Įrašai

Kauno technologijos universitetas alumnų bendruomenę informuoja apie prasidėjusią registraciją į 2023–2024 m. m. rudens semestro modulius.

Šiame semestre KTU alumnams siūloma rinktis iš 19 modulių: 7 moduliai dėstomi anglų kalba, 12 – lietuvių. Vietų skaičius ribotas. Informaciją apie modulių tvarkaraštį ir laisvų vietų skaičių galite rasti lentelėje – Modulių sąrašas 2023–2024 m. m. rudens semestre.

Prieš registraciją, prašome atkreipti dėmesį:

– kokia nurodyta modulio dėstomoji kalba;
– modulis vyksta kontaktiniu ar nuotoliniu būdu. Jeigu prie modulio nurodyta tiksli vieta (adresas), paskaitos vyks kontaktiniu būdu, jeigu nenurodyta tiksli vieta – modulis bus vedamas nuotoliniu būdu.

Siūlomų klausyti modulių sąrašas:

1. Object-Oriented Programming 1
2. Objektinis programavimas 1
3. Computer Graphics
4. Kompiuterinė grafika
5. Pažangus mašininis mokymasis
6. Web Content Creation and Publishing
7. Image Syntax
8. Programų inžinerijos procesai
9. Algoritmai ir objektinis programavimas
10. Virtualiojo mokymosi pagrindai
11. Vandentiekis ir nuotekų šalinimas
12. Introduction to Civil Engineering
13. Įvadas į statybos inžineriją
14. Algebrinės struktūros
15. Kriptologija
16. Creative Writing
17. Comprehensive Studies of Risk and Security Issues
18. Pedagoginė ir raidos psichologija
19. Mokymo ir mokymosi psichologija

Norėdami registruotis į studijų modulį, užpildykite registracijos formą. Registruotis galite iki rugsėjo 17 d. Registruotis galima tik į vieną pasirinktą studijų modulį. Jeigu pasirinkime nėra norimo studijų modulio – laisvų vietų nebėra.

Kviečiame pasinaudoti ir kitomis KTU siūlomomis tęstinio mokymosi galimybėmis.

—————————————————————————————————–

Kaunas University of Technology informs all alumni that registration to the study modules in the autumn semester of AY 2023–2024 is started. 

This semester KTU graduates are offered to choose from 19 study modules: 12 modules in Lithuanian and 7 modules in english language. The modules are conducted both in distance and on campus. Detailed information about the schedule and number of vacancies can be found in the following table List of modules for 2023–2024 autumn semester

Before registration, please note:

– what is the language of instruction;
– if the exact place (address) is indicated next to the module, the lectures will be organised on campus, if the exact location is not indicated – the module will provided as distance studies.

List of modules offered for listening:

1. Object-Oriented Programming 1
2. Objektinis programavimas 1
3. Computer Graphics
4. Kompiuterinė grafika
5. Pažangus mašininis mokymasis
6. Web Content Creation and Publishing
7. Image Syntax
8. Programų inžinerijos procesai
9. Algoritmai ir objektinis programavimas
10. Virtualiojo mokymosi pagrindai
11. Vandentiekis ir nuotekų šalinimas
12. Introduction to Civil Engineering
13. Įvadas į statybos inžineriją
14. Algebrinės struktūros
15. Kriptologija
16. Creative Writing
17. Comprehensive Studies of Risk and Security Issues
18. Pedagoginė ir raidos psichologija
19. Mokymo ir mokymosi psichologija

To register for the study module, please fill in the registration form. You can register until September 17. Registration is only possible in one selected study module. If there is no desired study module in the selection, there are no vacancies.

We invite you to take advantage of other continuing education opportunities offered by KTU.

Wide selection of study modules. If you decide to study individual study modules, you can choose from the modules of all the study programmes provided by the University which are charged. Choosing of the study module you are interested in allows you to acquire and develop your required competencies and skills, expand or deepen the knowledge in a certain study field during the lectures.

Non-formal education programmes. The University invites to participate in various activities of non-formal education that provide new knowledge and skills, expand the present competencies, grant the possibilities of retraining and develop your personality. The innovative activities of non-formal education provide a possibility to become competitive participants of the labour market with a wide range of skills and knowledge.

F.A.Q. can be found here. Contact us for more information by e-mail alumni@ktu.lt.

Visuomenėje gana gajus stereotipas, kad ne visos profesijos tinka moterims. Ne išimtis ir informacinių technologijų (IT) sektorius. Nors pastaraisiais metais šioje srityje įsidarbina vis daugiau dailiosios lyties atstovių, neretai vis dar manoma, kad joms ne vieta prie kompiuterių. Šį mitą puikiai paneigia jau per du dešimtmečius informatikos srityje besidarbuojanti Rūta Stankevičienė, IT įmonės „Devbridge“, priklausančios „Cognizant“ kompanijai, verslo analitikė ir komandos vadovė.

Pasak R. Stankevičienės, diskriminacija dažniausiai gyvena mūsų galvose, o geriems IT specialistams, nepaisant lyties, darbo ieškoti netenka, jie jį renkasi ir kuriasi palankią sau aplinką. Apie IT sektorių ir jo subtilybes plačiau papasakoti paprašėme pačios Rūtos.

Kodėl studijoms rinkotės IT sritį, sužavėjo kompiuteriai ir jų teikiamos kone beribės galimybės?

1992 metais baigiau Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnaziją (tuomet 17-ąją vidurinę). Mokytis man labai patiko, tad po mokyklos įstojau į Vilniaus universiteto Matematikos fakultetą. Ten pirmą kartą išmėginau kompiuterį ir supratau, kad noriu specializuotis ne matematikos, o informatikos srityje. Po metų perstojau į VDU, tuomet glaudžiai bendradarbiavusiu su KTU – mokėmės pagal KTU studijų programą, naudojomės auditorijomis bei laboratorijomis, paskaitas skaitė KTU dėstytojai.

Magistro studijas nutariau tęsti KTU ir pamačiau, kad informatika yra laikoma itin vyriška specialybe – iš šimto studentų tik šešios buvo merginos. VDU tokios didelės atskirties nejaučiau, nes merginos ten sudarė apie trečdalį studentų.

Ar po studijų pavyko greitai įsidarbinti?

Dar studijuodama vis ką nors dirbdavau kompiuteriu, tad labai apsidžiaugiau po studijų sulaukusi pasiūlymo prisijungti prie norvegų įmonės Lietuvoje ir išmėginti jėgas programuotojos pozicijoje. Atrankos metu manęs paklausė, ar galėsiu vykti dirbti į užsienį, mat buvo renkama komanda projektui Makedonijoje, tad tai tik dar labiau mane paskatino priimti pasiūlymą. Net nepasiteiravau, koks atlygis manęs laukia, jį sužinojau tik nuvykusi pasirašyti darbo sutarties.  

Prisijungusi prie komandos ėmiau gilintis į man skiriamas užduotis, tad į projektą Makedonijoje vykau kaip duomenų bazių programuotoja.

Tuometinis įmonės vadovas tikėjo, kad geriausi rezultatai pasiekiami dirbant mišrioje komandoje. Įmonėje tada dirbo programuotojai vyrai ir vos dvi merginos administravimo srityje, tad supratau, kodėl komandoje norėta daugiau moterų.

Ar esate dirbusi tik Makedonijoje, ar ir kitose šalyse?

Jau daugiau kaip dvidešimt metų dirbu prie įvairiausių registrų kūrimo skirtingose šalyse: Kosove, Mozambike, Vietname, Liberijoje, Ruandoje, Gvatemaloje. Bet pagrindinė veikla vyksta Lietuvoje – dirbu su Hipotekos, Vedybų, Įgaliojimų, Turto arešto aktų ir kitais registrais.

Programuotojos darbai pynėsi su reikalavimų sistemai analizės veiklomis, palaipsniui daugiau dėmesio skyriau procesų valdymui – tiek kuriamo objekto, tiek projekto vykdymo. Galiausiai tapau projektų vadove, bet niekuomet nepabėgau nuo sistemos kūrimo.

Ar po studijų lengvai pavyko įsidarbinti pagal specialybę?

Darbinėje mano veikloje vienas projektas keitė kitą ir kiekvienas jų buvo unikalus. Kiekvienas jų – lyg naujas darbas, bet keičiantis vadovams bendros įmonės vertybės nekito ir įaugo manyje, kaip pagrindinis reikalavimas sveikai darbo atmosferai: laisvas ir pagarbus bendravimas su kolegomis, nepaisant užimamų pareigų, atsakingas ir profesionalus požiūris į darbą, kuriantis pridėtinę vertę klientui, pritaikant profesionalius sprendimus.

Tai paprasti dalykai ir turbūt daugelis pasakytų, kad visos įmonės gali tai deklaruoti, tačiau mačiau didelę tokių dalykų stoką kituose sektoriuose. Tad dažnai jaučiausi lyg burbule, IT sektorius negali sau leisti kitokios kultūros, nes neužsibus žmonės. IT srityje turime galimybę rinktis, ką dirbti, ar mums patinka veiklos pobūdis, technologija, o atmosfera palaikoma išties gera.

Ar dirbant niekuomet netrikdė faktorius, kad esate dailiosios lyties atstovė, o gal atvirkščiai, tai buvo privalumas?

Priėmimas į darbą man buvo pirmas ir paskutinis susidūrimas su diskriminacija iš vadovų pusės ir jis buvo mano naudai. Jei ir pasitaikė pavienių pastabų iš kolegų, niekada nejaučiau iš vadovų, kad būčiau kitaip vertinama dėl savo lyties. Su klientais buvo visko. Ne kartą teko susidurti su pirmu skeptišku žvilgsniu, kad esu moteris, tad reikėdavo stipriai padirbėti, siekiant pakeisti tokį požiūrį.

Kai kuriose stipresnio patriarchato šalyse mano kandidatūra į projekto vadovo poziciją net nebuvo siūloma, nes pasiūlymas būtų atmestas, tad geriau net nebandyti.

Ar šiandien IT srityje vis dar jaučiamas moterų stygius, o gal palaipsniui šis atotrūkis mažėja?

Dar prieš 5-7 metus į programuotojos poziciją moterys būdavo priimamos retai. Veikiausiai taip buvo todėl, kad jos nesirinkdavo IT studijų. Dabar jos kur kas dažniau keičia pozicijas, drąsiau pereina į IT sektorių.

Įmonės pradėjo organizuoti programuotojų akademijas, po kurių geriausiai pasirodę studentai gauna kvietimą dirbti, įskaitant ir programuotojas merginas.

Anksčiau susidurdavau su atvirkštiniu požiūriu į sistemų testuotojo poziciją: jeigu testuotoja – tai tik mergina, o jei vyrukas ateina į testavimą, tai matydavome kaip pirmąjį laiptelį kelyje į programuotojus. Nežinau, kaip yra kitur, bet „Devbridge“ šito atskyrimo nepastebiu. Testuotojo pozicija yra lygiavertė programuotojo, atitinkamai keliami ir reikalavimai.

Ką reiškia moteriai dirbti IT srityje ir su kokiais sunkumais susiduriama dažniausiai?

Niekas nepaneigs fakto, kad vyrai ir moterys yra skirtingi. Ir aš to neneigiu. Bet ne kartą įsitikinau, o ir daug faktų rodo, kad mūsų smegenys gali dirbti vienodai gerai. Manęs moterys ne kartą klausė , kaip persikvalifikuoti ir pereiti dirbti į IT sektorių. Visuomet galiu pakonsultuoti, padėti žmogui suprasti, ar jis gali ar ne. Bet manęs to niekada neklausė nė vienas vyras, nes jie tiesiog eina ir daro.

Diskriminacija moterims labai dažnai gyvena tik mūsų pačių galvose. Įgyti žinias gebame vienodai, bet jas pritaikydamos įvairiose situacijose pasielgtume kitaip nei vyrai.

Iki šiol tikiu – mano pirmas vadovas buvo teisus: mišri komanda yra efektyvesnė, o lyčių psichologiniai skirtumai padeda surasti tinkamiausią sprendimą. Matyt, tai lemia mūsų psichologinio genofondo ypatumai. Taip, mes ilgiau svarstome, abejojame, vertiname rizikas, nuomonę apie mus, ieškome saugaus atsakymo. Ir pati gana ilgokai svarsčiau priimdama sprendimą eiti į „Devbridge“, nors sprendimą pasąmonėje buvau priėmusi iškart.

Kam rekomenduotumėte rinktis technologijų sektorių ir kokį patarimą duotumėte būsimiems studentams, galvojantiems apie IT studijas?

IT specialistų visuomet trūksta, o prognozės rodo, kad jų trūkumas bus jaučiamas ir ateityje. Smagu būti patraukliu darbo rinkoje, juk geri IT specialistai neieško darbo, jie jį renkasi. Bet tai neturėtų būti pagrindinis argumentas renkantis IT.

Pirmiausia IT sritis turi patikti ir traukti. Čia darbo valandos dažnai būna ilgos, neretai užtrunka tinkamiausio sprendimo paieškos procesai. Galiausiai ilgo darbo rezultatai būna išties džiuginantys, o jų siekiant darbo diena praskrieja greitai ir įdomiai.

Kaip ir visose srityse, IT sektoriuje nepakanka pusmetį palankyti kursų, nes specialistu taip netampama. Raginu rinktis studijas, kurios labai dažnai yra suderinamos su darbu, kuris darbuotojus susiranda dar pirmajame kurse.  

Nors šiandieninėje visuomenėje net ir nemokant kalbos galima susikalbėti padedant įvairiems išmaniems vertėjams, Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnė Urtė Kvyklytė, dirbanti projektų vadove-vertėja įmonėje „Baltijos vertimai“, pastebi, kad profesionalių vertėjų poreikis darbo rinkoje tikrai nemažėja: „Kokybiškų vertimų paklausa – didelė, tad šios srities specialistai itin vertinami. Svarbu turėti reikiamas kompetencijas“.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) Technikos kalbos vertimo alumnė rudenį ketina dar labiau praplėsti savo profesinių žinių bagažą ir įgyti naujų įgūdžių – ji nusprendė tęsti studijas Technikos kalbos vertimo ir postredagavimo magistro studijų programoje.

Per vertimą – pažintis su kalba

U. Kvyklytė tikina visada turėjusi polinkį į kalbas: „Skaityti ėmiau dar prieš pradėdama lankyti darželį, o meilė raidėms tęsėsi mokykloje, kur supratau – kalbos mano „arkliukas“.

Pasirinkimas studijuoti technikos kalbos vertimą Urtei, norėjusiai nuodugniau suvokti, kaip veikia kalba, atrodė natūralus.

Kaip teigia KTU SHMMF alumnė, vertimo reikšmė tarpkultūrinėje komunikacijoje ir darbo rinkoje buvo vienas iš pagrindinių dalykų, traukusių šios srities link.

„Supratau vertimo reikšmę bendravimo palengvinimui tarp skirtingų kultūrų ir bendruomenių. Be to, būtent techninių tekstų vertimas yra labai paklausus, o tai suteikia daugybę galimybių karjeros atžvilgiu“, – tikina pašnekovė.

Iššūkio ir malonumo dermė – tiesus kelias į savirealizaciją

Žinoma, technikos kalbos vertėjas turi puikiai mokėti kalbas, su kuriomis dirba. Urtė pabrėžia, kad taip pat svarbu išmanyti konkrečią techninę sritį, kurios tekstas verčiamas, puoselėti kultūrinę kompetenciją, noriai mokytis ir tobulėti.

Savirealizacija taip pat nemažiau aktuali. Mergina džiaugiasi, kad pasirinktas profesinis kelias veda į ją.

„Be abejo, techniniai vertimai man yra ir iššūkis, ir malonumas. Vertimas reikalauja gilaus kalbų ir techninio turinio supratimo, todėl nuolat mokausi ir tobulėju, o jausmas, kai pavyksta perteikti originalo kalbos subtilybes į gimtąją, lietuvių, kalbą ir sugriauti bent kiek nors kalbos barjerų, ypač tokiose techninėse ir specializuotose srityse, tikrai teikia pasitenkinimą“, – sako KTU SHMMF alumnė.

Į praktiką orientuotos studijos

Technikos kalbos vertimo studijų programą baigusi Urtė vertina praktinį studijų pobūdį. Anot jos, studijų metu atliekami realūs vertimai, kurie niekuo nesiskiria nuo vertimų, su kuriais ji šiandien susiduria kasdien.

Galimybė įsitraukti į praktinio mokymosi patirtis – palanki sąlyga tam, kad jaunieji specialistai nuolat jaustų vertimo srities „pulsą“.

„Turėjau galimybę dirbti su realiais vertimo projektais, naudojant pramonės standartus atitinkančias vertimo priemones ir programinę įrangą. Išmokau prisitaikyti prie skirtingų techninių stilių, valdyti vertimo projektus ir spręsti su techninių tekstų vertimu susijusias problemas. Būtent universitete įgytos žinios padėjo man išsiugdyti vertimo projektų vadovės gebėjimus, kuriuos pritaikau kasdieniame savo darbe“, – teigia U. Kvyklytė.

Patirtį kuria žmonės, taigi alumnė iš studijų metų prisimena ir išskirtinius dėstytojus: „Turiu paminėti ir dėstytojų profesionalumą – paskaitas veda vertimo srities ekspertai, suteikiantys pirmąją pažintį su tuo, kaip iš tikrųjų atrodo vertėjo darbas. Jų gebėjimas į mokymo metodus įtraukti realius pavyzdžius padaro šią programą išties unikalią.“

Dinamiškas, įvairus ir paklausus vertėjo darbas

Įsilieti į darbo rinką Urtei sekėsi sklandžiai. Vienas iš tą lėmusių veiksnių – mentorystės programa, kuri, pasak jos, suteikė galimybių užmegzti ryšius su pramonės atstovais ir įkvėpė nesustoti siekti profesinių svajonių.

Be to, pašnekovės teigimu, šios srities specialistai darbo rinkoje itin vertinami ir reikalingi: „Kokybiškų vertimų paklausa yra didelė, o tai suteikia daug galimybių naujiems absolventams.“

Paprašyta papasakoti apie savo darbo dieną, vertimo specialistė atskleidžia, kad versti tekstus nėra vienintelė jos užduotis.

„Savo dieną pradedu peržiūrėdama ir pagal svarbą susiskirstydama man paskirtus projektus. Tada „neriu“ į vertimų pasaulį. Užbaigusi vertimus visada pasilieku laiko jų peržiūrai, siekdama užtikrinti kuo aukštesnę kokybę. Bendravimas su klientais ar kitais projektų vadovais taip pat yra svarbi mano dienos dalis: aptariame projektus, išsprendžiame visus neaiškumus ar tiesiog pasidžiaugiame gerais klientų atsiliepimais“, – dinamišku profesiniu gyvenimu džiaugiasi Urtė.

Tęsti studijas – su aiškiu tikslu

Prabėgus keleriems metams po bakalauro studijų baigimo, KTU SHMMF alumnė nusprendė grįžti į savo Alma Mater plėsti profesinių kompetencijų magistro studijų programoje Technikos kalbos vertimas ir postredagavimas.

„Norėjau pagilinti šios srities žinias, o atsižvelgiant į teigiamą bakalauro studijų patirtį, grįžimas į savo Alma Mater atrodė puikus pasirinkimas“, – tikina pašnekovė.

Būsima magistrantė teigia, kad vertimo pramonei, mašininio vertimo galimybėms ir pritaikymo mastui didėjant, KTU vykdoma vertimo studijų magistro programa, įtraukianti postredagavimą, itin aktuali, be to, praversianti jos profesiniame kelyje.

„Sieksiu labiau įsigilinti į postredagavimo metodus ir mašininio vertimo integraciją savo darbo procesuose, taip pat sužinoti apie naujausias vertimo technologijas ir kaip jos kasdien formuoja vertimo pramonę. Galiausiai tikiuosi, kad įgytos žinios sustiprins mano, kaip profesionalios vertėjos, gebėjimus ir galėsiu dar kokybiškiau prisidėti prie šios srities veiklų“, – apie tikslus magistro studijose pasakoja U. Kvyklytė.

Šiuolaikinei vertimo pramonei pritaikyta studijų programa

Pasak Technikos kalbos vertimo ir postredagavimo magistro studijų programos vadovės, lektorės Audronės Daubarienės, šiemet studijų programos pavadinimą neatsitiktinai papildė sąvoka „postredagavimas“ (kompiuterio išversto teksto sintaksės, stiliaus, logikos redagavimas).

„Pastaraisiais metais vertimo kryptyje didžiulis dėmesys atitenka ne tik apskritai vertimo technologijoms, bet ypač – mašininiam vertimui. Mokslininkai ir praktikai akcentuoja šios technologijos privalumus ir diskutuoja apie vertimo paradigmos pokytį bei vertėjo profesijos virsmą. Ir šį virsmą atspindi postredagavimas, atsirandantis vertimo procese, kai naudojamas mašininis vertimas“, – teigia KTU SHMMF lektorė.

Dinamiška profesinė sritis reikalauja atitinkamai ruošiamų specialistų. Todėl studijų metu ypatingas dėmesys skiriamas moduliams, susijusiems su vertimo technologijomis, nuolat sekami procesai, vykstantys vertimo pramonėje.

„Aktualius pokyčius akcentuojame atitinkamuose moduliuose. Todėl, pavyzdžiui, programos turinyje atsirado tokie aspektai kaip vertimo projektų valdymas ar etika vertėjo darbe“, – pažymi A. Daubarienė.

EMT (European Master’s of Translation) kokybės ženklu įvertintos programos absolventai, kaip teigia lektorė, dėl puikaus pasirengimo vertimo technologijų srityje yra itin vertinami vertimo pramonės atstovų.

„Mūsų studentai verčia įvairių sričių tekstus, pavyzdžiui, technologijų, inžinerijos, teisės, ekonomikos ir kitų profesinių sričių“, – teigia A. Daubarienė ir priduria, kad erdvės gilinti žinias universitete yra dar daugiau – magistrantai gali pasirinkti įgyti kitos srities MA+ kompetenciją.

Pirmasis rugsėjo savaitgalis simboliškai tampa gražia KTU Alumnų asociacijos tradicija suburti universiteto alumnus, studentus ir bendruomenę bendrai kelionei motociklais, aplankant žymias ir istorines vietas Lietuvoje. Trečius metus iš eilės organizuojamas „KTU moto ride“ šiemet sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus, kurie kartu keliaudami įveikė daugiau kaip 500 kilometrų.

Pasak renginio iniciatoriaus, Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos ir dizaino fakulteto dekano Andrius Vilkausko, augantis renginio populiariumas labai padeda stiprinti alumnų bendruomenę.

„Ne kartą esame kalbėję apie tai, kas vienija skirtingų kartų ir veiklų žmones, kaip atrasti tą jungiančią giją tarp alumnų, baigusių universitetą prieš kelis dešimtmečius ir dabartinių studentų. Bendros patirtys ir bendri pomėgiai pasirodė geriausias atsakymas. „KTU moto ride“ renginys suburia motociklizmo, technikos ir technologijų gerbėjus bei kelionių mėgėjus, kuriems dienos pabaigoje nebereikia ieškoti pokalbių temų ir inicijuoti pažinties, nes po kartu nuvažiuotų šimtų kilometrų jie jau turi bendrus įspūdžius ir patirtis“, – sako dekanas.

Kiekvienais metais žygio organizatoriai parenka vis kitokį maršrutą. Šiais metais į žygį per istorines ir žymias Lietuvos vietas su motociklais leidosi 58 motociklų ekipažai – viso daugiau nei 80 dalyvių.

Iš Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnio pajudėję motociklininkai važiavo iki Sodeliškių dvaro sodybos netoli Biržų, kur aplankė senovinės technikos muziejų.

Du galutiniai žygio taškai – Klaipėdoje esantis paminklas skirtas pirmajam Lietuvos motociklininkui, nukeliavusiam nuo Baltijos iki Bengalijos – Antanui Poškai bei Palanga, kur dalyvių laukė vakarinė programos dalis – įvairios diskusijos bei žygio aptarimas.

„Šis renginys visada prasideda nuo saugaus eismo instruktažo, nuo bendro sutarimo kaip važiuojame, kada ilsimės, kada sustojame, ko vengiame ir t.t. Lietuvoje vis dar gajūs stereotipai, susiję su motociklų vairuotojais ir jų kultūra. Universitetas yra puiki aplinka keisti šiuos įsitikinimus, šalia visų kitų gebėjimų ir žinių formuoti saugaus eismo ir atsakingo elgesio kelyje įgūdžius bei dalintis skirtingomis patirtimis“, – sako vienas šių žygių organizatorių motociklininkų klubo RC „Motobroliai“ vienas iš įkūrėjų, KTU alumnas Kazimieras Čeponis.

Šiandien, KTU Įvadinės savaitės renginio metu, alumnai pristatė KTU alumnų asociaciją studentams.

Nors KTU alumnu tampama tik pabaigus universitetą, tačiau dalyvauti KTU Alumni veiklose gali kiekvienas studentas visų studijų metu ir taip suprasti alumnų veiklas, įsilieti į bendruomenę, o vėliau prisijungti kaip narys ir dalintis savo patirtimi, žiniomis ar kitaip sugrįžti į savo Alma Mater.

Kojas universitete dar tik apšylantiems pirmo kurso studentams pristatėme KTU alumnų veiklas, naudas ir pakvietėme dalyvauti jose nuo pirmos studijų universitete dienos.

Taip, kaip patys studentai yra mums prasitarę, naujais mokslo metais startuojame su iššūkiu „Alumni nuo pirmos dienos. Formuokime ateitį KarTU“ (angl. Alumni from Zero. We shape Alumni future together) ir laukiame kiekvieno dalyvaujant, išsakant nuomonę, išreiškiant poreikius alumnų veikloms, bei prisijungiant ir būnant KarTU!

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė Jolita Čeičytė-Pranskūnė

Jungtinių Tautų tvarios mados aljanso duomenimis, mados industrija sukelia apie 8 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir yra atsakinga už 9 proc. plastiko mikropluošto, kuris galiausiai atsiduria vandenyne ir kelia grėsmę ekosistemai. Vien prailginus drabužių vartojimą devyniais mėnesiais, galima sumažinti anglies, vandens ir taršos pėdsakus po 4–10 proc.

KTU docentės atliktas tyrimas apie tvarumo vertybėmis grįstų strateginių inovacijų valdymą Lietuvos mados mikro ir mažose įmonėse atskleidžia, kaip būtų galima efektyviau integruoti tvarumo principus ir prisidėti prie tvaresnių pokyčių madoje.

Tvarumo koncepcija madoje – per plati

Nors tvarios mados koncepcija jau kurį laiką egzistuoja, vis dar trūksta vieningo supratimo. Tyrimo metu kalbinti tvarios mados ekosistemos atstovai – įmonės, vartotojai, pardavimo platformų atstovai, viešosios organizacijos – pabrėžė, kad tvarumo koncepcija yra per plati, todėl tiek įmonėms, tiek vartotojams sunku suprasti, kaip atskirti tvarius ir netvarius produktus. Vieniems tvarumas gali reikšti aplinkai draugiškas medžiagas, kitiems – sąžiningus atlyginimus.

Tvarumas apima daug skirtingų socialinių, etinių, ekologinių ir ekonominių principų, todėl įmonėms, o ypač mikro ir mažoms, jų įgyvendinimas kelia nemažai iššūkių. Todėl sudėtinga nubrėžti takoskyrą, kada įmonė yra tvari, o kada tik iš dalies, nes ne visais aspektais įmanoma rasti informaciją arba jos įmonė tiesiog nepateikia.

Situaciją apsunkina ir žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing) situacija, kuomet įmonės sąmoningai ar nesąmoningai, neturėdamos pakankamai žinių ir/ar kompetencijų, teigia, kad yra tvarios. Tai gali sukelti vartotojų nepasitikėjimą įmonių komunikuojamais teiginiais apie tvarią madą. Tik maža dalis visuomenės, kuri aktyviau domisi tvarumo principais madoje, geba atskirti tvarius mados prekių ženklus, ir tik tuo atveju, jei įmonė skaidriai pateikia daug informacijos apie savo veiklą.

Todėl atlikto tyrimo metu apie tvarią madą Lietuvos mažose ir mikro įmonėse buvo išskirti tvarumo principai, kuriuos galima suskirstyti į etinius, socialinius, ekologinius ir ekonominius.

4 tvarumo kategorijos

Kalbant apie etines vertybes, ypač svarbus yra skaidrumas, pavyzdžiui, teikiant informaciją apie kainą, medžiagos sudėtį. Kita etinė vertybė – atsekamumas, kuomet suteikiama informacija apie produkto kilmę ir vertės grandinę. Prie etinių vertybių taip pat priskiriama sertifikatais ir standartais grįsta produkcija (pavyzdžiui, Global Organic Textile Standard, OEKO-TEX, Cradle to Cradle, B Corporation ir kitos).

Socialinės vertybės apima suteikiant geras ir saugias darbo sąlygas darbuotojams, atlyginimo mokėjimas laiku, įdarbinant jautresnes socialines grupes, pavyzdžiui senjorus iš mažesnių miestų taip suteikiant jiems pragyvenimo šaltinį. Kitos socialinės vertybės gali pasireikšti siekiant kurti produktus už prieinamą kainą vartotojams su mažesnėmis pajamomis. Kitų įmonių atstovai turėdami tvarios mados žinias ir kompetencijas, edukuoja vartotojus ir kitus mados ekosistemos dalyvius apie tvarią madą.

Ekologinės vertybės apima tvarių medžiagų ir kitų išteklių pasirinkimą. Tyrimo dalyviai įvardijo, kad renkasi natūralias, vienos sudėties medžiagas, kurias būtų lengviau perdirbti. Taip pat dažnu atveju buvo minimos įvairios perdirbimo strategijos (angl. recycling ir upcycling) naudojant medžiagų likučius, atsiradusius produktų gamybos metu toje pačioje ar kitoje įmonėje.

Dalis įmonių produkto kūrimo pradžioje numatydavo antrinį produkto panaudojimą ir inicijavo produkto grąžinimo sistemą, kita dalis įmonių kūrė riboto tiražo kolekcijas siekiant išvengti potencialių atliekų, todėl dažnai buvo taikomas produktų personalizavimas ir užsakomoji gamyba.

Taip pat buvo paminėtas tvarus įpakavimas naudojant kompostuojamas medžiagas arba siuvamus medžiaginius maišelius iš likučių. Siekiant sumažinti taršą logistikos procesuose, buvo minimizuoti logistikos etapai sukuriant pardavimo taškus, į kuriuos patys klientai atvyktų, kad būtų išvengta pirkinių internetu.

Kalbant apie ekonomines vertybes, nagrinėtos įmonės siekė užtikrinti produkto kokybę ir ekonominį ilgaamžiškumą, testuojant produktui naudojamas medžiagas, kuriant daugiafunkcius, universalius, tiek vyrams, tiek moterims ar visiems sezonams tinkamus, amžinos estetikos principu grįstus rūbus ar kuriant nacionalinį identitetą atspindintį dizainą.

Kita minėtina ekonominė vertybė – suteikti produktui taisymo garantiją ar galimybę nuomotis produktus. Nagrinėjant makroekonominį poveikį, įmonės prisidėjo prie nacionalinės ekonomikos vystant vietinę mados tiekimo grandinę, išlaikant ar kuriant naujas darbo vietas, vykdant vietines bendradarbiavimo su dizaineriais ar kitomis įmonėmis iniciatyvas.

Svarbiausia – identifikavimas ir integracija

Įmonės tvarumo vertybių identifikavimas ir integracija į ankstyvą produkto kūrimo stadiją ir verslo modelį yra vienas iš kertinių faktorių perėjimo tvaresnės mados link. Tyrimo metu nagrinėtos įmonės išsiskyrė tuo, kad gebėjo sėkmingai identifikuoti tvarios mados vertybes, į kurias orientuojasi, ir jas įgyvendinti kuriant produktą ir/ar inovatyvų verslo modelį.

Didžioji dalis nagrinėtų įmonių įkūrė tvarios mados prekių ženklą grindžiant asmeninėmis vertybėmis, susijusiomis su tvarumu. Vidinės vertybės pasireiškiančios per tvarios mados verslą sustiprino motyvaciją siekti prasmingo verslo, dėl kurio jie yra pasirengę įveikti įvairius iššūkius ir rasti reikalingus sprendimus.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad sėkmingai vystyti tvarią madą įmanoma tik atsirenkant tvarumo vertybes ir strategiškai jas integruojant į inovacinę veiklą. Remiantis atliktais interviu su tvarios mados ekosistemos atstovais, buvo pastebėta, kad tarp tvarios mados kūrėjų ar įmonių trūksta strateginio mąstymo į kuriamus produktus ir verslą, nes tvyro klaidinga nuostata, kad jei įmonė kuria tvarią madą, tai vien dėlto ją rinksis vartotojai.

Todėl egzistuoja atvejų, kai tvarios mados įmonės patyrė finansinę nesėkmę, nes per mažai skyrė dėmesio strateginiam valdymui, inovatyviam verslo modeliui ir verslo vystymo klausimams.

Kitas svarbus pastebėjimas – siekiant, jog tvarią madą rinktųsi vartotojai, ji turėtų būti stilinga. Taigi, tvarios mados įmonės turi trigubą iššūkį: suderinti tvarumo vertybes, sukurti stilingus, aukštos kokybės produktus ir/ar paslaugas, ir vystyti komerciškai sėkmingą verslą, mat tai kritiškai svarbu norint pereiti prie tvarios mados.

Todėl tvarus mados prekės ženklas yra tas, kuris savo veiklos aprėptyje siekia prisidėti prie pozityvių pokyčių visose išvardintose kategorijose – socialinėje, etinėje, ekologinėje ir ekonominėje. Žinoma, mikro ar mažai įmonei sudėtinga išpildyti visus tvarumo kriterijus, todėl kiekviena įmonė turėtų atsirinkti, kokius tvarumo principus yra pasiryžusi taikyti savo veikloje ir stengtis kitose veiklos srityse nedaryti žalos aplinkai ar visuomenei.

Kokie potencialūs sprendimai?

Tvarios mados įmonės turėtų apsibrėžti, kurios tvarumo vertybės iš etinių, socialinių, ekologinių ir ekonominių kategorijų jiems yra svarbiausios ir didžiausią dėmesį skirti efektyviam jų išpildymui per produktus ir verslo modelį, bei aiškiai jas komunikuoti vartotojams. Kuo abstrakčiau tvarios mados įmonė pristato save, tuo sunkiau pelnyti vartotojų pasitikėjimą. Taip pat tvarios mados įmonės turėtų daugiau dėmesio skirti komandos narių pritraukimui su vadybinėmis kompetencijomis vystant inovatyvius produktus ir verslo modelius.

Remiantis atliktais tyrimais Vokietijoje nustatyta, kad mada yra saviraiškos ir galios siekimo priemonė, todėl didelę įtaką tvarios mados skatinimui daro nuomonės formuotojų veikla. Tvarios mados prekių ženklai galėtų sėkmingiau vystyti veiklą investuodami į tvarumo vertybes atstovaujančius nuomonės formuotojus, tačiau svarbu užtikrinti, kad komunikuojama informacija būtų teisinga tvarumo požiūriu.

Edukacija apie tvarią madą išlieka didžiuliu iššūkiu. Vartotojams svarbu kurti patogias, lengvai prieinamas ir suprantamas edukacines priemones, pavyzdžiui, aplikacijas, kurios padėtų vartotojams priimti informuotus sprendimus renkantis tvarius drabužius.

Kaip tarptautinį pavyzdį galima įvardinti „Good on you“ platformą, kurioje per tvarumo prizmę analizuojami ir įvertinami globalūs mados prekių ženklai. Tačiau Lietuvoje reikalinga informacija ir edukacija lietuvių kalba, kuri būtų lengvai prieinama visiems gyventojams. Tyrimo metu nagrinėjamos įmonės ne kartą pabrėžė tvarios mados bendruomenės trūkumą bei su tuo susijusius iššūkius kuriant tvarią madą, pavyzdžiui ieškant tvarių medžiagų tiekėjų, kompetentingų darbuotojų ir tvarios mados ekspertų, bei siuvyklų, kurios prioritetą teikia dideliems užsakymams. Todėl tvarios mados klasterio įkūrimas galėtų būti vienas iš sprendimų, prisidedančių prie tvarios mados ilgalaikėje perspektyvoje.

Straipsnis parengtas remiantis tyrimo rezultatais, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-23-0193

Prieš šiek tiek daugiau nei mėnesį, „Economist Intelligence Unit (EIU)“ paskelbė 2023 m. pasaulio miestų kuriuose geriausia gyventi reitingą. Jame pirmąją vietą užėmė Austrijos sostinė Viena. Nepaisant į tyrimą įtrauktų įvairių vertinimo kriterijų, miestų tinkamumas gyventi vertinamas vienašališkai – per suaugusio asmens prizmę. KTU doktorantė, architektė Eglė Januškienė sako, jog istoriškai miestai buvo projektuoti pagal suaugusio vyro poreikius, todėl vaikams jie nėra pritaikyti.

„Senovės laikų matavimo vienetai buvo susiję su žmogaus kūnu: colis, uolektis ir pan. Juk ir Leonardo da Vinčio „Vitruvijaus žmogus“, nupieštas 1490 metais, vaizdavo vyrą, rodantį devynis istorinius matavimo vienetus“, – pasakoja Kauno technologijos universitete Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF) doktorantūrą studijuojanti E. Januškienė.

Atsižvelgdamas į vyriausybės siekį standartizuoti statybos procesus ir įkvėptas būtent šio piešinio, prancūzų architektas Le Korbiuzjė 1943 m. sukūrė matavimo sistemą, pagrįstą suaugusio vyro matmenimis, kuris buvo vaizduojamas 1,83 metrų ūgio ir 2,262 metrų aukščio su pakelta ranka.

„Remiantis šia sistema buvo projektuojami pastatai, o pats Korbiuzjė šią sistemą apibūdino kaip „harmoningų išmatavimų diapazoną, atitinkantį žmogaus mastą, universaliai pritaikomą architektūrai“. Tad ir miestų ergonomikos sprendimai buvo grįsti suaugusio vyro matmenimis. Anot danų architekto ir urbanisto Jan Gehl, nors miesto kokybė yra siejama su mieste matomais vaikais, juos projektuojant į vaikų mastelį ir ergonomiką dažniausiai neatsižvelgiama“, – sako KTU SAF doktorantė.

Mieste vaikų tyko pavojai

E. Januškienė, moksliniame darbe tyrinėjanti demografinių ir sociokultūrinių veiksnių poveikį vaikų kraštovaizdžio suvokimui ir vertinimui, teigia jog kraštovaizdžio sąvoka yra plati bei apima ne tik mus supančią gamtą.

„Remiantis 2000 m. Europos kraštovaizdžio konvencija, kraštovaizdis – tai visa mūsų suvokiama vietovė, nulemta gamtos ir žmonių sąveikos. Kraštovaizdžių yra įvairių tipų: egzistuoja kaimo, miesto, priemiesčių, istorinių miesto dalių, miškų masyvų, pelkių, didelių inžinerinių ar infrastruktūros objektų kraštovaizdžiai“, – sako architektė.

E. Januškienės teigimu, Europos kraštovaizdžio konvencijoje pripažįstama ir jo svarba – kraštovaizdis laikomas svarbiausiu asmeninės ir socialinės gerovės elementu, formuojančiu vietos kultūrą: „Sakoma, kad mes, žmonės, formuojame kraštovaizdžius, o tuomet jie formuoja mus, tad kraštovaizdžių įtaka mūsų gyvenime yra išties didelė“.

Dažnam visuomenės nariui artimiausias kraštovaizdis – miesto, tačiau apie jo pavojus kalbama vis garsiau. 2016 m. atliktos UNICEF apklausos, kurioje dalyvavo 35 tūkst. vaikų iš 65 šalių, duomenimis, 25 proc. vaikų nesijaučia saugūs savo mieste, o daugiau nei 40 proc. – nesijaučia saugūs viešajame transporte ir vaikštinėdami už savo kaimynystės ribų.

„Dar 1977 m. architektas Kristoferis Aleksandras knygoje „A pattern language“ (liet. šablonų kalba) rašė, kad dėl nuolatinio automobilių keliamo pavojaus, nors ir nedidelių, bet grėsmingų pagobimų ar užpuolimų rizikų, tikimybės pasiklysti, miestas vaikams tampa pavojingas. Nors praėjo 46 metai, mažai kas tepasikeitė. Anot mokslininko S. Laakkonen, „paradoksalu, bet augantys miestai daugumai šiuolaikinių vaikų tapo mažesni“, – teigia E. Januškienė.

Didelė oro tarša, triukšmas, intensyvus užstatymas pastatais, aplinkos temperatūros įtaka yra siejami su vaikų kvėpavimo ligomis, psichologinėmis problemomis – nesugebėjimu susikaupti, padidėjusiu streso lygiu, susilpnėjusiomis pažinimo funkcijomis. Visa tai trukdo sveikam vaiko asmenybės, suvokimo ar įvairių gebėjimų formavimuisi.

„Atlikta nemažai tyrimų, tyrinėjančių kaip vaikai, gyvenantys kaimo ar miesto aplinkoje, suvokia savo gyvenamąją vietovę, ją vertina, kokias galimybes turi tą aplinką patirti, ypač savarankiškai. Skirtumas išties didžiulis. Urbanizacija keičia vaikų suvokimą, čia jų suvokiamos erdvės mažėja, atsiranda ribos, o nuolatinis triukšmas, miestų tarša, sąlygų blogėjimas vaikams jau tampa įprastu reiškiniu. Taip pat intensyvus eismas, nusikalstamumas kelia baimę, nekuria saugaus miesto ir vaikas negali būti toks savarankiškas, koks galėtų būti ar būdavo“, – sako KTU SAF doktorantė.

Svarbu ugdyti savarankiškumą

Daugelis psichologų sutinka, jog vaikystėje išugdytas savarankiškumas skatina atsakingumą, gebėjimą prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkos sąlygų, todėl yra ypač svarbus tolesniuose vaiko formavimosi etapuose. Nors vaikų savarankiškumui didžiausią įtaką daro tėvai, kuo aplinka yra saugesnė, tuo lengviau tėvai gali vaikui suteikti laisvę, pavyzdžiui, vienam nueiti iki mokyklos, parko, išeiti pasivaikščioti gatvėje.

„Tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, 1919 metais aštuonerių metų vaikas turėjo galimybę savarankiškai judėti beveik 10 kilometrų atstumu, 2007 metais šis atstumas sumažėjo iki 300 metrų! Tad dabar to paties amžiaus vaikas miesto aplinkoje savarankiškai gali nueiti tik iki savo gatvės pabaigos, o gal net ir mažiau“, – teigia architektė.

Anot KTU SAF doktorantės, kaimo aplinkoje, kuri dažnai būna saugesnė, vaikai turi daugiau savarankiškumo. Tačiau sėkmingą savarankiškumo ugdymą apsunkinančios sąlygos – ne vienintelis miesto kraštovaizdžio trūkumas.

„Vaikai aplinką, kraštovaizdį ar jo elementus patiria ir suvokia naudodamiesi kūno pojūčiais. Stebint aplinką, regos sistema veikia kartu su motorika, jos tarpusavyje yra susijusios – veikiant šioms sistemoms, dėl vykstančių suvokimo procesų, mūsų smegenys gautą informaciją konvertuoja ir sukuria unikalias pažinimo schemas, vadinamas kognityviniais žemėlapiais“, – sako KTU SAF doktorantė.

Būtent šie žemėlapiai padeda mums lengviau orientuotis erdvėje, atrasti kelią iki reikiamos vietos. Tačiau dėl besikeičiančių gyvenimo sąlygų, sociokultūrinių veiksnių, nesaugios miesto aplinkos, vaikai dabar daug laiko praleidžia uždarose patalpose, o į mokyklą dažniausiai važiuoja automobiliu.

„Kai kuriems vaikams suvokiama erdvė sumažėjo iki kambario dydžio – aplinką jie stebi pro langą, be judėjimo galimybių. Tai turi įtakos ir kognityvinių žemėlapių formavimuisi: fizinis sąlytis su miestu, judėjimas regint aplinką tampa patirtimi, kurią vaikas perkelia į kognityvines schemas, tačiau keliaujant automobiliu į mokyklą silpnėja vaikų pažintinės funkcijos“, – teigia E. Januškienė.

Saugus miestas vaikui – saugus miestas visiems

Minėtasis suaugusiųjų įprotis savo atžalas vežti į mokyklą automobiliu – tik problemos padarinys, o ne priežastis, todėl pirmiausia svarbu užtikrinti saugią aplinką visiems miesto gyventojams, o ypač mažiesiems.

„Anot Nikos Salingaros, miesto ir architektūros teoretiko, vaikai, kurie suvokdami aplinką negali išnaudoti daugelio pojūčių, negali tinkamai vystytis. Iš tiesų, tik saugiai jausdamasis, pasitikėdamas savimi, augdamas jį palaikančioje aplinkoje, kviečiančioje mokytis ir tyrinėti, vaikas gali tinkamai vystytis“, – sako KTU SAF doktorantė.

Norint suprasti, ko dabartinėje aplinkoje trūksta, E. Januškienė skatina vaikus ir jų tėvus įsitraukti į miesto, pastatų planavimą ir projektavimą – būtina įvertinti, kaip vaikai suvokia ir vertina juos supantį kraštovaizdį, architektūrą, suprasti vaikų poreikius.

„Labai svarbu dar projektavimo metu tiek vaikų, tiek jų tėvų paklausti, išgirsti jų nuomonę, kokios aplinkos jie norėtų, kas jiems yra svarbu. Čia taip pat svarbūs ir mokslo tyrimai, nagrinėjantys šiuos klausimus, kurių atlikta išties nemažai. Vis dėlto, dauguma jų dabar yra orientuoti į aplinkosaugines problemas. Taip pat, plačiai yra tyrinėjamas „vaikams draugiško miesto“ klausimas, tačiau tai vis dar nesukuria konkrečių pokyčių miestuose“ – teigia E. Januškienė.

Nors anksčiau miestai buvo projektuojami pagal suaugusio vyro paveikslą, KTU SAF doktorantė įsitikinusi – jei miestai būtų pritaikyti vaikams, būtų pritaikyti ir kiekvienam iš mūsų.

„Mano aukščiau minėtas urbanistas Jan Gehl taip pat teigia, kad „miesto patogumą, saugumą, pritaikymą gyvenimui galime matuoti pagal tai, ar mes galime leisti vaikui savarankiškai nueiti iki mokyklos. <…> Jei bus patogu vaikui, bus patogu ir kitiems“, – sako E. Januškienė.

Noras pasielgti kitaip – priežastis, dėl kurios KTU alumnas, vienas iš motociklininkų klubo „Motobroliai“ steigėjų, Kazimieras Čeponis, pasuko socialinių mokslų keliu. Prieš daugiau nei 18 metų baigęs pirmąją viešojo administravimo studijų programą Lietuvoje, K. Čeponis sako, jog prieš pasirenkant šią specialybę būtų norėjęs išgirsti žodžius „kelias bus sunkus ir vingiuotas, tačiau to vertas“.

Netikėtas gyvenimo vingis nuo planų ir veiksmų Karinių jūrų pajėgų link, dėl susiklosčiusių aplinkybių K. Čeponį nuvedė link viešojo administravimo bakalauro ir magistrantūros studijų Kauno technologijos universitete (KTU).

„Tais laikais tarp labai populiarių studijų programų buvo vadyba, teisė, statybos inžinerija ar transporto inžinerija. Į transporto inžineriją bei kitas specialybes, kur buvo reikalinga vokiečių kalba, stojo didelė dalis mano klasiokų. Mokykloje visi mokėmės vokiečių kalbą, šios žinios padėdavo lengviau įstoti, ten kur jos buvo reikalaujama. Aš pasirinkau viešąjį ir verslo administravimą, į kurį stojau tik todėl, jog visi pirmu prioritetu įrašė kitas tuo metu populiarias specialybes – norėjau pasielgti kitaip nei kiti“, – sako K. Čeponis.

Magistrantūros diplomas suteikė daugiau brandos

Tuo metu bakalauro studijų programa vadinosi Viešasis ir verslo administravimas. Ją pasirinkę studentai du metus buvo mokomi bendrųjų universitetinių dalykų, vadybos ir verslo pagrindų, teisės ir administravimo pagrindų, o nuo trečiojo kurso, pasirinkę viešojo arba verslo administravimo kryptį, gilinti žinias atitinkamoje srityje.

„Manau, kad nemaža dalis tuo metu su manimi stojančių bendraamžių, kartu ir aš, tiksliai nesupratome, kur mes stojame ir ką mes mokysimės. Vienas iš dešimties stojančiųjų buvo iš tikrųjų skaitęs studijų programos aprašą. Visi likę, kreipė dėmesį į žodžius verslas arba administravimas, nes tai buvo kažkas galimai suprantamo. Kas tiksliai tas viešasis? Niekas iki galo nesuprato“, – juokiasi K. Čeponis.

Tačiau praėjus beveik dviem dešimtmečiams nuo dienos, kai KTU alumnui buvo įteiktas magistro aukštojo mokslo diplomas, abi studijų programas jis vertina ypač teigiamai. Anot K. Čeponio, žinios kurias suteikia viešojo administravimo studijos yra naudingos bet kokios srities specialistui.

„Nesvarbu, ar dirbsi inžinieriumi, logistu ar vadovu – vadybos, teisės pagrindai, organizacijų teorijos, valdymo bei administravimo, bendrieji dalykai yra būtini norint susivokti pasaulyje, kuriame gyvename. Dėl to man labai patiko didelė dalis dalykų, kuriuos mokiausi, mat jie buvo naudingi vėlesniuose gyvenimo etapuose. Nors studijuojant tikrai negalvojau apie tai, kurie gebėjimai bus naudingi, tačiau daugelį išmoktų dalykų pritaikiau ir panaudojau“, – pasakoja jis.

KTU alumno teigimu, studijos suteikė organizacijų teorijos, valstybės valdymo, institucijų veiklos, Europos Sąjungos teisės, konstitucinės ir administracinės teisės bei kitas žinias, o magistrantūros diplomas – daugiau brandos. Nors savęs išskirtiniu viešojo administravimo specialistu K. Čeponis nelaiko, įgytų žinių prasmę atranda kasdien.

„Kai susitinkame su bendrakursiais, dalis jų sako, kad jie nepanaudojo nieko iš to, ką mokėsi. O aš visiems sakau, kad aš panaudojau beveik viską. Aš jokiu būdu nebuvau geriausias ar pareigingiausias studentas, tačiau atradau įgytų žinių prasmę gyvenimo kelyje“ – šypsosi K. Čeponis.

Pirmąjį kartą studijų metu įgytos žinios K. Čeponiui pasitarnavo ir netikėtose kasdieninėse situacijose. Pavyzdžiui, kai prieš daugiau nei 15 metų buvo nuspręsta Kaune, Karaliaus Mindaugo prospekte pakabinti ženklą, draudžiantį motociklų eismą nuo 22 val.

„Išgirdus šią žinią, man kilo logiški klausimai: jei motociklininkas gyvena Žemuosiuose Šančiuose, tai kaip dabar jam parvažiuoti namo? Mano mokslai man leido suprasti, kokia yra sprendimų priėmimo seka, kur turime kreiptis, kam ir ką mes turime rašyti. Dalyvavau keliuose savivaldybės posėdžiuose, teko ir įstatymus pacituoti. Galiausiai to ženklo niekas nepakabino“, – pasakoja KTU alumnas.

Karjeros kelias buvo vingiuotas

K. Čeponis šiuo metu dirba Europos tarptautinėje programinės įrangos korporacijoje. Tačiau kelias iki šios pozicijos, kaip pats sako, „klostėsi sudėtingai, kalnuota ir vingiuotai“.

„Studijų laikotarpiu dėmesį skyriau jėgos struktūrų sistemų veiklai ir sandaros analizei. Atlikus praktiką, natūraliai atėjo laikas spręsti, kur pradėti karjeros kelią. Dėl to meto ekonominių aplinkybių, darbas valstybės tarnyboje finansiškai negalėjo konkuruoti su verslo įmonėmis. Norus teko derinti su realybe“, – sako K. Čeponis.

Pirmąjį darbą, vedantį karjeros keliu, KTU alumnas gavo bendrakursių, kurie įsidarbino projektų vadovais statybos bendrovėje, rekomendacijų dėka – jie pasikvietė dirbti kartu.

„Pirmajam mano vadovui rūpėjo organizacinės ir administracinės žinios, rinkos bei organizacijų supratimas, gebėjimas analizuoti bei darbuotojo potencialas, todėl per darbo pokalbį jis man uždavė gana paprastą klausimą: ar esi pasiruošęs išmokti to, ko nežinai? Aš buvau pasiruošęs bet kam, kad įrodyčiau, jog galiu atlikti iškeltus uždavinius. Tai buvo pirmasis mano sutiktas vadovas, kuriam reikėjo vadybinių, administracinių, rinkos suvokimo žinių. Aš jam nuoširdžiai dėkingas, nes lygiai per pusmetį aš ten išmokau to, ko reikėjo tam darbui atlikti“, – pasakoja jis.

Pasak KTU alumno, statybų bendrovės vykdomuose projektuose administracinė pusė buvo ne mažiau svarbi nei objekto statybų eiga: reikėjo surasti klientą, įtikinti jį nupirkti paslaugą, ruošti dokumentaciją, objektą priduoti valstybinėms institucijoms, prireikus – atstovauti teismuose.

„Kadangi statybos siejasi su statybos leidimais, pridavimu įvairioms institucijoms, aš visą tai žinojau dėl savo studijų. Kol kiti buvo už galvos susiėmę, man tai buvo ganėtinai lengva“, – teigia K. Čeponis.

Paieškos ir netikėtos galimybės IT sektoriuje

KTU alumnui teko dirbti projektų vadovu, išbandyti save įmonės direktoriaus, verslo kūrėjo, ir netgi lektoriaus rolėje. Tačiau po tam tikro laiko, K. Čeponis nebeįsivaizdavo savęs nei vienoje iš šių pozicijų: „Atėjo momentas, kuomet pasakiau sau: „noriu dirbti srityje, kuri patinka.“

Žengiant karjeros ir darbo keliu, K. Čeponis susidūrė su realybe – kaip ir anksčiau, taip ir dabar, įvairios kompanijos darbo skelbimuose nurodo poreikį, jog kandidatai į darbo pozicijas turėtų išsilavinimą būtent toje srityje, kurioje veikia įmonė, o CV neturintys „tinkamo įrašo“ yra atmetami. Anot jo, tai – siauras požiūris.

„Esu bandęs įsidarbinti į įmonę, prekiaujančią vieno žymaus gamintojo traktoriais, automobilių prekinio ženklo atstovybėje, bet buvau atmestas, nes nebuvau baigęs inžinerijos. Prieš mane sėdinti jauna specialistė iš atrankos kompanijos apeliavo: „bet jūs gi nebaigęs inžinerijos mokslų, kaip jūs galite tai žinoti.“

Tačiau, juk siūlomas darbas, pareigos bei atsakomybės ir siektinas rezultatas yra ne apie automobilių ar kitos įrangos pardavinėjimą siaurąja prasme, o apie administravimą, duomenų bei poreikių analizę, sutarčių sudarymą ir derinimą, apie derybas, apie vokiečių kalbą, apie santykių sureguliavimą tarp įmonių bei specialistų, rinkoje dirbančių institucijų. Nėra didžiulio skirtumo, kuri industrija ar jos dalis bus visų šitų administracinių dalykų centre. Procesai sistemine prasme yra panašūs“, – teigia jis.

Nors jo teigimu, „atrankų filtras nebuvo lengvas, buvo nuoširdžiai ir sportiškai pikta“, rasti patinkančią veiklą K. Čeponiui pavyko. Dabar jis viešojo administravimo žinias naudoja dirbdamas „Dassault Systèmes“ vyresniuoju pagrindinių klientų vadybininku bei industrijos procesų konsultantu Vokietijoje ir kitose vokiečių kalbą vartojančiose šalyse. Sistemų inžinerija labai plati sritis, apimanti tiek organizacijų struktūras, tiek inžinerinius kūrybos ar verslo procesus.

„Beje, tai, kaip buvau priimtas į darbą dabartinėje darbovietėje yra analogija to, kaip aš buvau priimtas į pirmąjį. Nors ir suprantu, dalį informacinių technologijų rinkos, aš nesu IT specialistas pagal išsilavinimą ir tik savo vadovo dėka, kuris suprato, kad jam reikia administruojančio žmogaus, pažystančio Vokietijos rinką, ir pasiruošusio išmokti, jau septyneri dirbu čia“, – sako K. Čeponis.

Šioje pozicijoje ne tik vokiečių kalba, bet ir Europos Sąjungos teisė, šalies sistemos, organizacijų bei struktūros išmanymas yra labai svarbu. Įmonės klientai: tiek valstybinės institucijos, inžinerinės kompanijos, tiek įmonės dirbančios įvairiausiose industrijų srityse, nuo medicinos iki automobilių, nuo IT iki ginkluotės. „Įmonės bei organizacijos, kuriose norėjosi dirbti, šiandien yra mano klientai“, – šypsosi jis.

Laukiantys iššūkiai

Tačiau administruojančių, įmonę atstovaujančių ar dirbančių komercijoje, žmonių procentas inžinerinėje kompanijoje įprastai yra sąlyginai nedidelis. Todėl K. Čeponis viešojo administravimo specialistus įspėja – sėkmingas karjeros kelias gali pareikalauti neeilinių pastangų.

„Nėra taip, kad viešojo administravimo specialistų nereikia, ar negalima jų panaudoti – jų reikia. Mano asmenine nuomone, remiantis patirtimi, šių žinių panaudojimo sektorius Lietuvos darbo rinkoje suprantamas per siaurai. Konkurencija darbo rinkoje yra kitokia. Teks gebėti įrodyti, jog socialinius mokslus baigęs žmogus gali išmokti bei perprasti procesus itin greitai, ir turi gebėjimų, kurių neturi kiti“, – sako jis.

Paklaustas, ar nesigaili pasirinkęs kiek netradicinę ir ryžto pareikalavusią specialybę, K. Čeponis ilgai nesvarsto: „Aš gailiuosi kai kurių praleistų paskaitų, į kurias studijų metu sąmoningai nusprendžiau neiti, nes buvo malonesnių veiklų. Gaila paskaitų, kuriose nebuvau pakankamai dėmesingas – mielai jas pakartočiau. Nors dabar jas pakartoti būtų sudėtingiau, nes gyvenime atsirado daugiau rolių, atsakomybių, mažiau laisvo laiko, aš tikrai apie tai pagalvoju“.

Tačiau motociklininkas toli nuo universiteto nepabėgo – ji dažnai išvysti galima ne tik ant dviratės transporto priemonės, bet ir universiteto erdvėse. K. Čeponis mielai prisideda prie savo Alma Mater organizuojamų akcijų, moderuoja įvairius renginius. Vienas jų – „KTU Motoride“, skirtas mokytis pagarbios motociklizmo kultūros, saugaus vairavimo ir tuo pačiu supažindinti bendrus pomėgius turinčius KTU bendruomenės narius.

„Universitetas yra jaunų žmonių kalvė; jį kasmet baigia per 2 tūkst. studentų. Yra šansas, kad dalis jų važinėja motociklu. Todėl sutikęs universiteto kolegas pasiūliau, jog galiu skirti dalį savo laiko perteikti tam tikras motociklizmo žinias tam, kad jauni žmonės nekartotų tų klaidų, kurias galbūt dariau aš. Jeigu mano žinių pasidalinimas išgelbės bent vieną gyvybę, aš būsiu laimingas. Žinau, kad aš tam tikrų įvykių ar sprendimų būčiau išvengęs, jeigu būčiau žinojęs tai, ką žinau šiandien“, – sako K. Čeponis.