl sunku tikėtis gimstamumo augimo Lietuvoje? Čia svarbūs keli dalykai. Pirmiausia – ir toliau patirsime žemą gimstamumą, kuris neužtikrins net dabar gyvenančių žmonių skaičiaus atsinaujinimo. Kitaip tariant, ir toliau Lietuvoje kasmet daugiau žmonių mirs, nei jų gims. Gimstamumo lygis yra sąlygotas ilgalaikių socialinių kultūrinių pasikeitimų mūsų visuomenėse.

Antra priežastis, dėl kurios mums sunku tikėtis gyventojų skaičiaus augimo, yra istorinė. Esame patekę į žemo gimstamumo spąstus. Juk dabar vaikų susilaukia žmonės, gimę prieš kelis dešimtmečius. Tačiau 1990-2000 m. gimstamumas Lietuvoje jau buvo žemas. Vadinasi, jei prieš kelis dešimtmečius gimė mažiau jaunų žmonių, tai šiandien mažiau jų gali susilaukti vaikų. Tokiu būdu atsiduriame nuolatiniuose mažėjimo spąstuose – gimsta mažiau žmonių kurie subrendę susilaukia mažiau vaikų.

Kokios demografinių pokyčių ilgalaikės pasekmės?

Trumpalaikėje perspektyvoje matome valstybės socialinių išlaidų prioritetų pasislinkimą siekiant užtikrinti gausios pensinio amžiaus gyventojų grupės poreikius. Tai yra natūralu. Juk turime reaguoti į kintančią situaciją. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje pasekmes suvaldyti sunkiau, nors tai strategiškai svarbu. Ilgalaikės pasekmės yra ekonominės, socialinės ir net politinės.

Socialinės-ekonominės pasekmės susijusios su socialinės apsaugos sistemos pajėgumais ir darbo rinkos struktūra. O tiksliau – reikiamybe jas perorganizuoti pagal naują modelį. Visuomenės senėjimas reiškia, kad daugėja išlaikomo amžiaus pagyvenusių žmonių, lieka mažiau dirbančiųjų. 2022 m. šimtui 15–64 metų amžiaus gyventojų Lietuvoje tenka 31 išlaikomo amžiaus žmonių. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2001 m. išlaikomo amžiaus žmonių dalis išaugo net trečdaliu.

Tai kelia klausimus – kaip užtikrinsime reikiamą biudžetą socialiniams poreikiams tenkinti? Atsakymų ieškosime skirtingose srityse – kalbėsimės apie sidabrinę ekonomiką, vyresnio amžiaus gyventojų išlaikymą darbo rinkoje, kalbėsime apie darbo našumo didinimą, pakaitinius modelius, pvz. pakaitinę imigraciją arba darbo vietų robotizaciją. Ieškoma ir socialinių inovacijų. Pavyzdžiui, vykdytas visuotinių bazinių pajamų eksperimentas. Tai modelis, kai visi šalies gyventojai galėtų gauti tam tikro dydžio pajamas nepriklausomai nuo jų ekonominio aktyvumo.

Senėjimas ir mažėjanti visuomenė pareikalaus ir pokyčių socialiniuose bei šeimos santykiuose. Jei anksčiau pasenusius tėvus prižiūrėjo keletas suaugusių vaikų (nes buvo įprastai gausios šeimos), tai ilgainiui pasenusius tėvus galės prižiūrėti tik vienas ar du suaugę vaikai, kuriems priežiūra bus sunki užduotis, dėl didesnio darbo rinkos spaudimo dirbti našiau, siekiant išlaikyti didesnę nebedirbančių gyventojų dalį. Tad kalbame ir apie naujos formos dvigubą naštą ir teisingumą tarp kartų. Prognozuojama, kad senyvo amžiaus gyventojų priežiūroje aktyviau dalyvaus valstybė, verslo subjektai bei bendruomenės.

Politinės pasekmės susijusios su rinkėjų kontingento reikšmingais pokyčiais. Vyresni rinkėjai turi kitokias preferencijas nei jaunesni rinkėjai. Situacijoje kai vyresnių rinkėjų skaičius, o dažnai – ir rinkiminis aktyvumas – didesnis, politinės partijos orientuos savo programas į vyresnių gyventojų poreikius. Jaunesnių gyventojų politiniai interesai taps mažiau pastebimi, ir ilgainiui tai gali lemti lėtesnę kultūrinę kaitą.

Rugsėjo 23 d., penktadienį, KTU studentų miestelyje prasidės „13.7 Šviesų festivalis“. Kauniečių ir miesto svečių dėmesį trauks aštuonios unikalios, interaktyvios šviesos instaliacijos, lydimos koncertų ir kūrybinių dirbtuvių, o renginio lankytojai turės galimybę sukurti dar 100 atskirų šviečiančių elementų, susijungiančių į paskutinę festivalio instaliaciją.

Iki spalio 1 d. vyksiantis festivalis kvies susipažinti su Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų kurtomis šviesos instaliacijomis ir paminės Lietuvos universiteto (LU) 100-metį. KTU studentų miestelyje išsidėsčiusiomis šviesos instaliacijomis bei vizualizacija, apšviesiančia KTU X rūmus, Studentų g. 48A pastatą, dalyviai grožėtis galės kiekvieną festivalio vakarą nuo 19 val.

Festivalį pradės koncertai

KTU studentų miestelis prikaustys kauniečių dėmesį – šviesos instaliacijų parodą papildys skambančios dainos bei veiklos lankytojams.

Festivalio pradžios dieną, penktadienį, 19.30 val., koncertas „Veiksmų“ scenoje, esančioje priešais KTU leidyklą „Technologija“, kvies išgirsti grupės „Dargana“, atlikėjų Gabrieliaus Vagelio bei Evgenya Redko dainas.

„Induction“ scenoje, esančioje priešais KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultetą (MGMF), gros „Tunyla“ ir „Sibile & Momoko”.

Šviesos meno ir technologijų sintezę įprasmins Vilniaus dailės akademijos (VDA) animacijos studentų vizualizacijų projektas. Pirmasis „Live performance“, ieškos ryšio tarp žmogaus ir technologijos, pasitelkiant erdvę ir šviesą. Pasirodymo autoriai žada įtraukiantį pasakojimą, paremtą technologiškai inovatyviais sprendimais: 3D technika, „motion“ grafika bei gyvu piešimu, į kurį bus kviečiami ir renginio stebėtojai.

Antrasis festivalio dėmesio centras – LU 100-mečio instaliacijos kūrimas – vyks renginio atidarymo metu. Iš 100 skirtingų detalių, skirtų kiekvieniems praėjusiems metams paminėti, kuriama šviesų kompozicija paskatins suvienyti jėgas ir prisidėti projektuojant finalinę vizualizaciją.

Rugsėjo 24 d., šeštadienį, šviesos instaliacijas papildys muzikinė šventė, kurioje bus galima išgirsti „Girių dvasias“, Joseph June, „Solo Ansamblį“ ir „Vincas24 B2B Aleline“.

Nuo seminarų ciklo iki šviesų šventės

Iš projekto į šventę išaugusi idėja brandinta KTU studentų organizacijos „Kartočiau“ ir alumnų, o prie jos įgyvendinimo prisidėjo lietuviškos ir tarptautinės kompanijos, tokios kaip „EPAM sistemos“, „Lemona“, „Ignitis“, „Vakarų medienos grupė“ ir „Birkle IT“.

„EPAM siekia paskatinti studentų domėjimąsi inžinerija ir ugdyti kūrybiškumą bei novatorišką mąstymą, todėl festivalio idėja atliepė mūsų įsipareigojimus ir vertybes. Įmonėje dirbame mišriose komandose, kuriose įvairios idėjos, patirtys ir įgūdžiai susijungia kuriant unikalius sprendimus.

Remdami šviesų festivalį ir panašias iniciatyvas, diegiame šį požiūrį ir stipriname studentus naujomis žiniomis. Tai – unikali patirtis, kuri daugeliui studentų pravers ateityje ir padės tapti paklausiais specialistais, užmegzti ryšius su profesionalais ir mentoriais bei įsilieti į pasaulinę bendruomenę“, – teigia „EPAM sistemos“ vadovas Lietuvoje Denisas Čičmarevas.

Dar nuo 2021 metų studentai, pasitelkdami mentorių pagalbą, tobulino žinias seminaruose bei grupėse kūrė audiovizualines instaliacijas, kurios puoš festivalio erdves.

„Atlikdami techninę koncepcijos peržiūrą kartu su mūsų patyrusiais EPAM mechanikos ir elektros inžinieriais, buvome maloniai nustebinti visapusišku požiūriu ir žiniomis, kurias pademonstravo mūsų auklėtiniai dirbdami su instaliacijų projektu. Bendradarbiavimas su KTU studentų komanda buvo labai įkvepiantis“, – sako „EPAM sistemos“ vyresnysis projektų vadovas Aleksas Babko

Kasmet Kauno technologijos universitetą (KTU) baigia gausus būrys absolventų, skubančių kuo greičiau pradėti savarankišką gyvenimą įgijus vieną ar kitą specialybę. Vieni jų tik trumpam užveria Universiteto duris, tikėdamiesi vėliau pratęsti studijas, kiti visam laikui nori užmiršti mokslo suolą, o tretiems gyvenimas taip viską sudėlioja, kad jie ir vėl sugrįžta į Universitetą. Jeigu ne mokslams, tai darbui. Būtent taip nutiko KTU alumnei Aistei Virketei, kuri po 13 metų vėl varsto Universiteto duris.

Aistė yra naujoji KTU Alumnų projektų vadovė, po studijų spėjusi išsibandyti jėgas skirtinguose amplua – miško maudynių gidės, augalų prieglaudos įkūrėjos bei socialinės verslininkės. Bet šiandien ji vėl yra Universitete ir kuria planus, kaip galima iš naujo atrasti Alma Mater ne tik jai, bet ir kitiems KTU absolventams: „Jaučiu, kad atėjo laikas dalintis. Per karantiną ir motinystės atostogas sustabdytos veiklos tiek visko manyje sukūrė, jog metas joms realizuotis.“

Aistė Virketė pirmoji Lietuvoje įnešė tendenciją priglausti augalus, kurie kitiems tapo nebereikalingi. Tam ji Kaune įkūrė augalų prieglaudą. Praėjus keleriems metams, jauna moteris nesustoja ir šiuo metu apie jos „žaliąją veiklą“ yra statomas dokumentinis filmas. Už savo veiklą LR Vyriausybė ją įvertino, kaip „vienu sėkmingiausių žmonių Lietuvoje“, ji taipogi buvo nominuota „Metų kauniete“, kol galiausiai atėjęs karantinas viską sustabdė ir leido Aistei auginti ne tik priglaustus žaliuosius augalus, bet ir dukrą Elžbietą.

Pažintis su KTU

Pažintis su Universitetu Aistės gyvenime vyko skirtingais gyvenimo etapais. Vienas pirmųjų, kai ji, būdama vos kelerių metų, buvo atvežta vasarą pas tetą atostogų, kuri ir supažindino ją su KTU, mat čia darbavosi. Tetos darbovietėje Aistė atrado technologijas, pirmąjį kompiuterį, liftą, telefonus. Tad vėliau baigusi mokslus Aistė neturėjo abejonių, kuriame universitete studijuoti.

Studijų metu Aistė buvo maloniai nustebinta gausios dėstytojų eruditų komandos, kuri negailėjo studentams nei laiko, nei žinių. Tad dar vaikystėje įgavusi neformalaus kontakto su universitetu patirties, ji čia jautėsi drąsiai ir užtikrintai. Panašus jausmas ją užlieja ir dabar, kai čia dirbantys kolegos primena senus pažįstamus. Tai jai suteikia daugiau drąsos veikti ir dirbti.

„Jeigu reikėtų apibūdinti universitetą per savo patirtį ir bendrą suvokimą, rinkčiausi sąvoką „įžeminimas“. Taip daryčiau todėl, kad čia gimsta gana sudėtingi dalykai, bet būnant arčiau tokių procesų, viskas tampa aiškiau ir prasmingiau. Čia dingsta mistika tiek apie naujausius inžinerinius sprendimus, tiek bandant išsiaiškinti socialines problemas. Bet tam tikra magija, su jaukia kasdienybės gija – rutina, bendradarbiavimu, atsiskaitymais, fiksavimais, džiaugsmais ir nusivylimais, išlieka kiekvieno mokslininko ir startuolio darbuose“, – sako KTU alumnų koordinatorė.

KTU Aistė studijavo Medijų filosofiją. Šios studijos jai davė neįkainojamos patirties, kur dėstytojai savęs neaukštino ir palaikė draugišką ryšį. Drauge su kitais studentais ji ne kartą buvo kviečiama vakaroti muzikiniuose renginiuose, į kuriuos atvykdavo ir KTU garbės svečiai bei profesoriai. Tad Universitetas A. Virketės gyvenime įgavo asmenybės kalvės pavidalą, nes padėjo kurti asmeninius ryšius, plėtoti vertingas pažintis, kūrė garbaus ir solidaus asmens įvaizdį bei kitus dalykus, kurie nėra aprašyti jokiose studijų programose.

Pasak Aistės, ne ką mažesnį įspūdį jai studijų metu paliko tuo metu jos fakultetui vadovavęs maestro profesorius Giedrius Kuprevičius, išsiskyręs asmeniniu polinkiu į muzikinį lavinimą pakreiptomis studijomis, kuomet koridoriuose girdėdavosi muzikos garsai. Paskaitų metu jis ne tik dėstė savo privalomą dalyką, bet ir vertino studentų asmeninį susidomėjimą miesto muzikiniais renginiais, visuomeninėmis aktualijomis.

Laikas po studijų

Universiteto baigimo diplomas yra tarsi simbolis to, kas vyko studijų metu. Turbūt daugelis gavęs aukštojo mokslo diplomą įvertina ne tik studijas, žinias, gautą nenutrūkstamą informacijos srautą, bet ir į daugelį dalykų suformuotą požiūrį.

„Filosofijos studijos praplėtė mano akiratį daugelyje sričių. Anksčiau naudodamasi medijomis jaučiau smagumą, malonumą, vėjavaikiškumą, bet palaipsniui ėmė daugėti naudingos informacijos apie medijas ir jų poveikį žmogui, mąstymui, elgsenai. Įgytas kritinis mąstymas, išmintis ar gebėjimas pasakyti apie daiktą daugiau negu  „gražu, negražu“ atsirado būtent Universitete. Studijų metu išmokau įžvelgti daugelyje dalykų priežastis ir galimybes ten, kur iš pirmo žvilgsnio jų nesimatė“, – studijų vaisiais džiaugiasi Aistė.

Aistė atvirauja, kad visas įdirbis paskaitose, jas lankant ne tik dėl pažymių ar dėstytojų, bet ir dėl mokėjimo sudominti dėstomu dalyku, jai davė itin stiprų pasitikėjimo jausmą įsiliejant į darbo rinką ir nebijant siekti daugiau, nei tuo metu manai esąs vertas. Baigusi studijas ji gavo ne tik palydėjimą į gyvenimą, bet ir kvietimą sugrįžti bei nenutolti nuo savo Alma Mater.

„Sugrįžusi į Universitetą ne studijoms, bet darbui, pajaučiau, kad čia yra kone sakrali, prabangi ir išlaikyta akademinė atmosfera. Apima jausmas, kad aplink vyksta svarbūs darbai, o ore tvyro susikaupimas ir ramybė. Universitete kasdien vyksta pokyčiai, vėliau darantys įtaką ir mūsų asmeniniam gyvenimui. Tą pajausti reikia skirti šiek tiek laiko, kol kasdienybėje šis jausmas dar neišgaravo ir pagavus momentą nešiotis jį savo kišenėje“, – pataria Aistė, kasdienos rutinoje bandanti dažniau stabtelėti ir pasimėgauti jaukia akimirka.

Medijų filosofija – langas į gamtą

Nors KTU Aistė studijavo Medijų filosofiją, jos žvilgsnis vis labiau krypo link gamtos. Net baigiamuosiuose savo darbuose ji rašė apie gamtą, nes pasirinktomis analizuoti medijomis buvo dailės ir literatūros kūriniai apie pasivaikščiojimo praktiką gamtoje. Tad per meno kūrinius ji priartėjo ir susidomėjo miško maudynių (japoniškai shinrin-yoku) praktikomis, bandė atrasti jų ryšį su baltų ritualais, kol galiausiai pati ėmė jas taikyti sau ir kitiems.

Pradėjusi dirbti miško maudynių gide Aistė atrado ir kitą erdvę veikti, apie kurią ilgai svajojo. Pastaroji atėjo per fotografiją. Norėjusi fotografuoti žmones augalų apsuptyje ji suprato, kad augalai yra kur kas daugiau, nes juos įdomu tyrinėti, apie juos smagu kalbėti ar išgirsti jų istorijas. Aistės atidarytoje studijoje priimami visi atiduodami ar randami išmesti kambariniai augalai, tad istorijų apie juos yra pačių įvairiausių.

Aistė džiaugiasi šalia šios gamtiškos prigimties pagaliau galinti išpildyti ir kitą savo pusę – akademišką dalį: „Džiaugiuosi pradėjusi dirbti su Universiteto absolventais ir galinti juos pakviesti dažniau sugrįžti į savo Alma Mater, kaip tai padariau aš. Tikiu, kad gera ne tik imti, bet ir duoti – pargrįžti su kūrimo stichija ir nors vieną patirties dalį vykdyti šalia Universiteto. Smagu, kad ši mokslo įstaiga gali vienyti daugybę skirtingų kartų ir požiūrių.“