Įrašai

INFORMACIJA DĖL BIRŽELIO 23 d. (PENKTADIENĮ) 13:00 VAL.

Kauno „Žalgirio“ arenoje (Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas)

VYKSIANČIOS KTU DIPLOMŲ ĮTEIKIMO ŠVENTĖS

PROGRAMA

13:00 val. Renginio atidarymas

13:10 val. Iškilminga šventinė dalis

14:35 val. Diplomų įteikimo ceremonija

15:50 val. Finalinė dalis

16:00 val. Pabaiga

————————————————–

• Automobilių stovėjimo aikštelėje vietų kiekis yra ribotas, todėl raginame kooperuotis ir į šventę atvykti keliese vienu automobiliu arba viešuoju transportu. Užsipildžius arenos stovėjimo aikštelei įvažiavimas bus uždarytas. Uždarius arenos įvažiavimą, automobilius statykite PC „Akropolis“ stovėjimo aikštelėje ir miesto stovėjimo zonose.
• Šventės dalyviai į Kauno „Žalgirio“ areną bus įleidžiami nuo 11.30 val., o į salę nuo 12.30 val. pro pagrindinį įėjimą, esantį pirmajame aukšte.
• Primename, kad pagal Kauno „Žalgirio“ arenos taisykles, Jūs būsite patikrinti apsaugos darbuotojų ir turimus daiktus turėsite pateikti apžiūrai.
• KTU alumnams yra rezervuoti 111, 112, 113, 114 sektoriai.
• Šių metų diplomų įteikimo šventė vyks lietuvių / anglų kalbomis.
• Diplomų įteikimo šventė bus tiesiogiai transliuojama į http://diplomai.ktu.edu. Bus galimybė pasirinkti norimo fakulteto transliaciją ir stebėti bendrą šventinę programą bei pasirinkto fakulteto diplomų įteikimo ceremoniją.

————————————————–

Kauno technologijos universitete vykdoma unikali karjeros mentorystės programa GUIDed. Programa skirta skatinti, patarti, ugdyti ir įkvėpti studentą, jo pasirinktame karjeros kelyje.

Šios programos tikslas – supažindinti studentus su darbo rinka per mentoriaus ekspertinės srities prizmę, nes Jūsų karjeros kelias jam įdomus, o savojo jis dar tik ieško.

Universiteto mentorystės programoje laukiami įvairių sričių specialistai, kurie gali ir nori skirti laiko mūsų studentams.

Karjeros mentorių registracija ateinantiems mokslo metams (rudens semestrui) vyksta iki liepos 23 d. el. paštu agneta.bieliauskiene@ktu.lt.

Daugiau informacijos apie minėtą programą rasite leidinyje KTU Mentorystės programa.

KTU Alumnų asociacijos 2022/2023 m.m. pavasario semestro stipendija, kuri kasmet skiriama aktyviausiam studentui, šiemet atiteko KTU Informatikos fakultetas studentei Zeynep Eylul Guleryuz.

Zeynep Eylul Guleryuz dalyvavo KTU GIFTed akademijoje, kaip instruktorė GUIDed veikloje, kaip KTU ambasadorė Study@KTU. Dalyvaudama šiose veiklose studentė savo žiniomis ir patirtimi dalinosi su kitais.

Zeynep dalyvavo nevyriausybinėje organizacijoje „Artspace“, kur turėjo galimybę prisidėti prie kūrybinių misijų, skirtų gerinti gyvenimus sudėtingose sąlygose gyvenantiems žmonėms. Dalyvavo Kauno menininkų namų renginiuose, kurie buvo skirti Lietuvos ir užsienio menininkams bei žmonėms besidomintiems menu ir kurie, anot Zeynep, padėjo dar geriau suvokti meno vaidmenį visuomenėje matant meną tarsi tiltą tarp skirtingų kultūrų.

Praėjusį semestrą Zeynep dalyvavo Erasmus+ mainų programoje Vienoje, pavasarį atliko praktiką Danske Bank.

Studentės planuose – dalyvavimas dviejuose ECIU universiteto iššūkiuose ir savanoriavimas 2024 m. Olimpinėse žaidynėse Paryžiuje.

Dar balandį krantą Majamyje pasiekęs KTU alumnas A. Valujavičius – trečiasis pasaulyje žmogus perplaukęs Atlantą maršrutu nuo Gibraltaro. Gegužės 31 d. KTU alumnų organizuotame renginyje „Atlantas širdyje ir širdis Atlante“ Aurimas pasidalijo ne tik kelionės akimirkomis: „didžiausia motyvacija judėti tolyn – alkis iššūkiams ir savęs pažinimui.“

Tai jau 10-toji Aurimo kelionė, kurios idėja gimė dar 2020 metų vasarą, kai KTU alumnas irklavo Dunojumi. „Praeitų metų liepą paskelbiau apie Atlanto kelionę, tada buvo dar daug klaustukų galvoje, reikėjo išsiaiškinti, kaip plaukti per Atlantą, su kuo plaukti, ir koks apskritai yra planas“, – teigia KTU Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros programos absolventas A. Valujavičius.

Ruošiantis kelionei Aurimui gimė ir idėja – savo kelione paminėti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 90-ąsias metines. Todėl laivui buvo duotas vardas – „Lituanica“. Beje, laivui „Lituanica“, tai antroji kelionė per Atlantą, mat prieš Aurimą vandenyną perplaukė buvusi laivo savininkė britė Jasmine Harrison.

Motyvacija priklausė nuo vėjo

Pasak A. Valujavičiaus, dažnas paklausia: „iš kur tiek motyvacijos kiekvieną rytą keltis Atlante ir irkluoti?“, keliautojo teigimu į priekį vedė ne tikslo siekimas: „Aš negalvojau apie tikslą, o mėgavausi procesu“.

„Pagrindinis dalykas buvo alkis, visada buvau alkanas iššūkių ir savęs pažinimo“, – pasakoja A. Valujavičius.

Kalbėdamas apie motyvaciją Aurimas užsimena, jog dar prieš kelionę gavo patarimą iš kolegos: „Neliūdėk, kai nebus vėjo ir mėgaukis, kai vėjas bus“.

„Mano motyvacija labai priklausė nuo oro sąlygų. Kai nebuvo vėjo motyvacija krito, nes tada nenuplauki užsibrėžtų jūrmylių, neefektyvi diena, belieka tik sėdėti ir laukti, kada tas vėjas atsiras. O kai atsiranda vėjas, ateina ir ūpas, didesnė ir motyvacija“, – teigia keliautojas.

Pasakodamas apie iššūkius, Aurimas prisimena save prieš Atlantą: „Galvoje buvo sumaištis, buvo daug neatsakytų klausimų: logistikos, pergyvenau ir dėl jūrligės.“

Bet atsidūręs Atlante, Aurimas suprato, jog visa tai tik smulkmenos: „Supranti kiek perėjai, supranti, kad tos detalės, smulkmenos nėra reikšmingos gyvenime. Įrangos paruošimai, logistiniai sprendimai, rutina ir disciplina privedė prie rezultato.“

Paklaustas apie rekordo siekimą, Aurimas nedaugžodžiavo: „Aš sakiau sau, kad rekordas bus vyšnia ant torto, gavosi tik tortas, kas yra irgi neblogai“.

Kelionės metu KTU mokslininkai stebėjo Aurimo širdį

Kelionės metu ne vienas keliautojo sekėjas pastebėjo, jog ant Aurimo krūtinės buvo priklijuoti davikliai. KTU Biomedicininės inžinerijos instituto tyrėjas Andrius Rapalis pasakoja, jog šis mažas prietaisas – tai ambulatorinis elektrokardiogramos stebėjimo prietaisas.

„Iš viso A. Valujavičius turėjo 3 identiškus prietaisus ir kas 4–7 dienas juos keisdavo, įkraudavo ir perkeldavo duomenis į kompiuterį. Prietaisas registruoja vienos derivacijos elektrokardiogramos signalą, t.y. širdies elektrinį aktyvumą“, – teigia A. Rapalis.

jis juokaudamas pabrėžia, jog Aurimo kelionei pasibaigus, jo kelionė tik prasideda – bus analizuojami po kelionės gauti duomenys.

Aurimui išvykus į kelionę su 3 prietaisais, tikslą pasiekė tik vienas. „Vienas jau Atlanto dugne, o kitas sugedo“, – prisipažįsta A. Valujavičius.

Juokaudamas jam antrina ir A. Rapalis: „Prieš išvažiuojant sakiau, jog būtų gerai, kad nors vienas parvažiuotų – taip ir nutiko.“

„Atlantas širdyje, o širdis Atlante“ renginio metu buvo pristatyti patys pirmieji Aurimo duomenys, kurių jis pats dar buvo nematęs. Pasak tyrėjo A. Rapalio, duomenys buvo idealūs, lyg iš vadovėlio.

Tyrėjo teigimu, toliau bus tiriama Aurimo širdies veikla, ar širdis pavargo ar kaip tik sustiprėjo, kokie buvo atsistatymo laikai, ar jis buvo toks pat pirmą dieną sportiškas kaip ir pirmą dieną, ar sportinė kondicija kaip tik gerėjo ar blogėjo. Tik rezultatų šiek tiek dar teks palaukti, pasak tyrėjo, duomenys bus įtraukti ir į filmą.

Neseniai Anykščių regioninio parko lankytojus pradžiugino naujas objektas, papildęs gamtos kraštovaizdį – medinė skulptūra. Visai šalia Puntuko akmens atsiradęs meno kūrinys vaizduoja žaltį, apsivijusį medinį stulpą. Nedaugelis žino, jog lietuvių liaudies pasaką atkartojanti skulptūra – KTU alumno ir bendraminčių sumanymas, pagerinęs Gineso rekordą.

Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas Deividas Tarulis negali nustygti vietoje. Profesionalaus dziudo kovotojo karjerą palikęs užnugary ir bakalauro laipsnį įgijęs biomechanikos inžinerijos srityje, jis jau spėjo pabuvoti ir superherojaus žmogaus-voro, ir ugniagesio kailyje. Paskutinioji jo iniciatyva – aukščiausios pasaulyje medinės statulos statybos, pagerinusios Gineso rekordą.

„Jau beveik dešimt metų dirbu komandoje, su kuria kuriame medines lauko skulptūras – menininko Valerij Kunigel rankomis gimsta skulptūros, o mes padedame skleisti žinią apie jo darbus bei kartu tobulėti. Bėgant laikui, menininkas tobulino savo įgūdžius kurdamas skulptūras, o mes spartinome ir didinome projektus: dalyvavome tarptautinėse grandininio pjūklo drožėjų varžybose, sukūrėme medinių skulptūrų parką „Praeities takas“, – pasakoja D. Tarulis.

Anykščiuose, šalia Puntuko akmens įsikūręs skulptūrų parkas talpina daugiau nei 20 menininko sukurtų skulptūrų, tarp kurių – 4 metrų mamuto skulptūra, lankytojus žavinčios filmo veikėjo Grūto (angl. Groot) supynės, o dabar – ir aukščiausia medinė skulptūra pasaulyje.

Rekordo nustatymui – taisyklių gausa

Projektų valdymu bei idėjų generavimu užsiimantis Deividas sako, jog naujosios skulptūros idėja kilo mąstant, kaip parko lankytojams pasiūlyti kažką dar nematyto.

„Nuo pat vaikystės mėgau konkuruoti, būti greitesniu, stipresniu ir išradingesniu nei kiti. Todėl galvodamas, kaip nustebinti parko lankytojus būsimo sezono metu, nusprendžiau padaryti kažką, ko dar nesame darę, kitaip tariant – mesti sau dar sudėtingesnį iššūkį, nes tik tai leidžia tobulėti. Tokių minčių vedamas pradėjau domėtis, kokia yra sukurta aukščiausia pasaulyje medinė skulptūra“, – teigia KTU alumnas.

Iki šiol, Gineso rekordų knygoje aukščiausia medine skulptūra pasaulyje buvo laikoma 22,92 metrų autochtoniška skulptūra, kurią 2008 m. rugpjūčio 19 d. sukūrė Michelis Schmidas. Anot D. Tarulio, tai neatrodė kaip neaplenkiamas aukštis.

Pasak idėjos autoriaus, Anykščių regioninis parkas – ideali vieta kurti naujas istorijas, apie kurias galės kalbėti ateities kartos. Todėl meno kūrinio tematika taip pat pasirinkta neatsitiktinai.

„Teko pasukti galvą, ką atvaizduoti tokioje aukštoje skulptūroje, nes ji turi būti ne tik graži, bet ir techniškai išpildoma. Taip pat labai norėjosi pasaulio mastu išgarsinti lietuvišką motyvą, todėl pasirinkau lietuvių liaudies pasaką „Eglė žalčių karalienė“, – teigia KTU alumnas.

Tiesa, siekiant pagerinti Gineso rekordo rezultatą, neužtenka vien pastatyti aukštą skulptūrą – kiekvieno rekordo įregistravimas vyksta atsižvelgiant į griežtas taisykles.

„Kilus šiai idėjai, neturėjau jokių žinių ir patirties su Gineso rekordais, tad viskas prasidėjo nuo bendravimo su Gineso rekordų knygos komanda. Intensyvios diskusijos ir taisyklių aiškinimasis truko ilgiau nei mėnesį. Išsiaiškinus visus nežinomuosius ir oficialiai pateikus prašymą, gavome specialias, būtent šiam rekordui taikomas taisykles ir gaires, kaip turi vykti rekordu pretenduojančios tapti skulptūros gamybos, statybos ir matavimo procesas“, – sako D. Tarulis.

Pagerintas Gineso rekordas

Viena pagrindinių šio rekordo sąlygų – visa skulptūra turi būti pagaminta iš medžio, todėl jos gamyboje negali būti naudojamos metalinės ar kitokios medžiagos meno kūrinį sutvirtinančios konstrukcijos. Sujungiant skirtingas skulptūros dalis taip pat buvo svarbu naudoti tik tuos klijus ar impregnantus, kurie atitiko nurodytus standartus.

„Tam, kad galėtume įrodyti, kaip sujungtos atskiros skulptūros dalys, visą procesą turėjome filmuoti, fotografuoti ir kitaip dokumentuoti, todėl statybos proceso metu turėjome filmavimo komandą, kuri įamžino kiekvieną mūsų žingsnį. Be to, procesą privalėjo stebėti mažiausiai du nepriklausomi liudytojai, kurie savo ruožtu pildė ataskaitą ir patvirtino, kad mes laikėmės visų taisyklių“, – teigia D. Tarulis.

Pirmieji žingsniai rekordo link buvo nueiti dar praėjusių metų birželį. Deividas pasakoja, jog menininko V. Kunigel ir už techninius sprendimus atsakingo Virginijaus Tarulio darbas kuriant skulptūrą buvo tiek pat svarbus ir sunkus, kiek ir reikalingų įrodymų fiksavimas bei dokumentacijos rinkimas viso proceso metu.

Galiausiai, nustatant medinės skulptūros aukštį, projekto kūrėjai galėjo pasirinkti: kviesti oficialius Gineso rekordo teisėjus arba samdyti profesionalų atestuotą matininką, kuris atliktų matavimą profesionalia įranga.

„Laikytis visų šių taisyklių buvo įdomi patirtis, nes jos ne tik suteikė projektui didesnę vertę, bet ir suteikė mums naujos patirties bei žinių. Na, o po visų metų darbo tikslo link, 2023 m. gegužės 18 d. oficialiai įregistravome 25,11 metrų aukščio skulptūrą. Tai reiškia, jog daugiau nei dviem metrais pagerinome buvusį rekordą“, – džiaugiasi D. Tarulis.

Oficialus skulptūros pristatymas lankytojams planuojamas birželio 2 d., 11 val. Anykščiuose esančiame medinių skulptūrų parke „Praeities takas“.

Save atranda įvairiose veiklose

Avantiūros ir prasmingos iniciatyvos Deividui – ne naujiena. Baigęs biomechanikos inžinerijos studijas vaikinas vėliau dirbo ugniagesiu, užsiiminėjo įvairia papildoma veikla. Daugeliui vaikų jis yra žinomas kaip žmogus-voras – apsivilkęs superherojaus kostiumą, KTU alumnas veda įvairias šventes.

„Kažkada esu girdėjęs pasakymą, kad nuo 20 iki 30 metų reikia eksperimentuoti ir išbandyti kuo daugiau veiklų, o nuo 30 iki 40 metų rasti veiklą, kurioje esi geriausias ir koncentruotis į ją. Galbūt nesąmoningai tą ir darau – eksperimentuoju, nes man viskas įdomu. Aš nežinau, kuo norėčiau būti ateityje, bet tikrai žinau, kad nenoriu užsiimti tik viena veikla“, – teigia D. Tarulis.

Anot profesionalaus dziudo kovotojo, jo siekiui išbandyti save didelę įtaką padarė sportas – treneriai Eduardas Vedlūga, Linas Obcarskas ir Petras Vinciūnas, o taip pat ir akademinė aplinka, prisidėjusi prie asmeninio tobulėjimo ir akiračio plėtimo.

„Esu dėkingas universitetui ir, ypatingai, Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) dekanui Andriui Vilkauskui, kuris visuomet palaikė ir skatino ne tik siekti žinių, bet ir sportuoti.

Pamenu, dar 2017 metais pavyko išvežti KTU vėliavą į pasaulio universitetų žaidynes Taipėjuje, o 2019 m. – Neapolyje. Tai – nuostabios patirtys ir prisiminimai, kurių neturėčiau be KTU atviro požiūrio ir palaikymo“, – teigia D. Tarulis.

Tačiau Deivido visuomeniškumas prasidėjo anksčiau, dar vaikystėje – tėvai visada skatino užsiimti mėgstama veikla ir palaikė visus jo pasirinkimus. Gineso rekordo siekis jam taip pat turi ir asmeninę reikšmę – jį įgyvendino kartu su tėčiu, V. Taruliu.

„Tai buvo smagi kelionė su daug iššūkių ir smagiausia, kad tą kelionę galėjau įveikti su tėčiu. Turėsiu ką pasakoti savo anūkams. Tikiuosi, kad Gineso rekordo iniciatyva paskatins aplinkinius drąsiau svajoti ir nebijoti imtis net beprotiškiausių idėjų. Manau, kad tai taps dar vienu pasiekimu, kuriuo Lietuva galės didžiuotis“, – džiaugiasi KTU alumnas.

Daugiau nei 20 metų vykstanti inovacijų paroda – konkursas „TECHNORAMA‘23“, organizuojama Kauno technologijos universiteto sukvietė ne tik gausią inovatorių auditoriją (net 43 inovacijas pristatantys stendai), bet ir daug kitų motyvuotų dalyvių, tarp kurių studentai, moksleiviai, mokslininkai, o ir didelis skaičius KTU alumnų.

KTU Alumnų asociacija šiemet 500 eurų prizu apdovanojo inovaciją „Meeting world“ – surenkamą lagaminą. Šis gaminys ne tik lengvas, bet ir sukurtas iš perdirbamo plastiko, lengvai savarankiškai surenkamas, paprastai eksploatuojamas.

Inovacijos „Meeting world“ autorė – KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto studentė Vaiva Balvočiūtė. Vaiva be 5 minučių KTU alumnė. Linkime jai sėkmės egzaminuose bei šaunaus bakalaurinio darbo gynime. Mes ją palaikome!

Daugiau apie šią inovaciją galite paskaityti čia: https://plus.lrytas.lt/technorama-2023/dalyvis/16

Lietuvos universiteto alumnų gegužinė subūrusi KTU, VDU, LSMU absolventus su šeimomis ir draugais praūžė su geromis emocijomis, buvo kupina sentimentų, prisiminimų, grupiokų, kursiokų, o ir kaimynų susitikimų, naujų pažinčių. Renginio klegesyje skambėjo muzika, programoje netrūko edukacijų, žaidimų, pramogų, kuriomis mėgavosi nuo mažiausio iki vyriausio dalyvio.

Alumnų asociacijų prezidentai demonstravo kulinarinius sugebėjimus ir vaišino susirinkusiuosius.

Visi kartu įprasminome pirmąją bendrą Lietuvos universiteto alumnų gegužinę pasodindami magnoliją Botanikos sodo magnolijų sodelyje, kuri skleisdama žiedus primins gerą laiką kartu bei kvies kitą pavasarį vėl sugrįžti bendram susitikimui.

Dėkojame už nuostabius garsus ir pakilios nuotaikos atmosferą KTU The Brass Bees kolektyvui, Jazz grupei ir Vakarei Urbaitei.

Ypatingas ačiū VDU Botanikos sodo direktoriui Nerijui už šaunų ir jaukų priėmimą bei įsimintiną ekskursiją, Jolantai už edukaciją vaikams, KTU IF alumnų ambasadoriui Romui Šleževičiui už iniciatyvas ir žaidimų pramogas dalyviams.

KTU Cheminės technologijos fakulteto 1985 m. laidos TN-0 grupės alumnai iki šiol palaiko glaudžius tarpusavio ryšius.

Kaip teigia KTU alumnas Juozas Tunaitis, su amžiumi grupės draugai pajuto didesnį poreikį susitikimams ir įsivedė tradiciją atšvęsti visų grupės draugų jubiliejus, prieš dešimtmetį pažymėjo penkiasdešimtmečius, o pernai ir šiemet atėjo eilė šešiasdešimtmečių šventimui.

Priešpaskutinio susitikimo metu Prienuose TN-0 grupiokai nusprendė, kad pribrendo grupės išvykai į saulėtą Ispaniją. Susitikimą organizavo grupiokas Arūnas, turintis daug praktikos Ispanijoje. Susirinko net 20 žmonių. Juozas nuoširdžiai pasidžiaugė, kad kartu ryžosi vykti ir šaunusis kuratorius Arūnas Niaura.

Per trijų dienų kelionę šauni kompanija aplankė trečią pagal dydį Ispanijos miestą Valensiją, pakeliavo po Alikantės regioną, degustavo vietines stalo gėrybes ir žinoma, mėgavosi šilta Viduržemio jūra.

Juozo teigimu atsinaujino prisiminimai apie studentiškas išdaigas, visi kartu prisiminė neišdildomus jaunystės įvykius ir su gerais prisiminimais po savaitėlės grįžo tėvynėn.

Juozas dalinasi ir nuotraukomis, kai 1983 m. studentiškų kolūkio talkų metu šėlo su grupės draugais ir šių metų išvykos į Ispaniją, kai TN-0 komanda keliavo su savo antromis pusėmis.

Dalindamasis šia įkvepiančia istorija Juozas siunčia padėką visiems dalyvavusiems Ispanijos kelionėje grupės draugams ir laukia kitų susitikimų.