Istorijos

Klimato kaita, augantis dirbtinio intelekto elektros poreikis, kritinių mineralų tiekimo koncentracija, elektromobilių revoliucija – energetikos pasaulis keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau. Šiuos pokyčius ne tik stebi, bet ir juos modeliuoja lietuvis Oskaras Alšauskas, dirbantis Tarptautinėje energetikos agentūroje (International Energy Agency, IEA) Paryžiuje. Jo atliekamos analizės tampa pagrindu sprendimams, kuriuos priima pasaulio vyriausybės, pramonės lyderiai ir finansų įstaigos.

Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete (KTU MIDF) termoinžineriją baigęs Oskaras Alšauskas šiandien dirba vienoje įtakingiausių pasaulio institucijų – Tarptautinėje energetikos agentūroje (IEA), kur priklauso Pasaulio energetikos perspektyvų komandai. Būtent ši komanda kasmet rengia pagrindinę pasaulio energetikos apžvalgą, laikomą aukso standartu globalių energetikos analizių ir perspektyvų srityje.

Grįžo kaip geopolitinis ginklas

„Mano darbas labai įvairus – nuo detalių techninių modeliavimų iki aukšto lygio susitikimų su politikais ir industrijos lyderiais. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriu transporto energetikai modeliuoju kelių transporto, elektromobilių, geležinkelių, baterijų, naftos bei biokuro poreikio scenarijus ir jų poveikį energijos rinkoms“, – pasakoja O. Alšauskas.

Lietuviui teko prisidėti ir ruošiant „Lithuania Energy Policy Review 2025“ projektą – tai yra Lietuvos energetikos įstatymų ir šio sektoriaus apžvalga, kurią IEA atlieka visoms savo šalims narėms kas penkis metus.

O. Alšauskas turėjo galimybę lydėti IEA generalinį direktorių Fatih Birol jo pirmojo vizito Lietuvoje metu liepos mėnesį bei, dalyvaujant LR Energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui, pristatyti „Lithuania Energy Policy Review 2025“ renginyje Vilniuje.

Vienas svarbiausių darbų, prie kurio prisidėjo KTU alumnas – lapkritį išleista „World Energy Outlook 2025“ publikacija, kuri apžvelgia globalias energetikos rinkos tendencijas. Šiemet čia daug dėmesio skiriama saugumo ir politinio neaiškumo temoms.

„Rusijos karas Ukrainoje pažymėjo naują etapą, kuriame energetika grįžta kaip geopolitinis ginklas – kažkas, ko nematėme nuo 1973 m. naftos krizės, kuri buvo IEA įkūrimo priežastis. Šiandien energetikos saugumo rizikos tapo labai įvairios, galinčios įtakoti kaip niekad anksčiau daug skirtingų kuro, medžiagų, infrastruktūros bei technologijos rūšių“, – sako O. Alšauskas.

Jo teigimu, taip pat būtų galima pabrėžti potencialius pavojus dėl kritinių mineralų tiekimo grandinės koncentracijos Kinijoje. Ši šalis rafinavimo sektoriuje yra pagrindinė devyniolikos iš dvidešimties strateginių mineralų, susijusių su energetika, perdirbėja. Kalbėdamas apie retųjų žemių elementus (kurie yra plačiai naudojami ir gynybos sektoriuje), O. Alšauskas pabrėžė, kad Kinijai priklauso 91 proc. rafinavimo rinkos.

„JAV, Australijoje ir Malaizijoje vystant nemažai projektų, ši dalis iki 2035 m. sumažės tik iki 75 proc. (jei visi projektai bus laiku baigti), tad rizikos artimiausiu metu niekur nedings“, – sako jis.

Nuo dirbtinio intelekto iki klimato kaitos

Dar vienas KTU alumno darbas – neseniai išleista „Energy and AI“ publikacija, kuri šiuo metu yra svarbiausias leidinys pasaulyje, apžvelgiantis energetikos sektoriaus ir dirbtinio intelekto įtakas vienas kitam.

„Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas „World Energy Outlook 2025“ pristatymams skirtinguose pasaulio renginiuose, institucijose ir vyriausybėse. Taip pat lapkritį pateikėme energetinio perėjimo kelialapį Kolumbijos vyriausybei, bei ruošiame atitinkamą kelialapį Čilei. Taip, modeliuojant šalių energetikos sektorių projekcijas, mes padedame joms įgyvendinti savo energetikos ir klimato ambicijas“, – pasakoja O. Alšauskas.

Pasak jo, pasibaigus COP30 klimato kaitos renginiui Beleno mieste Brazilijoje ir šalims atnaujinus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, IEA turės daug darbo integruojant šias naujas ambicijas į modeliuojamas projekcijas.

„Žinoma, jau ruošiamės ir renkame duomenis „Global Electric Vehicle Outlook“ 2026 metų leidiniui“, – pasakoja KTU alumnas.

Modernios visuomenės pagrindas

Kalbėdamas apie savo ir būsimų, esamų studentų karjeros pasirinkimą, ekspertas pabrėžia, kad energetikos sektorius šiandien yra vienas plačiausių ir dinamiškiausių pasaulyje.

„Energetika persipina su ekonomika, inžinerija, aplinkosauga, gynyba, ar net sociologija. Todėl svarbiausia – būti smalsiam ir nebijoti naujovių. Šiandieninės galimybės dažnai atsiranda netikėtai, kaip kad dabar – dirbtinis intelektas, kuris per kelerius metus tapo svarbia tema energetikoje“, – sako jis.

O. Alšausko teigimu, ši sritis reikalauja ne tik kompetencijos, bet ir atsakomybės, mat energetika yra modernios visuomenės pagrindas – ji užtikrina augimą, saugumą ir gyvenimo kokybę. Jis pabrėžia ir tai, kad būtent šis sektorius atsakingas už maždaug 80 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

„Todėl labai svarbu kelti sau kaip specialistui aukščiausius standartus – jūsų darbas turės realų poveikį žmonių gyvenimui“, – sako jis.

Tvarumas – ne pasirinkimas, o būtinybė

Kalbėdamas apie savo požiūrį į tvarumą, KTU alumnas pabrėžia, kad tvari energetika nėra idealizmas, o saugumo klausimas.

„Yra daug įtakingų žmonių ir organizacijų, teigiančių, kad ekonomika negali augti be iškastinio kuro. Manau, svarbu yra kalbėti ir apie tai, jog tvari energija diversifikuoja energijos tiekimą ir infrastruktūrą, suteikdama naujų saugumo garantijų, o saugumas suteikia daugiau galimybių ekonomikos augimui. Tvari energija mažina grėsmes, kurios kyla dėl iškastinio kuro importo priklausomybių bei klimato kaitos. Klimato kaita jau dabar daro milžinišką žalą, o jos poveikis tik didės“, – sako ekspertas.

Jo teigimu, gaisrai Kalifornijoje ar Australijoje, potvyniai Valensijoje ar Pietryčių Azijoje, sausra Rytų Afrikoje – klimato kaitos padariniai jau čia, ir jie įtakoja visus. Jis priduria, kad tvarumas gali prasidėti ir nuo asmeninių pasirinkimų – kaip keliaujama, kas valgoma, kas perkama ir kiek vartojama.

„Tikiu, kad energetikos ateitis bus tvari – nes kitaip būti negali, jei norime turėti saugią ateitį sau ir savo vaikams. Dirbti šioje srityje yra ne tik malonumas, bet ir atsakomybė. Ir tai yra geriausia motyvacija“, – apibendrina KTU MIDF alumnas.

KTU Cheminės technologijos fakulteto absolventas, AB „ORLEN Lietuva“ strategijos, plėtros ir technologijos direktorius Vilius Šemeta šiandien ne tik vadovauja gausiai darbuotojų komandai, bet ir aktyviai įsitraukia į KTU alumnų bendruomenės veiklą – neseniai jis buvo išrinktas į KTU alumnų asociacijos valdybą. V. Šemeta savo sėkmės istoriją sieja su nuolatiniu mokymusi, lyderystės patirtimi bei noru dalintis žiniomis su dabartiniais studentais.

V. Šemeta tiki, kad alumnų bendruomenė gali tapti stipriu partneriu universitetui – suteikiant daugiau praktikos galimybių, plėtojant mentorystės programas ir stiprinant ryšį tarp akademinės aplinkos bei verslo. Pasak jo, sėkmės raktas – nuolatinis dialogas, abipusė nauda ir įsitraukimas į bendras iniciatyvas, kurios atneša naudą tiek alumnams, tiek studentams.

– Ką Jums asmeniškai reiškia būti išrinktam į KTU alumnų asociacijos valdybą?

Buvimas išrinktam į KTU alumnų asociacijos valdybą man reiškia ne tik parodytą pasitikėjimą ir garbę, bet kartu ir atsakomybę bei įsipareigojimą. Prisidėsiu prie bendruomenės augimo ir tikslų įgyvendinimo bei kartu sieksiu pateisinti man suteiktą pasitikėjimą.

– Kaip Jūsų patirtis „ORLEN Lietuva“ strategijos, plėtros ir technologijos direktoriaus pareigose gali praversti stiprinant KTU alumnų bendruomenę?

Esu tos didelės bendruomenės, vienijančios beveik 300 KTU absolventų, dirbančių AB ORLEN Lietuva, ambasadorius. Tad stiprinsiu ryšį tarp universiteto ir alumnų, dalinsiuosi naudinga patirtimi ir kursiu daugiau galimybių aktyviam įsitraukimui.

– Kaip Jūsų patirtis skirtingose pareigose ir vadovaujant padeda efektyviau dirbti alumnų bendruomenės labui?

Įvairi profesinė patirtis leidžia „matyti visą paveikslą“ ir veikti derinant strateginį požiūrį su praktiniais sprendimais. Suprantu absolventų, pradedančių karjerą, poreikius ir iššūkius, todėl galiu padėti jiems juos įveikti. Turiu patirties telkiant komandą ir tarpininkaujant tarp skirtingų interesų grupių, todėl galiu skatinti bendradarbiavimą bei aktyvų įsitraukimą.

Gebu nustatyti ilgalaikius tikslus su aiškia vizija ir manau, kad mano autoritetas, pasiekimai bei asmeninis pavyzdys gali įkvėpti kitus alumnus įsitraukti ir veikti bendruomenės labui.

– Kaip būtų galima sukurti stiprų ryšį tarp KTU alumnų ir dabartinių studentų?

Stiprų ryšį tarp alumnų ir studentų galima kurti remiantis trimis pagrindiniais ramsčiais. Pirmiausia – nuosekliai palaikant ryšį, nes šioje srityje dar yra daug erdvės tobulėjimui. Antra – užtikrinant abipusę naudą, kad alumnai ne tik duotų, bet ir patys gautų vertės. Trečia – sudarant daugiau galimybių aktyviai įsitraukti, nes ši kryptis dar nėra pakankamai išvystyta.

– Kokią efektyvaus darbo, prioritetų valdymo ir gerųjų praktikų iš verslo patirtį galėtumėte pritaikyti alumnų renginiuose bei mentorystės programose?

Alumnų renginiuose ir mentorystės programose galėčiau pritaikyti projektų valdymo metodikas – aiškiai apibrėžti atsakomybes, nustatyti tikslus ir sėkmės matavimo rodiklius. Taip pat galėtų būti naudojamas Pareto principas, kuomet dėmesys būtų sutelktas į svarbiausius renginius bei stipriausius mentorius. Taipogi labai svarbu taikyti „išmoktų pamokų“ principą – po kiekvieno renginio rinkti atsiliepimus ir pagal juos nuolat gerinti veiklą.

Įkvėpimo semiuosi ir iš „ORLEN Lietuva“ jau daugiau kaip 10 metų veikiančio projekto „Ekspertų klubas“, kur patyrę darbuotojai dalijasi žiniomis bei patirtimi, pristato įdomius ir svarbius projektus bei rengia mokymus tikslinėms grupėms. Ši iniciatyva yra labai panaši į KTU alumnų vakarus ir yra rengiama kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį.

– Kaip įkvėpti studentus siekti profesinio augimo ir nebijoti išbandyti skirtingų karjeros kelių?

Siekti profesinio augimo studentams labiausiai padėtų realūs pavyzdžiai – KTU alumnų sėkmės istorijos, parodančios, kad nuoseklus tobulėjimas teikia naudą. Tuo pačiu nereikia pernelyg akcentuoti baimės keisti karjeros kelią, nes šiandieninė Z karta natūraliai yra linkusi ieškoti prasmės ir patirčių, todėl darbo pobūdį jie keičia vidutiniškai kas 2–3 metus.

– Ką Jums reiškia nuolatinis mokymasis ir kaip šią idėją planuojate integruoti į alumnų veiklas?

Pasak stoikų filosofijos „stovėjimas vietoje lygus žengimui atgal“. Šiuo posakiu dažnai vadovaujuosi asmeniniame gyvenime. Vien tik mokyklos ir universiteto studijos sudaro daugiau nei pusę mano gyvenimo. Ir mokymasis vis dar tęsiasi – baigus vienus kursus, pradedu kitus, o šiuo metu gilinuosi į dar vieną užsienio kalbą. Nuolatinis mokymasis yra labai naudingas, nes padeda buvusiems studentams atnaujinti žinias, užmegzti ryšius su įvairių sričių profesionalais ir išlikti aktyvia universiteto bendruomenės dalimi.

KTU alumnų vakarai jau dabar yra puikus tokio mokymosi pavyzdys. Vis dėlto, norint juos padaryti dar naudingesnius, siūlyčiau renginius organizuoti hibridiniu formatu, kad galėtų prisijungti ir ne Kaune gyvenantys alumnai, taip pat dažninti jų skaičių bei plėsti temų įvairovę. Didžiausias iššūkis bus užtikrinti, kad ši veikla būtų nuolat patraukli ir aktuali skirtingoms auditorijoms.

– Ar manote, kad alumnų asociacija galėtų tapti stipriu mentorystės centru? Kaip galima būtų to pasiekti?

Taip, alumnų asociacija tikrai galėtų tapti stipriu mentorystės centru – tam jau yra visos prielaidos. Svarbu pabrėžti, kad mentorystė teikia naudą abiem pusėms: studentams ji padeda augti ir kryptingai siekti tikslų, o mentoriams suteikia galimybę dalintis patirtimi bei stiprinti savo profesinį autoritetą. Mentorius būtų galima skatinti padėkomis ir viešu pripažinimu socialiniuose tinkluose.

Pirmas žingsnis – sukurti mentorių duomenų bazę, kurioje jie būtų pristatyti pagal savo specializaciją, patirtį ir interesus. Tuomet reikėtų įdiegti „poravimo“ algoritmą, padedantį sudaryti tinkamas mentorystės poras. Svarbu nuolat stebėti šių porų progresą, pasiektus tikslus ir karjeros rezultatus, o sėkmės istorijas viešinti socialiniuose tinkluose. Gavus grįžtamąjį ryšį, sistema galėtų būti nuolat tobulinama.

– Kaip nuo studijų laikų iki šiandien keitėsi Jūsų santykis su KTU?

Po studijų KTU baigimo mano ryšys su pirmąja Alma mater buvo gana minimalus – apsiribodavo vienu vizitu per metus, dažniausiai karjeros renginiuose. Tačiau laikui bėgant jis palaipsniui stiprėjo: pradėjome glaudžiau bendradarbiauti su fakultetu, organizuoti paskaitas studentams, kviesti juos į ekskursijas bei siūlyti apmokamas vasaros praktikas. Galiausiai šis bendravimas natūraliai atvedė prie sprendimo tapti tikruoju alumnų nariu.

– Kokias naujas alumnų programas siūlytumėte, kad jos būtų naudingos tiek alumnams, tiek studentams?

Manau, viena naudingiausių iniciatyvų būtų sudaryti studentams galimybę atlikti vasaros praktikas alumnų įmonėse. Universitetas suteikia daug teorinių žinių, o praktika leistų jas pritaikyti realiose situacijose. Tai būtų abipusė nauda – įmonės pritrauktų jaunų talentų ir galimą būsimą darbo jėgą, o studentai galėtų pagilinti savo žinias ir lengviau apsispręstų dėl tolimesnės karjeros krypties.

– Kaip alumnų veikloje galėtų atsirasti daugiau praktikos, projektų ar tarptautinių galimybių studentams?

Įvairiose įmonėse dirbantys KTU alumnai turi geriausias galimybes prisidėti prie to, kad studentams atsirastų daugiau praktikos, projektų ir tarptautinių patirčių. Praktikų metu jie gali įtraukti studentus į realius projektus ar net padėti užmegzti tarptautinius kontaktus.

– Kokias bendras iniciatyvas tarp verslo ir mokslo siūlytumėte, kad alumnai galėtų aktyviai bendradarbiauti su studentais?

Siūlyčiau daugiau bendrų iniciatyvų, orientuotų į realių verslo problemų sprendimą, pasitelkiant universiteto turimą įrangą ir akademines kompetencijas. Tam reikalingas ilgalaikis bendradarbiavimo planas, kuriame būtų aiškiai numatyti tiek verslo, tiek universiteto poreikiai ir galimybės. Tokia partnerystė leistų studentams įgyti praktinių įgūdžių, o verslui – gauti naujų idėjų ir sprendimų.

– Kokį patarimą duotumėte studentams, kurie dar tik ieško savo karjeros krypties?

Dar tik ieškantiems savo karjeros krypties studentams patarčiau kuo anksčiau išbandyti praktiką pagal studijuojamą specialybę. Tokia patirtis yra itin vertinga, nes ji padeda suprasti, ar pasirinkta kryptis tikrai patinka, ir gali sustiprinti motyvaciją toje srityje tobulėti toliau. Jei paaiškėtų, kad ši kryptis netinka, sprendimą pakeisti būtų daug lengviau priimti ankstyvoje stadijoje, taip sutaupant laiko, lėšų ir išvengiant vėlesnio persikvalifikavimo.

– Kaip norėtumėte, kad alumnų bendruomenė būtų matoma Lietuvoje ir užsienyje, bei kokioje pozicijoje matote KTU alumnų asociaciją po kelerių metų?

Norėčiau, kad alumnų bendruomenė turėtų daug daugiau tikrųjų narių bei būtų matoma kur kas labiau negu dabar. Sprendžiant iš socialinių tinklų įsitraukimo, informacijos sklaida dar gana kukli. Todėl kartu su alumnų asociacija ir alumnų centru turime ieškoti būdų, kaip pasiekti platesnę auditoriją, pritraukti daugiau tikrųjų narių ir taip sustiprinti KTU alumnų tinklą.

Audrius Sutkus – KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto alumnas, kurio profesinis kelias apjungia inžineriją, kūrybą, keliones ir žinių dalijimąsi. Jo studijų pasirinkimą įkvėpė tėvo pavyzdys ir aistra technikai, o įgytos žinios tapo pamatu kuriant sportinę techniką tarptautiniams čempionatams ir vystant edukacinius projektus.

Pandemijos metu gimusi televizijos laida „1000 pasaulio stebuklų“ tapo būdu parodyti pasaulį per žmogaus istoriją – nes, kaip sako pats Audrius, tikrieji stebuklai slypi žmonėse. Jo pasakojimai apie keliones, inovacijas, skirtingas kultūras ir asmeninius išgyvenimus įkvepia susimąstyti, kas iš tiesų svarbu gyvenime ir kaip pasirinkti kelią, vedantį į prasmingą bei vertę kuriančią ateitį.

– Kas paskatino pasirinkti studijas KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete, industrinių technologijų vadybos programą?

Pasirinkimą lėmė tėčio profesinis kelias – jis taip pat buvo baigęs šią įstaigą, tad nuo mažens girdėjau daug pasakojimų apie studijas, techniką ir gamybą. Mane visada traukė konstravimas, domėjausi metalais, technologijomis bei gamybos procesais, todėl natūraliai atsirado noras gilintis į šias sritis. Industrinių technologijų vadybos programa pasirodė puikiu pasirinkimu, nes ji sujungia inžinerinį mąstymą su vadybiniais gebėjimais, kurie šiandien yra itin svarbūs tiek pramonėje, tiek versle.

– Kokios vertingos pamokos ar patirtys, įgytos KTU, padėjo Jūsų karjeros kelyje?

Labiausia vertinu patį aukštojo mokslo įgijimo faktą, bendravimas su išprususiais dėstytojais lavina kritinį mąstymą, išsilavinimą, žinių bagažo tūrį.

Žinoma įgytos profesijos žinios, tiek metalų apdirbimas, tiek metalo atsparumai, konstrukcijų standumas ir ilgaamžiškumas visada aktualus mano konstruojamose priemonėse tiek keliavimui, tie gyvenime.

– Ar buvo dėstytojas, kursas, kuris įkvėpė ir turėjo įtakos Jūsų mąstymui, pasaulėžiūrai ar vėlesniems sprendimams gyvenime?

Negaliu išskirti vieno žmogaus, nes kiekvienas dėstytojas savaip prisidėjo prie mano augimo – vieni įkvėpė gilintis į technologinius procesus, kiti – skatino mąstyti strategiškai ir plačiau matyti industrijos kontekstą. Ypač įsiminė tie kursai, kuriuose buvo daug praktinių užduočių ir realių verslo situacijų analizių – tai padėjo suprasti, kaip teorinės žinios pritaikomos realybėje. Tokia įvairovė ir skirtingi požiūriai formavo mano mąstymą bei padėjo tvirčiau apsispręsti dėl tolimesnio profesinio kelio.

– Kaip kilo idėja prisidėti prie laidos „1000 pasaulio stebuklų“ kūrimo ir kas įkvėpė pasinerti į kelionių pasaulį?

Laida „1000 pasaulio stebuklų“ – tai mano asmeninis sumanymas, gimęs iš didelio pomėgio keliauti. Iš pradžių tiesiog pats keliavau, be jokios televizijos ar viešumo – tokiu būdu pažinau pasaulį, skirtingas kultūras, įvairių tautybių žmones. Tačiau viską pakeitė staiga per pasaulį nusidriekusi COVID-19 pandemija, kuomet viskas sustojo, kelionės tapo neįmanomos, tad atsirado daug laiko apmąstymams.

Būnant namuose, be galimybės išvykti, supratau, kad sukaupta keliavimo patirtis ir vaizdo medžiaga neturėtų tiesiog nugulti stalčiuje. Prie projekto pakviečiau prisijungti televizijos profesionalus ir taip gimė laida, kuri leidžia žmonėms bent mintimis leistis į keliones – pažinti pasaulį per ekraną, atrasti jo grožį, įvairovę ir įkvepiančias vietas.

– Ar keliaudamas po pasaulį matėte pavyzdžių, kaip žmonės integruoja kultūrą ir technologijas? Kokie matyti technologiniai ar vadybiniai sprendimai Jus labiausiai sužavėjo?

Keliaudamas dažnai stebiu, kaip skirtingos kultūros derina tradicijas su šiuolaikinėmis technologijomis. Beveik visur matyti, kad technologijos jau tapusios kasdienybės dalimi – tik jų lygis ir taikymo spartumas dar labai skiriasi. Pavyzdžiui, vietose, kur anksčiau aliejus buvo spaudžiamas rankomis ar audiniai audžiami tradiciniais būdais, dabar viskas vyksta mechanizuotai. Tačiau kartu stengiamasi išsaugoti ir kultūrinį paveldą – senieji metodai pristatomi edukaciniu formatu, rodomi lankytojams, mokoma apie jų reikšmę.

Ypač įdomu būna stebėti mažesnes tautas, kuriose išlikusios itin savitos bei unikalios technologijos, o „know-how“, perduodamos iš kartos į kartą. Tokie pavyzdžiai įkvepia – jie parodo, kaip galima išlaikyti tapatybę, kartu judant su technologine pažanga.

– Ar keliaujant matėte pavyzdžių, kaip industrinės technologijos keičia pasaulį? Kaip šiuos atradimus būtų galima pritaikyti Lietuvoje?

Tokių pavyzdžių tikrai mačiau, bet galiu drąsiai pasakyti, kad Lietuva šioje srityje yra gerokai pažengusi ir daugelyje atvejų net lenkia kai kurias pasaulio šalis. Ypač kalbant apie automatizaciją, procesų skaitmeninimą ar tvarias gamybos praktikas, mūsų šalies verslai geba greitai prisitaikyti ir diegti pažangiausias technologijas.

Vis dėlto keliaujant verta atkreipti dėmesį, kaip kitose šalyse šiuolaikinės technologijos harmoningai integruojamos į vietines tradicijas. Ypač įdomūs pavyzdžiai, kur kuriamos interaktyvios ir įtraukiančios edukacinės erdvės, kurios leidžia žmonėms suprasti technologijų veikimą bei jų pritaikymą. Tokie sprendimai kelia susidomėjimą, ugdo technologinį raštingumą, skatina visuomenę aktyviau įsitraukti į inovacijų pasaulį bei suprasti jų svarbą kasdienybėje.

– Kokias šalis ar kultūras kelionių metu prisimenate kaip labiausiai įkvepiančias ar keičiančias požiūrį į gyvenimą?

Tarp labiausiai įsiminusių – Antarktida, Mongolija, Peru ir Malis. Šios vietos paliko gilų įspūdį dėl to, kad žmonės ten gyvena harmoningai su gamta, vertina paprastus dalykus ir moka džiaugtis tuo, ką turi – net jei turi labai nedaug. Tokios kelionių patirtys priverčia permąstyti, kas iš tiesų svarbu gyvenime. Šiose šalyse gamta tampa gyvenimo dalimi, o ne tik fonu, o žmonės, gyvendami paprastai ir darniai su aplinka, primena, kad laimė slypi ne daiktuose, bet santykyje su pasauliu ir savimi.

– Kaip Jūsų studijų žinios prisidėjo prie sėkmės automobilių sporte ir techninių sprendimų kūrime?

Automobilių sporte esu sukūręs sportinės technikos pavyzdžių, kurie man pačiam dalyvaujant tapo Lietuvos, Šiaurės Europos ir net sunkiausių pasaulio varžybų čempionais. Tokius rezultatus pasiekti būtų neįmanoma be tvirtų inžinerinių žinių – studijos suteikė supratimą apie medžiagas, mechanines sistemas ir konstrukcinius sprendimus, kurie tiesiogiai prisidėjo prie technikos patikimumo ir greičio trasoje. Tai puikus pavyzdys, kaip teorinis pagrindas virsta realiu pranašumu praktikoje.

– Kaip perduodate sukauptą patirtį kitiems ir kokią vertę siekiate kurti dalindamasis savo žiniomis bei įkvėpimu?

Dalinuosi savo patirtimi iš kelionių, nes tikiu, kad tikros istorijos ir asmeniniai išgyvenimai įkvepia labiau nei teorija. Mokyklose, universitetuose, jaunimo organizacijose skaitau paskaitas, nes noriu paskatinti jaunimą domėtis pasauliu, drąsiai ieškoti savo kelio ir nebijoti klysti.

Taip pat pasakoju istorijas įvairioms bendruomenėms, nes bendravimas ir dalijimasis patirtimi stiprina tarpusavio ryšį, padeda geriau suprasti vieniems kitus. Rašymas man – dar viena forma įprasminti patirtis ir palikti kažką vertingo ilgesniam laikui. Mano tikslas – įkvėpti, skatinti smalsumą ir parodyti, kad kiekvienas gali kurti savo kelią, jei tik turi drąsos juo eiti.

– Jei galėtumėte sukurti edukacinį projektą ar laidą, kokią žinutę ar pamoką norėtumėte perduoti remdamasis savo kelionių ir gyvenimo patirtimi?

Jei kurčiau edukacinį projektą, jo pagrindinė žinutė būtų paprasta, bet labai svarbi – tikrieji pasaulio stebuklai yra žmonės. Kelionės parodė, kad labiausiai įkvepia ne vaizdai ar technologijos, o žmonių istorijos, vertybės, gebėjimas dalintis ir kurti ryšį. Tokiu projektu norėčiau skatinti empatiją, pagarbą kitam ir priminti, kad kiekvienas žmogus gali įkvėpti bei keisti pasaulį savo kasdieniais veiksmais.

Ką reiškia nuo 21-erių kryptingai siekti tikslo ir lyderystės mokytis ne tik universiteto auditorijose, bet ir sprendžiant realius, sudėtingus iššūkius? Apie savo kelią nuo Kauno technologijos universiteto (KTU) įmonių valdymo studijų iki atsakomybės už viso miesto gerovę atvirai pasakoja Alytaus meras ir universiteto alumnas Nerijus Cesiulis. Jo patirtys kupinos pamokų, iššūkių ir vertingų įžvalgų, praversiančių kiekvienam, siekiančiam augti kaip lyderiui.

Jis atvirai dalijasi įžvalgomis apie pirmąją dieną pareigose, palikimą be ateities projektų, kasdienius savivaldos iššūkius, kelionių laisvę keliaujant motociklu ir lyderystės principus, kuriais vadovaujasi kiekvieną dieną.

– Kaip KTU įmonių valdymo magistrantūros studijos prisidėjo prie Jūsų, kaip lyderio, asmenybės formavimosi ir kokią reikšmę turėjo Jūsų profesiniam tobulėjimui?

Kai kurie žmonės sako, kad gyvenimas – geriausia mokykla, bet aš vis tiek manau, kad be tvirtų žinių bagažo šiandien nei versle, nei viešajame sektoriuje nebus lengva. Įmonių valdymo magistrantūros studijos buvo tas etapas, kuomet galėjau ne tik susisteminti jau turimą patirtį, bet ir praplėsti akiratį – tiek žinių, tiek požiūrio prasme.

Labiausiai vertinu tai, kad studijuodamas gavau progą pažvelgti į organizacijų valdymą iš labai skirtingų perspektyvų – nuo strategijos kūrimo iki komandos motyvavimo ar pokyčių valdymo. Studijos išmokė kritiškai vertinti situacijas, ieškoti nepatogių klausimų, nebijoti rasti dar nepatogesnius atsakymus ir – svarbiausia – nepamesti žmogiškumo kasdienėje lyderystėje.

– Kas jus labiausiai įkvėpė studijuojant KTU?

Vienas įsimintiniausių momentų buvo ekonomikos paskaitos su profesoriumi, kuris pirmos paskaitos metu pasakė, kad visam kursui paruošė tik tris skaidres. Turėjome devynias paskaitas, bet paskutinės, trečiosios, skaidrės taip ir nepamatėme, nes jos tiesiog neprireikė. Tai buvo gyvas pavyzdys, kuomet gili kompetencija ir nuoširdus atsidavimas savo sričiai įkvepia labiau nei kokios nors pagalbinės priemonės.

Tokios paskaitos man įsiminė kaip vienos įdomiausių ir gyviausių, o profesoriaus požiūris priminė, kad svarbiausia ne tiesiog perteikti faktus, o pažadinti smalsumą ir norą mąstyti.

– Ką išgyvenote pirmąją dieną pradėjęs eiti mero pareigas?

Norėtųsi sakyti, kad viskas pasikeitė jau pirmąją dieną, bet iš tiesų tą rytą gyvenimas tiesiog tęsėsi įprasta vaga. Juokauju, kad pirmą dieną svarbiausia atšvęsti su šampanu, o ne skubėti dalinti pareigas.

Jau pirmąją dieną aiškiai pajutau didžiulę atsakomybę – supratau, kad nuo šiol kiekvienas mano sprendimas turės įtakos tūkstančiams žmonių. Deja, nėra jokios „merų mokyklos“, kurioje būtų galima viskam pasiruošti, tad visko tenka mokytis praktikoje.

Tą dieną galvoje sukosi daugybė klausimų: kaip per artimiausius ketverius metus pateisinti žmonių pasitikėjimą, kaip tinkamai atstovauti miestui, kokių netikėtų iššūkių galiu sulaukti. Nors turėjau tvirtą akademinį pagrindą, gyvenimas greitai parodė, kad tokie išbandymai kaip gaisrai, pandemijos ar migracijos krizės išmokstami tik veikiant realybėje.

– Su kokiais netikėtais iššūkiais teko susidurti pradėjus vadovauti miestui ir kaip jiems buvote pasiruošęs?

Vienas pirmųjų netikėtumų buvo „tušti aruodai“ – miesto strateginės atsargos buvo visiškai apleistos, be jokių stalčiuose paliktų ateities projektų.

Reikėjo ne tik galvoti, kaip iš naujo užkurti miesto vystymosi variklį, bet ir suburti komandą žmonių, kuriems rūpėtų ne tik jų pareigos, bet ir pats miestas. Kasdieniu iššūkiu tapo specialistų trūkumas savivaldoje, ryšio su bendruomene kūrimas ir pasitikėjimo stiprinimas. Teko greitai mokytis laviruoti tarp skirtingų politinių interesų ir ieškoti veiksmingų bei tvarių ir ilgalaikių sprendimų.

– Alytaus mero pareigas einate jau šešerius metus, kaip per tą laiką pasikeitė Alytus ir kuo labiausiai didžiuojatės žvelgdamas į miesto pokyčius?

Geriausiai apie pokyčius Alytuje pasako pats miestas, todėl visada kviečiu atvykti ir pamatyti juos savo akimis. Smagu, kai net čia gyvenantys žmonės dažnai nustemba, kaip greitai ir stipriai keičiasi miestas. Pokyčiai matomi visose srityse: atnaujinta infrastruktūra, išplėstos kultūros ir laisvalaikio erdvės, gerėjančios medicinos paslaugos, sutvarkyti parkai, atsinaujinęs miesto veidas ir stiprėjantis identitetas. Tačiau man svarbiausia – žmonių augantis tikėjimas savimi, didėjantis pasitikėjimas savivalda ir vis labiau juntamas jausmas, kad Alytus šiandien yra modernus, augantis ir didžiuojasi savimi.

– Ar siekis tapti Alytaus meru buvo Jūsų ilgalaikis tikslas, ir kaip ankstesnės patirtys padėjo pasiruošti šiam vaidmeniui?

Tai buvo labai aiškus ir tvirtas tikslas jau nuo 21-erių, nes žinojau, kad noriu dirbti savo brangiam miestui. Nuo jaunimo veiklų, studentiškos savivaldos iki darbo miesto taryboje – kiekvienas žingsnis buvo sąmoningas ir nuoseklus pasiruošimas šiai atsakingai pareigai. Net ir KTU magistro studijas rinkausi sąmoningai, žinant, kad jos padės pasiekti šį tikslą.

– Kokie pomėgiai ar veiklos Jums padeda atsipalaiduoti nuo darbo įtampos ir atgauti energiją?

Geriausias būdas pravėdinti galvą ir atsipalaiduoti yra sportas, tad reguliariai lankausi sporto klube, mielai važinėju dviračiu ir žvejoju. O savaitgaliais ar per atostogas kelionės motociklu padeda atitrūkti nuo kasdienybės ir grįžti prie darbų su nauja energija. Manau, kad kiekvienam svarbu atrasti mėgstamų veiklų, kurios leistų pailsėti, atsikvėpti nuo rutinos ir pasikrauti jėgų.

– Kokiais principais vadovaujatės priimdami sprendimus ir dirbdami su komanda kasdienėje veikloje?

Stengiuosi vadovautis labai paprasta taisykle – viską daryti taip, kad vėliau nereikėtų perdarinėti. Tai aktualu tiek sprendžiant problemas, tiek bendraujant su žmonėmis. O atvirumas, pagarba ir aiškus tikslas padeda pasiekti geriausių rezultatų.

– Kokių įsimintinų nuotykių ar išbandymų esate patyręs keliaudamas motociklu, ir kas Jus labiausiai žavi tokiose kelionėse?

Kiekviena kelionė motociklu – atskira istorija, kurioje telpa ir nuotykiai, ir išbandymai, ir nepakartojami vaizdai. Buvo akimirkų, kai, važiuojant kalnuose, vos pavyko išvengti nelaimės – pavyzdžiui, siaurame serpantine prasilenkti su didžiuliu autobusu. Yra buvę ir tokių dienų, kai visą kelionę pliaupė lietus arba tunelyje tvyrojo 40 laipsnių karštis, o su motociklininko apranga jį ištverti buvo dar sunkiau. Bet visus patiriamus iššūkius atperka laisvės jausmas ir galimybė nuolat atrasti naujas vietas bei patirti pasaulį iš visai kitos perspektyvos.

– Kaip vertinate šiandieninę jaunąją kartą ir ką reikėtų daryti, kad geriau su jais susikalbėtume bei bendradarbiautume?

Manau, kad čia svarbiau ne ko mes iš jaunimo tikimės, o kaip mes patys prie jų prisitaikysime. Jaunoji karta ateina su nauju požiūriu, kitomis vertybėmis ir visai kita logika – jie neprisiriša prie vienos darbovietės, natūraliai naudojasi dirbtiniu intelektu, gyvena socialiniuose tinkluose. Tai nėra blogai ar gerai – tiesiog kitaip. Svarbiausia mums, vyresniems, – išlikti atviriems, mokytis iš jaunų žmonių ir kartu ieškoti bendrų sprendimų.

Studijų metai – ne tik akademinių žinių kaupimo laikas, bet ir erdvė atrasti save, megzti ryšius bei kurti ateities galimybes. Kauno technologijos universitete susipažinusios Julija Lozda ir Kotryna Bulavaitė šiandien yra puikus pavyzdys, kaip universitetinė patirtis gali tapti tramplynu į verslo pasaulį. Jų bendras projektas „Pokalbių gidas“, gimęs iš asmeninio poreikio pandemijos metu, šiandien padeda tūkstančiams žmonių kurti gilesnius ryšius ir kokybiškesnį bendravimą.

Daugiau kaip dvejus metus jos savo kūrinį vadino socialiniu projektu, bet laikui bėgant suprato, kad ši veikla gali tapti ne tik prasmingu, bet ir finansiškai tvariu verslu. Julija yra baigusi pakavimo ir spaudos inžinerijos bei marketingo valdymo magistrantūros studijas, o Kotryna – marketingo ir verslo administravimo magistrantūrą. Jų išsilavinimas suteikė tvirtą pagrindą rinkos supratimui ir vertingo produkto kūrimui.

Drąsa priimti naujus iššūkius, gebėjimas mokytis iš patirties ir stipri partnerystė padėjo joms pasiekti reikšmingų laimėjimų – įskaitant pripažinimą tarp geriausių Baltijos šalių verslo iniciatyvų. Kaip Julijai ir Kotrynai pavyko savo idėją paversti sėkmingu verslu ir kokias pamokas jos išmoko šiame kelyje, kviečiame sužinoti iš arčiau.

– Esate KTU alumnė, kaip manote, kokie Universitete įgyti įgūdžiai labiausiai praverčia šiandieniniame darbe?

[J.L.] Man ir Kotrynai Universitetas suteikė puikią galimybę praktikuoti projektų valdymą – nuo idėjos iki jos įgyvendinimo. Viena svarbiausių patirčių buvo bendra mūsų veikla KTU tarptautinėje organizacijoje BEST („Board of European Students of Technology“). Tikiu, kad Universitetas suteikia tiek žinių, kiek žmogus yra pasiruošęs priimti. Be to, dalyvavimas papildomose savanorystės ar organizacijos veiklose padeda tobulinti „minkštuosius įgūdžius”, o studijų metu įgytas žinias galima iš karto pritaikyti praktikoje. Marketingo studijos ir darbo patirtis mums labai pravertė, nes be matomumo ir tinkamos komunikacijos mūsų verslas negalėtų sėkmingai gyvuoti.

– Kaip studijos KTU prisidėjo prie jūsų verslumo kelio?

[J.L.] Universitete susipažinome, kartu įgijome pirmąją patirtį veikloje ir užmezgėme stiprią draugystę, kuri vėliau virto bendru verslu, padedančiu kitiems žmonėms.

– Ar jau studijų metu turėjote verslumo idėjų, ar ši kryptis atsirado vėliau?

[K.B.] Studijuodama verslo administravimą dalyvavau keliuose projektuose su verslo idėjomis, tai teorinių minčių buvo. Abiem v     isuomet buvo smalsumo       iš     bandyti save nuosavoje veikloje, bet šį norą pavyko įgyvendinti tik po magistro studijų, kai organiškai atėjo idėja. Prieš sukuriant „Pokalbių gidą“ jau buvome drauge dirbusios – organizavome muzikos festivalį, kartu      darbavomės tame pačiame biure, todėl puikiai pažinojome viena kitos darbo stilių ir požiūrį. „Pokalbių gidas“ – ne pirmas mūsų bendras projektas, bet šis ypatingas, nes yra labai asmeniškas.

– Kaip gimė „Pokalbių gido“ idėja ir kaip supratote, kad Jūsų idėja gali tapti sėkmingu verslu?

[J.L.] Idėja kilo iš asmeninio poreikio – ieškojau būdo, kaip pagerinti bendravimą savo naujuose romantiniuose santykiuose ir pandemijos metu paįvairinti pokalbius. Naršydama pastebėjau, kad užsienyje yra daug panašių įrankių, bet lietuvių kalba tokio produkto nebuvo. Supratau, kad jei mums, neturintiems bendros užsienio kalbos, šie įrankiai netinka, tikriausiai yra ir daugiau porų, kurioms jų trūksta.

Kai pasidalinau idėja su Kotryna ir atlikome rinkos analizę, supratome, kad Lietuvoje nėra panašių produktų. Todėl nusprendėme tapti pirmosios, sukūrusios pokalbių korteles lietuvių kalba. Žinoma, pradžioje dvejojome ar išties žmonėms yra reikalingas toks įrankis ir ar jie jį pirks.

Kai pirmosios pokalbių kortelės pasiekė prekybą ir per kelias savaites buvo išparduotos, supratome, kad tokio produkto tikrai reikia. Pirmąsias pajamas iškart investavome į naują leidimą. Ilgą laiką „Pokalbių gidą“ laikėme socialiniu projektu, tačiau po kelerių metų supratome, kad galime ne tik kurti vertę kitiems, bet ir užsitikrinti finansinį stabilumą, toliau sėkmingai investuodamos į projekto plėtrą.

– Koks buvo didžiausias iššūkis kuomet iš socialinio projekto į verslą reikėjo paversti „Pokalbių gidą“?

[J.L.] Didžiausias iššūkis buvo mūsų pačių požiūris. Ilgą laiką save laikėme socialiniu projektu, tad buvo sudėtinga suprasti, kad „Pokalbių gidas“ ima virsti verslu, o mes – verslininkėmis. Atrodė, kad jei pavadiname projektą verslu, mūsų pagrindinis tikslas tampa pelnu, nors taip nėra. Bet laikui bėgant supratome, kad finansinis stabilumas yra būtinas norint toliau skirtingoms grupėms kurti vertingus įrankius ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Tad išmokome drąsiau kalbėti apie finansus ir nebevertinti neigiamai pelno, nes jis yra būtinas norint kurti vertę ir toliau sėkmingai veikti.

– Ar buvo momentų, kai norėjote pasiduoti? Kas tuomet padėjo nenuleisti rankų?

[K.B.] Pasidavimo momentų nebuvo, bet dvejonės ir nuovargis kartais aplanko. Tada labai pravartu prisiminti koks pačios veiklos tikslas ir prasmė, paieškoti ką galima daryti kitaip taip ir pamatėme She’s Next aplikaciją. N     uolat galvojome, kaip galime veikti dar geriau, išmintingiau ir efektyviau. Stebime rinkos pokyčius ir naujų konkurentų atsiradimą, tad tenka svarstyti, kokia linkme judėti toliau. Ieškome naujų idėjų, eksperimentuojame su inovacijomis ir bandome atrasti būdus, kurie leistų geriau pasiekti savo auditoriją bei pasiūlyti jai vertingų naujovių.

– Kuo jūsų produktas išskirtinis ir kokią vertę jis suteikia vartotojams?

[J.L.] Nuo pat pradžių mums buvo svarbu užtikrinti kokybę ir profesionalumą. Todėl kuriant pokalbių korteles bendraujame su psichologais ir terapeutais bei ieškome partnerių, geriausiai suprantančių  grupes, kurioms kuriame klausimus. Pavyzdžiui, kartu su „Vaikų linijos“ ir „Raudonojo Kryžiaus“ specialistais kuriame įrankius, skirtus pokalbiams su vaikais ir senjorais (ypač tarp skirtingų kartų). Personalų specialistai padeda formuoti klausimus, skirtus pokalbiams tarp kolegų.

Prieš pasirodydami rinkoje visi mūsų produktai yra išbandomi su tikslinėmis grupėmis. Testavimo metu dažnai sugriauname savo ankstesnius įsitikinimus ir pritaikome turinį pagal realius žmonių poreikius. Taip pat didelį dėmesį skiriame produktų tvarumui ir ilgaamžiškumui, siekiant kuo ilgiau juos išlaikyti vertingais ir naudingais.

– Kas jus labiausiai įkvepia ir motyvuoja šiame verslo kelyje?

[K.B.] Labiausiai musįkvepia ir motyvuoja kuriamų produktų aktualumas bei jų teikiama nauda žmonėms – žinant, kad tai padeda spręsti realias problemas, veikloje jaučiame prasmę, tad siekiame tobulėti. Taip pat didelę įtaką daro partneriai – bendradarbiavimas su profesionaliais, įkvepiančiais žmonėmis skatina augti ir mokytis. Ne mažiau svarbus ir teigiamas grįžtamasis ryšys, kuris suteikia pasitikėjimo bei patvirtina, kad einame teisingu keliu. Finansinis stabilumas leidžia susikoncentruoti į augimą ir inovacijas, o mūsų tarpusavio palaikymas padeda išlikti motyvuotoms net ir sudėtingais momentais.

– Kokia buvo didžiausia pamoka, kurią išmokote kurdamos savo verslą?

[J.L.] Didžiausia pamoka, kurią išmokome kurdamos verslą – ne viską reikia daryti pačioms. Pradžioje, dėl ribotų finansinių išteklių, kone viską darėme pačios, bet greitai supratome, kad neturint reikiamų įgūdžių ir žinių, pasiekti norimą rezultatą yra sudėtinga. Dabar drąsiau investuojame į specialistų paslaugas, nes jie padeda pasiekti geresnių rezultatų – nuo teksto redagavimų, fotosesijų ar strateginių konsultacijų, logistikos.

Taip pat išmokome, kad versle itin svarbi yra aiški ir atvira komunikacija. Turint skirtingas nuomones ar susidūrus su iššūkiais, būtina išsikalbėti ir ieškoti bendrų sprendimų, nes tik nuoširdus dialogas padeda išlaikyti stiprią partnerystę ir gerus tarpusavio santykius.

– Ką jums reiškia tai, kad buvote pripažintos kaip viena iš šešių geriausių iniciatyvų Baltijos šalyse ir laimėjote „Luminor Lietuva“ bei „Visa“ stipendiją ir verslo mentorystę? Kaip ši pergalė prisidės prie jūsų verslo augimo?

[K.B.] Tai mums labai svarbus įvertinimas. Džiugina verslo bendruomenės pripažinimas ir tikėjimas mūsų idėja. Manome, kad mentorystė yra didžiulė vertybė, nes ji leis mums pažvelgti į savo veiklą ir produktus iš naujos perspektyvos bei įkvėps naujoms idėjoms. O finansinė stipendija padės šias idėjas paversti realybe ir dar labiau tobulėti.

– Kaip pavyksta suderinti „Pokalbių gido“ verslo plėtrą su darbu „TeleSoftas“ ir laisvai samdomos projektų vadovės veikla? Kokie pagrindiniai iššūkiai kyla ir kaip juos sprendžiate?

[J.L.] Pagrindinis mūsų projekto privalumas – buvimas dviese. Galime viena kitą lengvai pavaduoti ir sėkmingai suderinti darbus su kitais įsipareigojimais. Žinoma, po intensyvių laikotarpių būna nuovargio, bet empatija, bendros vertybės ir supratimas apie mūsų tikslus padeda išlaikyti pusiausvyrą ir judėti pirmyn. Kai užsiimame mus džiuginančia veikla, lengviau įveikiame sudėtingus etapus – nesvarbu, ar tai būtų techniniai darbai, sudėtingi susitikimai ar mažiau sėkmingi pardavimų laikotarpiai.

Kotryna šiuo metu vysto ir antrą verslą su kita drauge, kuris yra visiškai skirtingas nuo mūsų  „Pokalbių gido“. Antroji jos veikla yra susijusi su kalnais, moterimis ir kelionėmis, todėl dažnai būna išvykusi. Norint efektyviai suderinti savo vystomas veiklas, ji daug dėmesio skiria darbų, laiko ir prioritetų planavimui. Išėjus iš samdomo darbo teko susitaikyti ir su finansiniu neapibrėžtumu bei didesne laisve, reikalaujančia disciplinos ir gebėjimo rasti balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Kadangi Kotryna kartais dirba ar galvoja apie darbus be pertraukos, norint išvengti perdegimo, jai būtina skirti laiko kokybiškam poilsiui.

– Jei galėtumėte duoti vieną patarimą pradedančiam verslininkui, koks jis būtų?

[K.B.] Mūsų geriausias patarimas pradedančiam verslininkui – kurti verslą su žmogumi, kurį gerai pažįstate ir su kuriuo sutampa vertybės bei darbo etika. Jei šie dalykai nesutampa, neišvengiami nesutarimai gali tapti rimtu iššūkiu, kurį ne visada lengva išspręsti.

Studijos Kauno technologijos universitete (KTU) daugeliui tampa tvirtu startu profesiniame kelyje. Jos ne tik suteikia žinių, bet ir ugdo gebėjimą strategiškai mąstyti, analizuoti bei suprasti verslo pasaulį. Viena iš tokių patirčių dalijasi KTU alumnė, pasaulyje pripažinta mentorė ir įtraukta į „Top 100“ moterų mentorių sąrašą – Aušra Bijaminienė.

Ji dalijasi, kaip studijos KTU padėjo suprasti, kas yra tikroji lyderystė, išmokė pažvelgti į žmones ir vadovavimą kitaip bei tapo tvirtu pagrindu jos karjeros augimui.

 – Kaip pasirinkote studijas KTU, kaip jos prisidėjo prie jūsų karjeros kelio?

Studijos KTU buvo svarbi mano kelio pradžia. Jos suteikė ne tik akademinį pagrindą, bet ir išmokė mąstyti strategiškai, analizuoti situacijas plačiau ir suprasti verslo pasaulio dinamiką. KTU buvo vieta, kurioje formavosi mano supratimas apie organizacijas, žmonių elgseną ir tai, kaip vadovavimas gali kurti pokytį.

– Kas jus labiausiai įkvėpė profesiniam augimui?

Labiausiai įkvėpė ne konkretūs dalykai ar dėstytojai, o suvokimas, kad sėkmę lemia ne vien teorinės žinios. Mokykloje ir universitete dažnai ieškome „teisingų“ atsakymų, tačiau realiame gyvenime jų prireikia retai. Kur kas svarbiau gebėti priimti kūrybiškus, drąsius ir šiuo metu tinkamiausius sprendimus.

Studijų metai man padėjo suprasti, kad svarbiausia – nebijoti ką nors daryti kitaip, klausti, ieškoti savo atsakymų, domėtis žmonėmis ir būti naudingu. Džiaugiuosi atradusi ypatingų žmonių ir tarp dėstytojų, ir tarp studentų.

– Su kokiais iššūkiais susidūrėte bei kaip juos įveikėte savo karjeros pradžioje ar tolimesniuose etapuose?

Didžiausias iššūkis buvau aš pati. Visada laikiausi aukštų standartų, būdavau reikli sau ir kitiems. Karjeros pradžioje atrodė, kad kuo daugiau dirbsiu, kuo daugiau pasieksiu, tuo mano gyvenimas bus prasmingesnis. Bet vėliau supratau, kad tikroji lyderystė prasideda ne nuo to, kiek padarai, o nuo to, kiek leidi sau būti savimi ir kokius santykius sukuri su šalia esančiais žmonėmis.

– Ar niekada nekilo abejonių dėl savo pasirinkto kelio? Kaip išlaikėte motyvaciją siekti tikslų?

Abejonių nekilo, nes savo profesinį kelią suvokiu ne kaip atsitiktinį pasirinkimą, o kaip gyvenimo misiją. Tai supratau Life Coaching studijų JAV metu, kai atradau, kad mano pašaukimas – padėti kitiems spindėti. Kai žinai, kodėl tai darai, jokios išorinės motyvacijos nebereikia – tave veda vidinis žinojimas, kad esi ten, kur turi būti ir darai tai, kas tau teikia pasitenkinimą bei kuria vertę kitiems.

– Kaip atradote aistrą vadovavimui ir personalo valdymui?

Mane visada traukė žmonės, jų tarpusavio santykiai ir tai, kaip komandoje gimsta kūrybinė sinergija. Stebėdama sėkmingus verslus, ieškojau atsakymo, kodėl vienos komandos klesti, o kitose viskas atrodo sudėtinga, kodėl vieni lyderiai įkvepia, o kiti tampa priežastimi ieškoti naujo darbo.

Į personalo valdymą atėjau visiškai netikėtai, kai prieš 25 metus kandidatavau į marketingo asistento poziciją. Nors darbo negavau, man pasiūlė tapti personalo asistente. Priėmiau šį pasiūlymą ir tai tapo vienu geriausių sprendimų, nes nuo tada visas mano profesinis kelias vystėsi srityje, kuri man teikia didžiulį pasitenkinimą ir prasmę.

– Kas jus įkvėpė imtis mentorystės ir įkurti „Boutique Institute of Leadership“?

Tai buvo natūrali mano karjeros korporacijose ir personalo valdymo srityje tąsa. Šis kelias gimė ne iš verslo strategijų, o iš gilesnių asmeninių klausimų, į kuriuos atsakymus atradau vadovų ir karjeros koučingo studijų metu JAV.

Aš pati buvau tame rate – korporatyvinėje lyderystėje, kur viską diktavo rezultatai, atsakomybės, projektai ir transformacijos. Mačiau, kaip talentingi žmonės aplink mane pervargsta, praranda autentiškumą ir tampa savo karjeros įkaitais. Tuomet supratau, kad problema slypi ne pačiose įmonėse, rinkose ar strategijose, o daug giliau – mūsų santykyje su savimi ir suvokime, kas iš tiesų yra lyderystė.

Visose verslo transformacijose mane labiausiai žavėjo pokyčiai žmonių mąstyme. Iš to ir gimė mano mentorystės kelias – iš noro padėti kitiems atrasti tai, ką pati supratau: kad lyderystė prasideda nuo gebėjimo vadovauti sau, kad sėkmė – tai ne tik pasiekimai, bet ir vidinė darna, o tikrieji lyderiai nėra tie, kurie viską žino ir kontroliuoja, bet tie, kurie sukuria erdvę augti kitiems.

„Boutique Institute of Leadership“ gimė kaip erdvė, kuri įprasmina mano profesinę misiją. Vieta, kur vadovai gali sustoti, susitikti su savimi, atrasti savo autentiškos lyderystės grožį, vidinę ramybę ir kelią į prasmingą profesinį gyvenimą.

– Ką jums reiškia būti vienai iš Top 100 moterų mentorių pasaulyje?

Tai priminimas, kad mano darbas turi prasmę. Bet man svarbiausia yra ne titulai ar pripažinimas, o žmonės, kuriuos su kuriais kartu atrandame atsakymus į jiems aktualius klausimus, kad jie galėtų daryti didelius darbus lengviau, laisviau, ramiau ir su džiugesiu.

– Kokia jūsų asmeninė sėkmės formulė?

Mano stiprybė – gebėjimas jungti žmones: vienus su kitais, su jų galimybėmis ir su pačiais savimi. Kiekvieną darbą atlieku atsakingai ir iš širdies, su pagarba kiekvienam žmogui – nepaisant to, kokie skirtingi būtume. Stengiuosi neatidėlioti, spręsti iškylančius klausimus operatyviai, nuolat tobulėti, mokytis, atrasti ir padėti kitiems. Aiškiai žinau savo gyvenimo tikslą, savo asmenines vertybes ir brėžiu ribas dalykams, kurie sekina mano energiją.

– Ką patartumėte KTU studentams, siekiantiems sėkmingos karjeros?

Linkiu ne tik mokytis, bet ir drąsiai taikyti išmoktus dalykus gyvenime. Nebijokite klysti, naudokitės galimybėmis. Nelaukite „tinkamo“ laiko, nes jis niekada neateis – tiesiog kiti žmonės pasinaudos tomis galimybėmis, kuriomis galėjote pasinaudoti jūs, jeigu nebūtumėte bijoję, atidėlioję ar nepasitikėję savimi.

Linkiu būti tarp žmonių, kurie padeda jums augti. Kuo anksčiau susiraskite mentorių – tai neįkainojama patirtis, nes jie jau yra padarę klaidų, išmokę svarbių pamokų ir mielai jomis dalinasi. Domėkitės sėkmingų žmonių istorijomis. Būtent dėl šios priežasties pradėjau savo naują projektą – tinklalaidę „CEO Pitstop. People Behind the Titles“, kurią rasite „YouTube“ ir „Spotify“.

Jeigu norite giliau pažinti savilyderystę, išmokti praktiškų įrankių ir tapti savo gyvenimo bei pasirinkimų šeimininkais, kviečiu prisijungti prie mano savilyderystės klubo ROOTED.

KTU alumnės Agnės Trubilės istorija – tai pasakojimas apie drąsą keisti kryptį, derinti kelias veiklas ir nebijoti rizikuoti. Baigusi vadybos magistrantūros studijas KTU Panevėžyje, ji sėkmingai įsitvirtino verslo srityje, o kartu atrado ir šokių pasaulį, kuris iš hobio virto papildoma veikla.

Šiandien Agnė yra „ED Baldai“ pardavimų vadovė, atsakinga už Lietuvos ir užsienio rinkas, bei bachatos šokių mokytoja. Ji spėja derinti intensyvų darbą, kūrybingą pomėgį, šeimą ir aktyvų laisvalaikį, įrodydama, kad tikslingas planavimas ir pozityvus požiūris padeda pasiekti tiek profesinę, tiek asmeninę sėkmę. Plačiau apie savo gyvenimo kelią pasakoja pati KTU alumnė.

– Kodėl pasirinkote studijuoti vadybą KTU ir kuo ši studijų programa jus labiausiai sudomino?

Kai rinkausi magistrantūros studijas, dirbau anglų kalbos mokytoja. Nors pedagoginis darbas man suteikė daug vertingos patirties ir buvo įdomus, supratau, kad visą gyvenimą nenorėčiau būti tik mokytoja. Norėjau išbandyti save verslo srityje, todėl pradėjau domėtis vadybos studijomis. Labai nustebau ir nudžiugau sužinojusi, kad KTU tokią programą siūlo Panevėžyje – savo mieste. Tai man buvo didelis privalumas, nes galėjau įgyti reikalingų žinių ir kartu likti artimoje aplinkoje.

– Ką labiausiai prisimenate iš studijų metų KTU?

Pats geriausias prisiminimas ir neįkainojama patirtis man buvo kalėdinio renginio „KTU Kalėdų senelio kiemelis“ organizavimas ir įgyvendinimas. Tai buvo ne tik smagus užsiėmimas, bet ir vertinga patirtis, nes pavyko įtikinti dekanę šio renginio idėjos nauda miestui ir jo gyventojams, suburti šeimą, draugus, menininkus ir edukatorius, o galiausiai dar kartą renginį pakartoti ir kitais metais. Ši patirtis man labai patiko, tad net buvau pagalvojusi apie renginių organizatorės kelią.

– Kaip susiklostė jūsų profesinis kelias po studijų baigimo?

Dar studijų metais susilaukiau dukrytės ir pradėjau dirbti administratore sporto klube. Baigusi magistro studijas planavau vasarą skirti poilsiui po intensyvių metų, kai reikėjo derinti mokslus, darbą, šeimą, namų įsirengimą ir fotografijos veiklą. Bet netrukus sulaukiau pasiūlymo dirbti administratore didelėje statybos įmonėje Panevėžyje.

Po pusmečio vadovai ir kolegos įvertino mano komunikacijos gebėjimus, vadybines kompetencijas, išsilavinimą bei kelių užsienio kalbų mokėjimą, todėl pasiūlė pereiti į projektų vadovės pareigas medinių namų gamybos padalinyje. Ten dirbau su eksporto projektais ir buvau labai patenkinta šiuo darbu.

– Kaip susiklostė, kad šiuo metu dirbate „ED Baldai“ įmonėje ir kokios jūsų pagrindinės atsakomybės šiuo metu?

Keisdama darbą pagalvojau: „Agne, susikurk pati tokią darbo vietą, kokios nori.“ Tuo metu buvau girdėjusi apie naują „ED Baldai“ veiklos kryptį – minkštų lovų „Nolla“ gamybą. Kadangi man netrūksta drąsos, nusprendžiau pati imtis iniciatyvos ir paskambinau įmonės vadovams bei pasiūliau padėti jų produktą pristatyti užsienio rinkoms. Taip tapau „ED Baldai“ pardavimų vadove, atsakinga už lovų pardavimus Lietuvoje ir užsienyje, ryšių su partneriais kūrimą bei plėtrą naujose rinkose.

– Kokių žinių ar įgūdžių, įgytų KTU, jums labiausiai prireikė realiame darbe su klientais ir pardavimais?

Iš KTU studijų man praverčia žinių visuma, ypač marketingo, strateginio ir verslo valdymo srityse. Nereikia prisiminti visko iki smulkmenų, bet studijų metu įgytos žinios suteikia tvirtą pagrindą dirbant pardavimų ar projektų vadovo darbą. Labiausiai vertinu tai, kad galėjau mokytis iš kompetentingų dėstytojų, kurie man buvo tikri autoritetai, o kai kurios dėstytojos tapo net artimomis draugėmis, kurios padrąsina ir įkvepia.

– Kas jums labiausiai patinka darbe su žmonėmis pardavimų srityje?

Labiausiai man patinka bendravimas su žmonėmis ir galimybė suprasti jų poreikius, psichologiją ir lydėti juos link gerą patirtį užtikrinančio sprendimo. Bet labiausiai turbūt motyvuoja pasiektas rezultatas, kuomet kiekvienas sėkmingas pardavimas ir nuoširdus kliento atsiliepimas man yra didelis įvertinimas.

– Kaip jūsų gyvenime atsirado šokiai? Ar tai buvo hobis dar studijų laikais?

Šokiai mane lydėjo nuo mokyklos laikų, kur pradėjau nuo šiuolaikinių, o vėliau šokau tautinius šokius. Bachata atradau jau po trisdešimties. Jau pirmoje pamokoje pajutau, kad tai būtent tas šokis, kurio man visada reikėjo. Atrodo, tarsi būčiau turėjusi gimti Lotynų Amerikoje, nes šie ritmai mane veikia magiškai – vos pasigirsta muzika, kūnas pats pradeda judėti. Nepraleisdavau nė vienos pamokos, o vėliau su šokių bičiuliais pradėjome važinėti į užsiėmimus bei socialinius vakarėlius Vilniuje, Kaune.

– Kaip iš hobio šokiai virto papildoma veikla – tapote bachatos šokių vadove?

Kažkuriuo metu pajutau norą šokio aistra pasidalinti ir su kitais, nes manyje tarsi atgimė kažkada užgesusi pedagogikos kibirkštis. Dažnai girdėdavau komplimentų, kad gražiai šoku, padrąsinimų, jog galėčiau ir pati mokyti. Tad po penkerių metų mokymosi bičiuliai pakvietė kooperuotis ir taip pradėjau vesti bachatos užsiėmimus poroms bei moterims.

– Ar sunku derinti darbą įmonėje su šokių mokymais? Kaip organizuojate savo laiką?

Darbe būnu nuo 8 iki 17 val., o bent du vakarus per savaitę skiriu bachatos užsiėmimams studijoje. Likusį laiką dalinu tarp dviejų paauglių vaikų, namų, draugų, sporto klubo, dviračio, knygų ir italų kalbos pamokų. Kai manęs kas nors paklausia, kaip viską spėju, atsakau – tiesiog labai tiksliai ir atsakingai planuoju savo laiką. Ir man jo dar lieka.

– Ką jums reiškia šokiai – ar tai tiesiog pomėgis, ar ir savotiška gyvenimo filosofija?

Šokiai man yra daugiau nei pomėgis – tai moteriškumo, saviraiškos ir energijos šaltinis. Esu tikra, kad visi šokantys pritars, jog šokantis žmogus nejaučia depresijos. Šokiai suteikia džiaugsmo, išlaisvina nuo kasdienių rūpesčių, o po repeticijų namo grįžti su šypsena.

– Kaip šokiai padeda profesinėje srityje – galbūt jie ugdo pasitikėjimą savimi, komunikaciją?

Šokiai tikrai priduoda pasitikėjimo savimi. Pasikrovusi energijos ir geros nuotaikos šokių salėje kitą dieną į darbą einu pakylėta ir turiu ką pasiūlyti klientui, o visa tai atsispindi ir pardavimų statistikoje.

– Su kokiais iššūkiais susiduriate tiek dirbdama vadybininke, tiek būdama šokių mokytoja?

Darbo srityje vienas didžiausių iššūkių – suderinti pardavimų augimą su gamybos galimybėmis, ypač dirbant su reikliais klientais. Šokiuose sudėtingiausia surinkti pilnas grupes ir išlaikyti jų motyvaciją visą sezoną – reikia skatinti nuolat lankyti pamokas, ruoštis pasirodymams ir drąsiai lipti ant scenos. Tokie darbiniai bei šokių iššūkiai skatina mane tobulėti, ieškoti sprendimų ir augti profesinėse srityse.

– Ar planuojate toliau plėsti veiklą šokių srityje – galbūt turėti savo studiją ar organizuoti renginius?

Jei imuosi veiklos, visada atiduodu save šimtu procentų. Jei pajusiu, kad atėjo laikas augti, plėsti ribas ir veiklas, galiu ryžtis ir savo studijai, ir renginių organizavimui.

– Ką patartumėte jauniems žmonėms, kurie bijo derinti dvi skirtingas veiklas ar pradėti kažką naujo?

Pirmiausia reikėtų savęs paklausti – kuo rizikuoju? Ir tuomet pasverti pliusus ir minusus. Mano atveju didžiausia rizika ta, kad vaikams neskirsiu pakankamai savo laiko. Bet yra ir pliusų – kai esu su jais, tas laikas būna kokybiškas: kelionės, edukacijos, žaidimai, stovyklos, kartu praleidžiamos varžybos ar konkursai. Jie auga savarankiški ir pasitikintys savimi. Esu įsitikinusi, kad geriau kartais suklysti pabandžius, negu visą gyvenimą gailėtis net neišdrįsus.

– Kaip jūs pati suprantate sėkmę ir ar jaučiatės ją pasiekusi?

Sėkmė neateina savaime, ją reikia užsitarnauti arba pritraukti savo pastangomis bei požiūriu. Dabartiniame darbe jaučiuosi įvertinta ir realizuojanti save, o šokiuose džiaugiuosi galėdama suburti moterų grupes, vesti pamokas, būti kviečiama į renginius ar net šokti kartu su pasaulyje žinomais instruktoriais. Neseniai man teko garbė kelis kartus Vilniuje vesti šokių pamokas kartu su žinomu instruktoriumi iš Kubos. Tikiu, kad teigiama energija pritraukia tinkamus žmones, todėl galiu sakyti, jog mane lydi sėkmė.

Universitetinė aplinka tampa vis atviresnė bendradarbiavimui su verslu, o praktinės veiklos, inovatyvūs projektai ir ryšiai su įmonėmis tapo neatsiejama šiuolaikinių studijų dalis. Toks bendradarbiavimas ne tik stiprina studentų pasirengimą darbo rinkai, bet ir kuria grįžtamąjį ryšį su buvusiais absolventais. Vienas jų – Kauno technologijos universiteto alumnas Algirdas Noreika, IT ir skaitmeninių technologijų įmonės „Indeform“ vadovas, kuris dalijasi savo patirtimi, remia studentų iniciatyvas ir aktyviai prisideda prie universiteto gyvenimo.

Plačiau apie tai, kaip svarbu kurti ryšį tarp studijų ir realios praktikos, kodėl verta įsitraukti į universiteto veiklas ir kaip gimsta tiek mokymui, tiek verslui pritaikomos idėjos pasakoja pats A. Noreika. Jo patirtis rodo, kad tikrasis augimas vyksta ten, kur susitinka žinios, iniciatyva ir noras dalintis.

– Kas paskatino sugrįžti į Universiteto bendruomenę ir aktyviai prisidėti prie fakulteto veiklos?

Nuo Universiteto bendruomenės niekada nebuvau visiškai nutolęs – visuomet išliko glaudus ryšys su studentais, kolegomis ir akademine aplinka. Studijų metais įgijau daug vertingų žinių ir patirties, kurios tapo tvirtu pagrindu vystant verslą. Būtent tai paskatino sugrįžti – jaučiu vidinį poreikį dalintis sukauptomis žiniomis bei praktine patirtimi, taip prisidedant prie naujos kartos ugdymo ir fakulteto augimo.

– Kaip studijos Elektros ir elektronikos bei Informatikos fakultetuose prisidėjo formuojant Jūsų požiūrį į lyderystę ir inovacijas?

Universitetas man visuomet buvo ta aplinka, kur galima rasti laiko pamąstymams, kūrybai ir inovacijoms. Čia galima sutikti daug drąsių, smalsių ir naujovėms atvirų žmonių – tiek studentų, tiek kolegų. Tokia aplinka natūraliai stiprino mano inovatyvų ir kūrybišką požiūrį, o kalbant apie lyderystę, didelę įtaką turėjo Multimedijų inžinerijos katedros vadovas Dalius Rubliauskas, kuris visuomet pagarbiai ir draugiškai bendravo su savo studentais. Šių išmoktų principų laikausi ir savo įmonėje.

– Kokias Universitete įgytas vertybes bei žinias pritaikėte kurdamas ir vadovaudamas IT, vizualinių technologijų ir skaitmeninės grafikos kūrimo įmonei „Indeform“?

Svarbiausia vertybė, kurią išsinešiau iš universiteto – tai darbas su žmonėmis ir komanda. Šios vertybės versle yra ypatingos svarbos. Kadangi universitete nemažai dėsčiau, įgijau viešojo kalbėjimo ir bendravimo įgūdžių – tai padėjo įgyti pasitikėjimo savimi ir geriau bendrauti tiek su kolegomis, tiek su klientais. Be to, mokslinė veikla universitete išugdė analitinį mąstymą ir sisteminį požiūrį, kuris ypač svarbus mūsų srityje – kuriant sudėtingus IT sprendimus, susijusius su medicina, energetika ar logistika, kur būtina užtikrinti kokybę, patikimumą ir procesų automatizavimą.

– Kokių idėjų pasisemiate ar prie kokių išvadų prieinate aktyviai dalyvaudamas studijų programų komitetuose ir baigiamųjų darbų gynimo komisijose?

Dalyvavimas studijų programų komitetuose suteikia galimybę dalintis praktinėmis įžvalgomis ir padėti formuoti studijų turinį taip, kad jis atitiktų šiandienos rinkos poreikius. Tai ne tik prisideda prie kokybiško studentų paruošimo, bet ir tampa ilgalaike investicija – juk nemaža dalis absolventų vėliau įsidarbina mūsų įmonėje. Dalyvaujant baigiamųjų darbų gynimuose ypač smagu matyti, kad anksčiau siūlyti pokyčiai atsispindi ir studentų baigiamuosiuose darbuose. Be to, tai puiki proga pasisemti naujų idėjų ir įsitikinti, kad bendras darbas su universitetu duoda apčiuopiamų rezultatų.

– Kaip, jūsų nuomone, per daugelį metų pasikeitė studentų žinios ir požiūris į IT sritį?

Per savo darbo metus pastebėjau, kad studentai visuomet lieka studentais. Vieni jų yra atsargesni, kiti tingesni ir mažiau motyvuoti, treti vis nerimstantys ir ko nors ieškantys, o kai kurie išsiskiria didžiuliu žingeidumu ir gebėjimais. Didžiausias išskirtinumas tas, kad šiandien studentai turi kur kas daugiau galimybių: lengvai prieinamą informaciją, pažangius darbo įrankius, platų technologijų pasirinkimą, geriau išvystytą universitetinę infrastruktūrą. Tai padeda studentams gilinti savo žinias ir tobulinti praktinius įgūdžius. Smalsūs ir motyvuoti studentai geba pasinaudoti šiomis galimybėmis ir pasiekia gerų rezultatų. Tačiau dalis studentų tik vėlesniais studijų metais supranta, kiek daug gali gauti iš studijų, jei aktyviau įsitraukia į veiklas ir iniciatyvas.

– Kodėl yra svarbu investuoti laiką ir resursus į studentų praktikos bei darbo galimybių skatinimą?

Teorinės žinios yra labai svarbios, bet be praktinio pritaikymo realiame kontekste jas kartais sunku suprasti ar įsivaizduoti. Todėl manau, kad praktinė patirtis yra būtina. Tą galiu patvirtinti ir iš savo asmeninės patirties, nes ir pats visuomet smalsauju įvairius dalykus išbandyti praktiškai. Praktinė ir darbinė veikla kur kas labiau padeda įsisavinti ir praplėsti jau turimas žinias. Mokantis praktiškai, žinias įsisaviname ne tik per klausymą ar skaitymą, bet ir per veiklą. Įtraukdami daugiau pojūčių, sukuriame ryšius su realiomis patirtimis, todėl lengviau suprantame ir įsisaviname informaciją.

– Kaip atrenkate temas bakalauriniams ir magistriniams darbams, aktualias tiek studentams, tiek pramonei?

Temas baigiamiesiems darbams atrenkame remdamiesi realiais pramonės poreikiais ir rinkos tendencijomis, kurias matome dirbdami įmonėje ir bendraudami su klientais. Tai padeda identifikuoti aktualias ir praktines problemas, kurias galima spręsti studentų darbuose. Dalijamės šiomis įžvalgomis su studentais, kad paskatintume juos rinktis ne tik aktualias, bet ir drąsesnes, kūrybiškų sprendimų reikalaujančias temas.

– Kuo Jus asmeniškai įkvepia dalyvavimas renginiuose, tokiuose kaip „Informiko žinių akademija“ ar „Informiko stovykla“?

Man asmeniškai švietimas, žinios ir kūrybiškumas visada buvo labai svarbūs. Todėl mane įkvepia galimybė stebėti, kaip vaikai ir jaunimas žengia pirmuosius žingsnius technologijų pasaulyje. Dalyvavimas tokiuose renginiuose kaip „Informiko žinių akademija“ ar „Informiko stovykla“ motyvuoja prisidėti ir dalintis patirtimi. Ypač džiugu matyti, kai moksleiviai kuria projektus naudodami elektroniką, programavimą, 3D grafiką ar net dirbtinį intelektą – tai parodo jų smalsumą, drąsą ir potencialą.

– Kaip įmonė „Indeform“ prisideda prie studentų profesinio tobulėjimo?

Įmonė „Indeform“ aktyviai prisideda prie studentų profesinio tobulėjimo, nes tikime, kad praktinė patirtis yra vienas svarbiausių mokymosi būdų. Kiekvienais metais siūlome studentams praktikos vietas, kviečiame juos į įmonę susipažinti su mūsų veikla, dalijamės įžvalgomis universiteto moduliuose (pvz., PVP), teikiame baigiamųjų darbų temas ir skiriame skatinamąsias stipendijas gabiausiems. Pastaraisiais metais universitete prisidedu ir kaip dėstytojas, todėl turiu galimybę su studentais tiesiogiai dalintis profesine patirtimi.

– Kokią naudą pirmakursiai gauna lankydamiesi įmonėje ir susipažindami su realia IT industrijos aplinka?

Manau, kad studentai kur kas labiau praplečia savo akiratį, daugiau sužino apie galimybių įvairovę, o tai padeda jiems sėkmingiau ir efektyviau formuoti savo profesinį kelią. Įmonės dažnai noriai dalijasi savo vykdomomis inovacijomis ir kuriamais projektais, tad taip pirmakursiai iš arti pamato, kas šiuo metu vyksta rinkoje. Tokie susitikimai ne tik praplečia akiratį, bet ir papildomai motyvuoja, suteikia įkvėpimo bei naujų idėjų ateities studijoms ar projektams.

Tokiu būdu studentai užmezga pirmuosius profesinius ryšius ir lavina socialinius įgūdžius – tiek bendraujant su bendramoksliais, tiek su įmonių atstovais. Įmonės dažnai atkreipia dėmesį į smalsius ir motyvuotus studentus, todėl mielai su jais palaiko ryšį. Tokius studentus jos neretai pakviečia atlikti praktiką dar prieš pasibaigiant jų studijoms. Tai paspartina studentų profesinį tobulėjimą ir karjeros pradžią.

– Kokių rezultatų tikitės iš šios iniciatyvos ir kodėl pažangiausiems studentams nusprendėte skirti tikslines stipendijas?

Tikimės, kad ši iniciatyva paskatins talentingus studentus dar labiau pasitikėti savo jėgomis, išlikti motyvuotus ir siekti aukštų rezultatų. Nors gabiems studentams smalsumas ir noras tobulėti dažnai atrodo natūralūs, ilgainiui motyvacija gali sumažėti, todėl labai svarbu juos laiku pastebėti ir paskatinti. Skirdami tikslines stipendijas siekiame ne tik įvertinti jų pastangas, bet ir parodyti, kad jų darbas yra svarbus. Taip pat tikimės, kad mūsų palaikymas paskatins šiuos studentus ateityje pasidomėti mūsų įmonės veikla ir galbūt prisijungti prie mūsų komandos.

– Ką patartumėte dabartiniams studentams, kurie nori ne tik tapti gerais specialistais, bet ir aktyviai prisidėti prie savo universiteto ar visuomenės?

Patarčiau studentams kuo aktyviau naudotis visomis galimybėmis, kurias suteikia universitetas. Stengtis ne tik kaupti teorines žinias, bet ir jas taikyti praktiškai – dalyvauti įvairiuose projektuose, konkursuose, praktikose. Taip pat reikėtų studentams būti aktyviais bendruomenės nariais: kurti ryšius su bendramoksliais, dėstytojais ir verslo atstovais. Manau, kad studijų metai yra puikus laikas augti, eksperimentuoti bei megzti ateityje praversti galinčius ryšius. O įgijus pakankamai patirties profesinėje srityje, nepamiršti sugrįžti į savo Alma Mater ir pasidalyti tuo, ką pavyko sukaupti, nes tai yra prasmingas būdas prisidėti prie jaunųjų specialistų ugdymo ir atsidėkoti bendruomenei, kuri padėjo užaugti.