Įrašai

Birželio 5 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) alumnus kviečiame sugrįžti į ypatingą vakarą, skirtą bendrystei, prisiminimams ir fakulteto 65 metų istorijai paminėti.

Šiemet alumni sugrįžtuvės įgauna dar prasmingesnį kontekstą – susitinkame jau trečią kartą, o kartu minime ir fakulteto 65-metį. Tai proga prisiminti žmones, studijų metus, bendras patirtis ir pokyčius, kurie formavo fakulteto kelią nuo pirmųjų žingsnių Panevėžyje iki šiandienos.

Per 65 metus keitėsi fakulteto pavadinimai, studijų kryptys, auditorijos, kartos ir laikmetis, tačiau išliko tai, kas svarbiausia – žmonės, jų istorijos ir ryšys su savo Alma Mater.

Renginio programa:

17.30 val. – Pasitikimo ir sveikinimų akimirka

Vakaro pradžioje svečių lauks neformali pasitikimo ir sveikinimų akimirka.

18.00 val. – Spektaklis „Dvi kryptys“

Šventinę vakaro programą tęs Panevėžio teatro „Menas“ spektaklis „Dvi kryptys“. Spektaklio autorius yra teatro „Menas“ aktorius ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantas Irmantas Pilis. 

19.30 val. – Bendrystės vakaras

Po spektaklio vyks bendrystės vakaras – laikas pokalbiams, prisiminimams ir susitikimams.

Renginyje dalyvaus fakulteto dėstytojai, alumnai, partneriai ir svečiai – žmonės, kuriuos jungia KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto istorija, patirtys ir bendras ryšys su Alma Mater.

Kada? Birželio 5 d. 17.30 val.
Kur? Panevėžio teatras „Menas“ (Vasario 16-osios g. 19, Panevėžys)
Būtina išankstinė alumnų registracija: https://ptvf.ktu.edu/alumni-registracija-2026/

Kontaktai pasiteirauti:
Tel. +370 (686) 54 890
El. p. sonata.guntoriute@ktu.lt

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto alumnai, kviečiame sugrįžti, pabūti kartu ir kartu paminėti fakulteto 65 metų kelią.

Šiandien, kai kalbos technologijos ir dirbtinis intelektas vis dažniau tampa kasdienybės dalimi, neretai kyla klausimas – ar vertėjo profesija vis dar aktuali? Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Kalbos technologijų ir vertimo studijų absolventė Ieva Kikaitė savo pavyzdžiu įrodo, kad ši sritis ne tik išlieka aktuali, bet ir atveria itin plačias karjeros galimybes.

Šiuo metu Ieva dirba projektų vadove ir pardavimų vadybininke vertimų biure „Pasaulio spalvos“. Jos kasdienybė – dinamiška ir nuolat kintanti: nuo bendravimo su klientais ir naujų ryšių kūrimo iki projektų koordinavimo ir įmonės žinomumo didinimo.

Pasak pašnekovės, Kalbos technologijų ir vertimo studijos universitete suteikė tvirtą pagrindą ne tik vertimo srityje, bet ir platesniame profesiniame kontekste.

Darbas neapsiriboja vien sėdėjimu biure – jis apima dalyvavimą renginiuose, forumuose, konferencijose. Be to, Ieva aktyviai prisideda prie įmonės komunikacijos, kurdama turinį socialiniams tinklams ir taip išnaudodama kūrybinį potencialą bei pritaikydama sukauptas žinias vertimo srityje.

Studijos – pagrindas karjerai

„Nuolatinis darbas su techniniais ir kūrybiniais tekstais, projektų valdymo paskaitos, pažintis su vertimo industrijos raida bei technologijomis ir nagrinėti vertimo tyrimai studijų metu padėjo suprasti vertimo procesą, ugdė kūrybiškumą ir norą domėtis kalbos industrija laisvu laiku“, – teigia Ieva.

Kalbos technologijų ir vertimo absolventė sako, kad ne mažiau svarbus buvo ir nuoseklus kalbinių kompetencijų tobulinimas – lietuvių, anglų bei prancūzų kalbų žinios šiandien yra neatsiejama jos darbo dalis. Šis įgytų žinių ir įgūdžių derinys padėjo sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje.

Studijų metu Ieva rinkosi ir kiek netradicinę praktiką – ją atliko nevyriausybinėje organizacijoje, organizuojančioje jaunimo mainus. Čia ji ne tik vertė didelės apimties metodinį leidinį, bet ir dalyvavo tarptautiniuose projektuose Lenkijoje bei Lietuvoje.

Praktika suteikė galimybę išbandyti vertimą žodžiu realiose situacijose, dirbti su skirtingų kultūrų ir amžiaus grupių žmonėmis bei įgyti neįkainojamos patirties. Anot jos, tai buvo procesas, kuriame vienu metu tiek mokaisi, tiek dirbi ir tobulėji.

Tobulėjant DI lingvistų poreikis tik augs

Kalbėdama apie dirbtinio intelekto įtaką vertimui, Ieva pabrėžia – dirbtinis intelektas yra įrankis, kuris padeda, bet nepakeičia vertėjo.

„Algoritmai turi ribas, o kalba nėra pastovi: ji keičiasi, atsiranda naujų žodžių, kultūriniai kontekstai reikalauja vertėjo įdirbio. Konfidencialumas visada buvo svarbus, tačiau jo negali užtikrinti lengvai prieinami dirbtinio intelekto įrankiai. Svarbu išmokti dirbti su kompiuterizuota vertimo programine įranga, kadangi daugeliu atvejų tai leidžia užduotis atlikti greičiau, bet vertėjo darbas niekur nedingsta“, – dalijasi Ieva.

Vertimo ir kalbos specialistų galimybės šiandien gerokai peržengia tradicines ribas. Be techninio ar žodinio vertimo, vis didesnę reikšmę įgauna kūrybinis vertimas (angl. transcreation), vaizdo žaidimų lokalizacija, filmų subtitravimas. Taip pat atsiveria keliai į tokias sritis kaip tekstų kūrimas, redagavimas ar projektų valdymas. Kaip pabrėžia Ieva, keičiantis pasauliui, plečiasi ir lingvistų vaidmuo – jų poreikis tik augs.

„Žinoma, techninis vertimas ir vertimas žodžiu visuomet bus paklausūs, tačiau čia vertėjo galimybės nesibaigia. Kūrybinis vertimas (angl. transcreation), ypač svarbus prekės ženklo komunikacijai; vaizdo žaidimų lokalizavimas, kuris buvo pradėtas nuo fanų vertimo, dabar yra nepraleidžiamas procesas žaidimų industrijoje, filmų vertimas, subtitravimas, „copywriterio“, redaktoriaus ir projektų vadovo pareigos yra itin reikalingos šiandien“, – sako Ieva.

Dirbtinio intelekto (DI) įrankių naudojimas užduočių optimizavimui darbovietėse jau seniai nebėra naujiena, veikiau – įsitvirtinanti norma, tačiau DI naudojimas šiomis dienomis neapsiriboja tik darbinių užduočių atlikimu. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkė doc. dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė, atliekanti tyrimus neuromokslų srityje, pastebi, kad DI vis plačiau naudojamas ir kaip emocinės pagalbos teikėjas.

Su DI galima konsultuotis bet kuriuo paros metu bet kurioje vietoje, gauti atsakymą per keletą sekundžių, tai dažniausiai nieko nekainuoja, o konsultacijas DI dar gali ir pagrįsti psichologijos teorijomis.

Negana to, pokalbiai su generatyviniais DI įrankiais sukuria saugios bendravimo erdvės iliuziją – DI nuolat pataikauja žmogui, stengiasi išvengti konfrontacijos ir prieštaravimų, sutinka su išsakyta nuomone, todėl gali pasirodyti kaip patrauklesnė alternatyva žmogiškam santykiui tiems, kurie ieško emocinio ramsčio ar psichologinės pagalbos.

DI tokiu būdu atriboja nuo žmogiškojo santykio, kuris, būdamas mažiau saugus ar kontroliuojamas, vis dėlto nenuginčijamai skatina asmeninį augimą.

KTU mokslininkė doc. dr. Laura Daniusevičiūtė – Brazaitė sako, kad didelis tokio ryšio trūkumas – DI nėra pajėgus automatizuoti empatijos, vieno iš svarbiausių žmogiškąjį bendravimą leidžiančių palaikyti veiksnių. Išreikšdami empatiją, mes ne tik suprantame žmogų, bet ir įsijaučiame į jo situaciją – imame galvoti taip, kaip žmogus, kurio klausome.

„Bendravimas yra natūralus procesas. Kai žmonės bendrauja, sėdėdami vieni prieš kitus, mato ir vienas kito kūno kalbą. Taip puoselėja dar stipresnį ryšį arba, atvirkščiai, ima jausti antipatiją. Kaip žinia, empatija nėra vien žodžiai, sakiniai ir pats bendravimo stilius. Ji susideda iš daugybės elementų: kaip žmogus atrodo, kaip jausmus išduoda jo kūno kalba, ir, žinoma, kaip jis valdo bendravimą. Dirbtinis intelektas to negali suteikti“, – pažymi mokslininkė.

Atotrūkis nuo bendravimo – ne naujiena

Gyvo žmogiškojo ryšio menkėjimas Vakarų visuomenėse buvo pastebimas ir prieš DI įtaką. Tyrėja doc. dr. L. Daniusevičiūtė – Brazaitė prisimena gyvą bendravimą ribojusį karantino laikotarpį.

„Šis laikas suteikė daug patirties. Kai žmonėms, pavyzdžiui, buvo leista išeiti iki parduotuvės ar kitos vietos, rodėsi, kad jie – it paleisti iš kalėjimo, nors tebuvo savo pačių namuose. Atrodė, kad žmonės prarado įgūdį kalbėti gyvai. Tai nestebina, žmonės buvo įpratę bendrauti tik ryšio priemonėmis,  mažiau galvojo apie išvaizdą, gestus ar veido išraiškas. Šį pokytį lėmė susidaręs fizinis atstumas ir technologijos, kurios suteikė galimybę koreguoti savo vaizdą įvairiais filtrais ir taip tarsi patobulinti save“, – įžvalgomis dalijasi KTU docentė.

Panašiai vyksta ir su DI naudojimu kaip emocinės pagalbos teikėju – virtualus bendravimas neišvengiamai veikia žmogaus emocinę raidą ir santykį su pačiu savimi. Nuolatinis bendravimas su dirbtinio intelekto priemonėmis ilgainiui tampa ir socialinių įgūdžių silpnėjimą lemiančiu veiksniu.

„Bendravimo su dirbtinio intelekto sistemomis palaikymas gali prisidėti prie socialinių įgūdžių menkėjimo, nes žmogus užsidaro tik savo nuomonės, kurią patvirtina DI, burbule“, – sako mokslininkė.

DI inovacijos psichiatrijoje ir neuromoksle

Nors plačioji visuomenė DI kliaujasi kaip psichologinės pagalbos priemone dar palyginti neilgą laiką, neuromoksle jau nuo 2012 metų siekiama DI pritaikyti tikslesniam psichikos ir smegenų ligų nustatymui.

„Nuo 2012 metų yra kuriamos dirbtinės smegenys, skirtos tikslesniam ligų nustatymui ir geresnei profilaktikai. Kol kas dėmesys skiriamas daugiau galvos smegenų ligoms: Alzheimerio ligai, Parkinsono ligai, taip pat ir demencijai gydyti. Tačiau tikiuosi, kad tai pasieks ir bendrąją psichiatriją. Be abejonės, svarbi ir edukacija – tie, kurie norės, turės galimybę analizuoti šią informaciją ir pritaikyti sau“, – kalba KTU docentė.

Vis dėlto svarbu ne tik gebėti naudoti technologijas ir dirbtinį intelektą integruoti įvairiose srityse, bet ir ugdyti kritinį mąstymą. Priešingu atveju, informacija tėra tik informacija, kurios praktikoje pritaikyti nepavyks. Dėl to svarbiausiomis valdymo priemonėmis išlieka kritinis mąstymas ir, žinoma, etika.

Gegužės 7–8 dienomis Kauno technologijos universitetas (KTU) tapo tarptautiniu alumnų bendruomenių susitikimo tašku. Čia vyko „ICAReAlumni 2026“ – 11-oji tarptautinė alumnų ryšių konferencija, kasmet keliaujanti po skirtingas Europos šalis ir šiemet pirmą kartą organizuota Lietuvoje. Į Kauną ji subūrė daugiau nei pusšimtį dalyvių iš 18 pasaulio šalių.

Alumnų koordinatoriai, tarptautinių ryšių ir komunikacijos ekspertai, universitetų atstovai, tyrėjai ir bendruomenių kūrėjai atvyko ne tik iš Europos, bet ir iš Brazilijos bei Peru. Dvi dienas dalintasi idėjomis apie tai, kaip universitetai gali kurti ilgalaikius ryšius su savo absolventais, stiprinti bendruomenes ir telkti alumnus prasmingai partnerystei.

Juos jungė bendra tema – kaip po studijų nenutrūkstantis ryšys su universitetu gali kurti vertę absolventams, aukštajai mokyklai ir platesnei visuomenei.

Konferencijos dalyvius sveikinusi KTU strateginių partnerysčių prorektorė prof. dr. Edita Gimžauskienė pabrėžė, kad alumnai yra svarbi universiteto ekosistemos dalis, o jų ryšys su universitetu gali tapti ilgalaikių partnerysčių pagrindu.

„Alumnai yra svarbi universiteto ekosistemos dalis – jie tampa partneriais, ambasadoriais, darbdaviais, mentoriais ir žinių skleidėjais. Tokios konferencijos kaip „ICAReAlumni 2026“ parodo, kad ilgalaikiai ryšiai su absolventais kuria vertę ne tik universitetui, bet ir visuomenei“, – teigė prof. dr. E. Gimžauskienė.

Daugiau nei kontaktų palaikymas

Konferencijoje dalyvavo ir dr. Diana Aguiar Vieira – tarptautinės „ICAReAlumni“ konferencijos ir bendruomenės įkūrėja, psichologė, tyrėja, tarptautinių renginių pranešėja ir Porto apskaitos ir verslo mokyklos ISCAP ir Porto politechnikos universiteto (Portugalija) docentė. Jos veikla apima alumnų ryšių, karjeros plėtros, įsidarbinamumo, socialinių įgūdžių ir saviveiksmingumo temas.

Pasak mokslininkės praktikės, ši konferencija išsiskyrė itin profesionaliu organizavimu, nuoširdžiu priėmimu ir dėmesiu kiekvienai detalei.

„KTU surengta „ICAReAlumni 2026“ konferencija buvo puikus pavyzdys, kaip profesionalumas gali derėti su žmogišku rūpesčiu ir šiluma. Kiekviena detalė buvo apgalvota, o kiekvienas dalyvis galėjo jaustis laukiamas, pastebėtas ir svarbus. Nuoširdžiai dėkoju organizatoriams už jų rūpestį, svetingumą ir gebėjimą sukurti erdvę, kurioje žmonės ne tik dalijosi žiniomis, bet ir stiprino tarptautinę „ICAReAlumni“ bendruomenę bei išvyko iš renginio su ypatingais įspūdžiais“, – teigė dr. D. Aguiar Vieira.

Būtent D. Aguiar Vieiros vizija, tikėjimas absolventų ryšių svarba ir gebėjimas telkti žmones padėjo sukurti tarptautinę bendruomenę, kurioje alumnų srities profesionalai gali mokytis vieni iš kitų, dalytis patirtimi ir kartu augti.

Pasak renginio organizatorės, KTU Alumnų centro vadovės ir KTU alumnų asociacijos valdybos narės Vidos Drąsutės, tokie susitikimai dar kartą primena, kad alumnų veikla nėra tik kontaktų palaikymas ar renginių organizavimas.

„Alumnų bendruomenė prasideda nuo labai žmogiško jausmo – supratimo, kad esi laukiamas, girdimas ir reikalingas. Tai ilgalaikė partnerystė, kurioje absolventai kviečiami grįžti į universitetą kaip mentoriai, ekspertai, darbdaviai, partneriai, rėmėjai ar tiesiog žmonės, norintys išlaikyti ryšį su savo alma mater. Kai alumnai dalijasi savo patirtimi, įkvepia studentus, tampa jiems pavyzdžiu, prisideda prie studijų proceso ar bendrų iniciatyvų, gimsta ryšys, kuris išlieka gerokai ilgiau nei studijų metai“, – teigė V. Drąsutė.

Pasitikėjimas – ilgalaikių ryšių pagrindas

Konferencijoje dėmesys skirtas ir pasitikėjimo temai. Apie tai savo pranešime „Kaip pasitikėjimas veikia ilgalaikes partnerystes“ kalbėjo KTU alumnas, žinomas strategas ir derybininkas Gražvydas Jukna, „Nordic Negotiation Hub“ vadovas.

Jis pabrėžė, kad pasitikėjimas alumnų ryšiuose nėra tik graži vertybė – tai pagrindas, leidžiantis kurti ilgalaikes partnerystes, stiprinti bendradarbiavimą ir išlaikyti gyvą ryšį tarp universiteto, absolventų, partnerių ir visuomenės.

Ilgalaikės partnerystės neprasideda nuo formalių susitarimų. Jos prasideda nuo patikimumo, pagarbos, bendro tikslo ir nuosekliai kuriamos teigiamos patirties. Būtent ši žinutė tapo svarbia konferencijos pradžios ašimi ir natūraliai susijungė su visomis kitomis temomis – bendryste, mentoryste, alumnų įtraukimu ir tarptautiniu bendradarbiavimu.

Dėmesys – bendrystei, mentorystei ir ilgalaikiams ryšiams

Konferencijos programa buvo skirta aktualiausioms alumnų įtraukimo temoms: alumnų tinklų vystymui, mentorystės iniciatyvoms, studentų ir absolventų bendradarbiavimui karjeros srityje, bendruomenių stiprinimui, komunikacijai, universitetų ir absolventų partnerystėms.

Pranešėjai ir diskusijų dalyviai dalijosi gerosiomis praktikomis, kaip universitetai skirtingose šalyse kuria alumnų klubus, stiprina absolventų tarpusavio ryšius, įtraukia juos į studijų kokybės gerinimą, studentų karjeros ugdymą, tarptautines iniciatyvas ir socialinės atsakomybės projektus.

Konferencijoje ne kartą akcentuota, kad šiuolaikinis universitetas nebėra tik vieta, kurioje žmogus praleidžia kelerius studijų metus. Tai viso gyvenimo bendruomenė, į kurią absolventas gali sugrįžti įvairiais gyvenimo etapais – kaip mentorius, partneris, ekspertas, rėmėjas, darbdavys ar tiesiog žmogus, norintis išlaikyti ryšį su savo Alma Mater.

KTU alumnų asociacijos prezidentas Rimantas Lekavičius, sveikindamas konferencijos dalyvius, akcentavo alumnų asociacijos vaidmenį telkiant skirtingų kartų absolventus ir stiprinant ryšį su universitetu.

„KTU alumnų asociacija yra tiltas tarp skirtingų kartų, profesijų ir patirčių. Kiekvienas absolventas iš universiteto išsineša ne tik diplomą, bet ir dalį bendruomenės, į kurią visada gali sugrįžti. Labai džiugu, kad ši konferencija Kaune subūrė žmones, kuriems rūpi, kaip tas ryšys gali būti gyvas, prasmingas ir kuriantis vertę“, – sakė R. Lekavičius.

Pasak V. Drąsutės, svarbu, kad KTU absolventai jaustų, kad ryšys su Alma Mater gali augti kartu su žmogumi – per profesinį tinklą, bendras iniciatyvas, patirties perdavimą studentams, galimybes mokytis vieniems iš kitų.

Kaunas – atviras tarptautiniam akademiniam dialogui

Tarptautinės konferencijos dalyviai turėjo galimybę ne tik klausytis pranešimų ir dalyvauti diskusijose, bet ir patirti Kauno akademinę bei kultūrinę aplinką. KTU, kaip konferenciją priėmęs universitetas, pristatė savo alumnų bendruomenės stiprinimo kryptis, bendradarbiavimo su absolventais patirtį ir siekį telkti alumnus kaip aktyvius universiteto ambasadorius.

Renginio metu daug dėmesio skirta ir neformaliam bendravimui. Būtent tokiose erdvėse, pasak organizatorių, dažnai gimsta naujos idėjos, partnerystės ir bendros iniciatyvos.

„Kartais svarbiausi konferencijų rezultatai atsiranda ne tik pranešimų salėje, bet ir pokalbiuose per pertraukas, bendrose vakarienėse, pasivaikščiojimuose mieste ar nuoširdžiuose apsikabinimuose. Ši konferencija dar kartą parodė, kad bendruomenė gimsta ten, kur žmonės jaučiasi laukiami ir gali atvirai dalintis“, – pažymėjo V. Drąsutė.

KTU alumnų bendruomenė pastaraisiais metais aktyviai vystoma kaip svarbi universiteto ekosistemos dalis. Absolventai kviečiami įsitraukti į mentorystės programas, renginius, karjeros iniciatyvas, studentų ugdymą, universiteto strategines veiklas ir socialinius projektus.

Konferencijos dalyviai sutarė, kad stiprūs alumnų tinklai padeda universitetams geriau suprasti darbo rinkos pokyčius, stiprina ryšį su verslu, kuria daugiau galimybių studentams ir prisideda prie aukštojo mokslo tarptautiškumo.

„Baigę studijas žmonės išsineša patirtis, draugystes, vertybes, prisiminimus ir dalį universiteto tapatybės. Todėl labai norisi, kad absolventai nepamirštų savo Alma Mater – nes grįždami jie ne tik duoda, bet ir patys gauna: naujų ryšių, prasmės, įkvėpimo ir bendrystės jausmą“, – sakė V. Drąsutė.

KTU alumnas Edvinas Rajuncas pasakoja, kad jo kelią į verslą formavo trys svarbūs veiksniai – dziudo, socialinių mokslų studijos ir ryžtas nuolat judėti pirmyn. Sukaupta patirtis tapo pagrindu saugos bendrovei ES Security, kuri šiandien vienija daugiau kaip 350 darbuotojų.Sportas išmokė jį kantrybės bei atkaklumo, o studijos – analitinio mąstymo, gebėjimo priimti sprendimus ir atsakomybės už komandą. Būtent šių įgūdžių sintezė leido kurti įmonę, paremtą disciplina, pasitikėjimu ir tvariu augimu.

Plačiau apie savo kelią sporte ir versle pasakoja pats Edvinas.

– Kaip KTU Socialinių mokslų studijos formavo jūsų požiūrį į verslą ir vadovavimą?

Studijos padėjo suformuoti mano požiūrį į verslą ir vadovavimą, jos suteikė tvirtą pagrindą vadybos, organizacijų elgsenos, ekonomikos ir komunikacijos srityse. Studijos išmokė analizuoti verslo procesus, priimti sprendimus remiantis faktais bei įvertinti jų ilgalaikį poveikį organizacijai.

Vienas svarbiausių dalykų, kurio išmokau studijų metu – gebėjimas matyti verslą ne tik kaip ekonominį procesą, bet ir kaip socialinį reiškinį, kuriame svarbus ne vien pelnas, o ir santykiai su žmonėmis, atsakomybė prieš darbuotojus, klientus ir visuomenę.

Vadovaujant savo verslui, šios žinios padeda kurti pasitikėjimu, bendradarbiavimu ir ilgalaikiu požiūriu grįstą tvarią organizacijos kultūrą. Taip pat studijos išugdė gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių, būti lankstesniam ir inovatyvesniam priimant sprendimus, kas versle yra itin svarbu.

– Kaip jūsų gyvenime atsirado dziudo ir kas paskatino jus siekti aukštumų šiame sporte?

Dziudo mano gyvenime atsirado labai natūraliai – mano tėtis užsiiminėjo šiuo sportu, todėl ši veikla visuomet buvo arti mūsų šeimos. Dziudo būrelį pradėjau lankyti septynerių metų ir iškart supratau, kad einu reikiamu keliu. Esu kovotojas iš prigimties – man būtini iššūkiai, aiškus tikslas ir nuolatinis tobulėjimas, nes nuolat siekiu laimėti.

Sportas mane išmokė, kad vien noro neužtenka – laimėjimus atneša kasdienis darbas, net kai sunku ar trūksta motyvacijos. Supratau, kad į aukštumas veda pastovumas, disciplina ir atkaklumas. Todėl dziudo man yra ne tik sportas, bet ir gyvenimo mokykla.

– Kaip pavyko derinti intensyvias treniruotes su studijomis universitete?

Treniruotes su studijomis derinau laikydamasis aiškios dienotvarkės ir disciplinos. Po paskaitų visada rasdavau laiko sportui, nes tai buvo mano kasdienybės dalis. Sportas man svarbus nuo vaikystės, todėl nestokojau motyvacijos derinti jį su studijomis. Supratau, kad tiek mokslai, tiek treniruotės reikalauja nuoseklaus darbo. Be to, sportas padėjo ir pačiose studijose – išmokė susikaupimo, laiko planavimo, kantrybės bei atkaklumo.

– Kada ir kodėl priėmėte sprendimą pereiti nuo sporto į verslą bei apsaugos tarnybų sektorių?

Sprendimas pereiti nuo sporto į verslą atėjo natūraliai. Ilgametė sportinė patirtis ir kelionės į varžybas leido pamatyti, kaip dirba apsaugos darbuotojai viešbučiuose ar renginiuose – tai paliko stiprų įspūdį ir paskatino svajonę turėti savo apsaugos įmonę. Taipogi supratau, kad pragyventi vien tik iš sporto bus sunku, tad pasirinkau kurti verslą apsaugos sektoriuje.

– Jūsų karjera ES Security prasidėjo nuo apsaugos darbuotojo pareigų. Kokią patirtį ar pamokas iš to laikotarpio pritaikote šiandien, vadovaudamas įmonei?

Mano karjera ES Security prasidėjo nuo pačių pagrindų – dirbau apsaugos darbuotoju. Šis etapas suteikė neįkainojamos patirties: iš arti pamačiau, su kokiais iššūkiais susiduria darbuotojai, kokių sąlygų reikia jų profesionaliam darbui ir kaip svarbu jaustis vertinamu komandos nariu.

Tokia patirtis išmokė mane gerbti kiekvieną poziciją komandoje. Todėl šiandien, vadovaudamas įmonei, siekiu kurti darbo aplinką, kurioje žmonės jaučiasi motyvuoti, saugūs ir suprasti. Be to, dabar geriau suprantu kliento lūkesčius ir realias situacijas objektuose, todėl galiu priimti pagrįstus sprendimus tiek organizuojant darbą, tiek bendradarbiaujant su partneriais.

– Kaip augo ES Security ir kiek darbuotojų šiuo metu dirba jūsų vadovaujamoje bendrovėje?

ES Security augimas buvo nuoseklus ir paremtas tiek aiškia vizija, tiek kasdieniu darbu. Pradėjome nuo mažesnių objektų ir nedidelės komandos, bet greitai įgijome klientų pasitikėjimą dėl atsakingo požiūrio, profesionalumo ir dėmesio kokybei. Laikui bėgant plėtėmės į įvairius sektorius – saugome ne tik komercinius objektus, bet ir renginius, privačius asmenis, statybas, logistikos centrus bei kitus svarbius infrastruktūros objektus.

Šiandien įmonėje dirba apie 350 darbuotojų visoje Lietuvoje. Didžiuojuosi tuo, kad dauguma jų – lojalūs, patyrę specialistai, kurie augo kartu su įmone. Mūsų stiprybė – ne tik saugos sprendimai, bet ir stipri komanda, kurioje kiekvienas žmogus yra vertinamas.

– Kaip atrodo ES Security paslaugų spektras ir kaip jūs tai koordinuojate?

ES Security paslaugų spektras yra platus ir orientuotas į šiuolaikinius saugumo poreikius. Pagrindą sudaro fizinės apsaugos paslaugos – objektų, renginių ir asmenų apsauga visoje Lietuvoje. Taip pat teikiame silpnų srovių sistemų diegimo paslaugas: įrengiame vaizdo stebėjimo kameras, apsaugos ir gaisro signalizacijas, praėjimo kontrolės sistemas.

Pastaraisiais metais daug investavome į inovacijas ir išmanius sprendimus. Diegiame sistemas, pagrįstas dirbtiniu intelektu – tai leidžia užtikrinti efektyvesnę prevenciją, greitesnį reagavimą ir aukštesnį saugumo lygį klientams.

Kaip vadovas, koordinuoju šias veiklas su  komanda – kiekvienoje srityje turime atsakingus vadovus ir specialistus. Pats aktyviai dalyvauju tiek strateginiame planavime, tiek kokybės užtikrinime, kad visi projektai būtų įgyvendinami profesionaliai, laikantis terminų ir aukščiausių standartų.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrėte įmonės plėtros etapuose ir kaip pavyko juos įveikti?

Įmonės plėtros metu susidūriau su keliais svarbiais iššūkiais – tiek praktiniais, tiek asmeniniais. Didžiausias iš jų buvo greitas komandos augimas. Suburti ne tik kvalifikuotą, bet ir motyvuotą, tobulėti norinčią komandą nėra lengva. Saugos srityje labai svarbus pasitikėjimas, lojalumas ir atsakomybė, todėl teko skirti daug dėmesio atrankoms, darbuotojų ugdymui ir vidinei kultūrai.

Kitas iššūkis buvo finansai ir investicijos. Verslo pradžioje kiekvieną sprendimą reikėjo atsakingai įvertinti – kur investuoti, kas atsipirks, kur taupyti. Tai mane išmokė strateginio mąstymo ir planavimo ne tik šiandienai, bet ir keliems žingsniams į priekį.

Susidūriau ir su savo perfekcionizmu – norėjau, kad viskas būtų tobula nuo pat pradžių. Laikui bėgant supratau, kad augimui reikia lankstumo: ne visada įmanoma pasiekti idealą, svarbiau mokytis, gerinti procesus ir nuolat judėti pirmyn.

Vienas svarbiausių dalykų – atrasti žmones, kurie ne tik gerai dirba, bet ir nori augti kartu su įmone. Būtent jie tapo ES Security komandos pagrindu ir padėjo mums tapti tuo, kas esame šiandien.

– Kaip sporte išugdyta disciplina padeda jums vadovauti komandai ir valdyti didelius projektus?

Sporte išugdyta disciplina yra viena svarbiausių mano, kaip vadovo, stiprybių. Nuo mažens buvau mokomas siekti tikslo, nenuleisti rankų, net kai sunku, ir nuolat ieškoti būdų, kaip tapti geresniu – tai šiandien tiesiogiai taikau vadovaudamas komandai ir valdydamas didelius projektus.

Tikiu nuolatiniu tobulėjimu – tiek asmeniniu, tiek komandiniu. Kiekvieną klaidą vertinu ne kaip nesėkmę, o kaip galimybę augti. Todėl komandoje skatiname atvirumą, mokymąsi iš patirties ir nuolatinį klausimą: ką galime padaryti geriau nei vakar? Atvirumas man yra esminė vertybė, nes tik per pasitikėjimą ir sąžiningą bendravimą gimsta stipri, auganti komanda.

Taip pat svarbus yra inovatyvumas, nes tiek sporte, tiek versle reikia gebėti greitai prisitaikyti, mąstyti plačiau ir ieškoti nestandartinių sprendimų. Disciplina padeda išlaikyti kryptį, net kai tenka eiti per sudėtingus etapus, o vertybės – padeda suburti komandą, kurioje kiekvienas jaučiasi matomas, girdimas ir skatinamas atskleisti geriausią savo versiją.

– Ką patartumėte studentams, kurie dar tik svarsto apie verslo kelią?

Visų pirma patarčiau nebijoti pradėti – nereikia laukti idealaus momento ar tobulos idėjos. Versle svarbiausia drąsiai žengti pirmą žingsnį, mokytis iš patirties ir būti atviriems pokyčiams. Taip pat svarbu suprasti, kad sėkmė neateina per naktį – ji reikalauja laiko, kantrybės, daug darbo ir pasirengimo priimti iššūkius. Kiekviena klaida nėra pabaiga, o vertinga pamoka, leidžianti augti.

Rekomenduoju kuo anksčiau ieškoti praktikos, būti arti realaus verslo – dirbti, stebėti, klausyti, mokytis iš tų, kurie jau eina šiuo keliu. Verslas – tai žmonės, santykiai, vertybės. Jei turėsite tvirtą vidinę motyvaciją, būsite sąžiningi ir norėsite kurti vertę, tuomet greitai susirasite bendraminčių. Svarbiausia, niekada neprarasti noro tobulėti. Versle, kaip ir sporte, laimi tie, kurie kasdien siekia būti bent truputį geresni nei vakar.

Apie verslo kelią svarstantiems studentams norėčiau palinkėti klausytis savo vidinio balso ir pradėti veikti. Nereikia laukti idealaus momento ar visų atsakymų. Pasitikėkite savimi ir savo idėjomis – tikėjimas savo keliu yra pirmas žingsnis į sėkmę. Tad nebijokite pradėti, ir jums tikrai pasiseks.

Klausimas „ką rinktis?“ abiturientams dažnai – neišvengiamas. Kaip suprasti, kokias studijas pasirinkti, neturint aiškaus atsakymo, kuo nori būti? Tokiu atveju verta rinktis sritis, kurios suteikia lankstumo ir plačias galimybes po studijų. Būtent tokia yra „Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijų“ programa Kauno technologijos universitete, apie kurią pokalbio metu diskutavome su šios programos absolvente ir dabar jaunesniosios projektų vadovės pareigas einančia Skaiste Dziegoraityte.

Šiandien žodis „komunikacija“ vartojamas itin plačiai, tačiau dažnai yra klaidingai siejamas tik su socialiniais tinklais arba turinio kūrimu. Iš tiesų komunikacija apima kur kas daugiau, tai – organizacijų vidinių procesų valdymas, komunikacijos strategijų bei prekės ženklo kūrimas ir daugybė kitų veiklų, kurios slypi po šiuo žodžiu.

Komunikacija ir technologijos

Šiuolaikinėje skaitmeninėje aplinkoje komunikacija vis labiau tampa neatsiejama nuo technologijų. Gebėjimas analizuoti ir vizualizuoti duomenis, valdyti skaitmenines platformas bei suprasti, kaip veikia informacijos sklaida internete – esminiai aspektai, kuriuos privalo žinoti kiekvienas komunikacijos specialistas.

Būtent tokius specialistus ruošia Kauno technologijos universiteto (KTU) „Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijų“ programa. Šios programos metu studentai įgyja socialinių mokslų bakalauro laipsnį, o vienas iš programos išskirtinumų yra tik trejus metus trunkančios studijos. Nors programa yra intensyvi, per šį laiką studentai įgyja platų žinių ir praktinių įgūdžių pagrindą, kuris leidžia po studijų greitai įsilieti į darbo rinką bei tapti kvalifikuotais komunikacijos specialistais.

KTU komunikacijos srities programa išsiskiria savo plačiu žinių spektru ir tarpdiscipliniškumu, jungiančiu komunikaciją ir informacines technologijas. Studijų metu studentai susipažįsta su skirtingomis komunikacijos sritimis, nuo politinės ar krizių komunikacijos iki skaitmeninių kanalų valdymo bei duomenų analizės ir jų vizualizavimo. Toks derinys leidžia ugdyti specialistus, gebančius ne tik kurti komunikacinį turinį, bet ir suprasti, kaip jis veikia skaitmeninėje erdvėje bei kaip jį optimizuoti pasitelkiant technologinius sprendimus.

Šioje programoje didelis dėmesys skiriamas praktikai, kadangi studentai yra įtraukiami į realių projektų įgyvendinimą, atliepiantį šiuolaikinius rinkos poreikius. Studijų metu studentai ugdo ne tik kūrybinį, bet ir savo analitinį bei strateginį mąstymą. „Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijų“ programa siekia parengti komunikacijos specialistus, kurie lengvai prisitaiko prie skirtingų profesinių sričių, geba efektyviai spręsti komunikacijos iššūkius bei kurti vertę tiek mažoms, tiek didelėms organizacijoms.

Daug sričių apimančios studijos

„Ši studijų programa iš kitų išsiskiria tuo, kad yra labai plati – joje paliečiama daug skirtingų modulių ir sričių“, – dalijasi studijų programos absolventė. Vis dėlto programos išskirtinumas slypi ne tik modulių įvairovėje, bet ir komunikacijos bei šiuolaikinių technologijų dermėje.

Studijų metu yra įgyjamos ne tik kūrybinės, bet ir technologinės kompetencijos, kurios šiandien tampa vis svarbesniu aspektu komunikacijos specialistams. Būtent ši įvairovė leidžia studentams neapsiriboti viena siaura kryptimi, bet išbandyti save skirtingose komunikacijos srityse ir geriau suprasti, kurioje vietoje studentai jaučiasi stipriausi.

Studijų programos absolventė Skaistė pabrėžia, kad ši studijų programa labiausiai tinka „pasimetusiam kūrybiškam žmogui“, nes pati prieš renkantis studijas jautėsi lygiai taip pat. Pasak jos, daugelis jaunuolių studijų rinkimosi laikotarpiu dar neturi aiškios profesinės krypties, todėl plati ir įvairiapusė programa gali tapti puikia erdve „ieškoti savęs“.

Paklausta, kodėl pasirinko komunikacijos krypties programą KTU, Skaistė Dziegoraitytė nedvejodama išskiria jos platumą ir galimybę po studijų įsidarbinti skirtingose srityse. Anot pašnekovės, būtent tai labiausiai patraukė jos dėmesį renkantis studijų programą. Sprendimui pasirinkti būtent KTU įtakos turėjo ir teigiami draugų atsiliepimai.

Skaistė pripažįsta, kad stodama į šią programą neturėjo aiškios karjeros vizijos, tačiau studijų metu situacija palaipsniui keitėsi. Įvairios paskaitos, užduotys bei praktinės veiklos suteikė galimybę geriau pažinti komunikacijos sritį, o paskutiniais metais atliekama praktika tapo lūžio tašku, kurio metu pašnekovė suprato, kad pasirinko tikrai tinkamą kryptį. „Kai pradėjau praktiką marketingo įmonėje, supratau, kad ši sritis yra skirta man. Suvokiau, kad esu ten, kur noriu būti“, – teigia pašnekovė.

Kalbėdama apie studijų metu įgytą patirtį, absolventė pabrėžia, kad studijos suteikė ne tik teorinių bei praktinių žinių, bet ir padėjo išsiugdyti darbo rinkoje itin vertinamus bendruosius įgūdžius.

„Problemų sprendimas buvo tas įgūdis, kurį labiausiai patobulinau studijų metu“, – pabrėžia Skaistė. Pašnekovė taip pat išskiria, kad studijų metu išmoko geriau suprasti ir priimti kitus žmones, kadangi dažnas darbas komandose skatino bendradarbiavimą, lankstumą ir prisitaikymą prie skirtingų požiūrių.

Be to, absolventė kaip labai svarbų įgūdį išskiria ir efektyvų laiko planavimą, kuris leido lengvai prisitaikyti prie studijų tempo. Skaistė pabrėžia, kad šie įgūdžiai šiandien yra neatsiejama jos profesinės veiklos dalis, kuri padeda lengviau orientuotis bei priimti sprendimus darbo aplinkoje.

Komunikacijos specialistų vaidmuo šiuolaikinėje darbo rinkoje

Studijų programos absolventė Skaistė šiuo metu dirba jaunesniąja marketingo projektų vadove. Jos kasdienė veikla apima komandos koordinavimą, darbą su klientais, reklaminių kampanijų kūrimą bei prekės ženklo vystymą.

Pasak jos, studijų metu įgyti įgūdžiai labai stipriai pasitarnauja darbe. „Būtent laiko planavimas, atsakomybė, kūrybiškumas yra labai svarbūs mano darbe.“ Skaistė taip pat pabrėžia, kad studijų metu įgytos žinios apie krizių ir rizikų komunikaciją yra ypač aktualios darbo rinkoje, kai tenka dirbti su klientais arba valdyti klientų viešųjų ryšių krizes.

Kalbėdama apie darbo rinkos pokyčius, pašnekovė atkreipia dėmesį ir į dirbtinio intelekto (DI) įtaką komunikacijos specialistams. Nors dažnai girdimi nuogąstavimai, kad technologijos gali pakeisti dalį profesijų, pašnekovė mano, kad komunikacijos srityje DI yra daugiau pagalbinė priemonė.

„Mokėdami naudotis DI, galime sau palengvinti ir optimizuoti darbą“, – sako Skaistė. Absolventė įsitikinusi, kad komunikacijos specialistai išliks paklausūs ir ateityje, nes organizacijoms visada bus svarbu būti matomoms, atpažįstamoms ir gebančioms efektyviai bendrauti su savo auditorija.

Akivaizdu, kad šiandien komunikacijos specialisto darbas apima kur kas daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau to nereikėtų bijoti. Svarbiausia yra pasirinkti studijas, kurios nuosekliai paruoštų ir supažindintų su šios srities specifika.

Būtent tokia yra KTU „Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijų“ programa. Šios programos absolventės Skaistės patirtis rodo, kad net ir neturint aiškios vizijos prieš studijas, pasirinkta kryptis gali padėti ją atrasti palaipsniui. Studijų metu įgyti įgūdžiai ir patirtys tampa tvirtu pagrindu žengiant į darbo rinką, o pati komunikacijos sritis išlieka aktuali, nors yra nuolat kintanti.

Kauno technologijos universitetas (KTU), surinkęs 56,36 balo, išlaiko tvirtas pozicijas nacionaliniame kontekste ir išlieka stipriausiu inžineriniu universitetu tarp 15 vertintų valstybinių ir privačių aukštųjų mokyklų. Stabilūs rezultatai pagrindžia ne tik nuoseklų universiteto veiklos kokybės gerinimą, bet ir lankstumą gebant prisitaikyti prie augančios konkurencijos bei kintančių vertinimo metodikų.

KTU nuosekliai stiprina poziciją viename svarbiausių kriterijų, kuris apima mokslo, meno ir (ar) sporto veiklą bei kuriamą pridėtinę vertę šalies ūkiui.

Būtent šioje srityje fiksuojamas didžiausias KTU balų augimas, lyginant su kitais kriterijais ir kitais Lietuvos universitetais, o tai rodo stiprėjantį universiteto poveikį šalies ekonomikos ir inovacijų ekosistemos vystymui.

„KTU nuosekliai stiprina savo pozicijas strategiškai svarbiausiose srityse – mokslo ir inovacijų veikloje, bendradarbiavime su verslu bei studijų kokybėje. Tai leidžia universitetui ne tik išlaikyti lyderio pozicijas tarp technologinių universitetų Lietuvoje, bet ir kryptingai didinti savo konkurencingumą tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje“, – sako KTU Strategijos stebėsenos ir kokybės skyriaus projektų vadovė Agnė Latvelė.

KTU trečius metus iš eilės išlaiko lyderio pozicijas technologijos mokslų srityje pagal įskaitytus formaliojo vertinimo mokslo darbus. Taip pat KTU pirmauja pagal 2024 m. vykdytų taikomosios mokslo veiklos ir eksperimentinės plėtros projektų apimtį bei meno veiklos užsakymų vertę šalies fiziniams ir ūkio subjektams.

Aukšti rezultatai šiuose rodikliuose atspindi aktyvų ir rezultatyvų universiteto bendradarbiavimą su verslu ir pramone, viešuoju sektoriumi ir nevyriausybinėmis organizacijomis sudarant prielaidas efektyviam žinių perdavimui, technologijų vystymui ir inovacijų kūrimui.

Tarptautiniu mastu KTU taip pat demonstruoja stiprias mokslines ambicijas – universitetas užima antrąją vietą Lietuvoje pagal vykdomų tarptautinių mokslo programų projektų vertę. Tai atspindi didėjantį universiteto įsitraukimą į tarptautinius tyrimų tinklus, tikslinį ir strategiškai apgalvotą tarptautinių partnerysčių vystymą bei gebėjimą sėkmingai konkuruoti dėl tarptautinio finansavimo.

Reikšmingą vietą bendrame reitingų vertinime užima ir kitas svarbus kriterijus – alumnų kuriama pridėtinė vertė bei darbdavių vertinimai. Naujausi darbdavių apklausos rezultatai patvirtina, kad KTU absolventai yra vertinami kaip vieni geriausiai parengtų Lietuvoje. Studijų kokybė užtikrina sklandų absolventų įsiliejimą į darbo rinką ir jų konkurencingumą, o tai stiprina universiteto reputaciją tiek tarp darbdavių, tiek plačioje visuomenėje.

Kito kriterijaus – esamo ir ateities akademinio personalo – kontekste KTU išsiskiria pirmaujančia pozicija pagal mokslo ir meno daktarų santykį su visais dėstytojais. Šis kriterijus atspindi gebėjimą KTU kurti aukštą studijų ir mokslo rezultatų kokybę, pagrįstą stipria akademine kompetencija. Taip pat – galimybes generuoti didesnę pridėtinę vertę studentams, nuo pažangiausių žinių perdavimo iki įtraukimo į realius tyrimus.

Sutelkta akademinė kompetencija per žinias ir inovacijas padeda sustiprinti universitete kuriamų rezultatų poveikį visuomenei, verslui ir viešajam sektoriui, o tai – tvarios inovacijų ekosistemos pagrindas.

Šiais metais Lietuvos universitetai buvo vertinami pagal 43 skirtingus parametrus, sugrupuotus į penkias pagrindines kriterijų grupes: I – mokslo, meno ar sporto veikla bei pridėtinė vertė šalies ūkiui (35 taškai), II – alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai (30 taškų), III – studentai ir studijos (20 taškų), IV – konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje (10 taškų) ir V – esamas ir ateities akademinis personalas (5 taškai).

„ROBINZONO KRUZO NUOTYKIAI“ (12-15 m. vaikams) 

Vasaros dienos stovykla „Robinzono Kruzo nuotykiai“ jau tapo gražia tradicija – šiemet ji rengiama trečią kartą. Ankstesniais metais stovyklautojai sukaupė ne tik gausybę smagių įspūdžių, bet ir naujų patirčių, draugysčių bei atradimų. KTU Alumnų centras kartu su asociacija džiaugiasi galėdami tęsti šią iniciatyvą ir kviečia jūsų vaikus prie nuotykių stovykloje prisijungti ir šią vasarą. Stovyklos organizatoriai kviečia žingeidžius paauglius leistis į nepamirštamą nuotykių ir pažinimo savaitę bei kartu kurti istoriją negyvenamoje saloje. Kiekvieną dieną lydės nauji iššūkiai, atradimo džiaugsmas, kūrybinės veiklos bei bendrystės akimirkos, o mokslas, aktyvus judėjimas ir įtraukiančios užduotys padės kiekvienam pasijusti tikru savo vasaros nuotykio herojumi.

Stovykla vyks (galima rinktis vieną stovyklos pamainą arba dalyvauti abiejose, nes jų programos skirsis):

• liepos 13–17 d. (šiuo metu laisvų vietų nėra)
• rugpjūčio 3–7 d.

Kas laukia stovyklautojų?

• Dalyviai iš arčiau susipažins su Kauno technologijos universitetu – per dvi savaites jie apsilankys aštuoniuose skirtinguose fakultetuose, kur jų lauks edukacinės veiklos, praktiniai užsiėmimai ir pažintis su moderniomis Universiteto laboratorijomis; 
• STEAM iššūkiai: visą savaitę trunkantys komandiniai projektai; 
• Aktyvios veiklos: rytinės treniruotės su sporto trenere, laisvalaikio sportas (futbolas, krepšinis, tinklinis, badmintonas);
• Patyriminės edukacijos: priklausomai nuo pamainos, vieną savaitę moksleivių laukia orientacinės varžybos ir įvairios edukacijos Kauno botanikos sode, o kitą – interaktyvios veiklos „Mokslo saloje“;
• Kūrybinės veiklos: kūrybinės dirbtuvės, stalo žaidimų turnyrai;
• Bendrystė ir patirtys: laikas su komanda, naujos pažintys ir bendros veiklos.

Į kainą įskaičiuota:

• maitinimas 3 kartus (pusryčiai, pietūs, pavakariai);
• edukacinės veiklos ir priemonės;
• bilietai į edukacijas ir pramogų centrą;
• stovyklos atributika.

Stovyklos sudėtis:

• iki 17 dalyvių (12–15 m.);
• 3 mentoriai (16–18 metų);
• 2 stovyklos vadovai.

Vietų skaičius ribotas. Vienoje stovyklos pamainoje gali dalyvauti iki 17 dalyvių. Registracija laikoma patvirtinta tik gavus organizatorių patvirtinimo laišką.

REGISTRUOTIS Į STOVYKLĄ „ROBINZONO KRUZO NUOTYKIAI“ 

Kad būtų lengviau įsivaizduoti, kas laukia stovyklautojų, kviečiame peržiūrėti trumpus vaizdo įrašus iš praėjusių metų pamainų.