„PTVF Alumni kelionė“ – KTU alumni sugrįžo į Panevėžio technologijų ir verslo fakultetą

Bir 12 2024

Birželio 7 dieną Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakultete (PTVF) vyko įsimintinas renginys „PTVF Alumni kelionė“. Į šį sugrįžtuvių renginį susirinko gausus būrys įvairių kartų absolventų, darbuotojų ir kitų bendruomenės narių, kurių laukė įdomi ir turininga programa.

Pirmoje renginio dalyje fakulteto alumni, 1997 metais baigęs Gamybos vadybos bakalauro studijas, Audrius Sutkus, skaitė pranešimą „Pasaulio stebuklai yra žmonės“, kuriuo pristatė savo įkvepiančias kelionių istorijas iš ciklo „1000 Pasaulio stebuklų“. Nepakartojama atmosfera, kurią sukuria ši asmenybė bei informatyvus, motyvuojantis pranešimas, nuspalvino šį renginį kitomis spalvomis ir privertė pažvelgti į gyvenimo susitikimus ir patirtis kitaip.

Renginyje dalyvavo ir KTU Alumni centro vadovė Vida Drąsutė, kuri savo kalboje džiaugėsi, kad į renginį susirinko tiek daug buvusių studentų. Ji pabrėžė, jog tokie renginiai yra puiki galimybė stiprinti ryšius tarp alumnų ir Universiteto bei dalintis vertingomis patirtimis.

Antroji renginio dalis vyko lauke, kur visus susirinkusius pasitiko „Skaniai skamba“ komanda, kuri rūpinosi „Alumni pikniku su DJ ir prisiminimų prieskoniu“. Alumni bendravo su dėstytojais, buvusiais bendramoksliais, dalijosi prisiminimais, sprendė įvairius viktorinos klausimus apie fakulteto istoriją. Visi dalyviai mėgavosi malonia atmosfera, gardžiomis vaišėmis ir muzikos ritmais.

Renginio metu taip pat buvo išrinktas PTVF alumni aktyvas, kuris ateityje rūpinsis alumnų bendruomenės veikla, organizuos susitikimus ir kitus renginius.

Renginio dalyvių atsiliepimai rodo, kad ši sugrįžtuvių šventė paliko neišdildomą įspūdį:

Pasak Jurgitos Ablėnės, sugrįžti ten, kur gera, visada malonu. „Susitikimas su dėstytojais ne formalioje aplinkoje leido atsiskleisti, papasakoti daugiau savo emocijų, kurias patyrėme, kai buvome studentai.“

Anot Daivos Petkevičienės, renginys buvo puikus – šilta ir jauki atmosfera, įdomus pranešimas bei galimybė vėl sugrįžti į savo Alma Mater.

Kaip teigia Rimantė Kastrickienė, renginys labai patiko, ir ji tikisi, kad panašūs renginiai bus kartojami kasmet.

Pasak Justinos Dubraitės, renginys ne tik stiprino alumnų ir Alma Mater ryšį, bet ir skatino bendrystę tarp buvusių studentų. Ji tiki, kad kitame sugrįžtuvių renginyje dalyvaus dar daugiau alumnų.

Deimantė Gapšienė dalinosi savo džiaugsmu sugrįžusi į universitetą. Anot jos, penktadienį tvyrojo ypatinga atmosfera. „Po ilgos pertraukos pasijutau vėl kaip studentė – apėmė džiaugsmas ir nekantrumas. Buvo labai jauku, kai universiteto kiemelis ir koridoriai atgijo nuo buvusių studentų klegesio ir šypsenų. Ypač įsimintina buvo „Pasaulio stebuklai yra žmonės“ paskaita, kurią vedė taip pat buvęs PTVF studentas Audrius Sutkus. Jo žinios ir patirtis sužavėjo auditoriją, o paskaita paskatino naujai pažvelgti į gyvenime sutiktus žmones ir drąsiai tyrinėti pasaulį.“

Mantas Balčėtis džiaugėsi, kad renginys sukėlė daug šiltų prisiminimų ir dėkojo organizatoriams už puikią šventę. „Tiek kažkada darbas, tiek studijos šiame universitete sukelia šiltus prisiminimus. Čia buvo, yra ir bus labai gera. Renginys buvo ne tik puikiai suorganizuotas, bet ir atgaivino senus jausmus bei sukėlė džiaugsmą matant, kaip viskas pasikeitė per šiuos metus. Dėkoju Jums visiems ir kiekvienam individualiai, Jūs esate Panevėžio miesto pagarba ir pasididžiavimas.“

KTU PTVF bendruomenė nuoširdžiai dėkoja renginio rėmėjams: Panevėžio robotikos centrui „RoboLabas“, „Panevėžio atviram jaunimo centrui“,, „Panevėžio atvirai jaunimo erdvei“, įmonėms „Kalnapilis“, „Gym Plius“, „Vasaris“. Jūsų indėlis padarė šį renginį ypatingą ir nepamirštamą.

Fakulteto komanda labai džiaugiasi pasisekusiu renginiu ir dėkoja visiems alumnams, kurie dalyvavo. Tikimės, kad tokie renginiai taps tradicija ir kasmet sukvies vis daugiau buvusių studentų, kad galėtume kartu kurti naujus prisiminimus, stiprinti bendrystę ir prisidėti prie fakulteto ateities kūrimo.

Birželio mėnuo skirtas KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetui ir alumnams

Bir 05 2024

Pristatome birželio mėnesio programos „9 fakultetai – 9 mėnesiai“ programos dalyvį – KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas (PTVF) 🤩

🔸 KTU PTVF yra reikšminga aukštojo mokslo institucija Lietuvoje, teikianti aukštąjį mokslą technologijų ir verslo srityse. Fakultetas oficialiai įkurtas 1961 metais kaip Kauno politechnikos instituto Panevėžio vakarinis skyrius. Per kelis dešimtmečius jis išaugo ir įgavo savo dabartinį statusą ir pavadinimą, tapdamas svarbia KTU dalimi.

🔸 Lyderiaujantis kompetencijų centras Šiaurės rytų Lietuvoje, vykdantis tarpsritines aukšto lygio universitetines studijas ir generuojantis verslo ir mokslo intelektualius sprendimus.

🔸 Fakulteto misija – vykdyti kokybiškas universitetines studijas ir kurti technologijų bei verslo sanglauda paremtas mokslo žinias, skatinančias Šiaurės rytų Lietuvos regiono plėtrą.

🔸 Fakultetas siūlo įvairias magistrantūros studijų programas, apimančias tokias kryptis kaip elektronikos inžinerija, statybos inžinerija bei vadyba. Šios programos yra skirtos tobulinti studentų žinias ir įgūdžius, suteikiant jiems galimybę tapti aukštos kvalifikacijos specialistais ir lyderiais savo srityse. Fakultete taip pat vykdoma aktyvi mokslinių tyrimų veikla, orientuota į inovacijas ir technologinę pažangą.

🔸 PTVF palaiko glaudžius ryšius su verslo sektoriaus įmonėmis ir kitomis švietimo bei mokslinių tyrimų institucijomis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šis bendradarbiavimas padeda studentams įgyti praktinių žinių ir įgūdžių, taip pat skatina mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtrą.

🔸 Per daugiau nei pusę amžiaus fakultetas išugdė daugybę specialistų, kurie sėkmingai dirba įvairiose srityse tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Fakulteto absolventai yra vertinami darbo rinkoje už jų profesionalumą, inovatyvumą ir kūrybiškumą.

🔸 KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas yra svarbi aukštojo mokslo institucija Aukštaitijos regione, teikianti kokybišką išsilavinimą ir prisidedanti prie technologijų ir verslo sektorių plėtros. Fakultetas nuolat tobulėja ir prisitaiko prie besikeičiančių rinkos poreikių, siekdamas užtikrinti savo studentų sėkmę ir prisidėti prie regiono bei šalies vystymosi.

PTVF alumnų sugrįžtuvės į fakultetą jau šį penktadienį!

KTU alumnas iš Bangaloro: pamatęs snaiges, jaučiausi tarsi danguje

Bir 03 2024

KTU magistras, alumnas Darshan Puttaswamy iš Indijos Bangaloro miesto po studijų Lietuvoje ne tik rado darbą tarptautinėje įmonėje Vilniuje, bet ir savo baigiamuoju darbu pasiūlė realų sprendimą verslui, leidžiantį gaminti ekologiškesnį ir taupesnį linų ir kanapių pluoštą.

Kalbėdamas apie savo studijų pasirinkimą, D. Puttasawamy sako, jį visada domino tvarumo temos. Jo teigimu, drabužių ir mados pramonė laikoma viena iš taršiausių, tad magistro darbe jis pasirinko analizuoti tokias medžiagas kaip kanapių pluoštas bei linas.

„Šiame darbe visapusiškai tyriau šių medžiagų savybes, tokias kaip nusidėvėjimas. Rezultatai parodė, kad nepaisant sudėtingumo ir didesnių gamybos sąnaudų, susijusių su linu, ši medžiaga išlieka paklausia ir tvaria medžiaga“, – pasakoja KTU alumnas.

Bendradarbiavo su Kauno įmone

Jo teigimu, kanapių pluoštas, kuris anksčiau buvo uždraustas dėl jame esančio kanapių kiekio, po ilgo laiko vėl grįžo į tekstilės pramonę ir šiais tyrimais buvo siekiama įvertinti kanapių atsparumo dėvėjimo savybes, bei palyginti jų patvarumą su linu.

Bendradarbiaujant su Kauno tekstilės pramonės įmone „Klasikinė tekstilė“ buvo įsigyta medžiagų ir atliktas išsamus galutinio naudojimo savybių vertinimas.

KTU alumnas D. Puttaswamy
KTU alumnas D. Puttaswamy

„Darbe pavyko nustatyti, kad pluoštinės kanapės – ilgaamžiškesnės nei linas. Siekiant padidinti lino tvirtumą, baigiamojo projekto metu atlikau kelis tyrimus, įskaitant lino maišymą su kanapių audiniu, apdailos procesus ir fermentinį apdorojimą. Dėl šių priemonių pagerėjo galutinio naudojimo lino savybės, tačiau vertinant audinius pagal patvarumą, kanapės vis tik išliko pranašesnės“, – prisimena KTU alumnas.

Jo tyrimai parodė, kad pluoštinės kanapės – perspektyvi alternatyva linui, ypač dėl ekologinio tvarumo. Rezultatai buvo aptarti su įmone „Klasikinė tekstilė“, kuriai D. Puttasawamy pasiūlė taikyti linų ilgaamžiškumą didinančius apdorojimo būdus.

„Tokie sprendimai yra svarbūs dėl augančio ekologiškos praktikos poreikio ir tekstilės pramonei siūlomo tvaresnio audinio – kanapių pluošto. Be to, pasiūlyti sprendimai buvo ne tik veiksmingi, bet ir ekologiški bei ekonomiškai naudingi, o tai yra ypač aktualu tekstilės pramonei“, – pabrėžia KTU inžinerijos alumnas.

Į Lietuvą atvedė svajonė

Darshan apie studijas užsienyje svajojo ilgai, tiesa, tik pirma jo mintis nebuvo apie Lietuvą.

„Daugelį traukia tokios šalys kaip JAV, Jungtinė Karalystė, Australija, Vokietija. Ne išimtis buvau ir aš, bet viską sąlygojo finansinės galimybės. Taigi, pradėjau domėtis kitomis šalimis ir universitetais. Tuomet ir susidūriau su Lietuva bei KTU. Apgalvojęs šalies bei universiteto privalumus ir trūkumus, nusprendžiau, kad svarbiau ne „prestižinės“ šalys, o išsilavinimo kokybė“, – pasakoja D. Puttasawamy.

Jo teigimu, jis buvo pirmasis iš savo giminės, kuris nusprendė studijuoti užsienyje ir pasirinko KTU.

„Iš pradžių mano šeima nebuvo pasirengusi siųsti mane į užsienį, bet man pavyko juos įtikinti. Šiandien sėkmingai baigiau studijas ir dirbu personalo valdymo specialistu Vilniuje – tai per šiuos dvejus metus įveiktų sunkumų ir kliūčių rezultatas. Mano akademinė kelionė suteikė man įgūdžių, leidžiančių spręsti apčiuopiamus inžinerinius iššūkius per iššūkiais grindžiamą mokymąsi ir praktinę patirtį“, – akcentuoja vyras.

Paklaustas, ar pramonės inžinerijos studijos yra įdomios, absolventas įvardina studijų programos išskirtines savybes – iššūkiais grįstą mokymąsi, tvirtą teorinį pagrindą ir praktinę patirtį, tokiais būdais suteikiant gilų inžinerijos principų supratimą.

Bendri projektai, praktiniai užsiėmimai ir eksperimentai per kursinius darbus, ne tik supažindino su pramonės sudėtingumu, bet ir įdiegė problemų sprendimo įgūdžių, kurie yra labai svarbūs sprendžiant realius pasaulio iššūkius. Be to, studijų metu daug dėmesio buvo skiriama pramonės tendencijoms ir naujoms technologijoms, todėl galėjau į iššūkius žvelgti mąstydamas į ateitį.

D. Puttasawamy – profesionalus šiuolaikinių šokių šokėjas, nors pripažįsta, kad studijuojant universitete teko apleisti šį pomėgį, tačiau laisvu laiku tapydavo ir piešdavo. Jo teigimu, Lietuvoje jį nustebino ir klimatas, mat jo gimtajame mieste Bangalore, kuris įsikūręs pietinėje Indijos dalyje – visada šilta ir niekada nebūna sniego.

„Kai žiemos sezono metu persikėliau į Lietuvą, taip džiaugiausi pamatęs snaiges, kad jaučiausi tarsi danguje“, – prisimena indas.

Ruošiasi doktorantūrai

Dirbti Lietuvoje D. Puttasawamy pradėjo pirmame magistro programos semestre, o per kitus dvejus metus sėkmingai susidorojo ir su akademinėmis pareigomis, ir su darbu.

Šiuo metu jis ir toliau nori studijuoti, tik galvoja apie doktorantūros studijas, mat savo magistro darbą planuoja paskelbti „Web of Science“ žurnale. Tai jam leistų sustiprinti savo kandidatūrą į doktorantūros studijas.

Daktaro laipsnio indas planuoja siekti nenutraukiant dabartinio darbo, nes yra įsitikinęs, kad tiek akademinė veikla, tiek profesinė karjera yra vienodai svarbios.

Paklaustas ką dabar galvoja apie Lietuvą, jis iškart pripažįsta, kad iš pradžių nekreipė dėmesio į galimybes, kurias čia studentai gauna, nors jų išties yra nemažai.

„Galvojau, kad Lietuvoje bus sunkiau susirasti darbą nei, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar JAV, tačiau tai nepasitvirtino. Pastebėjau, kad žmonės čia tikrai vertina kandidatų dedamas pastangas. Lietuvoje tikrai gera ir yra daug galimybių talentingiems žmonėms, visi čia draugiški, tačiau svarbu stengtis suprasti ir gerbti jų požiūrį“, – pabrėžia jis.

KTU Alumnų asociacijos įsteigtas prizas atiteko inovacijai „nEAT“

Geg 30 2024

Technorama – tai daugiau kaip 20 metų tradicijas turintis ir didelį skaičių jaunų inovatorių pritraukiantis renginys. Šiemet pristatyta daugiau kaip 70 inovacijų, 15 kūrėjų/komandų apdovanoti piniginiais prizais.

Inovacijos nuo funkcinio maisto iki įvairių technologinių sprendimų, sprendžiančių įvairius kylančius iššūkius, įskaitant ir bėgantį laiką.

Dėmesį patraukė skirtingi inovatorių sprendimai, prototipai, produktai:

✅️ Mikropluoštinės biopolimerinės matricos gyvybės mokslams ir pramonei.

✅️ Virtualios realybės terapijos įrankis nervinės anoreksijos ligai gydyti.

✅️ EchoCode – išverskite mintis į darbo kodą.

✅️ Outdoors Kinship – evakuacijos palapinė.

✅️ Išmanieji augalinės kilmės antimikrobiniai vitrimerai, pasižymintys formos atminties, perdirbimo ir savaiminio užgijimo savybėmis.

✅️ „Tradelent” – finansų biržos aktyvios prekybos ir duomenų analizės sistema.

✅️ Ant riešo dėvimas prietaisas, skirtas nedelsiant aptikti ūminį miokardo infarktą ne ligoninės aplinkoje.

✅️ GREI-CIO – motorizuoti batai, kurie padeda judėti 2 kartus greičiau nei įprastai.

✴️ Pirmosios pagalbos prietaisas „GIJIS” – tai inovacija laimėjusi pagrindinį prizą ir tikrai verta buvo visų dėmesio!

✴️KTU Alumni asociacijos įsteigtas prizas atiteko inovacijai “nEAT” – valgymo įrankis, skirtas padėti žmonėms, sergantiems Parkinsono liga. Valgymas yra vienas gyvenimo malonumų, tad užtikrinti komfortą sergantiems yra ne tik graži bet ir prasminga žmogiškąja prasme inovacija.

Daugiau apie inovacijas galite sužinoti lryto portale ir reportažuose.

Kūrybiško technoramos vaizdo foto – fotografės Eglės Gendrėnaitės.

KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto alumnai sugrįžo į savo Alma Mater

Geg 29 2024

KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto alumnai gegužės 28 d. popietę sugrįžo į Alma Mater susitikti, pamatyti, sužinoti, patirti, išgirsti ir pabūti KarTU.

Susitikimas prasidėjo KTU MLab, kuriame alumnai pokalbiuose prie kavos dalinosi prisiminimais apie laiką jų studijų metu čia buvusiose „Kolegose“. Susirinkusiems Alumnų centro vadovė Vida Drąsutė pristatė KTU Alumni tinklo veiklas, galimybes ir naudas. Silvestras Sinkus, KPI MŠ-1 Mechanikos fakulteto grupės alumnas, kuris studijavo kartu su dešimttūkstantuoju KPI inžinieriumi, pasidalino įkvepiančia istorija apie KTU Studentų miestelyje esančias skulptūras ir alumnų vardu padėkojo už galimybę sugrįžti ir prasmingą popietę KarTU.

Po KTU Dizaino Centro vadovės Rūtos Valušytės naujausių centro veiklų pristatymo, alumnai lankėsi centro kuruojamoje tvaraus prototipavimo laboratorijoje O-labas (dalis D-LAB laboratorijos), kurioje vyko bio-dizaino dirbtuvės.

Padedami tarptautinės studentų ir TiFEC darbuotojų komandos jie dirbo prie dviejų augalinių medžiagų gamybos: molio su grybiena, bei kiaušinių lukštų ir laukinių augalų sėklų mišinių.

Susipažinę su skaitmeninės ir mechaninės gamybos technologijomis, visi alumnai išėjo nešini mini laukinių vabzdžių buveinės prototipu, kurį galės įmontuoti savo sode ir taip pagerinti miesto bioįvairovę.

Alumnų sugrįžtuvės tęsėsi Mechanikos ir dizaino fakultete, kur dekanas Kazimieras Juzenas pasidalino kuo dabar gyvena fakultetas, apie studijas ir inovacijas.

Sugrįžtuves vainikavo akordiono koncertas.

AČIŪ, alumnams, nepamirštantiems Alma Mater ir besidžiaugiantiems čia sugrįžus.

Atlantą su jachta perplaukusią KTU statybos inžinierę kovoti su problemomis išmokė buriavimas

Geg 21 2024

Dešimties metų buriuoti pradėjusi KTU Statybos inžinerijos studentė Deimantė Jarmalavičiūtė į savo pasiekimų sąrašą jau įsirašė sėkmingą dalyvavimą varžybose, kuriose su „Ambersail-2“ komanda teko plaukti iš Ispanijos į Žaliojo Kyšulio salas Afrikoje bei įveikti Atlanto vandenyną. Sportininkė džiaugėsi, kad treniruotes ir keliones pavyko sėkmingai suderinti su statybos inžinerijos studijomis ir karjera šioje srityje.

Pakalbinome Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) absolventę apie jos patirtį sporte, studijose ir tai, kokių savybių suteikia šios sritys.

– Nuo kada užsiimi plaukiojimu jachta ir kaip manai, kokias charakterio savybes tau išugdė šis sportas?

– Buriuoti pradėjau būdama dešimties metų. Tuo metu dešimties metų pradėti buriuoti buvo ganėtinai vėlu, nes pagrindiniai mano konkurentai buriuoti pradėdavo būdami penkerių ar šešerių metų.

Manau, kad šiuo sportu susidomėjau, nes mano tėvai neburiavo, bet tuo užsiiminėjo dėdė, o jis pasiūlė šį sportą išbandyti.

Buriavimas ugdė savarankiškumą ir gebėjimą priimti sprendimus, atsižvelgiant į savo nuomonę, nes didžiąją laiko dalį buriuojant praleisdavau viena ir tik su savo mintimis. Taip pat išmokau daugiau analizuoti ir pasimokyti iš blogų situacijų, kad kitą kartą išvengčiau klaidų.

Deimantė Jarmalavičiūtė. Aistės Ridikaitės nuotr.
Deimantė Jarmalavičiūtė. Aistės Ridikaitės nuotr.

Vėliau, prisijungus prie buriavimo komandos, sužinojau, kad sunkiais momentais galiu atsiremti į savo komandos draugą ir kartu su juo išgyventi sunkų momentą ar pasitarti, ieškant geriausio sprendimo…

Buriuodama pradėjau lengviau įveikti baimę ir ją pajutus kartu su ja eiti prieš atsiradusį sunkumą. Kartais matau, kad į gyvenime iškilusias problemas ar iššūkius dažnai galiu žiūrėti gana ramiai, nes žinau, kad sprendimą vis tiek rasiu. Buriuojant neišsprendžiamų problemų nėra, todėl tokį požiūrį taikau ir gyvenimui krante.

– Kelionė per Atlantą ir varžybos iš Ispanijos į Pietų Afriką – tai dvi paskutinės didžiausios tavo kelionės. Kuo jos skyrėsi viena nuo kitos ir kuri kėlė daugiausia iššūkių?

– Taip, tai buvo mano paskutinės dvi kelionės. Pagrindiniai skirtumai tarp jų buvo tie, kad plaukimas iš Ispanijos į Žaliojo Kyšulio salas buvo vienas iš „The Ocean Race Sprint Cup“ varžybų etapų, o plaukimas per Atlantą jau vyko nebe varžybų ritmu.

Vien pasiruošimas šioms varžyboms buvo ganėtinai varginantis – keli įgulos nariai dirbo beveik du mėnesius Ispanijoje ir tvarkė įvarius techninius laivo dalykus, kad prasidėjus varžyboms nekiltų trikdžių. Aš ir kita komandos dalis prisijungėme likus 17 dienų iki varžybų. Mes kiekvieną dieną dirbome ir ruošėme laivą, plaukdavome į treniruotes ir stengėmės kiekvieną dieną išnaudoti, kad varžybų metų išvengtume bet kokių klaidų.

Deimantė Jarmalavičiūtė. Aistės Ridikaitės nuotr.
Deimantė Jarmalavičiūtė. Aistės Ridikaitės nuotr.

Startavus pirmą parą, sąlygos dar palyginus buvo neblogos, tačiau kitą parą sąlygos pasidarė sudėtingos: vėjo greitis momentais siekė 52 mazgus (apie 100 km/val.), plyšo viena tuo metu naudojama burė, turėjome išsikelti štorminę burę. Tokias sąlygas buvo matę vos keli mūsų įgulos nariai, kitiems, taip pat ir man, tai buvo didžiausias kada nors matytas vėjas.

Pirmas paras beveik nebuvo kada miegoti, valgyti, tad nuovargis jautėsi jau pirmomis dienomis. Dalyvaujant varžybose, kurioms buvo taip sunkiai ruoštasi, žinant, kad Lietuva apskritai dalyvauja tokio lygio varžybose, mintys ir užsidegimas pakeldavo energijos lygį ir nuovargis nebebūdavo sunkus.

Plaukimas per Atlantą vyko visai kitokiu rėžimu. Plaukiant vandenynu link Karibų salyno žiemos metu yra palankūs vėjai, todėl ir manevrų reikalaujančių visos įgulos darbo buvo žymiai mažiau. Pats plaukimas buvo kaip atostogos palyginus su varžybomis.

– Kaip atrodo pasiruošimas tokio lygio varžyboms?

– Tipinė pasiruošimo varžyboms diena atrodydavo taip: atsikeliame 7-8 val. ryto ir bėgame krosą, po jo darome fizinius pratimus ir mankštą. Tuomet pavalgome pusryčius ir keliaujame prie laivo. Iki pietų atliekame laivo priežiūros darbus, kurie apimdavo gervių perrinkimą ir jų sutepimą, švertų šveitimą, suktukų peržiūrėjimą, kavamalių perrinkimą.

Po pietų dažniausiai darydavome treniruotę jūroje. Jos metu atlikdavome daug manevrų, kad kiekvienas įgulos narys žinotų, ką tiksliai manevro metu jam reikia daryti, sugalvodavome įvairių situacijų, kokios gali įvykti varžybų metu ir tai bandydavome atkartoti.

Taip pat fiksuodavome ką reikėtų dar patikrinti grįžus į krantą ir galbūt sutvarkyti. Po treniruotės grįždavome į apartamentus ir turėdavome dienos apžvalgą, ką treniruotės metu padarėme gerai, ką reikia tobulinti ir pasidalindavome kitos dienos darbais.

– Pereikime prie studijų. KTU pabaigei Statybos inžineriją – kas paskatino jas rinktis?

– Tuo metu kai reikėjo pasirinkti, kur stoti, tiesą sakant, nelabai žinojau, kas yra statybų inžinerija ir ką žmonės veikia baigus šias studijas. Pasirinkau dėl to, kad mokykloje labai gerai sekėsi matematika ir fizika. Iš tikrųjų, kas yra statybų inžinerija supratau tik antrame kurse.

– Kaip tau sekėsi studijas suderinti su sporto ritmu?

– Studijas derinti su sportu buvo tikrai nemenkas iššūkis. Pirmus studijų metus buriavimu neužsiminėjau ir padariau pertrauką. 2021 metais, antraisiais studijų metais, mane pakvietė prisijungti prie Ambersail-2 komandos ir atstovauti Lietuvai „The Ocean Race Europe“ varžybose. Norint dalyvauti jose, turėjau išvykti gegužę ir nedalyvauti paskaitose bei pavasario sesijoje. Iš varžybų turėjau grįžti tik birželio pabaigoje.

Atsimenu, kad su dėstytojais sutariau, jog viską, ką įmanoma padarysiu į priekį.

Iki pat varžybų pradžios sėdėdavau per naktis ir atlikinėjau darbus, kad bent jau iš dalies modulių galėčiau gauti įskaitas ir grįžus reikėtų atsiskaityti tik egzaminą.

Taip pat susiderinau laikyti pavėlintą sesiją – ją galėjau išsilaikyti iki kitų metų rugsėjo galo. Aišku dalies darbų nespėjau atlikti iki varžybų pradžios, tad jie nusikėlė.

Deimantė Jarmalavičiūtė. Aistės Ridikaitės nuotr.
Deimantė Jarmalavičiūtė. Aistės Ridikaitės nuotr.

Grįžus po varžybų, iš tikrųjų spėjau užsiregistruoti į egzaminų trečiuosius perlaikymus. Taip ir padariau, o visus egzaminus išsilaikiau iš pirmo karto.

Ketvirtame kurse dar vasarą su Ambersail-2 komandos vadovu sutarėme grafiką, kada prisijungsiu prie komandos ir atlikinėsiu laivo vadinamus pervarymus, o prie varžybų prisijungsiu prie varžybų Karibų salose vasario – kovo mėnesiais.

Taip pat sutarėme, kad plauksiu per Atlantą. Tuo metu dar nebuvo aišku dėl dalyvavimo varžybose „The Ocean Race Sprint Cup“. Be to, aš jau dirbau įmonėje YIT Lietuva, kaip NT projekto vadovo padėjėja. Treniruotės ir pasiruošimas „The Ocean Race Sprint Cup“ varžyboms prasidėjo spalio viduryje, turėjau išplaukti 9 paroms ir plaukėme iš Klaipėdos į La Coruna (Ispanijoje), ir lapkričio viduryje iš Tenerifės į Valensijos miestą Ispanijoje. Su universiteto darbais stengiausi susidoroti panašiai kaip ir anksčiau.

Toliau sekė išankstinės rudens sesijos laikymas. Žinojau, kad turiu viską išlaikyti per pirmą kartą, nes į perlaikymus ateiti tiesiog negalėsiu.

– Privalomąją praktiką atlikai Sakartvele, kuriame tuo metu ir treniravaisi. Kaip ją sekėsi atlikti svečioje šalyje?

– Praktiką Sakartvele susiradau būnant Žaliojo Kyšulio salose. Mūsų komandoje, kuri ruošėsi plaukti per Atlantą, buvo vienas žmogus, kuris turi statybos verslą Sakartvele. Pasiklausiau jo, kur galėčiau atlikti praktiką ir jis iškart pasiūlė prisijungti prie jo. Grįžus po plaukimo per Atlantą į Lietuvą, susitvarkiau reikalingus dokumentus universitete ir po kelių savaičių išskridau į Sakartvelą atlikti praktikos.

Praktikos vadovė buvo virš 20 metų toje srityje dirbanti Alina. Gavau užduotį suprojektuoti inžinerines sistemas trims viešbučio aukštams. Taip pat Alina aprodė vieną iš jos prižiūrimų projektų. Buvo įdomu pamatyti esminius skirtumus statybų srityje tarp Lietuvos ir Sakartvelo.

– KTU pabaigei pastatų inžinerinių sistemų specializaciją, o savo baigiamajame projekte nagrinėjai vandenilio sistemų pritaikymo galimybes pastatams. kuo tave sudomini šios sritys?

– Pastatų inžinerinės sistemos sudomino savo įvairove ir būdais pritaikyti skirtingas sistemas, kurios labai greitai tobulėja.

Manau, kad vandenilio sistemų panaudojimo pastatuose galimybės dar šiek tiek užtruks, bet tai vis tiek perspektyvi sistema, nes vandenilis išsaugo energiją gaunamą iš vėjo ir saulės elektrinių. Be to, nėra apkraunami elektros tinklai, norint tą energiją išsaugoti.

Norint pradėti naudoti vandenilį pastatuose centralizuotu būdu, reikia ganėtinai nemažai investuoti į tinklų atnaujinimą. Taip pat nemažai kainuoja vandenilio dujų suskystinimas. Vandenilio sistemas naudoti paprastam gyvenamajam namui necentralizuotu būdu šiuo metu būtų didelė prabanga.

Praūžė Lietuvos universiteto alumnų gegužinė

Geg 20 2024

Šeštadienį praūžė 100-mečio gegužinė, kurios dalimi – VDU Žemės ūkio akademijos jubiliejinio renginio svečiais ir dalyviais – buvo ir Lietuvos universiteto (KTU, VDU, LSMU) alumnai.

Tie, kurie nepabūgo permainingo oro, turėjo galimybę ne tik piknikauti, bendrauti, ragauti, bet ir sužinoti, patirti, dalyvauti ekskursijose, gaminti saldainius, gėrėtis dainomis, muzika ir šokiais.

KTU pučiamųjų grupės „The BrassBees” pasirodymas kaip visuomet „pramušė“ lubas, o kadangi buvo po atviru dangumi, tai pasiekė debesis 🙂

Gegužinė – piknikas – šauniai pavyko!

Laimingi liko ir vaikai, kurie mėgavosi pramogomis, žaidimais, rinko prizus ir apdovanojimus, stebėjo spektaklį, lakstė lietuje ir krykštavo bei dainavo ir šoko kartu su ansambliais, muzikos grupėmis ir dainininku Mantu Jankavičiumi.

Dėkojame organizatoriams ir visiems prisidėjusiems prie šventės sėkmės!

Tikime, kad ateis diena, kai didelis noras bus aukščiau už nepatogų orą ir tradicija tampančios gegužinės suburs itin didelį būrį alumnų ir jų draugų!

KTU Cheminės technologijos fakulteto alumnai sugrįžo į savo fakultetą

Bal 30 2024

Balandžio pabaigoje KTU Cheminės technologijos fakultetas/KTU Faculty of Chemical Technology alumnai sugrįžo į savo Alma Mater ir Fakultetą!

Popietė buvo ypatinga – visų pirma, tai galimybė susitikti su žmonėmis, kurie sužadina sentimentus, tai dėstytojais, kursiokais, grupiokais, kolegomis. Alumnai prisimindami studijų laikus dalyvavo paskaitoje apie polimerinius 3D konstruktus žmogaus audinių inžinerijai, ateities maistą ir saulės elektrines, taip atnaujindami žinias apie Fakultete vykdomus projektus ir mokslinę sritį.

Besišnekučiuodami visi drauge aplankė Fakulteto erdves, apžiūrėdami pokyčius, prisimindami savo keliones koridoriais į laboratorijas, auditorijas. Dalyvavo ekskursijoje po Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos pastatų kompleksą. Ši laboratorija buvo pirmoji tokia taikomojo mokslo įstaiga Lietuvoje skirta išimtinai karo reikmėms.

Prie kavos puodelio sugrįžę #KTUAlumni dalinosi smagiomis istorijomis, prisiminimais, bendravo su studijų draugais ir dėstytojais.

Pristatymų ir pokalbių metu ne kartą buvo minimi moksliniai tyrimai, dirbtinis intelektas, eksperimentai, inovacijos, pažangios technologijos, leidžiančios „išauginti” mėsą be gyvulio, kiaušinius be vištos, pieną be karvės, tačiau, kad ir kaip toli technologijų prasme nueitų pasaulis, Žmogus savo Alma Mater visuomet išliks vertybė ir bus laukiamas sugrįžtant.

#KTUAlumni, esate visuomet laukiami savo Alma Mater!

Dalinamės akimirkomis iš CTF alumnų sugrįžtuvių.

Naujienlaiškis / Newsletter

Nario mokestis

Nario mokestis – puiki galimybė prisidėti prie KTU Alumnų asociacijos veiklų vystymo. Surinkti narystės mokesčiai naudojami alumnų susitikimų organizavimui, jaunųjų Universiteto talentų rėmimui ir aktyviausiųjų studentų stipendijoms.

KTU Alumnų asociacijos susirinkimo metu nustatytas tikrojo nario mokestis – 50 Eur. Nario mokestis mokamas iki kalendorinių metų vasario 1 d. už einamuosius metus. Plačiau skaityti čia. Dėkojame.

Membership fee

The membership fee is a great opportunity to contribute to the development of the activities of the KTU Alumni Association. The collected membership fees are used to organise Alumni meetings, support young talents of the University and to establish scholarships for the most active students.

The fee for a full member is  50 EUR and it was set at during the meeting of all members of KTU Alumni Association. The membership fee is payable by February 1st for the current year. Read more here. Thank you.

Nario registracija / Member registration

Bendra informacija / General info

Žingsnis / Step

1/3

Pildymo progresas / Progress

0%

Prisijungimas


Arba prisijunkite per

Neturi paskyros? Sukurk ją čia