Įrašai

Algis Kriščiūnas yra gerai Lietuvoje žinomas dailininkas, fotografas ir muzikantas, anksčiau grojęs grupėje „Fojė“. Jo vardas žinomas dėl menininko darbų ir veiklų, kurių gyvenime jis niekuomet nestokojo. Bet retas žino, kad menininkas yra Kauno technologijos universiteto alumnas, prieš 31 metus baigęs studijas tuometiniame Mašinų gamybos fakultete, kur studijavo robotų konstravimo specialybę. Ir nors gyvenimas susiklostė taip, kad po studijų jis pasuko kitu keliu, Universitete įgytos žinios pravertė ne kartą.

A. Kriščiūnas nuo mažumės jautė aistrą menui ir technologijoms, tad pabaigęs mokyklą ir tėvų paskatintas nedvejodamas studijoms pasirinko tiksliuosius mokslus. KTU Mašinų gamybos fakultetą garsus fotografas baigė 1992 metais.

„Šią studijų specialybę išsirinkti padėjo tėvai. Jie sakė, kad inžinierius niekada gyvenime neprapuls. Manau, kad jie yra visiškai teisūs, nes tikrai neprapuoliau. Ir nors po studijų mano gyvenimas pakrypo toli nuo KTU įgytos specialybės, technologijos yra neatsiejama mano kuriamo meno dalis“, – sako KTU alumnas.

Pasak A. Kriščiūno, studijos jį išmokė kantrybės ir atsakingumo. Mėgstamiausia jo paskaita buvo filosofija, kuri truko gana neilgai, nes inžinieriams kur kas labiau reikėjo paskaitų apie medžiagų atsparumą ir fiziką. Dar labai jam patiko braižybos ir geometrijos mokslai, kurių dėka jis pats susiprojektavo namus, architektui beliko atlikti tik techninius skaičiavimus.

Bene smagiausi prisiminimai išlikę jo atmintyje – užklasinės veiklos.

„Tai buvo įdomiausia gyvenimo dalis. Su draugais kiekvieną savaitę bendrabučio salėje rengdavome spektaklius ir miuziklus, organizavome fakulteto šventes ir „Mis Studentė“ konkursą. Labai norėčiau laiko mašina grįžti atgal ir savo fakulteto valgykloje suvalgyti sriubos. Jeigu būčiau dirbęs pagal specialybę, gal net įkūręs robotų gamyklą, tuomet veikiausiai minčiau KTU slenkstį ieškodamas perspektyvių inžinierių“, – juokauja menininkas.

Baigęs studijas A. Kriščiūnas nė dienos nedirbo pagal specialybę, nes dar trečiame kurse suprato, kad jį traukia visai kiti dalykai. Bet tėvams pažadėtas bakalauro studijas baigė. Jis juokauja, kad širdyje visuomet jautėsi menininku, bet tuo pačiu troško išmanyti ir įvairius techninius dalykus, praverčiančius kiekvienam vyrui.

Anot A. Kriščiūno, šiandieniniame pasaulyje kone visur yra sutinkamos išmaniosios technologijos, ne išimtis ir meno sritis: „Daug dirbu su kompiuteriu, redagavimo programa „Photoshop“. Visus savo paveikslų eskizus pirmiausia pasidarau ekrane, taip greičiau randu geriausius kompozicinius ir spalvinius sprendimus. Menininkai ir toliau savo darbams naudos drobę, pieštukus, bet nevengs ir technologijų, nes naujos formos ir priemonės praplečia galimybių ribas.“

Menininkų pasaulyje itin svarbų vaidmenį vaidina ir socialinių tinklų naudojimas, kurie pasitelkiami ne tik informacijos sklaidai, bet ir kaip reklaminis kanalas virtualiai galerijai. A. Kriščiūnas mano, kad būtent socialinių tinklų dėka menininkams atsirado galimybė išsivaduoti iš įprastų galerijų ir pasiekti net ir toliausiai nuo meno nutolusius piliečius.

Jau kurį laiką A. Kriščiūnas su šeima gyvena Fuerteventūros saloje Ispanijoje, bet išlaiko glaudžius ryšius su Lietuva. Kiekvieną vasarą po tris mėnesius jis praleidžia šalies pajūryje – Palangoje, kur rengia savo darbų parodas. Jis džiaugiasi galimybe galerijoje bendrauti su žmonėmis, rengti susitikimus, paveikslų pristatymus ir atvirus pokalbius. Jis linki visiems atrasti savitą gyvenimo kelią ir mylėti savo darbą.

Viena dar iki galo neįminta fizikos mįslė – tamsioji materija. KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros docentas dr. V. Stankus atskleidžia jos mastus, kaip tai susiję su naujų žvaigždžių susidarymu ir rudosiomis nykštukėmis.

KTU mokslininko teigimu, jam labiau patinka terminas nematoma, nei juodoji materija, mat net juodi objektai yra matomi, jei jie kažką užstoja. Tamsioji materija (angl. dark matter) yra fiksuojama tik dėl neatitikimo tarp stebimų rezultatų ir gravitacijos dėsnių.

– Mokslininkų teigimu, planetos, žvaigždės ir kiti dangaus kūnai sudaro vos 10 procentų visos galaktikos masės, likusi erdvė užpildyta juodąja materija, kurios mokslininkams nepavyksta ištirti iki šiol. Kaip manote, ar mums, t. y. žmonijai, pavyks įminti šią didžiąją paslaptį ir atsakyti į daugelį Visatos atsiradimo, tarp jų ir juodosios materijos atsiradimo ir jos gyvavimo klausimų?

– Šiaip tai viskas atrodo paprasta – paskaičiuojame orbitas, įvertindami žvaigždžių mases, įvertiname, kiek yra jų galaktikoje ir teoriškai nustatome jų orbitinius greičius. Deja, jie neatitinka realių. Kad žvaigždės taip judėtų, galaktikos masė turi būti bent 5,5 kartų didesnė, kitaip jos turėtų palikti galaktiką, buitiškai tariant, išsilakstytų.

Yra ir kitų įrodymų – tai galaktikų ir superspiečių gravitacinių lęšių įtaka šviesos sklidimui, galaktikų gravitacinis poveikis kitoms, net modeliuojant superspiečių klasterizacijos efektą neapsieinama be kelis kartus didesnės, nei regima masė. Šiuo metu nustatyta, kad tamsioji materija sudaro 26,8 % Visatos sudėties. Ši situacija moksle yra vadinama šiuolaikine kosmologine krize, neįminta mįsle.

Hipotezių yra daug, bet jos yra tik hipotezės. Teoriškai galima prognozuoti egzotiškų subatominių dalelių egzistavimą, kurios susiformavo Didžiojo sprogimo metu. Tokios dalelės turėtų pasižymėti tik dviem sąveikų tipais (iš keturių) – silpnąją ir gravitacine. Yra klaidingas įsivaizdavimas, kad tamsioji materija yra kažkur kosmose. Ne, ji tarp mūsų, aplink mus, jos milijardai dalelių turėtų skrosti kiekvieną mūsų kūno kvadratinį centimetrą per sekundę. Ir niekas kol kas neaptiko, kas tai yra.

Pafantazuojant galima prieiti ir prie išvados, kad gal jos pasižymi ir kitokiais, mums nežinomais sąveikų tipais. O jei taip yra, gal jos gali sudaryti ir struktūras, t. y. atomus, molekules, kūnus, gal net kitokios formos gyvybę, kuri mums yra nematoma, nejaučiama ir neaptinkama prietaisais?

Kita, dar didesnė problema ta, kad visata, pagal skaičiavimus, dėl gravitacijos traukos, sukeltos matomos ir nematomos materijos, turėtų pradėti trauktis. Bet ji ne tik nesitraukia, o plečiasi ir plečiasi greitėjančiai. Ta paslaptinga jėga ar slėgis, esantis vakuume, verčiantis plėstis Visatą su pagreičiu, vadinama tamsiąją energija. Apie ją mokslas dar mažiau žino. Aš manau, kad žmonijai pavyks įveikti šias mįsles. Atsiminkime, kad prieš 150 metų visiems elektromagnetinės bangos taip pat buvo „dark matter“.

–2022 m. pradžioje spaudoje pasirodė pranešimų, kad Žemės kosminėje kaimynystėje, vos už 4 tūkst. šviesmečių, užfiksuoti keisti radijo bangų skleidžiami signalai. Jų skleidžiamos radijo bangos neatitinka nė vieno iki šiol žinomo astronominio objekto. Gal tai ir gali būti naujos žvaigždės gimimas? Kaip manote?

– Tokių objektų, spinduliuojančių periodines radijo ir kitas elektromagnetines bangas visatoje, yra apstu – dažniausiai tai yra mirštančių ir mirusių žvaigždžių liekanos. Žvaigždės mirties liekana būna trijų tipų: baltoji nykštukė, pulsaras arba juodoji bedugnė. Pastaroji neturi magnetinio lauko, todėl nespinduliuoja periodiškai.

Dar būna magnetarų (pulsarų rūšis, turinti ypatingai stiprų magnetinį lauką), barsterių ir kt. Bet jei kalbame apie radijo bangas – turime pulsarų (ar magnetarų) atvejį. Pulsaras yra mirusios žvaigždės liekana, kurios skersmuo gali būti Kauno dydžio, o jo masė artima Saulės masei.

Medžiagos tankis yra toks, kad arbatinis šaukštelis tokios medžiagos prilygsta Everesto kalno masei. Jei pulsaro paviršiuje metro aukštyje paleistumėte tą šaukštelį, jis nukristų ant paviršiaus 1200 km/s greičiu. Tokie objektai turi milžinišką magnetinį lauką, kurio polių ašis dažnai nesutampa su sukimosi ašimi. Jie labai greitai sukasi – nuo kelių apsukų iki kelių šimtų per sekundę.

Pagal fizikos dėsnius – toks kintamas magnetinis laukas generuoja elektromagnetines bangas, kurių dažnis sutampa su sukimosi dažniu. Anomalijos gali formuotis ir dėl kitų priežasčių – dažnai pulsarai būna poromis – tai dvinarių žvaigždžių (o tokių Visatoje yra apie 50 %) mirties liekanos.

Nemažai žvaigždžių yra ir trinarės ar keturnarės ir jos miršta ne vienodu laiku, kartais pasitaiko ir vadinamas užtemdymo atvejis – dar nemirusi žvaigždė užstoja kitos spinduliavimą. Žvaigždės kai gimsta, nespinduliuoja radijo bangų. Pradžioje – infraraudoną, o kai gimsta ir regimą, ir ultravioletinę, ir kitas. Jeigu šiuo atveju klausimas apie fiksuojamus periodinius signalus – tai greičiausiai juos skleidžia  mirštanti, bet ne gimstanti žvaigždė.

– Kitaip tariant, žvaigždės, baigdamos savo egzistenciją, skleidžia atsisveikinimo garsus savo kaimynėms žvaigždėms… Spaudoje teko skaityti apie praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje atrastas rudąsias nykštukes. Įdomu yra tai, kad iki šiol vyksta mokslinės diskusijos, kam jas priskirti – planetoms ar žvaigždėms. Ką manote jūs, kaip gamtos mokslų mokslininkas, šiuo klausimu?

– Rudųjų nykštukių fizika yra žinoma – tai dujų kamuoliai, kurių masė yra per maža, kad centre užsižiebtų termobranduolinės vandenilio virtimo į helį reakcijos. Žvaigždžių formavimas prasideda dideliam plazmos telkiniui traukiantis dėl gravitacijos jėgų.

Didėjant slėgiui centre, didėja ir temperatūra. Kai ji pasiekia 10 mln. laipsnių, užsižiebia termobranduolinės vandenilis-helis virtimo reakcijos, kurių metu išsiskiria didelis energijos kiekis, jis stabilizuoja žvaigždę, dėl padidėjusio vidinio slėgio atsverdamas gravitacijos jėgas. Nusistovi vadinama hidrostatinė pusiausvyra. Reakcijų užsižiebimo laikas priklauso nuo pradinio plazmos telkinio masės ir trunka nuo 10000 iki 100 mln. metų.

Dažnai daug žvaigždžių užsižiebia dideliame regione. Tuose regionuose yra skirtingas plazmos tankis. Kartais susidaro tokie telkiniai, kurių pradinės masės nepakanka pasiekti reikiamai temperatūrai. Tiesa, kai kuriose rudosiose nykštukėse stebimos deuterio formavimosi reakcijos, bet jų temperatūra per maža normaliai žvaigždei susiformuoti. Todėl jos yra blausios, o spalva yra artima tamsiai raudonai ar tamsiai purpurinei.

Astronomai linkę rudąsias nykštukes vadinti tarpiniais objektais tarp planetų ir žvaigždžių. Jų masė turi būti mažesnė nei 0,075 Saulės masės, bet tai yra 75 kartus daugiau, nei Jupiterio masė. Kiti dar vadina jas nepavykusiomis žvaigždėmis. Ar galima vadinti jas planetomis? Na, jei rudoji nykštukė nesisuka apie masyvią žvaigždę, o yra pavienis objektas – tikrai ne. Tačiau, jei jos masė yra artima tai ribai apie kurią kalbėjau, arba dar mažesnė ir ji sukasi apie masyvią žvaigždę, gal ir galima būtų ją priskirti prie planetos.

Prisiminkime, kad Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas taip pat yra dujų milžinai, tiesa, turintys skystą ir kietą branduolį. Bet kaip ir minėjau – yra dvinarių, trinarių žvaigždžių, kurių lengvesni nariai nepriskiriami prie planetų. Gal vis dėlto tiktų kriterijus dėl termobranduolinių reakcijų egzistavimo jų centre. Taigi Visatoje yra dar daug reiškinių, saugančių labai daug neįmintų mįslių…

KTU Alumnų asociacijos prezidento Dariaus Vaičiulio vardu kviečiame Jus į visuotinį KTU Alumnų asociacijos narių susirinkimą, kuris vyks š. m. kovo 30 d. (ketvirtadienį) nuo 17 val. KTU Santakos slėnio A228 salėje.

Susirinkimo metu bus renkamas KTU Alumnų asociacijos Prezidentas, Valdyba ir Kontrolės komitetas, tvirtinami asociacijos veiklos dokumentai.

Primename, kad pagal asociacijos įstatus, teisę balsuoti ir kandidatuoti turi tikrieji asociacijos nariai, sumokėję narystės mokestį einamaisiais metais.

KTU Alumnų asociacijos susirinkimas – atviras visiems absolventams. Norint dalyvauti visuotiniame narių susirinkime prašome užpildyti registracijos formą.

Susirinkimo darbotvarkė

17:00 – 17:10 val. Susirinkimo atidarymas.

17:10 – 17:15 val. Susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimai.

17:15 – 17:20 val. Balsų skaičiavimo komisijos rinkimai. Kvorumo tikrinimas.

17:20 – 17:25 val. Susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas.

17:25 – 17:40 val. KTU Alumnų asociacijos prezidento veiklos ataskaita ir Asociacijos finansinė atskaitomybė. Klausimai.

17:40 – 17:55 val. KTU Alumnų asociacijos Kontrolės komiteto ataskaita. Klausimai.

17:55 – 18:10 val. Kandidatų į Prezidento postą kėlimas ir prisistatymas.

18:10 – 18:25 val. Kandidatų į Valdybos ir Kontrolės komiteto narius kėlimas ir prisistatymas.

18:25 – 18:40 val. Klausimai kandidatams.

18:40 – 18:55 val. Balsavimas. Pertrauka.

18:55 – 19:10 val. Balsavimo rezultatų skaičiavimas.

19:10 – 19:20 val. Balsavimo rezultatų skelbimas ir tvirtinimas.

19:20 – 19:30 val. Prezidento žodis. Susirinkimo uždarymas.

Kilus klausimams rašykite alumni@ktu.lt arba skambinkite +370 626 73904.

Universitetuose jau nuo seno gimsta inovatyviausios idėjos ir vyksta visuomenės pažangą skatinančios diskusijos. Tačiau ypač šiandien, pasauliui susiduriant su nelygybe, klimato kaita, migracija ir kitais iššūkiais, o kartu nepaliaujamai vystantis technologijoms, universitetai privalo parodyti, kad išsilavinimas ir mokslo žinios – raktas į sėkmę. Ekspertai įsitikinę – universitetas tampa naujų žinių kūrimo, keitimosi jomis, žinių taikymo ir sklaidos visuomenėje tarpininku.

„Šiuolaikinė visuomenė dažnai puikiai žino, ko jiems reikia, tačiau klausimai ką, kodėl, su kuo, kaip visada lydės žingeidumą ir norą tobulėti. O tokių atsakymų ir galima ieškoti universitete“, – pastebi Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorius, universiteto Tarybos narys Rytis Krušinskas.

Išsilavinimas nepelnytai nuvertinamas

Pasak Arvydo Paukščio, KTU Tarybos pirmininko, bendrovės „Teltonika IoT Group“ vadovo, šiais laikais universitetas daug daugiau negu ugdymo įstaiga ar kompetencijų centras. Universitetas – šalies augimo sąlyga; vieta, kur formuojasi jauno žmogaus asmenybė, jo vertybinė sistema, kritinis mąstymas, požiūris į save ir aplinką.

„Turbūt ne veltui nuo seniausių laikų universitetinis išsilavinimas buvo tam tikras prestižas, kurį šiuolaikinėje visuomenėje mes neretai nuvertiname. Ir visai be reikalo. Nepaisant nuolatinių pokyčių ir skubėjimo, tikrąją vertę išlaiko tie dalykai, kurie reikalauja laiko ir pastangų būti sukurti. Pavyzdžiui, tam tikros srities ekspertinės žinios. Jų neįgausime perskaitę kelis vadovėlius ar sudalyvavę didesnėje konferencijoje. Tam būtinas ir grįžtamasis ryšys, žinių bei patirčių perdavimas, galiausiai – drąsa suklysti ir išmintis pasimokyti iš klaidų“, – sako A. Paukštys.

R. Krušinskas išskiria dar vieną universitetui svarbų tikslą – būti lyderiais kuriant ateities Lietuvą, prisiimančiais atsakomybę padėti augti ateities žmogui ir ateities iššūkiams pasirengusiai visuomenei.

„KTU turi ir papildomą misiją, kuri atspindima ir pavadinime – tai technologijos, kurios jau dabar mūsų kasdienybės dalis. Vyksta daug diskusijų apie tai, kiek naudos bei žalos gali turėti toks spartus technologijų vystymasis, tačiau būtent universiteto vaidmuo yra ir išliks ateityje – rasti darnius sprendimus“, – teigia R. Krušinskas.

Išnaudoti vykstančius pokyčius – būtina

O pastarąjį dešimt metų technologijos auga stulbinančiu greičiu. Statistiniai duomenys rodo įspūdingą esamą ir toliau vyksiantį technologijų proveržį. Vos keletas pavyzdžių: internetu pasauliniu mastu naudojasi 5 mlrd. žmonių; iki 2030-ųjų prie interneto bus prijungta 500 mlrd. įrenginių; pasaulyje yra apie 1,35 mln. technologijų startuolių; išmaniųjų įrenginių, renkančių, analizuojančių ir besidalijančių duomenimis, skaičius iki 2030 metų turėtų pasiekti 50 mlrd.

Lina Slavinskė, bendrovės „Hostinger“ Socialinių partnerysčių vadovė, KTU tarybos narė, atkreipia dėmesį, kad kartų ir visuomenės požiūrio kaita, technologijų, dirbtinio intelekto ir skaitmenizacijos proveržis daro stiprų poveikį visoms sritims. Tik tuo pasinaudodami galime atrasti kelią į darnią ateitį.

„Spendimų paieška ypač svarbi aukštojo mokslo institucijose. Todėl KTU misijoje skiriamas dėmesys ne tik universiteto bendruomenei bei partneriams, bet ir visuomenei, kuriai duodamas pažadas – būti veržliu universitetu ir kurti darnią visuomenę“, – sako L. Slavinskė.

Šiuolaikinio universiteto pranašumas, siekiant užtikrinti daug žadančia ateitį,  A. Paukščio teigimu, yra laisvė rinktis tai, kas žmogui įdomu: „Kiekvienam suteikiama galimybė derinti skirtingas sritis ir plėsti kompetencijas arba sistemingai gilinti turimas žinias ir siekti ekspertiškumo. Tai ypač svarbu, nes tik savimi pasitikintis bei save tinkamai realizuojantis asmuo gali suteikti vertę visuomenei“.

Reikalingas bendruomenę vienijantis lyderis

KTU šiuo metu vykdant naujo rektoriaus rinkimus, pašnekovai tikina, kad būtent tokiam – technologijų – universitetui reikia iniciatyvaus, kūrybingo ir nebijančio iššūkių lyderio.

„Universitetas nesiliauja būti svarbiu visuomenės progreso varikliu. Visuomenę tiesiogiai ir netiesiogiai pasiekia universiteto kūriniai: moksliniai išradimai, inovacijos, kompetentingi ekspertai, jauni specialistai, kurie sėkmingai įsilieja į darbo rinką, stiprina visuomenę savo pasaulėžiūra, sprendimais, žiniomis ir bendruomeniškumu. Svarbu, kad aukštosios mokyklos būtų vedamos įkvepiančių lyderių, kurie mokėtų sutelkti bendruomenę, skatintų dalintis savo idėjomis ir pasiekimais, kurie padėtų dorotis su šiandienos pasaulio problemomis“, – teigia L. Slavinskė.

Anot UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės“ generalinio direktoriaus, KTU tarybos naro Simono Petrulio, nuolat auganti ir stiprėjanti KTU akademinė bendruomenė, tarp jų ir alumnai, vis aktyviau prisideda prie naujos kartos ugdymo, kuri taip reikalinga iššūkių priešakyje.

„Universitete auga atsakingi ir mąstantys žmonės. Inspiruojančioje aplinkoje ugdomas laisvas, kūrybingas, ambicingas, inovatyvioms technologijoms artimas kūrėjas. Visa bendruomenė, o tarp jų – universiteto vadovas, nurodantis vystymo kryptį, padeda formuoti naująją kartą, kuri geba vesti visuomenę į priekį, nepaisant kylančių iššūkių“, – tikina S. Petrulis.

Fizika yra vienas elementariausių ir tuo pačiu vienas sudėtingiausių mokslų, kuris vaidina svarbų vaidmenį žmonijos civilizacijos ir technologijų pažangoje. Pasak KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) docentės Živilės Rutkūnienės, kiekvienas žmogus fiziką naudoja kasdienėje veikloje, kartais net to ir nesuvokdamas, pavyzdžiui, vaikščiodamas, pjaustydamas, gamindamas maistą, atidarydamas ir uždarydamas duris.

Galbūt kai kam fizika gali atrodyti nuobodus ir beprasmis dalykas, tačiau jos pritaikymas lydi kiekvieną iš mūsų kiekviename žingsnyje. Didžiulę mokslinę ir technologinę pažangą, kuri įvyko per pastaruosius šimtmečius, vienaip ar kitaip lėmė ir fizikos mokslas. Jos teigimu, fizikos pažanga prisidėjusi prie daugelio veiklos sričių, pradedant nuo medicinos fizikos, kelionių į kosmosą ir baigiant kasdienėmis veiklomis.

Fizikos dėsningumas – net ir gaminant maistą

Ar dažnai susimastote, kokie procesai vyksta virtuvėje, kuomet gaminate vakarienę? Ž. Rutkūnienės teigimu, gaminant maistą labai svarbi temperatūra, kuri kurią reguliuojant užtikriname, kad gautumėme mums norimą rezultatą: nuo virimo, troškinimo iki kepimo. Šiame procese sutinkame vieną iš fizikos šakų – termodinamiką. Ji nagrinėja temperatūrą, šilumą ir jos perdavimą. Pasak jos, net ir pjaustant vaisius ir daržoves, vadovaujamės fizikos principais.

„Norėdami ką nors perpjauti – turime spausti peilį. Slėgis tiesiogiai priklauso nuo jėgos ir atvirkščiai – nuo ploto. Todėl padidinę spaudimą į peilio ašmenis ir jas išaštrinę (sumažinę plotą, kurį spustelim) galime lengvai perpjauti tai, ką norime.“

Dar vienas pavyzdys – mikrobangų krosnelės. Anot docentės, mikrobangų ir infraraudonųjų spindulių krosnelės, kurios naudoja elektromagnetines bangas tam, kad perduotų šilumą maisto produktams. Tokios bangos, tai fizikinė sritis, susijusi su elektromagnetinio spinduliavimo naudojimu.

Ne visiems lengvai suprantama sritis

Pasak Ž. Rutkūnienės, fizika gali atrodyti sudėtingas ir ne kiekvienam suprantamas dalykas, tačiau viskas yra paprasčiau nei galima įsivaizduoti. Mokantis fizikos, svarbu suprasti, kad tai mokslas, susijęs su teoriniais konceptais ir matematikos taikymu. Norint įrodyti, kad fizikos dėsniai veikia, būtini ir geri matematikos pagrindai.

„Sėkmė šiame moksle reikalauja ne tik smalsumo, bet ir pastangų bei laiko, bet gerai suprantant fizikos principus, galite suvokti daug kitų mokslų šakų, taip pat pagerinti savo mąstymo ir sprendimų priėmimo gebėjimus.“ – teigia Ž. Rutkūnienė.

Taip pat, visi fizikiniai reiškiniai daug lengviau suprantami, kuomet yra taikomi praktiškai. Tai yra taikomoji mokslų šaka, todėl svarbu žinias išmėginti ir praktiškai, atlikti eksperimentus, susipažinti su įvairiais fizikos dalykais ir bandyti juos suprasti.

Galimybė išbandyti savo jėgas fizikos konkurse

Siekdama populiarinti fizikos studijas ir fizikos mokslą apskritai, KTU MGMF Fizikos katedra jau nuo 1996 m. kasmet rengia nacionalinį prof. K. Baršausko fizikos konkursą moksleiviams, kuris kasmet suburia apie 300 moksleivių iš visos Lietuvos“, – pasakoja Ž. Rutkūnienė.

Pasak mokslininkės, konkursas jauniesiems fizikams suteikia progą pasitikrinti žinias, išmėginti savo gebėjimus sprendžiant įdomias, kitokias nei mokykliniuose vadovėliuose, fizikos užduotis, susipažinti su KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultetu, jo mokslininkais bei jų vystoma moksline veikla.

„Stengiamės parodyti moksleiviams,  kokia įdomi ir reikšminga fizika ir kaip plačiai ji pritaikoma. Suprantame, kad pasirinkimas studijuoti fiziką – nėra paprastas. Tačiau, nors studijos ir nėra lengvos, jos atveria kelius į pasaulį, keičiančius mokslinius atradimus ir tarptautines karjeros galimybes“, – sako mokslininkė.

Kauno technologijos universitete (KTU) pradedamas rektoriaus rinkimų procesas – sausio 9 d. paskelbtas viešas tarptautinis konkursas rektoriaus pareigoms užimti. Pretendentų į rektoriaus pareigas paraiškos priimamos iki kovo 10 d.

KTU rektoriaus rinkimus viešo tarptautinio konkurso būdu organizuoja iš Universiteto tarybos narių sudaryta Rinkimų komisija. Rektorius penkerių metų kadencijai renkamas vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, KTU Statutu ir KTU tarybos patvirtinta rinkimų organizavimo tvarka.

Konkurse gali dalyvauti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys mokslo laipsnį arba pripažinti menininkai, turintys pedagoginės ir vadybinės patirties. Kandidatuoti į rektoriaus pareigas gali ir Universitete nedirbantis asmuo.

„KTU – vienas lyderiaujančių universitetų, nuolat vystantis naujoves ir stebinantis visuomenę savo mokslininkų ir studentų pasiekimais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tad rektorius tokiame Universitete turi būti ryžtingas,  iniciatyvus, mokantis efektyviai bendradarbiauti tiek su verslo bei mokslo ir studijų organizacijomis, tiek ir su valdžios institucijomis. Labai svarbi vadovo pareiga – Universiteto bendruomenės narių sutelkimas, gebėjimas motyvuoti juos siekti ambicingų tikslų ir vesti Universitetą pirmyn“, – sako KTU tarybos pirmininkas, bendrovės „Teltonika IoT Group“ vadovas Arvydas Paukštys.

Lina Slavinskė, bendrovės „Hostinger“ Socialinių partnerysčių vadovė, KTU tarybos narė bei rektoriaus Rinkimų komisijos pirmininkė, tiki, kad Universitetą į priekį ves stiprus lyderis.

„Technologijos yra ne tik dabarties kasdienybė, bet ir raktas į žmonijos ateitį. Į tokią ateitį, kurią, rodos, sunku net prognozuoti ar detaliai planuoti, bet aišku viena, kad tai skirtingų disciplinų ir kompetencijų sintezė. Ir šios ateities kūrime ypatinga svarba tenka būtent tokiems universitetams kaip KTU. Nors dabar pasaulis gyvena neramių permainų laikais, kurioms ne visada galime daryti tiesioginę įtaką, tikiu, kad mums pavyks išrinkti vienam stipriausių šalies universitetų tikrą lyderį, gebėsiantį dar penkerius metus į priekį vesti KTU ir prisidėti prie mūsų ateities kūrimo“, – sako ji.

Norintieji dalyvauti konkurse iki kovo 10 d. turi pateikti užpildytą prašymą dalyvauti viešame tarptautiniame konkurse rektoriaus pareigoms eiti, deklaraciją apie atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimui ir dėl interesų konflikto atskleidimo, savo gyvenimo aprašymą, mokslo laipsnio suteikimą liudijančio dokumento kopiją, dokumentus, įrodančius pedagoginę ir vadybinę patirtį.

Pageidaujama, kad pretendentai nurodytų veiklos gaires, suformuluotas pagal Universiteto strategiją. Galima pateikti ir kitus dokumentus ir duomenis, kuriuos, pretendento nuomone, tikslinga pateikti.

Dokumentai gali būti pateikti atvykus į Universitetą, elektroninėmis ryšio priemonėmis, elektroniniu parašu patvirtinus dokumentų tikrumą, ar pristatyti registruotu paštu nurodytu adresu.

Pasibaigus dokumentų teikimo terminui, vyks rinkimų komisijos posėdis, nuo kurio per mėnesį bus organizuojamas ir Senato posėdis – jame bus tvirtinamas reikalavimus mokslinei veiklai atitinkančių pretendentų sąrašas.

Vėliau atrinkti kandidatai, atitinkantys visus keliamus reikalavimus, prisistatys ir pristatys savo vizijas bendruomenei atvirame posėdyje. Galutinį sprendimą dėl konkurso nugalėtojo KTU taryba priims uždarame posėdyje, kuris turi įvykti ne vėliau kaip 20 kalendorinių dienų po atviro posėdžio.

Tikimasi, kad naujai išrinktas KTU rektorius darbą pradės rugpjūčio 10 d.

Detalesnę informaciją galima rasti čia: https://bit.ly/3vMz7VB

Statistika rodo, kad beveik 10 milijonų žmonių Europos Sąjungoje gyvena jausdami sunkias insulto pasekmes. Tai – tokia liga, po kurios pacientas dažniausiai lieka neįgalus, neretai – tokios būklės, kuri reikalauja nuolatinės priežiūros. KTU Informatikos fakulteto mokslininkas Rytis Maskeliūnas kartu su tarptautine komanda sukūrė programėlę, kuri virtualioje aplinkoje mokys rūpintis asmeniu, kurį buvo ištikęs insultas.

Artimo asmens insultas visada sukrečia, o grįžus iš ligoninės, šokas patiriamas antrą kartą – nebežinome ko griebtis, nes pasikeičia ne tik insultą patyrusiojo, bet ir artimųjų gyvenimas. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Multimedijos inžinerijos katedros tyrėjo R. Maskeliūno, tokį pokytį išgyventi be pagalbos – sudėtinga.

Programa-žaidimas

„iTrain“ – tai interaktyvūs mokymai, skirti padėti slaugyti asmenis po insulto. Juos sudaro visuma skirtingų priemonių – įprasta knygelės forma, interaktyvus nuotolinis mokymo kursas (angl. Massive open online course), vaizdinė medžiaga ir vis populiarėjanti modernaus mokymo forma – vadinamasis „rimtasis“ žaidimas.

Daugelis turime paviršutiniškų žinių apie insultą, neretas savo artimoje ar tolimoje aplinkoje esame su šia liga susidūrę. Visgi, pasak R. Maskeliūno, neretai paviršutiniškos žinios tokios ir lieka, kol gyvenimas nepriverčia su problema susipažinti giliau. „iTrain“ interaktyvių mokymų paketas siekia užpildyti šią spragą.

KTU mokslininko teigimu, ši mokomoji priemonė yra ir žaidimas, ir mokomoji programa. Kurio bus daugiau – priklauso nuo naudotojo.

„Mokomasi lengva, greitai perprantama forma, kiek panašia į labai populiarų „EA SIMS“ žaidimą“, – teigia tyrėjas.

Remiamasi realaus gyvenimo duomenimis

„iTrain“ žaidimas moko teisingos slaugos praktikos, kaip sukurti saugią namų aplinką, leidžia virtualioje aplinkoje išbandyti ligonio priežiūrą ir moko kitų būtinų aspektų. Kaip tai vyksta? Paspaudus ant tam tikro objekto, ar įvykus tam tikram scenarijui, patikrinamos žaidėjo žinios – jis ar ji turi parinkti optimalų variantą, nuo kurio priklauso slaugomo asmens gyvenimo kokybė. Situacija nuolat kinta, nes gyvenimo kokybę veikia įvairūs faktoriai, pradedant nuo labai elementarių, tokių, kaip žmogaus noras pavalgyti ir pamiegoti, baigiant jo psichologine būsena. Visos šios situacijos modeliuojamos žaidime.

Pasak tyrėjo, tokia mokymų forma – gerokai įdomesnė ne tik jaunesniajai kartai; interaktyvus žaidimas daugeliui smagesnis ir mažiau laiko sąnaudų kainuojantis užsiėmimas nei brošiūrų skaitymas ar keliolika valandų praleistų kursuose.

„Žaidimo metodikai buvo panaudota profesionali medicininė patirtis ir realaus gyvenimo įrodymų duomenys, surinkti projekto „iTrain“ metu“, – teigia mokslininkas.

Medikai iš Italijos, Kipro bei Švedijos bendravo su insultą išgyvenusiais pacientais, jų šeimos nariais ir su šios srities profesionalais. Šių interviu pagrindu, papildant žinias medicinine praktika, buvo sudaryta mokymo medžiaga, kuria remiantis ir buvo sukurtas žaidimas.

„Mūsų žiniomis, rimtųjų žaidimų, mokančių apie pacientų po insulto slaugą, nėra. Netgi slaugos srityje, tai ganėtinai – plati niša, kurioje vienas iš pionierių buvo kitas mūsų žaidimas, supažindinantis su senatvine demencija“, – pasakoja R. Maskeliūnas.

Programėlės efektyvumą matavo depresijos skale

Nors tam tikra dalis pacientų po reabilitacijos gali gyventi ganėtinai pilnavertį gyvenimą – tai priklauso nuo insulto sunkumo, kada buvo suteikta pagalba ir kitų faktorių – neretai insultą patyrusiųjų gyvenimas pasikeičia iš esmės.

Pasak KTU mokslininko R. Maskeliūno, tarp žmonių, patyrusių insultą, depresija yra ganėtinai dažnas reiškinys: „Žmogus supranta, kad jo gyvenimas pasikeitė, dažniausiai – negrįžtamai ir taip, kaip buvo, tikėtina, jau nebebus.“

Be to, dažna šeima neturi finansinių galimybių naudotis slaugos namų paslaugomis, todėl slaugo ligonį namuose, kas namiškių kasdienybę taip pat stipriai sutrikdo: „Morališkai itin sunku stebėti kaip artimasis kenčia, o priežiūra reikalauja daug laiko (specialus maistas, higiena, mankšta, bendravimas), todėl nelieka laiko sau“.

Dėl šių priežasčių, depresija gali atsirasti ir pacientų artimiesiems, kurių gyvenimas taip pat keičiasi kardinaliai. Siekdami ištirti „iTrain“ žaidimo poveikį depresijos, kuri gali atsirasti dėl slaugytojų patiriamos naštos, eigai, mokslininkai pasitelkė depresijos skalę (angl. Geriatric Depression Scale (GDS)).

Pasak R. Maskeliūno, tyrimo metu rezultatai parodė, jog „iTrain“ žaidimas turėjo didelę teigiamą įtaką slaugytojų ir insulto ištiktų asmenų nerimo pokyčiui.

„iTrain“ žaidimą galima atsisiųsti nemokamai „Google Play“, „Apple App Store“ platformose.

Plačiau skaitykite publikacijoje: https://doi.org/10.3390/info13120564

Valdantiesiems svarstant apie pensijų reformos galimybes, kaip antai automatinio įrašymo į pensijų fondus tvarkos pakeitimą, ekonomistai ragina gyventojus, atsisakiusius kaupti antroje ar trečioje pakopoje, santaupų kojinėje nelaikyti. Pasak KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesoriaus Vytauto Snieškos, nors dabartinė pensijų sistema turi trūkumų, neinvestuojami pinigai atneša didesnių nuostolių – nuvertėja.

Pensijų klausimas aktualus ne tik šiuo metu pensijas gaunantiems, už kelerių metų pensinio amžiaus sulauksiantiems šalies gyventojams, tačiau ir darbingo amžiaus asmenims. Būtent iš šių darbuotojų įmokų yra kaupiamas fondas senatvės pensijoms išmokėti.

„Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo ( „Sodra“) pensija yra draudimo sistema. Šiuo metu dirbančio žmogaus įmokos į „Sodrą“ skiriamos jau esantiems pensijoje žmonėms išlaikyti. Ir kai tas žmogus išeina į pensiją, tada jam mokama iš „Sodros“ fondo, kurį pildo tuo metu dirbantys žmonės“, – sako KTU ekonomistas.

Nors pirmosios pakopos pensijos dydį lemia įvairūs, nuo konkretaus gyventojo darbingumo priklausantys veiksniai, bazinis pensijos dydis bene kasmet kinta. Anot V. Snieškos, kylant darbo užmokesčiui, kartu kyla ir galimybės mokėti didesnę pensiją: „Toks nuolatinis „Sodros“ papildymas iš augančių atlyginimų leidžia indeksuoti ir pensijas, kompensuojant dėl kainų padidėjimo prarastas pajamas“.

Antroje ir trečioje pakopoje sukauptos lėšos – pensijų fondų rankose

Politikai ir pensijų fondų valdytojai sako, kad vien „Sodra“ pasitikėti nereikėtų – antroji ir trečioji pakopa tikrai yra reikšminga, jei sulaukus pensinio amžiaus norite gauti bent 50 proc. atlyginimo. Tačiau kitaip nei senatvės pensija, priklausanti nuo valdančiųjų sprendimų, antroje ir trečioje pakopoje kaupiami pinigai tiesiogiai priklauso nuo pasirinktų fondų investavimo sėkmės.

„Antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fondo įmokos yra sudaromos iš atlyginimo išskaičiuojamų nustatyto procento išmokų, bei gali būti šiek tiek papildomos iš valstybės lėšų. Taigi, antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fondas, kurį sukaupia žmogus, negali būti indeksuojamas ir gali išaugti tik jeigu pensijų fondo valdytojas sėkmingai investuos pensijų fondo lėšas“, – sako V. Snieška.

Pasak V. Snieškos, didžioji dauguma tokių pensijų fondų lėšų sukauptų Lietuvoje yra investuojama į užsienio šalių akcijas, obligacijas, ar kitus vertybinius popierius. Šių investicijų rizika pasirenkama pagal gimimo metus – kuo jaunesnis gyventojas, tuo fondo investavimo rizika yra didesnė, siekiant padidinti investavimo grąžą.

„Deja, Lietuvoje veikiantiems pensijų fondams tokiu būdu iki šiol nelabai sekėsi uždirbti. Pavyzdžiui, Lietuvos banko duomenimis, vieno antrosios pakopos fondo vidutiniam dalyviui per 14,6 metų „Sodrai“ pervedus 3 024 eurus, tas fondas paaugo vos 813 eurais – iki 3 837 eurų. Tai vidutiniškai per metus sudaro tik 1,33 proc. – daug mažiau, nei infliacijos tempas Lietuvoje tuo laikotarpiu“, – sako V. Snieška.

Tam turi įtakos ir kasmet pensijų fondų pasiimamas pensijos fondo valdymo mokestis, kuris, priklausomai nuo fondo, per metus sudaro nuo 0,22 iki 1,23 proc. sukaupto turto: „Pavyzdžiui, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje šis mokestis yra tik 0,2 proc.“.

Nors Lietuvoje įstatymiškai nustatyta, koks procentinis valdymo mokestis nuo gyventojų kaupiamų lėšų gali atitekti pensijų fondui – Bendrasis atsiskaitymo rodiklis (BAR) negali viršyti 0,5 proc. – fondams investuojant sukauptą turtą į kitus fondus, nuo investicijų grąžos atskaitomi kiti mokesčiai. Jų procentinis rodiklis, vadinamas sąlyginiu Bendruoju išlaidų koeficientu (BIK), gali siekti net minėtuosius 1,23 proc.

Investuoti patiems reikia žinių

Lietuvos Banko duomenimis, pirmoje pakopoje Lietuvoje kaupia visi dirbantieji – per 1,45 mln. žmonių, tačiau aktyviai antroje pakopoje kaupia 778 tūkst., o trečioje – 95,6 tūkst. dirbančiųjų. Kiti gyventojai, nesikliaujantys antros ar trečios pakopos pensijų kaupimo galimybėmis, gali lėšas ateičiai kaupti kitur – atsidėti ar investuoti.

Pastaroji galimybė, V. Snieškos teigimu, gali būti ypač naudinga, mat tam tikros investavimo sritys, kaip antai nekilnojamasis turtas, per pastaruosius kelerius metus galėjo atnešti nemažą grąžą.

„Pavyzdžiui, būsto kainų augimo tempas Lietuvoje 2006–2022 metais vidutiniškai siekė net 5,6 proc. per metus. Jeigu tas pensijos fondas būtų augęs būsto kainų augimo tempu, tai per 14,6 metų turėtų išaugti iki 7 037 eurų – 2,33 karto. Tai kartu atsako į klausimą, kas geriau: ar pensijų fondas, ar investuoti patiems?“, – sako KTU profesorius.

Be abejo, patiems sėkmingai investuoti nėra lengva – siekiant išvengti nuostolių, reikia turėti daug žinių ir investavimo patirties. Tačiau neinvestuojamiems pinigams kyla didesnė grėsmė – nuvertėti.

„Ekspertai rekomenduoja turėti nuo pusės iki pilno metinio atlyginimo pinigų atsargą nenumatytoms išlaidoms. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad laikomi pinigai nuvertėja tiek, kokia yra infliacija, ar auga numatomų pirkti prekių kaina, todėl racionaliai investuojant galima tokių nuostolių išvengti“, – teigia V. Snieška.

Mažesnė pensija tiems, kurie daugiau uždirba?

Lietuvoje populiarūs pensijų fondai šiuo metu darbingiems žmonės prognozuoja ypač nedidelę, vos 30–50 proc. darbo užmokesčio siekiančią, pensiją, jei kaupti nusprendžiama tik pirmoje pakopoje. Šie skaičiavimai atliekami remiantis vidutinio darbo užmokesčio šalyje, kuris 2022 m. gruodžio mėn. siekė 1787,10 eurų prieš mokesčius, ir vidutinės „Sodra“ senatvės pensijos Lietuvoje, kuri siekė 512,64 eurų, santykiu.

Todėl šiuo metu pensijoje esančių asmenų, kurie turi būtinąjį darbo stažą, gaunama „Sodros“ išmoka siekia 28,7 proc. vidutinio atlyginimo šalyje prieš mokesčius ir sudaro apie 45 proc. vidutinio atlyginimo po mokesčių. Tačiau tokį procentą pajamų gaus ne kiekvienas šalies gyventojas.

„Pasinaudojant „Sodros“ pensijų skaičiuokle pirmajai pakopai galima pamatyti, kad didesnius atlyginimus gaunančių žmonių pensija sieks, pavyzdžiui, 50 proc. gaunamų grynųjų pajamų. Dar didesnius atlyginimus gaunantieji gaus mažesnę dalį. O tai reiškia, kad per pensijų sistemą yra vykdomas progresinis pajamų apmokestinimas“, – teigia V. Snieška.

Svarbu leisti gyventojui rinktis

Nors šis pensijų modelis veikia neseniai, vos 4 metus, ekspertai jau pastebi trūkumus ir tobulintinas sritis: „Labai palankiai yra vertinamos Prancūzijos, Vokietijos, Danijos pensijų sistemos, todėl reikėtų daugiau atsižvelgti į šių šalių patyrimą“.

Tačiau su kitų Europos šalių pensijomis Lietuva konkuruoti negali – net atsižvelgus į jų patirtį, dėl vidutinio darbo užmokesčio, gyventojų skaičiaus, pensinio amžiaus ribos ir šalies bendro vidaus produkto (BVP) skirtumų, daugiau lėšų pensijoms didinti neatsiras.

„Lietuva Europos Sąjungoje yra trečia nuo galo pagal pensijoms skiriamą BVP dalį – 6,5 proc., o Europos Sąjungos (ES) vidurkis yra 13 proc. Dėl šios priežasties kol kas tikėtis „europinių“ pensijų nereikėtų. Tikėkimės, kad Lietuvos valdantieji nepamirš, kad didėjant BVP būtų padoru didinti ir atskaitymus pensijoms. Dabar Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, prilygsta 62 proc. šio rodiklio ES vidurkio“, – teigia KTU ekonomistas.

BVP dalies skyrimas pensijoms nėra vienintelė sritis, kurioje, anot specialisto, verta daryti pokyčius. Lietuvoje į antros pakopos kaupimą įtrauktas ir iki nustatytos datos neatsisakęs asmuo yra įpareigojimas toliau visą gyvenimą mokėti įmokas į pensijų fondą, su 12 mėnesių išimtimi.

„Reaguojant į augantį Lietuvos piliečių nepasitenkinimą, dabar besiliejantį ir viešoje erdvėje, prievartinio įrašymo į fondus tvarką reikėtų skubiai naikinti. Kodėl tokios sistemos nepakeisti tik paraginimu papildomai draustis? Žmogus turi teisę pats spręsti, kaip jam elgtis su savo pajamomis, ir pats nuspręsti, kur jas investuoti“, – sako V. Snieška.